CP v2

Tag: Vilniaus rajonas

  • Vilniaus rajono „KK-VRSC“ triumfas RKL B: meras pasveikino čempionus ir palinkėjo sėkmės A divizione

    Vilniaus rajono „KK-VRSC“ triumfas RKL B: meras pasveikino čempionus ir palinkėjo sėkmės A divizione

    Vilniaus rajono savivaldybėje įvyko susitikimas, kuriame meras Robert Duchnevič pasveikino Vilniaus rajono krepšinio klubo „KK-VRSC“ komandą su istoriniu pasiekimu. Komanda tapo „Nostra.lt“ Regionų krepšinio lygos (RKL) B diviziono čempione ir iškovojo teisę kitą sezoną varžytis aukštesniame divizione.

    Čempionų titulas įtvirtintas balandžio 26 dieną Pakruojyje vykusiame didžiajame finale. Lemiamose rungtynėse Vilniaus rajono krepšininkai rezultatu 87:72 nugalėjo KK Trakai-Trakų SC ir į viršų kėlė čempionų taurę.

    Kelialapis į RKL A divizioną

    Pasak savivaldybės, šis laimėjimas komandai reiškia ne tik trofėjų, bet ir naują sportinį etapą. RKL A divizione laukia aukštesnio lygio varžovai, didesnė konkurencija ir reiklesnis sezono ritmas, todėl klubo pasirengimas vasarą taps ypač svarbus.

    Meras pabrėžė, kad tokie pasiekimai stiprina rajono sporto identitetą ir skatina jaunimą rinktis aktyvų gyvenimo būdą. Jis taip pat akcentavo, kad sėkmę lemia ne vien rezultatai aikštėje, bet ir nuoseklus darbas viso sezono metu.

    „Šis laimėjimas – reikšmingas pasiekimas Vilniaus rajonui, žymintis naują etapą. Mūsų komanda pelnytai kyla į RKL A divizioną, kur kitąmet laukia nauji iššūkiai ir dar stipresni varžovai. Dėkoju visai komandai už meistriškumą, krepšinio kultūros puoselėjimą ir garbingą Vilniaus rajono vardo garsinimą“, – sakė Robert Duchnevič.

    Sezonas su dar vienu ryškiu finišu

    Susitikime aptarti komandos sezono įspūdžiai ir artimiausi planai, taip pat kalbėta apie krepšinio plėtros galimybes Vilniaus rajone. Savivaldybė akcentuoja, kad komandų sėkmė dažnai tampa impulsu didesniam bendruomenės įsitraukimui ir sporto infrastruktūros stiprinimui.

    „KK-VRSC“ šį sezoną pasižymėjo ir kitu reikšmingu rezultatu. „Nostra.lt-RKL KTU“ taurėje, kur varžėsi 32 komandos iš Lietuvos ir Latvijos, Vilniaus rajono ekipa iškovojo antrąją vietą, finale po atkaklios kovos nusileidusi Latvijos klubui „Gulbenes Buki/BJSS“.

  • Gegužę Vilniaus rajone netrūks renginių: miestelių šventės, koncertai ir herbų pristatymai

    Gegužę Vilniaus rajone netrūks renginių: miestelių šventės, koncertai ir herbų pristatymai

    Gegužės antroji pusė Vilniaus rajone žada intensyvų renginių kalendorių: bendruomenių šventes, šeimoms skirtas popietes, koncertus ir tradicinius susibūrimus skirtinguose miesteliuose bei kaimuose. Savivaldybė kviečia gyventojus ir svečius rinktis į renginius, kurie apima tiek laisvalaikį, tiek vietos tradicijų puoselėjimą.

    Šį mėnesį ypač ryškėja bendruomeniškumo kryptis, kuri pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių regioninių renginių tendencijų Lietuvoje. Mažesnių vietovių šventės dažnai sujungia kelias kartas: nuo vaikų veiklų ir sporto iki muzikos programų bei vietos kūrėjų pasirodymų.

