CP v2

Tag: Vilnius

  • Liko kelios dienos: vilniečiai kviečiami nominuoti vertus „Šv. Kristoforo“ apdovanojimo

    Liko kelios dienos: vilniečiai kviečiami nominuoti vertus „Šv. Kristoforo“ apdovanojimo

    Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad iki rugsėjo 20 dienos gyventojai dar gali teikti kandidatus „Šv. Kristoforo“ apdovanojimams. Šis įvertinimas laikomas aukščiausia miesto padėka žmonėms ir organizacijoms, savo darbais kuriančioms šiuolaikinį Vilnių.

    Kandidatu gali tapti žmogus, organizacija, verslas ar iniciatyva, kurių veikla turėjo apčiuopiamą naudą miestui ir jo bendruomenėms. Nominacijas siūloma teikti už nuopelnus kultūros ir meno, švietimo ir mokslo, inovacijų ir verslo, sveikatos, aplinkos apsaugos, socialinės gerovės, sporto, teisėsaugos bei kitose srityse.

    „Vilniaus istoriją kūrė ir kuria žmonės – savo talentu, darbu, idėjomis ir pasiekimais. Šiandienos Vilniaus Kristoforai – ne vien tie, kurių pavardes dažniausiai matome antraštėse. Tai ir mokslininkai, ir menininkai, ir mokytojai, ir gydytojai, ir verslo bei bendruomenių žmonės, kurių veikla keičia miestą ir palieka jame pėdsaką“, – sakė Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

    Pasak savivaldybės, teikiant kandidatūras svarbu kuo tiksliau aprašyti, kokį poveikį kandidato darbai turėjo Vilniui: kokie pasiekimai įgyvendinti, kokias problemas pavyko spręsti, kuo veikla buvo išskirtinė ar reikšminga miestui. Tokia informacija vėliau padeda apdovanojimų komitetui objektyviau vertinti kandidatų nuopelnus.

    „Šv. Kristoforo“ apdovanojimai teikiami nuo 1998 metų, o laureatus atrenka skirtingų sričių profesionalus vienijantis komitetas kartu su savivaldybės atstovais. Tarp ankstesnių laureatų yra mokslininkų, menininkų, sportininkų, visuomenininkų ir verslo atstovų, kurių darbai paliko ryškų pėdsaką miesto gyvenime.

    Šiemet planuojama išrinkti 10 laureatų, kuriems statulėlės bus įteiktos iškilmingos ceremonijos metu 2027 metais sausio 22 dieną, minint Vilniaus gimtadienį. Savivaldybė ragina nelaukti paskutinės dienos ir kandidatūras pateikti iš anksto.

  • „Microsoft Flight Simulator 2024“ atnaujinimas keičia Lenkiją ir Baltijos šalis: kas bus naujo?

    „Microsoft Flight Simulator 2024“ atnaujinimas keičia Lenkiją ir Baltijos šalis: kas bus naujo?

    „Microsoft Flight Simulator 2024“ kūrėjai patvirtino, kad artėjantis World Update 23 bus skirtas Lenkijai ir Baltijos šalims. Atnaujinimas planuojamas 2026 metų spalio pabaigoje ir turėtų reikšmingai pagerinti regiono vaizdą bei veiklas žaidime.

    Pasak kūrėjų, būtent šis regionas buvo vienas dažniausiai žaidėjų prašytų atnaujinti. Pastaraisiais metais „Microsoft Flight Simulator“ nuosekliai plečiamas vadinamaisiais World Update, kurie atnaujina konkrečių šalių reljefą, miestus, oro uostus ir lankytinus objektus.

    Kurie miestai bus atnaujinti

    World Update 23 numato didelės apimties fotogrametrijos atnaujinimus, kurie suteikia tikroviškesnes miestų formas ir smulkias detales. Tarp pilnai modernizuojamų miestų įvardyti Varšuva, Gdanskas, Ryga, Kaunas, Vilnius ir Talinas.

    Atnaujinimas taip pat pridės 12 naujų vietovių, 5 rankomis kurtus oro uostus ir 77 išskirtinius objektus, vadinamus POI. Tokie objektai įprastai apima žymius architektūros, gamtos ar infrastruktūros taškus, gerai atpažįstamus iš oro.

