Tag: Viešosios erdvės

  • Justiniškėse vaikų aikštelė tapo suaugusiųjų klubu: pavėsinė užpildyta, idėjos gimsta kasdien

    Justiniškėse vaikų aikštelė tapo suaugusiųjų klubu: pavėsinė užpildyta, idėjos gimsta kasdien

    Justiniškėse vaikų žaidimų aikštelėje atsiradusi pavėsinė netikėtai pakeitė kiemo ritmą: tėvai ir senjorai čia užsibūna ilgiau nei vaikai. Iš paprastos užuovėjos nuo saulės ar lietaus erdvė virto neformalia bendruomenės susitikimų vieta, kur mezgasi pažintys ir sprendžiami kasdieniai klausimai.

    Pavėsinės idėją Vilniaus dalyvaujamojo biudžeto programai pateikė justiniškietis Tomas Byla, auginantis du vaikus. Jo sumanymas gimė iš paprasto poreikio: kol vaikai žaidžia, suaugusiesiems dažnai tenka tiesiog laukti, todėl atsirado noras sukurti patogią vietą prisėsti ir pabūti drauge.

    „Norėjosi, kad tėvams buvimas aikštelėje nebūtų tik laukimas, kol vaikai baigs žaisti. Kad galėtume ir patys prisėsti, pabendrauti, pabūti“, – sakė Tomas Byla.

    Pasak gyventojų, pavėsinė beveik visada užimta: joje laiką leidžia mamos, vyresnio amžiaus žmonės, užsuka kaimynai iš gretimų kiemų. Tokios mažos viešosios erdvės vis dažniau tampa mikrobendruomenių centrais, nes suteikia paprastą, kasdienį pretekstą susitikti ne internetu, o gyvai.

    Įsitraukimas nesustojo ties įrengimu: žmonės jau svarsto, kaip erdvę toliau tobulinti, pavyzdžiui, įrengti stiklines sieneles, kurios apsaugotų nuo vėjo. Tai rodo, kad objektas tapo savas, o dalyvavimas miesto sprendimuose gali prasidėti nuo nedidelio, bet aiškiai jaučiamo pokyčio.

    Dalyvaujamasis biudžetas: kaip teikti idėjas

    Vilniuje gyventojai vėl kviečiami teikti idėjas programai „Dalyvauk! Vilnius“ ir siūlyti, kaip pagerinti savo seniūniją ar visą miestą. Tokios iniciatyvos dažniausiai apima viešąsias erdves, vaikų žaidimų aikšteles, poilsio zonas ar sprendimus, kurie padeda kurti saugesnę ir patogesnę kasdienę aplinką.

    Idėjų laukiama iki rugsėjo 27 dienos, o jas pateikti galima oficialioje programos svetainėje. Šiemet gyventojų iniciatyvoms numatoma daugiau nei 1 600 000 eurų: seniūnijų mažos apimties projektams skiriama 630 000 eurų, vienai seniūnijos idėjai numatant iki 30 000 eurų.

    Didelės apimties, visam miestui skirtoms idėjoms planuojama 1 000 000 eurų, o vieno projekto biudžetas negali viršyti 250 000 eurų. Tokie skaičiai reiškia, kad dalis sprendimų gali būti greitai įgyvendinami konkrečiuose kiemuose, o ambicingesnės idėjos turi realią galimybę tapti miesto infrastruktūros dalimi.

  • Viršuliškėse atidaryta nauja žalia erdvė: šventę perkėlė, bet programa žada staigmenų

    Viršuliškėse atidaryta nauja žalia erdvė: šventę perkėlė, bet programa žada staigmenų

    Viršuliškėse planuota naujos viešosios erdvės atidarymo šventė perkeliama į rugpjūčio 27 dieną 18 valandą. Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami susitikti žaliojoje erdvėje tarp J. Rutkausko gatvės ir Pilaitės prospekto, netoli Spaudos rūmų.

