CP v2

Tag: Vilniaus rajonas

  • „Via Lietuva“ užsimojo A3 Vilnius–Minskas atkarpai: 1,9 mln. eurų ir eismas pagal 3+1

    Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ Vilniaus rajone pradeda magistralinio kelio A3 Vilnius–Minskas paprastojo remonto darbus. Bus tvarkomas 2,679 kilometro ruožas kairėje kelio pusėje nuo 8,908 iki 11,587 kilometro.

    Darbus vykdys rangovas AB „Eurovia Lietuva“, o sutarties vertė siekia daugiau kaip 1,9 mln. eurų su PVM. Skelbiama, kad remontu siekiama pagerinti dangos būklę, eismo saugumą ir važiavimo komfortą intensyviai naudojamoje sostinės prieigų atkarpoje.

    „Važiuojantiems tvarkomu keliu prireiks kantrybės, tačiau pasibaigus darbams visi galėsime džiaugtis saugesnėmis ir patogesnėmis kelionėmis“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Pasak „Via Lietuva“, augant Nemėžio gyvenvietei ir transporto srautams, atnaujinimas tampa svarbus ne tik vairuotojams, bet ir vietos gyventojų saugumui. Tikimasi, kad geresnė danga ir sutvarkyti kelkraščiai sumažins avarinių situacijų riziką ir pagerins kasdienio susisiekimo kokybę.

    Remonto metu bus atnaujinta kelio važiuojamoji dalis ir kelkraščiai, taip pat numatyta sklandžiai sujungti naujas ir esamas dangas. Projekte numatyta išvalyti užneštas pralaidas ir atnaujinti du viešojo transporto laukimo paviljonus, senus keičiant naujais lengvos konstrukcijos statiniais.

    Tvarkoma kelio atkarpa yra I kategorijos, joje įrengtos keturios eismo juostos, kurių kiekvienos plotis siekia 3,75 metro. Be dangos darbų, numatytas pėsčiųjų perėjimo pertvarkymas abiejose kelio pusėse, įrengiant iškilias saugos saleles ir ne mažesnio nei 1,5 metro pločio taką.

    Vairuotojams aktualiausia, kad darbų metu eismas bus organizuojamas pagal 3+1 schemą, siekiant išlaikyti pralaidumą intensyviame koridoriuje. Skelbiama, kad kiekviena kryptimi bus išlaikyta po dvi eismo juostas, tačiau greičio ribojimai ir laikini pakeitimai gali lemti didesnes spūstis piko metu.

    Didžiąją dalį darbų planuojama užbaigti šiais metais, o likusius darbus numatyta tęsti 2027 metais. „Via Lietuva“ vairuotojams primena stebėti laikinus kelio ženklus, laikytis greičio ribojimų ir būti atidiems vietose, kur technika dirbs arti eismo juostų.

    Paprastasis remontas taikomas tada, kai kelio konstrukcijos pagrindai išlieka pakankamai tvirti, tačiau viršutinė danga yra nusidėvėjusi. Tokiu atveju šalinami plyšiai, provėžos ir deformacijos, o asfalto sluoksniai keičiami visu dangos pločiu pilnu storiu arba dalinai, taip prailginant kelio tarnavimo laiką.

    „Via Lietuva“ primena, kad bendrovė prižiūri ir modernizuoja daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių, taip pat tūkstančius inžinerinių statinių ir pėsčiųjų bei dviračių infrastruktūros objektų. Įmonė pabrėžia, kad planuojami darbai yra dalis platesnio kelių atnaujinimo ciklo, kai prioritetas teikiamas intensyviausiems maršrutams ir saugumo sprendiniams.

  • Vilniaus rajone atrado raktą į lengvesnę adaptaciją: trys dienos, po kurių vaikai nori į darželį

    Vilniaus rajone atrado raktą į lengvesnę adaptaciją: trys dienos, po kurių vaikai nori į darželį

    Rugpjūčio 11–13 dienomis Vilniaus rajone, Nemėžio vaikų lopšelyje-darželyje, surengti tradiciniai adaptaciniai susitikimai „Susitikimai smėlio dėžėje“. Trijų dienų veiklos skirtos vaikams, kurie nuo rudens pradės lankyti darželį, ir jų šeimoms.

