CP v2

Tag: Vilniaus miesto savivaldybė

  • Vilniuje kertamas medis sukėlė klausimų: kodėl Darželio gatvėje šalinama baltažiedė robinija

    Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyris pranešė, kad Vilniuje, Darželio gatvėje, ties 5 numeriu, bus šalinama baltažiedė robinija. Pasak savivaldybės, medis šalinamas dėl planuojamo kiemo atnaujinimo darbų ir numatomos korinės aikštelės įrengimo.

    Savivaldybė nurodo, kad baltažiedė robinija priskiriama nesaugomų medžių kategorijai, o jos būklė įvertinta kaip nepatenkinama. Dėl šių priežasčių atskiro leidimo medžiui pašalinti, kaip teigiama pranešime, nereikia.

    Ką reiškia nesaugomas medis

    Praktikoje tai reiškia, kad medis nepriskiriamas saugotiniems želdiniams, kuriems taikomos griežtesnės kirtimo ar intensyvaus genėjimo procedūros. Vis dėlto net ir nesaugomų želdinių šalinimas mieste dažnai kelia gyventojų klausimų, ypač kai darbai vykdomi kiemuose ar tankiai apgyvendintose teritorijose.

    Dažniausiai sprendimai šalinti medžius siejami su infrastruktūros atnaujinimu, saugumu ar želdinio būkle. Nepatenkinama būklė paprastai reiškia, kad medis gali būti pažeistas, džiūstantis, turėti puvinio židinių ar kitų defektų, kurie didina lūžimo riziką.

    Korinių aikštelių plėtra mieste

    Korinių aikštelių sprendiniai pastaraisiais metais dažniau pasirenkami kiemų ir parkavimo vietų atnaujinime, nes leidžia stabilizuoti dangą ir geriau valdyti lietaus vandenį. Toks pagrindas gali padėti sumažinti balų susidarymą ir išlaikyti tvarkingesnę dangą, tačiau įrengimo metu neretai tenka derinti techninius sprendimus su esamais želdiniais.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad medžių šaknų zona yra jautri kasimo, dangų keitimo ir grunto sutankinimo darbams. Dėl to infrastruktūros projektai dažnai reikalauja papildomo įvertinimo, ar želdinį įmanoma išsaugoti, ar saugiau jį pašalinti ir vėliau atsodinti.

    Kas bus daroma toliau

    Vilniaus savivaldybė nurodo, kad darbai Darželio gatvėje vykdomi atnaujinant kiemą, todėl gyventojai gali tikėtis laikinų nepatogumų darbų zonoje. Įprastai tokiais atvejais rekomenduojama sekti savivaldybės pranešimus ir rangovų informaciją vietoje, kad būtų aišku, kada ir kokio masto darbai planuojami.

    Jei gyventojams kyla klausimų dėl konkretaus sprendimo ar medžio būklės, jie gali kreiptis į savivaldybę dėl papildomo paaiškinimo, kokiu vertinimu remtasi ir kaip bus kompensuojamas želdinių praradimas, jei numatomas atsodinimas.

  • Vilniuje keičia sklypo Žirnių g. 34 paskirtį: sprendimas gali paveikti visą rajoną

    Vilniaus miesto savivaldybė inicijavo valstybinio žemės sklypo Žirnių g. 34 (kadastro Nr. 0101/0080:1477) naudojimo būdo keitimą. Siūloma atsisakyti komercinės paskirties objektų teritorijos ir nustatyti bendrojo naudojimo teritoriją.

    Toks sprendimas paprastai reiškia, kad sklypas ateityje būtų pritaikomas viešajam interesui, pavyzdžiui, susisiekimo, želdynų, viešųjų erdvių ar kitos bendros infrastruktūros poreikiams. Savivaldybė pabrėžia, kad procedūra pradedama kaip patikėtinės veiksmas, o galutinis rezultatas priklausys nuo teritorijų planavimo ir derinimo etapų.