    Šventės programoje numatytos veiklos, skirtos gamtai pažinti per pojūčius: vyks vaistažolių edukacija ir arbatų degustacija, lankytojai galės stebėti natūralioje pievoje gyvenančius vabzdžius. Mažieji dalyviai bus kviečiami susipažinti su Vilniaus paukščiais ir įsitraukti į muilo burbulų pramogas.

    Renginyje taip pat lauks pramoginis „Rimi“ laimės ratas, kuriame bus galima laimėti skanėstų. Kūrybinėse dirbtuvėse su VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“ dalyviai kurs gamtos motyvais puoštas vėduokles, o atmosferą papildys fleitininkės Dominykos Šeibok muzika.

    Vienu žaismingiausių šventės akcentų taps gamtiškiausios pavardės rinkimai. Organizatoriai kvies dalyvius, kurių pavardėse atsispindi gamtos motyvai, pretenduoti į simbolinį titulą.

    Šventės metu gyventojai bus kviečiami balsuoti už būsimą viešosios erdvės pavadinimą. Tokiu būdu siekiama į sprendimus įtraukti bendruomenę, kuri šia erdve naudosis kasdien, ir stiprinti vietos tapatybę.

    Daugiau kaip hektaro ploto teritorijoje įrengti pėsčiųjų takai, poilsio ir sporto zonos, šunų vedžiojimo erdvė, apšvietimas bei šachmatų stalai. Išskirtiniu akcentu tapo išsaugota šlapynė, per kurią nutiestas medinis lieptas su poilsio vietomis.

    Anksčiau šventė buvo planuota rugpjūčio 25 dieną, tačiau renginio data pakeista į rugpjūčio 27 dieną. Vieta ir pradžios laikas nesikeičia.

  • Vilniuje atsiranda nauji pavadinimai: Ugnijos skveras, Bendruomenės parkas ir gatvių ribų pokyčiai

    Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pateiktas sprendimo projektas numato naujų viešųjų erdvių pavadinimus ir techninius gatvių ribų patikslinimus skirtingose sostinės seniūnijose. Tokie sprendimai paprastai priimami siekiant aiškesnės adresų sistemos, patogesnio orientavimosi ir tikslesnių duomenų registruose.

    Projekte siūloma bevardžiam skverui Pašilaičių seniūnijoje suteikti Ugnijos pavadinimą. Taip pat numatoma bevardžiam parkui Antakalnio seniūnijoje suteikti Bendruomenės pavadinimą, atsižvelgiant į pateiktus teritorijų planus.

    Be naujų pavadinimų, dokumente numatyti ir administraciniai pakeitimai Naujojoje Vilnioje. Planuojama patikslinti Tolimosios Sodų 3-iosios ir Tolimosios Sodų 4-osios gatvių ašines linijas, kad gatvių ribos atitiktų patvirtintus planus ir faktinę situaciją vietoje.

    Sprendimo projektas remiasi Vietos savivaldos įstatyme nustatytomis savivaldybės funkcijomis, taip pat vidaus reikalų ministro patvirtinta objektų pavadinimų suteikimo ir apskaitos tvarka. Dokumente nurodoma, kad siūlymai svarstyti gavus savivaldybės Istorinės atminties komisijos posėdžio protokole užfiksuotas išvadas.

    Jei sprendimas būtų priimtas, Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius per 5 darbo dienas nuo įsigaliojimo turėtų pateikti sprendimo su priedais kopiją Adresų registro tvarkymo įstaigai. Praktikoje tai reiškia, kad atnaujinti pavadinimai ir patikslintos ribos turi atsirasti oficialiuose registruose, o vėliau būti naudojami adresavimui, žemėlapiams ir savivaldybės paslaugoms.

  • Kodėl viešosiose erdvėse nauja įranga sugenda per 2 metus: ekspertai atskleidė pagrindines klaidas

    Kas greičiausiai sugadina naują įrangą?

