CP v2

Tag: Vilnius

  • Vyriausybė patvirtino „Rail Baltica“ Kaunas–Vilnius planą: startuoja žemės paėmimo procedūros

    Vyriausybė patvirtino „Rail Baltica“ Kaunas–Vilnius planą: startuoja žemės paėmimo procedūros

    Vyriausybė 2026 metų balandžio 22 dieną nutarimu Nr. 280 patvirtino projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą. Kartu oficialiai pradedamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pagal patvirtinto plano sprendinius.

    Apie sprendimą pranešė AB „LTG Infra“, pabrėždama, kad šis etapas yra būtinas, kad būtų galima pereiti nuo planavimo prie konkrečių žemėtvarkos ir projektavimo veiksmų. Patvirtintas specialusis planas nustato teritorijas, kuriose bus taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, susijusios su būsima geležinkelio infrastruktūra.

    Kas keičiasi žemės savininkams?

    Patvirtinus specialųjį planą, konkrečiose teritorijose gali būti nustatytos geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių bei kelių apsaugos zonos. Tokiose zonose žemės naudojimas gali būti ribojamas, o kai kuriais atvejais gali būti inicijuojamas ir žemės paėmimas visuomenės poreikiams.

    „LTG Infra“ atkreipia dėmesį, kad įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus žemės savininko ar valstybinės bei savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, tenkinant viešąjį interesą, nėra privalomas. Tai reiškia, kad procedūros gali būti vykdomos remiantis teisės aktų nustatyta tvarka, net ir nesant atskiro savininko pritarimo.

    Kompensacijos: kada ir kam jos priklauso?

    Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, teisę į kompensaciją turi asmenys, kurių žemės sklypai ar registruoti nekilnojamieji daiktai patenka į nustatytas teritorijas, jei dėl taikomų apribojimų patiriami nuostoliai. Kompensacijos apskaičiuojamos pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, įvertinant kiekvieno pareiškėjo individualią situaciją ir pateiktus įrodymus.

    Sprendimas dėl kompensacijos gali būti priimamas tik už prašyme aiškiai nurodytus, dokumentais pagrįstus nuostolius. Prašymai pateikiami „LTG Infra“ nustatyta tvarka, o dėl praktinių klausimų gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys kviečiami kreiptis į projekto atsakingus kontaktinius asmenis.

    Ką reiškia Kaunas–Vilnius atkarpa?

    Kaunas–Vilnius jungtis laikoma vienu svarbiausių sprendinių, siekiant integruoti sostinę į europinės vėžės geležinkelio sistemą ir sujungti pagrindinius šalies ekonominius centrus su tarptautiniu „Rail Baltica“ koridoriumi. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį susisiekimą, didesnį krovinių vežimo patrauklumą ir papildomą impulsą regionų plėtrai, tačiau kartu ir didesnį jautrumą žemėtvarkos bei nuosavybės klausimams.

    Artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus sutelktas į procedūrinius veiksmus: tikslesnį teritorijų sužymėjimą, vertinimus, derinimus ir suinteresuotų asmenų informavimą. Šiame etape ypač svarbu, kad žemės savininkai aktyviai domėtųsi, ar jų turtas patenka į specialiajame plane numatytas zonas, ir laiku pasinaudotų teise kreiptis dėl kompensacijos.

  • Vilniaus senamiestyje Gatvės muzikos dieną skambės Dainų šventės dainos: kviečia prisijungti

    Vilniaus senamiestyje Gatvės muzikos dieną skambės Dainų šventės dainos: kviečia prisijungti

    Kur ir kada vyks pasidainavimai

    Šį šeštadienį Vilniaus senamiestyje vyks Gatvės muzikos diena, kai įvairiose miesto vietose gros ir dainuos muzikantai. Prie renginio jungiasi ir Lietuvos moksleivių dainų šventės „Laiku ratu kartu“ atlikėjai.

    Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Vilniaus etninės kultūros centru kviečia užsukti į Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus teatro kiemelį. Čia nuo 12 iki 16 valandos bus galima ne tik klausytis, bet ir patiems dainuoti bei šokti kartu.

    Ką žada organizatoriai

    Renginio sumanymas paprastas: sukurti Dainų šventės repeticijos nuotaiką miesto centre ir suteikti progą prisijungti net tiems, kurie šventėje nedalyvauja. Organizatoriai pabrėžia, kad tai nėra vien koncertas, o atvira bendruomeniška veikla.