    Naujos veiklos ir skrydžių scenarijai

    Kartu su vizualiniais patobulinimais kūrėjai žada ir naujų veiklų paketą. Žaidėjai turėtų gauti tris pažintinius skrydžius, penkis tikslaus nusileidimo iššūkius, ralio tipo lenktynes bei vedamą ekskursiją, skirtą regiono pažinimui.

    Tokie scenarijai „Microsoft Flight Simulator 2024“ paprastai kuriami taip, kad būtų įdomūs ir pradedantiesiems, ir patyrusiems virtualiems pilotams. Jie skatina skristi ne tik tarp didžiųjų oro uostų, bet ir aplankyti mažiau žinomus maršrutus.

    Ikoniškos vietos ir naujas lėktuvas

    Kūrėjai jau parodė, kokių Lenkijos vietų atnaujinimai numatomi: tarp jų minima Fromborko arkikatedra, Kasprowy Wierch, Silezijos planetariumas, Ksiažo pilis Valbžyche, Sopoto švyturys ir Lichenio bazilika. Iš oro uostų išskirtas Varšuvos Babice, kuriam žadami didesni pokyčiai.

    Į tą patį atnaujinimą turėtų būti įtrauktas ir legendinis lėktuvas Antonov An-28, kurio gamyba 1978–1992 metais vyko Lenkijoje, WSK Mielec gamykloje. Nurodoma, kad šis orlaivis žaidime bus mokamas papildomas turinys.

    World Update 23 signalizuoja, kad kūrėjai toliau investuoja į tikslų Europos regionų atkūrimą, o Baltijos šalims tai gali tapti vienu didžiausių oficialių vizualinių šuolių per visą serijos istoriją. Daugiau detalių apie galutinį turinio sąrašą tikimasi pateikti artėjant atnaujinimo leidimui.

  • Nemokami žygiai Vilniuje su Silvestru Dikčiumi: išbandykite dėmesingą ėjimą ir sulėtinkite

    Nemokami žygiai Vilniuje su Silvestru Dikčiumi: išbandykite dėmesingą ėjimą ir sulėtinkite

    Europos judumo savaitę Vilniuje akcentuojamas ėjimas pėsčiomis ir jo nauda sveikatai bei miesto aplinkai. Ketvirtadienį miesto judumo paslaugas koordinuojanti JUDU kviečia į nemokamas patyrimines ekskursijas su keliautoju ir klimato kaitos tyrinėtoju Silvestru Dikčiumi.

    Organizatoriai skelbia, kad numatyti du žygiai skirtingoms auditorijoms. Pirmasis startuos 15 valandą ir bus skirtas senjorams: dalyviai eis apie 3 kilometrus nuo Šv. Petro ir Povilo bažnyčios iki Katedros aikštės, aptardami ilgaamžiškumą bei sveikos gyvensenos įpročius mieste.

    Antrasis žygis prasidės 18 valandą ir bus ilgesnis, apie 5 kilometrus, iki Baltojo tilto. Jis orientuotas į tuos, kurie nori atsitraukti nuo kasdienio skubėjimo ir sąmoningiau patirti miestą, stebint savo savijautą bei aplinką.

    Ne paskaita, o miesto patyrimas

    S. Dikčiaus teigimu, šios ekskursijos nėra tradicinė paskaita, kurioje tik klausomasi gido. Čia pats ėjimas tampa būdu kalbėti apie miestą, klimatą, transporto įtaką kasdienybei ir tai, kaip judėjimo pasirinkimai formuoja mūsų rutiną.

    „Kodėl net trumpą atstumą dažnai renkamės įveikti kuo greičiau? Kaip automobiliai pakeitė ne tik miestus, bet ir mūsų kūnus, kasdienius įpročius bei laiko pojūtį? Ar paprasčiausias ėjimas gali tapti viena lengviausiai prieinamų ilgaamžiškumo praktikų?“, – sakė Silvestras Dikčius.

    Žygių metu dalyviai bus kviečiami atlikti dėmesingumo ir aplinkos stebėjimo pratimus, taip pat diskutuoti mažesnėse grupėse. Toks formatas, anot organizatorių, padeda ne tik sužinoti faktų, bet ir praktiškai pajusti, kaip keičiasi streso lygis bei dėmesio sutelkimas, kai judama lėčiau.