    Naujai sutvarkytos viešosios erdvės dažnai atrodo nepriekaištingai tik pirmą sezoną, o vėliau išlenda pirmieji defektai: trūkinėja suolų lentos, rūdija metalinės dalys, blunka plastikas, o sporto ar žaidimų dangos ima skilinėti. Iš pirmo žvilgsnio kaltos lietuviškos žiemos, tačiau specialistai pabrėžia, kad oras dažniausiai tik pagreitina problemas, kurios atsiranda dėl sprendimų projektavimo ir įrengimo stadijoje.

    Sprendimų viešosioms erdvėms įmonės „Bipa“ projektų vadovas Vitalijus Počema sako, kad didžiausi skirtumai tarp ilgai tarnaujančios ir greitai susidėvinčios infrastruktūros dažniausiai slypi medžiagų kokybėje, paruošime bei priežiūros disciplinoje. Gyventojai paprastai mato tik rezultatą, tačiau priežastys neretai būna techniškos ir iš anksto numatomos.

    „Gamta įrangai kenkia mažiausiai, ją labiau veikia vandalizmas, nepriežiūra arba nekokybiškos medžiagos. Normaliai cinkuota konstrukcija gali tarnauti 15–20 metų“, – sakė Vitalijus Počema.

    Jo teigimu, jei plieninės konstrukcijos pradeda rūdyti po dvejų ar trejų metų, tai dažniausiai rodo netinkamą metalo paruošimą ir apsaugą, o ne neišvengiamą lauko poveikį. Panašiai ir su įtrūkimais ar klibėjimu: tai dažnai susiję su netiksliai įvertintomis apkrovomis ir taupymu konstrukcijose, o ne vien šalčiu.

    Viešieji pirkimai dažnai skatina taupyti kokybės sąskaita

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad viešųjų pirkimų praktikoje neretai dominuoja mažiausios kainos kriterijus, o ne ilgaamžiškumas per visą tarnavimo laiką. Tokiu atveju pasirenkami minimalūs leistini stori, paprastesnės dangos, pigesnė mediena ar plastikas, o ilgalaikės eksploatacijos reikalavimai lieka neįrašyti į technines specifikacijas.

    Ypač ryškiai tai matyti plastiko ir dažytų paviršių atveju. Kokybiškas plastikas turi būti atsparus ultravioletiniams spinduliams, kad per kelis sezonus neprarastų spalvos ir trapumo, tačiau jei tai neapibrėžta reikalavimuose, įranga gali pastebimai pasikeisti net per pusmetį.

    Sporto ir žaidimų aikštelių dangų tarnavimo laiką smarkiai trumpina ir prastas vandens nuvedimo suplanavimas. Kai drėgmė užsilaiko po danga, šalčio ciklai ją greičiau ardo, todėl net iš pažiūros nedidelės projektavimo detalės gali nulemti, ar danga tarnaus kelis sezonus, ar gerokai ilgiau.

    Kodėl papilkėjusi mediena dar nereiškia gedimo?

    Viena dažniausių gyventojų pastabų yra medinių suolų ar apdailos papilkėjimas. Tačiau specialistai pabrėžia, kad tai dažnai yra natūralus medienos senėjimo procesas, kuris pats savaime nebūtinai reiškia konstrukcijos silpnėjimą, ypač jei naudojamas kietmedis ir jis tinkamai apdorotas.

    V. Počemos teigimu, šiuolaikinėse viešosiose erdvėse dažniau pasirenkami juodalksnis, ąžuolas, uosis ar kiti kietmedžiai, o pradinę išvaizdą dažniausiai galima palaikyti periodiškai atnaujinant apsauginę dangą. Jei mediena kokybiška ir prižiūrima kasmet, ji gali išlikti tvarkinga apie 10 metų ir ilgiau.

    Viešųjų žaidimų aikštelių įrangą ir dangas vertinančios įmonės „Inspectum“ vadovas Sergejus Kazunko pastebi, kad dažnai nukenčia ne pati medžiaga, o jos paruošimas ir vėlesnė priežiūra. Ypač jautrūs elementai gali būti fanera ir mediniai atraminiai statramsčiai, jei nuo pirmos dienos jie neapsaugomi ir periodiškai neatnaujinami.