    „Laukiant po 10 metų į Vilnių sugrįžtančios moksleivių dainų šventės „Laiku ratu kartu“, kviečiame popietę praleisti dainuojant, šokant ir susitinkant. Tai proga parepetuoti ir prisiminti vienybės jausmą“, – sakė Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

    Norintiems įsitraukti žadama pagalba vietoje: dainų žodžiai bus pateikiami lankstinukuose, o šokių žingsnelius mokys artėjančioje Dainų šventėje pasirodysiantys moksleiviai. Taip siekiama, kad prisijungti galėtų ir pirmą kartą šiuos kūrinius girdintys vilniečiai ar miesto svečiai.

    Programa ir ką dar pamatysite

    Nuo 12 iki 12.30 valandos numatyta pučiamųjų instrumentų orkestro programa. Nuo 12.30 iki 14 valandos pasirodys Dainų dienos dalyviai, o nuo 14 iki 15.30 valandos koncertuos Ansamblių vakaro dalyviai.

    Nuo 15.30 iki 16 valandos programą pristatys Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos moksleiviai. Renginyje pasirodys Vilniaus miesto mokyklų ir muzikos mokyklų kolektyvai, o kiemelyje visą dieną vyks amatų edukacijos.

    Organizatoriai primena, kad renginys yra nemokamas, todėl tai gali tapti patogiu sustojimu tarp kitų Gatvės muzikos dienos pasirodymų. Tokie pasidainavimai dažnai tampa ir šventės „apšilimu“ prieš didžiuosius Dainų šventės renginius vasarą, kai repeticijos persikelia į didžiąsias scenas.

  • Gegužės 23 dieną Vilniuje vyks Laimingo jaunimo diena: žygis, Laimės pieva ir koncertas

    Gegužės 23 dieną Vilniuje vyks Laimingo jaunimo diena: žygis, Laimės pieva ir koncertas

    Emocinė sveikata – tema, kurią sunku nutylėti

    Lietuvos jaunimas tarptautiniuose tyrimuose dažnai minimas tarp laimingiausių, tačiau kasdienybėje nemaža dalis jaunuolių susiduria su nerimu, vienišumu ar perdegimu. Emociniai sunkumai dažnai lieka nepastebėti, nes pagalbos paieškos vis dar lydimos stigmos ir baimės būti nesuprastam.

    Organizacijos, teikiančios emocinę paramą, atkreipia dėmesį, kad kreipimųsi skaičiai nemažėja, o daliai jaunų žmonių pokalbis su specialistu ar savanoriu tampa pirmuoju žingsniu link realios pagalbos. Šiame kontekste vis dažniau akcentuojama prevencija, bendruomeniškumas ir paprasti įpročiai, padedantys stiprinti emocinį atsparumą.

    Kas laukia prie Baltojo tilto?

    Gegužės 23 dieną Vilniuje, prie Baltojo tilto, antrą kartą rengiama Laimingo jaunimo diena – atviras emocinės sveikatos festivalis, kuriame dalyvavimas nemokamas. Renginio tikslas – kalbėti apie savijautą aiškiai ir paprastai, kartu pasiūlant veiklų, kurios padeda patirti ryšį ir bendrystę.

    Nuo 14 valandos numatytas žygis Lengvu žingsniu su „Swedbank“, organizuojamas kartu su „Walk15“. Organizatoriai kviečia žygiuoti kaip galimybę stabtelėti, skirti laiko sau ir pasikalbėti su šalia esančiais, o ne tik siekti rezultato ar tempo.

    Nuo 16 valandos renginio erdvėje įsikurs Laimės pieva – vieta kūrybinėms dirbtuvėms, aktyvioms veikloms, žaidimams ir pokalbiams. Čia bus jungiamos emocinės, fizinės ir finansinės sveikatos temos, kad lankytojai galėtų ne tik išgirsti patarimų, bet ir praktiškai išbandyti, kas veikia kasdienybėje.

    Koncertas ir renginio partneriai

    Vakaro kulminacija – gyvo garso koncertas, kuriame pasirodys Pijus Opera, Monika Pundziūtė, „SHWR“, „Saulės kliošas“, „Galera“ ir kiti atlikėjai. Organizatoriai taip pat žada netikėtą vakaro svečią, kurio vardas iš anksto neatskleidžiamas.

