CP v2

Tag: Vilniaus rajono savivaldybė

  • Vilniaus rajone baigėsi balsavimas: 19 idėjų, 4 010 balsų – kas laimėjo paaiškės netrukus

    Vilniaus rajone baigėsi balsavimas: 19 idėjų, 4 010 balsų – kas laimėjo paaiškės netrukus

    Vilniaus rajone baigėsi gyventojų balsavimas dėl dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvų. Šiemet buvo galima rinktis iš 19 projektų idėjų, skirtų viešosioms erdvėms ir gyvenamajai aplinkai gerinti skirtingose seniūnijose.

    Savivaldybės duomenimis, balsavime dalyvavo 2 339 gyventojai, o iš viso atiduota 4 010 balsų. Toks modelis leidžia spręsti vietos poreikius gyventojams patiems nusprendžiant, kurioms idėjoms turi atitekti finansavimas.

    Gyventojų vertinimui buvo pateiktos 8 mažos, 5 vidutinės ir 6 didelės apimties idėjos. Projektai apėmė viešųjų erdvių tvarkymą, laisvalaikio infrastruktūrą ir aplinkos gerinimą, o geografiškai išsiskirstė per kelias rajono seniūnijas.

    Idėjos buvo siūlomos Bezdonių, Dūkštų, Kalvelių, Marijampolio, Mickūnų, Nemenčinės, Paberžės, Pagirių, Riešės, Šatrininkų ir Zujūnų seniūnijose. Tokia plati aprėptis rodo, kad dalyvaujamasis biudžetas tampa įrankiu įtraukti ir mažesnes bendruomenes, kurių prioritetai ne visada sutampa.

    Galutiniai balsavimo rezultatai ir laimėjusių projektų sąrašas bus paskelbti rugsėjo antroje pusėje. Savivaldybė taip pat padėkojo balsavusiems gyventojams, idėjų autoriams ir bendruomenėms, prisidėjusioms prie iniciatyvos viešinimo.

  • Paberžėje – jau 15-oji parapijos šventė: nuo iškilmingų Mišių iki rudens koncerto

    Paberžėje – jau 15-oji parapijos šventė: nuo iškilmingų Mišių iki rudens koncerto

    Rugsėjo 6 dieną, sekmadienį, Paberžėje surengta penkioliktoji Švč. Jėzaus Širdies parapijos šventė. Ji buvo skirta Švč. Mergelės Marijos Gimimui ir subūrė vietos gyventojus bei svečius iš aplinkinių vietovių.

    Renginio metu susirinkusiuosius mero Roberto Duchnevičiaus vardu pasveikino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius. Jis pabrėžė, kad penkiolika metų rodo ne vienkartinę iniciatyvą, o tvirtą tradiciją, kuri stiprina bendruomenės ryšius.

    „Penkiolika metų – pakankamai ilgas laikas, kad suprastume, kas yra tik vienkartinė iniciatyva, o kas iš tikrųjų tampa tradicija. Ši šventė – proga, kurią kasmet įprasminate susirinkdami kartu“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Šventėje taip pat dalyvavo Aplinkos ministerijos kancleris Vladislav Kondratovič, Vilniaus rajono vicemerė Edita Tamošiūnaitė ir kiti svečiai. Organizatoriai akcentavo, kad tokie susitikimai tampa ne tik religinės, bet ir kultūrinės tapatybės dalimi, padedančia palaikyti bendruomeniškumą.

    Atlaidai ir šventinė programa

    Dienos programa tradiciškai prasidėjo iškilmingomis atlaidų šv. Mišiomis. Jas aukojo Vilniaus arkivyskupijos vyskupas Arūnas Poniškaitis, o pamaldos tapo pagrindiniu šventės akcentu.

    Vėliau veikla persikėlė prie parapijos namų, kur surengtas rudens koncertas. Jame pasirodė vietos meno kolektyvai, atlikėjas Zbigniew Sinkiewicz ir italų kilmės dainininkas Norberto Scardovi.

    Bendruomenės susitikimas rudenį

    Šalia koncertinės programos veikė erdvės vaikų pramogoms, o šventinę nuotaiką kūrė prekybos kioskelių šurmulys. Pasak renginio dalyvių, tokios šventės ypač svarbios mažesnėms gyvenvietėms, kur jos tampa proga susitikti, pasidalinti naujienomis ir palaikyti vietos tradicijas.

