CP v2

Tag: Vilniaus rajono savivaldybė

  • Vilniaus rajone jaunimas mokėsi priimti sprendimus: nuo vasaros darbo iki tarybos posėdžio simuliacijos

    Vilniaus rajone jaunimas mokėsi priimti sprendimus: nuo vasaros darbo iki tarybos posėdžio simuliacijos

    Vilniaus rajono savivaldybėje surengtame susitikime moksleiviai iš įvairių rajono mokyklų aptarė temas, kurios tiesiogiai paliečia jų kasdienybę ir ateities pasirinkimus. Dėmesio centre buvo jaunimo vasaros užimtumo programa, pilietinis dalyvavimas ir sveikos gyvensenos įpročiai.

    Renginys vyko savivaldybės administracijoje, o į Didžiąją salę susirinkusius jaunuolius pasveikino vicemerė Edita Tamošiūnaitė. Ji akcentavo, kad jaunų žmonių įsitraukimas padeda priimti labiau subalansuotus sprendimus ir stiprina pasitikėjimą vietos savivalda.

    „Mūsų darbe svarbiausia yra ne tik klausytis, bet ir išgirsti. Nuomonių įvairovė dažnai padeda priimti sprendimus, reikalingus ne tik mūsų rajonui, bet ir visai šaliai“, – sakė Edita Tamošiūnaitė.

    Susitikimą organizavęs Aktyvios visuomenės koordinavimo skyrius jaunimui pristatė, kaip veikia savivaldybė ir kokiais būdais moksleiviai gali dalyvauti sprendimų priėmime. Jaunimo koordinatorius Ernest Stelmach supažindino su jaunimo reikalų tarybos veikla ir pabrėžė, kad vasaros užimtumo programa orientuota į pirmąsias darbines patirtis.

    Anot organizatorių, šiemet programoje jau yra 19 darbdavių, galinčių vasaros laikotarpiu įdarbinti vieną ar kelis jaunuolius. Programa skirta 14–19 metų jaunimui ir siekia padėti saugiai žengti pirmuosius žingsnius darbo rinkoje, kartu ugdant atsakomybę bei finansinį savarankiškumą.

    Praktinę pilietiškumo dalį moksleiviams atskleidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narė Karolina Petrusevič, moderavusi tarybos posėdžio simuliaciją. Ji pabrėžė, kad sprendimų priėmimo įgūdžiai gali būti ugdomi dar mokykloje, įsitraukiant į mokinių savivaldą.

    „Kiekvienoje mokykloje veikia mokinių taryba, o dalyvavimas jos veikloje padeda išmokti atsakomybės, bendradarbiavimo ir sprendimų priėmimo“, – sakė Karolina Petrusevič.

    Sveikos gyvensenos ir prevencijos temas pristatė Vilniaus rajono visuomenės sveikatos biuro specialistės Enrika Mečelytė, Aneta Kovalevskaja ir Viktorija Koroliova. Jos su moksleiviais aptarė psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, o taip pat diskutavo apie sveikos mitybos principus ir kasdienius pasirinkimus.

    Susitikime dalyvavo 8–12 klasių mokiniai iš Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinės mokyklos, Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazijos, Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijos, Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos, Kalvelių Stanislavo Moniuškos gimnazijos ir kitų rajono ugdymo įstaigų. Organizatorių teigimu, tokie susitikimai padeda jaunimui ne tik gauti informaciją, bet ir praktiškai išbandyti, kaip gimsta sprendimai bei kokią įtaką jie turi bendruomenei.

  • Vilniaus rajone atnaujinta verslo rėmimo tvarka: 130 000 eurų fondas ir aiški 100 balų sistema

    Vilniaus rajone atnaujinta verslo rėmimo tvarka: 130 000 eurų fondas ir aiški 100 balų sistema

    Vilniaus rajono savivaldybė patvirtino atnaujintą Smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo fondo tvarką, kuria siekiama daugiau aiškumo, skaidrumo ir lengviau prognozuojamų sprendimų pareiškėjams. Savivaldybės teigimu, naujos taisyklės labiau orientuotos į tvarias, inovatyvias ir darbo vietas kuriančias iniciatyvas visame rajone.

