Tag: Vilniaus savivaldybė

  • Vilniečiai loterijos būdu sprendė judumą: paaiškėjo, kas pavyko ir kas stringa

    Vilniečiai loterijos būdu sprendė judumą: paaiškėjo, kas pavyko ir kas stringa

    2025 metais Vilniuje surengta pirmoji piliečių asamblėja, kurioje atsitiktinės atrankos, vadinamos demokratine loterija, būdu parinkti gyventojai svarstė, kaip mieste didinti kelionių viešuoju transportu, dviračiu ir pėsčiomis dalį. Asamblėja orientavosi į darnaus judumo sprendimus, kurie mažintų priklausomybę nuo automobilio ir gerintų susisiekimo kokybę.

    Procesą nepriklausomai stebėjo ir vertino Vilniaus universiteto mokslininkės dr. Rasa Bortkevičiūtė ir dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė. Spalio 28 dieną 18.00 valandą numatytas viešas vertinimo rezultatų pristatymas, kuriame bus aptarta, kas asamblėjoje veikė gerai, o kokių pataisų prireiks ateityje.

    „Mūsų lūkestis, kad nepriklausomas asamblėjos vertinimas ir jo viešumas padėtų ir kitoms savivaldybėms įtraukti gyventojus į sudėtingų klausimų sprendimus“, – sakė vertintojos.

    Vertinimo ataskaita parengta remiantis asamblėjos dalyvių apklausomis, reprezentatyviomis Vilniaus miesto gyventojų apklausomis ir interviu su dalyviais, organizatoriais, ekspertais, fasilitatoriais, savanoriais bei sprendimų priėmėjais. Toks metodų derinys leidžia įvertinti ne tik nuotaikas, bet ir paties proceso kokybę, įtrauktį bei skaidrumą.

    Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė pabrėžia, kad nepriklausomas vertinimas svarbus ne vien dėl pagyrimų ar kritikos. Jis padeda suprasti, kaip tokie gyventojų įtraukimo formatai gali tapti realia miesto sprendimų priėmimo dalimi, o ne vienkartiniu eksperimentu.

    „Vertinimas rodo, kad pavyko sukurti kokybišką dialogo procesą, tačiau ateityje turime dar aiškiau apibrėžti asamblėjos vietą miesto sprendimų priėmimo procese“, – sakė L. Kairienė.

    Vertintojai atkreipė dėmesį, kad dalis asamblėjos siūlymų sutapo su jau patvirtintomis Vilniaus darnaus judumo kryptimis, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad rekomendacijos dubliavo savivaldybės planus. Praktikoje strategijos patvirtinimas dar negarantuoja įgyvendinimo, todėl reikšminga, kokius prioritetus, įsigilinę į temą ir išklausę skirtingas puses, suformulavo patys gyventojai.

    Vilniaus miesto savivaldybė anksčiau paskelbė pirmąją asamblėjos rekomendacijų įgyvendinimo apžvalgą, kurioje įvertintos 24 rekomendacijos ir numatyti tolimesni veiksmai. Savivaldybės teigimu, dalis darbų jau vyksta, kitais atvejais rengiami projektai, atliekami pirkimai arba vykdomos reikalingos analizės.

    Vienas iš įvardytų krypčių pavyzdžių yra „Statyk ir važiuok“ aikštelių tinklo plėtra, kur naujos aikštelės įrengimą planuojama užbaigti 2027 metais. Taip pat iki 2026 metų pabaigos numatyta parengti aikštelių tinklo vystymo gaires, kad sprendimai būtų nuoseklūs ir paremti realiu poreikiu.

    Kitas pavyzdys – vaikų judumo ugdymas: parengta antrokams skirta edukacinė programa apie darnų judumą ir viešąjį transportą, o užsiėmimus planuojama įgyvendinti mokslo metų laikotarpiu. Savivaldybė taip pat skelbia tęsianti pasirengimą dviračių saugyklų plėtrai daugiabučių kiemuose, numatant 124 saugyklas per trejus metus ir siekiant, kad pirmieji sprendimai atsirastų iki 2026 metų pabaigos.

