CP v2

Tag: Viešosios erdvės

  • Vilkaviškio rajone startavo gyventojų iniciatyvų balsavimas: 12 projektų 11 seniūnijų

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje prasidėjo trečiasis gyventojų iniciatyvų, skirtų gyvenamajai ir mokymosi aplinkai gerinti, atrankos etapas – balsavimas. Rajone gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai kviečiami išsirinkti, kurios idėjos seniūnijose turėtų būti įgyvendintos pirmiausia.

    Balsuoti galima iki birželio 3 dienos 17.00 valandos. Savivaldybė pabrėžia, kad tai yra svarbiausias atrankos etapas, nes galutinį sprendimą dėl prioritetų lemia pačių gyventojų balsai.

    12 idėjų iš 11 seniūnijų

    Kaip nurodoma savivaldybės informacijoje, darbo grupė įvertino pateiktas paraiškas ir gyventojų balsavimui atrinko 12 iniciatyvų iš 11 seniūnijų. Tarp siūlomų projektų vyrauja laisvalaikio erdvių atnaujinimas, viešųjų vietų pritaikymas poilsiui, apšvietimo modernizavimas ir aplinkos patrauklumo didinimas.

    Gyventojams siūlomos skirtingo pobūdžio idėjos: nuo interaktyvių pramogų zonos Vilkaviškyje ir lauko LED ekrano įrengimo iki vandens telkinio atkūrimo, pakrantės parko, miesto sodo ir želdynų atnaujinimo. Dalis iniciatyvų orientuotos į saugumą ir energijos vartojimo efektyvumą – numatomas gatvių apšvietimo infrastruktūros modernizavimas.

    Kaip vyksta balsavimas?

    Vienas gyventojas gali balsuoti kiekvienoje seniūnijoje tik už vieną projekto idėją. Balsavimas galimas elektroniniu būdu arba atvykus į Vilkaviškio rajono savivaldybę bei seniūnijas.

    Savivaldybė taip pat primena, kad balsuoti gali Vilkaviškio rajono gyventojai nuo 16 metų. Toks amžiaus kriterijus vis dažniau taikomas savivaldos dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvose, siekiant į sprendimų priėmimą įtraukti ir vyresnius mokinius bei jaunus žmones.

    Kada projektai laikomi laimėjusiais?

    Daugiausia balsų surinkę projektai bus įgyvendinami tik tuo atveju, jei pasieks minimalų palaikymo slenkstį. Jis nustatytas kaip 0,5 proc. nuo atitinkamoje seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičiaus, remiantis Registrų centro einamųjų metų sausio 1 dienos duomenimis.

    Toks reikalavimas taikomas tam, kad laimėtų idėjos, turinčios realų bendruomenės palaikymą, o ne tik pavienių balsuotojų aktyvumą. Savivaldybė ragina gyventojus nelikti nuošalyje, nes balsavimo rezultatai tiesiogiai nulems, kurie viešosios erdvės pokyčiai rajone įvyks artimiausiu metu.

  • Kėdainiuose startavo gyventojų iniciatyvų konkursas: idėjas teiksite iki rugpjūčio 1 dienos

    Kėdainiuose startavo gyventojų iniciatyvų konkursas: idėjas teiksite iki rugpjūčio 1 dienos

    Kėdainių miesto ir rajono gyventojai kviečiami įsitraukti į savivaldybės sprendimus ir siūlyti projektų idėjas, kurios galėtų pakeisti jų gyvenamąją aplinką. Savivaldybė paskelbė gyventojų iniciatyvų konkursą, o geriausiai įvertintos idėjos vėliau būtų įgyvendinamos.

    Idėjų teikimo etapas jau prasidėjo ir tęsis iki rugpjūčio 1 dienos. Iniciatyvų autoriai raginami aiškiai aprašyti problemą, siūlomą sprendimą ir numatomą naudą bendruomenei, kad gyventojams būtų paprasta palyginti skirtingus pasiūlymus.