    2026 metais smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimui Vilniaus rajono savivaldybės biudžete numatyta 130 000 eurų. Parama, kaip ir anksčiau, bus teikiama kompensavimo principu, tad verslui svarbu planuoti išlaidas ir pasirengti pagrindžiančius dokumentus.

    „Mums svarbu, kad parama pasiektų realią vertę kuriančias iniciatyvas – nuo naujų darbo vietų kaimo vietovėse iki inovatyvių paslaugų ir ekologinių sprendimų“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Kaip bus vertinamos paraiškos?

    Esminė naujovė – aiškiai apibrėžta 100 balų vertinimo sistema ir minimalus finansavimo slenkstis, siekiantis 45 balus. Tai turėtų sumažinti subjektyvumo riziką ir padėti pareiškėjams iš anksto įsivertinti projekto stipriąsias bei silpnąsias vietas.

    Vertinant paraiškas daugiau dėmesio numatoma socialiniam ir regioniniam verslui, ekologiniams sprendimams, gamybos sektoriui, tradiciniams amatams, taip pat iniciatyvoms, kurios kuria darbo vietas kaimo teritorijose. Savivaldybė pabrėžia, kad prioritetai pasirinkti siekiant ne tik ekonominės grąžos, bet ir platesnio poveikio vietos bendruomenėms.

    Kam numatomas prioritetas?

    Didžiausias dėmesys skiriamas verslui rytų pasienio seniūnijose – Buivydžių, Kalvelių, Lavoriškių ir Medininkų teritorijose. Tokia kryptis siejama su poreikiu stiprinti ekonominį aktyvumą atokesnėse vietovėse ir skatinti investicijas ten, kur jos dažnai ateina lėčiau.

    Prioritetą taip pat gaus veiklos, susijusios su socialiniu verslu, ekologiškos produkcijos gamyba, aplinkosauginiais projektais, o taip pat ilgiau veikiančios įmonės, kurios jau yra sukaupusios veiklos patirtį. Savivaldybės vertinimu, tokie kriterijai leidžia subalansuoti riziką ir skatinti tvarų augimą.

    Kokios išlaidos gali būti kompensuojamos?

    Fondo lėšomis numatoma kompensuoti verslui aktualias išlaidas, susijusias su kvalifikacijos kėlimu, reklama, interneto svetainių ar elektroninių parduotuvių kūrimu, įrangos ir specializuotos programinės įrangos įsigijimu. Taip pat gali būti dengiamos dalyvavimo parodose, sertifikavimo ar patalpų nuomos išlaidos, jei jos atitinka nustatytus tinkamumo kriterijus.

    Didžiausia galima parama vienam subjektui per trejus metus gali siekti iki 6 000 eurų. Per metus numatyta galimybė pasinaudoti ne daugiau kaip dviem paramos formomis, kad fondo lėšos pasiektų didesnį pareiškėjų ratą.

    Atnaujintuose nuostatuose, savivaldybės teigimu, sustiprintas ir administravimo procesas: aiškiau apibrėžtos procedūros, paraiškų nagrinėjimo eiga bei tinkamų finansuoti išlaidų kriterijai. Tikimasi, kad tai sutrumpins sprendimų priėmimo laiką ir sumažins ginčų dėl vertinimo tikimybę.

  • Nemenčinėje Motinos dienai – LNOBT solistų koncertas: Straussas suvienijo bendruomenę

    Nemenčinėje Motinos dienai – LNOBT solistų koncertas: Straussas suvienijo bendruomenę

    Gegužės 3 dieną Nemenčinės kultūros centre Motinos diena paminėta profesionalios operos muzikos programa. Žiūrovams pristatytas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistų teatralizuotas koncertas „Straussas ir jo moterys“, pirmą kartą atvežtas į miesto sceną.

