CP v2

Tag: Vilniaus miesto savivaldybė

  • Vilnius dalija 1 500 000 eurų sportui: kas gali teikti paraiškas ir iki kada suspėti

    Vilnius dalija 1 500 000 eurų sportui: kas gali teikti paraiškas ir iki kada suspėti

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė kvietimą teikti paraiškas 2027 metais savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamiems sporto projektams. Paraiškos priimamos nuo 2026 metų rugsėjo 30 dienos iki 2026 metų spalio 27 dienos imtinai.

    Atrankos tikslas – išsirinkti projektus, kurie turėtų išliekamąją vertę, prisidėtų prie vilniečių fizinio aktyvumo didinimo ir sporto renginių organizavimo mieste. Savivaldybė pabrėžia, kad laukiami projektai su aiškiais, pamatuojamais rezultatais ir realiu poveikiu bendruomenei.

    Kam skiriamas finansavimas?

    Finansavimas numatytas trims sporto veiklų kryptims Vilniaus mieste. Didžiausia dalis suplanuota atviroms nemokamoms fizinio aktyvumo veikloms, kuriose gyventojai gali dalyvauti be papildomų mokesčių.

    Numatyta remti ir atvirus masinio dalyvavimo renginius bei mėgėjų turnyrus, pavyzdžiui, bėgimus, ėjimus, važiavimus dviračiais ar vaikų turnyrus. Trečia kryptis apima profesionalų ir aukšto meistriškumo renginius, federacijų organizuojamas varžybas, edukacinius seminarus ar konferencijas sporto tematika.

    Kokios sumos suplanuotos 2027 metams?

    Bendra planuojama 2027 metų savivaldybės biudžeto lėšų suma siekia 1 500 000 eurų. Didžiausia dalis, 1 000 000 eurų, numatoma atviroms nemokamoms fizinio aktyvumo veikloms.

    Masinio dalyvavimo ir mėgėjų sporto renginiams planuojama skirti 350 000 eurų. Profesionalų, aukšto sportinio meistriškumo, pramoginio pobūdžio ir edukaciniams renginiams numatyta 150 000 eurų.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti sporto srityje veikiantys juridiniai asmenys, kurie yra registruoti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ne mažiau kaip vienus kalendorinius metus. Projektų veiklos turi būti įgyvendintos ir užbaigtos 2027 metais, o finansavimas skiriamas ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui.

    Kiekvienai finansuojamai veiklos sričiai leidžiama pateikti po vieną paraišką. Jei pareiškėjas pateikia daugiau nei vieną paraišką tai pačiai sričiai, vertinama paskutinė pateikta paraiška.

    Paraiškos teikiamos elektroniniu būdu Vilniaus elektroninėje paraiškų ir ataskaitų valdymo sistemoje. Prieš teikiant paraišką organizacija turi būti užregistruota Nacionalinės sporto agentūros sporto registre.

    Sporto projektų atranką organizuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sporto ir sveikatingumo skyrius. Dėl paraiškų teikimo ir konkurso sąlygų konsultuoja savivaldybės atstovai, nurodyti kvietime.

  • „Go Vilnius“ keičia sostinės žinutę pasauliui: kuo Vilnius vilioja investuotojus ir turistus

    Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūra „Go Vilnius“ pristatė atnaujintą tarptautinį sostinės pozicionavimą, kuriuo siekiama aiškiau apibrėžti miesto vertės pasiūlymą užsienio auditorijoms. Strategija orientuota į investuotojus, tarptautinius talentus, konferencijų organizatorius ir turistus.

    Agentūros teigimu, pozicionavimas kurtas remiantis tyrimais ir konsultacijomis su įvairiomis grupėmis, į procesą įtraukiant daugiau nei 600 žmonių. Tarp jų buvo vilniečiai, užsienio tikslinių auditorijų atstovai, Vilniaus miesto savivaldybė, taip pat verslo, turizmo, renginių, akademinių ir kūrybinių industrijų bendruomenės.

