CP v2

Tag: Vilniaus rajonas

  • Sudervės seniūnijoje švenčiamas šimtmetis: Emilija Michalkevič sulaukė 100 metų

    Sudervės seniūnijoje švenčiamas šimtmetis: Emilija Michalkevič sulaukė 100 metų

    Vilniaus rajone šie metai pažymėti išskirtiniais jubiliejais: keli gyventojai jau paminėjo 100 metų sukaktį. Prie šimtametžių gretų prisijungė ir Sudervės seniūnijoje gyvenanti Emilija Michalkevič.

    Emilija Michalkevič gimė 1926 metais gegužės 22 dieną Pakonių kaime. Per šimtmetį ji matė ryškius istorinius lūžius ir kasdienybės pokyčius, kurie paveikė ne vieną šeimos kartą.

    Jubiliatę sveikino savivaldybės atstovai

    Šimtmečio proga jubiliatę aplankė Vilniaus rajono savivaldybės vicemeras Algis Vaitkevičius, administracijos patarėja ir asmenų su negalia reikalų koordinatorė Janina Girucka bei Sudervės seniūnė Česlava Pavilovič. Susitikimo metu Emilijai Michalkevič perduoti sveikinimai ir linkėjimai.

    „Džiaugiamės, kad mūsų rajone gyvena tokio garbaus amžiaus gyventojai. Jūs esate mūsų išmintis. Per šį šimtmetį pasaulis pasikeitė neatpažįstamai, tačiau Jūsų gerumas išliko toks pat“, – sakė Algis Vaitkevičius.

    Gyvenimas, paženklintas karo ir pokyčių

    Pasak artimųjų ir pačios jubiliatės pasakojimų, Emilija Michalkevič augo neturtingoje šeimoje, buvo ketvirtoji dukra. Vaikystė prabėgo paprastomis sąlygomis, o ankstyvas savarankiškumas tapo kasdienybe.

    Dar paauglystėje ji patyrė karo metus, kurie daugeliui to laikmečio šeimų atnešė netektis ir nepriteklių. Netrukus mirė jos tėvas, todėl šeimos padėtis tapo dar sudėtingesnė, o rūpestis dėl maisto ir pragyvenimo virto nuolatiniu išbandymu.

    Vėlesniais metais Emilijai Michalkevič teko išgyventi kolektyvizacijos laikotarpį, kai ūkiai buvo įtraukiami į kolūkius. Darbas daugeliui žmonių reiškė ilgą ir alinantį kasdienį triūsą, o gyvenimo ritmą diktavo nebe šeimos ūkis, o nauja tvarka.

    Tikėjimas ir šeima kaip atrama

    Emilija Michalkevič sukūrė šeimą, susilaukė sūnaus, o vėliau džiaugėsi ir anūkais. Artimieji pasakoja, kad ji šeimoje buvo ne tik močiutė, bet ir ramybės bei pastovumo jausmą suteikianti atrama.

    Didelę gyvenimo dalį jubiliatė išliko artima tikėjimui: reguliariai dalyvaudavo šventose Mišiose ir daugiau nei keturiasdešimt metų giedojo bažnytiniame chore. Kai sveikata nebeleido vykti į bažnyčią, ji, pasak artimųjų, tikėjimo praktikas tęsė namuose ir pamaldas sekė per televiziją.

    Žvelgdama į prabėgusius metus Emilija Michalkevič pabrėžia ištvermę ir dvasinę stiprybę, kuri padėjo pereiti per sudėtingus laikotarpius. „Gyvenimas nebuvo paprastas, bet žmogus privalo eiti savo keliu, išlikdamas ištikimas tam, kas svarbiausia“, – sakė šimtametė.

  • Vilniaus rajonas iš arti: gyventojai, seniūnijos ir vietos, kurios traukia sostinės kaimynystėje

    Vilniaus rajono savivaldybė yra viena didžiausių Lietuvoje pagal plotą: jos teritorija siekia 2 129 kvadratinius kilometrus ir apima 23 seniūnijas. Rajonas iš šiaurės, pietų ir rytų supa Vilnių, todėl čia susikerta priemiesčio plėtra, kaimiškas gyvenimo būdas ir aktyvus investicijų bei infrastruktūros augimas.

    Geografiškai Vilniaus rajonas ribojasi su Švenčionių ir Molėtų rajonais, taip pat su Širvintų, Elektrėnų, Trakų ir Šalčininkų rajonais, o rytuose turi sieną su Baltarusija. Toks išsidėstymas svarbus ne tik susisiekimui, bet ir turizmui bei pasienio regionų ekonomikai.