    Pagrindinis susitikimų tikslas – dar iki rugsėjo sumažinti nežinomybės jausmą ir padėti vaikui susipažinti su nauja aplinka be skubos. Praktikoje tai reiškia paprastus, vaikui suprantamus dalykus: galimybę tyrinėti erdves, grįžti prie saugių veiklų ir žengti mažus, bet nuoseklius žingsnius į savarankiškumą.

    Adaptacija prasideda dar vasarą

    Per susitikimus vaikai kartu su tėvais pažino darželio kiemą, žaidė, statė smėlio pilis, kūrė bendrą vaivorykštę, o paskutinę dieną komandomis leidosi į grupių simbolių paiešką. Tokia struktūra padeda vaikui ne tik įsitraukti, bet ir iš anksto susieti darželį su teigiama patirtimi.

    Pedagogai akcentuoja principą, kuris ypač svarbus pirmosioms pažintims: neskubinti vaiko ir leisti jam pasirinkti, kada stebėti, kada prisijungti, o kada atsitraukti. Ankstyvosios vaikystės specialistai pabrėžia, kad adaptacijai svarbiausi stabilumas, prognozuojama rutina ir suaugusiojo emocinis saugumas, o tai dažnai geriausiai pasiekiama per trumpus, bet pasikartojančius apsilankymus.

    Susitikimų pabaigoje vaikai ir tėvai rinkdavosi bendrai vaišėms, o kiekvieną dieną ragavo vis kitą darželio sriubą. Bendras valgymas naujoje aplinkoje laikomas reikšmingu žingsniu, nes jis siejasi su kasdiene darželio rutina ir padeda vaikui priprasti prie naujų kvapų, garsų ir tempo.

    Ką išsineša vaikai ir tėvai?

    Trijų dienų programos finalas vyko darželio ąžuolyne. Iš surastų dėlionės dalių vaikai sudėliojo žinutę, apibendrinusią bendrą patirtį: „Pradėjome mūsų kelionę. Čia augsime kartu su ąžuolais.“

    Tėvų grįžtamasis ryšys parodė, kad šeimos labiausiai vertino darželio lauko erdves, lauko muzikos instrumentus ir pedagogų dėmesį vaiko individualiam tempui. Tėvams tokie susitikimai suteikia progą stebėti vaiko reakcijas realioje situacijoje ir aptarti klausimus, kurie dažnai iškyla tik pamačius aplinką gyvai.

    Ne mažiau svarbūs ir vaikų pokyčiai: tėvai pastebėjo didesnį drąsumą, norą sugrįžti, pirmuosius bandymus bendrauti su bendraamžiais, kartu valgyti ir dalytis žaislais. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokie signalai dažnai rodo sumažėjusį stresą ir augantį pasitikėjimą, o tai palengvina pirmąsias savaites rugsėjį.

    Pačiam darželiui šie susitikimai tampa galimybe pasitikrinti, kas šeimoms svarbiausia, ir planuoti pokyčius. Tėvai siūlė ateityje daugiau komandinių veiklų, daugiau progų susitikti su būsima mokytoja ir galimybę dar prieš rugsėjį trumpam apsilankyti būsimoje grupėje.

    Po susitikimų dvi savaites ugdomoji veikla darželyje nevyks, tačiau vaikams paliekama galimybė su tėvais užsukti į jau pažįstamą kiemą. Tokie trumpi sugrįžimai dažnai padeda išlaikyti ryšį su vieta ir sumažina atotrūkio jausmą iki mokslo metų pradžios.

    „Adaptacija neprasideda vien rugsėjo pirmąją. Ji gali prasidėti anksčiau – nuo smėlio pilies, bendros vaivorykštės, naujo draugo, dubenėlio sriubos ir jausmo, kad čia esi laukiamas“, – sakė Nemėžio vaikų lopšelio-darželio direktorė.

    Parengta pagal Vilniaus rajono Nemėžio vaikų lopšelio-darželio informaciją.

  • Žolinė Vilniaus rajone: kuo šiemet nustebino atlaidai, koncertai ir naujos erdvės?

    Žolinė Vilniaus rajone: kuo šiemet nustebino atlaidai, koncertai ir naujos erdvės?

    Rugpjūčio 15 dieną Vilniaus rajono gyvenvietėse buvo minima Žolinė, tradiciškai sutraukianti bendruomenes į bažnyčias, atlaidus ir vietos renginius. Šventės dieną žmonės rinkosi maldai, bendram stalui ir koncertams, o kai kur akcentuotos ir naujai įrengtos viešosios erdvės.

