CP v2

Tag: Viešosios erdvės

  • Senamiesčio portretas: kodėl 90 proc. gyventojų šią Vilniaus seniūniją vertina teigiamai

    Senamiesčio portretas: kodėl 90 proc. gyventojų šią Vilniaus seniūniją vertina teigiamai

    Vilniaus Senamiestis išlieka viena ryškiausią tapatybę turinčių sostinės seniūnijų: čia susitelkia istorinis paveldas, kultūros įstaigos ir intensyvus kasdienis miesto gyvenimas. Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad 90 proc. Senamiesčio gyventojų gyvenimą savo rajone vertina teigiamai.

    Tyrime Senamiestis apibūdinamas keturiais raktažodžiais: kultūriškas, charakteringas, patogus ir atviras. Šie vertinimai siejami su architektūriniu turtingumu, renginių ir laisvalaikio pasiūla bei plačiomis galimybėmis kasdienius reikalus sutvarkyti netoli namų.

    Ką Senamiestis suteikia kasdienybei

    Gyventojai dažnai pabrėžia, kad Senamiestyje patogu gyventi dėl paslaugų gausos ir pėsčiomis pasiekiamų vietų. Didelė dalis kasdienės rutinos telpa rajone: čia vaikštoma, lankomasi kavinėse ir restoranuose, perkamas maistas, naudojamasi įvairiomis paslaugomis.

    Vertinant vadinamojo 15 minučių miesto principą, Senamiestis išsiskiria kultūrinių veiklų pasiūla, laisvalaikio paslaugomis, darbo vietų artumu ir ekonominiu gyvybingumu. Tai sustiprina rajono, kaip miesto centro, vaidmenį, tačiau kartu kelia papildomą spaudimą infrastruktūrai.

    Tvaraus judumo požiūriu Senamiestis taip pat išsiskiria: beveik pusė gyventojų kasdien juda pėsčiomis. Automobiliu dažniausiai keliauja apie trečdalis, viešuoju transportu naudojasi ketvirtadalis, o dviračiu važinėja maždaug dešimtadalis, ir tai yra vienas aukščiausių rodiklių mieste.

    Kas gyvena Senamiestyje

    Senamiestyje gyvena apie 22 500 žmonių, o jų amžiaus struktūra, kaip nurodoma tyrime, yra jaunesnė nei bendras Vilniaus vidurkis. Dauguma gyventojų įsikūrę 2–3 kambarių būstuose, o didesnę dalį sudaro nuosavybę turintys gyventojai.

    Ilgalaikio prisirišimo rodikliai taip pat aukšti: 47 proc. apklaustųjų norėtų Senamiestyje gyventi neribotą laiką, dar 32 proc. planuoja čia likti bent penkerius metus. Kaip svarbiausi privalumai dažniausiai įvardijami kultūros ir laisvalaikio galimybės, kaimynystės atmosfera bei centrinė lokacija.

    Rajono simboliais gyventojai dažnai laiko Vilniaus katedrą, Gedimino pilį, Užupio angelą, Halės turgų ir MO muziejų. Šios vietos Senamiestyje kuria atpažįstamą miesto veidą tiek vilniečiams, tiek lankytojams.

    Didžiausi iššūkiai ir ko trūksta

    Intensyvus judėjimas ir aktyvus naktinis bei turistinis gyvenimas Senamiestyje turi ir kitą pusę. Tyrime akcentuojama, kad gyventojai dažnai susiduria su triukšmu, intensyviais eismo srautais, automobilių statymo problema ir įtampa tarp turistinės traukos bei kasdienio vietinių ritmo.

    Gyventojų pranešimuose apie aplinką dažniau nei kitur mieste minimos viešosios tvarkos ir infrastruktūros bėdos. Dažniausiai fiksuojamos aplinkos tvarkymo problemos, kelių dangos defektai, taip pat švaros taisyklių pažeidimai, o atskirose teritorijose išlieka ir saugumo klausimai.

    Nors žaliosios erdvės Senamiestyje sudaro apie 22 proc., tankus užstatymas riboja jų plėtrą. Tyrimo išvadose pabrėžiamas poreikis kurti daugiau vietos gyventojams pritaikytų viešųjų erdvių, stiprinti želdynus šeimoms ir vaikams bei nuosekliai mažinti transporto apkrovą, kad rajonas išlaikytų patrauklumą ne tik svečiams, bet ir nuolatiniams gyventojams.