    Kaip ir pernai, visas procesas vyksta internetu, todėl paraiškos teikiamos ir vėliau balsavimas organizuojamas tik elektroniniu būdu. Tokia tvarka padeda greičiau administruoti pateiktas idėjas ir užtikrinti, kad su pasiūlymais patogiai susipažintų daugiau žmonių.

    Po idėjų pateikimo gyventojai bus kviečiami balsuoti už labiausiai patinkančius projektus, o daugiausia palaikymo sulaukusios iniciatyvos pereis į įgyvendinimo etapą. Savivaldybės praktikoje tokie konkursai paprastai orientuojasi į viešąsias erdves, mažąją infrastruktūrą ir kasdienį patogumą didinančius sprendimus.

    Gyventojų iniciatyvų konkursai Lietuvoje dažnai siejami su dalyvaujamojo biudžeto principu, kai bendruomenė realiai prisideda prie prioritetų nustatymo. Tokie procesai paprastai didina pasitikėjimą vietos valdžia ir leidžia tiksliau atliepti konkrečių mikrorajonų ar seniūnijų poreikius.

  • Vilkaviškio miesto seniūnija apžvelgė 2025 metų darbus: gatvės, apšvietimas ir viešosios erdvės

    Vilkaviškio miesto seniūnija apžvelgė 2025 metų darbus: gatvės, apšvietimas ir viešosios erdvės

    Vilkaviškio miesto seniūnijoje surengtos išplėstinės seniūnaičių sueigos metu pristatyta 2025 metais nuveiktų darbų apžvalga ir aptarti artimiausi miesto pokyčiai. Susitikime dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas, seniūnijos darbuotojai, seniūnaičiai bei bendruomenių atstovai.

    2025 metų veiklos ataskaitą pristatė Vilkaviškio miesto seniūnijos seniūno pavaduotoja, laikinai einanti seniūno pareigas, Edita Grygelaitienė. Pasak seniūnijos, didžiausias dėmesys per metus buvo sutelktas į kasdienę gyventojų patogumą lemiančius darbus: gatvių būklę, pėsčiųjų infrastruktūrą ir apšvietimą.

    Gatvės ir pėsčiųjų infrastruktūra

    Sueigoje akcentuota, kad per 2025 metus vyko Vytenio ir Lakštingalų gatvių remonto darbai, taip pat tvarkyti atskiri Nepriklausomybės, Lauko, Vytauto ir kitų gatvių bei šaligatvių ruožai. Seniūnija pabrėžė, jog dalis darbų buvo skirta ne tik kapitaliniam atnaujinimui, bet ir nuolatinei dangų priežiūrai, kuri padeda greičiau reaguoti į atsirandančius pažeidimus.

    Diskusijose su seniūnaičiais aptarti ir probleminiai taškai, kuriems gyventojai dažniausiai išsako pastabas: šaligatvių vientisumas, saugūs perėjimai ir atkarpos, kuriose po lietaus kaupiasi vanduo. Sutarta, kad prioritetai bus derinami atsižvelgiant į judriausias vietas ir bendruomenių pateikiamą informaciją.

    Apšvietimo modernizavimas ir saugumas

    Vienas ryškesnių metų darbų – gatvių apšvietimo modernizavimas. Skirtingose miesto vietose, seniūnijos duomenimis, pakeista daugiau kaip 200 šviestuvų, siekiant geresnio matomumo tamsiuoju paros metu ir mažesnių eksploatacinių sąnaudų.

    Sueigoje taip pat aptarta, kad apšvietimas miestui svarbus ne tik dėl patogumo, bet ir dėl eismo bei pėsčiųjų saugumo. Bendruomenių atstovai kėlė klausimus dėl atskirų ruožų, kur apšvietimo trūkumas labiausiai juntamas, ypač šalia gyvenamųjų kvartalų ir judresnių pėsčiųjų srautų.

    Viešosios erdvės ir pakrančių tvarkymas

    Susitikime apžvelgti ir viešųjų erdvių priežiūros darbai: miesto gėlynai, žaliosios zonos, sporto bei vaikų žaidimų aikštelės. Seniūnija informavo, kad per metus tvarkytos Šeimenos ir Vilkaujos upelių pakrantės, o tai, pasak dalyvių, daro įtaką tiek estetikai, tiek gyventojų poilsiui ir miesto įvaizdžiui.