    Parapijos šventė Paberžėje šiemet dar kartą patvirtino, kad ilgainiui susiformavę renginiai tampa bendruomenės kalendoriaus ašimi. Organizatoriai tikisi, kad tradicija bus tęsiama ir ateityje, išlaikant tiek religinę, tiek kultūrinę šventės prasmę.

  • Lietus nesustabdė: Vilniaus rajone dvi fiestos sutraukė minias ir paskelbė rudens startą

    Lietus nesustabdė: Vilniaus rajone dvi fiestos sutraukė minias ir paskelbė rudens startą

    Pirmąjį rugsėjo savaitgalį Vilniaus rajone netrūko lietaus, tačiau jis nesutrukdė gyventojams ir svečiams susiburti į du didelius renginius. Riešėje ir Nemenčinėje vykusios šventės tapo vasaros palydėtuvėmis, kuriose svarbiausia buvo muzika, bendruomeniškumas ir gyvas susitikimas.

    Rugsėjo 4 dieną Riešės hipodrome surengta trečioji Riešės fiesta, per kelerius metus virtusi tradicija. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie renginiai stiprina vietos tapatybę ir įtraukia skirtingo amžiaus žmones, o kultūrinis gyvenimas nebėra vien didmiesčių privilegija.

    „Smagu matyti, kad mūsų organizuojamuose koncertuose susiburia tiek daug žmonių ir kartu kuriama didelė muzikos šventė“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Šventėje Riešėje koncertavo grupės „Sigrun“, „Dead Man’s Cross“, „Poliarizuoti Stiklai“ ir „Biplan“, šiemet mininti 30 metų sukaktį scenoje. Gyva muzika ir lauko formatas išlieka vienu populiariausių pasirinkimų Lietuvoje, nes leidžia vienu metu derinti pramogą ir bendruomenės susitikimą.

    Rugsėjo 5 dieną Nemenčinėje vyko „Summer Fest 2026“, kuriame pasirodė Lietuvos ir užsienio atlikėjai. Ant scenos lipęs duetas „Baccara“, grupė „Latvian Blues Boogie Band“ ir nuo 1985 metų gyvuojanti grupė „Išjunk šviesą“ renginiui suteikė skirtingų žanrų ir kartų spalvą.

    Renginių organizatoriai akcentuoja, kad tokie savaitgaliai ypač svarbūs po vasaros sezono, kai dalis žmonių grįžta į įprastą rutiną. Miesteliuose ir priemiesčiuose vykstantys koncertai vis dažniau tampa ne tik pramoga, bet ir vietos ekonomikos impulsu, nes pritraukia lankytojus, didina paslaugų paklausą ir skatina turizmą.

    Po vasaros renginių Vilniaus rajone startuoja rudens švenčių ciklas. Savivaldybė kviečia rugsėjo 12 dieną susitikti Baltosios Vokės dvare, Pagirių seniūnijoje, kur planuojama Derliaus šventė, skirta bendruomenių pasiekimams, vietos ūkiui ir rudens tradicijoms.

  • Vilniaus rajono ugniagesys atskleidė, kas gelbsti sekundėmis: treniruotės ir nauji iššūkiai

    Vilniaus rajono ugniagesys atskleidė, kas gelbsti sekundėmis: treniruotės ir nauji iššūkiai

    Lenkijos Korycino valsčiuje surengtos ugniagesių sporto varžybos tapo tarptautinio bendradarbiavimo dalimi, kurioje komandos tikrino jėgą, greitį ir veiksmų tikslumą. Tokie renginiai ugniagesiams svarbūs ne vien kaip sportas, bet ir kaip praktinė repeticija situacijoms, kai sprendimus tenka priimti per kelias sekundes.

    Vilniaus rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos Paberžės ugniagesių komandos vairuotojas-ugniagesys Vladislavas Liudkevičius sako, kad varžybos leidžia ne tik pasilyginti su kitomis komandomis, bet ir greičiau pastebėti silpnąsias vietas. Pasak jo, tik nuolatinės treniruotės padeda kritinėse situacijose veikti užtikrintai ir be panikos.

    „Kai realiame iškvietime nėra laiko svarstymams, treniruotėse išmokti veiksmai suveikia automatiškai“, – sakė Vladislavas Liudkevičius.

    Vienas svarbiausių varžybų elementų buvo vadinamasis kovinis išsidėstymas, kai komanda turi kuo greičiau parengti gesinimo įrangą darbui. Praktikoje tai reiškia vandens siurblio paruošimą, žarnų linijų sujungimą, skirstytuvo parengimą ir taikinių numušimą vandens srove, o sėkmę dažniausiai lemia ne vien greitis, bet ir susikalbėjimas.