    „Gegužės antroji pusė Vilniaus rajone bus ypač turtinga renginių, bendruomenių susitikimų ir gražių tradicijų. Kviečiu šeimas, jaunimą, senjorus ir svečius atvykti į mūsų miestelių ir kaimų šventes, koncertus bei bendruomeninius renginius ir prasmingai praleisti laiką“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Skveras Kalveliuose ir šeimų šventės

    Renginių maratoną pradeda Kalveliai, kur planuojama naujos laisvalaikio erdvės atidarymo šventė. Tokios viešosios erdvės regionuose tampa ne tik poilsio vieta, bet ir praktiniu sprendimu bendruomenės susitikimams, sportui bei kultūriniams užsiėmimams.

    Šeimoms skirtų renginių numatyta ir Pagiriuose bei Rudaminoje. Šios šventės paprastai orientuotos į vaikų užimtumą, edukacinius užsiėmimus ir bendras veiklas, kurios leidžia vienoje vietoje susitikti vietos bendruomenėms bei atvykstantiems svečiams.

    Herbų pristatymai ir vietos tapatybė

    Gegužę Vilniaus rajone išsiskiria ir heraldikai skirti renginiai: Rukainiuose, Bezdonyse ir Šumske planuojamos herbų pristatymo bei pašventinimo šventės. Tokie įvykiai dažnai tampa reikšmingu vietos istorijos akcentu, sutelkiančiu gyventojus ir primenančiu apie bendruomenės identitetą.

    Bezdonyse numatyta dienos programa su šv. mišiomis ir koncertu, o Rukainiuose renginys siejamas ir su Tarptautinės šeimos dienos minėjimu. Tokie deriniai leidžia sujungti tradicijas su šiuolaikinėmis bendruomenės iniciatyvomis.

    Koncertai ir miestų šventės mėnesio pabaigoje

    Muzikos gerbėjams suplanuoti koncertai Sužionyse, Sudervėje ir Dūkštose. Vietos kultūros centrų ir jų skyrių renginiai dažnai tampa proga išgirsti mėgėjų kolektyvus, bendruomenių ansamblius bei svečius atlikėjus, o kartu ir palaikyti vietos kultūrinį gyvenimą.

    Mėnesio pabaigoje numatytos didesnės šventės, tarp jų Nemenčinės miesto šventė, taip pat tradiciniai susibūrimai Buivydžiuose, Marijampolyje ir Juodšiliuose. Tokie renginiai paprastai apima platesnę programą ir pritraukia daugiau dalyvių iš aplinkinių vietovių.

    Norintieji suplanuoti apsilankymus iš anksto, papildomos informacijos apie laiką ir vietą paprastai ieško savivaldybės renginių kalendoriuje ir vietos kultūros įstaigų skelbimuose. Organizatoriai primena, kad kai kurių renginių programos gali būti tikslinamos, todėl verta pasitikrinti aktualią informaciją prieš vykstant.

  • Vilniaus rajonas fiksuoja statybų šuolį: per metus leidimų skaičius daugiau nei padvigubėjo

    Vilniaus rajonas fiksuoja statybų šuolį: per metus leidimų skaičius daugiau nei padvigubėjo

    Leidimų bumas Vilniaus rajone

    Vilniaus rajonas pastaraisiais mėnesiais išsiskiria vienu ryškiausių statybų aktyvumo šuolių Lietuvoje. Naujausi VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūros duomenys rodo, kad savivaldybėje išduodamų statybą leidžiančių dokumentų skaičius per metus išaugo daugiau nei dvigubai.

    2026 metų balandį Vilniaus rajono savivaldybėje patvirtinti 182 statybą leidžiantys dokumentai, kai 2025 metais balandį jų buvo 81, o 2024 metais balandį – 71. Tuo pačiu laikotarpiu visoje Lietuvoje išduoti 1 224 statybą leidžiantys dokumentai.

    Pagal balandžio rodiklį Vilniaus rajonas aplenkė ir didžiuosius šalies miestus bei kitus sparčiai augančius rajonus. Vilniaus mieste išduoti 128 statybą leidžiantys dokumentai, Kauno rajone – 121, Klaipėdos rajone – 103.