    Renginyje akcentuota padėka mamoms, močiutėms ir globėjoms, o šventinė nuotaika kurta ne tik muzika, bet ir bendruomeniškais sveikinimais. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie koncertai tampa proga kultūrą priartinti prie gyventojų ten, kur ji kasdien pasiekiama ne visada.

    Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič priminė Motinos dienos prasmę ir moterų vaidmenį šeimoje bei visuomenėje.

    „Ši ypatinga diena skirta pagerbti moteris, kurios dovanoja gyvybę, apsupa rūpesčiu, įkvepia ir stiprina mūsų bendruomenę. Dėkoju jums už meilę, rūpestį, kantrybę ir stiprybę“, – sakė Robert Duchnevič.

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius dėmesį skyrė kultūros prieinamumui rajone ir galimybei gyventojams išgirsti aukšto lygio atlikėjus be papildomos finansinės naštos. Pasak jo, profesionalaus meno atvykimas į regionų sales stiprina vietos kultūrinį gyvenimą ir skatina bendruomenės įsitraukimą.

    Koncerte skambėjusi programa kvietė į Johanno Strausso muzikos pasaulį, kuriame susilieja Vienos valso tradicija, teatrališkumas ir romantinė nuotaika. Organizatoriai tikisi, kad tokio formato pasirodymai Nemenčinėje taps tęstine tradicija ir atvers daugiau progų susitikti su profesionaliu scenos menu.

  • Vilniaus rajone aptarta Lietuvos–Lenkijos mobilios sveikatos iniciatyva: kada startuos mobilios klinikos

    Vilniaus rajone aptarta Lietuvos–Lenkijos mobilios sveikatos iniciatyva: kada startuos mobilios klinikos

    Vilniaus rajono savivaldybėje balandžio 30 dieną lankėsi projekto Lietuvos–Lenkijos mobilios sveikatos iniciatyva partneriai iš Olštyno. Susitikime aptartas projekto įgyvendinimo progresas, artimiausi darbai ir planuojamas mobilių sveikatos priežiūros paslaugų startas.

    Į Vilniaus rajoną atvyko Varmijos ir Mozūrų plaučių ligų centro Olštyne atstovai, dalyvaujant savivaldybės administracijai ir Vilniaus rajono poliklinikos komandai. Savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė pristatė rajono situaciją, vykdomus sveikatos ir sporto projektus bei išryškino pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria atokesnėse vietovėse gyvenantys žmonės.

    „Matome aiškią šios partnerystės naudą – ji prisideda prie geresnių sprendimų sveikatos srityje ir kuria apčiuopiamą naudą tiek Vilniaus rajono, tiek Olštyno gyventojams“, – sakė vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Pasak savivaldybės, projektas laikomas vienu iš praktinių žingsnių, skirtų gerinti paslaugų prieinamumą, kai pacientams sudėtinga nuvykti į gydymo įstaigas dėl atstumo, amžiaus, judėjimo ar viešojo transporto trūkumo. Mobilios klinikos leidžia dalį pirminės sveikatos priežiūros paslaugų perkelti arčiau gyvenamosios vietos, o tai ypač aktualu priemiestinėms ir kaimiškoms teritorijoms.

    Vizito metu taip pat aptarta, kaip bus organizuojamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir keitimasis praktika. Tokie Interreg projektai paprastai orientuoti į pasienio regionų paslaugų kokybės suvienodinimą, specialistų kompetencijų stiprinimą ir praktinių sprendimų diegimą, kurie būtų pritaikomi abiejose šalyse.

    Kas numatyta projekte?

    Projektas Lietuvos–Lenkijos mobilios sveikatos iniciatyva įgyvendinamas pagal Interreg VI-A Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo programą. Skelbiama, kad jo tikslas – gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, stiprinant Lietuvos ir Lenkijos institucijų partnerystę.

    Numatoma, kad Lietuvoje bus įsigytos dvi mobilios klinikos, skirtos šeimos gydytojų ir odontologijos paslaugoms teikti Vilniaus rajone. Lenkijoje planuojama įsigyti mobilią kliniką plaučių ligų patikroms, o sukaupta patirtis ir veiklos modeliai bus derinami tarp abiejų partnerių.

