CP v2

Tag: Vilniaus miesto savivaldybė

  • Lazdynų sveikatos priežiūros centre nauja registratūra ir triažo sistema: ką tai keičia pacientams?

    Lazdynų sveikatos priežiūros centre nauja registratūra ir triažo sistema: ką tai keičia pacientams?

    Karoliniškių poliklinikos Lazdynų sveikatos priežiūros centre pacientus pasitinka atnaujinta registratūra – viena judriausių įstaigos erdvių pertvarkyta taip, kad aptarnavimas būtų aiškesnis ir greitesnis. Kartu pristatytas ir atnaujintas įstaigos vizualinis identitetas, žymintis platesnius organizacinius pokyčius.

    Įstaigos duomenimis, Lazdynų sveikatos priežiūros centre per dieną apsilanko apie 1 000 pacientų, čia dirba daugiau nei 80 darbuotojų. Dideli srautai reiškia, kad net ir nedideli registratūros procesų patobulinimai gali pastebimai sumažinti eiles ir sutrumpinti pacientų kelią iki gydytojo kabineto.

    „Sveikata yra didžiausias kiekvieno iš mūsų turtas, todėl investicijos į infrastruktūrą yra kryptingas sprendimas, siekiant geresnių paslaugų vilniečiams“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Registratūros atnaujinimui skirta apie 177 000 eurų, iš jų daugiau nei 118 000 eurų sudaro Europos Sąjungos lėšos. Projektas įgyvendintas modernizuojant infrastruktūrą, kad pacientų aptarnavimas būtų patogesnis tiek atvykus į vietą, tiek sprendžiant klausimus per skambučių centrą.

    Daugiau patogumo ir prieinamumo

    Atnaujintoje registratūroje įrengtos ergonomiškos darbo vietos, perplanuotos laukimo ir užsakomųjų paslaugų zonos, pertvarkyta rūbinė. Tokie pokyčiai paprastai daromi siekiant sumažinti „butelio kaklelio“ efektą piko valandomis, kai vienoje vietoje susikerta registracijos, informavimo ir dokumentų srautai.

    Įstaigoje įdiegta pagalbos mygtukų sistema, skirta greitesnei reakcijai situacijose, kai pacientui prireikia skubios pagalbos ar papildomo personalo dėmesio. Taip pat numatyta kompiuterizuota priemonė, kuri turėtų padėti tiesioginei komunikacijai gestų kalba, kad paslaugos būtų lengviau prieinamos klausos negalią turintiems žmonėms.

    Didelis dėmesys skirtas universalaus dizaino sprendimams: įrengti taktiliniai paviršiai ir nuorodos, padedančios regėjimo negalią turintiems pacientams savarankiškiau orientuotis patalpose. Praktikoje tai reiškia aiškesnį judėjimą nuo įėjimo iki registratūros, kabinetų ar kitų reikalingų zonų.

    Triažo sistema – kam ji reikalinga?

    Karoliniškių poliklinikoje pradedama taikyti triažo sistema, skirta pacientų srautams ir poreikiams valdyti. Jos esmė – greitesnis pirminis įvertinimas, padedantis nukreipti pacientą tinkamiausiu keliu: pas gydytoją, slaugytoją, į procedūras ar prie registracijos klausimų.

    Tokia praktika sveikatos priežiūroje plačiai naudojama siekiant mažinti netolygias eiles, ypač kai daliai atvykstančiųjų pakanka administracinės konsultacijos, recepto pratęsimo, tyrimų planavimo ar kitų sprendimų be ilgo laukimo. Įstaiga tikisi, kad tai leis tiksliau paskirstyti laiką ir pagerinti informacijos pateikimą pacientams.

