CP v2

Tag: Vilniaus savivaldybė

  • Vilniaus daugiabučiuose fiksuojami balsavimai raštu: ką reiškia protokolai Elbingo ir Viršuliškėse?

    Vilniaus miesto daugiabučiuose paskelbti butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolai. Jie susiję su namais Elbingo gatvėje 25, 27, 29, 31 ir 37, taip pat Viršuliškių gatvėje 51, Kintų gatvėje 5, Mėnulio gatvėje 18 ir Krokuvos gatvėje 37.

    Tokie protokolai paprastai parodo, kaip savininkai balsavo dėl namo valdymo ir priežiūros klausimų: administratoriaus pasirinkimo ar keitimo, kaupiamųjų lėšų dydžio, remonto darbų, rangovų ar kitų sprendimų, susijusių su bendru turtu. Balsavimas raštu taikomas, kai sprendimus reikia priimti neužtikrinant susirinkimo vienu metu arba kai taip patogiau surinkti daugumos valią.

    Protokoluose fiksuojamas balsų skaičius, sprendimo priėmimo faktas ir procedūrinės detalės, kurios vėliau tampa svarbios, jei kyla ginčas dėl sprendimo teisėtumo. Praktikoje daugiausia klausimų sukelia tai, ar buvo tinkamai informuoti visi savininkai, ar teisingai apskaičiuoti balsai ir ar sprendimas atitinka įstatymuose numatytą daugumos reikalavimą.

    Daugiabučiuose sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų dažniausiai priklauso nuo savininkų balsų dalies, skaičiuojamos pagal turimą bendrosios nuosavybės dalį. Tai reiškia, kad balsavimo rezultatus gali lemti ne tik balsuojančių žmonių skaičius, bet ir jų valdomų patalpų dalis name, todėl protokolo tikslumas tampa kritiškai svarbus.

    Gyventojams, norintiems įsitikinti sprendimų skaidrumu, verta peržiūrėti, kokiu klausimu buvo balsuojama, kokia buvo balsavimo tvarka ir ar protokole aiškiai nurodyta sprendimo formuluotė. Jei kyla pagrįstų abejonių, įprasta kreiptis į namo administratorių ar bendriją dėl dokumentų paaiškinimo, o ginčo atveju sprendimai gali būti vertinami ir teisminiu keliu.

  • Vilniuje įspėja vairuotojus: šiuos kiemuose paliktus automobilius gali išgabenti priverstinai

    Vilniaus savivaldybė perspėja neeksploatuojamų ir be priežiūros bendro naudojimo vietose paliktų transporto priemonių savininkus: jei automobiliai nebus patraukti, jie gali būti nuvežti priverstinai. Pasak savivaldybės, tokios transporto priemonės ne tik užima parkavimo vietas, bet ir kelia aplinkosauginių rizikų.

    Neprižiūrimi automobiliai dažnai tampa teršalų šaltiniu: iš jų gali tekėti alyva, degalai ar kiti techniniai skysčiai, o ilgainiui jie virsta atliekų kaupimo vietomis. Be to, apleistos transporto priemonės neretai traukia vandalus ir didina netvarkos jausmą daugiabučių kiemuose.

    Kokia atsakomybė gresia savininkui?

    Savivaldybė primena, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 414 straipsnį už neeksploatuojamos transporto priemonės laikymą bendro naudojimo vietose gali būti taikomas įspėjimas. Jei pažeidimas kartojasi, gali būti skiriama bauda nuo 140 iki 300 eurų, taip pat gali būti taikomas transporto priemonės konfiskavimas.

    Praktikoje tai reiškia, kad net ir savo vardu registruoto automobilio palikimas kieme ilgam laikui, kai jis akivaizdžiai nevažiuoja ir nėra prižiūrimas, gali tapti administracinio nusižengimo pagrindu. Savivaldybė paprastai vertina vizualius požymius, pavyzdžiui, techninę būklę, ilgalaikį nejudėjimą, numerių nebuvimą ar akivaizdų apleidimą.