    Ką tai reiškia judumo savaitės kontekste?

    Europos judumo savaitė kasmet vyksta rugsėjo 16–22 dienomis ir skatina miestus ieškoti sprendimų, mažinančių priklausomybę nuo automobilio. Pėsčiųjų infrastruktūra, saugios perėjos, žalieji koridoriai ir patogus viešasis transportas laikomi vienais svarbiausių veiksnių, kad ėjimas būtų reali kasdienė alternatyva.

    Vilniuje judumo savaitės renginiai paprastai apima įvairias iniciatyvas, susijusias su tvaresniais keliavimo būdais ir miestiečių įpročių keitimu. Šįkart patyriminiai pasivaikščiojimai pristatomi kaip proga miestą pamatyti kitu tempu ir įvertinti, kiek daug kasdienybėje lemia pasirinktas judėjimo būdas.

    Kur susitikti ir ką žinoti?

    Abu žygiai prasidės Jono Pauliaus II aikštėje, priešais Šv. Petro ir Povilo bažnyčią. Organizatoriai ragina į susitikimo vietą atvykti darnaus judumo būdu, o dėl kokybiškos patirties dalyvių skaičius grupėse bus ribojamas.

    Registracija vykdoma telefonu, kurį nurodo organizatoriai. Taip pat primenama, kad patogūs batai ir oro sąlygoms tinkama apranga padės iš ekskursijos pasiimti maksimumą, nes didžioji patirties dalis kuriama judant ir stebint miesto detales.

  • Gariūnų viadukas pereina į antrą etapą: nuo rugsėjo 17 dienos eismas bus perorganizuotas

    Gariūnų viadukas pereina į antrą etapą: nuo rugsėjo 17 dienos eismas bus perorganizuotas

    Vilniaus prieigose vykstanti Gariūnų viaduko rekonstrukcija pasiekė projekto vidurį: baigta pietinė, kairioji viaduko pusė, o „Via Lietuva“ pradeda antrąjį darbų etapą. Tai vienas didžiausių šių metų kelių infrastruktūros projektų, vykdomas intensyviausioje šalies automagistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda.

    Šiuo ruožu kasdien pravažiuoja vidutiniškai apie 44 000 transporto priemonių, iš kurių maždaug 4 600 sudaro sunkiasvoris transportas. Dėl didelių srautų darbai organizuojami nenutraukiant eismo, todėl eismo schema keisis etapais, prisitaikant prie vykdomų darbų.

    „Pirmojo etapo užbaigimas ir sklandus perėjimas į antrąjį etapą rodo, kad projektas įgyvendinamas nuosekliai, o jau atlikta apie pusė viso projekto“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

    Nuo rugsėjo 17 dienos eismas abiem kryptimis bus nukreiptas rekonstruota kairiąja viaduko dalimi. Kiekviena kryptimi bus paliktos dvi susiaurintos eismo juostos, analogiška tvarka bus taikoma ir po viaduku esančiame A19 Vilniaus pietinio aplinkkelio ruože.

    Darbų zonoje akcentuojama eismo sauga: naudojami laikini atitvarai, nukreipiamosios gairės, horizontalusis ženklinimas, šviesos signalizacija ir kitos priemonės, padedančios vairuotojams aiškiai orientuotis pasikeitusiose sąlygose. Vairuotojams rekomenduojama iš anksto planuoti keliones ir numatyti ilgesnį laiką spūstims.

    Viešojo transporto maršrutai bus organizuojami kaip ir pirmajame etape, tačiau galimi 20, 28, 29, 59, 62 ir 68 autobusų vėlavimai. Didžiausi pokyčiai numatomi demontuojant šiaurinę, Kauno kryptimi esančią viaduko dalį, kai ribojimai bus taikomi naktimis.

    Numatyta, kad demontavimo darbai bus atliekami dvi naktis, nuo rugsėjo 18 dienos iki rugsėjo 19 dienos ir nuo rugsėjo 19 dienos iki rugsėjo 20 dienos, nuo 21 iki 6 valandos. Tuo metu vėlyvųjų ir ankstyvųjų reisų metu dalis maršrutų laikinai neaptarnaus Kauno plento stotelės, o 29 ir 59 maršrutai nestos ir Gariūnų bei Vandenvalos stotelėse.