    „Ta pati mediena gali tarnauti visiškai skirtingai: viena būna impregnuota ir apsaugota gamykloje, kita paruošta atsainiai. Po kelerių metų skirtumas matosi plika akimi“, – sakė Sergejus Kazunko.

    Priežiūra: kartais pakanka vieno varžto

    Specialistai pabrėžia, kad dalis gedimų įvyksta ne staiga, o dėl užleistos smulkios priežiūros. Jei jungtys ima klibėti, dažnai užtenka laiku priveržti varžtus ar sutvarkyti mazgą, tačiau ignoruojant problemą mėnesiais ar metais, detalės nusidėvi ir lūžta, o remontas tampa brangesnis.

    Priežiūros klaidos pasitaiko ir dėl netinkamos eksploatacijos. Pavyzdžiui, tam tikros vaikų žaidimų dangos nėra skirtos ratinėms priemonėms ar technikai, tačiau realybėje per jas važiuoja paspirtukai ar net sniego valymo įranga, palikdama vėžes ir pažeidimus.

    Vis dažniau diegiant elektroninius sprendimus, tokius kaip išmanieji suolai ar kitos saulės energija maitinamos priemonės, atsiranda ir naujų reikalavimų kasdienei priežiūrai. Jei saulės panelės užverčiamos sniegu ar įranga pastatoma pavėsyje, veikimas tampa nepatikimas, nors pati technologija gali būti tinkama.

    Galiausiai, įrangos ilgaamžiškumą trumpina vandalizmas: dingsta įrankiai, nupjaunamos virvės, atsukami tvirtinimai. Todėl vis dažniau akcentuojama ne tik kokybė ir priežiūra, bet ir atsparumas tyčiniams pažeidimams, įskaitant patvaresnius tvirtinimus bei aiškesnę atsakomybę už infrastruktūros stebėseną.

  • Valakampių paplūdimį ruošiasi keisti: vilniečiai kviečiami spręsti, kas turi likti gamtiška

    Valakampių paplūdimį ruošiasi keisti: vilniečiai kviečiami spręsti, kas turi likti gamtiška

    Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Vilniaus vystymo kompanija pradeda Valakampių I-ojo paplūdimio atnaujinimo koncepcijos rengimą ir kviečia gyventojus į kūrybines dirbtuves. Jos vyks rugpjūčio 29 dieną 11 valandą pievoje prie gelbėtojų namelio, o diskusijas moderuos kuratorė ir menininkė Julia Janus.

    Dirbtuvėse ketinama tartis, kaip paplūdimys turėtų atrodyti ateityje: nuo aiškesnio funkcinių zonų išdėstymo iki patogesnio judėjimo ir infrastruktūros. Organizatoriai pabrėžia, kad tikslas nėra radikali rekonstrukcija, o subalansuoti patogumą ir Valakampių gamtiškumą.

    „Norime, kad atnaujintas paplūdimys būtų patogesnis žmonėms, kartu išsaugant tai, kas šią vietą daro ypatingą“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Šis etapas seka po vasarą atliktos reprezentatyvios vilniečių apklausos, kurioje gyventojai išsakė nuosaikaus atnaujinimo lūkestį. Dažniausiai įvardyti prioritetai buvo kokybiškesnė bazinė infrastruktūra, aiškesnė erdvių logika ir tvarka, tačiau be perteklinio urbanizavimo prie Neries.

    Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė akcentuoja, kad apklausa parodė kryptį, bet neatsako į praktinius klausimus, kuriuos galima išspręsti tik kalbantis vietoje. Dirbtuvėse bus aptariami skirtingų lankytojų poreikiai, įskaitant šeimas su vaikais, sportuojančius, ramybės ieškančius poilsiautojus ir žmones, atvykstančius trumpam.