    Viešinimo terminas ir pasiūlymai

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų, nuo 2026 metų rugsėjo 17 dienos iki 2026 metų rugsėjo 30 dienos. Šiuo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pastabas bei pasiūlymus.

    Pasiūlymai priimami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje arba elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt. Taip pat pastabas galima teikti per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą.

    Kodėl tokie keitimai svarbūs?

    Žemės naudojimo būdo keitimas dažnai turi tiesioginę įtaką aplinkinių teritorijų plėtrai, eismo srautams ir gyvenamosios aplinkos kokybei. Komercinės paskirties atsisakymas gali reikšti mažesnę komercinę plėtrą konkrečioje vietoje, tačiau daugiau galimybių viešajai infrastruktūrai ar bendruomenės poreikiams.

    Kartu verta įvertinti, kad bendrojo naudojimo teritorijų nustatymas neretai siejamas su ilgalaikiais miesto planavimo prioritetais, kai siekiama subalansuoti užstatymą, žaliąsias erdves ir susisiekimą. Galutiniai sprendimai paprastai paaiškėja po viešinimo, derinimų ir procedūrų pabaigos.

    Dėl papildomos informacijos nurodomas kontaktinis telefono numeris +370 5 211 2478 ir elektroninio pašto adresas andre.nutautiene@vilnius.lt.

  • Vilniuje keičia sklypo Žirnių g. paskirtį: paaiškėjo, ką tai reiškia gyventojams ir verslui

    Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo procedūrą dėl valstybinės žemės sklypo Žirnių gatvėje 30A (kadastro numeris 0101/0080:1476) pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo. Sklypo naudojimo būdą siūloma pakeisti iš komercinės paskirties objektų teritorijos į susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritoriją.

    Toks pakeitimas paprastai reiškia, kad teritorijoje prioritetas būtų teikiamas transporto ir inžinerinės infrastruktūros funkcijoms, pavyzdžiui, privažiavimams, eismo sprendiniams, inžinerinių tinklų trasoms ar jų aptarnavimo objektams. Praktikoje tai gali riboti dalį komercinei paskirčiai būdingų veiklų arba keisti planuojamos plėtros kryptį.

    Kur ir kada galima teikti pasiūlymus?

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų, nuo 2026 metų rugsėjo 17 dienos iki 2026 metų rugsėjo 30 dienos. Šiuo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali pateikti pasiūlymus dėl planuojamo sprendimo.

    Pasiūlymai priimami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, taip pat per teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Savivaldybė nurodo, kad pasiūlymus galima teikti ir elektroniniu paštu.

    Kodėl tokie pakeitimai svarbūs?

    Žemės naudojimo paskirties ar būdo keitimas yra viena svarbiausių procedūrų, nuo kurios priklauso, kokia veikla teritorijoje gali būti vykdoma, kokie statiniai gali atsirasti ir kokie infrastruktūros sprendiniai būtų laikomi prioritetiniais. Tai aktualu ne tik sklypo naudotojams, bet ir aplinkinių teritorijų gyventojams, nes gali turėti įtakos susisiekimui, triukšmui, srautams ir inžinerinių tinklų plėtrai.

    Pastaraisiais metais didžiuosiuose miestuose vis dažniau akcentuojamas infrastruktūros pajėgumų stiprinimas, ypač ten, kur intensyvėja urbanistinė plėtra. Dėl to savivaldybės neretai koreguoja žemės naudojimo sprendinius taip, kad jie geriau atitiktų susisiekimo, inžinerinių komunikacijų ir teritorijos aptarnavimo poreikius.

    Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo kontaktinį telefono numerį ir atsakingo asmens elektroninį paštą. Gyventojams rekomenduojama susipažinti su viešinimo metu skelbiamais dokumentais ir, jei kyla klausimų ar pastabų, pateikti jas per viešinimo laikotarpį.

