CP v2

Tag: Vilniaus rajonas

  • Mickūnų gimnazijos stalo tenisininkai Kelmėje laimėjo finalą: merginos ir vaikinai vėl čempionai

    Mickūnų gimnazijos stalo tenisininkai Kelmėje laimėjo finalą: merginos ir vaikinai vėl čempionai

    Gegužės 6 dieną Kelmėje surengtose Lietuvos mažųjų mokyklų žaidynių stalo teniso finalinėse varžybose triumfavo Mickūnų gimnazijos mergaičių ir berniukų komandos. Finale susitiko po šešias stipriausias šalies komandas, į šį etapą pateko tik įveikus atrankos varžybų maratoną.

    Kelias iki finalo buvo ilgas ir pareikalavo stabilumo skirtinguose etapuose: rajoninėse, zoninėse ir tarpzoninėse varžybose. Tik sėkmingai pasirodžius visuose šiuose etapuose mokyklos užsitikrino vietą tarp šešių stipriausių Lietuvoje.

    Kas atstovavo Mickūnams

    Mickūnų gimnazijai Kelmėje atstovavo Kaja Tvorogal, Karina Milto, Gabriela Gulbicka, Eva Chalkovskytė, Erika Abulfatova, Dominykas Grybauskas, Karol Urbanovič ir Edvin Dovgialo. Dauguma sportininkų yra 6 klasės mokiniai, o komandą sustiprino ir vyresnių klasių atstovai.

    Mergaičių komanda finale visus susitikimus laimėjo rezultatu 3:0 ir tapo Lietuvos čempione. Berniukų komanda iškovojo keturias pergales, patyrė vieną pralaimėjimą ir taip pat užėmė pirmąją vietą.

    Per kelias savaites – dar vienas įrodymas

    Mokykla pažymi, kad tai ne vienkartinis šuolis, o nuoseklaus pasirengimo rezultatas. Prieš maždaug tris savaites Mickūnų gimnazijos mergaičių komanda buvo stipriausia ir didžiųjų mokyklų varžybose, o berniukai ten iškovojo antrąją vietą.

    Stalo teniso varžybose tokie rezultatai dažniausiai atspindi ne tik individualų meistriškumą, bet ir komandinę drausmę, susitikimų taktiką bei gebėjimą išlaikyti koncentraciją per visą dieną trunkantį finalą. Mickūnų gimnazijos pasiekimai rodo, kad mokykla šį sezoną išlaiko lyderių kartelę abiejose grupėse.

    Informaciją pateikė ir nuotraukomis pasidalijo Markas Vaitonis, Mickūnų gimnazijos kūno kultūros vyresnysis mokytojas.

  • Vilniaus rajono mokykloms keliauja 2 500 lenkiškų knygų: kas ir kodėl inicijavo šią paramą

    Vilniaus rajono mokykloms keliauja 2 500 lenkiškų knygų: kas ir kodėl inicijavo šią paramą

    Vilniaus rajono lenkiškoms mokykloms perduodama 2 500 knygų lenkų kalba, surinktų per draugijos „Traugutt.org“ organizuotą akciją „Fala literatury“. Skelbiama, kad leidiniai iki gegužės pabaigos pasieks 14 mokyklų bibliotekų.

    Akcijos esmė buvo ne atsitiktinės dovanos, o tikslingas bibliotekų papildymas tuo, ko labiausiai trūksta. Mokyklos pačios sudarė reikalingų leidinių sąrašus, todėl didelę siuntos dalį sudaro privalomoji literatūra, lenkų klasikos kūriniai ir vaikams bei jaunimui skirtos knygos.

    Organizatoriai pažymi, kad be iš anksto suplanuotų leidinių, mokykloms bus perduotos ir papildomai akcijos metu paaukotos knygos. Tokios iniciatyvos dažniausiai padeda atnaujinti bibliotekų fondus greičiau, nei tai pavyksta padaryti iš įprastų mokyklų biudžetų, ypač kai kalbama apie literatūrą mažesnėmis rinkomis leidžiamomis kalbomis.

    Prie knygų rinkimo prisidėjo dešimtys organizacijų, mokyklų ir kitų įstaigų iš įvairių Lenkijos regionų. Pasak iniciatorių, parama skirta sustiprinti lenkišką švietimą Vilniaus rajone ir sudaryti daugiau galimybių mokiniams ugdyti skaitymo įpročius bei nuosekliai tobulinti lenkų kalbos įgūdžius.

