Tag: Vilniaus savivaldybė

  • Vilniuje keičiasi servitutas Geležinkelio g. 3: ką privalo žinoti sklypo naudotojai

    Vilniaus Geležinkelio gatvėje, prie 3 numeriu pažymėto sklypo (kadastro Nr. 0101/0057:222), planuojami pakeitimai, susiję su gretimos teritorijos Geležinkelio g. 1 žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu. Pagal projekto sprendinius numatoma nustatyti kelio servitutą, kuris leistų sklypo Geležinkelio g. 3 savininkui patogiai privažiuoti ir prieiti prie savo valdos.

    Dokumentuose nurodoma, kad servitutas būtų suformuotas projektuojamame sklype kaip 0,0254 hektaro ploto kelio juosta. Ši teritorija būtų skirta užtikrinti teisėtą privažiavimą prie sklypo Geležinkelio g. 3, todėl praktikoje tai gali turėti įtakos tiek judėjimo maršrutams, tiek naudojimosi gretimu sklypu sąlygoms.

    Apie planuojamą servitutą informuojama vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis, kuriose numatyta pareiga informuoti suinteresuotus asmenis ir sudaryti galimybę susipažinti su sprendiniais. Tokiose situacijose ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip servituto ribos pažymėtos brėžiniuose ir kokios konkrečios naudojimosi teisės jame įrašomos.

    Su projektu susipažinti galima UAB „Geodezijos centras“ patalpose Pašilaičių g. 17-38, Vilniuje, taip pat žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje ŽPDRIS. Nurodytas viešinimo laikotarpis yra nuo 2026 metų rugsėjo 14 dienos iki 2026 metų rugsėjo 25 dienos, o projekto paslaugos bylos numeris ŽPDRIS sistemoje yra ZSFP – 101933.

    Gyventojams ir sklypų savininkams tokiais atvejais rekomenduojama įvertinti, ar servitutas nekeičia įprastų naudojimosi sąlygų, ir laiku patikrinti dokumentus bei brėžinius. Jei kyla neaiškumų dėl pravažiavimo tvarkos ar servituto apimties, verta kreiptis į projekto rengėją ir pasitikslinti, kaip sprendiniai bus įtvirtinti galutiniuose dokumentuose.

  • Vilniuje prie judrių gatvių pjaunami medžiai: įvardijo, kur ir kodėl to prireikė

    Vilniaus savivaldybė pranešė, kad Švitrigailos ir Panerių gatvėse bus šalinami nudžiūvę arba labai prastos būklės medžiai. Pasak miesto specialistų, tokie želdiniai gali kelti grėsmę eismo saugumui ir tapti pavojingi stipresnio vėjo ar audrų metu.

    Švitrigailos gatvėje numatyta pašalinti dvi liepas ties 7 ir 9 numeriais, taip pat paprastąjį klevą ties 11B numeriu ir nedidelę liepą ties 11D numeriu. Panerių gatvėje planuojama šalinti nudžiūvusią juodąją tuopą ties 47 numeriu.

    Miesto želdinių priežiūroje įprastai vertinama medžių būklė, kamieno ir šakų stabilumas, puvinio ar pažeidimų požymiai bei rizika aplinkiniams objektams. Judriose gatvėse, kur intensyvus pėsčiųjų ir transporto srautas, net ir dalinai pažeisti medžiai gali tapti avarinių situacijų priežastimi.

    Pastaraisiais metais vis dažniau fiksuojami staigūs škvalai ir audros, dėl kurių lūžtančios šakos ar virstantys medžiai gali apgadinti automobilius, infrastruktūrą ar sužeisti žmones. Dėl to savivaldybės vis dažniau taiko prevencinį pavojingų želdinių šalinimą, ypač ten, kur rizika didžiausia.

    Gyventojams primenama, kad vykdant darbus galimi laikini eismo ar pėsčiųjų judėjimo ribojimai, todėl verta sekti vietoje esančius įspėjamuosius ženklus. Paprastai po avarinių medžių šalinimo savivaldybės planuoja ir atsodinimą, tačiau konkretūs naujų želdinių sprendimai priklauso nuo vietos sąlygų ir inžinerinių tinklų.