    Ką rodo skaičiai ir kodėl tai svarbu

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad vienas statybą leidžiantis dokumentas ne visada reiškia vieną statinį. 2026 metų balandį patvirtintuose dokumentuose Vilniaus rajone iš viso numatyti 187 statiniai, todėl realus planuojamų projektų mastas yra didesnis nei vien leidimų skaičius.

    Didelę dalį leidimų sudaro vienbučių gyvenamųjų namų projektai, o tai signalizuoja išliekantį individualaus būsto poreikį šalia sostinės. Tendencija atitinka pastarųjų metų kryptį, kai naujakuriai aktyviai renkasi arčiausiai Vilniaus esančias teritorijas, kur naujų kvartalų plėtra vyksta sparčiausiai.

    2025 metais Vilniaus rajonas, savivaldybės pateikiamais duomenimis, buvo šalies lyderis pagal vienbučių namų statybos leidimus. Per metus išduoti 1 063 tokie leidimai, kai Kauno rajone – 783, o Vilniaus mieste – 718.

    Gyventojų augimas ir infrastruktūros spaudimas

    Statybų pagreitį palaiko ir demografinė dinamika: Vilniaus rajone gyventojų skaičius pastaraisiais metais nuosekliai didėja, vidutiniškai apie 2 000 gyventojų per metus, tai sudaro maždaug 1,6–2 proc. Šių metų pradžioje deklaruotų gyventojų skaičius siekė apie 120,8 tūkst.

    Sparčiausias augimas fiksuojamas arčiausiai sostinės esančiose seniūnijose, kur intensyviausiai vystomi nauji gyvenamieji kvartalai. Savivaldybė taip pat pabrėžia palyginti jauną demografinę struktūrą – 37 proc. gyventojų sudaro 18–44 metų amžiaus grupė.

    Augant projektų apimtims, didėja ir savivaldybės administracijai tenkantis derinimo bei patikrų krūvis, tačiau teigiama, kad balandžio mėnesio leidimai buvo išduoti neviršijant nustatytų terminų. Kartu su plėtra savivaldybė akcentuoja poreikį, kad švietimo, kelių, socialinių paslaugų ir viešųjų erdvių infrastruktūra neatsiliktų nuo būsto statybų tempo.

    „Sparčiai augantis rajonas mums reiškia ne tik galimybes, bet ir atsakomybę. Siekiame, kad infrastruktūros plėtra ne vytųsi augimą, o vyktų kartu su juo“, – teigia Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    „Kartu su augančiu rajonu didėja ir specialistams tenkantis darbo krūvis, tačiau balandžio mėnesį išduoti dokumentai buvo patvirtinti neviršijant nustatytų terminų“, – sako Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Ekspertai rinkoje paprastai pabrėžia, kad tokie leidimų šuoliai dažniausiai reiškia ne vien didėjantį gyventojų poreikį, bet ir vystotojų lūkesčius dėl paklausos artimiausiais ketvirčiais. Vilniaus rajono atvejis išsiskiria tuo, kad plėtra koncentruojasi aplink sostinę, todėl kartu aktualėja ir susisiekimo sprendimai bei viešųjų paslaugų prieinamumas.

  • Gyvenkime saugiai: Mažųjų Lygainių bibliotekoje – ugniagesių pamokos ir dūmų detektorių tema

    Gyvenkime saugiai: Mažųjų Lygainių bibliotekoje – ugniagesių pamokos ir dūmų detektorių tema

    Gegužės 8 dieną, minint Šv. Florijono, ugniagesių globėjo, dieną Mažųjų Lygainių bibliotekoje surengtas edukacinis susitikimas Gyvenkime saugiai!. Renginį organizavo Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos padalinys kartu su Pagirių seniūnija.

    Į susitikimą atvyko svečių iš Trakų rajono, taip pat dalyvavo Pagirių seniūnijos atstovės. Nors seniūnė Agata Toločko renginyje nedalyvavo, organizatoriai pabrėžė jos indėlį rengiant iniciatyvą.

    Susitikimo ašis buvo praktiniai patarimai, kaip sumažinti gaisrų riziką namuose ir ūkyje. Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnės priminė, kad dažniausiai gaisrai kyla dėl neatsargaus rūkymo, netvarkingų elektrinių prietaisų, senos instaliacijos, nevalytų kaminų ir pavasarį vis dar pasitaikančio žolės deginimo.