    Renginį kuria „Jaunimo linija“ kartu su partneriais „Swedbank“, Vilniaus miesto savivaldybe ir TV3 žiniasklaidos grupe. Renginio idėja – padėti jaunam žmogui jaustis saugiai kalbant apie savo būseną, o pagalbos ieškojimą matyti kaip stiprybę, o ne silpnumą.

    „Jei norime emociškai atsparios ateities Lietuvos, rūpintis jaunimo emocine sveikata turime jau šiandien – kurti aplinką, kurioje jauni žmonės jaustųsi saugūs kalbėti ir ieškoti pagalbos“, – sakė „Jaunimo linijos“ vadovė Diana Bukantaitė.

    „Prisidėdami prie šio renginio prisidedame prie realios pagalbos jaunimui ir galimybės pasiekti daugiau jaunų žmonių. Vilniuje gyvena ketvirtadalis visų Lietuvos vaikų, todėl partnerysčių reikia tam, kad žinutė pasiektų kuo platesnę auditoriją“, – sakė Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvauti kviečiami ne tik jauni žmonės, bet ir visi, kuriems svarbi emocinė sveikata bei palaikanti miesto bendruomenė. Renginys suplanuotas taip, kad kiekvienas galėtų rasti sau tinkamą formatą: nuo ramaus pasivaikščiojimo iki pokalbio ar koncerto.

  • Pirmasis „Dreamers’ Circus“ koncertas Lietuvoje: Nacionalinėje dailės galerijoje – ovacijos ir Šiaurės skambesys

    Pirmasis „Dreamers’ Circus“ koncertas Lietuvoje: Nacionalinėje dailės galerijoje – ovacijos ir Šiaurės skambesys

    Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, įvyko vienas ryškiausių Vilnius Spring Festival programos koncertų: pirmą kartą Lietuvoje pasirodė danų trio „Dreamers’ Circus“. Kolektyvas klausytojus pakvietė į vakarą, kuriame susitiko Šiaurės šalių tradicija, improvizacija ir šiuolaikinė koncertinė energija.

    Trio nariai Nikolaj Busk, Rune Tonsgaard Sørensen ir Ale Carr tarptautinėje scenoje koncertuoja jau daugiau nei dešimtmetį, o jų pasirodymai vertinami už precizišką meistrystę ir gyvą ryšį su publika. Vilniuje ši reputacija pasiteisino – salėje netrūko ovacijų, o programa išlaikė įtampą nuo pirmų iki paskutinių kūrinių.

    „Tai vienas tų vakarų, kai muzika panaikina ribas tarp žanrų, šalių, scenos ir publikos“, – po koncerto sakė festivalio vadovas Nerijus Masevičius.

    Folkloras, kuris skamba šiandien

    „Dreamers’ Circus“ muzikoje folkloras nėra vien istorinė nuoroda ar stilizacija, o veikiau gyva kalba, kuri nuolat atsinaujina. Koncerte tradicinės Šiaurės melodijos skambėjo šiuolaikiškai, o aranžuotėse buvo girdėti ir kamerinės muzikos logika, ir džiazinės laisvės nuojauta.

    Programoje skambėjo kūriniai iš skirtingų trio kūrybos etapų, tarp jų ir muzika iš albumo „Handed On“. Šioje programoje akcentuojama paveldėjimo idėja – kaip muzikinės tradicijos perduodamos, perinterpretuojamos ir tampa aktualios naujai auditorijai.

    Vilnius Spring Festival tęsiasi

    Koncertas Nacionalinėje dailės galerijoje tapo dar vienu ženklu, kad kamerinės sudėties pasirodymas gali skambėti kaip didelis įvykis, jei jo ašis yra idėja ir atlikimo kokybė. Publikos reakcijos patvirtino, kad Šiaurės šalių tradicijos ir šiuolaikinės muzikos dialogas Lietuvoje turi savo klausytoją.

    Vilnius Spring Festival programą tęs ir kiti pasirodymai. Organizatoriai skelbia, kad artimiausiuose koncertuose numatyti skirtingų žanrų susitikimai, išlaikant festivalio kryptį – šiuolaikiškai pristatyti tradiciją, kamerinę muziką ir naujas scenines formas.