    Kam labiausiai pravers mobilios paslaugos?

    Mobilių klinikų modelis dažniausiai orientuotas į žmones, kurie dėl objektyvių priežasčių rečiau pasiekia įprastas gydymo įstaigas: vyresnio amžiaus gyventojus, žmones su negalia, taip pat šeimas, gyvenančias teritorijose, kur sveikatos paslaugų tinklas retesnis. Tokiose vietovėse ypač svarbios profilaktinės apžiūros, ankstyvas rizikų įvertinimas ir reguliarus kontaktas su pirminės grandies specialistais.

    Projekto dalyviai pabrėžia, kad mobilios paslaugos nėra pilnas poliklinikos pakaitalas, tačiau jos gali sumažinti eiles, sutrumpinti kelią iki gydytojo ir paskatinti žmones kreiptis anksčiau. Praktikoje tai reiškia daugiau galimybių laiku atlikti pirminius patikrinimus, konsultacijas ar būtiniausias odontologines procedūras.

    Kokie artimiausi žingsniai?

    Skelbiama, kad balandžio 29 dieną vyko mokymai, skirti sveikatos priežiūros specialistų kompetencijoms stiprinti ir projekto veikloms koordinuoti. Tokie mokymai paprastai apima pacientų srautų planavimą, paslaugų teikimo mobilioje aplinkoje organizavimą, duomenų apsaugos ir kokybės standartų laikymąsi.

    Toliau bus derinami praktiniai sprendimai, susiję su maršrutais, paslaugų apimtimi ir suderinamumu su esama Vilniaus rajono poliklinikos infrastruktūra. Savivaldybė akcentuoja, kad dėmesys bus skiriamas būtent atokesnių vietovių gyventojų poreikiams.

    Nuotr. Vilniaus rajono poliklinika

  • Vilniaus rajono taryba perbraižė KPPP lėšų dalybas: kiek gaus seniūnijos ir kas atsidūrė prioritetuose

    Vilniaus rajono taryba perbraižė KPPP lėšų dalybas: kiek gaus seniūnijos ir kas atsidūrė prioritetuose

    Vilniaus rajono savivaldybės taryba balandžio 30 dieną svarstė kelių infrastruktūros klausimus: Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų paskirstymą, tvarkos aprašo pakeitimus ir 2026–2028 metų darbų prioritetus. Tarybos sprendimai apima tiek lėšų dalybų principus, tiek aiškesnį strateginių objektų eiliškumą.

    KPPP lėšos savivaldybėms yra viena svarbiausių priemonių, leidžiančių planuoti vietinės reikšmės kelių ir gatvių remontą, rekonstrukciją, naują tiesimą ir eismo saugos sprendimus. Praktikoje tokios programos ypač reikšmingos rajonams, kuriuose kelių tinklas platus, o gyvenviečių išsidėstymas netolygus.

    KPPP lėšų dalybos: kas keičiasi

    Taryba pritarė KPPP lėšų, skirtų vietinės reikšmės kelių ir gatvių tinklo plėtrai bei priežiūrai, tvarkos aprašo pakeitimams. Savivaldybė nurodo, kad aprašas paskutinį kartą buvo atnaujintas 2025 metais sausio 17 dieną.

    Esminė naujovė yra papildytas paskirstymo kriterijus: 20 proc. programos lėšų numatyta paskirstyti visoms seniūnijoms po lygiai. Toks sprendimas paprastai vertinamas kaip bandymas sumažinti atotrūkį tarp didesnių ir mažesnių seniūnijų, kai vien gyventojų skaičius ar kelių ilgis ne visuomet atspindi minimalų būtinybės lygį.

    Kita 20 proc. dalis, kaip ir anksčiau, skiriama strategiškai svarbiems savivaldybės objektams ir jau pradėtiems projektams užbaigti. Likę 60 proc. tenka seniūnijoms pagal nustatytą formulę, kuri apjungia gyventojų skaičių ir vietinės reikšmės kelių bei gatvių ilgį.

