CP v2

Tag: Vilniaus miesto savivaldybė

  • Vilniaus taryba patvirtino Kaukysos g. 18 sklypo dalių planą: nustatytos dalys statiniams eksploatuoti

    Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2026 metų gegužės 13 dieną priėmė sprendimą patvirtinti žemės sklypo Kaukysos g. 18 (kadastro Nr. 0101/0059:1199) dalių planą ir nustatyti sklypo dalis statiniams eksploatuoti. Sprendimas užregistruotas 2026 metų gegužės 15 dieną, jam suteiktas registracijos numeris 1-1820.

    Sprendimas susijęs su mišrios nuosavybės sklypu, kurį valdo valstybė ir privatūs savininkai, o jame esantys statiniai turi skirtingus savininkus. Tokiais atvejais praktikoje svarbu aiškiai apibrėžti, kokia žemės sklypo dalis priskiriama konkrečių statinių naudojimui ir priežiūrai, kad vėliau nekiltų ginčų dėl naudojimosi, patekimo ar prievolių.

    Patvirtintą dalių planą parengė uždaroji akcinė bendrovė „Lorus Construction“. Plane išskirtos statiniams eksploatuoti reikalingos sklypo dalys ir nustatyti jų plotai, o pagal šiuos sprendinius suformuotos dalys, būtinos sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams aptarnauti.

    Apie priimtą sprendimą informuojami statinių ar jų dalių savininkai, daugiabučio namo savininkų bendrija „Belmonto loftai“ ir sklypo dalies nuomininkas. Savivaldybė taip pat nurodo, kad sprendimas gali būti skundžiamas jame nustatyta tvarka, o pasinaudojus skundo teise prašoma apie tai informuoti savivaldybės administraciją.

    Tokie tarybos sprendimai paprastai tampa atspirties tašku tvarkant žemės naudojimo klausimus: aiškiau apibrėžiamos ribos, atsakomybės už teritorijos priežiūrą ir eksploatacinius poreikius, o tai ypač aktualu, kai viename sklype veikia keli savarankiški objektai. Gyventojams ir turto savininkams tai gali reikšti mažiau neapibrėžtumo dėl kasdienio naudojimosi teritorija ir sprendimų priėmimo bendruose klausimuose.

  • Vilniuje startuoja maistinio aliejaus konteineriai: 196 vietos, kur patogiai atsikratyti riebalų

    Vilniuje startuoja maistinio aliejaus konteineriai: 196 vietos, kur patogiai atsikratyti riebalų

    Vilniuje pradedamas diegti panaudoto maistinio aliejaus surinkimo konteinerių tinklas, skirtas gyventojams, kurie po kepimo likusius riebalus iki šiol dažnai išpildavo į kriauklę arba mesdavo su mišriomis atliekomis. Nauja paslauga vilniečiams bus nemokama, o iki birželio pradžios mieste planuojama įrengti 196 specialius konteinerius.

    Iki šiol patogiausias būdas tinkamai atsikratyti panaudotu aliejumi daugeliui buvo nuvežti jį į didelių gabaritų ar atliekų surinkimo aikšteles, tačiau tai reikalavo laiko ir transporto. Savivaldybė bei atliekų sistemos administratorius tikisi, kad konteineriai arčiau namų sumažins nelegaliai į kanalizaciją patenkančių riebalų kiekį.

    Kas keičiasi vilniečiams?

    Naujoji sistema paremta paprastu principu: aliejus kaupiamas namuose sandariai uždarytoje talpoje ir išmetamas į tam skirtą konteinerį. Taip siekiama, kad gyventojams nereikėtų ieškoti specifinių priėmimo vietų ar laukti specialių akcijų.

    Vilniaus miesto savivaldybės atstovai akcentuoja, kad sprendimas turi ir praktinę naudą infrastruktūrai, nes riebalai vamzdynuose atvėsę stingsta ir ilgainiui didina užsikimšimų riziką. Kuo mažiau riebalų patenka į nuotekų tinklus, tuo mažesnės ir jų priežiūros bei remonto sąnaudos.