    Taip pat paminėta, kad baigti tvenkinio teritorijos prie pėsčiųjų ir dviračių tako tvarkymo darbai, o kai kurie aplinkos gerinimo projektai tęsiami ir toliau. Diskusijų dalyje gyventojams aktualūs klausimai buvo siejami su ilgalaikiu tikslu – nuosekliai gerinti gyvenamąją aplinką ir aiškiai komunikuoti, kokie darbai planuojami artimiausiu laikotarpiu.

    Sueigos pabaigoje sutarta palaikyti reguliarų ryšį su seniūnaičiais ir bendruomenėmis, kad miesto problemos būtų fiksuojamos greičiau, o sprendimai derinami skaidriai. Seniūnija pažymėjo, kad prioritetai ateinantiems mėnesiams bus formuojami atsižvelgiant į realius poreikius ir suplanuotų darbų tęstinumą.

  • Pakruojo dalyvaujamasis biudžetas: paaiškėjo, ką gyventojai nori įgyvendinti pirmiausia

    Pakruojo rajone baigėsi balsavimas už dalyvaujamojo biudžeto idėjas. Savivaldybė pranešė, kad per mėnesį už projektus savo balsą atidavė daugiau nei 5 000 gyventojų.

    Didžiausio palaikymo sulaukusios iniciatyvos taps pagrindu tolesniam planavimui ir sprendimams dėl įgyvendinimo. Dalyvaujamasis biudžetas savivaldybėse dažniausiai taikomas tam, kad gyventojai galėtų tiesiogiai nuspręsti, kurioms vietos reikmėms skirti dalį viešųjų lėšų.

    Kur bus sutelktas dėmesys?

    Pagal balsų pasiskirstymą planuojama atnaujinti daugiabučių namų 49, 51, 53 ir 55 automobilių aikštelę P. Mašioto gatvėje. Tokie projektai įprastai vertinami dėl kasdienės naudos, nes sprendžia parkavimo ir saugumo problemas.

    Taip pat numatyta įrengti krepšinio aikšteles Pamūšyje ir Rozalime. Sporto infrastruktūra dažnai pritraukia platų palaikymą, nes ja gali naudotis įvairaus amžiaus gyventojai, o aikštelės tampa bendruomenės susitikimų vieta.

    Dar vienas pasirinktas sumanymas – laisvalaikio erdvė, sensorinis kiemelis Pakruojo Žemynos progimnazijos kiemelyje. Tokios erdvės paprastai kuriamos atsižvelgiant į vaikų užimtumą, įtrauktį ir emocinę gerovę, o nauda dažnai juntama ne tik mokykloje, bet ir visai aplinkinei bendruomenei.

    Kas vyks toliau?

    Po balsavimo darbą tęs dalyvaujamojo biudžeto įgyvendinimo darbo grupė. Ji turėtų susisiekti su laimėjusių idėjų autoriais ir aptarti kitus žingsnius, reikalingus projektams parengti ir įgyvendinti.

    Praktikoje tai reiškia, kad toliau bus tikslinamos apimtys, techniniai sprendimai, suderinimai ir preliminarūs biudžetai. Nors gyventojų balsavimas parodo prioritetus, reali darbų pradžia priklauso nuo pasirengimo, viešųjų pirkimų procedūrų ir sezoniškumo.

    Pakruojo rajono savivaldybė pažymi, kad dalyvaujamasis biudžetas yra viena iš priemonių, leidžiančių gyventojams tiesiogiai prisidėti prie sprendimų apie viešąsias erdves, sporto infrastruktūrą ir kasdienio patogumo gerinimą.

