CP v2

Tag: Vilniaus rajono savivaldybė

  • Vilniaus rajono savivaldybė tarp šeimai draugiškiausių: įvertino viešąsias erdves ir želdynus

    Vilniaus rajono savivaldybė tarp šeimai draugiškiausių: įvertino viešąsias erdves ir želdynus

    Įvertinimas Seime

    Seime gegužės 15 dieną pirmą kartą Lietuvos istorijoje apdovanota 10 savivaldybių, išskirtinai daug dėmesio skiriančių šeimų poreikiams. Tarp jų atsidūrė ir Vilniaus rajono savivaldybė, sulaukusi įvertinimo už viešųjų erdvių pritaikymą šeimoms.

    Savivaldybė apdovanota Aplinkos ministerijos nominacijoje, akcentuojant žaliųjų erdvių ir želdynų tinklo plėtrą bei kuriamas saugias, visoms amžiaus grupėms prieinamas viešąsias vietas. Tokie kriterijai dažniausiai siejami ne vien su estetika, bet ir su kasdiene gyvenimo kokybe bei saugumu.

    Kodėl Vilniaus rajonui tai svarbu

    Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad apdovanojimas atspindi nuoseklų savivaldos darbą ir gebėjimą prisitaikyti prie sparčiai augančio rajono infrastruktūros poreikių. Pasak jo, savivalda yra arčiausiai gyventojų, todėl greičiausiai pamato, kur labiausiai trūksta patogių ir saugių sprendimų šeimoms.

    „Savivalda veikia arčiausiai gyventojų, kasdien sprendžia jų problemas ir geriausiai žino, kas žmogui yra aktualiausia“, – sakė Robert Duchnevič.

    Meras taip pat akcentavo, kad žiedinei savivaldybei tenka papildomi iššūkiai: paslaugas ir viešąsias erdves reikia užtikrinti ne viename centre, o dešimtyse skirtingų gyvenviečių. Be to, Vilniaus rajonas išsiskiria jauna gyventojų struktūra, todėl vaikų žaidimų aikštelės, parkai, apšvietimas, saugios pėsčiųjų jungtys ir poilsio zonos tampa ne prabanga, o būtinybe.

    Naujos erdvės ir gyventojų įsitraukimas

    Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius atkreipė dėmesį į simbolinį sutapimą: tą pačią dieną Kalvelių seniūnijoje atidaryta nauja bendruomenės erdvė. Tai, anot jo, parodo, kad pripažinimas nėra vien formalumas, o siejasi su realiais darbais vietoje.

    „Labai simboliška, kad būtent tą dieną, kai Seime buvome apdovanoti, Kalveliuose oficialiai atvėrėme naują ir jaukų skverą, skirtą visai bendruomenei“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Renginys Šeimai draugiškiausia savivaldybė yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva, vykdoma kartu su Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijomis. Šių institucijų įsitraukimas rodo, kad šeimai palanki aplinka apima ne tik socialines paslaugas, bet ir viešąsias erdves, sveikatą, ugdymą, kultūrą bei saugumą.

    Vilniaus rajono savivaldybė teigia, kad viešųjų erdvių modernizavimas vyksta derinant skirtingus poreikius: nuo vaikų žaidimų ir sporto zonų iki ramesnių poilsio vietų senjorams. Svarbi dalis – gyventojų įsitraukimas, kai sprendimai planuojami atsiklausiant bendruomenių ir seniūnijų.

  • Kalveliuose atidarytas naujas skveras: „Bendrystės aidų“ erdvė poilsiui ir renginiams

    Kalveliuose atidarytas naujas skveras: „Bendrystės aidų“ erdvė poilsiui ir renginiams

    Kalveliuose gegužės 15 dieną oficialiai atidarytas naujas skveras, skirtas bendruomenės poilsiui, laisvalaikiui ir vietos renginiams. Gyventojai tikisi, kad sutvarkyta teritorija taps kasdieniu susitikimų tašku ir patrauklesne erdve šeimoms su vaikais.