    Kodėl tai svarbu nuotekoms?

    Į kanalizaciją patekę riebalai prilimpa prie vamzdžių sienelių ir formuoja sankaupas, kurios apsunkina nuotekų tekėjimą. Dėl to gali daugėti avarijų, o jų padariniai brangiai kainuoja tiek paslaugų teikėjams, tiek gyventojams per bendras komunalines išlaidas.

    „Į kanalizacijos vamzdžius patekę riebalai lemia užsikimšimus, didesnes nuotekų tvarkymo sąnaudas ir galiausiai augina komunalinių paslaugų sąskaitas“, – sakė „Vilniaus vandenų“ Kokybės ir inovacijų tarnybos direktorė Brigita Gudonė.

    „Vilniaus vandenų“ pateiktais duomenimis, 2025 metais į sostinės nuotekų valyklą atitekėjo apie 1 200 tonų riebalų. Tik dalis jų buvo atskirta kaip atskiras srautas, o likusi dalis pašalinta kartu su nuotekų valymo metu susidarančiu dumblu.

    Kaip teisingai rūšiuoti aliejų?

    Gyventojams rekomenduojama palaukti, kol aliejus atvės, ir supilti jį į plastikinę ar kitą sandariai uždaromą talpą, pavyzdžiui, butelį. Talpos plauti nereikia, svarbiausia, kad ji būtų tvirtai užsukta ir skystis neišsilietų.

    Į tą pačią talpą galima supilti skirtingų rūšių panaudotą aliejų ir riebalus, įskaitant pasibaigusio galiojimo aliejų ar skystį iš konservuotų produktų. Tačiau į šiuos konteinerius netinka padažai, majonezas, kosmetiniai aliejai, automobiliniai tepalai ar kitos techninės alyvos.

    Surinktas maistinis aliejus gali tapti žaliava perdirbimui, pavyzdžiui, biodegalams, todėl sistemos diegėjai pabrėžia ir žiedinės ekonomikos naudą. Kuo daugiau aliejaus surenkama atskirai, tuo mažesnė tarša ir tuo švaresni kiti atliekų srautai.

  • Senamiesčio portretas: kodėl 90 proc. gyventojų šią Vilniaus seniūniją vertina teigiamai

    Senamiesčio portretas: kodėl 90 proc. gyventojų šią Vilniaus seniūniją vertina teigiamai

    Vilniaus Senamiestis išlieka viena ryškiausią tapatybę turinčių sostinės seniūnijų: čia susitelkia istorinis paveldas, kultūros įstaigos ir intensyvus kasdienis miesto gyvenimas. Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad 90 proc. Senamiesčio gyventojų gyvenimą savo rajone vertina teigiamai.

    Tyrime Senamiestis apibūdinamas keturiais raktažodžiais: kultūriškas, charakteringas, patogus ir atviras. Šie vertinimai siejami su architektūriniu turtingumu, renginių ir laisvalaikio pasiūla bei plačiomis galimybėmis kasdienius reikalus sutvarkyti netoli namų.

    Ką Senamiestis suteikia kasdienybei

    Gyventojai dažnai pabrėžia, kad Senamiestyje patogu gyventi dėl paslaugų gausos ir pėsčiomis pasiekiamų vietų. Didelė dalis kasdienės rutinos telpa rajone: čia vaikštoma, lankomasi kavinėse ir restoranuose, perkamas maistas, naudojamasi įvairiomis paslaugomis.

    Vertinant vadinamojo 15 minučių miesto principą, Senamiestis išsiskiria kultūrinių veiklų pasiūla, laisvalaikio paslaugomis, darbo vietų artumu ir ekonominiu gyvybingumu. Tai sustiprina rajono, kaip miesto centro, vaidmenį, tačiau kartu kelia papildomą spaudimą infrastruktūrai.

    Tvaraus judumo požiūriu Senamiestis taip pat išsiskiria: beveik pusė gyventojų kasdien juda pėsčiomis. Automobiliu dažniausiai keliauja apie trečdalis, viešuoju transportu naudojasi ketvirtadalis, o dviračiu važinėja maždaug dešimtadalis, ir tai yra vienas aukščiausių rodiklių mieste.