    Šūkis ir pagrindinė idėja

    Naujos krypties kūrybinė išraiška tapo šūkis „Vilnius: Never Ordinary“, kuriuo miestas pristatomas kaip neįprasta vieta, kurioje rezultatų galima pasiekti lengviau. Pagrindinis akcentas dedamas į kompaktišką miesto mastelį, trumpesnius atstumus ir greitesnį sprendimų priėmimą.

    „Vilniui nereikia konkuruoti dydžiu su didžiausiais Europos miestais. Mūsų stiprybė – kompaktiškas ir žmogui pritaikytas mastelis, dėl kurio čia mažiau kliūčių, todėl išskirtinius rezultatus pasiekti lengviau“, – sakė „Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė.

    Keturioms auditorijoms – skirtinga nauda

    Investuotojams Vilnius pristatomas kaip vieta, kur technologijų verslui paprasčiau augti dėl koncentruotos ekosistemos, talentų pasiūlos ir spartesnių procesų. Pastaraisiais metais miestas aktyviai stiprino startuolių ir finansinių technologijų aplinką, o tai išlieka vienu svarbiausių argumentų tarptautinei plėtrai.

    Užsienio talentams akcentuojama galimybė greičiau auginti karjerą neprarandant gyvenimo kokybės, nes mieste patogiau suderinti darbą, laisvalaikį ir kasdienius poreikius. Šis aspektas ypač aktualus Europoje, kur po pandemijos įsitvirtino hibridinio darbo modeliai, o miestų patrauklumas vis dažniau vertinamas pagal gyvenimo kokybės kriterijus.

    Konferencijų organizatoriams žadama paprastesnė logistika ir sklandesnis partnerių pasiekiamumas, nes dauguma svarbiausių vietų mieste yra netoli viena kitos. Turistams Vilnius pozicionuojamas kaip kryptis trumpoms kelionėms, kur per ribotą laiką galima patirti daugiau kultūros, gastronomijos ir gamtos be didžiųjų turistinių srautų.

    Ambicija – ne įvaizdis, o praktika

    „Go Vilnius“ pabrėžia, kad kryptis nėra vien komunikacinis sprendimas, o bandymas suvienodinti žinutę, kuria miestas kalba skirtingoms rinkoms. Tokia praktika plačiai taikoma Europoje, kai miestai konkuruoja ne vien kainomis, o aiškiai suformuluotu pažadu: greitesnė plėtra, lengvesnis įsikūrimas, patogesnė kasdienybė ar išskirtinės patirtys.

    Procese dalyvavęs restorano „Deep Roots“ vadovas Andrius Kubilius akcentavo kūrybinį miesto potencialą kasdienybėje ieškoti netikėtų sprendimų.

    „Nepaprastas rezultatas nebūtinai prasideda nuo reto ar tolimo ingrediento. Kartais jis prasideda nuo bulvės, kai į įprastą dalyką pažvelgi kitaip“, – sakė Andrius Kubilius.

    Tarptautinio verslo perspektyvą pabrėžė ir bendrovės „Shift4Payments“ vadovas Tadas Vizgirda, atkreipdamas dėmesį į aiškiai suformuluoto vertės pasiūlymo svarbą.

    „Jei miestas neturi aiškaus unikalumo, jis tampa dar viena vieta, kuri vertinama pirmiausia pagal kainą. Vilniui svarbu tiksliai įvardyti, kuo jis išsiskiria tarptautinėje konkurencijoje“, – teigė Tadas Vizgirda.

    Agentūra nurodo, kad kūrybiniais partneriais dirbo integruotos komunikacijos agentūra „INK agency“. Tikimasi, jog atnaujintas pozicionavimas padės nuosekliau pristatyti Vilnių tarptautiniuose kanaluose ir sustiprins sostinės konkurencingumą pritraukiant investicijas, renginius bei turistų srautus.