    Tokio tipo rungtys yra artimos realiam darbui gaisre, kai klaidos kainuoja laiką ir saugumą. Ugniagesiams svarbu ne tik tiksliai sujungti įrangą, bet ir gebėti dirbti kaip vienam mechanizmui, nes kiekvienas komandos narys atlieka aiškiai apibrėžtą funkciją.

    Kasdienybėje ugniagesių darbas seniai neapsiriboja vien gaisrais: didelę dalį iškvietimų sudaro eismo įvykiai ir gelbėjimo darbai, kai reikia išlaisvinti žmones iš sumaitotų automobilių. Tokiais atvejais itin svarbus saugus nukentėjusiųjų iškėlimas, naudojant imobilizavimo priemones ir specialią gelbėjimo įrangą, kad būtų išvengta papildomų traumų.

    Prie iššūkių prisideda ir ekstremalūs orai, kurie pastaraisiais metais dažniau lemia iškvietimus šalinti nuvirtusius medžius, sutvarkyti vėjo apgadintas konstrukcijas ar padėti atkurti saugų eismą. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokiems darbams reikia ne tik fizinio pasirengimo, bet ir aiškaus rizikų vertinimo, ypač kai šalia yra elektros linijos ar nestabilūs statiniai.

    Artėjant šildymo sezonui ugniagesiai primena apie prevenciją: viena dažniausių gaisrų priežasčių vis dar susijusi su netvarkingais ar neprižiūrimais šildymo įrenginiais ir dūmtraukiais. Reguliari priežiūra ir dūmtraukių valymas išlieka paprasta, bet itin veiksminga priemonė, padedanti sumažinti nelaimių riziką.

    Atskirą kryptį ugniagesių pasirengime vis dažniau užima elektromobilių gaisrai, kurių gesinimas skiriasi nuo įprastų transporto priemonių incidentų. Didžiausias pavojus kyla dėl aukštos įtampos baterijų, o gesinimas neretai užtrunka ilgiau, nes svarbiausia tampa ilgalaikis baterijos aušinimas ir situacijos stebėsena, kad neįvyktų pakartotinis užsidegimas.

    V. Liudkevičius pabrėžia, kad čia būtini specializuoti mokymai ir praktinės pratybos, nes technologijos keičia ir gelbėjimo taktiką. Kai kuriose šalyse taikomi sprendimai, kai deganti transporto priemonė aušinama specialiuose konteineriuose, tačiau tam reikalinga papildoma technika ir aiškūs veiksmų protokolai.

    Pašnekovas teigia, kad Lietuvos ugniagesių pasirengimą gerai atspindi tiek kasdieniai darbai, tiek rezultatai įvairiose varžybose. Tarptautiniai susitikimai ir bendros pratybos svarbios dar ir todėl, kad leidžia perimti kitų komandų patirtį, palyginti metodikas ir greičiau diegti efektyvesnius sprendimus tarnyboje.

    Pasak jo, tokie renginiai ugniagesių bendruomenėje atlieka ir dar vieną funkciją: stiprina tarpusavio pasitikėjimą bei bendradarbiavimą. Kai prireikia veikti realioje nelaimėje, komandiniai įgūdžiai, išgryninti treniruotėse ir varžybose, dažnai tampa lemiančiu veiksniu, padedančiu išsaugoti gyvybes.

    Tekstas parengtas pagal Vilniaus rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos pateiktą informaciją.

  • Skandalas Vilniaus rajone: administracijos vadovas dėl kaltinimų mobingu kreipėsi į prokuratūrą

    Skandalas Vilniaus rajone: administracijos vadovas dėl kaltinimų mobingu kreipėsi į prokuratūrą

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas įvertinti, ar viešuose tarybos narių pareiškimuose nėra šmeižimo požymių. Pareiškime remiamasi Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalimi, kuri numato atsakomybę už tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą, galintį paniekinti ar pažeminti žmogų.

    Savivaldybės vadovo teigimu, į prokuratūrą jis kreipėsi po to, kai viešai buvo paskleisti teiginiai apie esą netinkamą jo elgesį darbuotojų atžvilgiu. Tarp minimų kaltinimų įvardijami bauginimas, žeminimas, mobingas ir kitos, jo vertinimu, reputaciją menkinančios aplinkybės.