    Katalikų tradicijoje Žolinė sutampa su Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilme, o Lietuvoje šis pavadinimas siejamas su žolynais ir derliaus simbolika. Žolynų puokščių šventinimas bažnyčiose iki šiol išlieka vienu atpažįstamiausių papročių, jungiančių religinius ir senesnius agrarinius ritualus.

    Šilėnuose Žolinė pažymėta parapijos atlaidais: šventė prasidėjo Šv. Mišiomis, po kurių bendruomenė susibūrė į renginius ir koncertinę programą. Vietos gyventojai rinkosi ir bendrai agapei, dalijosi atsineštais patiekalais bei skyrė laiko pokalbiams.

    Mickūnuose po Šv. Mišių bendruomenė persikėlė į kultūros erdvę, kur surengtas koncertas. Renginyje dalyvavo ir Vilniaus rajono savivaldybės atstovai, o scenoje pasirodė vietos ir svečių kolektyvai, pabrėžę šventės bendruomeniškumą.

    Mostiškėse Žolinės šventė vyko naujoje laisvalaikio erdvėje, kuri, pasak organizatorių, jau tapo vieta susitikimams ir renginiams. Tokios erdvės rajonuose vis dažniau siejamos su gyventojų iniciatyvomis ir savivaldybių programomis, kai viešosios vietos pritaikomos kasdieniam poilsiui, vaikų užimtumui ir bendriems renginiams.

    „Dar visai neseniai čia buvo tik lygi vieta, o šiandien – jauki ir šiuolaikiška erdvė bendruomenei, vaikų žaidimams ir šventėms“, – sakė vicemeras Algis Vaitkevičius.

    Žolinės koncertai vyko ir kitose Vilniaus rajono vietovėse, kur programose skambėjo lietuvių ir lenkų liaudies bei populiariosios muzikos kūriniai. Tokie renginiai dažnai tampa proga susitikti kelioms kartoms, prisiminti vietos istoriją ir sustiprinti ryšį su tradicijomis, kurios kaimo ir miestelių bendruomenėms tebėra svarbios.

  • „Žaliasis Startas“ Kyviškėse: 120 vaikų, 6 stovyklos ir modelis, kurį galės kopijuoti visi

    „Žaliasis Startas“ Kyviškėse: 120 vaikų, 6 stovyklos ir modelis, kurį galės kopijuoti visi

    Kyviškių kaimo bendruomenė „Kyvija“ per dvejus metus įgyvendino projektą „Žaliasis Startas: sumanios aplinkosaugos stovyklos vaikams ir jaunimui“. Iniciatyva sujungė aplinkosauginį ugdymą, pažintinį turizmą ir bendruomenės telkimą, o svarbiausiu rezultatu tapo ne vien įvykusios veiklos, bet ir sukurtas aiškus veikimo modelis.

    Per projekto laikotarpį surengtos 6 stovyklų pamainos, kuriose dalyvavo 120 vaikų ir jaunuolių. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyviai ne tik klausėsi teorijos, bet mokėsi per patirtį: keliaudami, stebėdami vietos sprendimus ir praktiškai išbandydami tvaresnius kasdienius pasirinkimus.

    Kas yra „žalios stovyklos“ modelis?

    Projekto metu buvo suformuotas „žalios stovyklos“ modelis, paremtas patirtiniu mokymusi ir veiklų nuoseklumu. Jis apima aplinkosaugos temas, atsakingo vartojimo principus, elgesį gamtoje, atliekų mažinimą ir vietos pažinimą per realias situacijas, o ne vien per paskaitas.

    Pasak organizatorių, modelio esmė yra paprasta: aplinkosauga nėra atskira disciplina, ji tiesiogiai susijusi su tuo, kaip keliaujame, ką renkamės pirkti, kaip leidžiame laisvalaikį ir kokius sprendimus priimame namuose. Dėl to vaikai ir jaunimas skatinami matyti ryšius tarp gamtos, ekonomikos ir bendruomenės gerovės.

    Numatoma, kad sukurtas modelis bus prieinamas plačiau, todėl jį galės perimti ir kitos bendruomenės ar organizacijos, planuojančios panašias edukacines programas. Tai svarbu ir todėl, kad Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama neformaliajam ugdymui, o patirtinis mokymasis laikomas vienu veiksmingiausių būdų įtraukti jaunus žmones.