    Didelė dalis diskusijos skirta dūmų detektoriams: kur juos montuoti, kaip tikrinti veikimą ir kada keisti baterijas. Taip pat pristatyta, kad prevencinių priemonių metu gyventojams ateityje gali būti suteikiama galimybė dūmų detektorius gauti nemokamai.

    Kita svarbi tema buvo saugus ugnies naudojimas privačiose valdose, ypač šylant orams ir prasidedant lauko sezonui. Dalyviams priminta, kad kepsninės ar laužavietės turi būti įrengiamos saugiu atstumu nuo pastatų ir degių medžiagų, o ugnis visada privalo būti prižiūrima ir po naudojimo visiškai užgesinama.

    Aptarti ir augalinių atliekų deginimo ribojimai, kurie kasmet sukelia daug painiavos: toks deginimas leidžiamas tik laikantis griežtų reikalavimų, parinkus tinkamą vietą ir užtikrinus, kad ugnis neišplistų. Už taisyklių nepaisymą gali grėsti baudos, o kilus gaisrui atsakomybė gali didėti priklausomai nuo padarinių.

    Renginio metu pateikta ir daugiau kasdienių rekomendacijų dėl saugaus elektros naudojimo, ypač senesniuose būstuose. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie bendruomeniniai susitikimai padeda ne tik išgirsti aktualią informaciją, bet ir užduoti praktinius klausimus apie realias situacijas namuose.

    Susitikimo pabaigoje dalyviai dėkojo pareigūnėms už aiškius patarimus ir darbą, tiesiogiai prisidedantį prie žmonių saugumo. Organizatoriai akcentavo, kad prevencija prasideda nuo įpročių, o paprastos priemonės, tokios kaip veikiantis dūmų detektorius, neretai tampa lemiančiu veiksniu kritiniu momentu.

  • Šimtmečio sulaukęs Rudaminos gyventojas Fiodoras Bazylevas atskleidė paprastą gyvenimo taisyklę

    Šimtmečio sulaukęs Rudaminos gyventojas Fiodoras Bazylevas atskleidė paprastą gyvenimo taisyklę

    Gegužės 11 dieną Rudaminoje (Vilniaus rajone) 100 metų jubiliejų minėjo vietos gyventojas Fiodoras Bazylevas. Garbinga sukaktis buvo pažymėta bendruomeniškai: šventinė diena prasidėjo pamaldomis Šv. Mikalojaus cerkvėje.

    Vėliau svečiai rinkosi cerkvės bendruomenės namuose, kur jubiliatą pasveikinti atvyko artimieji, draugai ir Vilniaus rajono savivaldybės atstovai. Vicemeras Algis Vaitkevičius mero Roberto Duchnevičiaus vardu įteikė atminimo dovanų ir gėlių.

    „Sulaukti šimto metų – tai ne tik garbingas jubiliejus, bet ir visas istorijos amžius, telpantis vieno žmogaus gyvenime. Linkiu, kad Jus ir toliau suptų artimųjų meilė, pagarba ir dėkingumas“, – sakė Algis Vaitkevičius.

    Fiodoras Bazylevas gimė 1926 metais gegužės 11 dieną Rusijoje ir augo su dviem vyresniais broliais. Antrojo pasaulinio karo metais šeimos likimą pakeitė priverstiniai išgyvenimai: 1943 metais kartu su tėvais jis buvo išvežtas į Vokietiją.

    Į Lietuvą F. Bazylevas atvyko 1945 metais. Čia jis penkerius metus tarnavo kariuomenėje, o vėliau mokėsi Vilniaus žemės ūkio technikume, kur įgijo agronomo profesijai reikalingų žinių.

    Baigęs mokslus, jis buvo paskirtas dirbti Šalčininkų rajono kolūkyje „Kamienka“. Vėliau profesinis kelias tęsėsi Rudaminoje, kur nuo 1958 metų rugpjūčio 25 dienos tapo nuolatiniu gyventoju.