    Naujas įvaizdis ir vidiniai pokyčiai

    Kartu su fiziniais pokyčiais pristatytas atnaujintas Karoliniškių poliklinikos įvaizdis: logotipas, vizualinė komunikacija ir vieningesni aptarnavimo principai. Tokie sprendimai dažnai diegiami ne vien dėl estetikos – jie padeda pacientams lengviau atpažinti padalinius, suprasti informacines žinutes ir greičiau rasti paslaugas.

    „Atnaujinta registratūra yra daugiau nei remontas – tai žinutė bendruomenei, kad įstaiga tęsia veiklą su modernesniu požiūriu į pacientų patirtį“, – sakė Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.

    Įstaiga taip pat numato procesų automatizavimą: kuriama vidinė programėlė, skirta operatyviau fiksuoti kasdienius pastebėjimus, perduoti informaciją atsakingiems darbuotojams ir greičiau šalinti trikdžius. Tai turėtų sumažinti „nematomo darbo“ dalį, kai problemos sprendžiamos ilgai vien dėl informacijos keliavimo grandinės.

    Vilniaus savivaldybė nurodo, kad infrastruktūros atnaujinimo projektai tęsiami ir kitose gydymo įstaigose: artimiausiu metu planuojami atnaujinimai Centro poliklinikos filialuose, taip pat numatyti darbai kituose Karoliniškių ir Naujosios Vilnios padaliniuose. Tikimasi, kad nuoseklus modernizavimas ilgainiui prisidės prie geresnio paslaugų prieinamumo ir trumpesnio laukimo.

    „Šiemet Karoliniškių poliklinika mini 50 metų jubiliejų, o atsinaujinimas žymi naują etapą – diegiame technologijas, keliame kokybės standartus ir stipriname pacientui patogią aplinką“, – sakė Karoliniškių poliklinikos direktorius Vismantas Matulas.

  • Didlaukio g. 69 sklypui siūloma komercinė paskirtis: Vilnius renka pastabas iki gegužės 29 dienos

    Vilniaus miesto savivaldybė gavo prašymą pakeisti žemės sklypo Didlaukio g. 69 (kadastro Nr. 0101/0017:63) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir nustatyti žemės naudojimo būdą. Šiuo metu sklypas priskiriamas paskirčiai kita, o naudojimo būdas yra nenustatytas.

    Prašyme nurodoma, kad pageidaujama išlaikyti pagrindinę paskirtį kita, tačiau nustatyti konkretų naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos. Tokie pokyčiai paprastai susiję su siekiu aiškiau apibrėžti, kokiai veiklai teritorija galėtų būti naudojama, ir sudaryti prielaidas vėlesniems projektavimo ar planavimo sprendimams.

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų – nuo 2026 metų gegužės 18 dienos iki 2026 metų gegužės 29 dienos. Viešinimo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui.

    Pasiūlymai priimami raštu adresu Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, taip pat elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt. Pastabas galima pateikti ir per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą, pasirenkant sklypo pagrindinės paskirties ar naudojimo būdo keitimo procedūrą.

    Papildomos informacijos dėl viešinimo ir pasiūlymų teikimo tvarkos galima gauti telefonu +370 5 211 2464 arba elektroniniu paštu giedre.avuliene@vilnius.lt. Savivaldybė primena, kad viešinimo etapas yra skirtas tam, kad sprendimai dėl teritorijos naudojimo būtų priimami įvertinus visuomenės argumentus ir praktines aplinkybes.

  • Vilnius Žvėryne šalins tris avarinės būklės klevus: savivaldybė paaiškino, kur ir kodėl

    Kur vyks darbai?

    Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad artimiausiu metu Žvėryne, Sėlių gatvėje ties 64 numeriu, bus šalinami trys avarinės būklės klevai. Sprendimas priimtas įvertinus jų būklę ir galimą riziką žmonėms bei turtui.

    Pasak savivaldybės, tokie darbai planuojami tada, kai medis tampa nebesaugus ir jo išsaugojimas nebeatitinka viešojo saugumo kriterijų. Dažniausiai tai susiję su sausomis lajomis, kamieno pažeidimais ar lūžtančiomis šakomis.