    Senamiesčio rezultatai pateikiami platesniame kontekste, nes Vilniaus seniūnijų tapatybė tirta pirmą kartą. Tyrimas parengtas 2025 metais, remiantis apklausomis, 2021 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, nusikalstamumo statistika ir žiniasklaidos analize.

  • Trakų rajone startuoja balsavimas: gyventojai rinks vieną iš 9 bendruomenės projektų idėjų

    Trakų rajone startuoja balsavimas: gyventojai rinks vieną iš 9 bendruomenės projektų idėjų

    Trakų rajono savivaldybė kviečia gyventojus balsuoti už bendruomenės iniciatyvų projektų idėjas, skirtas gyvenamajai aplinkai gerinti. Po dviejų vertinimo etapų iš 11 pateiktų pasiūlymų patvirtintos 9 idėjos, kurios teikiamos viešam gyventojų balsavimui.

    Balsavimas vyks 2026 metais gegužės 25 dieną–birželio 8 dieną. Dalyvauti gali Trakų rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai, balsavimo dieną sulaukę ne mažiau kaip 18 metų.

    Kas pateko į balsavimą?

    Patvirtintų idėjų sąraše dominuoja viešųjų erdvių tvarkymas ir aktyvaus laisvalaikio infrastruktūra. Tarp pasiūlymų yra profesionalių lauko treniruoklių ir modulinių patalpų įrengimas Trakų sporto centro stadione, taip pat keli skverų bei poilsio erdvių projektai skirtingose rajono vietovėse.

    Gyventojai taip pat gali rinktis iniciatyvas, susijusias su vaikų žaidimų aikštelės gerinimu Lentvaryje, bendruomenės poilsio ir susirinkimų teritorijos sutvarkymu Račkūnuose, viešųjų maudyklų infrastruktūros papildymu Aukštadvaryje pontoniniais liepteliais bei muzikinių lauko instrumentų erdvės plėtra Senųjų Trakų parkelyje.

    Biudžetai ir praktinė nauda

    Daugumos projektų planuojamas biudžetas siekia apie 30 000 eurų, o mažiausias iš pateiktų – 18 150 eurų. Savivaldybės praktikoje tokio dydžio sumos dažniausiai skiriamos greitai įgyvendinamiems, aiškiai apčiuopiamos naudos projektams, kurie per trumpą laiką gali pakeisti konkrečią viešą erdvę.

    Tokios iniciatyvos paprastai orientuotos į kasdienius bendruomenės poreikius: apšvietimą, mažąją architektūrą, sporto ir laisvalaikio zonas, saugesnę aplinką vaikams, patogesnį judėjimą ir patrauklesnes viešąsias erdves. Dėl to gyventojų balsavimas dažnai tampa svarbiausiu filtru, padedančiu išskirti labiausiai palaikomą projektą.

    Kaip balsuoti, kad balsas galiotų?

    Vienas gyventojas gali balsuoti ne daugiau kaip už vieną projektą, o jei balsuojama kelis kartus, galioja paskutinis pasirinkimas. Balsuojant būtina pateikti gimimo datą, vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą ir telefono numerį.

    Savivaldybė pabrėžia, kad nepateikus bent vieno duomens arba nurodžius netiksliai, balsas atmetamas. Pateikti duomenys naudojami tik asmens tapatybei patikrinti ir įsitikinti, kiek kartų gyventojas balsavo, o viešai skelbiami nebus.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis į Trakų rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyrių. Savivaldybė ragina neatidėlioti ir balsuoti iki nustatyto termino pabaigos.

  • Kelmės rajone startavo dalyvaujamojo biudžeto balsavimas: 8 idėjos varžosi dėl 60 000 eurų

    Kelmės rajono savivaldybės administracija kviečia gyventojus apsispręsti, kurios viešosios erdvės ir infrastruktūros idėjos bus įgyvendintos dalyvaujamojo biudžeto lėšomis. Balsuoti gali Kelmės rajone gyvenamąją vietą deklaravę asmenys nuo 16 metų.