  • Vilniuje šalinami avariniai medžiai: kuriose gatvėse artimiausiu metu vyks darbai

    Vilniaus miesto gatvėse artimiausiu metu planuojama šalinti žuvusius, stipriai pažeistus ir avarinės būklės medžius. Savivaldybė nurodo, kad tokie darbai paprastai atliekami įvertinus medžių būklę ir galimą pavojų pėstiesiems, eismui bei šalia esančiai infrastruktūrai.

    Numatoma, kad Arsenalo gatvėje ties 1 numeriu bus šalinama išdžiūvusi liepa. Didžiojoje gatvėje ties 2 numeriu duotas pritarimas pašalinti avarinės būklės klevą, kuris po audros buvo aplūžęs.

    Švitrigailos gatvės atkarpoje planuojama pašalinti dvi sausas liepas, išdžiūvusį jauną klevą ir kelis smulkius neprigijusius sodinukus. Tokiais atvejais dažniausiai siekiama išvengti lūžtančių šakų rizikos bei užtikrinti, kad želdynai būtų tvarkomi nuosekliai.

    Ukrainos Didvyrių gatvėje, už tvenkinių, numatyta šalinti pavojų keliantį klevą, kuris yra pasviręs, suskilęs ir stipriai išpuvęs. Jogailos gatvėje ties 8 numeriu planuojama šalinti žuvusią liepą.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad avariniais laikomi medžiai dažniausiai turi aiškių pažeidimų požymių, tokių kaip kamieno skilimai, puvinys, didelių šakų lūžiai po audrų ar visiškas nudžiūvimas. Tokia būklė ypač pavojinga intensyvaus eismo vietose, todėl šalinimo darbai paprastai planuojami kaip prevencinė saugumo priemonė.

    Gyventojams rekomenduojama darbų metu atkreipti dėmesį į laikinus ribojimus ir, jei įmanoma, vengti aptvertų teritorijų. Jei konkrečiose vietose bus ribojamas eismas ar parkavimas, apie tai įprastai pranešama papildomai, kad darbai vyktų saugiai ir kuo mažiau trikdytų kasdienį judėjimą mieste.

  • Pašilaičiuose bręsta proveržis: Medeinos pradinė po rekonstrukcijos priims 500 vaikų

    Vilniaus Pašilaičiuose esanti Medeinos pradinė mokykla, pastatyta 1988 metais, ruošiasi iš esmės atsinaujinti. Po rekonstrukcijos planuojama padidinti vietų skaičių nuo maždaug 300 iki 500, o pastato plotą išauginti nuo 2 234 iki apie 6 000 kv. m.

    Projektą kuruojanti Vilniaus vystymo kompanija skelbia, kad atnaujinimu siekiama spręsti augančio rajono švietimo infrastruktūros poreikius. Pašilaičiai ir gretimos teritorijos pastaraisiais metais sparčiai plečiasi, todėl didesnė mokyklos talpa vertinama kaip būtina.

    Kas keisis po rekonstrukcijos

    Pagal numatomus sprendinius ant esamo pastato planuojama įrengti trečią aukštą, o šalia pastatyti priestatą. Tokia plėtra turėtų leisti sukurti daugiau klasių ir bendrų erdvių, pritaikytų šiuolaikiniam ugdymui.

    Teritorijoje taip pat suplanuotos poilsio ir sporto zonos, pavėsinės, želdiniai bei pagrindinė aikštė bendruomenės renginiams. Savivaldybė akcentuoja, kad mokyklos erdvės turėtų būti funkcionalios ne tik pamokoms, bet ir platesnei vietos bendruomenei.

    „Pastaraisiais metais Vilnius nuosekliai investuoja ne tik į naujų mokyklų statybą, bet ir į esamų atnaujinimą. Medeinos pradinės mokyklos rekonstrukcijos metu bus atnaujintas ir išplėstas pastatas, sukuriant šiuolaikiškas, saugias, funkcionalias erdves moksleiviams ir bendruomenei“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Projektavimo darbai ir kaina

    Architektūriniame konkurse atrinkta geriausia rekonstrukcijos vizija, o projektavimo sutartis pasirašyta su AB „PST Group“. Sutarties vertė siekia 992 000 eurų su PVM.