    Kokia medžių būklė?

    Nurodoma, kad du iš klevų yra visiškai sausi. Vienas jų taip pat stipriai aplūžęs, o lajoje likusi pakibusi šaka didina riziką, ypač esant stipresniam vėjui ar gausesniam snygiui.

    Tokie požymiai paprastai reiškia, kad medis praranda mechaninį stabilumą, o šakos gali lūžti net ir be akivaizdaus perspėjimo. Miesto aplinkoje tai tampa aktualu dėl šaligatvių, automobilių stovėjimo vietų ir pastatų artumo.

    Bus tvarkomi ir kiti želdiniai

    Kartu bus šalinama ir prastos būklės tuja, auganti šalia avarinio klevo. Savivaldybė teigia, kad ji yra pusiau sausa, pažeista puvinio, laikoma neperspektyvia ir potencialiai pavojinga.

    Gyventojų prašymu taip pat numatyta genėti arti namo užaugusią baltažiedę robiniją. Tokie genėjimo darbai paprastai atliekami siekiant sumažinti šakų kontaktą su pastatu, pagerinti matomumą ir sumažinti tikimybę, kad šakos lūš ar trinsis į konstrukcijas.

    Savivaldybė ragina gyventojus būti atidesnius darbų zonoje ir, jei prireiktų, laikinai nepalikti automobilių šalia planuojamų darbų vietų. Paprastai apie konkrečias darbų dienas ir galimus trumpalaikius ribojimus papildomai informuojama vietoje arba savivaldybės kanalais.

  • Balsiuose startavo savivaldybės darželio statybos: 280 vietų, baseinas ir miško takai vaikams

    Naujas darželis Balsiuose

    Vilniaus Balsių rajone pradėtos naujo savivaldybės lopšelio-darželio statybos Aušrinės gatvėje. Statybų pradžią pažymėjo įkasta kapsulė ateities kartoms, o projektas planuojamas įgyvendinti taip, kad pastatas ir kiemo erdvės derėtų su šalia esančiu pušynu.

    Numatyta, kad darželyje veiks 14 grupių, o ugdymo paslaugomis galės naudotis iki 280 vaikų. Savivaldybė tikisi, kad nauja įstaiga sumažins vietų trūkumą sparčiai augančioje Verkių seniūnijos dalyje ir palengvins kasdienę šeimų logistiką.

    „Ši ugdymo įstaiga prisijungs prie sparčiai besiplečiančio šiuolaikiškų darželių tinklo ir prisidės prie šeimų gyvenimo kokybės“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Architektūra ir erdvės miške

    Projektas suplanuotas kaip kelių tūrių kompleksas: numatyti trys grupių korpusai, centrinės erdvės su daugiafunkce sale ir administracija, taip pat atskiras baseino korpusas. Sprendinys pasirinktas tam, kad pastatas mažiau dominuotų aplinkoje ir būtų lengviau pritaikomas skirtingoms vaikų veikloms.

    Didelė dalis lauko erdvių bus orientuota į gamtos pažinimą: planuojamas pažintinis takas su poilsio ir veiklų zonomis, žaidimų aikštelėmis, sporto erdvėmis. Mažesnių vaikų veiklos numatomos arčiau pastato, vyresnių – toliau, miškelio dalyje.

    „Darželio architektūrą įkvėpė bendruomenės poreikiai ir sklypo gamta, o pušynas bus išsaugotas ir taps kasdienių veiklų erdve“, – sakė Vilniaus vystymo kompanijos atstovė Inga Liutkevičiūtė.

    Kada atvers duris ir kiek kainuos

    Skelbiama, kad darželis turėtų būti pastatytas 2027 metais trečiąjį ketvirtį. Rangos sutarties vertė nurodoma 11,72 milijono eurų su pridėtinės vertės mokesčiu, o darbus vykdo bendrovė „KRS“.