    Balsavimas vyksta nuo gegužės 20 dienos iki birželio 2 dienos imtinai. Šiemet gyventojų iniciatyvoms savivaldybės 2026 metų biudžete numatyta 60 000 eurų, o daugiausia palaikymo sulaukusios idėjos bus realizuojamos savivaldybės administracijos.

    Kaip vyksta balsavimas?

    Balsuojama elektroniniu būdu, o kiekvienas gyventojas gali atiduoti tik vieną balsą už vieną pasirinktą projektą. Kad būtų užtikrintas skaidrumas, balsuojant prašoma nurodyti vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą ir asmens kodą.

    Taip pat reikalingas sutikimas tvarkyti asmens duomenis, kurie naudojami tik tapatybei patikrinti ir užtikrinti, kad žmogus nebalsuotų kelis kartus. Savivaldybė nurodo, kad duomenys tikrinami Gyventojų registro duomenų bazėje ir neviešinami.

    Kokios 8 idėjos pateiktos?

    Balsavimui pateiktos aštuonios skirtingos iniciatyvos, apimančios tiek aktyvaus laisvalaikio, tiek kultūrinio paveldo ir viešųjų erdvių sutvarkymo kryptis. Tarp jų yra šviečiančių sūpynių parko idėja Kelmės „Draugystės“ parke ir daugiafunkcinė kliūtinio bėgimo treniruočių aikštelė.

    Gyventojai taip pat gali rinktis Maironių koplytėlės ir šaltinio teritorijos sutvarkymą, Grinių parko atnaujinimą, profesionalių lauko treniruoklių zoną prie Bridvaišio ežero Tytuvėnuose. Tarp idėjų yra poilsio ir pasivaikščiojimų erdvė Kražių parkelyje, paauglių sporto ir laisvalaikio zona Kukečiuose bei viešosios erdvės sutvarkymas ir skvero įrengimas prie Užvenčio bažnyčios komplekso.

    Kodėl dalyvaujamasis biudžetas svarbus?

    Dalyvaujamasis biudžetas leidžia gyventojams tiesiogiai nuspręsti, kam skirti dalį savivaldybės lėšų, todėl tai laikoma vienu praktiškiausių būdų stiprinti vietos demokratiją. Tokiose programose dažniausiai laimi aiškiai apčiuopiamą naudą kasdieniam gyvenimui kuriantys sprendimai: takai, apšvietimas, poilsio zonos, sporto infrastruktūra ar bendruomenės traukos objektai.

    Savivaldybė primena, kad balsavimo procedūros vykdomos pagal dalyvaujamojo biudžeto priemonės įgyvendinimo tvarką, patvirtintą Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2026 metais. Pasibaigus balsavimui bus suskaičiuoti rezultatai, o daugiausia palaikymo sulaukusios iniciatyvos pereis į įgyvendinimo etapą.

  • Klaipėdos Draugystės parke startuoja 4 000 kv. m laisvalaikio zona: kas keisis iki lapkričio

    Klaipėdos Draugystės parke startuoja 4 000 kv. m laisvalaikio zona: kas keisis iki lapkričio

    Pietinėje Klaipėdos dalyje prasideda Draugystės parko atnaujinimo darbai: čia bus įrengiama kompleksinė laisvalaikio zona, skirta tiek aktyviam sportui, tiek ramiam poilsiui. Rangovas jau pradeda pirmuosius darbus, o projektą planuojama užbaigti iki lapkričio pabaigos.

    Pasak Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus, kiekviena nauja viešoji erdvė mieste didina galimybes gyventojams patogiai leisti laiką šalia namų. Jis akcentuoja, kad atnaujintas parkas turėtų tapti kasdien lankoma vieta šeimoms, vaikams, jaunimui ir vyresniems klaipėdiečiams.

    „Kiekviena nauja viešoji erdvė mieste reiškia paprastą, bet kartu labai svarbų dalyką – daugiau vietos žmonėms būti kartu“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Projekte numatyta įrengti apie 4 000 kvadratinių metrų ploto laisvalaikio erdvę, kuri būtų pritaikyta skirtingoms amžiaus grupėms. Sprendiniai apims ir aktyvaus užimtumo zonas, ir infrastruktūrą patogiam laisvalaikiui.