    Kas gyvena Senamiestyje

    Senamiestyje gyvena apie 22 500 žmonių, o jų amžiaus struktūra, kaip nurodoma tyrime, yra jaunesnė nei bendras Vilniaus vidurkis. Dauguma gyventojų įsikūrę 2–3 kambarių būstuose, o didesnę dalį sudaro nuosavybę turintys gyventojai.

    Ilgalaikio prisirišimo rodikliai taip pat aukšti: 47 proc. apklaustųjų norėtų Senamiestyje gyventi neribotą laiką, dar 32 proc. planuoja čia likti bent penkerius metus. Kaip svarbiausi privalumai dažniausiai įvardijami kultūros ir laisvalaikio galimybės, kaimynystės atmosfera bei centrinė lokacija.

    Rajono simboliais gyventojai dažnai laiko Vilniaus katedrą, Gedimino pilį, Užupio angelą, Halės turgų ir MO muziejų. Šios vietos Senamiestyje kuria atpažįstamą miesto veidą tiek vilniečiams, tiek lankytojams.

    Didžiausi iššūkiai ir ko trūksta

    Intensyvus judėjimas ir aktyvus naktinis bei turistinis gyvenimas Senamiestyje turi ir kitą pusę. Tyrime akcentuojama, kad gyventojai dažnai susiduria su triukšmu, intensyviais eismo srautais, automobilių statymo problema ir įtampa tarp turistinės traukos bei kasdienio vietinių ritmo.

    Gyventojų pranešimuose apie aplinką dažniau nei kitur mieste minimos viešosios tvarkos ir infrastruktūros bėdos. Dažniausiai fiksuojamos aplinkos tvarkymo problemos, kelių dangos defektai, taip pat švaros taisyklių pažeidimai, o atskirose teritorijose išlieka ir saugumo klausimai.

    Nors žaliosios erdvės Senamiestyje sudaro apie 22 proc., tankus užstatymas riboja jų plėtrą. Tyrimo išvadose pabrėžiamas poreikis kurti daugiau vietos gyventojams pritaikytų viešųjų erdvių, stiprinti želdynus šeimoms ir vaikams bei nuosekliai mažinti transporto apkrovą, kad rajonas išlaikytų patrauklumą ne tik svečiams, bet ir nuolatiniams gyventojams.

    Senamiesčio rezultatai pateikiami platesniame kontekste, nes Vilniaus seniūnijų tapatybė tirta pirmą kartą. Tyrimas parengtas 2025 metais, remiantis apklausomis, 2021 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, nusikalstamumo statistika ir žiniasklaidos analize.

  • Vilniaus architektūros kokybės gairės sulaukė 64 pastabų: ką savivaldybė keis prieš svarstymą taryboje

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija apibendrino viešinimo metu gautus visuomenės pasiūlymus dėl Vilniaus architektūros kokybės vertinimo gairių ir vadinamojo architektūros kokybės gido projekto. Vertinimas atliktas pagal Architektūros kokybės vertinimo metodikos 26–28 punktuose nustatytą tvarką.

    Per viešinimo laikotarpį pateiktos 64 pastabos ir pasiūlymai iš 8 pareiškėjų. Savivaldybė nurodo, kad pastabas teikė profesinės organizacijos, asociacijos, architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos ekspertai bei visuomenės atstovai.

    Didžiausia įtampa dėl teisinio statuso

    Pasak savivaldybės, reikšminga dalis gautų pastabų buvo susijusi ne tiek su pačiais gairių principais, kiek su dokumento teisiniu statusu ir taikymo ribomis. Kitaip tariant, diskusijos centre atsidūrė klausimas, ar rekomendacijos praktikoje netaps papildomais privalomais reikalavimais.

    Taip pat iškelti gairių santykio su galiojančiais teisės aktais klausimai: kaip jos dera su Architektūros įstatymu, Statybos įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu ir specialiuoju reguliavimu. Savivaldybė akcentuoja, kad siekis yra metodinė pagalba, o ne naujų procedūrų sukūrimas.