    „Pirmiausia į tarybos narius kreipiausi raštu, prašydamas paneigti, mano įsitikinimu, tikrovės neatitinkančius ir žeminančio pobūdžio teiginius. Į šiuos prašymus nebuvo sureaguota, todėl nematau kitos galimybės, kaip tik kreiptis į teisėsaugą“, – sakė V. Vansavičius.

    Jo teigimu, klausimas yra jautrus ne tik dėl asmeninės reputacijos, bet ir dėl savivaldybės administracijos darbuotojų interesų. Direktorius pabrėžia, kad nepagrįsti vieši kaltinimai apie mobingą gali paveikti organizacijos patikimumą, o kai kurių pasisakymų siejimas su darbuotojo mirtimi, anot jo, gali būti ypač skaudus velionio artimiesiems.

    Savivaldybė nurodo, kad ginčą paskatino vieši pasisakymai komiteto ir komisijos posėdžiuose, kurie buvo transliuojami ir išliko viešai prieinami „Youtube“ platformoje. Administracijos direktorius pareiškime mini, kad tarybos narys Robert Rackiewicz viešai siejo jį su savivaldybės darbuotojo mirtimi ir kaltino darbuotojų bauginimu bei žeminimu, o tarybos narė Marija Rekst šiuos teiginius vėliau pakartojo, pateikdama juos kaip faktą.

    V. Vansavičiaus vertinimu, viešai paskleista informacija neatitinka tikrovės. Savivaldybė tikina, kad minimas darbuotojas buvo vertinamas aukščiausiu įvertinimu, viršijusiu lūkesčius, ir buvo skatinamas priemokomis, o 2025–2026 metais administracijoje esą nebuvo nustatyta nė vieno persekiojimo, priekabiavimo ar mobingo atvejo.

    Administracija taip pat nurodo priemones, kurios, pasak jos, buvo taikomos siekiant gerinti darbo aplinką ir emocinį klimatą. Tarp jų minimas darbuotojų įsitraukimo tyrimas, psichologės įdarbinimas bei organizacijos vertybių ir kultūros stiprinimo projektas.

    Šmeižimo ir galimo reputacijos pažeidimo bylose galutiniai sprendimai priklauso teisėsaugai, kuri vertina tiek pasisakymų turinį, tiek jų kontekstą ir galimas pasekmes. Savivaldybė pabrėžia, kad šiuo metu sprendimą dėl pareiškime išdėstytų aplinkybių priims kompetentingos institucijos.

  • Naujas autobuso maršrutas per Galgius: nuo rugsėjo 1 dienos – tiesiau iki Antakalnio

    Naujas autobuso maršrutas per Galgius: nuo rugsėjo 1 dienos – tiesiau iki Antakalnio

    Nuo 2026 metais rugsėjo 1 dienos keičiamas vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutas Nr. 157 – autobusai važiuos nauja trasa per Galgius, o Vilniuje galinė stotelė bus Antakalnio žiedas.

    Vilniaus rajono savivaldybė pranešė, kad atnaujintas maršrutas bus žymimas Nr. 157A Nemenčinė–Egliškės–Vilnius. Sprendimas priimtas atsižvelgus į augantį keleivių srautą ir gyventojų prašymus pagerinti viešojo transporto pasiekiamumą.

    Kas keičiasi Galgiuose?

    Pagal naują trasą autobusai Galgiuose važiuos Meldų gatve, kur įrengtos dvi naujos stotelės. Savivaldybė taip pat nurodo, kad ateityje šioje gatvėje planuojamas šaligatvis ir stotelių infrastruktūros gerinimas.

    Papildomos stotelės įrengtos ir kitose vietose: M. Koperniko bei Mokyklos gatvėse atsirado stotelės Vėjų ir Dobilų. Tai turėtų sutrumpinti ėjimo atstumus daliai gyventojų ir tolygiau paskirstyti įlipimo taškus gyvenvietėje.

    Kodėl svarbi galinė stotelė Vilniuje?

    Galinė maršruto stotelė Vilniuje bus Antakalnio žiedas, todėl kelionės Galgių ir aplinkinių gyvenviečių gyventojams tampa patogesnės važiuojant į Antakalnio kryptį. Tai ypač aktualu kasdieniams maršrutams į darbą, ugdymo įstaigas ar gydymo paslaugas.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pažymėjo, kad rajonas sparčiai auga, todėl būtina prisitaikyti prie kintančių gyventojų poreikių.

    „Norime, kad rajono gyventojams būtų patogiau pasiekti darbą, mokyklas, gydymo įstaigas ir kitas Vilniaus miesto vietas“, – sakė Robert Duchnevič.

    Ką turėtų žinoti keleiviai?