    Projektą organizavo draugija „Traugutt.org“, o partneriu įvardijama Vilniaus rajono savivaldybė. Informacinis partneris buvo „Radio Gdańsk“.

    „Traugutt.org“ teigia jau ne vienus metus bendradarbiaujanti su Vilniaus rajono savivaldybe ir kasmet įgyvendinanti paramos iniciatyvas, skirtas vietos mokykloms bei bendruomenėms. Anot organizacijos, tokie projektai siejami ne tik su švietimo priemonėmis, bet ir su platesniu tikslu palaikyti kultūrinius ryšius bei skaitymo kultūrą tarp jaunų žmonių.

  • Rudaminoje atidaryta lauko paroda apie Lietuvos totorius: Keturiasdešimt Totorių kaimo istorijos

    Rudaminoje atidaryta lauko paroda apie Lietuvos totorius: Keturiasdešimt Totorių kaimo istorijos

    Rudaminoje gegužės 6 dieną atidaryta lauko paroda Totorių kultūrinis paveldas, kviečianti iš arčiau susipažinti su Lietuvos totorių istorija, tradicijomis ir bendruomenės gyvenimu. Parodą pristatė Rudaminos kultūros centras, pakvietęs lankytojus į atvirą erdvę, kur istorija pasakojama per faktus, asmenybes ir išlikusius kultūros ženklus.

    Lietuvos totoriai mūsų šalyje gyvena daugiau nei šešis šimtmečius, o jų atvykimas siejamas su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Istorinėje atmintyje totoriai pirmiausia minimi kaip kariai, gynę Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir svarbiausius miestus, tačiau ilgainiui jų vaidmuo keitėsi kartu su valstybės ir visuomenės raida.

    Laikui bėgant dalis totorių įsitvirtino kaip žemdirbiai, amatininkai ir prekybos keliuose dirbę vežėjai, garsėję patikimumu bei ryšiais su platesniu regionu. Paroda primena, kad ši bendruomenė Lietuvoje kūrė ne tik karinę, bet ir kasdienę, ūkinę bei kultūrinę istoriją, kuri matoma iki šiol.

    Vienas ryškiausių parodos akcentų yra Keturiasdešimt Totorių kaimas Vilniaus rajone, laikomas viena seniausių totorių gyvenviečių Lietuvoje. Ekspozicija pasakoja apie vietos raidą, žmones ir tradicijas, kurios čia išliko per kartas, kartu prisitaikant prie skirtingų istorinių laikotarpių.

    Parodoje pristatomos ir iškilios asmenybės, siejamos su totorių kultūros puoselėjimu Lietuvoje, tarp jų minimi kunigaikščiai Rudzevičiai, didikai Sobolevskiai ir Mensaidas Bajraševskis. Lankytojams primenama, kad bendruomenės tapatybę dažnai padeda išlaikyti ne tik institucijos, bet ir konkretūs žmonės bei šeimos, perduodančios atmintį ir papročius.

    Ekspozicija apima ir materialųjį paveldą: senas knygas, religinius tekstus, istorinius paminklus, liudijančius, kaip totoriams pavyko išsaugoti savo tikėjimą ir tradicijas gyvenant toli nuo protėvių kraštų. Ypatinga vieta skiriama mečetei kaip bendruomenės centrui, kuri ilgą laiką buvo ne tik maldos, bet ir susitikimų, svarbiausių gyvenimo įvykių erdvė.

    Atidarymo renginyje dalyvavo Lietuvos totorių bendruomenės atstovės Zita Milkamanovič ir Elnara Churlu, kurios pasidalijo asmeninėmis šeimų istorijomis ir pristatė kulinarinį paveldą. Susitikime daug dėmesio skirta tam, kaip tradiciniai patiekalai ir jų ruošimo papročiai išlieka bendruomenės tapatybės dalimi šiandien.

    Svečiai sužinojo apie totorių virtuvę ir jos vietą šventėse, taip pat apie patiekalus, turinčius religinę ar simbolinę reikšmę. Renginio metu lankytojams pristatyti tradiciniai valgiai, tarp jų koldūnai, balandėliai, bastruma, džiovinta žąsiena, taip pat buvo siūloma paragauti chalvos ir šimtalapio.