    Asamblėjos kontekste aptariama ir didesnės apimties infrastruktūra: vyksta pasirengimas naujos bėginio transporto sistemos galimybių vertinimui, įskaitant tarptautinį konkursą priešprojektiniams pasiūlymams, kaštų ir naudos analizę bei transporto modeliavimą. Senamiestyje, kalbant apie automobilių srautus ir mažiau taršų judėjimą, atnaujinta kilpinio eismo pažeidimų stebėjimo infrastruktūra ir fiksavimo sistema.

    Pasak savivaldybės, tai tik dalis vykstančių darbų, o naujausia rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita planuojama 2026 metų pabaigoje. Viešas vertinimo pristatymas turėtų atsakyti į esminį klausimą, ar tokio formato dalyvaujamoji demokratija Vilniuje taps tęstine praktika ir kaip bus užtikrinta, kad gyventojų pasiūlymai turėtų apčiuopiamą poveikį.

  • Vilniuje dėl filmavimo vakare uždarys Mėsinių gatvę: ribos ir pėsčiuosius, ir parkavimą

    Vilniuje spalio 20 dieną vakare planuojami laikini eismo ribojimai Mėsinių gatvėje. Dėl filmavimo nuo 19 iki 24 valandos čia bus draudžiamas transporto priemonių eismas, išskyrus vietos gyventojus.

    Tuo pačiu laikotarpiu filmavimo vietoje trumpam bus ribojamas ir pėsčiųjų bei dviratininkų judėjimas. Skelbiama, kad ribojimai vienu metu neturėtų trukti ilgiau nei 7 minutes, tačiau dėl jų galimi trumpi spūstelių susidarymai aplinkinėse gatvėse.

    Ribojimai ir aplinkinėse gatvėse

    Organizatoriai taip pat įspėja, kad spalio 20 dieną nuo 19 iki 20 valandos važiuojamojoje dalyje bus pastatytas keltuvas. Dėl to eismo sąlygos Mėsinių gatvėje gali keistis dinamiškai, priklausomai nuo filmavimo darbų eigos.

    Trumpi ribojimai palies ir kitas aplinkines gatves. Nurodoma, kad iki 5 minučių gali būti stabdomas transporto priemonių eismas Šiaulių, Dysnos ir Ašmenų gatvėse.

    Parkavimas tik su leidimais

    Filmavimo zonoje darbų metu automobilių stovėjimas bus leidžiamas tik su specialiais leidimais, skirtais filmavimo įrangai ir transportui. Vairuotojams patariama iš anksto planuoti maršrutą ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvias parkavimo vietas.

    Gyventojams ir įmonėms išduoti leidimai statyti automobilius mokamose vietose mėlynojoje ir raudonojoje zonose spalio 20 dieną galios ir kitose stovėjimo zonose. Miesto atstovai atsiprašo už laikinus nepatogumus ir primena, kad filmavimo metu saugumas filmavimo perimetre yra prioritetas.

  • Vilniuje naktimis užvers Švitrigailos sankryžas: vairuotojams – aiškūs laikai ir apvažiavimai

    Kas ir kada bus ribojama?

    Vilniuje dėl Švitrigailos gatvės asfaltavimo darbų naktimis laikinai bus ribojamas eismas kelių sankryžų zonose. Savivaldybė informuoja, kad darbai vyks naktį, kad būtų kuo mažiau trikdomas dienos pikas.

    Iš spalio 12 dienos į spalio 13 dieną ir iš spalio 13 dienos į spalio 14 dieną nuo 23 iki 4 valandos bus ribojamas pravažiavimas į A. Vivulskio ir T. Ševčenkos gatves bei iš jų sankirtose su Švitrigailos gatve.

    Ribojimai persikels į kitas sankryžas

    Asfaltavimo darbai bus tęsiami ir kitose Švitrigailos gatvės sankirtose. Dėl to numatyti papildomi naktiniai eismo ribojimai, kurie paveiks įvažiavimus į gretimas gatves.

    Iš spalio 14 dienos į spalio 15 dieną ir iš spalio 15 dienos į spalio 16 dieną nuo 23 iki 4 valandos bus ribojamas pravažiavimas į Naugarduko ir Kauno gatves bei iš jų sankirtose su Švitrigailos gatve.