  • Vilniuje uždaroma Pūčkorių gatvė: dėl pasaulio čempionato laukia ribojimai ir mieste

    Vilniuje rugsėjo 8–12 dienomis numatomi laikini eismo ribojimai Pūčkorių gatvėje. Pavilnių regioninio parko teritorijoje ir Pūčkorių diskgolfo parke tomis dienomis vyks Pasaulio diskgolfo čempionatas, todėl savivaldybė įspėja apie galimus nepatogumus.

    Nurodytomis dienomis nuo 8 iki 19 valandos transporto priemonių eismas Pūčkorių gatvėje bus ribojamas. Išimtis taikoma vietos gyventojams, tačiau vairuotojams rekomenduojama iš anksto planuoti maršrutus ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvius kelius.

    Eisena centre ir trumpi stabdymai

    Antradienį, rugsėjo 8 dieną, nuo 19 valandos vyks čempionato dalyvių eisena miesto centre. Kolona pajudės nuo Lukiškių aikštės ir eis Gedimino prospektu bei Šventaragio gatve.

    Vėliau dalyviai judės pėsčiųjų takais greta Lietuvos nacionalinio muziejaus, tęsdami maršrutą T. Kosciuškos gatve iki Kalnų parko. Eisenos metu galimi trumpalaikiai eismo stabdymai ir laikini pralaidumo sumažėjimai sankryžose.

    Ką verta žinoti gyventojams

    Didžiausi eismo srautų pokyčiai tikėtini vakare miesto centre ir dienos metu Pavilnių regioninio parko prieigose. Į renginio vietas vykstantiems gyventojams patariama atvykti anksčiau, o piko metu stebėti informaciją apie eismo situaciją.

    Miesto paslaugų organizatoriai atsiprašo už laikinus nepatogumus ir primena, kad ribojimai yra trumpalaikiai. Diskgolfas pastaraisiais metais sparčiai populiarėja visame pasaulyje, o tokio lygio varžybos įprastai pritraukia didesnius dalyvių ir žiūrovų srautus, todėl eismo valdymas tampa būtina renginio dalimi.

  • Vilnius meta rimtą sumą jauniesiems sportininkams: kas gaus 240 eurų už vaiką?

    Vilnius meta rimtą sumą jauniesiems sportininkams: kas gaus 240 eurų už vaiką?

    Beveik 500 000 eurų jaunimui

    Vilniaus savivaldybė trečius metus iš eilės didina investicijas į jaunųjų sportininkų ugdymą ir šiemet Jaunojo sportininko krepšelio programai skiria 499 983,60 eurų. Finansavimą pasidalins 27 sostinėje veikiančios sporto organizacijos, rengiančios vaikus ir jaunuolius ilgalaikiam meistriškumo augimui.

    Pagal programos sąlygas už vieną sportininką organizacijoms numatoma skirti 240 eurų per metus. Šios lėšos paprastai nukreipiamos treniruočių proceso kokybei užtikrinti, dalyvavimui varžybose, inventoriui ir kitoms ugdymui būtinoms išlaidoms.

    Ką turi užtikrinti organizacijos

    Jaunojo sportininko krepšelis skirtas toms organizacijoms, kurios gali užtikrinti nuoseklų sportininkų rengimą nuo pradinių treniruočių iki aukšto meistriškumo. Vertinant paraiškas akcentuojama trenerių kvalifikacija, treniruočių bazė, ugdymo tęstinumas ir sportininkų dalyvavimas oficialiose varžybose.

    Programos tikslas – ne vien trumpalaikė parama, o aiškiai pamatuojamos sąlygos vaikams sportuoti stabiliai ir kokybiškai. Savivaldybė pabrėžia, kad miesto sporto mokyklos ir klubai yra grandis, iš kurios vėliau išauga nacionalinių rinktinių kandidatai.

    „Norime, kad kuo daugiau vaikų ir jaunuolių Vilniuje turėtų galimybę sportuoti kokybiškomis sąlygomis ir nuosekliai siekti aukščiausių rezultatų“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    „Už kiekvieno čempiono stovi labai plati komanda, kurios kasdienį darbą jaunojo sportininko krepšelis gali palengvinti“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Programa plečiasi: nuo kelių sportų iki 30

    Per trejus metus programa akivaizdžiai išaugo ir apėmė gerokai platesnį sporto šakų spektrą. Jei 2024 metais finansavimas buvo skirtas tik futbolo ir krepšinio organizacijoms, vėliau paraiškas galėjo teikti įvairių sporto šakų atstovai, o šiemet programa apima 30 sporto šakų.