    Kas laukia automobilių be savininko?

    Jeigu transporto priemonė neturi savininko arba savininkas nenustatomas, savivaldybė gali pradėti pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras. Tokiu atveju automobilis perimamas savivaldybės žinion, nuvežamas ir saugomas, kol atsiranda savininkas arba teismas priima sprendimą dėl jo statuso.

    Nuvežimas paprastai nėra pirmas žingsnis: prieš tai skelbiami sąrašai ir nustatomi terminai savininkams sureaguoti. Savivaldybė nurodo, kad sąraše esančių transporto priemonių savininkai automobilį iš bendrojo naudojimo vietos turi patraukti iki 2026 metų spalio 4 dienos, priešingu atveju jis gali būti nuvežtas priverstinai.

    Kokie automobiliai įtraukti į sąrašą?

    Savivaldybės paskelbtame planuojamų perimti transporto priemonių sąraše nurodomos jų buvimo vietos ir seniūnijos įvairiose Vilniaus vietose, įskaitant Fabijoniškes, Justiniškes, Karoliniškes, Lazdynus, Naujininkus, Pašilaičius, Pilaitę, Rasas, Šeškinę, Šnipiškes, Verkius, Viršuliškes ir Žirmūnus.

    Tarp įvardytų transporto priemonių yra ir automobiliai be valstybinių numerių, taip pat įvairių markių modeliai, pavyzdžiui, GAZ, Toyota, Volvo, Citroen, Fiat, Chevrolet, Peugeot, Ford, Lexus, Mercedes-Benz, Audi, Iveco, VW ir BMW. Savivaldybė ragina savininkus nelaukti termino pabaigos ir kuo skubiau sutvarkyti situaciją.

    Gyventojams, pastebėjusiems ilgai nejudantį, akivaizdžiai apleistą automobilį savo kieme ar gatvėje, rekomenduojama kreiptis į savivaldybę ar viešosios tvarkos pareigūnus ir pateikti kuo tikslesnę informaciją apie vietą. Tai padeda greičiau identifikuoti transporto priemonę ir įvertinti, ar ji atitinka neeksploatuojamos transporto priemonės požymius.

  • Vilniuje spręs, kas administruos daugiabučius: gyventojams – svarbus balsavimas dėl 5 objektų

    Vilniaus mieste inicijuojamas sprendimas dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo keliuose daugiabučių namų adresuose. Klausimas aktualus Grigalaukio gatvės 15, Kalvarijų gatvės 43 (unikalus Nr. 1094-0145-5042), Pavasario gatvės 14, Liepkalnio gatvės 3 ir Tvankstos gatvės 10 gyventojams.

    Bendrojo naudojimo objektų administratorius atsakingas už namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų priežiūrą, remontų organizavimą, rangovų parinkimą, avarijų šalinimą ir sukauptų lėšų administravimą. Nuo šio pasirinkimo dažnai priklauso darbų kokybė, sprendimų greitis ir gyventojams pateikiamų sąskaitų skaidrumas.

    Praktikoje administratoriaus keitimas ar naujo paskyrimas dažniausiai siejamas su poreikiu aiškiau planuoti darbus, laiku atlikti privalomą techninę priežiūrą ir suvaldyti išlaidas. Gyventojai tokiuose procesuose gali kelti klausimus dėl kiemo, stogo, laiptinių, vamzdynų būklės, taip pat dėl šilumos punkto ar elektros ūkio priežiūros.

    Sprendžiant administratoriaus pasirinkimo klausimą, svarbu įvertinti ne tik mėnesio administravimo mokestį, bet ir tai, kaip planuojami remonto darbai, kokia yra pirkimų tvarka, ar teikiamos aiškios ataskaitos ir kaip operatyviai reaguojama į gedimus. Gyventojams rekomenduojama prašyti pateikti ankstesnių metų finansines ataskaitas bei darbų planą, kad būtų galima palyginti siūlomą paslaugos apimtį.