    Projektą parengė bendrovė „Ponama“, akcentuojanti, kad vienas svarbiausių tikslų buvo kuo labiau sumažinti poveikį natūraliai teritorijos struktūrai. Dėl to planuojami mažesni tūriai ir sprendiniai, leidžiantys išsaugoti kuo daugiau esamų medžių sklype ir greta jo.

    „Pradedame statyti ne tik darželį, bet ir vietą vaikų juokui, draugystėms bei pirmiesiems atradimams“, – sakė „KRS“ direktorius Martynas Valančius.

    Šis objektas įvardijamas kaip dalis platesnės Vilniaus švietimo infrastruktūros plėtros programos, kuria siekiama per artimiausius metus sparčiau didinti vietų skaičių darželiuose ir mokyklose. Savivaldybė taip pat mini, kad per visą Nepriklausomybės laikotarpį sostinėje buvo pastatyta nedaug savivaldybės darželių, todėl nauji projektai vertinami kaip bandymas pasivyti augantį poreikį.

  • Antakalnyje ir Žirmūnuose bus šalinami avariniai medžiai: kur ir kodėl tai daroma

    Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad Antakalnio ir Žirmūnų seniūnijose artimiausiu metu planuojama šalinti avarinės būklės želdinius. Tokie darbai paprastai vykdomi tada, kai medis yra žuvęs, smarkiai pažeistas puvinio arba kelia riziką žmonėms ir turtui.

    Pagal pateiktą informaciją Antakalnyje, Bistryčios gatvės 17 numeriu pažymėtoje vietoje bus šalinamas paprastasis klevas. Nurodoma, kad sprendimas priimtas dėl intensyvaus puvinio, kuris silpnina kamieno ir šaknų stabilumą.

    Žirmūnuose, Kazliškių gatvės 3 numeriu pažymėtoje vietoje planuojama pašalinti karpotąjį beržą. Savivaldybė pažymi, kad medis yra žuvęs, o lajos defoliacija siekia 100 proc., tai reiškia, kad laja netekusi lapijos ir medis nebeatlieka gyvybinių funkcijų.

    Taip pat numatytas želdinių šalinimas Apkasų gatvės 7 numeriu pažymėtoje vietoje, kur bus šalinama paprastoji eglė. Nurodoma, kad tai žuvęs medis, kurio lajos defoliacija taip pat siekia 100 proc., todėl jis vertinamas kaip nebeatkuriamas ir galintis kelti pavojų.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad avarinės būklės medžiai dažniausiai pavojingi tuo, jog esant stipresniam vėjui ar gausesniam snygiui gali lūžti šakos arba virsti visas medis. Tokiais atvejais savivaldybės prioritetas yra eismo, pėsčiųjų ir šalia esančių pastatų saugumas.

    Įprastai po šalinimo darbų savivaldybės viešai informuoja apie tolesnius veiksmus, pavyzdžiui, ar konkrečiose vietose planuojami nauji atsodinimai. Jei gyventojai turi klausimų dėl darbų terminų ar teritorijos sutvarkymo, jie paprastai gali kreiptis į atitinkamą seniūniją arba savivaldybės atsakingus skyrius.

  • Santaros klinikų prieigose atidaryta sraigtasparnių aikštelė: greitesnė pagalba ir organų logistika

    Santaros klinikų prieigose atidaryta sraigtasparnių aikštelė: greitesnė pagalba ir organų logistika

    Atidaryta aikštelė prie Santaros klinikų

    Vilniuje, Santariškių žiedinėje sankryžoje prie Santaros klinikų, oficialiai pradėjo veikti sraigtasparnių nusileidimo aikštelė. Ji skirta donorų organų, pacientų ir skubios medicininės pagalbos logistikai, kad kritinė pagalba pasiektų ligoninę kuo greičiau.