    Ką svarbu žinoti vairuotojams?

    Tokio pobūdžio darbai dažniausiai atliekami naktimis, nes tuo metu eismo srautai mažesni, o tai leidžia greičiau užbaigti asfaltavimo etapą ir sumažinti spūsčių riziką. Vis dėlto net ir naktį vairuotojams verta įsivertinti, kad gali tekti rinktis apylankas.

    Planuojantiems keliones rekomenduojama iš anksto pasitikrinti maršrutą, sekti laikinus kelio ženklus ir, jei įmanoma, vengti įvažiavimų į nurodytas sankryžas ribojimų valandomis. Savivaldybė atsiprašo už laikinus nepatogumus.

  • Kasant Laisvės prospekte nutrūko „Telecentro“ optika: kliuvo LNK ir radijui, keliami klausimai savivaldybei

    Vilniuje, Laisvės prospekte vykdant žemės kasimo darbus buvo pažeistas Lietuvos radijo ir televizijos centro „Telecentro“ optinis kabelis. Dėl incidento laikinai sutriko dalies bendrovės teikiamų ryšio ir transliavimo paslaugų veikimas.

    „Telecentras“ nurodo, kad sutrikimai palietė kai kurių žiniasklaidos priemonių transliacijas, tarp jų Radiocentro, LNK, PWR ir M-1. Bendrovė teigia patyrusi ne tik techninių nesklandumų, bet ir reputacinę žalą.

    Įmonės turimomis žiniomis, incidentas galėjo įvykti todėl, kad kasimo darbai buvo vykdomi be reikiamų leidimų ir išankstinio suderinimo su ryšio operatoriais bei kitomis inžinerinius tinklus eksploatuojančiomis organizacijomis. Tokiais atvejais rizika pažeisti po žeme esančius kabelius ar vamzdynus išauga kelis kartus.

    „Telecentras“ akcentuoja, kad žalos buvo galima išvengti, jei infrastruktūros projektų valdyme būtų užtikrinama griežtesnė rangovų kontrolė, tikslesnis inžinerinių tinklų identifikavimas ir darbų suderinimas su tinklų valdytojais. Bendrovė ragina savivaldybę skirti daugiau dėmesio rizikų valdymui planuojant ir vykdant kasinėjimus intensyvaus eismo bei tankiai užstatytose miesto vietose.

    Ryšių infrastruktūros specialistai pažymi, kad optiniai kabeliai yra kritiškai svarbūs ne tik televizijos ir radijo signalų perdavimui, bet ir duomenų srautams tarp ryšio mazgų. Vieno kabelio pažeidimas gali sukelti grandininius sutrikimus, ypač jei atkarpa yra apkrauta ar alternatyvūs maršrutai tuo metu riboti.

    „Telecentras“ atkreipia dėmesį, kad atvejų, kai Vilniuje kasimo darbai vykdomi be tinkamai įformintų leidimų ir suderinimų, pasitaiko ir anksčiau, todėl būtina griežtesnė procesų kontrolė. Įmonė tikisi, kad incidentas taps postūmiu peržiūrėti praktikas ir užkirsti kelią panašioms situacijoms ateityje.

  • Vilnius stato trečią mokyklą per metus: Pavilnyje kils baseinas ir priedanga, atsivers erdvės visiems

    Pavilnyje startavo naujos progimnazijos statybos

    Vilniuje Pavilnyje, S. Lozoraičio gatvėje, pradėta statyti nauja progimnazija, skirta 1–8 klasių mokiniams. Statybų pradžią pažymėjo simbolinis laiko kapsulės įkasimas, skirtas ateities kartoms.

    Projektą plėtoja savivaldybės viešojo intereso objektus vystanti Vilniaus vystymo kompanija. Miesto teigimu, tai jau trečia nauja mokykla, kurios statybos sostinėje pradėtos per vienus metus.

    Beveik 1 000 mokinių ir baseinas

    Planuojama, kad mokykla bus moderni ir talpi, joje galės mokytis beveik 1 000 vaikų. Projekto sprendiniai apima tris tarpusavyje sujungtus korpusus, kad didesnės apimties pastatas organiškiau įsilietų į augantį rajoną.