    Atidarymo renginyje dalyvavęs Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad tokios viešosios erdvės prisideda prie gyvenviečių stiprėjimo ir bendruomeniškumo. Pasak jo, skveras atsirado sujungus projektavimo, rangos darbus ir pačių gyventojų išsakytus poreikius.

    „Kalveliai – vieta, kuri keičiasi ir stiprėja. Todėl tokios erdvės kaip ši tampa itin svarbios: jos telkia žmones, suteikia vietą poilsiui, pokalbiams, vaikų žaidimams ir bendriems susitikimams“, – sakė Robert Duchnevič.

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius akcentavo, kad infrastruktūros plėtra turi pasiekti ne tik didesnes, bet ir atokesnes gyvenvietes. Jo teigimu, investicijos į viešąsias erdves kuria realią kasdienę naudą, nes gerina aplinką ir sudaro sąlygas aktyvesniam bendruomenės gyvenimui.

    Vicemeras Algis Vaitkevičius atkreipė dėmesį į funkcinius sprendimus: patogius takus, saugesnę aplinką ir pritaikymą įvairaus amžiaus žmonėms. Anot jo, tokie projektai vertingi tuo, kad jie matuojami ne tik estetika, bet ir tuo, kaip patogiai erdvę gali naudoti skirtingi gyventojai.

    Naujasis skveras Sodų gatvėje 26 pavadintas „Bendrystės aidų skveru“ – šį pavadinimą pasirinko pati Kalvelių bendruomenė. Šalia esančio kultūros centro išplėsta automobilių stovėjimo aikštelė, kad renginių metu būtų lengviau suvaldyti transporto srautus ir apsaugoti aplinkines žaliąsias zonas.

    Skvere įrengta moderni automatinė laistymo sistema, skirta vejos ir želdinių priežiūrai šiltuoju sezonu. Per atidarymą šventinę nuotaiką kūrė vietos gimnazijų ir kultūros centro jaunieji atlikėjai, o gyventojai raginti skverą naudoti ne tik šventėms, bet ir ramiam kasdieniam poilsiui.

    Skvero atnaujinimo ir aplinkos sutvarkymo darbų biudžetas siekė daugiau nei 361 000 eurų. Savivaldybė pažymi, kad sutvarkyta erdvė turi tapti ilgalaike investicija į gyvenvietės patrauklumą ir bendruomenės ryšių stiprinimą.

  • Nemenčinės kultūros centre atidaryta paroda „Kur gyvena istorijos?“: senjorų portretai prabyla balsu

    Nemenčinės kultūros centre atidaryta paroda „Kur gyvena istorijos?“: senjorų portretai prabyla balsu

    Gegužės 13 dieną Nemenčinės kultūros centre pristatytas meninės dokumentikos projektas „Kur gyvena istorijos?“. Paroda kviečia senatvę matyti ne kaip tylų gyvenimo etapą, o kaip patirties, orumo ir gyvosios atminties saugyklą.

    Ekspozicijos pagrindą sudaro fotografės Agnės Papievytės sukurti dešimties Lietuvos senjorų portretai ir trumpi jų gyvenimo pasakojimai. Šalia nuotraukų įrengti QR kodai nukreipia į garsinius įrašus, kuriuose istorijos pasakojamos pačių herojų balsais.

    Parodos idėja ir kontekstas

    Organizatoriai pabrėžia, kad projektas gimė kaip atsakas į dažną vyresnio amžiaus žmonių nematomumą viešojoje erdvėje. Pastaraisiais metais vis dažniau ieškoma formų, kaip kultūros priemonėmis mažinti amžinę atskirtį, o dokumentinė fotografija ir garsiniai liudijimai tam tampa ypač paveikūs.