  • Klaipėdos rajonas skiria 500 000 eurų gyventojų idėjoms: didėja sumos ir atsiveria naujos erdvės

    Klaipėdos rajonas skiria 500 000 eurų gyventojų idėjoms: didėja sumos ir atsiveria naujos erdvės

    Klaipėdos rajono savivaldybė šiemet didina Dalyvaujamojo biudžeto konkurso „Tavo idėja“ finansavimą iki 500 000 eurų. Tai 100 000 eurų daugiau nei praėjusiais metais, o kartu keičiamos ir taisyklės, kurios turėtų išplėsti galimybes teikti bei įgyvendinti gyventojų siūlymus.

    Savivaldybė pabrėžia, kad dalyvaujamasis biudžetas tapo vienu matomiausių būdų, kaip bendruomenių iniciatyvos virsta apčiuopiamais pokyčiais viešosiose erdvėse. Per ankstesnius etapus jau įgyvendinta 28 idėjos iš 43 laimėjusių, o dalis ankstesnių metų projektų dar bus įgyvendinami šiemet.

    Didesnės sumos projektams

    Padidinus bendrą biudžetą, kartu auga ir maksimali vieno projekto vertė skirtingose kategorijose. Savivaldybė tikisi, kad tai leis gyventojams siūlyti ne tik mažus, bet ir didesnės apimties sprendimus, kuriems anksčiau nebūdavo pakankamo finansavimo.

    Didelės vertės projektams numatoma maksimali suma didėja nuo 120 000 iki 150 000 eurų. Mažos vertės projektams riba keliama nuo 50 000 iki 60 000 eurų, o mažų kaimų, kuriuose gyvena 250 ar mažiau gyventojų, projektams nuo 30 000 iki 35 000 eurų.

    Kur bus galima teikti idėjas?

    Vienas svarbiausių pokyčių – plečiamas teritorijų ratas, kuriose galima įgyvendinti gyventojų iniciatyvas. Nuo šiol idėjas bus galima teikti ne tik savivaldybei ar valstybei priklausančioje žemėje, bet ir urbanizuotose teritorijose esančioje miško paskirties žemėje, kuri priklauso valstybei arba yra valdoma Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise.

    Tokiose vietose numatomi sprendiniai turės būti skirti rekreacinėms arba aplinkosauginėms funkcijoms, o idėjai reikės Valstybinių miškų urėdijos pritarimo. Šiose teritorijose patvirtintiems projektams įgyvendinti būtų taikomas dvejų metų terminas.

    Aiškesni kriterijai ir startas rugpjūtį

    Savivaldybė akcentuoja, kad visi projektai turės būti įgyvendinami urbanizuotose teritorijose, tai yra miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų kaimų erdvėse, susijusiose su infrastruktūra, viešosiomis erdvėmis ir želdynais. Taip pat numatyta sąlyga, kad idėjai turi neprieštarauti greta veikiančios viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos.

    „Dalyvaujamasis biudžetas yra tas projektas, už kurį nuoširdžiai sergu. Kasmet sulaukiame vis įdomesnių idėjų, o rajonas puošiasi naujomis viešomis erdvėmis“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Konkursas „Tavo idėja“ šiemet turėtų startuoti rugpjūčio mėnesį. Savivaldybė ragina gyventojus iš anksto įsivertinti, ar siūloma iniciatyva atitinka atnaujintus reikalavimus, kad idėjų teikimo ir balsavimo etapas vyktų sklandžiai.

  • Gižų seniūnijos 2025 metų ataskaita: kokie darbai nuveikti ir kas gyventojams svarbiausia

    Gižų seniūnijos 2025 metų ataskaita: kokie darbai nuveikti ir kas gyventojams svarbiausia

    Gižų seniūnijoje pristatyta 2025 metais nuveiktų darbų ir pasiektų rezultatų ataskaita. Susitikime aptarti įgyvendinti projektai, kasdienės seniūnijos veiklos kryptys ir klausimai, kuriuos gyventojai įvardija kaip aktualiausius.

    Renginyje dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas. Pasak organizatorių, pristatymas tapo proga ne tik apžvelgti atliktus darbus, bet ir įvertinti, kuriose srityse reikalingi sprendimai artimiausiu metu.