    Pagrindiniame pastate numatytos 32 klasės, taip pat dailės studija, muzikos, sporto ir choreografijos salės. Atskiras dėmesys skiriamas gamtos mokslams: suplanuotas laboratorijų korpusas, atliepiantis šiuolaikinio ugdymo poreikius.

    Viename iš korpusų projektuojamas 4 takų, 25 metrų ilgio baseinas. Savivaldybė nurodo, kad sprendimas įrengti baseiną priimtas įvertinus rajono plėtros perspektyvas ir bendruomenės lūkesčius, išsakytus dar projektavimo pradžioje.

    „Pavilnys sparčiai plečiasi, todėl nauja mokykla čia yra labai laukiama. Jau 2027 metų pabaigoje šio rajono šeimos galės vesti vaikus į modernią mokyklą šalia namų“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Priedanga, atviros erdvės ir žaliosios zonos

    Šalia ugdymo erdvių projektuojamas ir saugumo sprendinys: po sporto aikštynu numatyta priedanga, kurios plotas sieks 1 126 kv. m. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie sprendimai pastaraisiais metais vis dažniau integruojami į naujai planuojamus viešuosius pastatus.

    Numatyta, kad dalis mokyklos erdvių po pamokų bus atvira vietos bendruomenei. Kieme suplanuoti amfiteatrai, bėgimo takas, sporto aikštelės ir žaidimų erdvės, kad infrastruktūra būtų naudojama plačiau nei vien mokyklos darbo metu.

    Teritorijoje planuojama įrengti želdynus, sodinti medžius ir krūmus, o šiaurinėje sklypo dalyje numatytas vaismedžių sodas bei daržas su pakeltomis lysvėmis. Toks požiūris siejamas su ugdymo turiniu ir tvarumo kryptimis, kai mokyklų aplinka pasitelkiama praktiniam mokymuisi.

    „Pasikeitus geopolitinei situacijai suprojektavome čia priedangą. Dabar darbai įsibėgėja, o baseinu bei mokyklos lauko erdvėmis galės džiaugtis ne tik moksleiviai, bet ir gyventojai“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Mokyklos architektūrinį sprendinį parengė architektūrinį konkursą laimėjusi MB „De architectura“. Projekto vystytojai pabrėžia, kad tai vienas pirmųjų naujų valstybinių mokyklų projektų Vilniuje, kuriam rengtas architektūrinis konkursas, o bendruomenės įtraukimas vyko dar prieš pradedant projektavimą.

    Statybos darbus vykdo bendrovė „Gilesta“. Rangovas teigia, kad darbai planuojami taip, jog iki žiemos būtų uždengtas stogas, o vidaus darbai galėtų vykti ir šaltuoju sezonu.

    „Mūsų tikslas paprastas – kad statybos aikštelėje viskas veiktų kaip laikrodis, o durys mokiniams atsivertų tada, kada ir suplanuota“, – sakė „Gilesta“ vadovas Romas Paliulis.

    Vilniaus vystymo kompanija nurodo, kad šiuo metu sostinėje taip pat vykdomi kitų švietimo įstaigų projektai, įskaitant mokyklas Jeruzalėje ir Pašilaičiuose bei lopšelius-darželius Pilaitėje ir Balsiuose. Dalies projektų finansavimui taikomas modelis, kai statyboms ir administravimui lėšas skolina tarptautiniai instituciniai bankai.

    Be to, iš savivaldybės biudžeto statomas lopšelis-darželis Pašilaičiuose, Žemynos gatvėje, o kitais metais, pasitelkus Europos Sąjungos finansavimą, planuojama pradėti mokyklos statybas Visoriuose, Bajorų kelyje. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie projektai yra atsakas į augantį vaikų skaičių sparčiai besiplečiančiuose rajonuose.