    Parodą papildo jaunimo, gimnazistų, mintys apie ateitį, kurios sukuria dialogą tarp kartų. Tokia struktūra leidžia lankytojams ne tik įsiklausyti į sukauptą patirtį, bet ir pamatyti, kaip skirtingai formuluojami lūkesčiai, baimės ir viltis skirtingais gyvenimo tarpsniais.

    Savivaldybės dėmesys senjorams

    Parodos atidaryme dalyvavęs Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius akcentavo, kad savivaldybėje stiprinamos veiklos, skirtos senjorų įtraukimui. Pasak jo, paroda natūraliai įsilieja į kryptį, kurioje siekiama vyresniąją kartą matyti, girdėti ir įtraukti į bendruomenės gyvenimą.

    „Projektas pasakoja apie žmones, jų gyvenimus ir tai, kas kasdienybėje dažnai lieka nepastebėta“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Viešoji iniciatyva ir kultūriniai renginiai vis dažniau tampa erdve, kur senjorai pristatomi ne kaip statistika ar socialinės politikos objektas, o kaip aktyvūs pasakotojai ir bendruomenės dalyviai. Tokie projektai prisideda prie tarpusavio supratimo ir skatina į amžių žvelgti kaip į vertę, o ne trūkumą.

    Kada galima aplankyti?

    Projektą organizavo Silvija Graliauskienė, Indrė Kručaitė, fotografė Agnė Papievytė ir VšĮ „Socialinė sinergija“. Paroda „Kur gyvena istorijos?“ Nemenčinės kultūros centre bus eksponuojama iki 2026 metų birželio 13 dienos.

    Ekspozicija skirta tiek vietos bendruomenei, tiek visiems, kurie ieško ramesnio, bet prasmingo pasakojimo apie žmogaus gyvenimo kelią. Parodos formatas leidžia ne tik pamatyti portretus, bet ir išgirsti tai, kas dažnai lieka už kadro.

  • Vilniaus rajonas atveria paramą jaunimo iniciatyvoms: paraiškos iki gegužės 29 dienos 15.59 val.

    Vilniaus rajonas atveria paramą jaunimo iniciatyvoms: paraiškos iki gegužės 29 dienos 15.59 val.

    Vilniaus rajono savivaldybė paskelbė jaunimo užimtumo skatinimo projektų finansavimo konkursą ir kviečia teikti paraiškas jaunimo organizacijas, su jaunimu dirbančias organizacijas bei neformalias jaunimo grupes. Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 14 dienos iki 2026 metų gegužės 29 dienos 15.59 valandos.

    Savivaldybė pabrėžia, kad finansavimas skirtas iniciatyvoms, kurios padeda jauniems žmonėms aktyviau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą, ugdyti socialinius įgūdžius, savanoriauti ir prasmingai leisti laisvalaikį. Taip pat laukiami projektai, stiprinantys emocinę sveikatą, asmenines kompetencijas, verslumą ir užimtumą.

    „Jauni žmonės kuria gyvybingą, šiuolaikišką ir bendruomenišką Vilniaus rajoną. Norime skatinti jų iniciatyvas, suteikti daugiau erdvės idėjoms, saviraiškai ir aktyviam dalyvavimui visuomeniniame gyvenime“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Kaip nurodo savivaldybė, pernai konkursui buvo pateiktos 8 paraiškos ir įgyvendinti 8 projektai, o jaunimo iniciatyvoms skirta daugiau kaip 19 000 eurų. Tai rodo augantį vietos bendruomenių ir organizacijų aktyvumą, o kartu ir poreikį turėti aiškias, lengvai pasiekiamas finansavimo priemones jaunimo idėjoms įgyvendinti.

    Kam skiriamas finansavimas

    Finansavimas orientuotas į Vilniaus rajono jaunimą ir veiklas, vykdomas savivaldybės teritorijoje. Prioritetas teikiamas projektams, kurie įtraukia ne mažiau kaip 5 mažiau galimybių turinčius jaunus žmones bei tiems, kurie turi papildomų finansavimo šaltinių.