    Vilniaus vystymo kompanija nurodo, kad vertinant konkursines idėjas buvo atsižvelgta į urbanistinį integralumą, architektūros kokybę, funkcionalumą ir kainą. Komisijoje dirbo vyriausioji Vilniaus miesto architektė Laura Kairienė ir kiti architektūros profesionalai.

    „Architektūrinius projektų konkursus Vilniuje organizuojame tam, kad visi pastatai būtų iš tiesų kokybiškai rekonstruojami ir atitiktų aukščiausius standartus“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.

    Žalesnė mokykla ir saugumo reikalavimai

    Architektūrinė idėja remiasi mokyklos pavadinimo simbolika: Medeina lietuvių mitologijoje siejama su mišku. Projekte numatomas apželdintas stogas, daugiau žaliųjų sprendimų fasaduose ir interjere, kad pastatas turėtų aiškią, atpažįstamą tapatybę.

    Planuojant rekonstrukciją akcentuojami ir praktiniai reikalavimai: prieinamumas žmonėms su negalia, papildomos sporto bei ugdymo erdvės, taip pat priedangos įrengimas. Pastarasis aspektas pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių viešosios infrastruktūros projektų kriterijų.

    „Šis projektas leis ne tik reikšmingai padidinti mokyklos pajėgumą, bet ir sukurti kokybiškai naują ugdymo aplinką“, – sakė Vilniaus vystymo kompanijos Projektavimo ir statybos valdymo departamento vadovas Jonas Stravinskas.

    Vilniaus vystymo kompanija skelbia, kad AB „PST Group“ parengs techninį darbo projektą, o vėliau bus organizuojamas rangos darbų viešasis pirkimas. Numatyta, kad atrinkti rangovai darbus turėtų užbaigti iki 2029 metų vidurio.

  • Vilniuje sklypui Mykolo Lietuvio g. 46 planuojamas lūžis: vietoj namų – daugiabučiai?

    Keičiamas sklypo naudojimas

    Vilniaus mieste gautas prašymas pakeisti arba nustatyti žemės sklypo Mykolo Lietuvio g. 46 (kadastro Nr. 0101/0100:1999) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Tokie prašymai paprastai teikiami tuomet, kai planuojami kitokio masto ar kitokio tipo statiniai, nei buvo numatyta iki šiol.

    Pagal pateiktą informaciją, šiuo metu sklypui galioja naudojimo būdas, priskiriamas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoms. Prašyme siekiama nustatyti kitą naudojimą, kuris leistų vystyti daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas.

    Viešinimo terminas ir gyventojų teisės

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų laikotarpiu, nuo 2026 metų rugsėjo 24 dieną iki 2026 metų spalio 7 dieną. Per šį laiką suinteresuoti asmenys gali susipažinti su dokumentais ir įvertinti, kaip galimas paskirties ar būdo pakeitimas paveiktų aplinkinę teritoriją.

    Viešinimo metu pasiūlymus galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, taip pat per Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Praktikoje tai reiškia, kad gyventojai gali pateikti argumentuotus pastebėjimus dėl užstatymo intensyvumo, automobilių parkavimo, susisiekimo, želdynų ar kitų svarbių aplinkos kokybės aspektų.

    Ką reiškia perėjimas prie daugiabučių

    Perėjimas nuo vienbučių ir dvibučių užstatymo prie daugiabučių ar bendrabučių teritorijos dažniausiai signalizuoja didesnį planuojamą gyventojų skaičių ir intensyvesnį žemės naudojimą. Tokiais atvejais aktualūs tampa infrastruktūros klausimai, ypač gatvių pralaidumas, viešojo transporto prieinamumas, ugdymo įstaigų apkrova ir inžinerinių tinklų pajėgumai.