    Po rekonstrukcijos senąjį statinį pakeis naujas viadukas, atitinkantis šiuolaikinius saugumo ir ilgaamžiškumo reikalavimus. Darbus planuojama užbaigti 2027 metais vasarą, sutarties vertė siekia apie 6,5 mln. eurų su PVM, darbus atlieka UAB „Tilsta“.

    Gariūnų viadukas buvo pastatytas 1981 metais, o per daugiau nei keturis dešimtmečius ženkliai išaugę transporto srautai ir apkrovos lėmė, kad infrastruktūra nebeatitinka dabartinių patvarumo ir patikimumo standartų. Dėl to rekonstrukcija laikoma būtina tiek kasdieniam susisiekimui, tiek ilgalaikiam magistralės A1 pralaidumui užtikrinti.

  • Svarbus įspėjimas vairuotojams: Blindžių gatvėje dieną bus ribojamas eismas

    Vilniuje sekmadienį, rugsėjo 20 dieną, Blindžių gatvėje bus taikomi laikini eismo ribojimai. Nuo 9 iki 17 valandos eismas keisis ties 24 numeriu pažymėtu pastatu, kur numatyti krano pastatymo darbai.

    Tokio pobūdžio darbai dažniausiai reiškia laikinai susiaurintas važiuojamąsias dalis arba ribotą pravažiavimą, todėl vairuotojams vertėtų planuoti kelionės laiką su atsarga. Gyventojams ir atvykstantiems į šią miesto dalį rekomenduojama, jei įmanoma, rinktis alternatyvius maršrutus.

    Organizatoriai prašo eismo dalyvių būti atidiems ir vadovautis laikinais kelio ženklais bei nukreipiamaisiais nurodymais. Esant intensyvesniam srautui, spūstys gali formuotis ne tik pačioje Blindžių gatvėje, bet ir gretimuose įvažiavimuose.

    Taip pat verta įvertinti, kad trumpalaikiai ribojimai gali turėti įtakos ir įmonių bei gyventojų privažiavimui prie pastatų, siuntų pristatymui ar atliekų išvežimui. Pasibaigus darbams eismas turėtų būti atnaujintas įprasta tvarka.

  • Tautų mugė sukausto Vilniaus centrą: uždaromos gatvės, dalis maršrutų važiuos dažniau

    Tautų mugė sukausto Vilniaus centrą: uždaromos gatvės, dalis maršrutų važiuos dažniau

    Vilniaus centre savaitgalį vyks Tautų mugė, todėl sostinės vairuotojams ir viešojo transporto keleiviams reikėtų pasiruošti laikiniems eismo pokyčiams. Renginio organizatoriai žada gausią programą su įvairių šalių virtuve, amatais, muzika ir pasirodymais, o miestas įspėja apie ribojimus pagrindinėse centro arterijose.

    Didžiausi pokyčiai numatyti Gedimino prospekte: nuo rugsėjo 17 dieną 19 valandos iki rugsėjo 21 dieną 4 valandos bus draudžiamas transporto priemonių eismas atkarpoje nuo Šventaragio iki J. Tumo-Vaižganto gatvės. Šiuo laikotarpiu dalis eismo srautų bus nukreipiami gretimomis gatvėmis, todėl piko metu gali formuotis spūstys.

    Nuo rugsėjo 18 dieną 10 valandos iki rugsėjo 20 dieną 20 valandos eismas bus ribojamas ir kitose centro vietose: Vasario 16-osios gatvėje nuo Šermukšnių iki Gedimino prospekto, taip pat Jogailos ir A. Stulginskio gatvėse. Ribojimai palies ir Vilniaus gatvės dalį nuo J. Lelevelio gatvės iki Gedimino prospekto.

    Rugsėjo 19 dieną nuo 16 valandos numatyta šventinė eisena, kuri judės Didžiąja, Pilies, Šventaragio, Tilto, Ž. Liauksmino gatvėmis ir Gedimino prospektu iki Vinco Kudirkos aikštės. Organizatoriai įspėja, kad eisenos metu galimi trumpalaikiai eismo stabdymai, todėl kelionės laiką verta planuoti su atsarga.