  • Vilniuje atidaryti 2 nauji „Šviesa“ centrai: kelionės trumpėja iki 15 min., vietų daugėja

    Vilniuje atidaryti 2 nauji „Šviesa“ centrai: kelionės trumpėja iki 15 min., vietų daugėja

    Vilniuje plečiamos dienos socialinės globos paslaugos suaugusiesiems, turintiems sunkią intelekto negalią. Sostinėje atidaryti du nauji dienos centro „Šviesa“ padaliniai Naujamiestyje ir Pilaitėje, kad pagalba būtų arčiau žmonių namų.

    Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad trumpesnis atstumas iki paslaugų padeda išlaikyti kasdienę rutiną ir ryšį su bendruomene, o artimiesiems palengvina priežiūros ir darbo derinimą. Taip pat tikimasi, kad mažesnės grupės leis geriau atliepti individualius poreikius.

    „Socialinės paslaugos turi būti kuo arčiau žmogaus – tai svarbu ir kasdieniam patogumui, ir galimybei gyventi kuo savarankiškiau“, – sakė Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.

    Nauji padaliniai įrengti Birželio 23-osios ir Vydūno gatvėse, patalpos pritaikytos judėjimui neįgaliojo vežimėliu, įrengti lubiniai ir mobilūs keltuvai. Numatyta erdvė užimtumui, edukacijoms, terapinėms veikloms, taip pat poilsiui ir privatumo poreikiams.

    Abiejuose centruose atnaujinti buitiniai prietaisai, virtuvės, biuro ir kiti baldai, sutvarkyta elektros instaliacija, atnaujinta priešgaisrinė sistema. Patalpų remonto ir pritaikymo darbams skirta apie 187 000 eurų, dalį darbų atliko savivaldybės įmonė „Grinda“.

    Paslaugos Naujamiestyje bus teikiamos 10, o Pilaitėje – 12 suaugusiųjų. Savivaldybės teigimu, kai kuriems lankytojams kelionė iki centro ir atgal dabar užtruks apie 15–30 minučių, kai anksčiau tai trukdavo iki 2 valandų.

    „Mažesniame centre greitai pasimatė pokyčiai: grupės atmosfera ramesnė, žmonės jaučiasi saugiau, stiprėja pasitikėjimas darbuotojais“, – sakė Naujamiestyje dirbanti socialinė darbuotoja Indrė Kolberkytė.

    Dienos socialinės globos paslaugos apima socialinių ir kasdienių įgūdžių ugdymą, užimtumą, maitinimą, o prireikus ir transportą bei sveikatos priežiūros organizavimą. Naujuose padaliniuose dirba socialiniai darbuotojai, užimtumo specialistai ir individualios priežiūros darbuotojai, o tam tikromis dienomis atvyksta ir kitų sričių specialistai.

    Vilniuje iš viso veikia 20 dienos socialinės globos centrų, o Vilniaus miesto savivaldybėje – 15 centrų, kuriuose paslaugas gauna apie 260 darbingo amžiaus ir apie 30 senyvo amžiaus gyventojų. Savivaldybės duomenimis, šiuo metu dienos centruose yra 44 laisvos vietos, nors dalyje centrų susidaro laukiančiųjų eilės dėl pageidavimo paslaugas gauti konkrečioje vietoje.

  • „Litgrid“ ir Vilniaus savivaldybė rado sprendimą: oro linijas keis kabeliai po žeme

    „Litgrid“ ir Vilniaus savivaldybė rado sprendimą: oro linijas keis kabeliai po žeme

    Memorandumas dėl tinklo ir miesto planų

    „Litgrid“ ir Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė memorandumą, kuriuo susitarė glaudžiau derinti elektros perdavimo tinklo rekonstrukcijas su sostinės vystymo planais. Tikslas – iš anksto matyti, kur infrastruktūros sprendimai gali tapti ne kliūtimi, o miesto plėtros dalimi.

    Šalys teigia, kad ankstesnis projektų suderinimas leistų greičiau identifikuoti teritorijas, kur tinklo modernizavimą galima suplanuoti kartu su gatvių tvarkymu, viešųjų erdvių atnaujinimu ar didesniais investiciniais projektais. Vienas dažniausiai svarstomų sprendimų – perdavimo oro linijų ar jų atkarpų kabeliavimas.