  • Vilnius prieš Mokytojų dieną atskleidė vardus: 1 000 eurų dovanos ir išskirtinės istorijos

    Vilnius prieš Mokytojų dieną atskleidė vardus: 1 000 eurų dovanos ir išskirtinės istorijos

    Artėjant Mokytojų dienai Vilniuje surengtas tradicinis padėkos vakaras pedagogams, kurių darbas dažnai lieka už viešų įvertinimų ribų. Sostinė apdovanojo dešimt Metų mokytojų ir tris švietimo įstaigų vadovus už profesinį meistriškumą, lyderystę ir iniciatyvas.

    Apdovanotiesiems įteiktas vardinis ekslibris, mero padėka ir 1 000 eurų vertės dovana. Miestas taip pat išskyrė aktyviausius iniciatyvos „Vilnius yra mokykla“ pedagogus, kurie ugdymą perkelia į miesto erdves ir stiprina patyriminį mokymąsi.

    „Mokytojai ugdo vaikų pasitikėjimą savimi, smalsumą, atsakomybę ir norą siekti daugiau. Norime padėkoti ne tik už pamokas, bet ir už tai, kas dažnai lieka už jų ribų“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Pasak savivaldybės, dėmesys mokytojams siejamas ir su ilgalaikiais iššūkiais: pedagogų trūkumu, didėjančiu darbo krūviu bei poreikiu pritraukti jaunų specialistų. Vilnius jau ne vienerius metus taiko priemones, skirtas profesijos patrauklumui didinti, tarp jų ir nemokamą viešąjį transportą sostinėje dirbantiems mokytojams.

    Kas šiemet pripažinti Metų mokytojais

    Metų mokytoja pripažinta Vilniaus Volungės darželio-mokyklos pradinių klasių mokytoja Justina Bortkevičienė. Ji įvertinta už kūrybiškumą, pilietinę ir socialinę veiklą, inovatyvų darbą bei ryšį su bendruomene.

    Tarp laureatų taip pat Vilniaus darželio-mokyklos „Vilija“ priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Ivona Pavlovska. Ji išskirta už drąsą taikyti naujus metodus ir darbą daugiakalbėje aplinkoje, kur ypač svarbūs įtraukties sprendimai.

    Įvertintas ir Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos bei Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos istorijos mokytojas ekspertas Mindaugas Olbutas. Savivaldybė nurodo, kad apdovanojimas skirtas už profesinę brandą, vadybinius gebėjimus ir lyderystę švietimo bendruomenėje.

    Metų mokytojų sąraše ir Vilniaus lopšelio-darželio „Šnekutis“ mokytoja Gintarė Laurinėnaitė, įvertinta už inovatyvumą ir metodų taikymą ugdymo procese. Apdovanota ir Vilniaus „Žaros“ gimnazijos mokytoja Irina Delgiado už integruotas pamokas miesto erdvėse bei ugdymo priemonių kūrimą.

    Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos Tarptautinio bakalaureato biologijos mokytoja Hatice Kubra Kaya įvertinta už individualizuotą, įtraukiantį mokymą ir gebėjimą greitai užmegzti ryšį su mokiniais. Tarp laureatų ir Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“ muzikos mokytoja ekspertė Eglė Povilaitienė, išskirta už metodinę veiklą ir indėlį rengiant būsimus pedagogus.

    Apdovanojimą gavo ir Vilniaus Grigiškių meno mokyklos mokytojas Vladimir Šoch, orkestro įkūrėjas ir dirigentas, įvertintas už muzikinio ugdymo plėtojimą. Metų mokytoja tapo ir Vilniaus Žvėryno gimnazijos istorijos mokytoja Odeta Jonykienė už patyriminį ir įtraukų ugdymą, o Vilniaus lopšelio-darželio „Coliukė“ meninio ugdymo pedagogas Martynas Enčius įvertintas už netradicinius ugdymo sprendimus.

    Įvertinti ir mokyklų vadovai

    Metų vadovų apdovanojimai įteikti trims švietimo lyderiams, kurių darbas susijęs su pokyčių valdymu ir bendruomenių telkimu. Vilniaus Vilkpėdės lopšelio-darželio direktorė Lina Banaitienė apdovanota už lyderystę, iniciatyvas ir tvarumo bei tarptautiškumo kryptis.