    Parodos atidarymas tapo proga ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet ir pabendrauti, pasidalyti įspūdžiais bei geriau suprasti, kuo Lietuvos istorija yra daugiakultūrė. Renginio organizatoriai pabrėžia, kad tokios iniciatyvos padeda matyti bendrą šalies paveldą per skirtingų bendruomenių patirtis ir išsaugotus pasakojimus.

    Renginį organizavo Rudaminos kultūros centras.

  • Pagirių gimnazijoje vyko „The English Adventure Day“: trečiokai mokėsi anglų per kosmoso misiją

    Pagirių gimnazijoje vyko „The English Adventure Day“: trečiokai mokėsi anglų per kosmoso misiją

    2026 metais balandžio 28 dieną Vilniaus rajono Pagirių gimnazijoje surengtas anglų kalbos konkursas „The English Adventure Day“, sukvietęs Rudaminos centro mokyklų trečių klasių mokinius. Renginys buvo paremtas „Space Adventure“ tema, todėl užduotys ir veiklos priminė pažintinę kelionę po kosmosą.

    Organizatorių teigimu, toks formatas padėjo mokiniams anglų kalbą taikyti praktiškai: ne tik atsakyti į klausimus, bet ir aktyviai bendrauti atliekant komandines užduotis. Edukaciniai žaidimai ir situacinės veiklos leido vaikams mokytis per patirtį, o ne vien per teoriją.

    Anglų kalba kaip komandinis žaidimas

    Konkurso metu mokiniai sprendė skirtingo pobūdžio užduotis, kurios buvo susietos su planetomis, kosmoso reiškiniais ir kelionės „misijomis“. Taip buvo lavinamas žodynas, klausymo ir skaitymo gebėjimai, o kartu stiprinamas pasitikėjimas kalbant angliškai.

    Renginyje akcentuotas bendradarbiavimas: komandos turėjo tartis, dalintis vaidmenimis ir priimti sprendimus kartu. Toks principas atitinka pastaraisiais metais mokyklose vis plačiau taikomą kryptį, kai užsienio kalbų mokymas siejamas su komunikacinėmis situacijomis ir socialinių įgūdžių ugdymu.

    Sumaišytos komandos ir viešas pristatymas

    Baigiamojoje dalyje komandos buvo pertvarkytos, sujungiant skirtingų mokyklų mokinius į naujas grupes. Tokia struktūra skatino greitai susipažinti, susitarti dėl idėjų ir dirbti su naujais komandos nariais, išlaikant bendrą tikslą.

    Mokiniai rengė pristatymus apie kosmosą ir juos viešai pristatė visiems dalyviams. Tai tapo proga lavinti viešojo kalbėjimo įgūdžius, mokytis aiškiai dėstyti mintis ir argumentuoti, o kartu patirti, kad kalbos žinios labiausiai atsiskleidžia realioje komunikacijoje.

    Kas prisidėjo prie konkurso

    Organizatoriai dėkojo mokytojoms, atlydėjusioms mokinius ir dalyvavusioms vertinime: Erikai Viduto, Ninai Filistovičienei, Karolinai Polonskajai ir Olgai Lenkovskajai. Jų įsitraukimas padėjo užtikrinti sklandų konkurso vyksmą ir aiškius vertinimo kriterijus.

    Renginį organizavo anglų kalbos mokytoja metodininkė Dalia Šiniauskaitė ir vyresnioji mokytoja Joana Markovskaja. Anot organizatorių, svarbiausias siekis buvo sukurti aplinką, kurioje mokiniai drąsiai kalbėtų angliškai, kurtų ir bendradarbiautų, o mokymasis vyktų natūraliai ir įdomiai.

    Tekstą parengė Dalia Šiniauskaitė ir Joana Markovskaja.

  • Vilniaus rajono Mokslo mugė: ką per dvejus metus sukūrė TŪM STEAM ir kuo nustebino moksleiviai

    Vilniaus rajono Mokslo mugė: ką per dvejus metus sukūrė TŪM STEAM ir kuo nustebino moksleiviai

    Vilniaus r. Pagirių gimnazijoje surengta Mokslo mugė užbaigė dvejus metus trukusią „Tūkstantmečio mokyklų“ programos STEAM veiklų atkarpą Vilniaus rajone. Renginys tapo vieta, kur mokiniai ir mokytojai vienoje erdvėje pristatė, kaip per praktinius bandymus ir projektus pasikeitė ugdymas bei kas realiai pavyko klasėse.