    Keičiantis trasai, aktualu iš anksto pasitikrinti atnaujintą eismo tvarkaraštį ir stotelių seką, nes daliai keleivių keisis įprasti įlipimo taškai ir kelionės trukmė. Savivaldybė tikisi, kad maršruto korekcija paskatins dažniau rinktis viešąjį transportą kelionėms tarp Vilniaus rajono ir Vilniaus.

    Praktikoje tokie pakeitimai paprastai duoda didžiausią efektą tada, kai kartu gerinama stotelių infrastruktūra, pėsčiųjų ryšiai ir užtikrinamas patogus persėdimas į kitus maršrutus mieste. Savivaldybė teigia, kad Galgiuose numatomi infrastruktūros sprendimai yra kryptis į tokį kompleksišką susisiekimo gerinimą.

  • Vilniaus rajonas sujungė pagalbą SUP vaikams: mobilios komandos jau suteikė 261 paslaugą

    Vilniaus rajonas sujungė pagalbą SUP vaikams: mobilios komandos jau suteikė 261 paslaugą

    Vilniaus rajone plečiamas paslaugų tinklas vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), jų šeimoms ir su vaikais dirbantiems specialistams. 2025 metais gruodį pradėtas projektas jau pasiekė pirmuosius apčiuopiamus rezultatus: šiuo metu paslaugas gauna 65 vaikai, o iš viso suteikta daugiau kaip 261 paslauga.

    Savivaldybė akcentuoja, kad pagalba šeimai turi būti lengvai pasiekiama ir kuo mažiau fragmentuota, todėl siekiama sujungti švietimo, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas į vieną koordinuotą sistemą. Praktikoje tai reiškia, kad dalis specialistų atvyksta arčiau vaiko kasdienės aplinkos, pirmiausia į ugdymo įstaigas.

    Mobili komanda atvyksta į mokyklą

    Viena pagrindinių projekto dalių yra mobilios švietimo pagalbos komandos darbas Vilniaus rajono mokyklose. Komandoje dirbantys specialistai vertina vaikų poreikius, konsultuoja tėvus ir mokytojus, padeda rengti individualias ugdymo priemones ir tiesiogiai dirba su mokiniais.

    Pagalbą mokyklose teikia logopedas, psichologas, socialinis pedagogas ir specialusis pedagogas. Toks modelis dažnai laikomas efektyvesniu, nes leidžia greičiau pastebėti sunkumus, suderinti sprendimus su mokykla ir sumažinti šeimų krūvį ieškant paslaugų skirtingose vietose.

    „Šeimai, auginančiai specialiųjų ugdymosi poreikių turintį vaiką, pagalba turi būti kuo lengviau pasiekiama ir nereikalauti ieškoti skirtingų specialistų skirtingose įstaigose. Todėl šiuo projektu telkiame švietimo, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas į vieną koordinuotą sistemą, o specialistus priartiname prie vaiko – į mokyklą ir jo kasdienę aplinką“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Įvairesnės terapijos ir užsiėmimai

    Projektas suteikia galimybę vaikams išbandyti skirtingas veiklas, kurios padeda stiprinti socialinius, emocinius ir fizinius įgūdžius. Numatyti hipoterapijos, kaniterapijos, meno terapijos, neuroedukacijos, multisensorinės ir miško terapijos užsiėmimai, taip pat socializuojantys sporto užsiėmimai.

    Be reguliarių užsiėmimų, organizuojamos stovyklos ir mokymai, skirti ir vaikams, ir tėvams. Toks dėmesys šeimai svarbus dėl to, kad SUP turinčio vaiko kasdieniams pasiekimams įtaką daro ne tik individualios terapijos, bet ir nuoseklios tėvų taikomos strategijos namuose bei aiškūs susitarimai su mokykla.

    „Stovyklos programa atitiko lūkesčius ir net viršijo“, – sakė terapinio ūkio stovykloje dalyvavusio vaiko tėtis, pabrėždamas, kad per savaitę įgytas žinias šeima jau pradėjo taikyti kasdieniame bendravime.

    Sveikatos paslaugos ir pavėžėjimas

    Pagalba teikiama ir Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinikoje, kur vaikai gali gauti kineziterapeuto ir ergoterapeuto paslaugas. Savivaldybė nurodo, kad šiuo metu dar yra laisvų vietų kineziterapeuto paslaugoms.