    Rudaminoje jis dirbo agronomu ir brigadininku kolūkyje „Kovo 8-oji“, o nuo 1973 metų gyvena dabartiniuose namuose. Ilgametė patirtis žemės ūkyje, kaip pasakoja jį pažįstantys, tapo svarbia jo tapatybės dalimi ir ryšiu su vietos bendruomene.

    Asmeniniame gyvenime jubiliatas 1956 metais susituokė su Tamara, dirbusia mokytoja. Pasak F. Bazylevo, tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, o kartu pora praleido 60 metų.

    Prieš dešimtmetį Fiodoras Bazylevas tapo našliu. Jis užaugino dvi dukras, džiaugiasi keturiais anūkais ir šešiais proanūkiais, o šeimos ryšiai, artimųjų teigimu, išlieka viena svarbiausių jo kasdienybės atramų.

    Paklaustas apie ilgaamžiškumo paslaptį ir gyvenimo vertybes, jubiliatas akcentuoja paprastus, bet nuoseklaus gyvenimo reikalaujančius dalykus. Jo teigimu, svarbiausia išlikti pagarbiems, nepuoselėti pavydo ir laikytis vidinės tvarkos.

    „Mylėkite tėvus, nes jie davė gyvenimą. Mylėkite gyvenimą, nes jis mums duotas tik vienas, ir mylėkite Dievą. Reikia nepavydėti, gerbti vienas kitą – tada viskas bus gerai“, – sakė Fiodoras Bazylevas.

    Vilniaus rajono savivaldybės duomenimis, tai jau trečias 100-mečio jubiliejus rajone šiais metais. Anksčiau vasario 25 dieną šimtmetį minėjo Rukainių seniūnijos gyventoja Irena Dowgiałło, o kovo 1 dieną Nemenčinės mieste šią sukaktį pasitiko Jelena Malinovkaja.

  • Skaidiškių mokyklos-darželio trečiokė tapo konkurso „Knygos skirtukas“ laureate: aplenkė 292 darbus

    Skaidiškių mokyklos-darželio trečiokė tapo konkurso „Knygos skirtukas“ laureate: aplenkė 292 darbus

    Skaidiškių mokyklos-darželio 3a klasės mokiniai dalyvavo respublikiniame priešmokyklinio ugdymo ir pradinių klasių mokinių kūrybinių darbų konkurse „Knygos skirtukas“. Iniciatyva kasmet suburia jaunuosius kūrėjus iš įvairių Lietuvos ugdymo įstaigų ir skatina skaitymo kultūrą.

    Konkursui mokiniai kūrė knygų skirtukus, kuriuose svarbus ne tik piešinys, bet ir idėja, ryšys su literatūra bei pateikimo estetika. Tokia užduotis padeda lavinti vaizduotę, kruopštumą ir gebėjimą vizualiai perteikti pasakojimą.

    Skaidiškių bendruomenei ypač džiugi žinia, kad 3a klasės mokinė Narina G. šiame konkurse pelnė laureatės vardą. Jos darbas išsiskyrė iš 293 pateiktų kūrinių, todėl įvertinimas laikomas reikšmingu pasiekimu tiek mokinei, tiek mokyklai.

    Kartu konkurse dalyvavo ir kiti 3a klasės mokiniai Nikita P. bei Ernestas L., kurių pastangos taip pat prisidėjo prie klasės bendro rezultato. Mokykla pabrėžia, kad dalyvavimas kūrybiniuose projektuose vaikams suteikia pasitikėjimo ir motyvacijos toliau domėtis literatūra.

    Pasiruošti konkursui mokiniams padėjo klasės vadovė Diana Krulikovska. Ruošdamiesi vaikai gilinosi į lietuvių padavimus, sakmes, legendas ir kalendorinių švenčių simboliką, o šias temas pavertė originalių skirtukų idėjomis.

    Mokyklos-darželio bendruomenė džiaugiasi laureatės įvertinimu ir tikisi, kad tokie pasiekimai paskatins mokinius dar drąsiau dalyvauti respublikiniuose projektuose. Kūrybiniai konkursai pradinukams tampa proga ne tik parodyti talentą, bet ir išmokti pristatyti savo darbą platesnei auditorijai.