    Infrastruktūra ir viešosios erdvės

    Ataskaitoje akcentuota, kad didžiausias dėmesys skirtas infrastruktūrai ir viešųjų erdvių tvarkymui. Per metus atlikti kelių ir gatvių remonto darbai, tęstas pėsčiųjų takų plėtimas, taip pat įrengta pėsčiųjų perėja su apšvietimu, siekiant didesnio saugumo.

    Taip pat atnaujintas gatvių apšvietimas, o viešosiose erdvėse vykdyti aplinkos tvarkymo darbai. Seniūnija pažymėjo, kad šie darbai dažniausiai vertinami pagal kasdienį poveikį: patogesnį susisiekimą ir saugesnį judėjimą tamsiuoju paros metu.

    Bendruomenė ir socialinės paslaugos

    Pristatyti ir socialinės bei bendruomeninės veiklos rezultatai. Vykdyta užimtumo didinimo programa, teiktos socialinės paslaugos gyventojams, organizuotos išplėstinės seniūnaičių sueigos ir spręsti einamieji administraciniai klausimai.

    Susitikimo metu gyventojai teikė pastebėjimus ir siūlymus dėl tolimesnės seniūnijos plėtros. Aptarta, kaip planuojant darbus derinti infrastruktūros poreikius, viešųjų erdvių priežiūrą ir bendruomenės iniciatyvų įgyvendinimą.

    Ataskaitoje paminėtas ir projektas prie Gižų Šv. Antano Paduviečio bažnyčios, kur įrengti mažosios architektūros elementai. Seniūnija pabrėžė, kad tokie sprendimai prisideda prie vietos erdvių patrauklumo ir bendruomenės gyvenimo kokybės.

  • Pakruojyje – savivaldybių architektų ir kultūros atstovų vizitas: kaip sutars menas viešose erdvėse?

    Pakruojyje – savivaldybių architektų ir kultūros atstovų vizitas: kaip sutars menas viešose erdvėse?

    Pakruojyje lankėsi šalies savivaldybių architektai ir kultūros srities atstovai, atvykę kartu su kultūros viceministre Edita Utariene. Vizitas surengtas kaip išvažiuojamojo posėdžio dalis įgyvendinant Kultūros ministerijos ir Aplinkos ministerijos su 31 savivaldybe pasirašytą susitarimą dėl meno ir dizaino viešose erdvėse.

    Susitarimo įgyvendinimui sudaryta darbo grupė, kuri posėdžių metu iš arčiau susipažįsta su skirtingų savivaldybių patirtimis ir realiais viešųjų erdvių sprendimais. Pakruojyje vykusiame posėdyje dalyvavo ir Pakruojo rajono savivaldybės vyriausioji architektė Rūta Aleknienė.

    Posėdis Pakruojyje ir susitikimai

    Renginys vyko Pakruojo ugniagesių draugijos stoginėje. Svečius pasveikino Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, vicemerai Simona Lipskytė ir Virginijus Kacilevičius, taip pat administracijos direktorė Aušra Dvelienė.

    Pakruojo rajono savivaldybės vadovams už priėmimą padėkojo kultūros viceministrė Edita Utarienė. Susitikime akcentuota, kad viešųjų erdvių kokybė priklauso ne tik nuo infrastruktūros sprendimų, bet ir nuo aiškios meninių iniciatyvų krypties bei suderintų procedūrų.

    Kas pristatyta svečiams?

    Išvažiuojamojo posėdžio metu atvykę specialistai iš Šiaulių, Šiaulių rajono, Radviliškio rajono, Molėtų, Klaipėdos ir kitų savivaldybių supažindinti su Pakruojo krašto išskirtinumu. Pristatymą parengė Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Renata Budrienė, apžvelgusi įgyvendintus projektus, tradicines šventes ir akmens simpoziumų patirtį.

    Šiais metais Pakruojyje penktą kartą planuojama šventė Marso kanjonai, kurios metu atveriama AB „Dolomitas“ teritorija ir rengiami koncertai. Apie idėjos gimimą netradicinėje erdvėje, konceptą ir tolesnę viziją pasakojo vicemerė Simona Lipskytė.