    Draugystės parke planuojama įrengti daugiafunkcinę sporto aikštelę, pritaikytą futbolui ir krepšiniui, taip pat lauko treniruoklius bei gimnastikos erdves. Vaikams numatyta žaidimų aikštelė, o ramiam poilsiui bus pastatyti suoliukai ir pikniko stalai.

    Kartu bus įrengiami dviračių stovai ir atnaujinama inžinerinė infrastruktūra, kad erdve būtų patogu naudotis kasdien. Saugumui ir komfortui planuojamas teritorijos apšvietimas bei vaizdo stebėjimo kameros.

    Didelis dėmesys skiriamas ir želdynams: numatyta sodinti naujus augalus, parenkant juos pagal vietos sąlygas ir sezoniškumą. Siekiama, kad teritorija išliktų patraukli skirtingais metų laikais, o parkas įgautų daugiau jaukumo.

    Darbus vykdys UAB „Tilta“, o projekto vertė siekia apie 600 000 eurų. Savivaldybė tikisi, kad atnaujinimas ne tik pagerins parko kokybę, bet ir paskatins gyventojus daugiau laiko leisti lauke, naudojantis patogia, saugia ir įvairiems poreikiams pritaikyta viešąja erdve.

  • Vilkaviškio rajone prasidėjo balsavimas dėl 12 iniciatyvų seniūnijose: ką rinksis gyventojai?

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje startavo trečiasis gyventojų iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti seniūnijose, atrankos etapas – prasidėjo balsavimas. Savivaldybė kviečia savo gyvenamąją vietą rajone deklaravusius gyventojus iki birželio 3 dienos 17.00 valandos išreikšti nuomonę, kuriems projektams turėtų būti teikiama pirmenybė.

    Sprendimas skelbti balsavimą priimtas 2026 metų gegužės 4 dieną įvykusiame projekto idėjų pasiūlymų vertinimo darbo grupės posėdyje. Įvertinus pateiktas paraiškas, gyventojų balsavimui atrinkta 12 iniciatyvų, atėjusių iš 11 rajono seniūnijų.

    12 idėjų iš seniūnijų

    Tarp balsavimui pateiktų projektų – tiek laisvalaikio erdvių kūrimas, tiek infrastruktūros gerinimas. Pavyzdžiui, Vilkaviškio miesto seniūnijoje siūloma įrengti interaktyvių pramogų zoną „PlayTech Vilkaviškis“ ir įrengti lauko LED ekraną mieste.

    Kitur akcentuojamos viešosios erdvės ir aplinkos sutvarkymas: Bartninkų seniūnijoje siūloma atkurti vandens telkinį ir pritaikyti teritoriją poilsiui Kuosėnų kaime, Kybartų seniūnijoje – įrengti pakrantės parką Matlaukyje, Vištyčio seniūnijoje – atnaujinti ir praturtinti parko aplinką projektu Žydintis parkas Vištytyje.

    Dalis idėjų orientuotos į kasdienį saugumą ir patogumą – numatyti gatvių apšvietimo modernizavimo projektai Klausučių seniūnijoje ir Pajevonio seniūnijoje, taip pat siūloma atnaujinti apšvietimą Karklupėnų kaime. Keturvalakių seniūnijoje pateikta idėja plėsti laisvalaikio zoną Karklinių kaimo parke, papildant ją daugiafunkciu žaidimų kompleksu vaikams.

    Kas gali balsuoti ir kaip?

    Savivaldybė nurodo, kad balsuoti gali Vilkaviškio rajono gyventojai nuo 16 metų, deklaravę gyvenamąją vietą savivaldybės teritorijoje. Vienas gyventojas gali balsuoti kiekvienoje seniūnijoje tik už vieną projekto idėją.

    Balsavimas vyksta keliais būdais: elektroniniu būdu užpildant savivaldybės pateiktą formą, taip pat atvykus į Vilkaviškio rajono savivaldybę arba į seniūnijas. Toks modelis leidžia dalyvauti ir tiems gyventojams, kurie nesinaudoja elektroninėmis priemonėmis.

    Kada idėjos tampa realiais darbais?