    STEAM ugdymas apjungia gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką, o pagrindinis dėmesys tenka mokymuisi per problemų sprendimą ir tiriamąją veiklą. Tokia kryptis pastaraisiais metais vis dažniau siejama su mokinių įsitraukimu, kritinio mąstymo ugdymu ir ankstyvu karjeros pažinimu.

    Mugėje pristatyti 22 stendiniai pranešimai iš 8 Vilniaus rajono ugdymo įstaigų. Darbus pateikė Vilniaus r. Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazija, Vilniaus r. Rudaminos „Ryto“ gimnazija, Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazija, Vilniaus r. Paberžės „Verdenės“ gimnazija, Vilniaus r. Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazija, Kyviškių pagrindinė mokykla, Vilniaus r. Avižienių gimnazija ir Vilniaus r. Pagirių gimnazija.

    Stendų tematika išryškino, kad mokinių tyrimai apima ir kasdienius klausimus, ir inžinerinius iššūkius. Pristatyti darbai nuo miego, augalų augimo, bakterinės celiuliozės ar kaštonų muilo tyrimų perėjo prie palydovų kūrimo, raketų projektų, vandens filtrų sprendimų, transporto modeliavimo, dirvožemio analizės bei mokyklos orientacinės sistemos idėjų.

    Žiūrovų balsavimas ir ryškiausi darbai

    Dalis mugės intrigos persikėlė į žiūrovų balsavimą, kuriame išrinkti publikos favoritai. Tai tapo proga mokiniams ne tik parodyti rezultatą, bet ir praktiškai lavinti pristatymo, argumentavimo bei komunikacijos gebėjimus.

    Žiūrovų simpatijų prizus pelnė Oskaro Rozvadovskio darbas apie realistišką transporto modeliavimą, Justinos Šaluchanskos stendinis pranešimas „Palydovų kūrimas“ ir Adomo Vozgirdo tyrimas apie šviesos spalvos įtaką augalų augimui. Tokie projektai atspindi STEAM esmę, kai teorija tikrinama bandymais, o rezultatai aiškiai pristatomi auditorijai.

    STEAM su menu ir judesiu

    Renginyje netrūko ir kultūrinės dalies, priminusios, kad STEAM raidė A reiškia menus ir kūrybinius sprendimus. Pagirių gimnazijos šokių kolektyvas „Džiangas“ gimnazijos kieme surengė pasirodymą, skirtą Šokio dienai.

    Organizatoriai pabrėžė, kad tokios integruotos veiklos padeda mokiniams matyti ryšius tarp skirtingų disciplinų ir kurti drąsiau. Įveikti iššūkiai, bandymai ir atradimai tapo svarbia patirtimi, kurią mokyklos galės perkelti į kasdienes pamokas.

    Programos kontekstas ir tęstinumas

    „Tūkstantmečio mokyklų“ programa Lietuvoje siekia mažinti mokinių pasiekimų atotrūkį ir stiprinti ugdymo kokybę, o viena iš krypčių yra modernus STEAM ugdymas. Programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra, o finansavimas skiriamas iš „NextGenerationEU“ lėšų.

    Renginio pabaigoje dalyviams įteikti padėkos raštai ir atminimo dovanos, akcentuojant tęstinumą ir motyvaciją plėtoti pradėtas idėjas. Informaciją apie renginį parengė Vilniaus r. Pagirių gimnazijos TŪM projekto STEAM ugdymo koordinatorius Tedas Laurinaitis.

  • Vilniaus rajone jaunimas mokėsi pilietiškumo ir pokyčių: pristatė ir vasaros įdarbinimo subsidijas

    Vilniaus rajone jaunimas mokėsi pilietiškumo ir pokyčių: pristatė ir vasaros įdarbinimo subsidijas

    Balandžio 30 dieną Valčiūnų kaime, atvirame jaunimo centre „Ateik ir Tu“ vyko mokymai jaunimui apie jaunimo politikos pagrindus, pilietinį ugdymą ir pokyčių inicijavimą. Į susitikimą susirinko jaunuoliai, norintys geriau suprasti, kaip veikia jaunimo politika ir kokias galimybes ji atveria aktyviems bendruomenės nariams.