    Taip pat akcentuojama prevencinė kryptis: palankiau vertinamos iniciatyvos, sprendžiančios jaunimui aktualias problemas ir prisidedančios prie psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos. Savivaldybė tikisi, kad tokie projektai stiprins kasdienius jaunuolių įgūdžius ir kurs saugesnę aplinką.

    Kiek galima gauti ir kas negalioja

    Vienam projektui galima prašyti nuo 300 eurų iki 3 000 eurų. Paraišką teikiantis pareiškėjas gali pateikti vieną paraišką ir joje pasirinkti ne daugiau kaip dvi finansuotinas veiklos sritis.

    Projektų veiklos ir rezultatai turi atitikti neformalaus darbo su jaunimu principus, o projektai turi būti skirti Vilniaus rajono jaunimui. Savivaldybė pažymi, kad sporto varžybos, kultūros ir meno, politiniai ar religiniai renginiai, taip pat akademinių ar profesinių žinių įgijimo renginiai gali būti tik priemonė tikslams pasiekti, bet negali tapti pagrindiniu projekto tikslu ar rezultatu.

    Paraiškos pateikimas ir kontaktai

    Paraiška ir privalomi dokumentai turi būti parengti lietuvių kalba, pasirašyti atsakingo asmens ir pateikti elektroniniu formatu vienu elektroniniu laišku. Visi dokumentai turi būti sujungti į vieną PDF failą.

    Dokumentai priimami tik vienu adresu: ernest.stelmach@vrsa.lt. Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo, kad darbo dienomis nuo 9.00 iki 16.00 valandos galima kreiptis tuo pačiu el. paštu arba telefonu +370 679 24 215.

  • Vilniaus rajono savivaldybėje Jaunimo darbuotojų diena: ko dar trūksta jaunimui ir ką žada savivalda

    Vilniaus rajono savivaldybėje Jaunimo darbuotojų diena: ko dar trūksta jaunimui ir ką žada savivalda

    Gegužės 14 dieną Vilniaus rajono savivaldybėje surengtas Jaunimo darbuotojų dienai skirtas susitikimas, į kurį susirinko su jaunimu dirbančių organizacijų atstovai. Renginyje aptarti per metus nuveikti darbai ir tai, kaip savivaldybė bei nevyriausybinis sektorius gali dar efektyviau veikti kartu.

    Susitikime akcentuota, kad Vilniaus rajone stiprėja bendradarbiavimas tarp savivaldos ir jaunimo organizacijų, o sprendimų paieška vis dažniau remiasi realiais jaunų žmonių poreikiais. Pasak savivaldybės, prioritetas išlieka jaunimo užimtumas, savirealizacija ir galimybės įsitraukti į bendruomenės gyvenimą.

    „Vilniaus rajono savivaldybė sparčiai keičiasi ir yra atvira institucija, kuriai rūpi jaunas žmogus, jo užimtumas, savirealizacija bei sėkminga ateitis, todėl siekiame išpildyti jaunimo lūkesčius ir pateisinti jo pasitikėjimą“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Diskusijose daugiausia dėmesio skirta jauno žmogaus poreikių analizei: kokių veiklų ir erdvių rajone trūksta, kur jaunuoliai susiduria su didžiausiais iššūkiais, kaip pasiekti tuos, kurie į veiklas neįsitraukia. Dalyviai dalijosi sėkmės istorijomis ir įvardijo kryptis, kurios, jų vertinimu, galėtų sustiprinti jaunimo politikos poveikį kasdienybėje.

    Susitikime dalyvavo su jaunimu dirbančių įstaigų ir organizacijų atstovai, tarp jų VšĮ „Signum Inter“, VšĮ „Ne imti, bet duoti“, VšĮ „DUKU“ ir VšĮ „Vilnius Social Club“, taip pat Nemenčinės kultūros centras. Pabrėžta, kad būtent partnerystės modelis leidžia greičiau reaguoti į vietos poreikius ir kurti tęstines programas.