    Miesto informacija aktuali ir vairuotojams, turintiems leidimus statyti automobilius mokamose vietose. Nurodoma, kad mėlynosios ir raudonosios zonų leidimai Tautų mugės renginių metu rugsėjo 18–20 dienomis galios ir kitose stovėjimo zonose, tad alternatyvų automobiliui palikti gali būti daugiau.

    Mugės dienomis dažnins reisus

    Siekiant sumažinti automobilių srautą centre ir palengvinti atvykimą į renginį, rugsėjo 19–20 dienomis viešasis transportas kursuos dažniau. Dažnesni reisai numatyti 53, 1G ir 4G autobusų maršrutuose bei 2 ir 17 troleibusų maršrutuose.

    Praktikoje tokie sprendimai dažniausiai taikomi per didelius sostinės renginius, kai uždaromos centrinės gatvės ir padidėja keleivių srautai į senamiestį bei pagrindines aikštes. Keliaujantiems patariama rinktis viešąjį transportą, o vykstantiems automobiliu iš anksto įsivertinti apvažiavimus ir galimą ilgesnį parkavimo paieškos laiką.

    Tvarkaraščiai mugės savaitgalį gali keistis priklausomai nuo realios situacijos, todėl keleiviams pravartu prieš kelionę pasitikrinti atnaujintus reisų laikus. Taip pat verta atkreipti dėmesį į stotelių perkėlimus ar laikinus maršrutų nukreipimus, kurie dažniausiai įvedami, kai eismas ribojamas prospekte ir senamiesčio prieigose.

  • Per vieną dieną Šnipiškėse – Japonija, JAV ir Skandinavija: „Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia

    Per vieną dieną Šnipiškėse – Japonija, JAV ir Skandinavija: „Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia

    Pasaulinės turizmo dienos proga „Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia vilniečius ir miesto svečius leistis į kelionę-detektyvą po Šnipiškes. Organizatoriai žada maršrutą, kuriame per vieną dieną galima „apkeliauti“ skirtingų šalių įkvėptus miesto ženklus ir istorijas.

    Renginys paremtas pažintiniu žaidimu, kuriame dalyviai ieško užuominų gatvėse, stebi architektūros detales ir fiksuoja kultūrinius pėdsakus. Idėja paprasta: Šnipiškės – rajonas, kuriame ilgą laiką susikirsdavo skirtingos bendruomenės, todėl ir šiandien čia galima rasti daugiasluoksnės miesto atminties.

    „Kad ir kiek keliautum po pasaulį, jo vis negana, tačiau pėdsakai anksčiau ar vėliau parveda namo. Keliautojų šventės proga pasaulį siūlome atrasti viename Vilniaus rajone“, – sakė „Neakivaizdinio Vilniaus“ vadovė Sonata Griškienė.

    Žaidimo tikslas – surinkti kuo daugiau pasaulio ženklų ir suprasti, kaip skirtingos šalys ar kultūros atsispindi rajono peizaže, ritme ir nuotaikoje. Tokie žaidybiniai maršrutai pastaraisiais metais populiarėja Europos miestuose, nes leidžia keliauti lėčiau, daugiau pastebėti ir geriau suprasti vietos kontekstą.

    Startas ir finišas numatyti Šnipiškių aikštėje, kur renginio metu bus paaiškinamos taisyklės ir atsakoma į klausimus. Renginys organizuojamas taip, kad tiktų ir šeimoms su vaikais, ir atvykusiems su augintiniais, o dalyvauti galima be išankstinės registracijos.

    Organizatoriai primena, kad Šnipiškių istorija ir dabartis dažnai persidengia: šalia modernių biurų ir naujos statybos kvartalų išlikę senesni sluoksniai, kurie padeda suprasti, kaip miestas keitėsi ir kas formavo jo tapatybę. Būtent šių sluoksnių paieška ir tampa detektyvo dalimi.

  • Paneriuose paprasta idėja virto kiemo traukos centru: vilniečio projektas sujudino bendruomenę

    Paneriuose paprasta idėja virto kiemo traukos centru: vilniečio projektas sujudino bendruomenę

    Vilniaus Paneriuose buvusi mažai naudojama erdvė per trumpą laiką tapo kasdiene vaikų ir kaimynų susitikimų vieta. Įgyvendinus gyventojo iniciatyvą, čia atsirado sūpynės, laipynės, kliūčių ruožas ir futbolo vartai, o erdvė tapo gyva nuo ryto iki vakaro.