  • Vilniuje dėl „Toyota Ėjimo“ laikinai ribos eismą: uždaromos trys gatvių atkarpos

    Vilniuje gegužės 17 dieną vyksiantis jubiliejinis 10-asis „Toyota Ėjimas“ atneš laikinų eismo pokyčių centrinėje miesto dalyje. Renginio dieną tūkstančius dalyvių sutraukiantis ėjimas vyks keliomis trasomis, todėl kai kuriose atkarpose bus ribojamas automobilių judėjimas.

    Organizatoriai šiemet siūlo tris maršrutus: 5 kilometrų lengvam pasivaikščiojimui, 10 kilometrų pažintinei trasai ir 25 kilometrų iššūkiui. Pasak renginio rengėjų, maršrutai ves per miesto architektūros objektus ir žalesnes erdves, o dalyvavimas numatomas nemokamas.

    Vilniaus vairuotojams svarbiausia žinia ta, kad eismo ribojimai apims ne vieną tašką, o kelias gatvių atkarpas skirtingu laiku. Dėl to keliones per miesto centrą savaitgalį verta planuoti iš anksto, ypač vykstant per Gedimino prospekto ir A. Goštauto gatvės zoną.

    Nuo gegužės 16 dienos 9 valandos iki gegužės 17 dienos 20 valandos bus draudžiamas transporto eismas Gedimino prospekto dalyje nuo A. Goštauto iki Gynėjų gatvės. Nuo gegužės 16 dienos 18 valandos iki gegužės 17 dienos 20 valandos eismas bus draudžiamas A. Mickevičiaus gatvės dalyje nuo A. Goštauto iki Vytauto gatvės.

    Didžiausias ribojimas numatytas renginio dieną: gegužės 17 dieną nuo 5 iki 20 valandos bus draudžiamas transporto priemonių eismas A. Goštauto gatvės dalyje nuo A. Tumėno iki J. Jasinskio gatvės. Miestas atsiprašo už laikinus nepatogumus ir primena, kad dėl dalyvių srautų galimi ir trumpalaikiai papildomi pristabdymai šalia renginio zonos.

    Renginys pristatomas kaip fizinio aktyvumo iniciatyva, kurią bendrai finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Gyventojams, planuojantiems keliones į centrą ar per jį, rekomenduojama rinktis alternatyvius maršrutus ir pasitikrinti viešojo transporto bei eismo organizavimo informaciją prieš išvykstant.

  • Anykščių moksleiviai keliauja į 2026 metų Dainų šventę: atrankas įveikė 7 kolektyvai

    Anykščių moksleiviai keliauja į 2026 metų Dainų šventę: atrankas įveikė 7 kolektyvai

    Vilnius 2026 metais taps šventės scena

    2026 metų liepos 3–6 dienomis Vilnius taps Lietuvos moksleivių dainų šventės „Laiku. Ratu. Kartu“ centru. Į sostinę susirinks tūkstančiai vaikų ir jaunimo kolektyvų iš Lietuvos bei užsienio lietuvių bendruomenių.

    Moksleivių dainų šventė laikoma viena svarbiausių jaunimo kultūros tradicijų, sutelkiančių skirtingas kartas ir regionus. Organizatoriai pabrėžia, kad šis renginys ugdo ne tik meninius gebėjimus, bet ir bendruomeniškumą bei tapatybės jausmą.

    Kas atstovaus Anykščiams?

    Anykščių kraštui šventėje atstovaus septyni moksleivių kolektyvai, atrankose įrodę pasirengimą ir meninį lygį. Tai reikšmingas įvertinimas tiek jauniems atlikėjams, tiek jų vadovams ir mokyklų bendruomenėms.

    Pranešama, kad atrankų rezultatus patvirtino ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktorius Dainius Numgaudis. Pasak jo, Anykščių jaunųjų atlikėjų pasirengimas rodo nuoseklų darbą ir stiprią tradicijų puoselėjimo kryptį.

    Anykščiams šventėje atstovaus Anykščių Jono Biliūno gimnazijos skudutininkų ansamblis, Anykščių meno mokyklos tradicinių kanklių ansamblis ir jaunučių choras. Taip pat dalyvaus Anykščių kultūros centro kolektyvai, tarp jų tradicinių kanklių ansamblis „Laumakėlės“ ir jaunuolių liaudiškų šokių grupė „Vijurkas“.