    Jaunimo darbuotojas yra pilnametis specialistas, dirbantis su jaunais žmonėmis jų laisvalaikiu ir padedantis ugdyti socialines, asmenines bei pilietines kompetencijas individualiai ar grupėse. Šios profesijos matomumas Lietuvoje auga, o dienos minėjimas siejamas su pastangomis didinti pagarbą specialistams ir atkreipti dėmesį į jų indėlį į jaunų žmonių integraciją bei savarankiškumą.

    Renginio pabaigoje sutarta tęsti dialogą ir praktinį planavimą, kad savivaldybės sprendimai dėl jaunimo infrastruktūros ir paslaugų būtų kuo labiau paremti tuo, ko jaunimas iš tiesų tikisi. Savivaldybė taip pat pabrėžė išliekanti atvira iniciatyvoms, kurios kuria naujas galimybes jaunimui Vilniaus rajone.

  • Droniada Junior Lithuania 2026 Nemenčinėje: 13 komandų varžėsi dronų valdymo užduotyse

    Droniada Junior Lithuania 2026 Nemenčinėje: 13 komandų varžėsi dronų valdymo užduotyse

    Turnyras pirmą kartą vyko Lietuvoje

    Šeštadienį, gegužės 9 dieną, Nemenčinėje surengtas paskutinis šių metų „Droniada Junior Lithuania 2026“ regioninis turnyras. Etapas išsiskyrė tuo, kad pirmą kartą šio formato varžybos vyko Lietuvoje, Vilniaus rajone.

    Renginys surengtas Nemenčinės Konstantino Parčevskio gimnazijoje, o dalyvius subūrė mokyklų komandos iš skirtingų Vilniaus rajono vietovių. Organizatoriai akcentavo, kad tikslas buvo ne tik varžybos, bet ir praktinis technologijų pažinimas.

    Ko mokėsi ir ką demonstravo mokiniai?

    Turnyre dalyvavo 13 komandų iš 7 Vilniaus rajono mokyklų. Mokiniai atliko praktines užduotis, susijusias su dronų valdymu, orientacija ir tikslumo reikalaujančiais manevrais.

    Be praktinės dalies, vyko ir žinių testas apie saugų dronų naudojimą, veikimo principus bei valdymo pagrindus. Tokiu būdu vertintos ne tik techninės komandos narių kompetencijos, bet ir supratimas apie atsakingą skrydžių planavimą.

    Partnerystė su Lenkija ir kelias į finalą

    Turnyras organizuotas bendradarbiaujant Vilniaus rajono savivaldybei ir Rybniko miestui Lenkijoje. Prie renginio prisidėjo iniciatyva #Baskettech ir organizacija „Architects PL“, iki šiol vystę projektus, jungiančius sportą ir inovacijas.

    Organizatorių teigimu, šiemet partnerystė papildyta dronų technologijų kryptimi, siekiant suteikti daugiau praktinių STEM patirčių. Tokie renginiai padeda ugdyti komandinį darbą, komunikaciją ir problemų sprendimą, kai rezultatas priklauso nuo visos komandos veiksmų.

    Po regioninio etapo komandos artimiausiu metu susitiks „Droniada Junior Finals 2026“ didžiajame finale Rybnike. Ten dalyviai turės progą palyginti savo įgūdžius su kitų šalių komandomis ir pamatyti, kaip dronų technologijos taikomos platesniame ugdymo kontekste.

    Nuotr. Anton Lisičkin

  • Vilniaus rajone startavo registracija į 2026 metų jaunimo vasaros užimtumo programą: ką svarbu žinoti

    Vilniaus rajone startavo registracija į 2026 metų jaunimo vasaros užimtumo programą: ką svarbu žinoti

    Kas skelbiama ir kam skirta

    Vilniaus rajono savivaldybė pradėjo registraciją į 2026 metais vyksiančią jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programą. Ji skirta 14–19 metų jaunuoliams, kurie vasaros atostogų metu nori įgyti pirmosios darbo patirties ir legaliai užsidirbti.