    Pakruojo krašto pramoninį savitumą papildė ir pasakojimas apie dolomito gavybą bei jos reikšmę regionui. Apie išgaunamą žaliavą pristatymą skaitė Pakruojo krašto muziejaus muziejininkas Algirdas Pilipauskas.

    Kultūros objektai ir praktiniai pavyzdžiai

    Vizito metu svečiai taip pat apžiūrėjo miesto kultūros objektus ir viešąsias erdves, kuriose matomi ankstesnių iniciatyvų rezultatai. Dalis programos skirta akmens skulptorių simpoziumo Akmens dialogai metu sukurtoms skulptūroms ir jų integracijai miesto aplinkoje.

    Darbo grupė lankėsi ir Pakruojo dvare, susipažino su miesto urbanistine struktūra, aptarė viešųjų erdvių tvarkymo sprendimus bei dalijosi darbinėmis patirtimis. Tokie išvažiuojamieji posėdžiai siejami su praktiniu tikslu ieškoti modelių, kaip meną ir dizainą viešose erdvėse planuoti nuosekliai, skaidriai ir ilgalaikėje perspektyvoje.

    „Viešosios erdvės tampa miesto vizitine kortele, todėl svarbu, kad meniniai sprendimai būtų apgalvoti, o savivaldybės turėtų aiškias gaires ir partnerystes“, – sakė kultūros viceministrė Edita Utarienė.

    Informacija parengta pagal Pakruojo rajono savivaldybės pateiktą medžiagą.

  • Vilniaus rajono dalyvaujamasis biudžetas: pateikta 30 idėjų, aiškėja 2026 metų 500 tūkst. eurų planas

    Vilniaus rajono dalyvaujamasis biudžetas: pateikta 30 idėjų, aiškėja 2026 metų 500 tūkst. eurų planas

    Vilniaus rajone baigėsi šių metų paraiškų teikimo etapas dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvai: iki gegužės 24 dienos gyventojai pateikė 30 idėjų. Siūlymai apima tiek nedidelius bendruomeninius projektus, tiek didesnius viešųjų erdvių atnaujinimo sumanymus įvairiose seniūnijose.

    Savivaldybė skelbia, kad 2026 metų dalyvaujamajam biudžetui iš viso numatyta 500 000 eurų. Šios lėšos bus skiriamos naujoms iniciatyvoms, dalies jau pradėtų projektų tęstinumui ir mokyklų bendruomenių idėjoms, kad sprendimai apimtų skirtingas gyventojų grupes.

    Kuriose seniūnijose siūlomi pokyčiai

    Daugiausia idėjų siejamos su viešųjų erdvių tvarkymu, laisvalaikio infrastruktūra ir aplinkos gerinimu. Pasiūlymai pateikti Avižienių, Bezdonių, Dūkštų, Kalvelių, Marijampolio, Mickūnų, Nemenčinės, Paberžės, Pagirių, Riešės, Šatrininkų ir Zujūnų seniūnijoms.

    Pagal mastą idėjos suskirstytos į tris kategorijas: 15 mažos apimties, 9 vidutinės apimties ir 6 didelės apimties projektai. Toks skirstymas paprastai padeda subalansuoti biudžetą, kad šalia didesnių darbų neliktų nuošalyje ir greičiau įgyvendinami vietos bendruomenių poreikiai.

    Kaip bus atrenkami laimėtojai

    Toliau laukia kelių etapų vertinimas: paraiškas nagrinės Vilniaus rajono savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto priemonės projektinių idėjų vertinimo komisija. Šiame etape tikrinamas idėjų įgyvendinamumas, atitikimas reikalavimams ir preliminarios sąnaudos.

    Po atrankos vasarą planuojamas gyventojų balsavimas, kuris ir nulems, kurioms iniciatyvoms bus teikiama pirmenybė. Savivaldybės teigimu, 2026 metais numatoma įgyvendinti 7 projektus: 3 mažos apimties, 3 vidutinės apimties ir 1 didelės apimties.