    Atidarymo metu aikštelėje nusileido Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, atlikęs bandomąjį tūpimą. Taip praktiškai pademonstruota, kaip būtų vykdomi skubūs skrydžiai, įskaitant donorų organų pergabenimą bei reagavimą ekstremalių situacijų metu.

    „Ši aikštelė yra svarbi miesto infrastruktūros dalis, kuri stiprina Vilniaus pasirengimą veikti ekstremalių situacijų atvejais ir yra skirta medicininės pagalbos logistikai. Ji leis greičiau reaguoti ir taip prisidės prie vilniečių saugumo“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Kuo ji pakeis iki šiol buvusią praktiką

    Didelės skubos skrydžiai neretai vyksta iškart atsiradus poreikiui, todėl dalis jų tenka ir nakties metui. Iki šiol itin skubiais atvejais sraigtasparniai leisdavosi žiedinėje sankryžoje, tačiau infrastruktūra nebuvo pritaikyta saugiems nusileidimams bei greitam paciento perdavimui.

    Naujoje aikštelėje įrengti atskiri įvažiavimo ir išvažiavimo keliai greitosios medicinos pagalbos automobiliams. Tai leidžia sklandžiau organizuoti judėjimą ir trumpinti laiką nuo nusileidimo iki paciento ar organų perdavimo medikams.

    Projektas, kainavęs 1,26 mln. eurų

    Projekto vertė siekia 1,26 mln. eurų, o įgyvendinimas truko apie 9 mėnesius. Darbus koordinavo miesto tvarkymo bendrovė „Grinda“, kuri rūpinosi sprendiniais sudėtingoje miesto aplinkoje.

    Aikštelė paženklinta pagal tarptautinius aviacijos reikalavimus, įrengtas specialus apšvietimas, kad pilotams būtų užtikrintas geras matomumas ir sudėtingesnėmis oro sąlygomis. Apšvietimas aktyvuojamas kartu su eismo reguliavimo sprendiniais, kai nusileidimo ar pakilimo metu prireikia trumpam suvaldyti transporto srautus šalia aikštelės.

    „Šis projektas – tai kur kas daugiau nei tik sraigtasparnių nusileidimo aikštelė. Tai garantija, kad gyvybiškai svarbi pagalba bus suteikta laiku, nepaisant įvairiausių aplinkybių“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė dr. Marija Jakubauskienė.

    „Medicinoje kartais gyvybę lemia ne valandos, o minutės. Tokiose situacijose infrastruktūra tampa gydymo dalimi“, – teigė Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša.

    Pasak projekto rengėjų, sprendiniai suplanuoti taip, kad mieste sumažėtų rizikos veiksniai, o pacientų transportavimas būtų kuo tiesesnis ir aiškesnis. Nenaudojami sankryžos plotai sutvarkyti ir apželdinti, kad sprendinys darniau įsilietų į miesto aplinką.

    Nors sraigtasparniai Lietuvoje jau seniai pasitelkiami donorų organų pervežimui, nauja aikštelė prie didžiausios šalies universitetinės ligoninės leidžia labiau standartizuoti ir pagreitinti procesus. Praktikoje tai reiškia mažiau neapibrėžtumo nusileidimo vietoje ir daugiau galimybių veikti pagal aiškią, iš anksto suderintą schemą.

  • Vilniuje renginys „Stipresnės kartu“ subūrė šimtus šeimų: dėmesys mamų psichikos sveikatai

    Vilniuje renginys „Stipresnės kartu“ subūrė šimtus šeimų: dėmesys mamų psichikos sveikatai

    Šeimų eisena ir atviros temos

    Gegužės 10 dieną Vilniuje trečią kartą surengtas šeimų renginys „Stipresnės kartu“, skirtas Pasaulinei mamų psichikos sveikatos dienai paminėti. Šiemet jis subūrė kelis šimtus dalyvių: mamas, tėčius, vaikus ir artimuosius.