    Kiek lėšų numatyta 2026 metams

    Pagal patvirtintą paskirstymą 2026 metais vietinės reikšmės kelių ir gatvių plėtrai, priežiūrai ir saugaus eismo priemonėms numatyta 7 485 eurai. Šios lėšos paskirstytos 23 Vilniaus rajono seniūnijoms.

    Sprendimuose taip pat įtvirtinta, kad dalis lėšų apskaičiuojama atsižvelgiant į seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičių, o kita dalis siejama su seniūnijai priklausančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių ilgiu. Savivaldybės praktikoje toks modelis leidžia subalansuoti poreikius tarp tankiau apgyvendintų teritorijų ir tų vietovių, kur didžiausias iššūkis yra ilgas kelių tinklas.

    2026–2028 metų prioritetai keliams ir gatvėms

    Taryba patvirtino 2026–2028 metų vietinės reikšmės kelių ir gatvių strateginių objektų prioritetinės eilės sąrašą, kuriame numatytas darbų eiliškumas 2026 metams. Savivaldybė pabrėžia, kad šis sąrašas kasmet peržiūrimas, tikslinamas ir iš naujo tvirtinamas taryboje.

    Taip pat patvirtinta 2026–2028 metų remontuotinų, rekonstruojamų ir naujai tiesiamų objektų prioritetinė eilė visose 23 seniūnijose. Savivaldybės teigimu, sąrašas sudarytas pagal seniūnaičių išplėstinių sueigų protokolus, tarybos narių pasiūlymus, galiojantį tvarkos aprašą ir ankstesnį 2025–2027 metų kelių darbų planą.

    Tokiu planavimo principu siekiama sudaryti aiškų darbų eiliškumą, lengviau prognozuoti lėšų poreikį ir suteikti gyventojams daugiau aiškumo, kokie infrastruktūros projektai planuojami konkrečiose teritorijose. Tai ypač aktualu tuomet, kai kelių darbų sezonas trumpas, o projektų apimtys konkuruoja dėl to paties finansavimo lango.

    Gyventojams, norintiems sekti sprendimų priėmimą, savivaldybė primena, kad tarybos posėdžius galima stebėti tiesiogiai ir peržiūrėti įrašus. Skelbiama, kad transliacijos verčiamos į gestų kalbą, o taip pat viešinami komitetų posėdžių įrašai.

  • Vilniaus r. švietimo pertvarka: Kalvelių lopšelis-darželis jungiamas prie Šumsko pagrindinės mokyklos

    Vilniaus r. švietimo pertvarka: Kalvelių lopšelis-darželis jungiamas prie Šumsko pagrindinės mokyklos

    Vilniaus rajone rengiama švietimo įstaigų pertvarka: parengtos biudžetinės įstaigos Vilniaus r. Kalvelių vaikų lopšelio-darželio reorganizavimo sąlygos. Pagal numatomą sprendimą įstaiga būtų reorganizuojama jungimo būdu, ją prijungiant prie Vilniaus r. Šumsko pagrindinės mokyklos.

    Savivaldybė nurodo, kad Kalvelių lopšelis-darželis yra registruotas kaip juridinis asmuo, o duomenys apie jį kaupiami ir saugomi Registrų centro Juridinių asmenų registre. Po reorganizavimo juridinis asmuo nebetęstų veiklos savarankiškai, o veiklą tęstų Vilniaus r. Šumsko pagrindinė mokykla.

    Numatoma, kad Šumsko pagrindinė mokykla turės struktūrinį padalinį – Kalvelių ikimokyklinio ugdymo skyrių. Šis skyrius veiktų Kalveliuose ir vykdytų ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo programas lietuvių ir lenkų ugdomosiomis kalbomis.

    Tuo metu Šumsko pagrindinės mokyklos buveinėje Šumsko miestelyje būtų tęsiamos ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos lenkų mokomąja kalba. Tokia struktūra reiškia, kad ugdymas būtų organizuojamas skirtingais adresais, tačiau administracinė atsakomybė koncentruotųsi vienoje įstaigoje.