    Kodėl svarstomas kabeliavimas?

    Požeminiai kabeliai miestams patrauklūs tuo, kad mažina vizualinę taršą ir palieka daugiau lankstumo teritorijų planavimui. Tokie sprendimai dažniau taikomi tankiai apgyvendintose zonose, kur kiekvienas infrastruktūros koridorius konkuruoja su būstu, viešosiomis erdvėmis ir susisiekimu.

    „Elektros perdavimo tinklo ir miesto plėtra turi būti planuojamos kompleksiškai, kad sprendiniai gyventojams kurtų kuo didesnę vertę“, – sakė „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius.

    Kabeliavimas gali prisidėti ir prie atsparumo didinimo, nes požeminė infrastruktūra paprastai yra mažiau pažeidžiama audrų, apledėjimo ar vėjo sukeliamų incidentų. Pastaraisiais metais daugelyje Europos šalių tinklų patikimumas ir kritinės infrastruktūros apsauga tapo prioritetu dėl augančių ekstremalių orų ir saugumo rizikų.

    Kas bus daroma toliau?

    Memorandume numatyta, kad „Litgrid“ ir savivaldybė keisis informacija apie planuojamus ir vykdomus projektus, kartu identifikuos bendro intereso iniciatyvas ir vertins technines, teisines bei finansines galimybes. Praktikoje tai reiškia, kad kabeliavimo ar kitų sprendinių realumas bus tikrinamas atskirai kiekvienoje teritorijoje.

    „Elektros linijų tiesimas po žeme padeda suderinti saugumą ir miesto poreikius, o šis susitarimas sukuria aiškesnį bendradarbiavimo modelį“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Dokumente taip pat įtvirtinta nuostata, kad papildomi sprendiniai neturi nepagrįstai didinti elektros vartotojams tenkančių kaštų. Todėl numatoma vertinti skirtingus finansavimo modelius, įskaitant suinteresuotų šalių prisidėjimą, kai siekiama papildomos naudos miestui.

  • Vilniuje siūloma sklypą perbraižyti komercijai: ką reiškia kadastro Nr. 0101/0017:198

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė apie gautą prašymą pakeisti arba nustatyti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0017:198, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

    Šiuo metu sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nurodoma kaip kita, o naudojimo būdas yra nenustatytas. Prašyme siekiama palikti paskirtį kita, tačiau nustatyti konkretų naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos.

    Tokie pakeitimai praktikoje paprastai reiškia, kad teritorijai būtų aiškiau apibrėžiamas leistinas naudojimas ir atsirastų teisinis pagrindas planuoti komercinės paskirties veiklas ar objektus. Tolimesni sprendimai dėl konkrečių statinių ar veiklų įprastai priklauso nuo kitų procedūrų, įskaitant teritorijų planavimą ir statybą reglamentuojančius reikalavimus.

    Prašymo viešinimas vyksta 10 darbo dienų – nuo 2026 metais rugsėjo 16 dienos iki 2026 metais rugsėjo 29 dienos. Per šį laikotarpį gyventojai ir suinteresuoti asmenys gali teikti pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui.

    Pasiūlymai priimami raštu savivaldybėje Konstitucijos pr. 3, Vilnius, taip pat elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt ir per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Papildomai nurodoma, kad dėl informacijos galima kreiptis telefonu +370 5 211 2868 ir el. paštu valerija.sabaliauskiene@vilnius.lt.

  • Vilniuje keičiamas sklypo statusas: kadastro Nr. 0101/0076:535 numatyta gyvenamųjų namų teritorija

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja gavusi prašymą pakeisti arba nustatyti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0076:535, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Tokie prašymai viešinami, kad suinteresuoti gyventojai ir institucijos galėtų pateikti pastabas.