    Vilniaus Žemynos progimnazijos direktorė Laura Armanavičė-Geffen įvertinta už strateginių pokyčių įgyvendinimą ir vadybinę lyderystę išlaikant bendruomenės ryšį. Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika apdovanotas už ilgametį sistemingą darbą ir indėlį į miesto švietimą.

    Pasak vicemero Vytauto Mitalo, mokytojų profesijos stiprinimas sostinėje siejamas ne tik su padėkomis, bet ir su realiomis priemonėmis, padedančiomis pritraukti ir išlaikyti pedagogus. „Vilniuje investuojame į mokytojų pritraukimą ir išlaikymą, finansuojame pedagogų studijas“, – sakė Vytautas Mitalas.

    Mokytojų dienos proga sostinė taip pat kviečia pedagogus visą savaitę naudotis šventiniais pasiūlymais: lankytis kultūros renginiuose, muziejuose, dalyvauti ekskursijose ar sporto veiklose. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios iniciatyvos skirtos ne tik padėkoti, bet ir priminti, jog mokytojų darbas yra viena svarbiausių ilgalaikių investicijų į miesto ateitį.

  • Vilniuje pradeda kirsti Šveicarijos miško parką: savivaldybė paaiškino, kas ir kodėl bus šalinama

    Vilniaus savivaldybė pranešė, kad Pavilnių girininkijos Šveicarijos miško parke pradedami sanitariniai atrankiniai miško kirtimo darbai. Darbai planuojami 3-iajame miško kvartale, netoli Žolyno gatvės, šalia Kraujo centro ir Visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos.

    Pasak savivaldybės, tvarkymo tikslas yra sumažinti rizikas gyventojams ir aplinkiniams pastatams. Numatyta šalinti sausuolius ir pavojingus medžius, esančius greta pėsčiųjų takų bei statinių, kad būtų mažinama lūžtančių šakų ar virstančių medžių grėsmė.

    Darbai vykdomi su leidimu

    Savivaldybė nurodo, kad sanitariniai kirtimai vykdomi vadovaujantis miško kirtimo ir miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, taip pat gavus Valstybinės miškų tarnybos išduotą leidimą kirsti mišką. Tokie darbai paprastai planuojami tuomet, kai medžiai yra nudžiūvę, pažeisti ar kelia pavojų infrastruktūrai.

    Sanitarinis atrankinis kirtimas reiškia, kad nėra kertamas visas plotas iš karto, o pašalinami tik konkretūs, blogos būklės ar pavojingi medžiai. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie darbai miško parkuose dažniausiai siejami su lankytojų sauga ir teritorijos priežiūra.

    Kas atliks kirtimus

    Kirtimo darbus Šveicarijos miško parke atliks UAB „Ekonovus“, kuri teikia savivaldybei miško parkų priežiūros paslaugas. Gyventojai raginami atkreipti dėmesį į laikinus ribojimus ir, vykstant darbams, laikytis įrengtų perspėjimų šalia takų.

    Miško parkuose tokie tvarkymo darbai neretai sukelia diskusijų, tačiau savivaldybė akcentuoja, kad šiuo atveju kalbama apie sanitarinį tvarkymą, o ne apie rekreacinės teritorijos pertvarką ar komercinius kirtimus. Tikslus darbų grafikas ir apimtis paprastai tikslinami pagal medžių būklę ir saugos reikalavimus vietoje.

  • Vilniaus atliekų gamyklos ginčas kaista: „Energesman“ įspėja dėl 1 500 000 eurų darbų

    Atstatymas stringa dėl turto perėmimo

    Vilniaus mišrių atliekų rūšiavimo gamyklos pastato atstatymas, pasak operatoriaus „Energesman“, realiai gali judėti toliau tik tuomet, kai Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras perims jau atliktus darbus ir statybines medžiagas bei už tai atsiskaitys. Bendrovė teigia, kad šiuo metu atlikti darbai ir įsigytos medžiagos apskaitomos kaip jos nuosavybė.

    „Energesman“ nurodo, kad pagal pasirašytus darbų priėmimo aktus jau įgyvendinta apie 65 proc. statybos darbų už maždaug 1 500 000 eurų su pridėtinės vertės mokesčiu. Bendrovė pabrėžia, kad be aiškaus perdavimo ir apmokėjimo mechanizmo tolesni rangos veiksmai keltų teisinių rizikų.