    Daugiausia balsų surinkę projektai gali būti įgyvendinami, tačiau tik tuo atveju, jeigu pasiekia minimalų palaikymo slenkstį. Savivaldybė nurodo, kad projektas turi surinkti bent 0,5 proc. balsų nuo toje seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičiaus, remiantis Registrų centro einamųjų metų sausio 1 dienos duomenimis.

    Tokie balsavimo slenksčiai dažnai taikomi dalyvaujamojo biudžeto ir panašiose programose, kad laimėtojais netaptų idėjos, sulaukusios tik siauro rato palaikymo. Savivaldybės teigimu, tai padeda užtikrinti, jog įgyvendinami projektai atspindėtų didesnės bendruomenės poreikius.

  • Utenos rajono viešosiose erdvėse pasodinta 5 092 gėlių daigai: savivaldybė atskleidė, kas juos tiekė

    Utenos rajono savivaldybė pranešė, kad 2026 metais gegužės 20 dieną rajono seniūnijų viešosiose erdvėse pasodinta 5 092 įvairių veislių gėlių daigai. Jie papuošė skverus ir aikštes, kurias kasdien naudoja vietos bendruomenės ir miesto svečiai.

    Kaip nurodo savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius, gėlių daigai įsigyti Utenos rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis. Tokios priemonės paprastai siejamos su viešųjų erdvių kokybės gerinimu ir aplinkos tvarkymo darbais.

    Savivaldybė taip pat įvardijo tiekėją: daigai įsigyti iš ūkininko Daliaus Barzdos. Pasak pranešimo, įsigytos skirtingų veislių gėlės, kad želdynai būtų dekoratyvūs ir skirtingose vietose galėtų augti pagal konkrečių erdvių sąlygas.

    Želdynų atnaujinimas seniūnijose dažniausiai planuojamas taip, kad gėlių kompozicijos būtų matomiausiose vietose ir išliktų patrauklios visą sezoną. Savivaldybė pabrėžia, kad sodinimai vyko viešosiose erdvėse, todėl rezultatas turėtų būti iškart pastebimas gyventojams.

  • Zarasų rajone baigtas dalyvaujamojo biudžeto balsavimas: paaiškėjo du projektai, gausiantys finansavimą

    Zarasų rajone baigtas dalyvaujamojo biudžeto balsavimas: paaiškėjo du projektai, gausiantys finansavimą

    Kas nuspręsta Zarasų rajone?

    Zarasų rajono savivaldybėje baigėsi gyventojų balsavimas dėl dalyvaujamojo biudžeto projektų. Savivaldybė pranešė, kad balsavimas vyko 2026 metų balandžio 30 dieną–gegužės 14 dieną, o rezultatai jau patvirtinti.

    Gyventojai galėjo balsuoti elektroniniu būdu per savivaldybės sistemą arba užpildydami popierines balsavimo korteles seniūnijose. Savivaldybė nurodo, kad jei žmogus balsavo abiem būdais, buvo įskaitytas elektroninis balsas.

    Daugiausia palaikymo sulaukusios idėjos

    Iš viso viešam balsavimui buvo pateiktos devynios idėjos, o pagal taisykles finansavimą gauna du daugiausiai balsų surinkę projektai. Šiemet aiškūs lyderiai išsiskyrė gana ryškiai.

    Daugiausia balsų surinko lauko scenos įrengimo Smalvų kaime idėja, o antroje vietoje liko laisvalaikio ir poilsio zonos šeimoms projektas. Abu jie bus įgyvendinami savivaldybės biudžeto lėšomis.

    „Dėkojame visiems gyventojams, kurie dalyvavo balsavime, ir kviečiame įsitraukti į dalyvaujamojo biudžeto procesus ateityje“, – nurodė Zarasų rajono savivaldybės administracija.

    Kiek kainuos ir kur bus įgyvendinama?

    Lauko scenos projektas Smalvų kaime surinko 355 balsus, o jo vertė numatyta 8 750 eurų. Savivaldybė skelbia, kad scena planuojama prie Smalvų kultūros namų, kad erdvę būtų galima pritaikyti kultūros, socialiniams ir edukaciniams renginiams įvairiais metų laikais.