    Vilniuje pastaraisiais metais dažnėja situacijų, kai vystytojai siekia didinti užstatymo intensyvumą teritorijose, kuriose anksčiau dominavo mažo aukštingumo gyvenamieji namai. Savivaldybės ir bendruomenių dialogas tokiuose procesuose paprastai tampa esminiu veiksniu, lemiančiu, ar sprendiniai bus priimtini tiek miesto plėtros, tiek gyvenimo kokybės požiūriu.

    Dėl papildomos informacijos nurodytas kontaktinis telefono numeris 370 5211 2137 ir elektroninio pašto adresas agnija.ciz@vilnius.lt. Savivaldybė primena, kad pasiūlymai viešinimo laikotarpiu turėtų būti teikiami aiškiai suformuluoti ir pagrįsti.

  • Vilniuje šeštadienį uždaroma Žalioji alėja: vairuotojams svarbus įspėjimas dėl eismo

    Rugsėjo 26 dieną Trakų Vokėje vyks tradicinė bendruomenės rudens šventė „Obuolinės“, todėl dalyje teritorijos numatomi laikini eismo ribojimai. Savivaldybė ragina vairuotojus iš anksto planuoti maršrutus ir įvertinti galimus nepatogumus atvykstant į Trakų Vokę.

    Tą dieną nuo 8 iki 21 valandos bus draudžiamas transporto priemonių eismas Žaliojoje alėjoje, šalia Trakų Vokės dvaro. Ruože dirbs eismą reguliuojantys asmenys, o vairuotojams bus rekomenduojama vadovautis laikinais kelio ženklais.

    Organizatoriai ir miesto tarnybos primena, kad per bendruomenės renginius dažniausiai išauga pėsčiųjų srautai, ypač šeimų su vaikais, todėl prašoma laikytis saugaus greičio ir atidumo gretimose gatvėse. Atvykstantiems į šventę patariama automobilį palikti toliau nuo renginio vietos ir likusį atstumą nueiti pėsčiomis.

    Tokie laikini ribojimai renginių metu taikomi siekiant užtikrinti gyventojų saugumą ir sklandų šventės organizavimą, taip pat sudaryti sąlygas specialiosioms tarnyboms prireikus greitai pasiekti teritoriją. Pasibaigus renginiui eismo organizavimas turėtų būti grąžintas į įprastą režimą.

  • Liko kelios dienos: vilniečiai kviečiami nominuoti vertus „Šv. Kristoforo“ apdovanojimo

    Liko kelios dienos: vilniečiai kviečiami nominuoti vertus „Šv. Kristoforo“ apdovanojimo

    Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad iki rugsėjo 20 dienos gyventojai dar gali teikti kandidatus „Šv. Kristoforo“ apdovanojimams. Šis įvertinimas laikomas aukščiausia miesto padėka žmonėms ir organizacijoms, savo darbais kuriančioms šiuolaikinį Vilnių.

    Kandidatu gali tapti žmogus, organizacija, verslas ar iniciatyva, kurių veikla turėjo apčiuopiamą naudą miestui ir jo bendruomenėms. Nominacijas siūloma teikti už nuopelnus kultūros ir meno, švietimo ir mokslo, inovacijų ir verslo, sveikatos, aplinkos apsaugos, socialinės gerovės, sporto, teisėsaugos bei kitose srityse.

    „Vilniaus istoriją kūrė ir kuria žmonės – savo talentu, darbu, idėjomis ir pasiekimais. Šiandienos Vilniaus Kristoforai – ne vien tie, kurių pavardes dažniausiai matome antraštėse. Tai ir mokslininkai, ir menininkai, ir mokytojai, ir gydytojai, ir verslo bei bendruomenių žmonės, kurių veikla keičia miestą ir palieka jame pėdsaką“, – sakė Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

    Pasak savivaldybės, teikiant kandidatūras svarbu kuo tiksliau aprašyti, kokį poveikį kandidato darbai turėjo Vilniui: kokie pasiekimai įgyvendinti, kokias problemas pavyko spręsti, kuo veikla buvo išskirtinė ar reikšminga miestui. Tokia informacija vėliau padeda apdovanojimų komitetui objektyviau vertinti kandidatų nuopelnus.