    Dalyviai rinkosi prie Vingio parko tilto Žvėryno pusėje, o eisena tęsėsi iki Vingio parko estrados. Čia laukė veiklos visai šeimai ir pokalbiai apie emocinę gerovę, tėvystės kasdienybę bei pagalbos galimybes.

    Kodėl tai svarbu šeimoms?

    Renginio organizatoriai akcentavo, kad tėvystės ir motinystės iššūkiai neretai susiję su nuovargiu, nerimu ir izoliacijos jausmu, o pagalbos paieškos vis dar kelia gėdą daliai šeimų. Tokie susitikimai siekia normalizuoti atvirą kalbėjimą apie psichikos sveikatą ir mažinti stigmą.

    Viešojoje erdvėje vis dažniau pabrėžiama, kad pogimdyviniai emociniai sunkumai gali paliesti ne vien mamas, bet ir tėčius, o savijauta šeimoje tiesiogiai veikia tarpusavio santykius ir vaiko gerovę. Dėl to renginiuose vis daugiau dėmesio skiriama abiejų tėvų patirtims ir praktinei informacijai, kur kreiptis pagalbos.

    Vicemerės žinutė ir tėčių įtraukimas

    Renginyje dalyvavusi Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė pabrėžė, kad per trejus metus iniciatyva išaugo iš nedidelio susibūrimo į platesnę šeimų tradiciją. Pasak jos, svarbu, kad rūpinimosi savimi ir pagalbos ieškojimo temos mieste taptų kasdieniškesnės.

    „Iš nedidelio susibūrimo šis renginys išaugo į didelę šeimų šventę, kurioje savijautos ir rūpinimosi vieni kitais temos tampa vis natūralesnės, o kreiptis pagalbos nebebaisu“, – sakė Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.

    Šių metų renginyje daugiau kalbėta ir apie tėčių vaidmenį, lygiavertę partnerystę bei emocinį palaikymą po vaiko gimimo. Pokalbio metu aktorius Arūnas Sakalauskas dalijosi tėvystės patirtimi ir akcentavo, kad atvirumas šeimoje padeda lengviau susitarti dėl atsakomybių ir laiku pastebėti perdegimo ženklus.

    Renginio erdvėse šeimos galėjo gauti informacijos apie nėštumo ir pogimdyvinį laikotarpį, tėvystės įgūdžių stiprinimą ir emocinės pagalbos prieinamumą mieste. Taip pat vyko užsiėmimai, skirti fiziniam aktyvumui ir savijautai gerinti, tarp jų ir šokio-judesio terapijos praktikos.

    Nemokamą renginį organizavo Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ ir iniciatyva „Mama mums rūpi“. Organizatorių teigimu, pagrindinis tikslas išlieka tas pats: kurti saugią bendruomenišką erdvę, kurioje apie emocinę sveikatą kalbėti būtų paprasta.

  • Rokantiškių Sodų 2-oji g. 17: svarstomas sklypo paskirties keitimas į vienbučių ir dvibučių namų teritoriją

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė apie gautą prašymą pakeisti arba nustatyti žemės sklypo Rokantiškių Sodų 2-ojoje g. 17 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Sklypo kadastro numeris – 0101/0036:350.

    Šiuo metu nurodoma esama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, o naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Tai reiškia, kad sklypas formaliai priskirtas žemės ūkio naudojimui ir jam taikomi su tuo susiję ribojimai.

    Prašyme nurodoma, kad pageidaujama paskirtis būtų keičiama į kitą, nustatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Toks pokytis paprastai sudaro prielaidas planuoti gyvenamąją statybą, tačiau savaime dar nereiškia automatinio leidimo statyti.

    Viešinimas ir pasiūlymų teikimas

    Savivaldybė informuoja, kad prašymas viešinamas 10 darbo dienų – nuo 2026 metų gegužės 11 dienos iki 2026 metų gegužės 22 dienos. Per šį laikotarpį gyventojai ir suinteresuotos šalys gali susipažinti su sprendiniu ir teikti pastabas.