    Šiuo metu sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nurodoma kaip kita, o naudojimo būdas nėra nustatytas. Prašyme siūloma nustatyti paskirtį kaip kita ir įtvirtinti konkretų naudojimo būdą: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

    Praktikoje toks pakeitimas reiškia, kad sklypas būtų aiškiai priskiriamas individualių namų plėtrai, o tai gali turėti įtakos galimoms statyboms, projektavimo sprendiniams ir kaimynystės vystymui. Vis dėlto pats paskirties ar būdo pakeitimas dar nereiškia automatinio statybos leidimo, nes vėlesniuose etapuose taikomi detalūs teritorijų planavimo ir statybos reikalavimai.

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų, nuo 2026 metų rugsėjo 16 dienos iki 2026 metų rugsėjo 29 dienos. Per šį laikotarpį gyventojai gali teikti pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui raštu.

    Pasiūlymus taip pat galima pateikti per teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą, nurodant, kad pastabos teikiamos dėl sklypo paskirties ar naudojimo būdo pakeitimo arba nustatymo. Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo kontaktus telefonu ir elektroniniu paštu.

  • Vilnius skelbia savaitę be įpročių: nemokamas transportas ir renginiai, kurie nustebins

    Vilnius skelbia savaitę be įpročių: nemokamas transportas ir renginiai, kurie nustebins

    Vilnius jungiasi prie judumo savaitės

    Rugsėjo 16–22 dienomis Vilnius prisijungia prie Europos judumo savaitės – vienos didžiausių tvaraus judumo iniciatyvų Europoje. Šiemet dėmesys skiriamas tam, kaip mieste patogiai ir saugiai keliauja skirtingo amžiaus bei skirtingų poreikių žmonės.

    Organizatoriai pabrėžia, kad renginiai pritaikyti įvairioms grupėms – nuo studentų iki senjorų, o pagrindinis tikslas yra paskatinti bent dalį kasdienių kelionių pakeisti viešuoju transportu, pėsčiomis ar dviračiu. Mieste suplanuoti nemokami pasivaikščiojimai, dviračių žygis, šeimų veiklos ir edukacinės patirtys viešajame transporte.

    „Judumas visiems prasideda nuo kasdienių sprendimų ir miesto gebėjimo juos palengvinti. Todėl Vilniuje stipriname ne vieną transporto rūšį, o kuriame visą sistemą“, – sakė JUDU vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė.

    Kulminacija – diena be automobilio

    Rugsėjo 22 dieną minima Tarptautinė diena be automobilio – ryškiausias savaitės akcentas daugelyje Europos miestų. Idėja paprasta: bent trumpam atsisakyti automobilio ir pasirinkti alternatyvą, kuri mažina spūstis, triukšmą bei oro taršą.

    Vilniuje šią dieną viešasis transportas bus nemokamas, o keleivių laukia papildomos patirtys, įskaitant gyvą muziką viešajame transporte. Tokie sprendimai dažnai pasitelkiami kaip praktinis būdas paskatinti žmones išbandyti kitą keliavimo būdą ir įvertinti, ar jis tinka kasdienai.

    Judumo savaitės kontekstas siejamas ir su platesnėmis Europos miestų tendencijomis: prioritetas teikiamas greitesniam viešajam transportui, saugesniems pėsčiųjų maršrutams, patogesniam dviračių tinklui ir aiškesniam persėdimui. Miestams tai tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir gyvenimo kokybės bei eismo saugos klausimu.

    Kas keičiasi Vilniuje ir ką verta išbandyti

    Vilnius pastaraisiais metais nuosekliai investuoja į viešojo transporto parko atnaujinimą, dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą bei eismo valdymą. Skelbiama, kad miesto dviračių takų tinklas siekia 182 kilometrus, o viešojo transporto greitį piko metu didina A juostos ir adaptyvūs šviesoforai.

    Taip pat nurodoma, kad 2024–2025 metais į gatves išriedėjo 91 naujas žemagrindis troleibusas, o šiemet miestą turėtų pasiekti dar 81 naujas 18 metrų ilgio troleibusas. Keleiviams pristatyta ir „JUDU“ programėlė, skirta apmokėti keliones, parkavimą ir patogiau planuoti maršrutus.