    Antrą vietą užėmusi laisvalaikio ir poilsio zona šeimoms surinko 232 balsus, o planuojama vertė siekia 10 000 eurų. Projektas numatytas Padustėlio kaime, kur ketinama sutvarkyti apleistą teritoriją ir įrengti viešą erdvę su vaikų žaidimų zona, suoliukais, šiukšliadėžėmis bei apželdinimu.

    Kitos idėjos taip pat sulaukė aktyvaus palaikymo, tačiau finansavimą šįkart užtikrino tik pirmos dvi vietos. Savivaldybė primena, kad balsuoti galėjo Zarasų rajone deklaruoti gyventojai nuo 18 metų.

  • Kalvarijos dalyvaujamasis biudžetas: kurie 2026 metais įgyvendinami projektai surinko daugiausia balsų?

    Kalvarijos dalyvaujamasis biudžetas: kurie 2026 metais įgyvendinami projektai surinko daugiausia balsų?

    Gyventojų balsai nulėmė prioritetus

    Kalvarijos savivaldybėje jau ketvirtus metus įgyvendinamas dalyvaujamasis biudžetas, kai dalį savivaldybės lėšų panaudojimo krypties tiesiogiai pasirenka patys gyventojai. Šiemet iniciatyva vėl sulaukė aktyvaus įsitraukimo, o balsavimas išryškino aiškius bendruomenės prioritetus.

    Savivaldybės administracija viešam balsavimui buvo pateikusi 7 projektų idėjas. Daugiausia dėmesio sulaukė viešųjų erdvių tvarkymas ir aktyvaus laisvalaikio infrastruktūra, ypač krepšinio aikštelių atnaujinimas ar įrengimas.

    Kurios idėjos surinko daugiausia balsų

    Pagal paskelbtus balsavimo rezultatus daugiausia palaikymo sulaukė Atviros viešosios erdvės Aistiškiuose projektas, surinkęs 211 balsų. Antroje vietoje liko dvi idėjos, surinkusios po 160 balsų: Sangrūda, pontoninis lieptas į salą ir Pietinio miestelio krepšinio aikštelės atnaujinimas.

    Tarp kitų balsavime dalyvavusių siūlymų buvo Poilsio erdvė prie tvenkinio Jungėnuose, kuri gavo 158 balsus, Krepšinio aikštelė Mockų parkelyje su 59 balsais, Trakiškių kaimo viešųjų erdvių kokybės gerinimas su 50 balsų ir Krepšinio aikštelė Brukų kaime, surinkusi 42 balsus.

    Kiek lėšų skirta ir kas bus finansuojama

    Gyventojų idėjoms įgyvendinti Kalvarijos savivaldybės biudžete numatyta 60 000 eurų. Savivaldybė nurodo, kad šiuo metu tikslinamos pateiktų idėjų sąmatos, todėl galutiniai darbų apimčių sprendimai priklausys ir nuo realių kaštų.

    Gegužės 18 dieną vykusiame dalyvaujamojo biudžeto priemonės įgyvendinimo konsultacinės darbo grupės posėdyje nuspręsta orientuotis į daugiausia balsų surinkusias idėjas. Tai reiškia, kad pirmiausia finansavimas bus nukreiptas į projektus, kurie surinko didžiausią gyventojų palaikymą.

  • Kėdainiuose atvertas sezono sporto aikštynas: kur jis įrengtas ir ko prašoma gyventojų

    Kėdainiuose atvertas sezono sporto aikštynas: kur jis įrengtas ir ko prašoma gyventojų

    Kėdainių sporto centras pranešė, kad naujam sezonui paruoštas sporto aikštynas, esantis J. Basanavičiaus gatvėje 4. Aikštynas jau atviras lankytojams ir skirtas kasdieniam miesto gyventojų aktyviam laisvalaikiui.

    Sporto centras kviečia kėdainiečius ir miesto svečius aktyviai sportuoti bei naudotis infrastruktūra pagal paskirtį. Tikimasi, kad aikštynas taps patogia erdve tiek individualioms treniruotėms, tiek bendram fiziniam aktyvumui gryname ore.