    Gyventojai ir gyvenvietės

    VĮ Registrų centro duomenimis, 2026 metų sausio 1 dieną Vilniaus rajone gyveno 120 781 gyventojas. Savivaldybė išsiskiria tautine įvairove, kuri istoriniu požiūriu susiformavo Vilniaus krašte ir iki šiol turi įtakos kultūriniam gyvenimui bei bendruomenių tradicijoms.

    2021 metų gyventojų ir būstų surašymo duomenys rodo, kad Vilniaus rajone 46,75 proc. gyventojų sudarė lenkų tautybės žmonės, 38,52 proc. – lietuvių tautybės. Toliau rikiavosi rusai (7,35 proc.), baltarusiai (3,26 proc.) ir ukrainiečiai (0,63 proc.), o dalis gyventojų tautybės nenurodė.

    Vilniaus rajone vyrauja kaimo vietovės, o vienintelis miestas yra Nemenčinė, turinti atskirą seniūniją. Rajone taip pat yra 14 miestelių, tarp jų Avižieniai, Bezdonys, Didžioji Riešė, Grigaičiai, Juodšiliai, Maišiagala, Mickūnai, Nemėžis, Paberžė, Pagiriai, Rudamina, Skaidiškės, Šumskas ir Zujūnai.

    Kraštovaizdis, miškai ir saugomos teritorijos

    Vilniaus rajono reljefas yra įvairus: vakarinėje dalyje tęsiasi Aukštaičių aukštuma, o pietryčiuose – Medininkų aukštuma. Būtent čia yra vienos aukščiausių Lietuvos vietų, tarp jų Aukštojo, Juozapinės ir Kruopinės kalvos, iškilusios daugiau nei 290 metrų virš jūros lygio.

    Centrinę ir rytinę rajono dalį formuoja Neries, Vilnelės ir Vokės slėniai, o šiaurėje būdingesnės žemumos. Miškingumas siekia 36,8 proc., todėl miškai ir vandens telkinių kaimynystė kuria sąlygas poilsiui bei vietiniam turizmui, ypač aplink Nemenčinę ir regioninių parkų teritorijose.

    Didelė rekreacinė vertė siejama su Asvejos ir Neries regioninių parkų teritorijomis, taip pat su kraštovaizdžio ir kitais draustiniais. Tokios erdvės dažnai tampa savaitgalio kelionių kryptimi vilniečiams, o savivaldybei tai yra galimybė plėtoti paslaugas, derinant gamtos apsaugą ir lankytojų srautus.

    Paveldas ir vietos, kurias verta aplankyti

    Vienas ryškiausių istorinių objektų – Medininkų pilis, esanti netoli Baltarusijos sienos. Tai didžiausia Lietuvoje gardininė pilis, minima nuo 1385 metų, o šiandien veikianti kaip Trakų istorijos muziejaus padalinys, su ekspozicijomis bokšte ir atnaujintomis erdvėmis lankytojams.

    Bareikiškėse, prie senojo kelio Vilnius–Minskas, veikia Vladislavo Sirokomlės muziejus, įsikūręs XIX amžiaus dvarelyje. Ši vieta svarbi tiek literatūros istorijai, tiek vietos kultūriniam gyvenimui, nes čia vyksta bendruomenių renginiai ir poezijos susitikimai.

    Dar vienas išskirtinis traukos objektas – Liubavo dvaro malūnas-muziejus, kuriame išlikusi autentiška, iki šiol veikianti įranga ir pasakojama kelių šimtmečių dvaro istorija. Objektas išsiskiria kaip technikos paveldo pavyzdys ir yra siejamas su tarptautiniu pripažinimu už paveldo išsaugojimą.

    Vilniaus rajonas taip pat garsėja Vilniaus verbų tradicija, kuri laikoma unikalia ir siejama su ilgaamže Vilnijos amatininkystės kultūra. Verbų pynimo tradicijos ypač gyvos Zujūnų seniūnijos apylinkėse, o tokie centrai kaip Čekoniškių verbų ir buities seklyčia prisideda prie amatų tąsos ir pažinimo.