    Kas galės balsuoti ir kokiu būdu

    Balsuoti galės ne jaunesni nei 18 metų Vilniaus rajone gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai. Numatomi du balsavimo būdai: elektroninis (per Elektroninius valdžios vartus) ir fizinis, pildant popierines balsavimo formas savivaldybėje.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžia, kad dalyvaujamasis biudžetas didina gyventojų įsitraukimą į savivaldos sprendimus ir skatina atsakomybę už savo gyvenamąją aplinką.

    „Ankstesnių projektų įgyvendinimas ir matomi rezultatai geriausiai parodo dalyvaujamojo biudžeto vertę ir skatina gyventojus siūlyti naujas idėjas savo gyvenvietei“, – sakė Robert Duchnevič.

    Artėjant balsavimui savivaldybė žada atskirai informuoti apie tikslias datas ir tvarką. Gyventojams tai bus galimybė tiesiogiai nuspręsti, kurioms idėjoms pirmiausia turėtų atitekti 2026 metų dalyvaujamojo biudžeto lėšos.

  • Kauno Rotušės aikštė po rekonstrukcijos: daugiau žalumos, vandens srovės ir erdvė renginiams

    Kauno Rotušės aikštė po rekonstrukcijos: daugiau žalumos, vandens srovės ir erdvė renginiams

    Kauno senamiestyje užbaigta Rotušės aikštės rekonstrukcija, o atnaujinta erdvė sutapo su lauko kavinių sezono pradžia. Miestas skelbia, kad aikštėje įrengta nauja danga, suformuotos žalumos salelės, atnaujintas apšvietimas, o grindinyje integruotos vandens srovės jau tapo nauju traukos tašku.

    Kauno savivaldybės teigimu, Rotušės aikštės pokyčiai yra platesnio senamiesčio atnaujinimo tęsinys po Rotušės pastato ir Vilniaus gatvės sutvarkymo. Aikštė projektuota taip, kad būtų patogesnė kasdieniam judėjimui, lengviau pritaikoma renginiams ir geriau atlieptų senamiesčio lankytojų srautus šiltuoju metų laiku.

    Kas pasikeitė aikštėje

    Rekonstrukcijos metu, prižiūrint archeologams, atnaujintos požeminės komunikacijos ir ištirtas apie 4 000 kvadratinių metrų plotas. Savivaldybė pabrėžia, kad tai buvo vieni didžiausių tokio pobūdžio archeologinių darbų šioje miesto dalyje, todėl tvarkymo tempas priklausė ir nuo radinių fiksavimo.

    Važiuojamoji dalis aplink aikštę išliko grįsta akmenimis, o likusioje erdvėje įrengta granito danga. Aikštės paviršius suformuotas vienodo aukščio, atsisakyta bortelių ir ryškių iškilumų, todėl erdvė tapo patogesnė pėstiesiems, tėvams su vežimėliais ir žmonėms su judėjimo negalia.

    Vietoje anksčiau buvusio sunkiau pasiekiamo fontano sprendimo atsirado iš grindinio trykštančios vandens srovės šalia Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios. Toks sprendimas pastaraisiais metais dažnai pasirenkamas Europos miestų aikštėse, nes leidžia erdvę greitai transformuoti nuo žaidybinės zonos dieną iki renginių aikštės vakare.

    Erdvė poilsiui ir šventėms

    Pagal architektūrinę viziją aikštėje įrengtos skirtingų dydžių žalumos salelės, o aplink jas sumontuoti žiedo formos suoleliai. Taip kuriamos kelios mažesnės poilsio zonos, kurios padeda išskaidyti žmonių srautus ir suteikia pavėsio bei jaukumo įspūdį net ir atviroje, reprezentacinėje erdvėje.

    Centrinė aikštės dalis palikta atvira renginiams, koncertams, šventėms, taip pat paviljonams ar turgeliams. Miestas nurodo, kad atnaujintoje erdvėje jau vyko didesni susibūrimai, tarp jų ir Kauno 618-ojo gimtadienio renginių programa.