  • Mickūnų gimnazijos stalo tenisininkai Kelmėje laimėjo finalą: merginos ir vaikinai vėl čempionai

    Mickūnų gimnazijos stalo tenisininkai Kelmėje laimėjo finalą: merginos ir vaikinai vėl čempionai

    Gegužės 6 dieną Kelmėje surengtose Lietuvos mažųjų mokyklų žaidynių stalo teniso finalinėse varžybose triumfavo Mickūnų gimnazijos mergaičių ir berniukų komandos. Finale susitiko po šešias stipriausias šalies komandas, į šį etapą pateko tik įveikus atrankos varžybų maratoną.

    Kelias iki finalo buvo ilgas ir pareikalavo stabilumo skirtinguose etapuose: rajoninėse, zoninėse ir tarpzoninėse varžybose. Tik sėkmingai pasirodžius visuose šiuose etapuose mokyklos užsitikrino vietą tarp šešių stipriausių Lietuvoje.

    Kas atstovavo Mickūnams

    Mickūnų gimnazijai Kelmėje atstovavo Kaja Tvorogal, Karina Milto, Gabriela Gulbicka, Eva Chalkovskytė, Erika Abulfatova, Dominykas Grybauskas, Karol Urbanovič ir Edvin Dovgialo. Dauguma sportininkų yra 6 klasės mokiniai, o komandą sustiprino ir vyresnių klasių atstovai.

    Mergaičių komanda finale visus susitikimus laimėjo rezultatu 3:0 ir tapo Lietuvos čempione. Berniukų komanda iškovojo keturias pergales, patyrė vieną pralaimėjimą ir taip pat užėmė pirmąją vietą.

    Per kelias savaites – dar vienas įrodymas

    Mokykla pažymi, kad tai ne vienkartinis šuolis, o nuoseklaus pasirengimo rezultatas. Prieš maždaug tris savaites Mickūnų gimnazijos mergaičių komanda buvo stipriausia ir didžiųjų mokyklų varžybose, o berniukai ten iškovojo antrąją vietą.

    Stalo teniso varžybose tokie rezultatai dažniausiai atspindi ne tik individualų meistriškumą, bet ir komandinę drausmę, susitikimų taktiką bei gebėjimą išlaikyti koncentraciją per visą dieną trunkantį finalą. Mickūnų gimnazijos pasiekimai rodo, kad mokykla šį sezoną išlaiko lyderių kartelę abiejose grupėse.

    Informaciją pateikė ir nuotraukomis pasidalijo Markas Vaitonis, Mickūnų gimnazijos kūno kultūros vyresnysis mokytojas.

  • Vilniaus rajono mokykloms keliauja 2 500 lenkiškų knygų: kas ir kodėl inicijavo šią paramą

    Vilniaus rajono mokykloms keliauja 2 500 lenkiškų knygų: kas ir kodėl inicijavo šią paramą

    Vilniaus rajono lenkiškoms mokykloms perduodama 2 500 knygų lenkų kalba, surinktų per draugijos „Traugutt.org“ organizuotą akciją „Fala literatury“. Skelbiama, kad leidiniai iki gegužės pabaigos pasieks 14 mokyklų bibliotekų.

    Akcijos esmė buvo ne atsitiktinės dovanos, o tikslingas bibliotekų papildymas tuo, ko labiausiai trūksta. Mokyklos pačios sudarė reikalingų leidinių sąrašus, todėl didelę siuntos dalį sudaro privalomoji literatūra, lenkų klasikos kūriniai ir vaikams bei jaunimui skirtos knygos.

    Organizatoriai pažymi, kad be iš anksto suplanuotų leidinių, mokykloms bus perduotos ir papildomai akcijos metu paaukotos knygos. Tokios iniciatyvos dažniausiai padeda atnaujinti bibliotekų fondus greičiau, nei tai pavyksta padaryti iš įprastų mokyklų biudžetų, ypač kai kalbama apie literatūrą mažesnėmis rinkomis leidžiamomis kalbomis.