    „Norime, kad koncepcija būtų kuriama ne tik specialistų, bet ir žmonių, kurie Valakampiuose leidžia savo vasaras“, – sakė L. Joffė.

    Numatoma diskusija apie šeimų, sporto ir ramybės zonas, paplūdimio infrastruktūrą, patogų patekimą ir judėjimą teritorijoje bei gamtinės aplinkos išsaugojimą. Surinktos idėjos bus naudojamos rengiant atnaujinimo koncepciją, kuri vėliau taps pagrindu konkretesniems sprendiniams.

    Renginys taip pat siejamas su viešųjų erdvių pažinimo festivalio „Vilniaus žalumos“ programa, kurios tikslas skatinti gyventojų įsitraukimą į miesto erdvių ateities planavimą. Aktyviai dalyvauti dirbtuvėse kviečiami atvykusieji į pradžią, o prisijungę vėliau galės stebėti procesą ir diskusijas.

  • Naujamiesčio kiemų sovietinės džiovyklos atgims netikėtai: virs bendruomenės stotelėmis

    Naujamiesčio kiemų sovietinės džiovyklos atgims netikėtai: virs bendruomenės stotelėmis

    Naujamiesčio daugiabučių kiemuose dar tebestovinčios sovietmetį menančios lauko džiovyklos netrukus gali įgyti naują vaidmenį. Vietoje surūdijusių konstrukcijų planuojama kurti daugiafunkces bendruomenės stoteles, kuriose atsirastų vietos ir skalbiniams, ir kaimynų susitikimams.

    Idėjos autorė Rita Latvytė siūlo ne griauti, o perkurti kiemų infrastruktūrą taip, kad ji atitiktų dabarties poreikius. Pasak jos, dalis gyventojų vis dar gyvena nedideliuose butuose be balkonų, todėl galimybė džiovinti skalbinius lauke išlieka praktiškai svarbi.

    „Tai nėra vien apie virves skalbiniams ar senų konstrukcijų likimą. Tai apie mažas kiemų erdves, kurios gali tapti vieta susitikti, pabendrauti, pasidalyti knyga ar daiktais“, – sakė idėjos autorė Rita Latvytė.

    Numatoma, kad pirmieji prototipai atsiras trijuose Naujamiesčio kiemuose, o konstrukcijos bus pritaikytos kelioms funkcijoms. Vienoje dalyje gyventojai galės patogiai išsidžiauti skalbinius, kitoje atsiras vieta prisėsti, o taip pat lentyna dalijimuisi knygomis ar dar tinkamais naudoti daiktais.

    Diskusijose dėl projekto netrūko skeptikų, kėlusių klausimą, ar tokios džiovyklos dar reikalingos. Visgi balsavimas ir gyventojų komentarai parodė, kad kiemams trūksta ne tik tvarkos ir estetikos, bet ir paprastų, kasdienybę palengvinančių bendruomeniškumo taškų.

    Praktinė nauda siejama ir su gyvenimo kokybe: džiovinant skalbinius namuose dažniau kaupiasi drėgmė, užimama erdvė, o lauko džiovinimas gali mažinti elektros sąnaudas, jei gyventojai nenaudoja džiovyklių. Tokie sprendimai vis dažniau siejami su tvarumo kryptimi, kai miestuose ieškoma būdų prailginti esamų objektų gyvavimo laiką ir mažinti atliekų kiekį.

    Projektas gimė per Vilniaus dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvą „Dalyvauk! Vilnius“, kuri leidžia gyventojams siūlyti ir balsuoti už konkrečius aplinkos gerinimo sprendimus. Šiemet gyventojų idėjoms planuojama skirti daugiau nei 1 600 000 eurų, o lėšos paskirstomos tiek mažesnėms seniūnijų iniciatyvoms, tiek didesniems viso miesto projektams.