    Šalia Vilniaus esantis rajonas dažnai vertinamas kaip patogi vieta gyventi ir dirbti, tačiau jo potencialas neapsiriboja priemiesčiais. Nuo gamtinių teritorijų ir paveldo objektų iki daugiakultūrių tradicijų, Vilniaus rajonas išlieka viena įvairiausių savivaldybių Lietuvoje tiek kasdienio gyvenimo, tiek kelionių maršrutų prasme.

  • Pagirių meno mokykloje – Balstogės universiteto studentų viešnagė: kanklės, skudučiai ir kūryba

    Pagirių meno mokykloje – Balstogės universiteto studentų viešnagė: kanklės, skudučiai ir kūryba

    Gegužės 21 dieną Vilniaus rajono Pagirių meno mokykloje lankėsi Balstogės universiteto filialo Vilniuje studentai. Edukacinis susitikimas buvo skirtas pažinčiai su lietuvių muzikos tradicijomis ir kūrybinėmis praktikomis, kurios vis dažniau įtraukiamos į šiuolaikinio ugdymo programas.

    Mokykloje studentams pristatyti lietuvių liaudies instrumentai, tarp jų kanklės, skudučiai, skrabalai ir kiti autentiški garsynai. Renginyje daug dėmesio skirta kanklėms, aptariant jų istoriją, skambesį bei vaidmenį lietuvių kultūroje ir muzikiniame ugdyme.

    Dalyviai neapsiribojo teorija – jie klausėsi gyvai atliekamų kūrinių ir turėjo progą iš arti patirti instrumentų skambesį. Pasak organizatorių, būtent tiesioginis kontaktas su muzika padeda geriau suprasti tradicijų tęstinumą ir skatina jas integruoti į edukacines veiklas.

    Po muzikinės dalies vyko dailės edukacija, kurios metu studentai dalyvavo karoliukų vėrimo užsiėmime. Kūrybinėse dirbtuvėse jie gamino papuošalus, lavino kruopštumą ir dėmesį detalėms, o kartu susipažino su rankdarbių vieta bendruomeninėse kultūros praktikose.

    Šią išvyką organizavo Pagirių meno mokyklos direktorė ir Balstogės universiteto dėstytoja Aleksandra Žuk-Butkuvienė. Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogikos studijų programos studentams susitikimas tapo proga praplėsti metodinių idėjų lauką ir patirti, kaip muzika bei dailė gali veikti kaip universali kalba ugdymo aplinkoje.

  • Nemėžyje susitiko Vilniaus rajono 5–6 klasių istorijos žinovai: kas laimėjo konkursą?

    Nemėžyje susitiko Vilniaus rajono 5–6 klasių istorijos žinovai: kas laimėjo konkursą?

    Vilniaus rajono Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje gegužės 19 dieną surengtas 5–6 klasių mokinių konkursas Lietuvos istorijos tema. Į renginį atvyko jaunuosius istorijos žinovus lydėję mokytojai iš skirtingų Vilniaus rajono mokyklų.

    Konkursą koordinavo Vilniaus rajono istorijos mokytojų metodinio būrelio komanda kartu su rajono istorijos mokytojais. Tokie renginiai mokykloms tampa ne tik žinių patikrinimu, bet ir galimybe lyginti ugdymo praktiką bei stiprinti tarpmokyklinį bendradarbiavimą.

    40 klausimų testas ir 16 mokyklų

    Mokiniams parengtas 40 klausimų testas apėmė 5–6 klasių Lietuvos istorijos kursą. Dalyviams teko įrašyti trūkstamus žodžius, parinkti datas, atpažinti istorines asmenybes ir objektus nuotraukose, sujungti teisingus atsakymus bei atlikti kitas užduotis.

    Iš viso konkurse dalyvavo 32 mokiniai iš 16 mokyklų. Organizuojant užduotis buvo siekiama, kad jos tikrintų ne tik atmintį, bet ir gebėjimą orientuotis kontekste, sieti įvykius bei atpažinti istorinių šaltinių ir vaizdinės medžiagos detales.

    Ką veikė mokytojai konkurso metu?

    Kol mokiniai sprendė testą, mokytojams pasiūlyta integruota edukacija, jungianti istoriją ir technologijas. Užsiėmimas pavadintas Istorijos ornamentai: meduolių menas ir emocinė gerovė, o jį vedė technologijų mokytoja metodininkė Ana Krasovska.

    Edukacijos metu dėmesys skirtas kūrybiškumui, bendruomeniškumui ir emocinės gerovės stiprinimo aspektams. Praktiniai užsiėmimai mokyklose vis dažniau pasitelkiami kaip priemonė mažinti įtampą, skatinti įsitraukimą ir kurti saugesnę mokymosi aplinką.