    Pagal paskelbtas reorganizavimo sąlygas, Kalvelių vaikų lopšelio-darželio teisės ir pareigos Vilniaus r. Šumsko pagrindinei mokyklai pereitų nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos. Praktikoje tai apimtų sutarčių, turto, įsipareigojimų ir kitų su įstaigos veikla susijusių teisių perėmimą.

    Savivaldybė taip pat informuoja, kad dėl reorganizavimo ir su tuo susijusių dokumentų galima kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrių. Papildomai nurodoma, kad su dokumentais galima susipažinti ir pačių įstaigų interneto svetainėse.

    Tokio tipo reorganizacijos savivaldybėse paprastai siejamos su tinklo efektyvinimu, administracinių funkcijų sujungimu ir paslaugų prieinamumo užtikrinimu, kai ugdymo įstaigos veikia mažesnėse gyvenvietėse. Galutinis reorganizavimo įgyvendinimas priklausys nuo tolesnių procedūrų ir sprendimų, numatytų savivaldybės dokumentuose.

  • Vilniaus r. Kabiškių lopšelis-darželis jungiamas prie Eitminiškių mokyklos: kas keisis nuo 2026 metų

    Vilniaus r. Kabiškių lopšelis-darželis jungiamas prie Eitminiškių mokyklos: kas keisis nuo 2026 metų

    Vilniaus rajone planuojama švietimo įstaigų pertvarka, kuri palies Didžiųjų Kabiškių ir Eitminiškių bendruomenes. Parengtos Vilniaus rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos Vilniaus r. Kabiškių vaikų lopšelio-darželio reorganizavimo sąlygos.

    Numatoma, kad Vilniaus r. Kabiškių vaikų lopšelis-darželis bus reorganizuojamas jungimo būdu, prijungiant jį prie Vilniaus r. Eitminiškių pagrindinės mokyklos. Po reorganizavimo veiklą tęs Vilniaus r. Eitminiškių pagrindinė mokykla, perimdama prijungiamos įstaigos teises ir pareigas.

    Prie Eitminiškių pagrindinės mokyklos bus įsteigtas struktūrinis padalinys – Didžiųjų Kabiškių ikimokyklinio ugdymo skyrius. Šis skyrius veiks Liepų gatvėje Didžiųjų Kabiškių kaime ir vykdys ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo programas lietuvių ir lenkų ugdomosiomis kalbomis.

    Pagal pateiktą informaciją, Vilniaus r. Kabiškių vaikų lopšelio-darželio teisės ir pareigos Vilniaus r. Eitminiškių pagrindinei mokyklai pereis nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos. Praktikoje tai reiškia, kad administravimas, dokumentų valdymas ir atsakomybės bus sutelktos vienoje įstaigoje, o ugdymo veikla turėtų būti tęsiama padalinio forma.

    Tokio tipo reorganizacijos savivaldybėse dažniausiai siejamos su švietimo tinklo optimizavimu, administracinių funkcijų suvienodinimu ir resursų planavimu ilgesniam laikotarpiui. Tėvams aktualiausi klausimai paprastai būna dėl ugdymo tęstinumo, priėmimo tvarkos, darbuotojų pokyčių ir kasdienės veiklos organizavimo padalinyje, todėl savivaldybės dokumentuose paprastai detalizuojamos reorganizavimo sąlygos ir atnaujinami nuostatai.

    Dėl reorganizavimo ir susijusių dokumentų nurodoma kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrių. Įstaigų nuostatų ir reorganizavimo sąlygų projektai pateikiami savivaldybės informacijoje, kad gyventojai galėtų susipažinti su planuojamais pakeitimais iki sprendimų įsigaliojimo.