    Mokymų metu daug dėmesio skirta pilietiniam ugdymui ir jo svarbai šiandienos visuomenėje. Jaunimas diskutavo, ką jiems reiškia pilietiškumas, kaip jis pasireiškia kasdienybėje ir kokių įgūdžių reikia norint ne tik turėti nuomonę, bet ir atsakingai ją reikšti.

    Aptariant pokyčių inicijavimą, dalyviai dalijosi patirtimis ir ieškojo atsakymų, nuo ko pradėti, kai norisi keisti situaciją mokykloje, gyvenvietėje ar platesnėje bendruomenėje. Pokalbiuose akcentuota, kad tvariems pokyčiams svarbūs aiškūs tikslai, bendradarbiavimas ir gebėjimas įtraukti kitus.

    Renginyje pristatyta ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vykdoma jaunimo vasaros užimtumo programa. Nurodyta, kad ir šiemet darbdaviams, įdarbinantiems 14–19 metų jaunuolius liepos ir rugpjūčio mėnesiais, skiriama mėnesinė subsidija, taip siekiant paskatinti jaunimo įsidarbinimą ir pirmąją darbo patirtį.

    Taip pat informuota apie vasarą vyksiančius Lietuvos–Lenkijos bei Lietuvos–Ukrainos jaunimo mainus Lietuvoje, į kuriuos kviečiamas 13–18 metų jaunimas. Projektus jau penktus metus organizuoja VšĮ „SIGNUM INTER“, o jų finansavimą užtikrina jaunimo mainų iniciatyvas remiančios programos ir konkursus skelbiančios institucijos.

  • Trakų Vokės dvare – 220 kūrėjų jubiliejinė paroda: taip Lietuvos tautodailė įamžina metus raštuose

    Trakų Vokės dvare – 220 kūrėjų jubiliejinė paroda: taip Lietuvos tautodailė įamžina metus raštuose

    Trakų Vokės dvaro sodyboje Vilniaus rajone 2026 metų balandį surengta jubiliejinė tautodailės paroda Metai įamžinti raštuose. Joje dalyvavo 220 liaudies menininkų iš Vilniaus miesto, Vilniaus ir Utenos regionų, taip pat iš Kėdainių rajono, Elektrėnų, Druskininkų ir Visagino savivaldybių.

    Dvaro erdvėse lankytojams pristatyta plati tradicinės kūrybos panorama: tapyba, grafika, medinės skulptūros, karpiniai, šiaudiniai sodai, verbos, margučiai ir tradicinė keramika. Greta jų eksponuotos kalviškos saulutės, juostos, tautiniai kostiumai, pintinės, muzikiniai instrumentai ir kiti tautinio paveldo darbai.

    Parodos kontekstas sutapo su svarbia sukaktimi: balandžio 30 dieną Trakų Vokės dvare įvyko Lietuvos tautodailininkų sąjungos 60-mečio minėjimas. Šventėje dalyvavo gausus būrys Utenos rajono tautodailininkų, o renginys tapo proga ne tik pasidžiaugti pasiekimais, bet ir aptarti tradicijų tęstinumo svarbą.

    Renginio dalyvius sveikino kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė, viceministrė Renata Kurmin, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos pirmininkė Ramutė Kraujalienė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, taip pat Vilniaus rajono savivaldybės ir Vilniaus krašto tautodailininkų bendrijų atstovai.

    Utenos rajono savivaldybės vicemerė Daiva Pečionė uteniškių vardu padėkojo parodos organizatoriams ir įteikė mero padėką bei dovanas Ramutei Kraujalienei. Ji įvertinta už tradicijų puoselėjimą, nuoseklų dėmesį Utenos regiono tautodailininkams ir jų kūrybos sklaidą Lietuvoje bei už jos ribų.

    R. Kraujalienės veikla glaudžiai susijusi ir su respublikinėmis parodomis, kurias organizuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras, įskaitant Aukso vainikas ir Sidabro vainikėlis, taip pat Dainų šventėms skirtų ekspozicijų atrankas. Šis nuoseklus darbas dažnai lemia, kad regionų kūrėjų darbai pasiekia platesnę auditoriją ir įgyja tęstinį matomumą.

    Padėkos žodžius R. Kraujalienei taip pat skyrė Utenos rajono tautodailininkų klubo Svirno vadovė Dalia Urbonienė ir ilgametė buvusi vadovė, tautodailininkė Zita Indriūnienė. Šventėje pagerbti ir daugiau kaip 30 metų parodose dalyvaujantys kūrėjai, kuriems įteiktos Kultūros ministerijos padėkos.