    Nugalėtojai paskelbti tą pačią dieną

    Organizacinis komitetas testus patikrino operatyviai, o renginio pabaigoje visiems dalyviams įteikti padėkos raštai. Taip pat paskelbti ir apdovanoti konkurso prizininkai.

    Pirmąją vietą laimėjo Sudervės M. Zdziechovskio pagrindinės mokyklos mokiniai Einoras Varanauskas ir Emilis Subotovič, juos ruošė mokytoja Liusia Lapševič. Antrąją vietą užėmė Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijos mokiniai Elžbieta Bylaitė ir Ignas Petrauskas, mokytojas Aidas Gradeckas.

    Trečioji vieta atiteko Mickūnų gimnazijos mokiniams Emilijai Dravnel ir Adamui Tomaševič, juos ruošė mokytojos Vaclava Šukštul ir Malgožata Radevič. Renginio organizatoriai pabrėžė, kad konkursas tapo proga mokiniams pasitikrinti žinias, o mokytojams pasidalinti patirtimi ir sutarti dėl bendrų iniciatyvų ateityje.

    Vilniaus rajono istorijos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė, Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė Christina Masalska pažymėjo, kad tokie susitikimai augina mokinių motyvaciją ir palaiko dalykinę bendruomenę visame rajone.

  • Vilniaus rajono bėgikai Pultuske skynė pergales: aukso, sidabro ir bronzos medaliai

    Vilniaus rajono bėgikai Pultuske skynė pergales: aukso, sidabro ir bronzos medaliai

    Gegužės 19 dieną Vilniaus rajono sporto centro ir Vilniaus rajono Nemenčinės sporto mokyklos bėgikai dalyvavo XXIII tarptautiniame olimpinės čempionės Irenos Szewińskos bėgime Pultuske. Į varžybas susirinko daugiau nei 1 000 dalyvių iš kelių šalių, o renginys tradiciškai sutraukė tiek jaunimą, tiek patyrusius bėgimo entuziastus.

    Organizatoriai skirtingoms amžiaus grupėms parengė atskiras distancijas, o trasos vedė per Pultusko miesto erdves ir Narevo upės prieigas. Tokia varžybų struktūra būdinga daugeliui masinių bėgimų Europoje, kur siekiama suderinti sportinį rezultatą ir bendruomenišką šventės formatą.

    Ryškiausias startas mergaičių grupėje

    700 metrų distancijoje mergaičių (2013–2014 metais gimusių) amžiaus grupėje puikiai pasirodė Paulina Jasiukevič. Ji jau distancijos pradžioje išsiveržė į priekį ir finišavo pirma tarp 96 dalyvių.

    Toje pačioje rungtyje Ekaterina Litvinova iki distancijos vidurio laikėsi netoli lyderių, o finišo atkarpoje paspartino tempą ir iškovojo antrąją vietą. Patrycja Kulešo finišavo 14-oje vietoje, Lijana Šapuro liko 16-oje vietoje.

    Prizai ir berniukų distancijose

    900 metrų bėgime tarp 78 dalyvių startavęs David Dombrovski distancijos pradžioje buvo apie penkioliktas, tačiau palaipsniui gerino poziciją. Galiausiai jis finišavo trečias ir pelnė bronzos medalį.

    1100 metrų distancijoje Vilniaus rajonui atstovavo Antoni Butkevič ir Radoslav Gužauskas. Radoslav Gužauskas finišavo šeštas, o Antoni Butkevič užėmė dešimtą vietą tarp 66 dalyvių.

    Komandinis įvertinimas ir apdovanojimai

    Sporto klubų įskaitoje Vilniaus rajono atstovai užėmė trečiąją vietą ir buvo apdovanoti taure bei diplomu. Tokios įskaitos masiniuose bėgimuose vertinamos kaip svarbi motyvacija klubams, nes apdovanojamas ne vienas lyderis, o nuoseklus visos komandos pasirodymas.

    Varžybų nugalėtojams ir prizininkams įteikti diplomai, medaliai ir piniginiai prizai. Apdovanojimuose dalyvavo renginio svečiai ir organizatorių atstovai, tarp jų ir Słavomir Janusz Szewiński.