    Vilniaus rajonas kaip tvaraus turizmo erdvė

    Projekto dalyviai buvo skatinami atrasti, kad tvariam keliavimui nebūtina vykti toli. Vilniaus rajone gausu miškų, vandens telkinių, parkų, kultūros paveldo vietų ir kaimiškų teritorijų, kurios gali tapti patraukliomis kryptimis šeimoms, mokykloms ir jaunimo grupėms.

    Stovyklų metu jaunimas lankėsi įvairiose vietose, susipažino su bendruomenių iniciatyvomis ir smulkiaisiais verslais, išbandė edukacijas. Toks formatas padeda suprasti, kad vietos turizmas gali būti ir prasmingas, ir atsakingas, o kartu kurti realią naudą vietos žmonėms.

    Kodėl tai svarbu jaunimui ir bendruomenei?

    „Žaliojo Starto“ autoriai akcentuoja, kad aplinkosauga ir verslumas nėra priešybės. Atsakingas požiūris į gamtą gali tapti pagrindu naujoms paslaugoms ir veikloms, ypač ten, kur svarbus vietos identitetas, edukacija ir gamtiniai maršrutai.

    Per stovyklas dalyviai dirbo komandose, sprendė praktines užduotis, mokėsi savarankiškumo ir atsakomybės. Taip pat nurodoma, kad ne mažiau kaip 30 proc. dalyvių sudarė socialiai pažeidžiami ar socialinę atskirtį patiriantys jaunuoliai, todėl projektas turėjo ir socialinės įtraukties tikslą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad projektas nesibaigia kartu su finansavimo laikotarpiu: sukaupta patirtis bus naudojama toliau, o pats modelis gali tapti pagrindu panašioms iniciatyvoms kitose Lietuvos vietovėse. Idėja paprasta: kai jaunimas pažįsta savo kraštą, jis labiau jį vertina, o tai natūraliai veda ir prie didesnio noro saugoti aplinką.

    Projektas finansuotas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Vilniaus rajono savivaldybės ir Kyviškių kaimo bendruomenės „Kyvija“ lėšomis.

  • Rakonių kaime – Lietuvos ir Ukrainos jaunimo stovykla: ko išmoko ir kuo nustebino „Būkime kartu 2026“

    Rakonių kaime – Lietuvos ir Ukrainos jaunimo stovykla: ko išmoko ir kuo nustebino „Būkime kartu 2026“

    Liepos mėnesį Vilniaus rajone, Rakonių kaime, sodyboje „Šilo pasaka“ vyko Lietuvos ir Ukrainos jaunimo mainų projektas „Būkime kartu 2026“, kurį organizavo Valčiūnų kaimo bendruomenė. Pagrindinis projekto tikslas – stiprinti jaunimo bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis ir įtraukti jaunuolius į pilietinį gyvenimą.

    Organizatorių teigimu, tokio formato mainai padeda ne tik geriau pažinti vieniems kitus, bet ir kuria praktinę vertę bendruomenėms: jaunimas įgyja patirties, kaip inicijuoti veiklas, dirbti komandoje ir spręsti realias vietos problemas. Tai ypač aktualu pastaraisiais metais, kai Europoje ryškėja poreikis stiprinti visuomenės atsparumą, bendruomeniškumą ir tarpkultūrinį dialogą.

    Projekto dalyviai per kultūrines dienas susipažino su Lietuvos ir Ukrainos tradicijomis, kalba, šokiais, dainomis ir nacionalinių virtuvių patiekalais. Tokia kasdienė patirtis, kai bendros veiklos vyksta ne formalioje auditorijoje, o gyvenant kartu, dažnai tampa svarbiausia tarpkultūrinio pasitikėjimo prielaida.

    Didelė programos dalis buvo skirta tolerancijai ir tarpusavio supratimui: vyko mokymai apie skirtingų kultūrų, tautybių ir religijų atstovų bendravimą. Dalyviai analizavo ir Voltero mintį apie žmogaus netobulumą bei gebėjimą atleisti, siejant ją su šiuolaikiniais bendruomenės santykių iššūkiais.

    Per užsiėmimus „Kaip tapti pilietišku ir bendruomenišku žmogumi“ jaunimas diskutavo, kas yra pilietiškumas ir kaip jis pasireiškia kasdienybėje. Mokymų metu aptarta, kad pilietiškumas dažnai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių veiksmų: savanorystės, atsakomybės už aplinką, įsitraukimo į vietos iniciatyvas ir gebėjimo konstruktyviai kalbėtis net skirtingai mąstant.