    Programa orientuota į liepos ir rugpjūčio mėnesius, kai moksleiviai dažniausiai ieško trumpalaikio darbo. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios iniciatyvos padeda jaunimui anksčiau susipažinti su darbo rinkos taisyklėmis, atsakomybėmis ir darbdavių lūkesčiais.

    „Pirmasis darbas jaunam žmogui yra kur kas daugiau nei tik uždarbis – tai svarbus laiptelis į savarankiškumą, ugdantis atsakomybę ir pasitikėjimą savo jėgomis“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Kaip veiks programa ir kas gali dalyvauti

    Dalyvauti gali jaunuoliai, deklaravę gyvenamąją vietą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje ir besimokantys pagal pagrindinio, vidurinio arba profesinio ugdymo programas. Taip pat numatyta galimybė prisijungti specialiųjų ugdymo poreikių turintiems mokiniams, besimokantiems bendrojo ugdymo mokyklose.

    Svarbi sąlyga – darbo sutartyje nurodytą pirmąją darbo dieną dalyvis turi būti ne jaunesnis nei 14 metų ir ne vyresnis nei 19 metų. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad registracija ir realus įsidarbinimas nėra tas pats: užsiregistravus dar reikia susisiekti su pasirinktu darbdaviu ir suderinti konkrečias sąlygas.

    Kompensacijos darbdaviams ir ankstesnių metų patirtis

    Programoje dalyvaujantiems darbdaviams savivaldybė numato mėnesines kompensacijas už įdarbintą jaunuolį. Nurodoma, kad kompensacija siekia 500 eurų, kai dirbama pilnu etatu, arba 250 eurų, kai dirbama puse etato, o dirbant mažiau ji mažinama proporcingai.

    Ankstesniais metais Vilniaus rajone pagal šią iniciatyvą įsidarbino 30 jaunuolių, juos priėmė 12 skirtingų darbdavių. Praktikoje jaunuoliai dirbo skirtingose srityse – nuo gamybos ir prekybos iki klientų aptarnavimo bei pagalbos organizuojant kultūrinius renginius.

    Registracija: terminai ir svarbios detalės

    Registracija vyksta nuo gegužės 13 dienos iki birželio 1 dienos imtinai. Pasirinkęs darbdavį registracijos anketoje, jaunuolis turi pats asmeniškai susisiekti su darbdaviu nurodytais kontaktais ir suderinti darbo laikotarpį bei darbo pobūdį.

    Taip pat nurodoma, kad subsidijuojamų vietų skaičius yra ribotas, todėl pasiekus numatytą paraiškų skaičių registracija gali būti sustabdyta anksčiau. Su programos įgyvendinimu susijusią informaciją ir konsultacijas teikia savivaldybės atsakingi specialistai.

  • Vilniaus rajone – e. aukcionai būstams: nuo 1 800 eurų, registracija startuoja gegužės 28 dieną

    Vilniaus rajone – e. aukcionai būstams: nuo 1 800 eurų, registracija startuoja gegužės 28 dieną

    Keturi NT objektai – viename aukcionų etape

    Vilniaus rajono savivaldybė skelbia viešuosius elektroninius nekilnojamojo turto aukcionus, kuriuose siūlomi keli butai skirtingose seniūnijose. Pardavimas vyksta nuotoliniu būdu per valstybinę elektroninių aukcionų sistemą.

    Šį kartą aukcionuose numatyti keturi pardavimo objektai, o pradinės kainos svyruoja nuo 1 800 eurų iki 37 710 eurų. Mažiausios kainos būstas yra Bikiškės kaime, didžiausios vertės pasiūlymas – Nemenčinėje.

    Kur ir kokie butai parduodami?