    Idėjos autorius Jonas Ragaišis sako, kad poreikis kilo ne iš noro turėti dar vieną žaidimų aikštelę, o iš paprasto pastebėjimo: daugėjant jaunų šeimų, vaikams vis labiau trūksta vietos būti kartu. Tokios erdvės, pasak jo, svarbios ir fiziniam aktyvumui, ir bendruomeniškumui, nes skatina daugiau laiko praleisti lauke.

    Projektas įgyvendintas per dalyvaujamojo biudžeto programą „Dalyvauk! Vilnius“, kurioje gyventojai siūlo idėjas, o vėliau už jas balsuoja. Šis modelis leidžia miestui investuoti į tai, ko labiausiai reikia konkrečioje vietoje, o gyventojams suteikia realią įtaką sprendimams, kurie paprastai atrodo nutolę.

    Mažesnių rajonų bendruomenės efektas

    Panerių seniūnijoje, apimančioje ir atokesnes teritorijas, balsavimas tapo ne mažiau svarbus nei pats įrengimas. Norint, kad idėja laimėtų, reikėjo telkti žmones, aiškiai pagrįsti poreikį ir parodyti, kad erdvė bus naudojama ne simboliškai, o kasdien.

    Tokiose vietovėse, kur aplinkinių paslaugų mažiau, bendruomeniškumas dažnai tampa pagrindiniu varikliu pokyčiams. Gyventojai ne tik palaiko idėjas balsavimu, bet ir vėliau prisideda prie erdvių „įveiklinimo“, kad jos netaptų vienkartiniu projektu.

    Šioje erdvėje vėliau atsirado ir bendruomeninė iniciatyva – knygų namelis, kuriame dalijamasi knygomis ir lauko žaidimais. Tai sustiprino vietos, kaip susitikimų taško, funkciją ir parodė, kad viešosios erdvės vertė auga tada, kai jose atsiranda kasdienių, paprastų veiklų.

    Kiek pinigų skiriama idėjoms?

    Šiuo metu vilniečiai vėl kviečiami teikti idėjas programai „Dalyvauk! Vilnius“. Miesto savivaldybė šiemet gyventojų sumanymams planuoja paskirstyti daugiau nei 1,6 mln. eurų, o finansavimo dydžiai skiriasi pagal projektų apimtį.

    Mažos apimties seniūnijų idėjoms numatytas 630 000 eurų biudžetas, o vienos seniūnijos projektui ar projektams gali būti skiriama iki 30 000 eurų. Didelės apimties miesto idėjoms planuojama 1 000 000 eurų, o vienai idėjai numatoma riba – iki 250 000 eurų.

    Tokie projektai dažniausiai apima viešąsias erdves, poilsio zonas, žaidimų aikšteles ar sprendimus, kurie pagerina kasdienį judėjimą rajonuose. Patirtis rodo, kad didžiausią ilgalaikę vertę sukuria tie sumanymai, kurie turi aiškų naudojimo scenarijų ir bendruomenės palaikymą dar iki balsavimo.

    „Svarbiausia buvo ne balsavimo rezultatas, o pamatyti, kaip žmonės džiaugiasi ir kasdien naudojasi šia vieta“, – sakė Jonas Ragaišis.

  • „Menų spaustuvė“ ieško kavinės: prestižinė vieta Vilniuje ir aiškios konkurso sąlygos

    „Menų spaustuvė“ ieško kavinės: prestižinė vieta Vilniuje ir aiškios konkurso sąlygos

    Kavinės vietai – viešas konkursas

    VšĮ „Menų spaustuvė“ paskelbė viešą subnuomos konkursą kavinės veiklai vykdyti Šiltadaržio gatvėje, Vilniuje. Konkursu siekiama atrinkti operatorių, kuris ne tik teiktų maitinimo paslaugas, bet ir organiškai įsilietų į kultūrinę erdvę bei renginių ritmą.