    Šiais metais savivaldybė sulaukė 29 paraiškų, daugiausia jų pateikė futbolo organizacijos. Tarp pareiškėjų buvo ir kiokušin karatė, ledo ritulio, taip pat pavienės paraiškos iš regbio, lengvosios atletikos, laipiojimo sporto, dziudo, dviračių sporto, badmintono, teniso, tinklinio ir kitų sporto šakų bendruomenių.

    Šiemet skiriama suma yra didžiausia nuo programos pradžios. Ankstesniais metais šiai priemonei buvo numatoma po 400 000 eurų, o augant paraiškų skaičiui bei norui įtraukti daugiau sporto šakų finansavimas buvo didinamas, pernai iš viso paskirstant 446 160 eurų.

  • Skambučiai užtvindė Vilniaus savivaldybę: Socialinių išmokų skyrius perspėja dėl eilių

    Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyrius praneša, kad pastaruoju metu fiksuoja didesnį nei įprasta klientų skambučių srautą. Dėl to gyventojams gali tekti ilgiau laukti eilėje, kol pavyks prisiskambinti konsultantui.

    Skyrius teikia konsultacijas telefonu +370 800 35545, tačiau dėl apkrovos daliai skambinančiųjų ryšys su specialistu gali užtrukti. Savivaldybė ragina planuoti kreipimąsi iš anksto ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvius kanalus.

    Gyventojai socialinių išmokų klausimais taip pat gali kreiptis per tiesioginio pokalbio funkciją savivaldybės Socialinių išmokų sistemoje. Kitas būdas gauti atsakymą ar pateikti užklausą yra elektroninis paštas sis@vilnius.lt.

    Norintiems atvykti gyvai į Socialinių išmokų skyriaus Klientų aptarnavimo centrą Konstitucijos prospekte 3 primenama, kad vizitui reikalinga išankstinė registracija. Registruotis galima elektroniniu būdu, prisijungus prie savivaldybės registracijos sistemos.

    Prašymus dėl socialinių išmokų gyventojai gali teikti ir nuotoliniu būdu per SPIS sistemą arba per Vilniaus savivaldybės elektroninių paslaugų portalą. Taip pat galima pateikti pasirašytus prašymus elektroniniu būdu su saugiu elektroniniu parašu, per E. pristatymo sistemą arba siųsti registruotu paštu, pridedant asmens dokumento kopiją.

    Savivaldybė pažymi, kad konkretūs prašymų pateikimo būdai ir reikalavimai gali skirtis priklausomai nuo paslaugos ar išmokos, todėl gyventojams rekomenduojama pasitikslinti pasirinktos paslaugos aprašyme. Skyrius atsiprašo už laikinus nepatogumus ir prašo gyventojų kantrybės.

  • Vilnius skelbia emisijų lūžį: per 3 metus minus 13 proc., bet transportas taršą tik augina

    Vilnius skelbia emisijų lūžį: per 3 metus minus 13 proc., bet transportas taršą tik augina

    Vilniaus miesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos 2021–2024 metais sumažėjo 12,8 proc., rodo naujausia miesto emisijų apskaita. Duomenis reguliariai vertina VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“, analizuojanti pagrindines sritis – nuo energijos ir transporto iki atliekų bei nuotekų.

    Emisijų mažinimas siejamas su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos padarinių, kurie vis dažniau pasireiškia ir Lietuvoje. Miestams tai reiškia augančią riziką sveikatai, infrastruktūrai ir ekonomikai, ypač dėl karščio bangų, intensyvių liūčių ir oro taršos epizodų.

    Didžiausią teigiamą efektą Vilniuje davė energetikos pokyčiai. Su elektros vartojimu susijusios emisijos per 2021–2024 metus sumažėjo apie 22 proc., o energijos gamybos sektoriuje – apie 34 proc., todėl bendras miesto balansas tapo palankesnis.