    Pasiūlymus viešinimo laikotarpiu galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilnius. Taip pat galima kreiptis elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt.

    Pastabas taip pat galima pateikti per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą, kur fiksuojami pasiūlymai dėl sklypų paskirties ar naudojimo būdo keitimo. Ši procedūra skirta užtikrinti skaidrumą ir galimybę visuomenei įsitraukti.

    Ką praktiškai reiškia paskirties keitimas?

    Žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimas yra vienas iš etapų, kurio gali prireikti, jei sklype planuojama kitokia veikla nei leidžia esamas statusas. Gyvenamosios teritorijos statusas dažniausiai reikalingas, kai norima sklypą pritaikyti vienbučių ar dvibučių namų statybai.

    Vis dėlto net ir pakeitus paskirtį, konkreti statyba priklauso nuo kitų reikalavimų: teritorijų planavimo dokumentų, inžinerinių tinklų galimybių, susisiekimo sprendinių, aplinkosauginių ir kitų teisės aktų. Dėl to gyventojams rekomenduojama vertinti ne tik patį keitimo faktą, bet ir platesnį kontekstą.

    Kur kreiptis dėl papildomos informacijos?

    Savivaldybė nurodo, kad dėl papildomos informacijos galima kreiptis telefonu +370 5 211 2137. Taip pat pateikiamas kontaktinis el. paštas agnija.ciz@vilnius.lt.

    Viešinimo laikotarpiu pateikti pasiūlymai gali būti svarbūs vertinant sprendimo pagrįstumą ir galimą poveikį aplinkai bei kaimynystei. Jei pateikiamos pastabos, jos turi būti suformuluotos aiškiai, nurodant argumentus ir pageidaujamą sprendimą.

  • Liepkalnio g. 8 sklypui siūloma keisti paskirtį: vietoje namų teritorijos – daugiabučiai ir bendrabučiai

    Kas planuojama sklype Liepkalnio gatvėje

    Vilniaus miesto savivaldybėje gautas prašymas dėl žemės sklypo Liepkalnio g. 8 (kadastro Nr. 0101/0072:347) pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo. Šiuo metu sklypas priskiriamas kitai paskirčiai ir yra numatytas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoms.

    Prašyme nurodoma, kad pageidaujama paskirtis išliktų kita, tačiau būtų pakeistas naudojimo būdas. Siūloma nustatyti daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdą, kuris paprastai reiškia galimybę vystyti intensyvesnį užstatymą nei individualių namų kvartaluose.

    Viešinimas ir kaip pateikti pastabas

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų, nuo 2026 metų gegužės 11 dienos iki 2026 metų gegužės 22 dienos. Per šį laikotarpį gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui.

    Pastabas galima pateikti raštu savivaldybei (Konstitucijos pr. 3, Vilnius) arba elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt. Taip pat nurodoma galimybė pasiūlymus teikti per teritorijų planavimo procesams skirtą valstybinę informacinę sistemą, kuri naudojama sprendiniams viešinti ir pastaboms registruoti.

    Ką praktiškai reiškia paskirties ir būdo keitimas

    Žemės naudojimo būdo pakeitimas iš vienbučių ir dvibučių teritorijų į daugiabučių ir bendrabučių teritorijas dažniausiai siejamas su didesniu gyventojų ir automobilių srautu, didesniu užstatymo intensyvumu bei kitokiais infrastruktūros poreikiais. Tokie pokyčiai aktualūs ne tik sklypo savininkui ar vystytojui, bet ir aplinkiniams gyventojams, kuriems svarbūs susisiekimo, parkavimo ir viešųjų erdvių klausimai.