    Renginio programą papildė Vilniaus universiteto folkloro ansamblio Ratilio pasirodymas, pristatęs įvairių Lietuvos regionų dainas ir šokius. Tokie pasirodymai parodose ir jubiliejiniuose minėjimuose tampa neatsiejama tradicinės kultūros pristatymo dalimi, leidžiančia paveldo formas matyti kaip gyvą, o ne vien muziejinį reiškinį.

    Paroda Metai įamžinti raštuose išryškino ir platesnę tendenciją: vis dažniau tautodailės renginiai siekia ne tik eksponuoti darbus, bet ir paaiškinti jų kilmę, technikas bei regioninius skirtumus. Tai svarbu jaunosios kartos įtraukimui ir tam, kad tradicinė kūryba išliktų atpažįstama, aktuali ir perduodama kartu su amato žiniomis.

  • Avižieniuose susirinkę pedagogai aptarė kontekstinį ugdymą: kaip patirtys keičia darželį

    Avižieniuose susirinkę pedagogai aptarė kontekstinį ugdymą: kaip patirtys keičia darželį

    Konferencija Avižieniuose subūrė šalies pedagogus

    Balandžio 30 dieną Vilniaus r. Avižienių vaikų lopšelyje-darželyje surengta respublikinė metodinė konferencija Kontekstinis ugdymas: mokymasis per patirtis ir aplinką. Renginys skirtas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybei stiprinti bei praktinei patirčiai dalintis.

    Į Avižienius atvyko mokytojai, švietimo pagalbos specialistai ir ugdymo įstaigų vadovai iš Vilniaus miesto ir rajono, Kauno, Alytaus, Šalčininkų ir Trakų rajonų. Dalyviai atstovavo tiek darželiams, tiek pedagoginėms psichologinėms tarnyboms bei mokykloms-darželiams.

    Kodėl kontekstinis ugdymas tampa svarbesnis?

    Konferencijoje akcentuota, kad kontekstinis ugdymas remiasi vaiko kasdienėmis patirtimis, artimiausia aplinka ir prasmingomis situacijomis, kurios padeda natūraliai jungti skirtingas ugdymo sritis. Toks mokymasis dažnai stiprina vaikų motyvaciją, nes užduotys siejamos su realiais klausimais, daiktais ir socialinėmis patirtimis.

    Pedagogai taip pat aptarė, kad šis požiūris ypač aktualus įgyvendinant atnaujintą ugdymo turinį, kai didesnis dėmesys skiriamas kompetencijoms, vaiko savarankiškumui ir pažinimo smalsumui. Praktiniai pavyzdžiai parodė, kaip aplinka ir veiklos kontekstas gali tapti ugdymo priemone, o ne tik fonu.

    Įtrauktis ir pagalba vaikui nuo ankstyvojo amžiaus

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Zita Pupšienė pabrėžė profesinių susitikimų naudą, kai teorinės nuostatos išbandomos praktikoje. Jos teigimu, tokie renginiai padeda mokytojams pamatyti, kaip ugdymo idėjos virsta vaikams suprantamais atradimais.

    Pranešime Įtrauktis prasideda darželyje Vilniaus r. pedagoginės psichologinės tarnybos specialioji pedagogė metodininkė ir docentė Ana Pavilovič-Jančis akcentavo ankstyvosios įtraukties svarbą. Dėmesys skirtas tam, kaip laiku suteikta kompleksinė pagalba ugdymo įstaigoje leidžia geriau atliepti individualius vaikų poreikius.

    Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Danutė Matulevičienė kontekstinį ugdymą pristatė kaip pagalbos sistemų jungtį. Pasak jos, vaiko realios aplinkos pažinimas padeda tiksliau suprasti ugdymosi situaciją ir parinkti tinkamus pagalbos būdus.

    Nuo profesinio dialogo iki stendinių pristatymų

    Didelio susidomėjimo sulaukė pranešimai apie profesinio dialogo reikšmę ir aplinkos ugdomąją galią, taip pat apie kasdienius sprendimus, kurie padeda palaikyti kokybišką ugdymo organizavimą. Kauno rajono Ilgakiemio mokyklos-darželio direktorė Aušra Gužauskienė aptarė, kaip struktūruotas profesinis dialogas gali tapti pokyčių varikliu įstaigoje.