    Renginių programoje numatytos patyriminės ekskursijos su Silvestru Dikčiumi, dviračių žygis su Jonu Simučiu, šeimų šventė prekybos centre „Panorama“, orientacinės varžybos tarp JUDU parkavimo aikštelių ir istorijų pasakojimai viešajame transporte su gidu Albertu Kazlausku. Savaitę vainikuos rugsėjo 22 dieną vyksianti diena be automobilio.

    Europos judumo savaitė rengiama Europos Komisijos iniciatyva nuo 2002 metų ir kasmet kviečia miestus išbandyti sprendimus, kurie ilgainiui gali tapti įprasta kasdienybe. Vilniuje tai – proga praktiškai pasitikrinti, ar vieną kelionę per dieną galima patogiai įveikti be automobilio.

  • 1 mln. eurų sportui Vilniuje: naujas aikštynas suvienijo LASUC ir Vokietijos karių vaikus

    1 mln. eurų sportui Vilniuje: naujas aikštynas suvienijo LASUC ir Vokietijos karių vaikus

    Vilniuje atidarytas atnaujintas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) daugiafunkcis sporto aikštynas, kuriuo naudosis ir Lietuvoje tarnaujančių Vokietijos karių vaikams skirta mokyklos bendruomenė. Projektą įgyvendino Vilniaus miesto savivaldybė, o jo vertė siekia apie 1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

    Naujoje erdvėje įrengtos krepšinio, futbolo, teniso, padelio, tinklinio bei treniruoklių zonos, taip pat modernus bėgimo takas. Tokia infrastruktūra leidžia planuoti tiek kasdienes kūno kultūros pamokas, tiek bendrus renginius, pritaikant veiklas skirtingiems vaikų poreikiams.

    Atidaryme dalyvavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas ir Vokietijos Federacinės gynybos ministerijos atstovai. Pasak renginio dalyvių, sporto aikštynas taps ne tik ugdymo, bet ir bendruomenių susitikimo vieta.

    „Šis aikštynas sukurtas galvojant apie visus čia sportuosiančius vaikus. Tai saugi, moderni erdvė, kuria dalinsis LASUC bei Vokiečių mokyklos moksleiviai“, – sakė Raminta Popovienė.

    „Turime užtikrinti, kad į Lietuvą atvykstančios karių šeimos čia galėtų kurti savo kasdienybę, o jų vaikai – augti kartu su Lietuvos vaikais. Investicija į tokią aplinką yra investicija į ilgalaikę mūsų šalių partnerystę ir saugumą“, – sakė Bronius Bieliauskas.

    „Dauguma atvykusių karių šeimų gyvena Vilniuje, todėl siekiame, kad mūsų miestas jiems būtų ne tik tarnybos vieta, bet ir antrieji namai“, – sakė Valdas Benkunskas.

    Sporto aikštyno atnaujinimas siejamas su platesniu planu gerinti ugdymo sąlygas Vokietijos karių šeimoms Lietuvoje, ypač augant Vokietijos brigados dislokavimo mastui. Praktikoje tai reiškia ne tik karinės infrastruktūros, bet ir švietimo, neformaliojo ugdymo bei laisvalaikio erdvių plėtrą, kad šeimos galėtų sklandžiai integruotis.

    Vilniuje šalia LASUC moduliniuose pastatuose veikia Vokietijos karių vaikams skirta vokiečių mokykla „Deutsche Schule Vilnius“ bei ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės. Mokykloje mokslo metus pradėjo 95 mokiniai, dirba iš Vokietijos atvykę mokytojai, o ikimokyklines grupes lanko 57 vaikai, su kuriais dirba vokiškai kalbantys Lietuvos pedagogai.