    „Beveik 13 proc. per trejus metus sumažėjusios emisijos yra Vilniui reikšmingas rezultatas, tačiau duomenys aiškiai parodo užduotis transporto sektoriuje, kuris generuoja didžiausią miesto emisijų dalį“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Vietinės elektros gamybos šuolis

    Vienas ryškiausių pokyčių – vietinė elektros gamyba. Jei 2021 metais Vilniuje buvo pagaminama apie 5 proc. visos mieste suvartojamos elektros energijos, tai 2024 metais šis rodiklis išaugo iki maždaug 26 proc.

    Prie augimo prisidėjo sparčiai didėjantys gaminančių vartotojų pajėgumai: per trejus metus bendra instaliuota galia Vilniuje išaugo daugiau kaip šešis kartus, o pagamintos elektros kiekis – apie devynis kartus. Skaičiai rodo, kad ši kryptis tapo viena pagrindinių, mažinančių miesto priklausomybę nuo išorinių energijos šaltinių.

    Keitėsi ir centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai naudojamas kuras. 2021–2024 metais gamtinių dujų vartojimas sumažėjo 66 proc., o biokuro naudojimas išaugo 53 proc., taip mažinant iškastinio kuro dalį šilumos ūkyje.

    „Svarbu matyti ne tik bendrą pozityvų emisijų sumažėjimą, bet ir tai, kas jį lėmė: daugiau elektros pasigaminame vietoje, auga atsinaujinančių išteklių naudojimas, keičiasi šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra“, – sakė VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“ direktorė Agnė Eigminienė.

    Transportas tampa didžiausiu iššūkiu

    Nors energetika traukė emisijas žemyn, transporto sektoriuje fiksuotas priešingas judėjimas. Transporto emisijos 2021–2024 metais išaugo apie 6 proc., o šio sektoriaus dalis bendrame Vilniaus emisijų balanse padidėjo nuo 36 proc. 2021 metais iki 44 proc. 2024 metais.

    Augimas siejamas su didėjusiu judėjimo intensyvumu: nuo 2022 metų transporto priemonių rida Vilniuje kasmet didėjo maždaug 2–3 proc. Nors didėjo biodegalų ir elektros naudojimas, šių pokyčių kol kas nepakako, kad bendros sektoriaus emisijos imtų mažėti.

    „Transportas šiandien yra sritis, kurioje turime didžiausią potencialą mažinti emisijas: reikia patogaus viešojo transporto, mikromobilumo sprendimų ir netaršaus asmeninio bei komercinio transporto skatinimo“, – sakė A. Eigminienė.

    Kaip skaičiuojamos miesto emisijos

    Skaičiuojant Vilniaus emisijas vertinamas administracinėse ribose sudeginto kuro ir suvartotos elektros kiekis, mieste susidarančios atliekos bei nuotekos. Įtraukiamos ir su Vilniuje susidariusių atliekų tvarkymu susijusios emisijos net tada, kai jos tvarkomos už miesto ribų.

    Baziniai Vilniaus apskaitos metai yra 2021-ieji. Rengiant naujausią apskaitą buvo patikslinta metodika ir perskaičiuoti 2021–2024 metų duomenys, kad skirtingų metų rezultatai būtų palyginami tais pačiais principais.

    2024 metais Vilniaus miesto emisijos sudarė apie dešimtadalį visų Lietuvos emisijų, neįskaitant su elektros vartojimu susijusių išmetimų. Šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis laikomos šilumą atmosferoje sulaikančios dujos, iš kurių svarbiausios yra anglies dioksidas, metanas, azoto suboksidas ir fluorintos dujos.

  • Justiniškėse vaikų aikštelė tapo suaugusiųjų klubu: pavėsinė užpildyta, idėjos gimsta kasdien

    Justiniškėse vaikų aikštelė tapo suaugusiųjų klubu: pavėsinė užpildyta, idėjos gimsta kasdien

    Justiniškėse vaikų žaidimų aikštelėje atsiradusi pavėsinė netikėtai pakeitė kiemo ritmą: tėvai ir senjorai čia užsibūna ilgiau nei vaikai. Iš paprastos užuovėjos nuo saulės ar lietaus erdvė virto neformalia bendruomenės susitikimų vieta, kur mezgasi pažintys ir sprendžiami kasdieniai klausimai.

    Pavėsinės idėją Vilniaus dalyvaujamojo biudžeto programai pateikė justiniškietis Tomas Byla, auginantis du vaikus. Jo sumanymas gimė iš paprasto poreikio: kol vaikai žaidžia, suaugusiesiems dažnai tenka tiesiog laukti, todėl atsirado noras sukurti patogią vietą prisėsti ir pabūti drauge.