    „Šv. Kristoforo“ apdovanojimai teikiami nuo 1998 metų, o laureatus atrenka skirtingų sričių profesionalus vienijantis komitetas kartu su savivaldybės atstovais. Tarp ankstesnių laureatų yra mokslininkų, menininkų, sportininkų, visuomenininkų ir verslo atstovų, kurių darbai paliko ryškų pėdsaką miesto gyvenime.

    Šiemet planuojama išrinkti 10 laureatų, kuriems statulėlės bus įteiktos iškilmingos ceremonijos metu 2027 metais sausio 22 dieną, minint Vilniaus gimtadienį. Savivaldybė ragina nelaukti paskutinės dienos ir kandidatūras pateikti iš anksto.

  • Bajorų progimnazijai – 12,4 mln. eurų iš ES: aiškėja, kada startuos statybos ir kas bus viduje

    Šiaurinėje Vilniaus dalyje planuojama Bajorų kelio progimnazija sulaukė reikšmingo finansinio postūmio: projektui numatyta 12,4 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų. Papildomai 6,2 mln. eurų skiria valstybė, o dar 6,4 mln. eurų – Vilniaus miesto savivaldybė, tad bendra viešojo finansavimo suma siekia apie 25 mln. eurų.

    Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad tokio masto ES parama naujai savivaldybės ugdymo įstaigai sostinėje yra reta, nes dalis pastaraisiais metais planuotų mokyklų projektų įgyvendinami be ES prisidėjimo. Projektą koordinuoja Vilniaus vystymo kompanija – savivaldybės valdoma organizacija, atsakinga už viešojo intereso infrastruktūros projektų plėtrą ir valdymą.

    Kas numatyta naujoje mokykloje

    Progimnazija projektuojama 1–8 klasių mokiniams, joje planuojama daugiau nei 900 vietų. Skelbiama, kad numatytos bendrojo ugdymo klasės, gamtos mokslų laboratorijos, STEAM erdvės, technologijų dirbtuvės ir „Fab Lab“ tipo praktinio kūrimo zonos.

    Taip pat suplanuotos didžioji ir mažoji sporto salės bei universali renginių erdvė, kuri galėtų būti naudojama ne tik ugdymui, bet ir bendruomenės veikloms. Pastato plotas planuojamas apie 12,5 tūkst. kvadratinių metrų, jis turėtų būti trijų aukštų.

    „Įgyvendinus projektą, Bajorų kelyje atsiras viena didžiausių naujų progimnazijų Vilniuje. Ji padės spręsti ugdymo vietų trūkumo problemą sparčiai augančioje miesto dalyje“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Kada prasidės statybos

    Šiuo metu projektas laukia statybos leidimo, o jį gavus bus skelbiamas viešasis rangos konkursas. Galutinė rangos darbų kaina priklausys nuo pirkimo laimėtojo pasiūlymo, todėl galutinė projekto sąmata gali kisti.

    Pagal dabar skelbiamą planą statybų pradžia numatoma 2027 metų antrąjį ketvirtį, o pabaiga – 2028 metais. Savivaldybė tikisi, kad pirkimų procedūros leis pereiti į statybų etapą be papildomų užsitęsusių korekcijų.

    „Bajorų gyventojai mokyklos laukia jau labai seniai. Džiaugiuosi, kad su Europos Sąjungos ir valstybės finansavimu procesas juda į priekį“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Ilga kelionė iki finišo tiesiosios

    Savivaldybė primena, kad kelias iki šio etapo užtruko ilgiau nei tikėtasi: 2022 metais buvo paskelbtas atviras architektūrinis konkursas, o vėliau projektavimo terminai keitėsi dėl atnaujintų statybos reikalavimų ir kitų aplinkybių. Projektavimo metu koreguotas detalusis planas, padidintas pastato aukštingumas ir suprojektuota priedanga po didžiąja mokyklos dalimi.