    Valstybė finansuoja šių ugdymo sprendimų kūrimą ir veiklą: 2026 metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatyta 2,2 mln. eurų švietimo infrastruktūrai Vilniuje ir Kaune. Vilniuje iki 2030 metų planuojama pastatyti atskirą mokyklą ir darželį, o prognozuojama, kad nuo 2027 metų sostinėje ugdomų Vokietijos karių vaikų skaičius gali išaugti iki 500.

    Kaune numatyta, kad Vokietijos karių vaikai bus ugdomi Aleksandro Stulginskio mokykloje, taip pat planuojama rekonstruoti buvusios mokyklos pastatą Verkių gatvėje iki 2028 metų rudens. Šie sprendimai rodo kryptį, kad švietimo infrastruktūra tampa viena svarbiausių ilgalaikio sąjungininkų buvimo Lietuvoje dalių.

  • Vilnius ieško savininkų: dešimtys nuotekų tinklų gali tapti bešeimininkiais – turite laiko iki 2027

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija pranešė pradedanti procedūrą dėl statinių, kurių savininkai nežinomi arba neidentifikuoti, pripažinimo bešeimininkiais. Tokiu atveju turtas per teismą gali būti perduotas valstybės arba savivaldybės nuosavybėn.

    Skelbime nurodoma, kad daugiausia kalbama apie paviršinių nuotekų tinklus įvairiose Vilniaus vietose, įskaitant Senamiesčio, Naujininkų, Rasų ir kitus rajonus. Išvardijami konkretūs atkarpų aprašymai, siejami su šuliniais, trapais ir išleistuvais.

    Ką tai reiškia gyventojams?

    Bešeimininkio turto procedūra taikoma tada, kai realus savininkas neaiškus, o infrastruktūra egzistuoja ir yra naudojama ar daro įtaką aplinkai. Savivaldybei tai svarbu dėl tinklų priežiūros, avarijų prevencijos, atsakomybės už gedimus ir galimybės planuoti remontus.

    Nuotekų tinklai yra kritinė miesto infrastruktūra, o intensyvesnės liūtys didina apkrovas senoms ir neinventorizuotoms sistemoms. Pastaraisiais metais savivaldybės visoje Lietuvoje daugiau dėmesio skiria lietaus nuotekų valdymui, nes užlietos gatvės ir kiemai lemia žalą turtui bei eismo trikdžius.

    Iki kada galima pateikti dokumentus?

    Asmenys ar organizacijos, turintys turtinių teisių į skelbime nurodytus statinius, raginami iki 2027 metų kovo 20 dienos kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir pateikti nuosavybę ar kitas teises patvirtinančius dokumentus. Nepateikus įrodymų, savivaldybė sieks, kad turtas būtų pripažintas bešeimininkiu teismo tvarka.

    Praktikoje tai gali būti aktualu bendrijoms, įmonėms ar sklypų savininkams, kurių teritorijose istoriškai buvo įrengtos paviršinių nuotekų komunikacijos, tačiau dokumentai nebuvo tinkamai sutvarkyti. Savivaldybė pabrėžia, kad pateikus dokumentus galima išvengti situacijos, kai infrastruktūra priskiriama viešajam sektoriui.

    Kodėl savivaldybė imasi veiksmų?

    Infrastruktūros nuosavybės aiškumas leidžia nustatyti, kas atsakingas už priežiūrą, valymą, avarijų šalinimą ir investicijas. Neinventorizuoti ar „niekam nepriklausantys“ tinklai apsunkina darbų planavimą, ypač kai vyksta gatvių rekonstrukcijos ar naujų projektų derinimas.

    Savivaldybė taip pat siekia, kad miesto inžineriniai tinklai būtų tvarkomi nuosekliai ir pagal vienodus standartus. Tokiu būdu galima greičiau reaguoti į užsikimšimus, liūčių sukeltas problemas ir sumažinti aplinkos taršos riziką.

    Skelbime nurodyta, kad dėl sąrašų ir procedūrų galima kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingus specialistus. Kontaktiniai duomenys šiame straipsnyje neskelbiami.