    „Norėjosi, kad tėvams buvimas aikštelėje nebūtų tik laukimas, kol vaikai baigs žaisti. Kad galėtume ir patys prisėsti, pabendrauti, pabūti“, – sakė Tomas Byla.

    Pasak gyventojų, pavėsinė beveik visada užimta: joje laiką leidžia mamos, vyresnio amžiaus žmonės, užsuka kaimynai iš gretimų kiemų. Tokios mažos viešosios erdvės vis dažniau tampa mikrobendruomenių centrais, nes suteikia paprastą, kasdienį pretekstą susitikti ne internetu, o gyvai.

    Įsitraukimas nesustojo ties įrengimu: žmonės jau svarsto, kaip erdvę toliau tobulinti, pavyzdžiui, įrengti stiklines sieneles, kurios apsaugotų nuo vėjo. Tai rodo, kad objektas tapo savas, o dalyvavimas miesto sprendimuose gali prasidėti nuo nedidelio, bet aiškiai jaučiamo pokyčio.

    Dalyvaujamasis biudžetas: kaip teikti idėjas

    Vilniuje gyventojai vėl kviečiami teikti idėjas programai „Dalyvauk! Vilnius“ ir siūlyti, kaip pagerinti savo seniūniją ar visą miestą. Tokios iniciatyvos dažniausiai apima viešąsias erdves, vaikų žaidimų aikšteles, poilsio zonas ar sprendimus, kurie padeda kurti saugesnę ir patogesnę kasdienę aplinką.

    Idėjų laukiama iki rugsėjo 27 dienos, o jas pateikti galima oficialioje programos svetainėje. Šiemet gyventojų iniciatyvoms numatoma daugiau nei 1 600 000 eurų: seniūnijų mažos apimties projektams skiriama 630 000 eurų, vienai seniūnijos idėjai numatant iki 30 000 eurų.

    Didelės apimties, visam miestui skirtoms idėjoms planuojama 1 000 000 eurų, o vieno projekto biudžetas negali viršyti 250 000 eurų. Tokie skaičiai reiškia, kad dalis sprendimų gali būti greitai įgyvendinami konkrečiuose kiemuose, o ambicingesnės idėjos turi realią galimybę tapti miesto infrastruktūros dalimi.

  • Vilniečiai nebeprisiskambina dėl išmokų: savivaldybė skubiai siūlo kitus kelius

    Vilniaus savivaldybė informuoja, kad dėl techninių kliūčių laikinai sutrikęs Socialinių išmokų skyriaus klientų aptarnavimas telefonu. Dėl to gyventojams gali nepavykti prisiskambinti konsultacijai socialinių išmokų klausimais.

    Savivaldybė pabrėžia, kad sutrikimas yra laikinas, o jo šalinimo metu gyventojai raginami rinktis kitus konsultavimo kanalus. Tokiose situacijose dažniausiai išauga elektroninių užklausų srautas, todėl atsakymai gali užtrukti ilgiau nei įprastai.

    Konsultacijas Socialinių išmokų klausimais savivaldybė siūlo gauti per konsultacijų pokalbį interneto svetainėje arba kreipiantis el. paštu. Šie kanalai leidžia pateikti klausimą raštu ir, jei reikia, pridėti dokumentus.

    Gyventojai, norintys atvykti į Socialinių išmokų skyriaus klientų aptarnavimo centrą Konstitucijos prospekte, kviečiami registruotis iš anksto elektroniniu būdu. Tai padeda valdyti klientų srautus ir trumpinti laukimo laiką vietoje.

    Prašymus dėl socialinių išmokų galima teikti elektroniniu būdu per SPIS arba savivaldybės e. paslaugų sistemą, taip pat pateikiant pasirašytą prašymą el. paštu ar per E. pristatymą. Savivaldybė primena, kad atskirų išmokų ir paslaugų aprašymuose nurodyti tikslūs pateikimo būdai ir reikalaujami dokumentai.