    Kūrybinė dalis taip pat buvo svarbi: vyko edukacija „Mokomės kurti teatrą“, kur jaunuoliai gilinosi į scenos judesį, kalbą ir teatrinės raiškos priemones, padedančias ugdyti socialinius įgūdžius. Kita veikla – „Cianotipijos kūrybinės dirbtuvės“ – supažindino su analoginės fotografijos ištakomis ir fotogramų kūrimu, o praktinis procesas paskatino pasidomėti ir chemijos pagrindais.

    Programoje netrūko ir pažintinių veiklų: surengta viktorina apie Lietuvos ir Ukrainos istoriją, jaunuoliai kūrė simbolines Lietuvos ir Ukrainos ambasadas. Taip pat organizuotos ekskursijos į Kauną ir Trakus, kurios leido geriau suprasti Lietuvos istorijos kontekstą ir kultūrinį paveldą.

    Projekto metu vyko susitikimai su Trakų ir Lentvario bendruomenėmis, taip pat su jaunimo organizacijomis, tarp jų skautais, šauliais ir atviraisiais jaunimo centrais. Tokie susitikimai, anot organizatorių, suteikia jaunuoliams realių pavyzdžių, kaip veikia savanorystė, lyderystė ir bendruomenių telkimas, o patirtį galima pritaikyti grįžus į savo miestus ar kaimus.

    Pasak projekto rengėjų, dalyviai ugdė komunikavimo, komandinio darbo, kūrybiškumo ir iniciatyvumo kompetencijas, o kartu patyrė saugią, palaikančią aplinką, kurioje lengviau kurti tarpusavio ryšius. Tokie mainai dažnai tampa ilgalaikių bendrų iniciatyvų pradžia, kai ryšiai išlaikomi ir pasibaigus stovyklai.

    Finansavimas projektui skirtas konkurso būdu, kurį skelbia Jaunimo reikalų agentūra, o lėšas numato Lietuvos ir Ukrainos jaunimo mainų taryba. Organizatoriai pabrėžia, kad stabilus institucinis palaikymas leidžia planuoti tęstines veiklas ir užtikrinti, jog jaunimo mainai būtų ne vienkartinis renginys, o nuoseklus bendradarbiavimo procesas.

  • Sodų bendrijoje „Elektronika“ bręsta permainos: šaukia neeilinį susirinkimą dėl valdybos

    Sodų bendrijoje „Elektronika“ bręsta permainos: šaukia neeilinį susirinkimą dėl valdybos

    Sodininkų bendrija „Elektronika“ pranešė 2026 metų rugsėjo 5 dieną šaukianti neeilinį narių susirinkimą. Jis vyks šeštadienį 11 valandą Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje, Purnuškių kaime, Magnolijų 3-iojoje gatvėje, prie tvenkinio.

    Susirinkimas inicijuojamas bendrijos narių sprendimu, kai iniciatorių yra daugiau nei viena dešimtoji visų narių. Tokia teisė numatyta Sodininkų bendrijų įstatyme, o procedūros detalizuojamos ir bendrijos įstatuose.

    Kas bus sprendžiama?

    Pagrindinis susirinkimo klausimas – dabartinės valdybos ir valdybos pirmininko atšaukimas. Taip pat planuojama rinkti naujus valdybos narius ir iš jų išrinkti naują pirmininką.

    Tokie susirinkimai sodų bendrijose paprastai siejami su poreikiu peržiūrėti valdymo sprendimus, komunikaciją su nariais ar bendrijos lėšų naudojimą. Praktikoje tai dažniausiai reiškia, kad daliai narių kyla klausimų dėl darbų organizavimo, rinkliavų, projektų ar bendro skaidrumo.

    Kas gali dalyvauti ir kada sprendimai galioja?

    Dalyvauti ir balsuoti gali tik bendrijos nariai bei kiti asmenys, kuriems tai leidžia galiojantys teisės aktai. Kad susirinkimas būtų laikomas įvykusiu, jame turi dalyvauti ne mažiau kaip pusė bendrijos narių balsų.

    Jeigu kvorumo nebus, numatytas pakartotinis susirinkimas 2026 metų rugsėjo 20 dieną, sekmadienį, 11 valandą. Jis vyks toje pačioje vietoje ir pagal tą pačią darbotvarkę.