    Į programą pateko ir liaudiškų šokių kolektyvo „Gojus“ 1-oji bei 2-oji grupės, o jauniausiųjų gretose pasirodys Anykščių Antano Baranausko pagrindinės mokyklos 1–3 klasių jaunučių choras. Tokia sudėtis rodo, kad Anykščiuose aktyviai dirbama ir su pradedančiais, ir su pažengusiais jaunaisiais atlikėjais.

    Svarbiausi renginiai ir kulminacija

    Šventės dienomis numatoma dalyvių eisena Gedimino prospektu, koncertai Katedros aikštėje, Šv. Jonų bažnyčioje ir Kalnų parko estradoje. Atskirą vietą programoje užims Šokių diena „Arena Vilnius“ ir Dainų diena Vingio parke.

    Kulminacija planuojama liepos 6 dieną, kai renginių finalą tradiciškai sustiprina visoje šalyje ir už jos ribų vienu metu giedama „Tautiška giesmė“. Šis momentas šventėje dažnai tampa emociniu akcentu, simboliškai sujungiančiu miestus, regionus ir pasaulio lietuvius.

    Kelias į Dainų šventę kolektyvams paprastai reiškia ilgas repeticijas, repertuaro derinimą ir bendrą komandinį darbą. Anykščių atstovams dalyvavimas 2026 metų programoje taps proga pristatyti krašto muzikinę ir šokio tradiciją nacionaliniu mastu.

  • NATO įvardijo atsinaujinančią energiją kaip saugumo ramstį: ką tai reiškia Europai ir Lietuvai

    NATO įvardijo atsinaujinančią energiją kaip saugumo ramstį: ką tai reiškia Europai ir Lietuvai

    NATO vis atviriau remia atsinaujinančius energijos šaltinius ir kitus ne iškastinius sprendimus kaip svarbią energetinio saugumo dalį. Aljansas akcentuoja, kad diversifikuojant energijos šaltinius ir tiekimo kelius didėja karinis pasirengimas, atsparumas ir mažėja priklausomybė nuo importo.

    Šį požiūrį sustiprina NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro Vilniuje parengti tyrimai, kuriuose siūloma sparčiau diegti atsinaujinančią energiją karinėse infrastruktūrose. Centras pabrėžia, kad jo analizės nėra oficiali NATO politika, tačiau NATO atstovai viešai patvirtina, jog alternatyvūs energijos sprendimai įgauna vis didesnę reikšmę.

    Kas keičiasi karinėse bazėse

    Didelė dalis karinių stovyklų ir bazių iki šiol remiasi dyzeliniais generatoriais, kurie laikomi patikimais, bet sukuria brangias ir pažeidžiamas logistikos grandines. Kuo daugiau kuro reikia pristatyti į objektus, tuo didesnė tiekimo sutrikimų ir karinių rizikų tikimybė, ypač krizių ar konflikto metu.

    NATO ekspertai nurodo, kad stovyklų elektrifikavimas, vietinė generacija ir alternatyvūs degalai gali sumažinti importuojamo kuro poreikį. Modeliavimai, apie kuriuos skelbta tyrimuose, sieja „žalesnį“ scenarijų su maždaug 20 proc. didesniu energijos efektyvumu ir apie 35 proc. didesne energijos autonomija.

    Energetinis saugumas karo fone

    Pastarųjų metų geopolitiniai sukrėtimai parodė, kaip greitai iškastinio kuro tiekimas gali tapti spaudimo priemone, o importo priklausomybė virsta strateginiu pažeidžiamumu. Europai, turinčiai ribotus naftos ir dujų išteklius, tiekimo krizių rizika yra ypač aktuali, todėl atsinaujinanti energija vis dažniau vertinama ne tik kaip klimato, bet ir kaip saugumo priemonė.

    NATO diskusijose pabrėžiama, kad svarbu derinti civilinį, privatų ir karinį planavimą, kad kritinė infrastruktūra būtų pasiruošusi sutrikimams. Tuo pat metu matyti ir politinių įtampų: dalis Jungtinių Valstijų politikų skeptiškai vertina klimato darbotvarkę, nors energetinė nepriklausomybė kariniame kontekste vis labiau įvardijama kaip pragmatiškas tikslas.