    Antroje konferencijos dalyje daug dėmesio skirta praktiniams ugdymo kontekstų pavyzdžiams: kalbos ugdymui, žaismės vaidmeniui, patirtiniam mokymuisi kuriant veikėjų istorijas ir vaikų pažinimo skatinimui per tyrinėjimą. Dalyviai dalijosi metodais, kaip sudaryti sąlygas vaikams mokytis natūraliai, pasitelkiant kasdienę įstaigos ir bendruomenės aplinką.

    Renginį papildė stendiniai pranešimai, kuriuose pristatytos inovatyvios praktikos, siejančios ugdymą su patirtimi ir aplinka. Tarp pavyzdžių minėtos veiklos, padedančios vaikams stebėti augalų augimą, pažinti gamtą ir integruoti kūrybines veiklas į kasdienį ugdymo ritmą.

    Konferencijos pabaigoje pabrėžta, kad kontekstinis ugdymas suprantamas kaip ilgalaikis požiūris į vaiką ir jo patirtį, skatinantis bendradarbiavimą tarp pedagogų, pagalbos specialistų ir ugdymo įstaigų. Dalyviai sutarė, kad tokie susitikimai padeda greičiau perkelti veiksmingas idėjas į grupių kasdienybę.

  • Mickūnų stalo tenisininkai parsivežė du titulus: Nemenčinės sporto mokyklos pergalės Vilniuje

    Mickūnų stalo tenisininkai parsivežė du titulus: Nemenčinės sporto mokyklos pergalės Vilniuje

    Gegužės 2–3 dienomis Vilniuje surengtose Lietuvos vaikų, gimusių 2014 metais ir jaunesnių, stalo teniso komandinėse pirmenybėse ryškiausiai sužibėjo Vilniaus rajono Nemenčinės sporto mokyklos auklėtiniai iš Mickūnų. Jaunieji sportininkai laimėjo tiek mergaičių, tiek berniukų komandines varžybas ir iškovojo šalies čempionų titulus.

    Komandinėse pirmenybėse varžėsi 9 mergaičių ir 10 berniukų komandų, o komandos buvo suskirstytos į grupes. Vilniaus rajonui atstovavo mergaičių trejetas Darja Ancevič, Agata Kudriavceva ir Kaja Tvorogal bei berniukų komanda Daniel Tunkevič, Arsenij Kanaškov ir Daniel Stefanovič.

    Finaluose nė karto nesuklupo

    Mergaičių komanda grupėje laimėjo visus susitikimus prieš Panevėžio, Šalčininkų, Širvintų ir Utenos ekipas, o vėliau užtikrintai žengė iki aukso. Lemiamuose mačuose vilniaus rajono sportininkės 3:0 įveikė Vilniaus komandą ir tokiu pat rezultatu nugalėjo Šiaulių atstoves, taip tapdamos Lietuvos čempionėmis.

    Berniukai taip pat dominavo grupėje, 3:0 nugalėdami Panevėžio, Ukmergės ir Šalčininkų komandas bei 3:1 palauždami Vilniaus ekipą. Kovoje dėl medalių mickūniškiai 3:0 eliminavo Šiaulius, o finale po atkaklios kovos 3:2 įveikė Kauną ir iškovojo pirmąją vietą.

    Nemenčinės sporto mokyklai tai tapo dviguba švente: mergaitės čempionių vardą patvirtino ne pirmą kartą, o berniukai šalies čempionais tapo pirmąkart. Toks rezultatas išryškino, kad nuoseklus darbas regiono sporto mokyklose gali konkuruoti su didžiųjų miestų komandomis net ir esant gausiam dalyvių skaičiui.

    Asmeniniame čempionate išryškėjo lyderiai

    Gegužės 3–7 dienomis Vilniaus Tauro sporto mokykloje vyko Lietuvos vaikų asmeninis stalo teniso čempionatas, kuriame žaidė 26 berniukai ir 29 mergaitės. Varžybos vyko dviejų minusų sistema, todėl vienas pralaimėjimas dar neeliminuodavo, tačiau klysti dažnai nebuvo kur.

    Ryškiausiai pasirodė Kaja Tvorogal, visus susitikimus laimėjusi 3:0 ir tapusi Lietuvos vaikų čempione. Darja Ancevič užėmė 10 vietą, Agata Kudriavceva liko 13 pozicijoje, tačiau komandinėse varžybose jų indėlis buvo esminis siekiant aukso.