  • Ar galima skinti vaisius nuo miesto medžių? Viena detalė gali kainuoti iki 230 eurų

    Ar galima skinti vaisius nuo miesto medžių? Viena detalė gali kainuoti iki 230 eurų

    Vieno universalaus draudimo ar leidimo skinti vaisius nuo visų miesto medžių nėra. Teisiškai svarbiausia, kam priklauso žemė ir kas ją administruoja, nes net viešose erdvėse augantys medžiai dažniausiai yra savivaldybės ar kito valdytojo turtas.

    Jei medis auga savivaldybės valdomoje teritorijoje ir vietos taisyklės nenumato draudimo, nedidelio kiekio vaisių rinkimas asmeniniam naudojimui paprastai nelaikomas pažeidimu. Vis dėlto praktikoje lemiama tampa ne pats vaisių skynimas, o tai, kaip jis atliekamas ir ar nepažeidžiamas želdinys.

    Didžiausia rizika atsiranda, kai bandant pasiekti vaisius laužomos šakos, pažeidžiama žievė, lipama į medį ar sugadinamas aptvėrimas. Tokiais atvejais tai gali būti vertinama kaip viešojo turto sugadinimas, o bauda gali siekti maždaug iki 230 eurų, priklausomai nuo žalos aplinkybių.

    Dar griežtesnės taisyklės dažnai galioja saugomose teritorijose ir specialiuose objektuose, pavyzdžiui, nacionaliniuose parkuose, draustiniuose ar botanikos soduose. Ten vaisių, augalų dalių ar kitų gamtos išteklių rinkimas gali būti ribojamas atskirais reikalavimais, todėl pirmiausia verta pasitikrinti konkrečios vietos tvarką.

    Atskira situacija yra tada, kai vaisiai kabo virš šaligatvio, bet pats medis auga privačiame sklype. Tokiu atveju vaisiai laikomi savininko turtu, todėl jų skynimas ar net rinkimas gali būti vertinamas kaip svetimo turto pasisavinimas.

    Gyventojai neretai baiminasi, kad mieste augantys vaisiai yra užteršti. Naujesni tyrimai rodo, kad didžioji dalis taršos rizikos priklauso nuo konkrečios vietos: šalia intensyvaus eismo gatvių, pramonės zonų ar didelių stovėjimo aikštelių vaisiai gali labiau kaupti teršalus, todėl saugiau rinktis parkus ir didesnes žaliąsias zonas.

    Praktinė taisyklė paprasta: prieš skynimą verta įsitikinti, kas administruoja teritoriją, ir ar nėra aiškiai nurodyto draudimo. Bet kuriuo atveju vaisius reikėtų kruopščiai nuplauti, o jei kyla abejonių dėl vietos ar leidimo, saugiausia rinktis kitą medį arba kreiptis į teritorijos valdytoją.

  • 2025 metų Kelmės rajono savivaldybės ataskaita: kur nukeliavo biudžetas ir kokie darbai matosi jau dabar

    2025 metų Kelmės rajono savivaldybės ataskaita: kur nukeliavo biudžetas ir kokie darbai matosi jau dabar

    Kelmės rajono savivaldybė pristatė 2025 metais atliktų darbų ir pasiektų rezultatų apžvalgą, kurioje glaustai pateikiami svarbiausi projektai, investicijos ir pokyčiai rajone. Viešai skelbiamoje ataskaitoje akcentuojama, kaip buvo planuojami darbai ir kokiose srityse sutelktas didžiausias dėmesys.

    Ataskaitoje aptariamas savivaldybės biudžetas ir lėšų panaudojimo kryptys, taip pat infrastruktūros plėtra bei viešųjų paslaugų kokybė. Gyventojams pateikiama informacija apie švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos, kultūros, sporto ir turizmo sritis, išskiriant prioritetus ir įgyvendintus sprendimus.

    Vienas ryškesnių 2025 metų akcentų buvo pasirengimas didesnės apimties investiciniams projektams, kurie paprastai užtrunka ilgiau nei vienerius metus ir reikalauja išankstinių projektavimo bei derinimo etapų. Tokie darbai apima ne tik planavimą, bet ir konkursų organizavimą, techninių sprendinių parengimą bei finansavimo modelių suderinimą.