    Viešinimo laikotarpis yra ta stadija, kai galima įvertinti, ar siūlomas sprendimas dera su teritorijos urbanistine logika ir ar neatsiranda rizikų dėl triukšmo, eismo apkrovų ar kaimynystės pobūdžio pokyčių. Praktikoje būtent šiame etape dažniausiai išryškėja, ar reikalingi papildomi sprendiniai dėl infrastruktūros.

    Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo kontaktus: telefonu +370 5 211 2868 ir elektroniniu paštu valerija.sabaliauskiene@vilnius.lt. Viešinimo terminai ir kontaktai pateikti tam, kad pasiūlymai būtų gauti laiku ir galėtų būti įvertinti priimant sprendimus.

  • VRK perskaičiavo tarybų mandatų skaičių 2027 metų rinkimams: kur jų mažės, o kur daugės

    Artėjant 2027 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija nustatė, kiek savivaldybių tarybų narių bus renkama kiekvienoje savivaldybėje. Skaičius apskaičiuotas pagal Rinkimų kodekso nuostatas ir Gyventojų registro 2026 metų sausio 1 dienos duomenis.

    VRK pabrėžia, kad tarybų narių skaičius tiesiogiai siejamas su savivaldybės gyventojų skaičiumi, todėl jis gali kisti dėl demografinių pokyčių. Dėl to 2027 metų rinkimuose dalyje savivaldybių tarybų sudėtis bus kitokia nei 2023 metais.

    Pokyčiai trijose savivaldybėse

    VRK nurodo, kad lyginant su 2023 metais, pokyčiai numatomi trijose savivaldybėse. Akmenės rajono ir Kalvarijos savivaldybių tarybose bus renkami po keturis tarybos narius mažiau.

    Tuo metu Palangos savivaldybėje tarybos narių skaičius didės keturiais. Tokie pasikeitimai dažniausiai atspindi gyventojų skaičiaus augimą arba mažėjimą, o kartu ir savivaldybės priskyrimą kitai dydžio kategorijai, nuo kurios priklauso mandatų skaičius.

    Kur taryba didžiausia ir mažiausia

    Daugiausia savivaldybės tarybos narių, kaip ir iki šiol, bus renkama Vilniaus miesto savivaldybėje. VRK duomenimis, sostinėje bus renkamas 51 tarybos narys, nes savivaldybėje gyvena daugiau kaip 500 000 gyventojų.

    Mažiausia taryba bus Birštono savivaldybėje, kur bus renkama 15 savivaldybės tarybos narių. Tokia minimali tarybos sudėtis taikoma mažiausioms savivaldybėms pagal gyventojų skaičių.

    Bendras mandatų skaičius ir rinkimų datos rėžiai

    2027 metais bendras renkamų savivaldybių tarybų narių skaičius Lietuvoje sumažės iki 1 494. 2023 metais buvo renkami 1 498 savivaldybių tarybų nariai.

    VRK primena, kad savivaldybių merai neturi savivaldybės tarybos nario mandato, todėl į bendrą tarybų narių skaičių jie neįtraukiami. Kartu su tarybomis rinkėjai rinks ir 60 savivaldybių merų.

    Pagal teisės aktų numatytą tvarką, savivaldybių tarybų ir merų rinkimai rengiami visose savivaldybėse vienu metu. Skaičiuojant pagal įgaliojimų pabaigos terminus, 2027 metais rinkimai turėtų vykti laikotarpyje nuo vasario 11 dienos iki kovo 11 dienos, o tikslią datą nustatys Seimas.

    VRK taip pat yra nustačiusi, kiek parašų reikės surinkti kandidatų sąrašui ar kandidatui į merus kelti, taip pat kokie galės būti mažiausi ir didžiausi kandidatų skaičiai politinių partijų, politinių komitetų ar koalicijų sąrašuose. Šie reikalavimai svarbūs planuojant kampanijos startą ir vertinant, kiek realiai laiko liks parašams surinkti iki kandidatų registravimo pabaigos.