    Taip pat atlikti Bajorų kelio kadastriniai matavimai, sutvarkyti registravimo dokumentai bei parengti sprendiniai šilumos tinklų rekonstrukcijai ir prijungimui. Skelbiama, kad šie žingsniai būtini tam, jog objektas atitiktų naujausius saugos ir inžinerinių tinklų reikalavimus.

    „Kelias iki šio etapo buvo ilgesnis ir sudėtingesnis, nei planuota, tačiau šiandien galime drąsiai sakyti, kad projektas pasiekė finišo tiesiąją“, – teigė Vilniaus vystymo kompanijos Projektų valdymo departamento vadovė Inga Liutkevičiūtė.

    Architektūrinėje dalyje numatyta terasomis ir balkonais skaidoma pastato struktūra, orientuota į žaliąsias sklypo erdves. Ant stogo planuojama įrengti saulės elektrinę, o teritorijos sutvarkymo sprendiniuose akcentuojamas esamų želdinių išsaugojimas ir biologinės įvairovės stiprinimas.

    Projektą rengė MB „Urbanistinė architektūra“.

  • Pokyčiai prie Baltojo tilto: naujas įvažiavimas, furgonėlių zona ir pažadas išgelbėti pievą

    Pokyčiai prie Baltojo tilto: naujas įvažiavimas, furgonėlių zona ir pažadas išgelbėti pievą

    Vilniuje, Baltojo tilto pievoje, pradedami infrastruktūros pokyčiai, kurie turėtų palengvinti renginių aptarnavimą ir sumažinti žalą žaliajai zonai. Čia įrengiamas atskiras privažiavimas aptarnaujančiam transportui, tvarkoma išvažinėta pievos dalis ir formuojama zona mobiliesiems maisto furgonėliams.

    Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad ši miesto erdvė yra viena intensyviausiai naudojamų renginiams, todėl iki šiol trūko aiškiai apibrėžtos logistikos. Dėl to sunkusis transportas neretai judėdavo per veją, o tai ilgainiui blogino pievos būklę ir kėlė nepatogumų pėstiesiems.

    „Per pastaruosius metus tapo akivaizdu, kad esama infrastruktūra yra nepakankama tokiam renginių kiekiui, todėl vilkikai keliaudavo per veją ir jos būklė labai suprastėjo“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Naujas privažiavimas numatytas sunkvežimiams, kurie atveža scenas, techninę įrangą ir kitą renginiams reikalingą inventorių. Sprendiniai derinti atsižvelgiant į renginių organizatorių praktiką, kad atvykimai ir išvykimai vyktų sklandžiau, o įranga būtų iškraunama kuo arčiau aptarnaujamos vietos.

    Darbų metu bus pertvarkoma ir praplečiama betoninių trinkelių danga, įrengiama apsisukimo aikštelė bei aptarnaujančio transporto stovėjimo zona. Tikimasi, kad tai leis išvengti situacijų, kai renginių metu užstatomi pėsčiųjų ir dviračių takai, o judėjimas krantinėje sulėtėja.

    Numatyta ir atskira maisto furgonėlių vieta su elektros tiekimu. Savivaldybė akcentuoja, kad toks sprendimas turėtų sumažinti chaotišką prekybininkų išsidėstymą ir padėti geriau suvaldyti srautus, ypač renginių piko metu.

    Ne renginių metu privažiavimas bus skirtas pėstiesiems, todėl automobilių eismas čia nebus leidžiamas. Taip siekiama išlaikyti viešos erdvės rekreacinę paskirtį ir kartu užtikrinti, kad renginių logistika vyktų aiškiai apibrėžtomis kryptimis.

    Taip pat nurodoma, kad Baltojo tilto „food hall“ aptarnavimas, kaip ir iki šiol, vyks per Tolerancijos gatvę. Savivaldybė tikisi, kad atkūrus labiausiai išvažinėtą vejos dalį, gyventojai ir miesto svečiai šią teritoriją dažniau rinksis poilsiui, sportui ir laisvalaikiui.

  • Lukiškių kalėjimas ir paminklų karai: kas iš tiesų sprendžia, kas mieste yra paveldas?