    Taip pat išskirtas vandentvarkos infrastruktūros gerinimas, kuris daugelyje savivaldybių siejamas su vandens kokybe, tinklų patikimumu ir nuotekų tvarkymo efektyvumu. Kartu minimas sveikatos paslaugų modernizavimas, kur dėmesys dažniausiai tenka patalpų ir įrangos atnaujinimui bei paslaugų prieinamumo gerinimui.

    Ataskaitoje akcentuojamas viešųjų erdvių atnaujinimas ir kultūros bei turizmo objektų pritaikymas lankytojams, siekiant didinti vietovių patrauklumą ir patogumą kasdieniams gyventojų poreikiams. Nurodoma, kad svarbi ataskaitos dalis skirta ir tarptautiniam bendradarbiavimui bei gyventojų įsitraukimui į savivaldybės gyvenimą, nes tokie procesai dažnai lemia greitesnį sprendimų priėmimą ir didesnį projektų tęstinumą.

  • Karoliniškėse atidaroma atnaujinta fontano erdvė: sugrįžta skulptūra „Pumpuras“ ir bendruomenės šventė

    Karoliniškėse atidaroma atnaujinta fontano erdvė: sugrįžta skulptūra „Pumpuras“ ir bendruomenės šventė

    Karoliniškėse birželio 9 dieną 18 valandą vilniečiai kviečiami į atnaujintos viešosios erdvės prie fontano su skulptūra „Pumpuras“ atidarymą. Po ilgesnės pertraukos atnaujinta vieta pristatoma kaip bendruomenės susitikimų taškas ir vienas ryškesnių rajono simbolių.

    Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad tokios erdvės svarbios ne tik miesto centrui, bet ir miegamiesiems rajonams, kuriuose kasdienis viešųjų vietų patogumas tiesiogiai veikia gyvenimo kokybę. Atnaujinimas siejamas ir su pastaraisiais metais mieste stiprėjančia kryptimi investuoti į mažesnes, bet gyventojams reikšmingas kaimynystės erdves.

    „Karoliniškėse yra vietų, kurios gyventojams reiškia daugiau nei tik dar vieną viešąją erdvę. „Pumpuras“ – vienas tokių simbolių“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Atidarymo renginys planuojamas kaip šventė įvairaus amžiaus lankytojams. Organizatoriai žada veiklas šeimoms, vaikams ir kaimynams, taip pat bendruomenės įsitraukimą skatinančias iniciatyvas, kad atnaujinta erdvė neliktų vien formaliu infrastruktūros projektu.

    Numatyta, kad renginyje bus pramogų vaikams, kūrybinių veiklų ir užsiėmimų, o vietos bendruomenės įstaigos prisistatys gyventojams. Šventinę programą papildys jaunimo kolektyvai ir pasirodymai, kurie, kaip tikimasi, padės sugrąžinti į šią vietą įprotį susitikti gyvai.

    Skulptūra „Pumpuras“ Karoliniškėse įrengta 1979 metais, ją sukūrė skulptorius Antanas Žukauskas. Rausvo granito kūrinys siejamas su gyvybės, augimo ir atsinaujinimo simbolika, todėl atnaujinant erdvę akcentuota ir paveldėto rajono tapatumo išsaugojimo idėja.

    Tvarkant aplinką buvo siekta suderinti du tikslus: išlaikyti gyventojams atpažįstamą ženklą ir kartu pritaikyti erdvę šiandieniams poreikiams. Praktikoje tai dažniausiai reiškia patogesnį judėjimą, aiškesnę erdvės logiką, daugiau vietų prisėsti ir galimybę erdve naudotis ne tik progomis, bet ir kasdien.