    Subnuomojamas 77,63 kv. m negyvenamųjų patalpų plotas, esantis „Menų spaustuvės“ pastate. Tokiose erdvėse kavinė dažnai tampa ne vien paslauga, bet ir susitikimų vieta, formuojančia lankytojų patirtį prieš renginius ir po jų.

    Terminas ir kaina: nuo 2027 metų

    Numatytas subnuomos terminas – nuo 2027 metų sausio 1 dienos iki 2030 metų gruodžio 31 dienos. Toks laikotarpis leidžia planuoti investicijas, komandą ir veiklos modelį keliems sezonams į priekį, ypač dirbant renginių turinčioje vietoje.

    Pradinė subnuomos kaina – 17,75 eurų už 1 kv. m per mėnesį, tačiau bendra suma negali būti mažesnė nei 1 377,93 eurų per mėnesį už visą plotą. Prie sprendimo dalyviai paprastai vertina ir papildomus kaštus, tokius kaip komunalinės paslaugos, darbuotojų išlaidos bei sezoniškumas.

    Kas turi atitikti dalyviai?

    Konkurso sąlygose pabrėžiama, kad kavinės koncepcija turi derėti su kultūrine ir menine aplinka bei prisidėti prie socialiai atviros erdvės kūrimo. Taip pat akcentuojama patirtis maitinimo paslaugų srityje ir panašių objektų valdyme, ypač veikiančių kultūrinėje ar visuomeninėje aplinkoje.

    „Kavinės koncepcija turi derėti su kultūrine ir menine aplinka“, – nurodoma konkurso sąlygose.

    Reikalaujama bendradarbiauti su „Menų spaustuve“, įskaitant darbo laiko derinimą prie renginių grafiko ir specialius pasiūlymus renginių metu. Kainodara turi būti prieinama skirtingoms lankytojų grupėms, o kokybės ir tvarumo kriterijai apima atsakingą pakuočių pasirinkimą, atliekų mažinimą ir išteklių naudojimą.

    Tokie kriterijai atitinka platesnę viešųjų ir kultūros erdvių kryptį, kai maitinimo paslaugų teikėjai vertinami ne vien pagal kainą, bet ir pagal gebėjimą kurti bendruomenišką atmosferą, užtikrinti tvarius sprendimus ir prisitaikyti prie lankytojų srautų piko, kuris dažnai sutampa su renginių pradžia bei pabaiga.

    Svarbios datos ir pradinis įnašas

    Dalyvių registravimas numatytas darbo dienomis nuo 2026 metų spalio 26 dienos iki 2026 metų lapkričio 6 dienos, nuo 11.00 iki 17.00 valandos. Paskutinis paraiškų pateikimo terminas – 2026 metų lapkričio 6 dieną 17.00 valandą.

    Vokų atplėšimas ir komisijos posėdis numatytas 2026 metų lapkričio 9 dieną 14.00 valandą, tą pačią dieną planuojama paskelbti ir konkurso laimėtoją. Konkurso dalyviai apie rezultatus informuojami jų pateiktuose dokumentuose nurodytais kontaktais.

    Dalyviams taikomas pradinis įnašas, lygus 3 mėnesių pradinės subnuomos kainos dydžiui, kuris negali būti mažesnis nei 4 133,79 eurų. Sąlygose taip pat numatyta, kad nelaimėjusiems dalyviams įnašas grąžinamas, o laimėtojui atsisakius pasirašyti sutartį per nustatytą laiką, teisė sudaryti sutartį prarandama ir įnašas negrąžinamas.

    Patalpas galima apžiūrėti darbo dienomis nuo 2026 metų rugsėjo 14 dienos iki 2026 metų lapkričio 6 dienos, iš anksto suderinus laiką su „Menų spaustuve“. Paraiškos teikiamos užklijuotu voku, o dokumentuose turi būti pateikta ir kavinės koncepcija, patirtis, bendradarbiavimo principai bei siūloma 1 kv. m subnuomos kaina.

  • Žirmūnuose prasideda šlaito atgimimas: paaiškėjo, kas už 2,9 mln. eurų įrengs naują skverą

    Vilniaus Žirmūnuose pradedamas vienas didžiausių pastarųjų metų viešųjų erdvių projektų: bus sutvarkyta žalioji šlaito zona tarp S. Žukausko, Žirmūnų ir Minties gatvių. Vilniaus vystymo kompanija baigė rangovo atranką ir pasirašė sutartį su bendrove UAB „Gerbūvio projektai“.