    Alternatyvūs degalai ir praktiniai bandymai

    Karinėje aviacijoje vienas didžiausių iššūkių išlieka reaktyvinių degalų užtikrinimas, o krizės metu klausimas tampa ne tik kainos, bet ir prieinamumo. Kai kurios šalys jau testuoja tvaresnius sprendimus: Norvegija yra pranešusi apie sintetinių tvarių aviacinių degalų naudojimą F-35 naikintuvams, o Prancūzija panašius degalus naudojo sraigtasparnio skrydžiui.

    Tačiau net ir plečiant alternatyvas, NATO realybė tokia, kad iškastinis kuras dar ilgai išliks reikšmingas, todėl tikslas dažniau formuluojamas kaip mišrus modelis. Vietinė generacija, energijos saugyklos, efektyvesnės sistemos ir alternatyvūs degalai vertinami kaip būdas sumažinti pažeidžiamumą, o ne staigus visiškas atsisakymas.

    „Diversifikuodami energijos šaltinius ir maršrutus, nuo kurių priklauso Aljansas, didiname operacinį pasirengimą ir atsparumą bei mažiname priklausomybes“, – sakė NATO atstovas.

    Lietuvai ši kryptis turi papildomą reikšmę dėl čia veikiančio NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro ir regiono jautrumo tiekimo sutrikimams. Praktinis dėmesys gali reikšti daugiau investicijų į bazių atsparumą, vietinę generaciją, energijos kaupimą ir tiekimo grandinių planavimą, kad energetinis saugumas būtų vertinamas kaip neatskiriama gynybos dalis.

  • Vilniuje skelbiami daugiabučių balsavimo raštu protokolai: ką svarbu žinoti Gudų ir Skroblų g. savininkams

    Vilniuje paviešinti kelių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolai. Jie susiję su adresais Gudų g. 20, V. Šopeno g. 6, Skroblų g. 12 ir 14, Savanorių pr. 184, Krivių g. 51 bei Vasario 16-osios g. 2.

    Tokie protokolai paprastai fiksuoja, kaip buvo suskaičiuoti gyventojų balsai dėl namo valdymo, administravimo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros ar planuojamų darbų. Dokumento esmė yra aiškiai parodyti balsavimo rezultatą ir tai, ar sprendimas priimtas teisėta balsų dauguma.

    Gyventojams svarbu atkreipti dėmesį į kelis dalykus: kokie konkretūs klausimai buvo teikiami balsavimui, kiek savininkų dalyvavo ir kaip skaičiuota dauguma. Daugiabučiuose sprendimų priėmimas dažniausiai priklauso ne nuo dalyvavusiųjų skaičiaus, o nuo balsų proporcijos pagal nuosavybės dalį.

    Jeigu savininkas pastebi netikslumų, verta pasitikrinti, ar protokole teisingai nurodyti jo turimi duomenys, patalpos identifikacija ir balsas. Praktikoje ginčai dažniausiai kyla dėl netiksliai įtrauktų balsų, neaiškiai suformuluotų klausimų arba dėl to, ar visi savininkai buvo tinkamai informuoti apie balsavimą.

    Paviešinti protokolai taip pat padeda suprasti, kokie sprendimai name jau priimti ir kokie veiksmai planuojami toliau, pavyzdžiui, remonto darbai, rangovo pasirinkimas ar administratoriaus įgaliojimų tvirtinimas. Gyventojams rekomenduojama saugoti su balsavimu susijusius dokumentus ir, esant poreikiui, kreiptis į namo administratorių ar bendriją dėl paaiškinimų.

    Kadangi pateiktame šaltinyje protokolų turinys nepateikiamas, šioje publikacijoje negalima tiksliai įvardyti, kokiais klausimais kiekvienu adresu buvo balsuota ir kokie sprendimai priimti. Jei bus paskelbti patys protokolai ar jų išrašai, informaciją galima papildyti konkrečiais rezultatais ir balsų pasiskirstymu.

  • Vilniaus rajono taryba renkasi gegužės 22 dieną: darbotvarkė TAIS ir posėdžio transliacija internetu

    Vilniaus rajono taryba renkasi gegužės 22 dieną: darbotvarkė TAIS ir posėdžio transliacija internetu

    Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis vyks 2026 metais gegužės 22 dieną 10 valandą Tarybos posėdžių salėje, Rinktinės gatvėje 50, Vilniuje. Savivaldybė informuoja, kad posėdis bus atviras stebėti nuotoliniu būdu.