    „Džiaugiamės sportininkų pasiekimais ir tuo, kad jie garbingai atstovauja Vilniaus rajonui tarptautinėse varžybose“, – sakė Marijan Kačanovski, Vilniaus rajono sporto centro direktorius.

    Vilniaus rajono bėgikų rezultatai Pultuske parodė, kad kryptingas darbas jaunimo grupėse duoda apčiuopiamą grąžą net ir konkurencinguose tarptautiniuose startuose. Komandos nariai tikisi tęsti sezoną kituose bėgimuose ir gerinti asmeninius bei ekipos pasiekimus.

  • Didžiosios Riešės darželis plečiasi į Bukiškį: iki 2026-ųjų rugsėjo renkama nauja komanda

    Didžiosios Riešės darželis plečiasi į Bukiškį: iki 2026-ųjų rugsėjo renkama nauja komanda

    Vilniaus rajone veikiantis Didžiosios Riešės vaikų lopšelis-darželis planuoja plėtrą Bukiškyje. Įstaiga praneša, kad nuo 2026 metais rugsėjo 1 dienos Bičiulių g. 36 adresu duris turėtų atverti naujas darželio skyrius.

    Naujas padalinys, kaip teigiama įstaigos informacijoje, turėtų prisidėti prie ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumo Vilniaus rajone. Tokie projektai dažniausiai siejami su augančiu vaikų skaičiumi gyvenamuosiuose priemiesčiuose ir didesniu ugdymo vietų poreikiu.

    Ieškomi įvairių sričių specialistai

    Prasidėjus pasiruošimui naujo skyriaus startui, darželis skelbia darbuotojų atranką. Kviečiami ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai, taip pat meninio ugdymo mokytojai.

    Komandą planuojama stiprinti ir švietimo pagalbos specialistais: ieškomas logopedas, specialusis pedagogas, socialinis pedagogas bei psichologas. Taip pat numatytos mokinio padėjėjo ir mokytojo padėjėjo pozicijos.

    Reikalingas ir aptarnaujantis personalas

    Be pedagogų, įstaiga ieško darbuotojų, užtikrinsiančių kasdienį skyriaus veiklos sklandumą. Nurodoma, kad reikalingas einamojo remonto darbuotojas, valytojas ir pagalbinis darbuotojas, susijęs su maisto pristatymu.

    Darbo užmokestis, kaip skelbiama, bus nustatomas vadovaujantis Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu. Dėl konkretaus atlygio dydžio ir pareigybių sąlygų įstaiga ragina kreiptis tiesiogiai.

    Kur kreiptis ir kada vyks pokalbiai

    Gyvenimo aprašymus darželis kviečia siųsti el. paštu rastine@didziosiosriesesdarzelis.lt. Papildoma informacija teikiama telefonu +370 5 236 1696.

    Taip pat nurodoma, kad atrankos pokalbiai dėl siūlomų pareigybių planuojami 2026 metais rugpjūčio 17–21 dienomis. Įstaiga pabrėžia, kad tai dar viena galimybė prisidėti prie augančios švietimo bendruomenės Vilniaus rajone.

  • Rudaminos meno mokyklos mokiniai Varšuvoje: ką davė projektas „YUNO“ ir bendras orkestras

    Rudaminos meno mokyklos mokiniai Varšuvoje: ką davė projektas „YUNO“ ir bendras orkestras

    Tarptautinės dirbtuvės Varšuvoje

    Gegužės 5–10 dienomis Vilniaus rajono Rudaminos meno mokyklos mokiniai kartu su Pagirių meno mokyklos jaunaisiais muzikantais dalyvavo tarptautinio jaunimo simfoninio orkestro projekto „YUNO – Young United Orchestra“ kūrybinėse dirbtuvėse Varšuvoje.

    Į vieną orkestrą suburti jaunuoliai atvyko iš Lietuvos, Lenkijos, Čekijos ir Vokietijos. Per savaitę dalyviai repetavo intensyviu grafiku, dalyvavo muzikinėse dirbtuvėse ir bendrose veiklose, kurios padėjo greitai susikalbėti net ir skirtingų patirčių bei mokyklų mokiniams.

    Kas vyko ir kuo tai svarbu?

    Rudaminos meno mokyklai projekte atstovavo smuiko dalyko mokinės Patricija Dolgopolova, Kamila Špakovska ir Viktorija Simonovič, klarnetininkas Raimond Blizniukevič, fleitininkės Sofija Rikevič ir Karina Blažukaitė. Kartu vyko smuiko mokytoja Diana Šivickienė, o išvyką lydėjo ir mokyklos direktorius Jurij Krupičevič.