    Darbus įmonė įsipareigojo atlikti už 2,9 mln. eurų su PVM. Planuojama, kad atnaujinta 1,8 hektaro teritorija ties S. Žukausko gatvės 21, 22 ir 23 namais taps patogesnė kasdieniams maršrutams, poilsiui ir sportui, o projekto pabaiga numatoma iki 2027 metų pabaigos.

    „Nors gyventojai šį šlaitą ir pušyną naudoja kasdieniams maršrutams ar neformaliam poilsiui, vieta iki šiol nėra nei saugi, nei tinkamai pritaikyta žmonių poreikiams“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Vienas ryškiausių sprendinių numatytas viršutinėje šlaito terasoje: čia planuojamas medinis pėsčiųjų takas, vedantis į apžvalgos aikštelę. Toks takas turėtų sujungti skirtingas teritorijos dalis, o vakare būti subtiliai apšviestas ir pritaikytas ramesniam pasivaikščiojimui.

    Aktyvesniam laisvalaikiui šalia Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos stadiono numatyta sporto zona. Joje planuojami lauko treniruokliai, parkūro aikštelė ir tinklinio aikštelės, kad teritorija būtų patraukli ne tik pasivaikščiojimams, bet ir kasdienėms treniruotėms.

    Šlaito viduryje projektuojama bendruomenės pieva su amfiteatru, skirta ramiam poilsiui ir mažesniems vietos renginiams. Greta planuojamos poilsio vietos su gultais ir veja, kuri būtų pritaikoma piknikams ar neformaliems susibūrimams.

    Didelę projekto dalį sudarys takų infrastruktūra: vietoje pramintų takelių atsiras aiški trasų sistema. Numatyti ir mediniai laiptai ant polių, saugantys medžių šaknis, ir švelnaus nuolydžio serpantinai, kad dalis maršrutų būtų patogesni žmonėms su vežimėliais ar judėjimo negalia.

    „Skyrėme daug dėmesio tam, kad sudėtingas šlaito reljefas būtų sutvarkytas išlaikant jo natūralumą, tačiau kartu taptų patogiai prieinamas visiems“, – teigė Vilniaus vystymo kompanijos Projektavimo ir statybos valdymo departamento direktorius Jonas Stravinskas.

    Vaikų žaidimų aikštelę planuojama palikti toje pačioje vietoje, kur ji naudojama dabar, tačiau įrengti kokybiškesnę ir labiau integruotą į aplinką. Ji būtų padalinta į dvi dalis: viena su guminės dangos sprendiniais ir aktyvesniais įrenginiais, kita su smėlio zona, medinėmis platformomis, hamaku ir pavėsine.

    Aplink žaidimų erdvę numatytas ilgas apželdintas suolas, kuris turėtų suformuoti aiškesnį teritorijos perimetrą ir suteikti patogias vietas tėvams būti šalia vaikų. Toks sprendimas dažnai taikomas atnaujinamuose miesto skveruose, kai siekiama suderinti poilsį, saugumą ir natūralesnę aplinką.

    „S. Žukausko skvero projektas – dar vienas iššūkis ir galimybė mūsų komandai sukauptą patirtį pritaikyti kuriant kokybišką ir ilgalaikę miesto infrastruktūrą“, – sakė bendrovės „Gerbūvio projektai“ projektų vadovas Gediminas Švambaris.

    Projekte numatyta ir reikšminga želdynų dalis: projektavimo metu atliktas arboristinis vertinimas parodė, kad teritorijoje auga keli šimtai medžių. Įvertinus jų būklę, planuojama pašalinti kelis saugotinus medžius, o likusiems numatyti genėjimo darbai, siekiant pagerinti būklę ir užtikrinti saugumą.

    Teritorija bus papildyta naujais želdiniais: planuojama sodinti medžius, taip pat medžiakrūmius ir krūmus. Savivaldybių praktikoje tai laikoma viena svarbiausių krypčių modernizuojant viešąsias erdves, kai kartu siekiama didinti šešėlio zonas, gerinti mikroklimatą ir mažinti intensyvių liūčių poveikį.