    Reaguodama į šias pastabas, administracija teigia laikysis principo, kad Gairės ir Gidas yra metodinio ir rekomendacinio pobūdžio dokumentai. Jais, savivaldybės teigimu, nesiekiama dubliuoti nacionalinio reguliavimo ar įvesti naujų privalomų derinimo žingsnių.

    Kokios temos kartojosi pasiūlymuose

    Pagal turinį pasiūlymai dažniausiai sukosi apie paveldosaugą, UNESCO teritorijas, panoramas ir kultūrinio kraštovaizdžio apsaugą. Ne mažiau dėmesio skirta skirtingų miesto dalių savitumo vertinimui ir tam, kaip projektuose turi būti atliepiamas urbanistinis kontekstas.

    Kita temų grupė apėmė tvarumą, sertifikavimą ir sprendinių pagrindimą įrodymais, taip pat judumo klausimus: gatvių hierarchiją, pėsčiųjų bei dviračių infrastruktūrą. Dalis pasiūlymų akcentavo viešųjų erdvių, kiemų ir gyvenamosios aplinkos kokybės kriterijų aiškumą.

    Be to, išsakyta pastabų dėl visuomenės įtraukimo, ekspertinio vertinimo ir administracinių procedūrų: kaip užtikrinti, kad vertinimai būtų nuoseklūs, o sprendimų logika suprantama tiek projektų rengėjams, tiek gyventojams. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie komentarai padeda suvienodinti praktiką ir mažinti interpretacijų riziką.

    Ką savivaldybė žada patikslinti

    Administracija nurodo, kad daliai pasiūlymų pritarta, todėl numatoma tikslinti kai kurias gairių ir gido formuluotes. Taip pat žadama aiškiau akcentuoti rekomendacinį dokumentų pobūdį, kad jų taikymas nebūtų suprastas kaip naujas privalomas reguliavimas.

    Pasak savivaldybės, bus tikslinami kai kurių principų paaiškinimai, siekiant sumažinti skirtingo aiškinimo riziką, taip pat planuojami redakciniai ir terminologiniai patikslinimai. Šie pakeitimai turėtų pagerinti dokumento aiškumą ir jo naudojimą praktikoje.

    Į dalį pasiūlymų neatsižvelgta, nes, savivaldybės vertinimu, jie dubliuotų arba keistų nacionaliniuose teisės aktuose nustatytą reguliavimą. Kiti atmesti siūlymai, anot administracijos, iš esmės nustatytų naujus privalomus projektavimo ar derinimo reikalavimus, kurių metodinis dokumentas pagal savo statusą nustatyti negali.

    Taip pat pažymima, kad dalis pasiūlymų pernelyg detalizavo projektinio ar techninio lygmens sprendinius, kuriuos paprastai reguliuoja statybos techniniai reglamentai ir kiti specialieji dokumentai. Savivaldybė argumentuoja, kad toks detalumo lygis apsunkintų gairių taikymą ir iškreiptų jų metodinę paskirtį.

    Vis dėlto kai kurios iškeltos temos, savivaldybės teigimu, gali tapti pagrindu ateityje rengiant papildomus teritorinius ar teminius gidus, atskiras metodines rekomendacijas, paveldosaugos ar judumo dokumentus. Tai reiškia, kad dalis idėjų nėra atmetama iš esmės, bet nukeliama į kitą formatą ar vėlesnį etapą.

    Patikslintas gairių projektas kartu su visuomenės pasiūlymų apibendrinimu bus teikiamas Regioninei architektūros tarybai rekomendacijai gauti teisės aktų nustatyta tvarka. Savivaldybė skelbia, kad pristatymas Vilniaus regioninei architektūros tarybai numatytas 2026 metais birželio 2 dieną 9.00 valandą.