    Toks formatas jauniesiems atlikėjams ypač vertingas dėl praktinių įgūdžių: reikia greitai įsilieti į didelę sudėtį, išmokti laikytis dirigento koncepcijos, derinti artikuliaciją ir dinamines detales su kitų šalių bendraamžiais. Tai artima profesionalaus orkestro kasdienybei ir kartu ugdo sceninę discipliną bei atsakomybę už bendrą skambesį.

    Koncertai ir programa

    Projekto kulminacija tapo du koncertai Varšuvoje: Muzikos edukacijų centre ir Goclavo kultūros terminale. Programoje skambėjo ne tik klasikinė muzika, bet ir filmų kūriniai, leidžiantys orkestrui parodyti spalvingą dinamiką, ritminį tikslumą ir stilistinį lankstumą.

    Publika girdėjo kūrinius nuo Vivaldžio ir Griego iki muzikos iš „Aladino“, „Vaianos“, „Džiunglių knygos“ ir „Encanto“. Beveik 80 jaunuolių orkestrui dirigavo dirigentas Richard Ferret iš Vokietijos.

    „Dalyvavimas projekte tapo ne tik vertinga muzikine patirtimi, bet ir dideliu džiaugsmu, kuris įkvepia mokinius toliau kryptingai dirbti ir siekti ambicingų tikslų“, – sakė smuiko mokytoja Diana Šivickienė.

    Mokyklos bendruomenė pabrėžia, kad tokios tarptautinės iniciatyvos kuria ilgalaikę naudą: stiprina mokinių motyvaciją, plečia akiratį, ugdo kultūrinį atvirumą ir palieka realius ryšius, kurie vėliau gali virsti naujais mainų projektais ar bendrais koncertais.

    Organizatoriai akcentuoja, kad „YUNO – Young United Orchestra“ tęsiasi, o dalyviams tai dažnai tampa startu į platesnį tarptautinių scenų pažinimą. Rudaminos ir Pagirių jauniesiems muzikantams ši savaitė Varšuvoje tapo patirtimi, kurią jie parsivežė ne tik natose, bet ir bendrame orkestro skambesyje išmoktoje komandinėje kultūroje.

  • Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijoje – anglų kalbos diktantas: varžėsi 8 mokyklų penktokai

    Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijoje – anglų kalbos diktantas: varžėsi 8 mokyklų penktokai

    Gegužės 12 dieną Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijoje surengtas 5 klasių anglų kalbos konkursas-diktantas There Is No Place Like Home. Į renginį atvyko mokiniai iš 8 Vilniaus rajono Nemenčinės metodinio centro mokyklų.

    Dalyviai rašė diktantą anglų kalba namų ir gimtojo krašto tema. Organizatorių teigimu, taip siekta skatinti domėjimąsi anglų kalba, stiprinti raštingumo įgūdžius ir pasitikėjimą savo jėgomis.

    Po diktanto mokinių laukė STEAM veikla, kurioje dirbdami grupėse jie kūrė plakatus iš geometrinių figūrų. Parengtus darbus komandos pristatė anglų kalba, taip derindamos kūrybiškumą, viešąjį kalbėjimą ir komandinį darbą.

    Visiems konkurso dalyviams įteiktos padėkos ir atminimo dovanėlės, o geriausiai pasirodę mokiniai apdovanoti diplomais ir prizais. Pasak organizatorių, toks formatas leidžia įvertinti ne tik kalbos taisyklingumą, bet ir mokinių gebėjimą pritaikyti žinias praktinėse situacijose.

    Pirmąją vietą laimėjo Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijos mokinė Arūnė Lisauskaitė (mokytoja Vida Užkuraitienė). Antrąją vietą pasidalijo Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijos mokinė Tėja Chmara (mokytoja Rūta Malakauskienė) ir Vilniaus rajono Konstanto Parčevskio gimnazijos mokinys Emilis Dagelis (mokytoja Jelena Tuminska).

    Trečioji vieta skirta Vilniaus rajono Konstanto Parčevskio gimnazijos mokiniui David Verikui (mokytoja Jelena Tuminska). Gimnazijos bendruomenė pabrėžia, kad konkursas gali tapti kasmetine tradicija, suburiančia mokinius ir mokytojus bendrai iniciatyvai.