    Jeigu administratorius parenkamas ar keičiamas, gyventojams ypač svarbu aktyviai dalyvauti balsavime ir susirinkimuose, nes priimti sprendimai tiesiogiai veikia kasdienę gyvenimo kokybę. Kuo daugiau butų savininkų įsitraukia, tuo mažiau lieka rizikų, kad sprendimai bus priimti neįvertinus visų namo poreikių.

    Artimiausiu metu gyventojams aktualu sekti informaciją apie svarstymų terminus ir sprendimų priėmimo tvarką, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir tinkamas atstovavimas. Tokie administravimo klausimai paprastai apima ir pareigą laiku informuoti savininkus apie planuojamus darbus, numatomas įmokas bei galimus rangos pasiūlymus.

  • Gyventojams svarbi žinia: keičiami namų administratoriai Šaltinių, L. Asanavičiūtės, Markučių ir Aukų gatvėse

    Sostinėje pradėtos procedūros dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus keitimo arba pasirinkimo keliuose daugiabučiuose: Šaltinių g. 11, L. Asanavičiūtės g. 13B, Markučių g. 13 ir Aukų g. 5. Tokiais atvejais gyventojai gali patys nuspręsti, kas administruos namo bendrąsias konstrukcijas ir inžinerines sistemas.

    Pagal galiojančią tvarką bendrojo naudojimo objektų administratorius atsako už namo priežiūrą, planinius ir avarinius darbus, rangovų parinkimą, kaupiamųjų lėšų administravimą, ataskaitas ir informacijos pateikimą gyventojams. Praktikoje administratoriaus pasirinkimas tiesiogiai veikia darbų kainą, jų kokybę, reagavimo laiką ir skaidrumą.

    Savivaldybė paprastai inicijuoja administratoriaus parinkimą ar keitimą, kai baigiasi ankstesnis paskyrimas, administratorius atsisako vykdyti pareigas, neįvykdomi teisės aktų reikalavimai arba gyventojai išreiškia poreikį keisti administravimą. Sprendimuose svarbus ir gyventojų aktyvumas, nes be jų balsų dažnai lieka galioti savivaldybės paskirtas modelis.

    Gyventojams rekomenduojama įvertinti, ar dabartinis administravimas užtikrina aiškias sąmatas ir darbų planavimą, ar laiku šalinamos avarijos, ar pateikiamos suprantamos ataskaitos apie surinktas ir panaudotas lėšas. Taip pat verta pasitikrinti, kokios yra administravimo ir priežiūros kainodaros sąlygos, kaip organizuojami pirkimai ir ar sudaromos galimybės gyventojams susipažinti su sutartimis.

    Pastaraisiais metais daugiabučių administravime vis dažniau keliami skaidrumo, energinio efektyvumo ir ilgalaikio remonto planavimo klausimai, ypač senesniuose namuose. Dėl augančių statybos ir remonto paslaugų kaštų gyventojams tampa svarbu ne tik mažesnė administravimo įmoka, bet ir gebėjimas planuoti renovaciją, stogo, vamzdynų ar šildymo punktų atnaujinimą bei sukaupti tam reikalingas lėšas.

    Jei name renkamasi naujas administratorius, gyventojams naudinga palyginti kelių kandidatų pasiūlymus ir aiškiai susitarti dėl aptarnavimo standartų, komunikacijos kanalų ir atskaitomybės. Kilus klausimams dėl procedūrų, balsavimo ar dokumentų, įprastai galima kreiptis į savivaldybę arba su būsto valdymu susijusias konsultacijas teikiančias institucijas.

  • Vilniuje keičiasi servitutas Geležinkelio g. 3: ką privalo žinoti sklypo naudotojai

    Vilniaus Geležinkelio gatvėje, prie 3 numeriu pažymėto sklypo (kadastro Nr. 0101/0057:222), planuojami pakeitimai, susiję su gretimos teritorijos Geležinkelio g. 1 žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu. Pagal projekto sprendinius numatoma nustatyti kelio servitutą, kuris leistų sklypo Geležinkelio g. 3 savininkui patogiai privažiuoti ir prieiti prie savo valdos.