  • Perkūnkiemyje kyla nauja progimnazija: kapsulė ateities kartoms ir 612 vietų mokykla su baseinu

    Vilniaus Perkūnkiemio rajone pažymėta naujos progimnazijos statybų pradžia – įkasta laiko kapsulė ateities kartoms. Pavilnionių gatvėje 25 planuojama pastatyti keturių aukštų mokyklą, kurioje galės mokytis apie 612 mokinių.

    Projektas numato 22 klases, o mokyklos bendruomenę turėtų sudaryti maždaug 65 pedagogai. Sklypo plotas siekia 1,48 hektaro, o sprendiniai orientuoti į šiuolaikinę ugdymo aplinką ir aktyvų laisvalaikį.

    Mokykla, kurios laukė rajonas

    Perkūnkiemis – vienas sparčiausiai augusių Vilniaus gyvenamųjų rajonų, todėl mokyklos poreikis čia ilgą laiką buvo viena aktualiausių vietos bendruomenės temų. Savivaldybė pabrėžia, kad mokykla arčiau namų mažina kasdienes keliones ir apkrovą aplinkinėms gatvėms.

    „Šios progimnazijos vietos bendruomenė laukė jau seniai – mokykla šalia namų iš tiesų pagerina visos šeimos gyvenimo kokybę“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Pasak savivaldybės atstovų, projektas siejamas ir su 15 minučių miesto kryptimi, kai pagrindinės paslaugos gyventojams pasiekiamos greitai be automobilio. Tokia logika vis dažniau taikoma planuojant naują viešąją infrastruktūrą sostinėje.

    Atriumas, stogo erdvės ir baseinas

    Progimnazijoje suplanuotas per visą pastato aukštį kylantis atriumas, kuris turėtų suteikti daugiau natūralios šviesos ir atvirumo. Vidinis kiemas numatomas kaip bendras mokyklos centras susitikimams, pertraukoms ir veikloms lauke.

    Numatyta, kad mokiniai iš antrojo aukšto galės tiesiai patekti į kiemą ir sporto aikšteles, o žaidimų zona turėtų atsirasti ant bibliotekos stogo. Trečiame aukšte projektuojamas atviras sodas, ketvirtame – terasa, pritaikoma ir ugdymo veikloms.

    Objekte suplanuotas baseinas, kurį po pamokų, kaip skelbiama, galėtų naudoti ir vietos gyventojai. Taip pat numatyti du sporto salių blokai: didžioji apie 1 050 kvadratinių metrų ir mažesnė salė papildomoms veikloms.

    Šalia mokyklos planuojamas apie 2 000 kvadratinių metrų sporto aikštynas, po kuriuo būtų įrengta priedanga. Tokie sprendiniai vis dažniau integruojami į naujus viešuosius projektus, vertinant civilinės saugos poreikius.

    Kas projektuoja ir kada atsidarys

    Progimnazijos projektą rengė MB „De architectura“ kartu su UAB „Baltic Engineers“, dirbusiais per „Office De Architectura“ ir „Be Live“. Architektai teigia siekę nutolti nuo tradicinio institucinio mokyklos įvaizdžio ir kurti erdves, kuriose norisi būti ne tik per pamokas.

    „Šią mokyklą projektavome tokią, kad ir vaikai, ir vietos bendruomenė galėtų ir norėtų čia laiką leisti nuolat“, – sakė MB „De architectura“ partneris ir architektas Andrius Ropolas.

    Skelbiama, kad statybų vertė siekia 28,2 mln. eurų, o duris mokiniams progimnazija planuoja atverti 2027 metų rugsėjį. Miestas taip pat nurodo, kad tai dalis platesnės švietimo infrastruktūros plėtros, numatant naujų mokyklų projektus ir kitose Vilniaus vietose.

  • Naujininkuose tvarkomi želdiniai: Švitrigailos gatvėje šalinamos dvi liepos, Varėnos gatvėje – klevai

    Kur ir kokie medžiai šalinami?

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad Naujininkų seniūnijoje numatyti želdinių tvarkymo darbai dviejose vietose. Darbai apima pavojingų ir nesaugotinų medžių šalinimą, kartu siekiant išsaugoti perspektyvius, geros būklės želdinius.