  • Šv. Florijono diena Vilniaus rajone: ugniagesiams padėkos ir nauja technika bei mokymai iki 2027 metų

    Šv. Florijono diena Vilniaus rajone: ugniagesiams padėkos ir nauja technika bei mokymai iki 2027 metų

    Vilniaus rajone gegužės 16 dieną paminėta ugniagesių globėjo šv. Florijono diena, skirta padėkoti ugniagesiams gelbėtojams už kasdienį darbą ir pasirengimą reaguoti į nelaimes. Renginiai apėmė ir dvasinę, ir praktinę programos dalį, įtraukiant bendruomenę bei partnerius iš Lenkijos.

    Minėjimas prasidėjo Paberžės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje, kur buvo aukojamos šv. Mišios už Vilniaus rajono ugniagesių bendruomenę ir jų artimuosius. Ši dalis priminė, kad tarnyba dažnai reiškia riziką, o psichologinis ir bendruomeninis palaikymas pareigūnams yra ne mažiau svarbus nei techninis pasirengimas.

    Vėliau Nemenčinės kultūros centre vyko iškilminga padėkos ceremonija, kurioje pabrėžta ugniagesių atsakomybė ir savivaldybės siekis gerinti darbo sąlygas. Apdovanoti labiausiai nusipelnę pareigūnai, o dėmesys skirtas ir tarnybos tęstinumui bei motyvacijai regione.

    „Nuoširdžiai dėkoju už jūsų pasiaukojantį darbą ir drąsą. Linkiu, kad iškvietimų būtų kuo mažiau, o kiekviena pamaina baigtųsi saugiu sugrįžimu namo“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Renginio metu ugniagesių savanorių gretas papildė du nauji nariai, taip akcentuojant savanorystės svarbą mažesnėse bendruomenėse. Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau kalbama apie savanorių vaidmenį pirmosiose reakcijos grandyse, ypač ten, kur profesionalių pajėgų atvykimas gali užtrukti ilgiau.

    Edukacija bendruomenei ir varžybos

    Šventinė programa tęsėsi Nemenčinės miško estradoje, kur gyventojams pristatytos gaisrinės saugos edukacijos ir praktiniai užsiėmimai. Tokie renginiai paprastai orientuoti į prevenciją, nes nemaža dalis gaisrų kyla dėl kasdienių rizikų: netvarkingos elektros instaliacijos, neatsargaus elgesio su ugnimi ar netinkamai prižiūrimų šildymo įrenginių.

    Stadione prie Nemenčinės gimnazijų surengtos ugniagesių kovinio išsidėstymo varžybos, kuriose dalyvavo komandos iš Lietuvos ir Lenkijos. Tokie pratimai aktualūs ne tik sportiniu aspektu: jie padeda standartizuoti veiksmus, tikslinti komandinį koordinavimą ir greitinti sprendimų priėmimą realių incidentų metu.

    Projektas pasienio rizikoms mažinti

    Vilniaus rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba ir Vilniaus rajono ugniagesių savanorių draugija kartu su partneriais iš Korycino valsčiaus įgyvendina „Interreg VI-A Lietuva–Lenkija“ programos projektą. Jo vertė siekia 1 470 000 eurų, o pagrindinis tikslas – stiprinti reagavimo į nelaimes sistemas miškų ir durpynų ekosistemose pasienio zonoje.

    Projektas numatytas vykdyti iki 2027 metų balandžio pabaigos: planuojama stiprinti krizių valdymą, rengti efektyvesnes miškų ir durpynų gaisrų valdymo strategijas, didinti bendruomenių pasirengimą ir atnaujinti techniką bei įrangą. Ši kryptis ypač svarbi, nes ilgėjant sausrų laikotarpiams ir dažnėjant karščio bangoms, gaisrų rizika atvirose teritorijose didėja, o jų suvaldymui reikia specializuotų taktikų.

    Mokymai vyksta dviem etapais: teoriniai seminarai suplanuoti gegužės 15 dieną, o taktiniai mokymai numatyti gegužės 17 dieną. Praktiniuose užsiėmimuose dėmesys sutelkiamas į gesinimo specifiką miškuose ir durpynuose, kur situaciją apsunkina sunkiau pasiekiamos vietovės, vandens tiekimo logistika ir galimas ugnies plitimas po žeme.