    Dokumentuose nurodoma, kad servitutas būtų suformuotas projektuojamame sklype kaip 0,0254 hektaro ploto kelio juosta. Ši teritorija būtų skirta užtikrinti teisėtą privažiavimą prie sklypo Geležinkelio g. 3, todėl praktikoje tai gali turėti įtakos tiek judėjimo maršrutams, tiek naudojimosi gretimu sklypu sąlygoms.

    Apie planuojamą servitutą informuojama vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis, kuriose numatyta pareiga informuoti suinteresuotus asmenis ir sudaryti galimybę susipažinti su sprendiniais. Tokiose situacijose ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip servituto ribos pažymėtos brėžiniuose ir kokios konkrečios naudojimosi teisės jame įrašomos.

    Su projektu susipažinti galima UAB „Geodezijos centras“ patalpose Pašilaičių g. 17-38, Vilniuje, taip pat žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje ŽPDRIS. Nurodytas viešinimo laikotarpis yra nuo 2026 metų rugsėjo 14 dienos iki 2026 metų rugsėjo 25 dienos, o projekto paslaugos bylos numeris ŽPDRIS sistemoje yra ZSFP – 101933.

    Gyventojams ir sklypų savininkams tokiais atvejais rekomenduojama įvertinti, ar servitutas nekeičia įprastų naudojimosi sąlygų, ir laiku patikrinti dokumentus bei brėžinius. Jei kyla neaiškumų dėl pravažiavimo tvarkos ar servituto apimties, verta kreiptis į projekto rengėją ir pasitikslinti, kaip sprendiniai bus įtvirtinti galutiniuose dokumentuose.

  • Vilniuje prie judrių gatvių pjaunami medžiai: įvardijo, kur ir kodėl to prireikė

    Vilniaus savivaldybė pranešė, kad Švitrigailos ir Panerių gatvėse bus šalinami nudžiūvę arba labai prastos būklės medžiai. Pasak miesto specialistų, tokie želdiniai gali kelti grėsmę eismo saugumui ir tapti pavojingi stipresnio vėjo ar audrų metu.

    Švitrigailos gatvėje numatyta pašalinti dvi liepas ties 7 ir 9 numeriais, taip pat paprastąjį klevą ties 11B numeriu ir nedidelę liepą ties 11D numeriu. Panerių gatvėje planuojama šalinti nudžiūvusią juodąją tuopą ties 47 numeriu.

    Miesto želdinių priežiūroje įprastai vertinama medžių būklė, kamieno ir šakų stabilumas, puvinio ar pažeidimų požymiai bei rizika aplinkiniams objektams. Judriose gatvėse, kur intensyvus pėsčiųjų ir transporto srautas, net ir dalinai pažeisti medžiai gali tapti avarinių situacijų priežastimi.

    Pastaraisiais metais vis dažniau fiksuojami staigūs škvalai ir audros, dėl kurių lūžtančios šakos ar virstantys medžiai gali apgadinti automobilius, infrastruktūrą ar sužeisti žmones. Dėl to savivaldybės vis dažniau taiko prevencinį pavojingų želdinių šalinimą, ypač ten, kur rizika didžiausia.

    Gyventojams primenama, kad vykdant darbus galimi laikini eismo ar pėsčiųjų judėjimo ribojimai, todėl verta sekti vietoje esančius įspėjamuosius ženklus. Paprastai po avarinių medžių šalinimo savivaldybės planuoja ir atsodinimą, tačiau konkretūs naujų želdinių sprendimai priklauso nuo vietos sąlygų ir inžinerinių tinklų.