    Kad paslaugos būtų pasiekiamos šeimoms, kurioms sudėtinga atvykti savarankiškai, projekte numatytas pavėžėjimas. Tai ypač aktualu gyvenant toliau nuo paslaugų teikimo vietų, kai kelionės laikas ir logistika tampa viena didžiausių kliūčių nuosekliam lankymui.

    Taip pat formuojama nauja kaniterapijos užsiėmimų grupė, kurią organizuoja paramos ir labdaros fondas „Mamų Unija“. Koordinuotai teikiamų paslaugų skyrimo klausimai gali būti svarstomi tiek tėvų iniciatyva, tiek institucijoms nustačius, kad jau teikiamos pagalbos nepakanka.

    Projektą Vilniaus rajono savivaldybė įgyvendina kartu su partneriais, tarp jų Vilniaus rajono sporto centru, Vilniaus rajono socialinių paslaugų centru, Juodšilių „Šilo“ gimnazija, VšĮ Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinika, Vilniaus rajono pedagogine psichologine tarnyba, Nemenčinės kultūros centru ir paramos ir labdaros fondu „Mamų Unija“.

    Projektas numatytas įgyvendinti iki 2028 metais gruodžio mėnesio. Bendra projekto vertė siekia apie 1 087 000 eurų, iš jų apie 488 000 eurų sudaro ES fondų lėšos, apie 488 000 eurų bendrojo finansavimo lėšos ir apie 110 000 eurų savivaldybės įnašas.

  • Pagiriuose atsidarė naujas kultūros centras: 5,7 mln. eurų projektas ir salė 300 žiūrovų

    Pagiriuose atsidarė naujas kultūros centras: 5,7 mln. eurų projektas ir salė 300 žiūrovų

    Vilniaus rajono Pagiriuose rugsėjo 3 dieną duris atvėrė naujas kultūros centras, įsikūręs Šiltnamių gatvėje. Savivaldybė tikisi, kad jis taps trūkstamu traukos tašku vietos bendruomenei ir paskatins aktyvesnį kultūrinį gyvenimą sparčiai augančiame miestelyje.

    Atidaryme dalyvavęs Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad projektas gimė iš ilgai išsakytų gyventojų lūkesčių. Jo teigimu, naujoji erdvė skirta ne tik renginiams, bet ir kasdieniams susitikimams, edukacijoms bei bendruomenės iniciatyvoms.

    „Pagiriai auga, keičiasi ir tampa vis gyvesniu miesteliu, tačiau iki šiol trūko vietos, kur bendruomenė galėtų susitikti, kurti ir būti kartu“, – sakė Robert Duchnevič.

    Šventėje Pagirių bendruomenę pasveikino kultūros ministras Lukas Alsys, akcentavęs kultūros centrų reikšmę regionų gyvybingumui ir jaunimo įsitraukimui. Pasak ministro, tokios erdvės padeda ugdyti kūrybiškumą, stiprina socialinius ryšius ir sudaro sąlygas vietos talentams atsiskleisti.

    „Kultūros centras yra ne vien pastatas, o bendruomenės siela: vieta, kur jaunimas gali tobulėti, kurti ir prisidėti prie šalies kultūros puoselėjimo“, – teigė Lukas Alsys.

    Beveik 1 500 kvadratinių metrų ploto pastate įrengta universali koncertų salė su balkonu, galinti priimti iki 300 žiūrovų. Centre sumontuota šiuolaikinė garso ir apšvietimo įranga, todėl čia planuojama rengti ne tik mėgėjų kolektyvų pasirodymus, bet ir profesionalius spektaklius, akustinius koncertus bei kino peržiūras.

    Taip pat įrengtos repeticijų ir edukacinės erdvės, grimo kambariai atlikėjams, o fojė pritaikyta parodoms. Savivaldybė pabrėžia, kad infrastruktūra pritaikyta individualių poreikių turintiems lankytojams ir šeimoms su vaikų vežimėliais, todėl centras turėtų būti patogus įvairaus amžiaus gyventojams.

    Skelbiama, kad kultūros centras statytas nuo 2024 metų sausio iki 2026 metų gegužės, o bendra projekto vertė siekia 5,7 mln. eurų. Toks mastas atspindi plačiau Lietuvoje stiprėjančią kryptį investuoti į daugiafunkcius kultūros objektus, kurie vienoje vietoje sujungia scenos meną, neformalųjį ugdymą, bendruomenines veiklas ir viešąsias paslaugas.

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius teigė, kad naujas pastatas turi tapti kokybiniu etapu, o ne startu nuo nulio, nes Pagiriuose kultūrinis gyvenimas vyko ir anksčiau. Anot jo, savivaldybės tikslas yra sudaryti sąlygas vietos iniciatyvoms augti ir pritraukti daugiau įvairių renginių.