    Kaip pateikti išankstinį balsavimą?

    Bendrija nurodo, kad nariai, planuojantys balsuoti iš anksto, apie tai turi informuoti susirinkimo iniciatorių atstovą ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki susirinkimo pradžios. Kontaktai pateikiami bendrijos pranešime.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nariai, neturintys elektroninio pašto, gali susisiekti telefonu trumposiomis žinutėmis. Bendrija ragina iš anksto pasirūpinti dalyvavimu, nes nuo kvorumo priklausys, ar sprendimai bus priimti numatytu laiku.

  • Vilniaus rajono seniūnijų sporto žaidynės Nemenčinėje: kas laimėjo bendroje įskaitoje

    Vilniaus rajono seniūnijų sporto žaidynės Nemenčinėje: kas laimėjo bendroje įskaitoje

    Birželio 6 dieną Nemenčinėje surengtos Vilniaus rajono seniūnijų sporto žaidynės subūrė apie 200 dalyvių iš įvairių rajono vietovių. Renginys tapo I etapo atranka į 2026 metais vyksiančias Lietuvos seniūnijų sporto žaidynes, kur komandos kovoja dėl vietų tolesniuose etapuose.

    Žaidynes atidarė Vilniaus rajono savivaldybės atstovai, o susirinkusiuosius mero Roberto Duchnevičiaus vardu pasveikino vicemerė Edita Tamošiūnaitė. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie renginiai skatina fizinį aktyvumą, stiprina bendruomeniškumą ir įtraukia įvairaus amžiaus gyventojus.

    „Džiugu, kad Nemenčinėje susirinko tiek daug komandų iš įvairių seniūnijų ir visi kartu galime aktyviai bei prasmingai praleisti dieną. Čia tvyro sveika konkurencija ir, svarbiausia, stiprus bendruomeniškumo jausmas“, – sakė E. Tamošiūnaitė.

    Dalyviai varžėsi krepšinio, futbolo, tinklinio, stalo teniso, šachmatų, šaškių, smiginio ir virvės traukimo rungtyse. Varžybos vyko ne tik stadione po atviru dangumi, bet ir Nemenčinės Konstanto Parčevskio bei „Gedimino“ gimnazijose, todėl rungtys galėjo vykti lygiagrečiai ir sklandžiau.

    Kaip numato žaidynių tvarka, sportininkai atstovavo toms seniūnijoms, kuriose yra deklaravę gyvenamąją vietą, o paraiškas tvirtino seniūnai. Šiemet aktyviai įsitraukė ir patys seniūnijų vadovai, dalyvavę seniūnų ir vadovų trikovėje, kuri tapo viena labiausiai žiūrovų dėmesį pritraukusių rungčių.

    Paskelbus rezultatus paaiškėjo, kad bendroje komandinėje įskaitoje triumfavo Kalvelių seniūnija. Antrą vietą iškovojo Nemenčinės miesto seniūnija, trečią vietą pelnė Maišiagalos seniūnija, o šios komandos kartu su kitų rungčių prizininkais užsitikrino teisę varžytis kitame etape.

    Rungčių nugalėtojai ir prizininkai buvo apdovanoti medaliais, o komandos, surinkusios daugiausia taškų bendroje įskaitoje, gavo trofėjus su Vilniaus rajono savivaldybės seniūnijų žemėlapiu. Organizatoriai akcentavo, kad apdovanojimai yra svarbi paskata, tačiau pagrindinis renginio tikslas išlieka sportiškos tradicijos ir tarpusavio ryšio stiprinimas.

    II etapas planuojamas nuo liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos Šalčininkuose, o finalinės varžybos numatytos 2026 metų rugsėjo 12 dieną Jonavoje. Į finalą pateks I–III vietų laimėtojai pagal nustatytas kvotas, o kai kuriose rungtyse, pavyzdžiui, futbole ir stalo tenise, vietų skaičius bus mažesnis.

    Vilniaus rajone I etapą organizavo Vilniaus rajono sporto centras ir savivaldybės Sveikatos ir sporto skyrius. Renginio metu veikė ir Vilniaus rajono visuomenės sveikatos biuro erdvė, kur dalyviai galėjo sužinoti pagrindinius fizinės būklės rodiklius ir gauti informacijos apie sveikos gyvensenos principus.