    Švitrigailos gatvėje, ties 29 numeriu, planuojama pašalinti dvi liepas. Savivaldybės teigimu, vienas medis yra visiškai nudžiūvęs, o kitas įvardijamas kaip prastos būklės ir pavojingai pasviręs maždaug 45 laipsnių kampu.

    Kodėl Varėnos gatvėje šalinami klevai?

    Varėnos gatvėje, ties 15 numeriu, darbai susiję su šlaito tvirtinimu ir grunto valymu atliekomis užterštoje teritorijoje. Savivaldybė nurodo, kad dėl šių darbų bus šalinami keli savaime išaugę klevai, augantys nestabiliame, šiukšlėmis užterštame grunte.

    Akcentuojama, kad kritulių metu nuo šlaito išplaunamos įvairios atliekos, o sąnašos kaupiasi ant pravažiavimo, todėl teritoriją būtina sutvarkyti. Tokiose vietose savaiminiai medžiai gali ne tik trukdyti tvarkymo darbams, bet ir didinti rizikas, jei šlaitas yra nestabilus.

    Kokius medžius žadama išsaugoti?

    Numatoma šalinti nesaugotinus medžius, kurių kamieno skersmuo neviršija 12 centimetrų, taip pat blogos būklės daugiakamienį klevą, kuris yra skilęs ir aplūžęs. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai grindžiami medžių būkle ir saugumo argumentais.

    Taip pat nurodoma, jog perspektyvius, geros būklės medžius, kurie netrukdo numatytiems darbams, bus stengiamasi išsaugoti. Praktikoje tai reiškia, kad prioritetas teikiamas pavojų keliančių, nudžiūvusių ar pažeistų medžių pašalinimui, o ne masinei želdinių kirtimo apimčiai.

  • Vilnius skelbia NVO žmogaus teisių projektų konkursą: paraiškų laukia iki 2026 metų birželio 21 dienos

    Vilniaus miesto savivaldybė skelbia nevyriausybinių organizacijų žmogaus teisių stiprinimo projektų atrankos konkursą. Iniciatyvą koordinuoja Socialinės gerovės skyrius, o dėmesys skiriamas sprendimams, kurie didintų paslaugų prieinamumą pažeidžiamoms grupėms.

    Konkursu siekiama skatinti žmogaus teisėmis grįstas paslaugas ir pagalbą, stiprinti socialinę įtrauktį ir prisidėti prie pagarbios komunikacijos kultūros mieste. Savivaldybė tikisi, kad projektai turės aiškų praktinį poveikį bendruomenėms ir pasieks realius paslaugų gavėjus.

    Kuriose srityse laukiami projektai?

    Šiame kvietime išskiriamos dvi teminės kryptys. Pirmoji – visuomenės sąmoningumo didinimas apie pagarbią komunikaciją negalios tema, siekiant mažinti stereotipus ir diskriminaciją kasdienėje aplinkoje.

    Antroji kryptis – psichologinės ir emocinės pagalbos paslaugos vaikams ir šeimoms. Tokio pobūdžio projektai gali apimti konsultavimą, ankstyvosios pagalbos priemones ar kitus sprendimus, kurie padeda stiprinti emocinę gerovę ir mažinti krizių riziką.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme. Organizacija turi būti įregistravusi nevyriausybinės organizacijos žymą Juridinių asmenų registre ir būti registruota ir (ar) veiklą vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.

    Taip pat nurodoma, kad organizacijos steigimo dokumentuose turi būti aiškiai įtvirtinti tikslai, uždaviniai ar veiklos rūšys, susijusios su socialinių paslaugų teikimu pagal šio konkurso kryptis. Tai svarbu vertinant, ar pareiškėjo veikla atitinka kvietimo tikslą ir ar organizacija turi reikiamą kompetenciją.

    Iki kada priimamos paraiškos?

    Paraiškų laukiama iki 2026 metų birželio 21 dienos 23:55 valandos. Savivaldybė kviečia NVO nelaukti paskutinės dienos ir paraiškas teikti iš anksto, kad prireikus būtų laiko patikslinti dokumentus.