    Prie knygų rinkimo prisidėjo dešimtys organizacijų, mokyklų ir kitų įstaigų iš įvairių Lenkijos regionų. Pasak iniciatorių, parama skirta sustiprinti lenkišką švietimą Vilniaus rajone ir sudaryti daugiau galimybių mokiniams ugdyti skaitymo įpročius bei nuosekliai tobulinti lenkų kalbos įgūdžius.

    Projektą organizavo draugija „Traugutt.org“, o partneriu įvardijama Vilniaus rajono savivaldybė. Informacinis partneris buvo „Radio Gdańsk“.

    „Traugutt.org“ teigia jau ne vienus metus bendradarbiaujanti su Vilniaus rajono savivaldybe ir kasmet įgyvendinanti paramos iniciatyvas, skirtas vietos mokykloms bei bendruomenėms. Anot organizacijos, tokie projektai siejami ne tik su švietimo priemonėmis, bet ir su platesniu tikslu palaikyti kultūrinius ryšius bei skaitymo kultūrą tarp jaunų žmonių.

  • Rudaminoje atidaryta lauko paroda apie Lietuvos totorius: Keturiasdešimt Totorių kaimo istorijos

    Rudaminoje atidaryta lauko paroda apie Lietuvos totorius: Keturiasdešimt Totorių kaimo istorijos

    Rudaminoje gegužės 6 dieną atidaryta lauko paroda Totorių kultūrinis paveldas, kviečianti iš arčiau susipažinti su Lietuvos totorių istorija, tradicijomis ir bendruomenės gyvenimu. Parodą pristatė Rudaminos kultūros centras, pakvietęs lankytojus į atvirą erdvę, kur istorija pasakojama per faktus, asmenybes ir išlikusius kultūros ženklus.

    Lietuvos totoriai mūsų šalyje gyvena daugiau nei šešis šimtmečius, o jų atvykimas siejamas su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Istorinėje atmintyje totoriai pirmiausia minimi kaip kariai, gynę Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir svarbiausius miestus, tačiau ilgainiui jų vaidmuo keitėsi kartu su valstybės ir visuomenės raida.

    Laikui bėgant dalis totorių įsitvirtino kaip žemdirbiai, amatininkai ir prekybos keliuose dirbę vežėjai, garsėję patikimumu bei ryšiais su platesniu regionu. Paroda primena, kad ši bendruomenė Lietuvoje kūrė ne tik karinę, bet ir kasdienę, ūkinę bei kultūrinę istoriją, kuri matoma iki šiol.

    Vienas ryškiausių parodos akcentų yra Keturiasdešimt Totorių kaimas Vilniaus rajone, laikomas viena seniausių totorių gyvenviečių Lietuvoje. Ekspozicija pasakoja apie vietos raidą, žmones ir tradicijas, kurios čia išliko per kartas, kartu prisitaikant prie skirtingų istorinių laikotarpių.

    Parodoje pristatomos ir iškilios asmenybės, siejamos su totorių kultūros puoselėjimu Lietuvoje, tarp jų minimi kunigaikščiai Rudzevičiai, didikai Sobolevskiai ir Mensaidas Bajraševskis. Lankytojams primenama, kad bendruomenės tapatybę dažnai padeda išlaikyti ne tik institucijos, bet ir konkretūs žmonės bei šeimos, perduodančios atmintį ir papročius.

    Ekspozicija apima ir materialųjį paveldą: senas knygas, religinius tekstus, istorinius paminklus, liudijančius, kaip totoriams pavyko išsaugoti savo tikėjimą ir tradicijas gyvenant toli nuo protėvių kraštų. Ypatinga vieta skiriama mečetei kaip bendruomenės centrui, kuri ilgą laiką buvo ne tik maldos, bet ir susitikimų, svarbiausių gyvenimo įvykių erdvė.

    Atidarymo renginyje dalyvavo Lietuvos totorių bendruomenės atstovės Zita Milkamanovič ir Elnara Churlu, kurios pasidalijo asmeninėmis šeimų istorijomis ir pristatė kulinarinį paveldą. Susitikime daug dėmesio skirta tam, kaip tradiciniai patiekalai ir jų ruošimo papročiai išlieka bendruomenės tapatybės dalimi šiandien.