    Nauja technika ir istorinis akcentas

    Minėjimo metu paskelbta, kad Vilniaus rajonas sulauks naujos ugniagesių technikos: artimiausiu metu į Kalvelius turėtų atvykti Vilniaus rajono ugniagesių savanorių draugijos įsigytas gaisrinis automobilis. Taip pat pranešta, kad kitų metų pavasarį Kabiškių ugniagesių komandai bus perduotas visiškai naujas automobilis, kuris gali pagerinti operatyvumą ir saugumą vykstant į iškvietimus.

    Renginyje prisimintas ir Vilniaus rajono paveldas: Buivydžių šv. Jurgio bažnyčioje saugoma reta šv. Florijono relikvija-skulptūra, siejama su corpisanti tradicija. Pranešta, kad rugsėjo 20 dieną Buivydžiuose planuojamos šv. Mišios, skirtos relikvijos perkėlimui į naują relikvijorių, kuriam lėšas surinko patys ugniagesiai.

  • Biblioterapija bibliotekoje: kaip skaitymas padeda emocinei sveikatai ir ką išmoko Vilniaus rajonas

    Biblioterapija bibliotekoje: kaip skaitymas padeda emocinei sveikatai ir ką išmoko Vilniaus rajonas

    Vilniaus rajono savivaldybės Centrinėje bibliotekoje gegužės 14 dieną vyko mokymai bibliotekininkams, skirti biblioterapijai ir skaitymo naudai emocinei sveikatai. Į renginį susirinko Vilniaus rajono viešosios bibliotekos tinklo specialistai, siekę pritaikyti naujas žinias kasdienėse veiklose su bendruomene.

    Biblioterapija laikoma kryptingu skaitymo ir pokalbio deriniu, padedančiu geriau atpažinti jausmus, mažinti įtampą ir stiprinti psichologinį atsparumą. Bibliotekose šis metodas dažniausiai taikomas per teminių knygų parinkimą, skaitymo grupes ir saugią diskusijų erdvę, kur svarbus ne tik tekstas, bet ir refleksija.

    Kaip bibliotekos taiko biblioterapiją?

    Pirmojoje mokymų dalyje dr. Daiva Janavičienė pristatė biblioterapijos pagrindus ir aptarė, kokiomis formomis ji gali veikti bibliotekoje. Akcentuota, kad skirtingoms auditorijoms reikalingi skirtingi sprendimai: vienur efektyviausios ramios skaitymo valandos, kitur labiau pasiteisina moderuojami pokalbiai ar teminiai užsiėmimai.

    Praktikoje biblioterapija bibliotekose dažnai siejama ir su emocinės sveikatos raštingumu, kai žmonės mokosi atpažinti emocijas, kalbėti apie patirtis bei ieškoti pagalbos. Toks požiūris ypač aktualus mažesnėse bendruomenėse, kur biblioteka neretai tampa lengviausiai pasiekiama kultūros ir švietimo erdve.

    Kūrybiniai metodai vaikams ir paaugliams

    Antrojoje dalyje lektorė Eglė Lisauskaitė pristatė biblioterapijos taikymą dirbant su vaikais ir paaugliais, išryškindama kūrybinių metodų svarbą. Dėmesys skirtas metaforinių asociatyvinių kortelių naudojimui, kai vaizdai ir asociacijos padeda jaunuoliams lengviau įvardyti išgyvenimus ir kalbėti apie sudėtingas temas.

    Užsiėmimų metu dalyviai atliko praktines užduotis, diskutavo apie jautrias situacijas, su kuriomis susiduria bibliotekų lankytojai, ir svarstė, kaip kurti saugią, nevertinančią aplinką. Aptarta, kad dirbant su jaunimu itin svarbu aiškios ribos, pagarbus bendravimas ir nukreipimas į specialistus, jei matomas poreikis.

    Kodėl tai svarbu bendruomenėms?

    Mokymų organizatoriai pabrėžė, kad biblioterapijos kompetencijos gali sustiprinti bibliotekų vaidmenį kaip bendruomenės emocinės gerovės partnerio. Skaitymo skatinimas čia tampa ne vien kultūrine veikla, bet ir priemone didinti žmonių atsparumą kasdieniam stresui, vienišumui ar nerimui.

    Mokymus organizavo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, o veikla iš dalies finansuota Kultūros ministerijos remiamos skaitymo skatinimo programos lėšomis. Tikimasi, kad įgytos žinios paskatins naujus užsiėmimus, skaitymo grupes ir edukacijas, pritaikytas skirtingo amžiaus Vilniaus rajono bendruomenėms.