    Konkursas išlieka aktualus platesniame kontekste, nes savivaldybių finansuojami projektai dažnai tampa pagrindu ilgalaikėms paslaugoms, partnerystėms su bendruomenėmis ir tvaresniems pagalbos modeliams. Dėl to planuojant paraišką verta aiškiai numatyti tikslines grupes, paslaugų prieinamumą ir numatomą rezultatų matavimą.

  • Vilniuje planuojami nauji pavadinimai parkui, alėjoms ir gatvėms: ką keičia tarybos sprendimas

    Kas numatyta sprendimo projekte

    Vilniaus miesto savivaldybės tarybai teikiamas sprendimo projektas, kuriuo siūloma suteikti pavadinimus iki šiol bevardžiams viešiesiems objektams ir patikslinti kai kurių gatvių ribas bei ašines linijas. Dokumentas parengtas remiantis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis ir vidaus reikalų ministro patvirtinta objektų pavadinimų suteikimo bei apskaitos tvarka.

    Sprendimo projekte numatyta, kad Verkių seniūnijoje esantis bevardis parkas būtų pavadintas Jeruzalės parku. Taip pat siūloma Lazdynų seniūnijoje pavadinti dvi bevardes alėjas Gluosnių ir Lazdynų vardais.

    Nauji aikščių ir gatvių pavadinimai

    Projektas apima ir viešąsias erdves: Lazdynų seniūnijoje siūloma suteikti pavadinimus dviem bevardėms aikštėms. Jos būtų vadinamos Ryto ir Vėtrungių aikštėmis.

    Tuo pačiu sprendimu numatoma suteikti pavadinimus ir iki šiol bevardėms gatvėms. Antakalnio seniūnijoje siūlomas Makeviškių gatvės pavadinimas, o Pilaitės seniūnijoje planuojama atsirastų Glando gatvė.

    Kodėl dar tikslinamos gatvių linijos

    Dokumente taip pat numatytas techninis, bet gyventojams svarbus pakeitimas: kelių Vilniaus gatvių ašinių linijų patikslinimas pagal pridedamus planus. Tai taikoma Nakvišų gatvei Antakalnio seniūnijoje, Kazio Skučo gatvei Naujosios Vilnios seniūnijoje, taip pat Avižienių, Edinburgo ir Tarandės gatvėms Pašilaičių seniūnijoje.

    Patikslinimai numatomi ir Pilaitės seniūnijoje esančioms Elbingo bei Katniavos gatvėms. Praktikoje tokie pakeitimai dažniausiai reikalingi tam, kad Adresų registre ir savivaldybės planuose gatvių ribos sutaptų su realia situacija vietoje bei teritorijų planavimo sprendiniais.

    Adresų numerių keitimas: kam aktualu

    Sprendimo projekte numatyta pavesti savivaldybės administracijos padaliniui parengti seniūnų įsakymų projektus dėl adresų suteikimo ar pakeitimo konkrečiose vietose. Antakalnio seniūnijoje planuojama koreguoti Viršupio Sodų gatvės sklypų numeraciją, keičiant kelias dešimtis adresų.

    Pilaitės seniūnijoje numatytas Katniavos gatvės numerių 73–125 intervale keitimas, o Pašilaičių seniūnijoje būtų koreguojami atskiri Pavilnionių gatvės numeriai. Įgyvendinus sprendimą, per 5 darbo dienas dokumentai su priedais turi būti pateikti Adresų registro tvarkymo įstaigai, kad pakeitimai būtų įregistruoti oficialiai.

    Ką tai reiškia gyventojams ir paslaugoms

    Viešųjų erdvių ir gatvių pavadinimų suteikimas dažniausiai palengvina orientavimąsi mieste, navigaciją ir paslaugų teikimą, ypač kai naujai urbanizuojamose teritorijose atsiranda daugiau adresų. Aiškūs pavadinimai ir tiksliai apibrėžtos gatvių ribos svarbios pašto pristatymui, gelbėjimo tarnybų darbui, nekilnojamojo turto registravimui ir inžinerinių tinklų planavimui.