    „Tai ne pradžia nuo nulio, o naujas, kokybiškas etapas, kuriame bendruomenės iniciatyvos galės augti greičiau“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Objekto generalinio rangovo bendrovės „Gilesta“ vadovas Romas Paliulis atkreipė dėmesį, kad projektuojant buvo svarbu numatyti pastato kasdienį funkcionavimą, kai skirtingos veiklos vyks greta ir tuo pačiu metu. Jo teigimu, galutinę centro vertę sukurs žmonės ir jų idėjos, kurios užpildys erdves turiniu.

    Naujasis centras atidarytas su menine programa: grojo Pagirių meno mokyklos pučiamųjų orkestras, pristatyta Vladimiro Azanovo tapybos paroda, o renginio kulminacija tapo Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos bendruomenės miuziklas Mamma Mia!. Skelbiama, kad centro veiklai vadovaus Pagirių kultūros centro vadovas Edvard Keizik.

  • Nemenčinėje atidarytas beveik 9 mln. eurų priestatas: daugiau vietų ir 360 vietų salė

    Nemenčinėje atidarytas beveik 9 mln. eurų priestatas: daugiau vietų ir 360 vietų salė

    Nemenčinėje rugsėjo 1 dieną duris atvėrė naujas Vilniaus rajono Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos priestatas, kuriame įsikūrė ir Nemenčinės meno mokykla. Apie 2 750 kvadratinių metrų ploto pastatas kainavo beveik 9 mln. eurų ir skirtas tiek ugdymui, tiek bendruomenės renginiams.

    Atidaryme dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič, vicemerė Edita Tamošiūnaitė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, teisingumo ministrė Rita Tamašunienė, mokyklų bendruomenės ir rangovų atstovai. Renginyje koncertavo meno mokyklos auklėtiniai, o akcentuota projekto reikšmė viso miesto kultūriniam gyvenimui.

    „Tai ne tik naujas pastatas, bet ir naujos galimybės dviem Nemenčinės ugdymo įstaigoms. Investicija į švietimą yra investicija į ateitį, o į meninį ugdymą – į kūrybiškus žmones“, – sakė Robert Duchnevič.

    Projekto finansavimas buvo mišrus: dalis lėšų skirta iš Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto, o dalis gauta iš Lenkijos Respublikos valstybės biudžeto. Nurodoma, kad 2023–2025 metais Lenkijos Respublikos Užsienio reikalų ministerija prisidėjo daugiau kaip 280 tūkst. eurų.

    Daugiau erdvės ir didesnis priėmimas

    Iki šiol Nemenčinės meno mokykla veikė maždaug 280 kvadratinių metrų patalpose, todėl infrastruktūros plėtra buvo vienas svarbiausių poreikių. Naujosios erdvės yra kelis kartus didesnės ir pritaikytos šiuolaikiniam neformaliajam ugdymui.

    Skelbiama, kad mokykla nuo šiol gali priimti maždaug dvigubai daugiau mokinių nei anksčiau, o šiais mokslo metais apie 70 naujų vaikų pradeda meninį ugdymą. Tokie pokyčiai atliepia bendrą tendenciją savivaldybėse plėsti neformalųjį švietimą, kuris dažnai tampa svarbia ugdymo kokybės ir vaikų užimtumo grandimi.

    360 vietų salė ir išplėstos programos

    Vienas ryškiausių priestato akcentų – 360 vietų koncertų salė, suprojektuota atsižvelgiant į akustikos reikalavimus. Salę naudos ir gimnazija, ir meno mokykla: ji skirta koncertams, mokyklos šventėms, susitikimams bei kitiems bendruomenės renginiams.

    Kartu su infrastruktūra išsiplėtė ir ugdymo turinys: Nemenčinės muzikos mokykla tapo Nemenčinės meno mokykla ir pradėjo vykdyti ne tik muzikos, bet ir dailės programas. Greta anksčiau siūlytų fortepijono, smuiko, akordeono, pučiamųjų instrumentų ir gitaros programų atsirado mušamųjų instrumentų bei vargonų kryptys, tęsiamos ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programos.

    Taip pat oficialiai pradėjo veikti meno mokyklos Riešės skyrius, įsikūręs Riešės Šv. Faustinos Kovalskos pagrindinės mokyklos patalpose. Čia mokiniai gali rinktis fortepijono, akordeono, smuiko ir kitas muzikos programas.