  • Vilniuje uždaroma Pūčkorių gatvė: dėl pasaulio čempionato laukia ribojimai ir mieste

    Vilniuje rugsėjo 8–12 dienomis numatomi laikini eismo ribojimai Pūčkorių gatvėje. Pavilnių regioninio parko teritorijoje ir Pūčkorių diskgolfo parke tomis dienomis vyks Pasaulio diskgolfo čempionatas, todėl savivaldybė įspėja apie galimus nepatogumus.

    Nurodytomis dienomis nuo 8 iki 19 valandos transporto priemonių eismas Pūčkorių gatvėje bus ribojamas. Išimtis taikoma vietos gyventojams, tačiau vairuotojams rekomenduojama iš anksto planuoti maršrutus ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvius kelius.

    Eisena centre ir trumpi stabdymai

    Antradienį, rugsėjo 8 dieną, nuo 19 valandos vyks čempionato dalyvių eisena miesto centre. Kolona pajudės nuo Lukiškių aikštės ir eis Gedimino prospektu bei Šventaragio gatve.

    Vėliau dalyviai judės pėsčiųjų takais greta Lietuvos nacionalinio muziejaus, tęsdami maršrutą T. Kosciuškos gatve iki Kalnų parko. Eisenos metu galimi trumpalaikiai eismo stabdymai ir laikini pralaidumo sumažėjimai sankryžose.

    Ką verta žinoti gyventojams

    Didžiausi eismo srautų pokyčiai tikėtini vakare miesto centre ir dienos metu Pavilnių regioninio parko prieigose. Į renginio vietas vykstantiems gyventojams patariama atvykti anksčiau, o piko metu stebėti informaciją apie eismo situaciją.

    Miesto paslaugų organizatoriai atsiprašo už laikinus nepatogumus ir primena, kad ribojimai yra trumpalaikiai. Diskgolfas pastaraisiais metais sparčiai populiarėja visame pasaulyje, o tokio lygio varžybos įprastai pritraukia didesnius dalyvių ir žiūrovų srautus, todėl eismo valdymas tampa būtina renginio dalimi.

  • Vilnius meta rimtą sumą jauniesiems sportininkams: kas gaus 240 eurų už vaiką?

    Vilnius meta rimtą sumą jauniesiems sportininkams: kas gaus 240 eurų už vaiką?

    Beveik 500 000 eurų jaunimui

    Vilniaus savivaldybė trečius metus iš eilės didina investicijas į jaunųjų sportininkų ugdymą ir šiemet Jaunojo sportininko krepšelio programai skiria 499 983,60 eurų. Finansavimą pasidalins 27 sostinėje veikiančios sporto organizacijos, rengiančios vaikus ir jaunuolius ilgalaikiam meistriškumo augimui.

    Pagal programos sąlygas už vieną sportininką organizacijoms numatoma skirti 240 eurų per metus. Šios lėšos paprastai nukreipiamos treniruočių proceso kokybei užtikrinti, dalyvavimui varžybose, inventoriui ir kitoms ugdymui būtinoms išlaidoms.

    Ką turi užtikrinti organizacijos

    Jaunojo sportininko krepšelis skirtas toms organizacijoms, kurios gali užtikrinti nuoseklų sportininkų rengimą nuo pradinių treniruočių iki aukšto meistriškumo. Vertinant paraiškas akcentuojama trenerių kvalifikacija, treniruočių bazė, ugdymo tęstinumas ir sportininkų dalyvavimas oficialiose varžybose.

    Programos tikslas – ne vien trumpalaikė parama, o aiškiai pamatuojamos sąlygos vaikams sportuoti stabiliai ir kokybiškai. Savivaldybė pabrėžia, kad miesto sporto mokyklos ir klubai yra grandis, iš kurios vėliau išauga nacionalinių rinktinių kandidatai.