    Tarp berniukų čempionato staigmena tapo Daniel Tunkevič, iškovojęs antrąją vietą ir parodęs stabilų žaidimą viso turnyro metu. Arsenij Kanaškov užėmė 5 vietą, o Daniel Stefanovič finišavo 6-as, tad Mickūnų sportininkai pateko tarp šalies lyderių ne tik komandoje, bet ir individualiai.

    „Dviguba pergalė komandinėse varžybose ir aukšti rezultatai asmeniniame čempionate rodo, kad kryptingas darbas treniruotėse duoda apčiuopiamą rezultatą“, – sakė Markas Vaitonis.

    Stalo tenisas vaikų amžiuje dažnai vertinamas kaip sportas, ugdantis greitą reakciją, koordinaciją ir taktinius sprendimus, todėl ankstyvas įdirbis čia itin svarbus. Vilniuje pasiektas Mickūnų sportininkų rezultatas tampa aiškiu signalu, kad Vilniaus rajonas turi stiprėjančią jaunųjų stalo tenisininkų kartą.

  • Vilniaus rajone prasideda stambiųjų ir pavojingų atliekų surinkimas: kuriai seniūnijai kada atvyks vežėjai?

    Vilniaus rajone prasideda stambiųjų ir pavojingų atliekų surinkimas: kuriai seniūnijai kada atvyks vežėjai?

    Vilniaus rajone gegužės ir birželio mėnesiais vyks stambiųjų ir pavojingų atliekų surinkimas apvažiavimo būdu. Atliekos bus paimamos tik iš anksto užsiregistravusių gyventojų, o registracija šiam etapui buvo vykdoma iki balandžio 24 dienos.

    Surinkimą organizuoja atliekų vežėjai pagal aptarnaujamas teritorijas: UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“. Grafikai sudaromi pagal seniūnijas, todėl gyventojams svarbu pasitikrinti, kurią dieną transportas atvyks į jų gyvenamąją vietovę.

    Ką svarbu padaryti surinkimo dieną?

    Individualių valdų gyventojai surinkimo dieną iki 7 valandos ryto stambiąsias atliekas turi išnešti prie savo valdos, kuo arčiau važiuojamosios kelio dalies. Tai leidžia ekipažams greičiau aptarnauti maršrutą ir sumažina riziką, kad atliekos liks nepaimtos dėl neprivažiavimo.

    Gyventojams primenama, kad stambiųjų ir pavojingų atliekų negalima palikti prie bendro naudojimo konteinerių. Tokie atvejai laikomi netinkamu atliekų tvarkymu ir gali užtraukti administracinę atsakomybę, be to, teršiama aplinka ir apsunkinamas įprastas konteinerių aptarnavimas.

    Sodų bendrijoms taikoma kita tvarka

    Sodų bendrijų teritorijose specialusis transportas ne visuomet gali privažiuoti prie kiekvienos valdos, todėl surinkimas organizuojamas sutartose vietose. Šias vietas paprastai parenka sodų bendrijų pirmininkai ir suderina su seniūnijos atstovais, kad atliekų palikimas būtų saugus ir netrukdytų eismui.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto įsitikinti, kurioje vietoje jų bendrijoje bus paliekamos atliekos, ir nepalikti jų bet kur, ypač prie įvažiavimų, siaurose gatvelėse ar šalia konteinerių aikštelių.

    Kokios atliekos surenkamos, o kokios ne?

    Apvažiavimo metu iš gyventojų surenkamos stambiosios atliekos, pavyzdžiui, seni baldai ir buities rakandai: stalai, lovos, čiužiniai, kėdės, komodos. Taip pat surenkami kai kurie namų ūkio santechnikos įrenginiai, jei jie priskiriami stambiagabaritėms atliekoms.

    Be to, priimamos pavojingos buityje susidarančios atliekos: galvaniniai elementai, lakų, dažų ir skiediklių atliekos, buitinės chemijos produktai, akumuliatoriai. Tokias atliekas svarbu atiduoti tvarkytojams, nes netinkamai išmestos jos gali užteršti dirvožemį ir vandenį.

    Tuo pačiu primenama, kad apvažiavimo būdu nerenkamos statybos ir remonto atliekos, padangos, buitinė technika ir elektros prietaisai. Šias atliekas gyventojai gali nemokamai pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kur jos priimamos pagal nustatytą tvarką.