    Parkavimo tvarka grąžinta į ankstesnę

    Užbaigus rekonstrukciją, savivaldybė praneša grąžinusi ankstesnę parkavimo tvarką ir panaikinusi laikinai įrengtą oranžinę automobilių stovėjimo zoną. Rotušės aikštė ir jos prieigos priskirtos senamiesčio rinkliavos zonai, kur parkavimo valanda kainuoja 2 eurus.

    Taip pat nurodoma, kad senamiesčio zonoje, apimančioje teritoriją tarp Santakos parko ir Birštono gatvės, rinkliava renkama visomis dienomis visą parą. Savivaldybė akcentuoja, kad pirmoji stovėjimo valanda yra įskaičiuota į sumažintos taršos zonos mokestį, todėl daliai vairuotojų papildomos išlaidos gali neatsirasti.

    „Dabar čia kur kas jaukiau ir patogiau. Norime, kad Senamiestis trauktų žmones, todėl galiu patikinti, kad darbų dar tikrai bus“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

  • Alytaus savivaldybės 2025 metų veiklos ataskaita patvirtinta: kokie darbai mieste labiausiai matėsi

    Alytaus miesto savivaldybės taryba patvirtino 2025 metų veiklos ataskaitą, kurioje apžvelgiami svarbiausi per metus įgyvendinti darbai ir pasiekti rezultatai. Dokumente akcentuojami infrastruktūros atnaujinimo, viešųjų erdvių gerinimo bei paslaugų prieinamumo pokyčiai.

    Gyventojai per 2025 metus mieste matė intensyvius darbus: tvarkomas gatves ir šaligatvius, atnaujinamas erdves, vykdomus aplinkos gerinimo projektus. Savivaldybė pabrėžia, kad dalis pokyčių labiausiai pastebimi kasdienėje rutinoje, kai patogiau judėti ir saugiau leisti laiką šalia namų.

    Pokyčiai viešosiose erdvėse

    Ataskaitoje išskiriamas dėmesys miesto aplinkai ir želdiniams, kurie, savivaldybės teigimu, prisidėjo prie jaukesnio bendro vaizdo. Žalesnės erdvės tampa ne tik estetine, bet ir praktine investicija, nes miestuose vis dažniau vertinamas pavėsis, oro kokybė ir komfortas karščio bangų metu.

    Taip pat akcentuojamos erdvės aktyviam laisvalaikiui: įrengti ar atnaujinti sporto aikštynai, vaikų žaidimų aikštelės, vietos ramiam poilsiui. Savivaldybė pažymi, kad tokios investicijos didina rajonų patrauklumą ir skatina bendruomeniškumą.

    Daugiau dėmesio paslaugų kokybei

    2025 metų veiklos apžvalgoje minima, kad nuosekliai stiprintas dėmesys sveikatos apsaugai ir socialinių paslaugų kokybei, siekiant didesnio prieinamumo ir pagalbos tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Tokia kryptis savivaldybėms tampa vis svarbesnė dėl visuomenės senėjimo ir augančio paslaugų poreikio.

    Švietimo srityje ataskaitoje pabrėžiamos investicijos į ugdymo įstaigų infrastruktūrą, gerinant mokymosi sąlygas ir aplinkos saugumą. Savivaldybė teigia, kad atnaujintos erdvės ir modernesnė bazė yra viena iš priemonių, padedančių kurti patrauklesnę aplinką vaikams ir jaunimui.

    Kas toliau?

    Savivaldybė ataskaitoje akcentuoja, kad dalis projektų reikalauja ilgesnio pasirengimo ir vykdymo, todėl rezultatai ne visada pasimato iš karto. Vis dėlto pabrėžiama, kad nuoseklus darbas leidžia pasiekti apčiuopiamų, miestui reikšmingų rezultatų ir kurti patogesnę kasdienę aplinką.

    Patvirtinta 2025 metų veiklos ataskaita tampa pagrindu viešam aptarimui, kas pasiteisino ir kur reikėtų daugiau tempo ar tikslumo, planuojant tolesnes investicijas. Savivaldybė ragina gyventojus domėtis įgyvendintais darbais ir vertinti pokyčius pagal tai, kaip jie atsispindi kasdienėje miesto kokybėje.