  • Atviros politikos pamoka Vilniaus rajone: Maišiagalos gimnazistai „pasimatavo“ tarybos nario vaidmenį

    Atviros politikos pamoka Vilniaus rajone: Maišiagalos gimnazistai „pasimatavo“ tarybos nario vaidmenį

    Balandžio 29 dieną Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje apsilankė Vilniaus r. Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio gimnazijos mokiniai. Vizito metu jaunimui surengta tarybos posėdžio simuliacija, leidusi praktiškai susipažinti su savivaldos sprendimų priėmimo procesu.

    Moksleivius pasveikino Vilniaus rajono vicemerė Edita Tamošiūnaitė, atidariusi simuliaciją. Ji pabrėžė, kad savivaldybės tarybos sprendimai apima kasdieniams gyventojų poreikiams svarbias sritis, o jaunimo įsitraukimas gali padėti laiku pastebėti problemas ir pasiūlyti naujų idėjų.

    „Tarybos nariai sprendžia itin įvairius klausimus – nuo infrastruktūros ir gatvių apšvietimo iki švietimo, kultūros, sveikatos bei sporto sričių. Visa tai, ką matote aplinkui, yra nuoseklių ir atsakingų tarybos sprendimų rezultatas“, – sakė Edita Tamošiūnaitė.

    Susitikimo dalyviai taip pat įsitraukė į pažintinį žaidimą apie Vilniaus rajoną, kuris tapo įžanga į pagrindinę dienos dalį. Vėliau vyko tarybos posėdžio simuliacija: gimnazistai diskutavo, teikė siūlymus ir balsuodami priėmė sprendimus, taip praktiškai išbandydami, kaip gimsta politiniai susitarimai.

    Simuliaciją moderavo vienas jauniausių Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narių Daniel Ilkevič. Tokia forma, kai jauni žmonės ne tik klausosi, bet ir patys priima sprendimus, leidžia aiškiau suprasti tarybos narių atsakomybę, argumentų svorį ir kompromisų svarbą.

    Maišiagalos gimnazija išsiskiria ir tuo, kad joje mokosi vaikai, atvykę iš užsienio, tarp jų iš Ukrainos ir Baltarusijos. Dėl to susitikime dalyvavo ir VšĮ „Pasaulio piliečių akademija“ direktorė Indrė Augutienė, pristačiusi jaunimui aktualias galimybes, susijusias su „Erasmus+“ programomis, neformaliuoju ugdymu, savanoryste bei iniciatyvomis, kurios leidžia patiems jauniems žmonėms kurti pokyčius bendruomenėse.

    Vilniaus rajono savivaldybė šią iniciatyvą tęsia kaip atviros politikos krypties dalį, siekdama stiprinti pilietiškumą ir pasitikėjimą demokratiniais procesais. Savivaldybės teigimu, tai jau trečioji tokio pobūdžio tarybos simuliacija moksleiviams 2026 metais, kurią organizuoja Aktyvios visuomenės koordinavimo skyrius.

  • Jaunimo reikalų taryba ir Vilniaus rajono meras: kokių sprendimų jaunimas tikisi jau šiemet?

    Jaunimo reikalų taryba ir Vilniaus rajono meras: kokių sprendimų jaunimas tikisi jau šiemet?

    Vilniaus rajono savivaldybėje įvyko Jaunimo reikalų tarybos ir mero Roberto Duchnevičiaus susitikimas, kuriame aptartos jaunimui aktualios problemos ir artimiausi darbai. Tai buvo pirmasis naujai suformuotos tarybos pokalbis su meru, skirtas susiderinti dėl prioritetų ir bendradarbiavimo ritmo.

    Susitikime daug dėmesio skirta jaunimo įsitraukimui į savivaldybės sprendimus, jaunimo iniciatyvų skatinimui ir realioms priemonėms, kurios padėtų idėjas paversti projektais. Savivaldos ir jaunimo organizacijų dialogas dažnai tampa kritiniu veiksniu, kai kalbama apie dalyvavimą bendruomenėje, savanorystę, neformalųjį ugdymą ir paslaugų prieinamumą.