    „Norime, kad kuo daugiau vaikų ir jaunuolių Vilniuje turėtų galimybę sportuoti kokybiškomis sąlygomis ir nuosekliai siekti aukščiausių rezultatų“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    „Už kiekvieno čempiono stovi labai plati komanda, kurios kasdienį darbą jaunojo sportininko krepšelis gali palengvinti“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Programa plečiasi: nuo kelių sportų iki 30

    Per trejus metus programa akivaizdžiai išaugo ir apėmė gerokai platesnį sporto šakų spektrą. Jei 2024 metais finansavimas buvo skirtas tik futbolo ir krepšinio organizacijoms, vėliau paraiškas galėjo teikti įvairių sporto šakų atstovai, o šiemet programa apima 30 sporto šakų.

    Šiais metais savivaldybė sulaukė 29 paraiškų, daugiausia jų pateikė futbolo organizacijos. Tarp pareiškėjų buvo ir kiokušin karatė, ledo ritulio, taip pat pavienės paraiškos iš regbio, lengvosios atletikos, laipiojimo sporto, dziudo, dviračių sporto, badmintono, teniso, tinklinio ir kitų sporto šakų bendruomenių.

    Šiemet skiriama suma yra didžiausia nuo programos pradžios. Ankstesniais metais šiai priemonei buvo numatoma po 400 000 eurų, o augant paraiškų skaičiui bei norui įtraukti daugiau sporto šakų finansavimas buvo didinamas, pernai iš viso paskirstant 446 160 eurų.

  • Skambučiai užtvindė Vilniaus savivaldybę: Socialinių išmokų skyrius perspėja dėl eilių

    Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyrius praneša, kad pastaruoju metu fiksuoja didesnį nei įprasta klientų skambučių srautą. Dėl to gyventojams gali tekti ilgiau laukti eilėje, kol pavyks prisiskambinti konsultantui.

    Skyrius teikia konsultacijas telefonu +370 800 35545, tačiau dėl apkrovos daliai skambinančiųjų ryšys su specialistu gali užtrukti. Savivaldybė ragina planuoti kreipimąsi iš anksto ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvius kanalus.

    Gyventojai socialinių išmokų klausimais taip pat gali kreiptis per tiesioginio pokalbio funkciją savivaldybės Socialinių išmokų sistemoje. Kitas būdas gauti atsakymą ar pateikti užklausą yra elektroninis paštas sis@vilnius.lt.

    Norintiems atvykti gyvai į Socialinių išmokų skyriaus Klientų aptarnavimo centrą Konstitucijos prospekte 3 primenama, kad vizitui reikalinga išankstinė registracija. Registruotis galima elektroniniu būdu, prisijungus prie savivaldybės registracijos sistemos.

    Prašymus dėl socialinių išmokų gyventojai gali teikti ir nuotoliniu būdu per SPIS sistemą arba per Vilniaus savivaldybės elektroninių paslaugų portalą. Taip pat galima pateikti pasirašytus prašymus elektroniniu būdu su saugiu elektroniniu parašu, per E. pristatymo sistemą arba siųsti registruotu paštu, pridedant asmens dokumento kopiją.

    Savivaldybė pažymi, kad konkretūs prašymų pateikimo būdai ir reikalavimai gali skirtis priklausomai nuo paslaugos ar išmokos, todėl gyventojams rekomenduojama pasitikslinti pasirinktos paslaugos aprašyme. Skyrius atsiprašo už laikinus nepatogumus ir prašo gyventojų kantrybės.

  • Vilnius skelbia emisijų lūžį: per 3 metus minus 13 proc., bet transportas taršą tik augina

    Vilnius skelbia emisijų lūžį: per 3 metus minus 13 proc., bet transportas taršą tik augina

    Vilniaus miesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos 2021–2024 metais sumažėjo 12,8 proc., rodo naujausia miesto emisijų apskaita. Duomenis reguliariai vertina VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“, analizuojanti pagrindines sritis – nuo energijos ir transporto iki atliekų bei nuotekų.

    Emisijų mažinimas siejamas su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos padarinių, kurie vis dažniau pasireiškia ir Lietuvoje. Miestams tai reiškia augančią riziką sveikatai, infrastruktūrai ir ekonomikai, ypač dėl karščio bangų, intensyvių liūčių ir oro taršos epizodų.