    Maišiagalos miestelyje, Studentų gatvėje, parduodami du skirtingi butai. Vienas jų yra 2 kambarių, 30,89 kv. m ploto (Studentų g. 11-27), kito – 1 kambario, 15,24 kv. m ploto (Studentų g. 11-45).

    Trečiasis objektas – 1 kambario butas Bikiškės kaime (1-4), jo plotas 31,57 kv. m. Ketvirtasis pardavimo objektas apima du 2 kambarių butus Nemenčinėje, A. Mickevičiaus gatvėje: 39,89 kv. m (9-1) ir 47,45 kv. m (9-3).

    Datos, registracija ir apžiūros tvarka

    Dalyvių registracija į aukcionus prasideda 2026 metais gegužės 28 dieną 00.00 valandą ir baigiasi 2026 metais gegužės 29 dieną 23.59 valandą. Aukcionų pradžia numatyta 2026 metais birželio 3 dieną 09.00 valandą, pabaiga – 2026 metais birželio 4 dieną 13.59 valandą.

    Savivaldybė nurodo, kad apžiūra organizuojama tik iš anksto susitarus su atsakingais darbuotojais atitinkamose seniūnijose. Praktikoje tai reiškia, kad prieš teikiant pasiūlymą verta įvertinti ne tik būsto būklę, bet ir dokumentus, priskirtas patalpas bei galimus apribojimus.

    Elektroniniuose aukcionuose svarbu atidžiai perskaityti sąlygas: dalyvio registravimo reikalavimus, garantinio įnašo dydį, atsiskaitymo terminus ir turto perdavimo tvarką. Tokie pardavimai dažnai pritraukia pirkėjus dėl žemesnės startinės kainos, tačiau galutinė suma priklauso nuo dalyvių aktyvumo ir konkurencijos.

  • Gegužę Vilniaus rajone netrūks renginių: miestelių šventės, koncertai ir herbų pristatymai

    Gegužę Vilniaus rajone netrūks renginių: miestelių šventės, koncertai ir herbų pristatymai

    Gegužės antroji pusė Vilniaus rajone žada intensyvų renginių kalendorių: bendruomenių šventes, šeimoms skirtas popietes, koncertus ir tradicinius susibūrimus skirtinguose miesteliuose bei kaimuose. Savivaldybė kviečia gyventojus ir svečius rinktis į renginius, kurie apima tiek laisvalaikį, tiek vietos tradicijų puoselėjimą.

    Šį mėnesį ypač ryškėja bendruomeniškumo kryptis, kuri pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių regioninių renginių tendencijų Lietuvoje. Mažesnių vietovių šventės dažnai sujungia kelias kartas: nuo vaikų veiklų ir sporto iki muzikos programų bei vietos kūrėjų pasirodymų.

    „Gegužės antroji pusė Vilniaus rajone bus ypač turtinga renginių, bendruomenių susitikimų ir gražių tradicijų. Kviečiu šeimas, jaunimą, senjorus ir svečius atvykti į mūsų miestelių ir kaimų šventes, koncertus bei bendruomeninius renginius ir prasmingai praleisti laiką“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Skveras Kalveliuose ir šeimų šventės

    Renginių maratoną pradeda Kalveliai, kur planuojama naujos laisvalaikio erdvės atidarymo šventė. Tokios viešosios erdvės regionuose tampa ne tik poilsio vieta, bet ir praktiniu sprendimu bendruomenės susitikimams, sportui bei kultūriniams užsiėmimams.

    Šeimoms skirtų renginių numatyta ir Pagiriuose bei Rudaminoje. Šios šventės paprastai orientuotos į vaikų užimtumą, edukacinius užsiėmimus ir bendras veiklas, kurios leidžia vienoje vietoje susitikti vietos bendruomenėms bei atvykstantiems svečiams.

    Herbų pristatymai ir vietos tapatybė

    Gegužę Vilniaus rajone išsiskiria ir heraldikai skirti renginiai: Rukainiuose, Bezdonyse ir Šumske planuojamos herbų pristatymo bei pašventinimo šventės. Tokie įvykiai dažnai tampa reikšmingu vietos istorijos akcentu, sutelkiančiu gyventojus ir primenančiu apie bendruomenės identitetą.