    Gyventojai su posėdžio darbotvarke ir sprendimų projektais galės susipažinti Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje TAIS. Ten paprastai skelbiami projektai, aiškinamieji raštai ir kiti su sprendimais susiję dokumentai.

    Tiesioginę posėdžio transliaciją planuojama rodyti savivaldybės „Youtube“ kanale ir savivaldybės „Facebook“ paskyroje. Tokia praktika leidžia stebėti diskusijas realiuoju laiku ir lengviau sekti tarybos sprendimus, net jei atvykti į posėdį nėra galimybės.

    Viešas darbotvarkių ir projektų skelbimas bei transliacijos internete laikomi vienais svarbiausių savivaldos skaidrumo įrankių. Gyventojams tai suteikia galimybę iš anksto įvertinti planuojamus sprendimus ir, esant poreikiui, kreiptis į tarybos narius ar savivaldybės administraciją dėl paaiškinimų.

  • Socialinių dirbtuvių atvirų durų savaitė: 35 vietos Lietuvoje kviečia pažinti veiklą ir produkciją

    Atvirų durų savaitė gegužę

    Gegužės 11–15 dienomis socialinės dirbtuvės visoje Lietuvoje rengia atvirų durų dienas ir kviečia gyventojus susipažinti su jų veikla, galimybėmis bei gaminama produkcija. Iniciatyva vyksta Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros projekte „Institucinės globos pertvarka“.

    Iš viso prie atvirų durų savaitės jungiasi 35 socialinės dirbtuvės skirtinguose miestuose ir rajonuose. Organizatoriai tikisi, kad daugiau žmonių iš arti pamatys, kuo šios dirbtuvės skiriasi nuo įprasto užimtumo ir kokią realią naudą jos kuria dalyviams bei bendruomenėms.

    Kas yra socialinės dirbtuvės?

    Socialinės dirbtuvės – tai paslauga, kurioje žmonės su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia lavina ir palaiko bendruosius bei specialiuosius darbinius įgūdžius. Kasdienės veiklos orientuotos į konkrečios prekės gamybą ar paslaugos suteikimą, todėl dalyviai mokosi dirbti pagal užduotį ir rezultatą.

    Dirbtuvėse ugdomi ne tik praktiniai įgūdžiai, bet ir įpročiai, reikalingi darbo rinkoje: laiko planavimas, atsakomybė, darbo tempo laikymasis, bendravimas su specialistais ir komandos nariais. Ilgainiui tai padeda išlaikyti motyvaciją, stiprina savarankiškumą ir didina galimybes dalyvauti darbo gyvenime.

    Ši paslauga skirta žmonėms nuo 18 metų, kurie dėl negalios nulemtų priežasčių šiuo metu negali įsidarbinti atviroje darbo rinkoje arba pasinaudoti įdarbinimo su pagalba paslauga. Socialinės dirbtuvės tampa tarpine, saugesne erdve, kurioje galima nuosekliai mokytis ir stiprinti gebėjimus.

    Kodėl verta užsukti?

    Atvirų durų dienos suteikia progą iš arčiau susipažinti su užimtumo ir socialinėmis galimybėmis žmonėms su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia. Lankytojai gali pamatyti, kaip organizuojamas darbas, kokie gaminiai ar paslaugos kuriami, ir kaip atrodo kasdienė dirbtuvių rutina.

    Renginys aktualus ir darbdaviams, amatininkams, nevyriausybinėms organizacijoms bei įvairių institucijų atstovams, ieškantiems partnerystės socialiniuose projektuose. Tokie susitikimai dažnai virsta bendradarbiavimu, užsakymais ar bendromis iniciatyvomis, kurios padeda dirbtuvių dalyviams įgyti daugiau realios darbo patirties.

    Vilniuje atvirų durų savaitėje dalyvauja kelios socialinės dirbtuvės, kurios lankytojų laukia skirtingomis dienomis. Nurodytu laiku galima atvykti į Asociacijos Vilniaus Lietaus vaikai dirbtuves Palydovo gatvėje, VšĮ Pal. J. Matulaičio socialinio centro „Atvira Bendruomenė“ erdvę, taip pat į „Vilniaus Viltis“ socialines dirbtuves Skroblų gatvėje ir Vytenio gatvėje.