    Didžiausią teigiamą efektą Vilniuje davė energetikos pokyčiai. Su elektros vartojimu susijusios emisijos per 2021–2024 metus sumažėjo apie 22 proc., o energijos gamybos sektoriuje – apie 34 proc., todėl bendras miesto balansas tapo palankesnis.

    „Beveik 13 proc. per trejus metus sumažėjusios emisijos yra Vilniui reikšmingas rezultatas, tačiau duomenys aiškiai parodo užduotis transporto sektoriuje, kuris generuoja didžiausią miesto emisijų dalį“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Vietinės elektros gamybos šuolis

    Vienas ryškiausių pokyčių – vietinė elektros gamyba. Jei 2021 metais Vilniuje buvo pagaminama apie 5 proc. visos mieste suvartojamos elektros energijos, tai 2024 metais šis rodiklis išaugo iki maždaug 26 proc.

    Prie augimo prisidėjo sparčiai didėjantys gaminančių vartotojų pajėgumai: per trejus metus bendra instaliuota galia Vilniuje išaugo daugiau kaip šešis kartus, o pagamintos elektros kiekis – apie devynis kartus. Skaičiai rodo, kad ši kryptis tapo viena pagrindinių, mažinančių miesto priklausomybę nuo išorinių energijos šaltinių.

    Keitėsi ir centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai naudojamas kuras. 2021–2024 metais gamtinių dujų vartojimas sumažėjo 66 proc., o biokuro naudojimas išaugo 53 proc., taip mažinant iškastinio kuro dalį šilumos ūkyje.

    „Svarbu matyti ne tik bendrą pozityvų emisijų sumažėjimą, bet ir tai, kas jį lėmė: daugiau elektros pasigaminame vietoje, auga atsinaujinančių išteklių naudojimas, keičiasi šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra“, – sakė VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“ direktorė Agnė Eigminienė.

    Transportas tampa didžiausiu iššūkiu

    Nors energetika traukė emisijas žemyn, transporto sektoriuje fiksuotas priešingas judėjimas. Transporto emisijos 2021–2024 metais išaugo apie 6 proc., o šio sektoriaus dalis bendrame Vilniaus emisijų balanse padidėjo nuo 36 proc. 2021 metais iki 44 proc. 2024 metais.

    Augimas siejamas su didėjusiu judėjimo intensyvumu: nuo 2022 metų transporto priemonių rida Vilniuje kasmet didėjo maždaug 2–3 proc. Nors didėjo biodegalų ir elektros naudojimas, šių pokyčių kol kas nepakako, kad bendros sektoriaus emisijos imtų mažėti.

    „Transportas šiandien yra sritis, kurioje turime didžiausią potencialą mažinti emisijas: reikia patogaus viešojo transporto, mikromobilumo sprendimų ir netaršaus asmeninio bei komercinio transporto skatinimo“, – sakė A. Eigminienė.

    Kaip skaičiuojamos miesto emisijos

    Skaičiuojant Vilniaus emisijas vertinamas administracinėse ribose sudeginto kuro ir suvartotos elektros kiekis, mieste susidarančios atliekos bei nuotekos. Įtraukiamos ir su Vilniuje susidariusių atliekų tvarkymu susijusios emisijos net tada, kai jos tvarkomos už miesto ribų.

    Baziniai Vilniaus apskaitos metai yra 2021-ieji. Rengiant naujausią apskaitą buvo patikslinta metodika ir perskaičiuoti 2021–2024 metų duomenys, kad skirtingų metų rezultatai būtų palyginami tais pačiais principais.

    2024 metais Vilniaus miesto emisijos sudarė apie dešimtadalį visų Lietuvos emisijų, neįskaitant su elektros vartojimu susijusių išmetimų. Šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis laikomos šilumą atmosferoje sulaikančios dujos, iš kurių svarbiausios yra anglies dioksidas, metanas, azoto suboksidas ir fluorintos dujos.