    Bezdonyse numatyta dienos programa su šv. mišiomis ir koncertu, o Rukainiuose renginys siejamas ir su Tarptautinės šeimos dienos minėjimu. Tokie deriniai leidžia sujungti tradicijas su šiuolaikinėmis bendruomenės iniciatyvomis.

    Koncertai ir miestų šventės mėnesio pabaigoje

    Muzikos gerbėjams suplanuoti koncertai Sužionyse, Sudervėje ir Dūkštose. Vietos kultūros centrų ir jų skyrių renginiai dažnai tampa proga išgirsti mėgėjų kolektyvus, bendruomenių ansamblius bei svečius atlikėjus, o kartu ir palaikyti vietos kultūrinį gyvenimą.

    Mėnesio pabaigoje numatytos didesnės šventės, tarp jų Nemenčinės miesto šventė, taip pat tradiciniai susibūrimai Buivydžiuose, Marijampolyje ir Juodšiliuose. Tokie renginiai paprastai apima platesnę programą ir pritraukia daugiau dalyvių iš aplinkinių vietovių.

    Norintieji suplanuoti apsilankymus iš anksto, papildomos informacijos apie laiką ir vietą paprastai ieško savivaldybės renginių kalendoriuje ir vietos kultūros įstaigų skelbimuose. Organizatoriai primena, kad kai kurių renginių programos gali būti tikslinamos, todėl verta pasitikrinti aktualią informaciją prieš vykstant.

  • Maišiagaloje su jaunimu aptarta civilinė sauga: kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms ir veikti krizėje

    Maišiagaloje su jaunimu aptarta civilinė sauga: kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms ir veikti krizėje

    Gegužės 4 dieną Maišiagaloje surengtame susitikime su jaunimu pagrindinis dėmesys skirtas civilinei saugai ir praktiniam pasirengimui ekstremalioms situacijoms. Renginyje dalyvavę mokiniai aptarė, kaip atpažinti rizikas, iš anksto planuoti veiksmus ir išlaikyti ramybę netikėtų įvykių metu.

    Susitikimą organizavo VšĮ „Vilniaus socialinis klubas“. Į diskusiją įsitraukė Vilniaus r. Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio gimnazijos ir Vilniaus r. Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijos moksleiviai.

    Į renginį pakviestas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos specialistas Dariusz Litwinowicz dalijosi įžvalgomis apie tai, kas svarbiausia pirmosiomis krizės minutėmis. Pokalbiuose akcentuota, kad pasirengimas prasideda ne nuo pagalbos tarnybų atvykimo, o nuo namų ir mokyklos lygmens įpročių.

    Jaunimas diskutavo, kodėl žmonių elgsena ekstremaliose situacijose skiriasi, kas padeda nepasimesti ir kaip iš anksto susitarti dėl veiksmų su artimaisiais. Aptarta ir tai, kad aiškus šeimos planas bei žinojimas, kur rasti patikimą informaciją, mažina paniką ir padeda greičiau priimti sprendimus.

    Praktinių užsiėmimų metu dalyviai atliko situacijų valdymo pratimus, modeliavo galimus scenarijus ir vertino, kokie sprendimai būtų saugiausi skirtingomis aplinkybėmis. Taip pat išryškintas bendruomenės vaidmuo, nes koordinuota kaimynų, mokyklos ir institucijų komunikacija gali tapti lemiamu veiksniu krizės metu.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad civilinė sauga nėra vien teorija, o kasdieniai įgūdžiai, kuriuos verta ugdyti nuosekliai. Susitikimas Maišiagaloje tapo proga jaunimui ne tik gauti žinių, bet ir praktiškai išbandyti, kaip veikia pasirengimo principai realistiškose situacijose.