    Kokie darbai jau padaryti

    Įmonės teigimu, po gaisro jau atliktos pastato ekspertizės, įvykdyti griovimo ir ardymo darbai, parengti projektavimo sprendiniai, atliktas smėliavimas ir didelė dalis statybos etapų. Tarp svarbiausių įvardijamas laikančiųjų kolonų ir metalinių stogo sijų sumontavimas.

    Taip pat, kaip nurodoma, į teritoriją atgabentos pagal specialų užsakymą pagamintos daugiasluoksnės sienų plokštės ir profiliuota stogo danga. Likę didesni darbai esą susiję su stogo ir sienų dangų užbaigimu bei inžinerinių sistemų įrengimu.

    „Atlikome didžiąją dalį pastato atstatymo darbų, tačiau nei darbai, nei medžiagos nebuvo perduoti. Tolimesnis atstatymas įmanomas tik perėmus tai, kas jau padaryta, ir už tai atsiskaičius“, – sakė „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

    Siūlo perduoti už savikainą

    „Energesman“ tvirtina esanti pasirengusi perduoti atliktus darbus ir įsigytas medžiagas už savikainą, kad atstatymas nesustotų. Bendrovė atkreipia dėmesį, jog rinkoje statybų kaštai pastaraisiais metais buvo smarkiai jautrūs energijos kainų svyravimams, infliacijai ir tiekimo grandinių sutrikimams, todėl analogiški pirkimai dabar galėtų kainuoti iki 30 proc. daugiau.

    Įmonė pabrėžia, kad ji kreipėsi į VAATC ragindama susitarti dėl darbų ir turto perėmimo tvarkos. Pasak „Energesman“, iki šiol VAATC darbų neperėmė, o perėmimą norėjo vykdyti tik visiškai užbaigus statybą, kas, bendrovės vertinimu, situaciją ir užtempė.

    Teisinis konfliktas ir galimi teismo procesai

    Bendrovė primena, kad pavasarį buvo pasirašyta ir teismo patvirtinta taikos sutartis, kurioje, kaip teigiama, numatyta pastato atstatymo ir perdavimo VAATC nuosavybei logika, jei abi pusės laikosi įsipareigojimų. „Energesman“ akcentuoja, kad neatlygintinas perdavimas būtų įmanomas tik esant galiojančioms eksploatavimo ir modernizavimo sutartims.

    Įmonės teigimu, jei VAATC tęs atstatymo darbus neperėmęs jau atliktų darbų ir medžiagų bei už tai neatsiskaitęs, „Energesman“ svarstytų kreiptis į teismą. Taip pat nurodoma, kad tuo atveju, jei teismas pripažintų sutarčių nutraukimą neteisėtu ir „Energesman“ būtų grąžinta teisė tęsti veiklą, galėtų būti taikoma restitucija.

    „Jei būtų tęsiami darbai neperėmus mūsų turto, tai reikštų faktinį mūsų investicijų perėmimą be apmokėjimo. Tikimės, kad iki tokio scenarijaus neprieisime“, – sakė A. Blazgys.

    Atliekų tvarkymo kaina ir skaidrumo klausimai

    Tekste taip pat keliami klausimai dėl laikino atliekų tvarkymo organizavimo, kai darbus vykdo VAATC pasamdytos bendrovės „Ecoservice“ ir „Ekobazė“. Teigiama, kad atliekų tvarkymo kaina išaugo maždaug dvigubai, tačiau tikslesnį poveikį įvertinti sudėtinga, nes, kaip nurodoma, ne visa informacija apie konkursus ir sutartis yra viešinama.

    „Energesman“ atstovai skelbia pradėję kelis teisinius ginčus ir kreipęsi į prokuratūrą, o preliminariai vertinami nuostoliai, jų teigimu, gali siekti apie 20 000 000 eurų. Bendrovė pažymi, kad nuostolių suma gali didėti ilgėjant laikotarpiui, kai gamyklos veikla organizuojama kitaip nei buvo planuota.