    Savivaldybė atsiprašo už laikinus nepatogumus ir prašo gyventojų supratingumo, kol techniniai nesklandumai bus pašalinti. Rekomenduojama, jei klausimas skubus, rinktis rašytinį kreipimosi būdą, kad užklausa būtų užfiksuota ir galėtų būti nagrinėjama eilės tvarka.

  • Svarbus posūkis daugiabučių valdyme: skelbiami balsavimo raštu protokolai Vilniuje

    Vilniaus mieste paviešinti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolai. Jie susiję su namais Pašto g. 9, Kęstučio g. 55, Lenktojoje g. 44, Rinktinės g. 20 ir Šeimyniškių g. 12.

    Tokie protokolai paprastai fiksuoja, kaip gyventojai priėmė sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, lėšų kaupimo, remonto ar kitų su namo administravimu susijusių klausimų. Balsavimas raštu dažniausiai pasirenkamas tada, kai gyventojų susirinkime nepavyksta surinkti pakankamo dalyvių skaičiaus arba siekiama sprendimus priimti patogiau.

    Protokolų paviešinimas svarbus dėl skaidrumo: gyventojai gali pasitikrinti, kaip suskaičiuoti balsai, ar teisingai įtraukti savininkų duomenys ir ar sprendimai atitinka nustatytą balsų daugumą. Praktikoje tai padeda išvengti ginčų dėl to, ar sprendimas priimtas teisėtai ir ar jis gali būti vykdomas.

    Dažniausiai daugiabučiuose raštu sprendžiama dėl administratoriaus pasirinkimo ar keitimo, kaupiamųjų lėšų dydžio, planuojamų remonto darbų ir jų finansavimo. Pastaraisiais metais vis dažniau aktualūs klausimai susiję ir su energinio efektyvumo priemonėmis, šildymo sistemų atnaujinimu, stogo ar fasado remontu, inžinerinių tinklų būkle.

    Gyventojams rekomenduojama susipažinti su protokolais ir, kilus klausimams, kreiptis į namo administratorių ar bendrijos valdymo organus. Jei kyla įtarimų dėl procedūrų ar duomenų tikslumo, verta išsiaiškinti, kokia tvarka teikiami paaiškinimai, kaip galima pateikti pastabas ir kokie terminai taikomi sprendimų apskundimui.

  • Vilniuje šalinami avarinės būklės medžiai: įvardijo 3 vietas, kur gali būti ribojamas eismas

    Vilniuje planuojama pašalinti avarinės būklės želdinius, kurie, specialistų vertinimu, kelia grėsmę žmonių saugumui ir eismo dalyviams. Tokie darbai paprastai atliekami tuomet, kai medis yra nudžiūvęs, stipriai pažeistas arba dėl būklės gali lūžti.

    Kaip nurodoma pranešime, darbai numatyti Žirmūnų gatvėje ties 94 numeriu, kur bus šalinamos dvi sausos guobos. Šie medžiai įvardijami kaip žuvę želdiniai, todėl jų išsaugojimas nebeįmanomas.

    Taip pat numatytas dviejų sausuolių šalinimas O. Milašiaus gatvėje ties 31 numeriu. Pabrėžiama, kad šie medžiai vertinami kaip keliantys pavojų eismo saugumui, todėl sprendimas priimamas prevenciškai.

    Dar viena vieta – Antakalnio gatvė ties 55 numeriu, kur bus šalinamas pavojingos būklės klevas. Pranešime akcentuojama, kad medis gali kelti riziką tiek eismo dalyviams, tiek šalia gyvenantiems žmonėms.

    Avarinės būklės medžiai miestuose dažniau fiksuojami po stipresnių vėjų, gausių kritulių, taip pat dėl senėjimo, puvinio ar šaknų pažeidimų vykdant statybos ir infrastruktūros darbus. Savivaldybės praktikoje tokiais atvejais paprastai organizuojamas arboristų ar želdinių būklės specialistų vertinimas, o šalinimas pasirenkamas tik tada, kai rizikos sumažinti genėjimu nebeįmanoma.

    Gyventojams rekomenduojama darbų metu būti atidiems nurodytose vietose, nes trumpam gali būti ribojamas pėsčiųjų judėjimas ar eismas. Jei teritorijoje bus aptverta darbo zona, jos kirsti nereikėtų, o pastebėjus pavojingai pasvirusius ar lūžtančius medžius apie tai verta pranešti atsakingoms miesto tarnyboms.