    Paminklai, sovietinės epochos ženklai ir net buvę kalėjimai šiandien vis dažniau tampa karštų ginčų objektu: vieni ragina saugoti kaip istorijos liudijimą, kiti nori iš viešosios erdvės pašalinti tai, kas žeidžia ar skatina nostalgiją represijoms. Šie konfliktai atskleidžia platesnę problemą, kuri nebėra tik restauratorių ar architektų klausimas.

    Diskusijoje Paveldas 2.0. Tarp atminties ir ateities bus keliama esminė dilema: ar paveldą turime išlaikyti kuo mažiau jį keisdami, ar leisti jam transformuotis kartu su kintančiu miestu. Praktikoje tai reiškia sprendimus dėl funkcijų, prieinamumo, energetinio efektyvumo ir net simbolinės reikšmės.

    Ne vien fasadų istorija

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija vertinti nepatogų paveldą ne tik kaip architektūrą, bet ir kaip atminties politikos klausimą. Kai visuomenė nesutaria, ką konkretus objektas reiškia, sprendimas tampa vertybinis: ar mieste paliekame konfliktą primenančius ženklus, ar ieškome būdų juos perinterpretuoti.

    Tokiose diskusijose vis daugiau svarbos įgauna skaidrumas: kas priima galutinį sprendimą ir kokiais kriterijais remiasi. Tai apima tiek ekspertinius vertinimus, tiek bendruomenių balsą, nes paveldas veikia kasdienę aplinką, o ne vien kultūros lauko profesionalus.

    Transformacijos pavyzdžiai ir rizikos

    Lietuvoje ryškiu pavyzdžiu tapo Lukiškių kalėjimo erdvių pritaikymas naujoms kultūros ir renginių funkcijoms, o taip pat Šv. Jokūbo kvartalo atnaujinimas, kai istorinis kompleksas įgijo šiuolaikinę paskirtį. Tokie projektai dažnai pristatomi kaip kompromisas tarp išsaugojimo ir gyvybingumo.

    Užsienyje panašių precedentų nemažai: Mastrichte buvusi dominikonų bažnyčia pritaikyta knygynui, o tai rodo, kad net sakralūs ar istoriškai jautrūs objektai gali keisti funkciją. Vis dėlto išlieka klausimas, kur yra riba, kad pastatas neprarastų savo vertingųjų savybių ir netaptų tik dekoracija.

    Tvarumas ir nauji reikalavimai

    Paveldo politika vis dažniau susiduria su tvarumo argumentais: esamo pastato pritaikymas neretai mažina statybos atliekų ir naujų medžiagų poreikį, tačiau ne visada leidžia lengvai pasiekti šiuolaikinius energinio efektyvumo ar universalaus dizaino standartus. Dėl to kyla įtampa tarp saugojimo principų ir realių naudojimo poreikių.

    Kintant visuomenės požiūriui, keičiasi ir pati istorinių objektų vertė: tai, kas anksčiau buvo laikoma nevertinga ar net žalinga, šiandien gali būti suvokiama kaip svarbus laikotarpio liudijimas, ir atvirkščiai. Todėl sprendimai dėl paveldo iš esmės yra sprendimai apie tai, kokią praeitį renkamės prisiminti ir kaip ją integruojame į ateities miestą.

    Europos paveldo dienoms skirtas renginys Paveldas 2.0. Tarp atminties ir ateities vyks rugsėjo 22 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Diskusijoje dalyvaus architektai Gilma Teodora Gylytė ir Andrius Ropolas, Kultūros ministerijos atstovė Rugilė Puodžiūnienė, Kultūros paveldo departamento atstovė Gerda Mockevičė ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Donata Kabelkė, o pokalbį moderuos Vilma Losytė.

    Pagrindinis klausimas, į kurį bus bandoma atsakyti, skamba paprastai, bet paliečia visą miesto raidą: ar paveldą saugome tokį, koks jis buvo, ar tokį, koks jis gali būti.