    Žaidynes vainikavo kultūrinė programa su Afro būgnų pasirodymu, į kurį įsitraukė ir dalyviai, ir žiūrovai. Organizatoriai tikisi, kad tokios iniciatyvos išlaikys tradiciją, o seniūnijų komandos į II etapą vyks dar labiau susitelkusios ir pasirengusios.

  • Moksleiviai ėjo palaimintosios sesers Marijos Raimundos Kukolovič keliu: piligrimystė į Barvaniškes

    Moksleiviai ėjo palaimintosios sesers Marijos Raimundos Kukolovič keliu: piligrimystė į Barvaniškes

    Birželio 2 dieną Šumsko pagrindinės mokyklos, Pakenės Česlovo Milošo pagrindinės mokyklos ir Kalvelių Stanislavo Moniuškos gimnazijos mokiniai kartu su mokytojais leidosi į tradicinę piligriminę kelionę į Barvaniškes. Tai buvo septintą kartą surengtas žygis į palaimintosios sesers Marijos Raimundos Kukolovič gimtąsias vietas, subūręs jaunimą maldai, bendrystei ir istorinei atminčiai.

    Prie piligrimų prisijungė Kalvelių seniūnijos seniūnė Renata Mickevič ir brolis pranciškonas Česlavas Križanovskis, atvykęs iš Hamburgo. Organizatorių teigimu, kelionė tapo proga ne tik eiti pasirinktu maršrutu, bet ir geriau suprasti, ką reiškia tikėjimo liudijimas šiandien, kai jaunų žmonių dėmesį dažnai blaško greitas kasdienybės ritmas.

    Piligrimystė prasidėjo Šumsko Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje, kur dalyviai meldėsi už saugią kelionę ir dvasinius jos vaisius. Prieš išvykstant piligrimus palaimino kunigas Henrikas Naumovičius, o bendruomenės intencijose skambėjo ir mokyklų, ir šeimų rūpesčiai bei padėkos.

    Kelyje į Barvaniškes skambėjo giesmės ir maldos, o tylos atkarpos buvo skirtos asmeniniams apmąstymams. Maršrutas vedė per apylinkių laukus ir gyvenvietes, todėl piligrimystė tapo ir gyva pažintine pamoka apie krašto religinį bei kultūrinį paveldą.

    Kelionės metu tikybos mokytoja Romualda Lapševič mokiniams pristatė seserų nazaretiečių istoriją ir jų dvasingumo kryptį. Pasak lydinčių pedagogų, jaunimui svarbu turėti aiškių, konkrečių pavyzdžių, kurie padėtų kalbėti apie vertybes ne abstrakčiai, o per asmenines istorijas ir realius pasirinkimus.

    Pasiekę atminimo kryžių Barvaniškėse, piligrimai sustojo poilsiui, bendram prisiminimui ir trumpai bendrystei. Vėliau dalyviai leidosi atgal, kalbėdami Rožinį ir patikėdami savo intencijas Švč. Mergelei Marijai.

    Piligrimystės pabaigoje mokyklos kieme dalyvių laukė vaišės: keptos dešrelės ir ledai. Organizatoriai dėkojo broliui Česlavui už paramą ir ilgametį įsitraukimą į vietos švietimo bei bendruomenines iniciatyvas, pabrėždami, kad tokie gestai vaikams ir jaunimui palieka ne mažesnį įspūdį nei pats nueitas kelias.

    Ši piligriminė kelionė tapo ne tik tradicijos tęstinumu, bet ir bendruomenės pastanga perduoti jaunajai kartai religinės atminties prasmę. Dalyvių teigimu, būtent tokie renginiai padeda tikėjimą ir istoriją patirti gyvai, o ne vien iš vadovėlių, ir skatina atsakomybę už savo krašto paveldą.

    Inf. ir nuotr. Danuta Černiavskaja, Vilniaus r. Šumsko pagrindinės mokyklos lenkų kalbos mokytoja

  • Ekskursija Generalinėje prokuratūroje: Vilniaus rajono jaunimui paaiškino atsakomybę ir pagalbos kelius

    Ekskursija Generalinėje prokuratūroje: Vilniaus rajono jaunimui paaiškino atsakomybę ir pagalbos kelius

    Birželio 3 dieną 13–17 metų jaunuoliai iš Vilniaus rajono lankėsi Lietuvos Respublikos prokuratūroje Vilniuje, Rinktinės gatvėje. Vizito metu jie iš arčiau susipažino su tuo, kaip veikia prokuratūra, kuo kasdien užsiima prokurorai ir kokios teisinės pasekmės gali kilti nepilnamečiams.