    Kartu primenama, kad viešos sporto erdvės išlieka kokybiškos tik tuomet, kai jas atsakingai naudoja patys lankytojai. Gyventojų prašoma saugoti inventorių, nešiukšlinti ir po apsilankymo palikti aplinką tvarkingą, kad ji būtų saugi ir kitiems.

    Tokie sezono starto pranešimai daugelyje savivaldybių siejami su didėjančiu lauko sporto erdvių poreikiu šiltuoju metų laiku. Specialistai pabrėžia, kad patogiai pasiekiama infrastruktūra mieste skatina dažnesnį judėjimą ir prisideda prie geresnės savijautos kasdien.

    Planuojant apsilankymą gyventojams rekomenduojama atkreipti dėmesį į aplinkinių teritorijų tvarką ir eismo saugumą, ypač atvykstant su vaikais. Pastebėjus sugadintą inventorių ar nesaugią situaciją, verta apie tai informuoti sporto centrą ar savivaldybės atsakingus darbuotojus.

  • Vilniaus rajono savivaldybė tarp šeimai draugiškiausių: įvertino viešąsias erdves ir želdynus

    Vilniaus rajono savivaldybė tarp šeimai draugiškiausių: įvertino viešąsias erdves ir želdynus

    Įvertinimas Seime

    Seime gegužės 15 dieną pirmą kartą Lietuvos istorijoje apdovanota 10 savivaldybių, išskirtinai daug dėmesio skiriančių šeimų poreikiams. Tarp jų atsidūrė ir Vilniaus rajono savivaldybė, sulaukusi įvertinimo už viešųjų erdvių pritaikymą šeimoms.

    Savivaldybė apdovanota Aplinkos ministerijos nominacijoje, akcentuojant žaliųjų erdvių ir želdynų tinklo plėtrą bei kuriamas saugias, visoms amžiaus grupėms prieinamas viešąsias vietas. Tokie kriterijai dažniausiai siejami ne vien su estetika, bet ir su kasdiene gyvenimo kokybe bei saugumu.

    Kodėl Vilniaus rajonui tai svarbu

    Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad apdovanojimas atspindi nuoseklų savivaldos darbą ir gebėjimą prisitaikyti prie sparčiai augančio rajono infrastruktūros poreikių. Pasak jo, savivalda yra arčiausiai gyventojų, todėl greičiausiai pamato, kur labiausiai trūksta patogių ir saugių sprendimų šeimoms.

    „Savivalda veikia arčiausiai gyventojų, kasdien sprendžia jų problemas ir geriausiai žino, kas žmogui yra aktualiausia“, – sakė Robert Duchnevič.

    Meras taip pat akcentavo, kad žiedinei savivaldybei tenka papildomi iššūkiai: paslaugas ir viešąsias erdves reikia užtikrinti ne viename centre, o dešimtyse skirtingų gyvenviečių. Be to, Vilniaus rajonas išsiskiria jauna gyventojų struktūra, todėl vaikų žaidimų aikštelės, parkai, apšvietimas, saugios pėsčiųjų jungtys ir poilsio zonos tampa ne prabanga, o būtinybe.

    Naujos erdvės ir gyventojų įsitraukimas

    Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius atkreipė dėmesį į simbolinį sutapimą: tą pačią dieną Kalvelių seniūnijoje atidaryta nauja bendruomenės erdvė. Tai, anot jo, parodo, kad pripažinimas nėra vien formalumas, o siejasi su realiais darbais vietoje.

    „Labai simboliška, kad būtent tą dieną, kai Seime buvome apdovanoti, Kalveliuose oficialiai atvėrėme naują ir jaukų skverą, skirtą visai bendruomenei“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Renginys Šeimai draugiškiausia savivaldybė yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva, vykdoma kartu su Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijomis. Šių institucijų įsitraukimas rodo, kad šeimai palanki aplinka apima ne tik socialines paslaugas, bet ir viešąsias erdves, sveikatą, ugdymą, kultūrą bei saugumą.

    Vilniaus rajono savivaldybė teigia, kad viešųjų erdvių modernizavimas vyksta derinant skirtingus poreikius: nuo vaikų žaidimų ir sporto zonų iki ramesnių poilsio vietų senjorams. Svarbi dalis – gyventojų įsitraukimas, kai sprendimai planuojami atsiklausiant bendruomenių ir seniūnijų.