  • Rugsėjo 1-oji Vilniaus rajone: 11,6 tūkst. mokinių, nauji darželiai ir Prezidento vizitas

    Rugsėjo 1-oji Vilniaus rajone: 11,6 tūkst. mokinių, nauji darželiai ir Prezidento vizitas

    Rugsėjo 1 dieną Vilniaus rajono ugdymo įstaigos pradėjo 2026–2027 mokslo metus: savivaldybės duomenimis, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programose mokysis apie 11,6 tūkst. vaikų ir jaunuolių. Tarp jų daugiau kaip 660 pirmokų ir apie 550 dvyliktokų, todėl daliai mokyklų ir darželių aktualiausias išlieka vietų bei patalpų trūkumas.

    Mokslo ir žinių dienos renginiuose dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės vadovai ir svečiai iš nacionalinės valdžios. Šventėse akcentuota, kad spartėjant priemiesčių plėtrai didžiausias iššūkis tampa infrastruktūros plėtra, o sprendimų ieškoma tiek statant naujus pastatus, tiek diegiant laikinus modulinius sprendimus.

    Naujas skyrius Bukiškyje

    Bukiškyje rugsėjo 1 dieną atidarytas Didžiosios Riešės vaikų lopšelio-darželio ikimokyklinio ugdymo skyrius. Įkurtos 5 grupės, iš jų 4 ikimokyklinio ir 1 priešmokyklinio ugdymo, o bendrai sukurta 90 naujų vietų vaikams.

    Atidaryme dalyvavęs Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad augančiame rajone šeimoms reikia ne tik būsto, bet ir pasiekiamų, saugių ugdymo įstaigų. Pasak savivaldybės, tokie sprendimai padeda mažinti eiles ir sudaryti sąlygas vaikams ugdymą pradėti arčiau namų.

    Pokyčiai mokyklose ir vadovybėje

    Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijoje pristatyta laikinai direktorės pareigas einanti Renata Krasovska. Iki šiol šias pareigas ėjo Nemenčinės Gedimino gimnazijos direktorė Daiva Losinskienė, tad bendruomenė mokslo metus pasitiko su administraciniais pokyčiais.

    „Mokykla yra daug daugiau nei pastatas – tai žmonės, kurie padeda mums atrasti save ir patikėti savo jėgomis“, – sakė Robert Duchnevič.

    Prezidento ir premjero vizitai

    Rugsėjo 1 dieną Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo gimnazijoje lankėsi Prezidentas Gitanas Nausėda. Jis ragino moksleivius ne tik ieškoti atsakymų, bet ir mokytis abejoti, tikrinti faktus bei mąstyti savarankiškai, ypač informacijos gausos ir DI plėtros laikotarpiu.

    Po iškilmingos dalies Prezidentas su gimnazistais dalyvavo pilietiškumo pamokoje, kur aptarta, kaip šiandien girdimas jaunimo balsas valstybėje. Tą pačią dieną Maišiagalos kunigo Juzefo Obrembskio gimnazijoje apsilankė Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, kalbėjęs apie pasitikėjimu grįstą ugdymą ir mokyklos bendruomenės svarbą.

    „Mūsų visų tikslas – užauginti ne tik akademiškai stiprų mokinį, bet ir gerą žmogų, gebantį užjausti, suprasti ir išklausyti“, – sakė administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Moduliniai sprendimai ir naujos vietos

    Savivaldybė skelbia, kad švietimo infrastruktūra plečiama modulinių pastatų sprendimais, kurie leidžia greičiau reaguoti į augantį vaikų skaičių. Šį rudenį Galgiuose atidarytas modulinis darželis su 3 naujomis grupėmis, o šalia Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijos duris atvėrė modulinis pastatas dar 3 grupėms.

    Dar 3 grupės pradėjo veiklą moduliniame darželyje prie Skaidiškių mokyklos-darželio, o prie Riešės šv. Faustinos Kovalskos pagrindinės mokyklos pastatyti moduliniai pastatai 5 klasėms, sporto salei ir mokytojų kambariui. Savivaldybė taip pat nurodo, kad prie Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos planuojamas modulinis pastatas 3 ikimokyklinio ugdymo grupėms.

    Per metus, savivaldybės skaičiavimu, papildomai sukurta 160 naujų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietų. Vilniaus rajono savivaldybė teigia, kad vietų didinimas bus tęsiamas, nes demografinis augimas ir priemiesčių plėtra išlieka vienu pagrindinių švietimo sistemos planavimo veiksnių.