    Ekskursijoje dalyvavo Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos mokiniai ir VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro globotiniai. Jaunuoliams pristatyta prokuratūros istorija, institucijos vaidmuo baudžiamajame procese ir tai, kuo prokuroro darbas skiriasi nuo kitų teisėsaugos grandžių.

    Didžiausias dėmesys skirtas praktinėms situacijoms, su kuriomis paaugliai gali susidurti kasdienybėje. Kalbėta apie viliojimą į nusikalstamas veikas, spaudimą prisidėti prie neteisėtų veiksmų ir rizikas, kylančias bendraujant tiek realioje aplinkoje, tiek internete.

    Taip pat aptarti apsvaigimo atvejai, kai žmogus apsvaigsta ne savo noru, ir kaip tokiose situacijose elgtis saugiai. Jaunuoliai supažindinti, į ką atkreipti dėmesį pajutus grėsmę, kaip kuo greičiau kreiptis pagalbos ir kodėl svarbu kuo anksčiau apie tai pranešti atsakingoms institucijoms ar suaugusiesiems.

    Atskirai paaiškinta, nuo kokio amžiaus Lietuvoje gali būti taikoma atsakomybė už teisės pažeidimus ir kuo skiriasi administracinė bei baudžiamoji atsakomybė. Diskusijoje akcentuota, kad nepilnamečiams taikomos priemonės priklauso nuo amžiaus, veikos pobūdžio ir aplinkybių, o sprendimuose vertinamas ir prevencijos bei resocializacijos tikslas.

    Susitikimo metu jaunuoliai aktyviai uždavinėjo klausimus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėjai Elenai Martinonienei. Pasak organizatorių, tokio formato vizitai padeda ne tik geriau suprasti teisėsaugos darbą, bet ir sustiprinti praktines žinias, ką daryti susidūrus su grėsmėmis ar neteisėtu spaudimu.

    Organizatorių teigimu, tai buvo pirmoji tokio pobūdžio ekskursija, subūrusi jaunimą iš skirtingų įstaigų. Vizitą organizavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos patarėja, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Juliana Lipinska.

  • Rudaminos seniūnaičių sueiga birželio 10 dieną: darbotvarkėje 2026 metų išlaidų klausimas

    Rudaminos seniūnaičių sueiga birželio 10 dieną: darbotvarkėje 2026 metų išlaidų klausimas

    Birželio 10 dieną 12.00 valandą organizuojama Rudaminos seniūnijos seniūnaičių sueiga. Susitikimas vyks seniūnijos pastate Vilniaus gatvėje 4, Rudaminos miestelyje, taip pat bus sudaryta galimybė dalyvauti nuotoliniu būdu.

    Seniūnaičių sueiga yra darbo formatas, kuriame seniūnaitijoms atstovaujantys seniūnaičiai aptaria aktualius vietos bendruomenės klausimus, teikia pasiūlymus seniūnijai ir savivaldybei, derina veiklos prioritetus. Tokie susitikimai paprastai skirti sprendimams, susijusiems su kasdieniais gyventojų poreikiais ir vietos iniciatyvų įgyvendinimu.

    Šį kartą svarbiausias darbotvarkės klausimas susijęs su 2026 metų antrojo ketvirčio seniūnaičių išlaidomis, kurios patiriamos vykdant seniūnaičio veiklą. Sueigoje numatyta aptarti šių išmokų panaudojimo kryptis ir su tuo susijusias praktines detales.

    Taip pat bus nagrinėjami kiti klausimai, kuriuos sueigos dalyviai gali iškelti pagal aktualumą. Gyventojams, kurie turi pasiūlymų ar pastebėjimų dėl savo seniūnaitijos problemų, rekomenduojama juos perduoti seniūnaičiams iš anksto, kad jie būtų įtraukti į aptarimą.

    Dalyvavimas nuotoliniu būdu leidžia prisijungti ir tiems seniūnaičiams, kurie negali atvykti į vietą, tačiau nori dalyvauti sprendimų priėmime. Praktinė prisijungimo informacija paprastai pateikiama seniūnijos komunikacijos kanaluose arba perduodama tiesiogiai sueigos dalyviams.