    Svečiai sužinojo apie totorių virtuvę ir jos vietą šventėse, taip pat apie patiekalus, turinčius religinę ar simbolinę reikšmę. Renginio metu lankytojams pristatyti tradiciniai valgiai, tarp jų koldūnai, balandėliai, bastruma, džiovinta žąsiena, taip pat buvo siūloma paragauti chalvos ir šimtalapio.

    Parodos atidarymas tapo proga ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet ir pabendrauti, pasidalyti įspūdžiais bei geriau suprasti, kuo Lietuvos istorija yra daugiakultūrė. Renginio organizatoriai pabrėžia, kad tokios iniciatyvos padeda matyti bendrą šalies paveldą per skirtingų bendruomenių patirtis ir išsaugotus pasakojimus.

    Renginį organizavo Rudaminos kultūros centras.

  • Pagirių gimnazijoje vyko „The English Adventure Day“: trečiokai mokėsi anglų per kosmoso misiją

    Pagirių gimnazijoje vyko „The English Adventure Day“: trečiokai mokėsi anglų per kosmoso misiją

    2026 metais balandžio 28 dieną Vilniaus rajono Pagirių gimnazijoje surengtas anglų kalbos konkursas „The English Adventure Day“, sukvietęs Rudaminos centro mokyklų trečių klasių mokinius. Renginys buvo paremtas „Space Adventure“ tema, todėl užduotys ir veiklos priminė pažintinę kelionę po kosmosą.

    Organizatorių teigimu, toks formatas padėjo mokiniams anglų kalbą taikyti praktiškai: ne tik atsakyti į klausimus, bet ir aktyviai bendrauti atliekant komandines užduotis. Edukaciniai žaidimai ir situacinės veiklos leido vaikams mokytis per patirtį, o ne vien per teoriją.

    Anglų kalba kaip komandinis žaidimas

    Konkurso metu mokiniai sprendė skirtingo pobūdžio užduotis, kurios buvo susietos su planetomis, kosmoso reiškiniais ir kelionės „misijomis“. Taip buvo lavinamas žodynas, klausymo ir skaitymo gebėjimai, o kartu stiprinamas pasitikėjimas kalbant angliškai.

    Renginyje akcentuotas bendradarbiavimas: komandos turėjo tartis, dalintis vaidmenimis ir priimti sprendimus kartu. Toks principas atitinka pastaraisiais metais mokyklose vis plačiau taikomą kryptį, kai užsienio kalbų mokymas siejamas su komunikacinėmis situacijomis ir socialinių įgūdžių ugdymu.

    Sumaišytos komandos ir viešas pristatymas

    Baigiamojoje dalyje komandos buvo pertvarkytos, sujungiant skirtingų mokyklų mokinius į naujas grupes. Tokia struktūra skatino greitai susipažinti, susitarti dėl idėjų ir dirbti su naujais komandos nariais, išlaikant bendrą tikslą.

    Mokiniai rengė pristatymus apie kosmosą ir juos viešai pristatė visiems dalyviams. Tai tapo proga lavinti viešojo kalbėjimo įgūdžius, mokytis aiškiai dėstyti mintis ir argumentuoti, o kartu patirti, kad kalbos žinios labiausiai atsiskleidžia realioje komunikacijoje.

    Kas prisidėjo prie konkurso

    Organizatoriai dėkojo mokytojoms, atlydėjusioms mokinius ir dalyvavusioms vertinime: Erikai Viduto, Ninai Filistovičienei, Karolinai Polonskajai ir Olgai Lenkovskajai. Jų įsitraukimas padėjo užtikrinti sklandų konkurso vyksmą ir aiškius vertinimo kriterijus.

    Renginį organizavo anglų kalbos mokytoja metodininkė Dalia Šiniauskaitė ir vyresnioji mokytoja Joana Markovskaja. Anot organizatorių, svarbiausias siekis buvo sukurti aplinką, kurioje mokiniai drąsiai kalbėtų angliškai, kurtų ir bendradarbiautų, o mokymasis vyktų natūraliai ir įdomiai.

    Tekstą parengė Dalia Šiniauskaitė ir Joana Markovskaja.