    „Esu už bendradarbiavimą, kad jaunimo balsas būtų girdimas ir realiai atsispindėtų priimamuose sprendimuose“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Jaunimo reikalų taryba kėlė klausimus dėl jaunimo situacijos rajone, saviraiškos galimybių ir to, kaip savivaldybė gali greičiau reaguoti į besikeičiančius poreikius. Tarp aptartų temų – sporto ir laisvalaikio infrastruktūra, jaunimui skirti renginiai, taip pat priemonės, kurios padėtų pritraukti daugiau jaunų žmonių į bendruomenines veiklas.

    Aptariant platesnį kontekstą, akcentuota, kad savivaldybėms vis dažniau tenka derinti tradicines jaunimo politikos priemones su naujais iššūkiais: informacijos patikimumu, skaitmenine higiena ir DI įtaka kasdieniams įpročiams. Tokios temos tampa aktualios ne tik mokyklose ar jaunimo erdvėse, bet ir savivaldos planavime, ypač kai siekiama stiprinti atsparumą krizių ar ryšio sutrikimų atvejais.

    „Tokie susitikimai motyvuoja. Sieksime, kad jaunimo balsas būtų girdimas ne tik taryboje, bet ir visos savivaldybės lygmeniu“, – sakė Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Lukas Molevičius.

    Susitikime taip pat aptartos jaunimui naudingos savivaldybės partnerystės su Lietuvos universitetais, kurios gali padėti geriau pažinti studijų kryptis ir karjeros galimybes. Sutarta palaikyti reguliarius kontaktus ir susitikti periodiškai, kad idėjų apsikeitimas nevirstų vienkartine diskusija, o taptų nuosekliu sprendimų priėmimo procesu.

  • Ornitologas Gediminas Petkus Vilniaus rajono bibliotekoje: trečiokai paukščius stebėjo profesionaliais žiūronais

    Ornitologas Gediminas Petkus Vilniaus rajono bibliotekoje: trečiokai paukščius stebėjo profesionaliais žiūronais

    Vilniaus rajono savivaldybės Centrinėje bibliotekoje, minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, surengta edukacija Rudaminos „Ryto“ gimnazijos trečiokams. Į susitikimą atvyko ornitologas Gediminas Petkus, vaikams pristatęs paukščių pasaulį ir gamtosauginio elgesio pagrindus.

    Edukacijos metu mokiniai sužinojo, kaip skiriasi paukščių elgsena perėjimo laikotarpiu, kodėl pavasarį ypač svarbu netrikdyti perinčių sparnuočių ir kuo žmogus gali prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Lektorius akcentavo, kad net paprasti kasdieniai sprendimai, pavyzdžiui, atsakingas elgesys gamtoje ar atliekų rūšiavimas, turi apčiuopiamą poveikį gyvūnų buveinėms.

    Praktinėje dalyje Gediminas Petkus demonstravo skirtingų tipų inkilus ir paaiškino, kuo svarbi tinkama jų vieta, aukštis ir kryptis. Vaikai buvo skatinami atkreipti dėmesį į tai, kad inkilai nėra universalūs: skirtingoms rūšims reikia skirtingo landos dydžio ir vidaus tūrio, todėl net nedidelės detalės gali lemti, ar paukštis inkilą pasirinks.

    Didžiausio susidomėjimo sulaukė užduotis, kai trečiokai gavo profesionalius žiūronus ir patys leidosi į aplinkos stebėjimą. Mokiniams buvo aiškinama, kaip saugiai ir taisyklingai naudotis optika, kaip išlaikyti stabilų vaizdą ir į ką pirmiausia atkreipti dėmesį bandant atpažinti paukštį pagal siluetą, judėjimą ar balsą.

    Pasak bibliotekos atstovų, tokios edukacijos padeda vaikams geriau pažinti vietos gamtą ir ugdo smalsumą, kuris vėliau virsta tvaresniais įpročiais. Biblioteka pažymi, kad Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės renginiai orientuoti į patirtinį mokymąsi ir bendruomenės įtraukimą, todėl ir toliau planuojama kviesti skirtingų sričių specialistus.