    Gyventojai kviečiami atvykti su šeima, kaimynais ir draugais, o atnaujinta fontano erdvė pristatoma kaip vieta, kurioje turėtų būti gera sustoti tiek trumpam, tiek ilgiau. Savivaldybė tikisi, kad atnaujinimas padės sustiprinti kaimynystės ryšius ir sugrąžins gyvybę vienai žinomiausių Karoliniškių vietų.

  • Elektrėnų dalyvaujamasis biudžetas: startavo idėjų atranka, balsuoti galima iki liepos 3 dienos

    Elektrėnų savivaldybėje 2026 metais ketvirtą kartą vyksta dalyvaujamasis biudžetas, kai gyventojai patys siūlo idėjas viešosioms erdvėms ir balsuodami išrenka projektus. Savivaldybės administracija įsipareigoja laimėjusias iniciatyvas įgyvendinti šimtu procentų.

    Šiemet dalyvaujamajam biudžetui skirta 100 000 eurų. Gyventojai balsuoja dviejose kategorijose: miesto idėjai numatyta 70 000 eurų, o kaimo ar miestelio idėjai – 30 000 eurų.

    Balsuoti gali ne jaunesni nei 16 metų Elektrėnų savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys. Vienas žmogus gali balsuoti po vieną kartą kiekvienoje kategorijoje, o balsavimas vyksta iki liepos 3 dienos.

    Savo nuomonę galima išreikšti internetu savivaldybės svetainėje arba atvykus į seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Prieš balsuojant kviečiama susipažinti su projektų idėjų santraukomis ir įvertinti, kurios iniciatyvos labiausiai atitinka bendruomenės poreikius.

    Miesto kategorijos idėjos

    Miesto kategorijoje pristatytos iniciatyvos apima tiek aktyvaus laisvalaikio, tiek kultūros ir miesto identiteto stiprinimo sprendimus. Tarp jų – interaktyvaus lauko muzikos parko idėja, siūlanti viešoje erdvėje įrengti lauko sąlygoms pritaikytus instrumentus ir poilsio zonas.

    Taip pat siūloma atnaujinti futbolo aikštelių infrastruktūrą skirtingose miesto vietose ir papildyti „OmniGym“ lauko treniruoklių parką. Kitos iniciatyvos orientuotos į bendruomeniškumo skatinimą, pavyzdžiui, aktyvi erdvė prie Laisvalaikio centro ar tautinio stiliaus želdinių ir poilsio zonos įrengimas prie sporto objektų.

    Vievyje siūlomas išmaniųjų suoliukų takas, kuriame suoliukai būtų aprūpinti įkrovimo ir ryšio sprendimais bei informaciniais elementais apie miesto istoriją. Kartu tarp idėjų minimas ir didelio formato muralas ant viešo pastato, turintis tapti vizualiniu Elektrėnų simboliu ir turistų traukos objektu.

    Kaimo ir miestelio kategorijos idėjos

    Kaimo ar miestelio kategorijoje akcentuojamos kasdieniam patogumui ir bendruomenės įtraukimui svarbios iniciatyvos. Kazokiškėse siūloma įrengti basų kojų taką su skirtingomis natūraliomis dangomis ir poilsio zonomis, skirtą sveikatinimui ir aktyviam laisvalaikiui.

    Žebertonių kaime planuojamas tujų labirintas su edukaciniais regionų simboliais ir užduotimis, kuris galėtų būti naudojamas tiek grupinėms edukacijoms, tiek savarankiškam lankymui. Pakalniškėse pristatytas edukacinio šaligatvio projektas, kuriuo siekiama atnaujinti prastos būklės infrastruktūrą ir integruoti vaikų lavinamuosius elementus.

    Dalyvaujamasis biudžetas Lietuvoje pastaraisiais metais vis plačiau taikomas kaip būdas įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimą ir tiksliau nukreipti investicijas į realius vietos poreikius. Elektrėnų savivaldybė ragina gyventojus aktyviai balsuoti, nes būtent balsai nulems, kurios idėjos bus įgyvendintos artimiausiu metu.