    Gyventojams, kurių adresai keičiami, aktualiausia praktinė dalis paprastai yra dokumentų ir sutarčių atnaujinimas, kai registre įsigalioja nauja numeracija. Tokiais atvejais dažniausiai svarbu sekti savivaldybės ir seniūnijos informaciją apie įsigaliojimo terminus ir taikomas pereinamąsias procedūras.

  • Pradedamas P. Vileišio g. 12 sklypo formavimo projektas Vilniuje: kur ir iki kada teikti pastabas

    Kas planuojama P. Vileišio gatvėje

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija informuoja, kad pradedamas rengti žemės sklypo P. Vileišio g. 12 formavimo ir pertvarkymo projektas. Tokie projektai rengiami tam, kad realiai naudojamas sklypas būtų suformuotas ir teisiškai sutvarkytas pagal galiojančius reikalavimus.

    Nurodoma, kad projekto tikslas yra suformuoti kitos paskirties žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Praktikoje tai reiškia sklypo ribų, ploto ir naudojimo parametrų sureguliavimą taip, kad jie atitiktų faktinį objektų naudojimą.

    Galimos ribos ir kaimynystė

    Skelbiama, kad formuojamas žemės sklypas P. Vileišio g. 12 galimai turės bendrą ribą su nesuformuotu atskiru žemės sklypu P. Vileišio g. 12A. Tokiais atvejais viešinimo metu ypač svarbios kaimyninių sklypų naudotojų ir suinteresuotų asmenų pastabos.

    Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūros paprastai apima sprendinių parengimą, jų derinimą ir viešinimą, kad gyventojai bei besiribojančių teritorijų savininkai galėtų įvertinti, ar planuojami sprendimai nepažeidžia teisėtų interesų. Galutiniai sprendiniai priimami tik įvertinus teisės aktų nustatyta tvarka pateiktus argumentus.

    Kur sekti informaciją ir teikti pasiūlymus

    Savivaldybė nurodo, kad pasiūlymai ir pastabos gali būti teikiami projekto viešinimo metu per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą ŽPDRIS. Projekto paieškai pateikiamas paslaugos registracijos numeris ŽPDRIS – ZSFP-205529.

    Informaciją apie projekto eigą, viešinimo terminus ir paskelbtus sprendinius gyventojams rekomenduojama sekti būtent ŽPDRIS sistemoje, nes ten skelbiami oficialūs dokumentai ir priimamos pastabos. Dėl papildomų paaiškinimų galima kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistę Vilmą Gargasienę telefonu +370 5 211 2735.

  • Vilniuje pradedamas P. Vileišio g. 12 sklypo formavimo projektas: ką svarbu žinoti gyventojams

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija pranešė pradedanti rengti žemės sklypo P. Vileišio g. 12 formavimo ir pertvarkymo projektą. Savivaldybė nurodo, kad procedūros vykdomos pagal aplinkos ministro patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles.

    Pagrindinis projekto tikslas – suformuoti naudojamą kitos paskirties žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tokie projektai paprastai reikalingi aiškesniam sklypo ribų nustatymui, naudojimo teisėms sureguliuoti ir tikslesniam teritorijos planavimui.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad formuojamas sklypas P. Vileišio g. 12 galimai turės bendrą ribą su atskirai nesuformuotu žemės sklypu, kuriame yra daugiabutis gyvenamasis namas P. Vileišio g. 13. Dėl to projekto sprendiniai gali būti aktualūs ir kaimyninių sklypų ar pastatų valdytojams bei gyventojams.

    Pasiūlymus ir pastabas gyventojai galės teikti projekto viešinimo metu Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje ŽPDRIS. Savivaldybė nurodo, kad projekto informacija sistemoje pateikiama pagal registracijos numerį ZSFP-205529.

    Dėl papildomos informacijos savivaldybė rekomenduoja kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrį. Pranešime taip pat nurodoma, kad už projekto komunikaciją atsakinga poskyrio vyresnioji specialistė Vilma Gargasienė.