CP v2

Tag: Vilnius

  • Skandalas daugiabučiuose M K Paco gatvėje: aiškėja, kas ir kaip skaičiavo balsus raštu

    Vilniuje, M. K. Paco gatvės 3, 3B ir 3C daugiabučiuose fiksuoti butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolai. Tokie dokumentai paprastai rengiami, kai sprendžiami bendrojo naudojimo objektų administravimo, remonto ar finansavimo klausimai, o dalis gyventojų balsuoja ne susirinkime.

    Protokoluose turi būti aiškiai nurodyta, kokie sprendimai priimti, kiek savininkų balsavo, kaip suskaičiuoti balsai ir ar pasiektas sprendimams reikalingas balsų skaičius. Praktikoje būtent skaidrumas, teisingas butų ir patalpų priskyrimas bei reikalavimų laikymasis dažniausiai lemia, ar sprendimai vėliau nebus ginčijami.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad balsuojant raštu ypač svarbu užtikrinti savininkų informavimą apie darbotvarkę ir pateikti visą sprendimams reikalingą medžiagą. Ne mažiau reikšminga ir tai, kad balsai būtų skaičiuojami pagal nustatytą tvarką, o protokolai būtų parengti taip, kad bet kuris savininkas galėtų patikrinti, kaip gautas galutinis rezultatas.

    Gyventojams, norintiems įsitikinti procedūrų teisėtumu, rekomenduojama paprašyti pateikti balsavimo biuletenių kopijas, balsų suvestines ir dokumentus, pagrindžiančius, kas buvo įgaliotas organizuoti balsavimą bei skaičiuoti balsus. Jeigu kyla įtarimų dėl neatitikimų, sprendimai gali būti skundžiami, o ginčai dažniausiai sprendžiami pagal civilinės teisės ir daugiabučių valdymą reglamentuojančias taisykles.

    Pastaraisiais metais daugiabučiuose daugėja balsavimų raštu, nes taip paprasčiau surinkti nuomones, kai gyventojai išvykę ar neturi galimybės dalyvauti susirinkimuose. Vis dėlto kuo aktyviau ši praktika taikoma, tuo didesnė reikšmė tenka aiškiems protokolams, savalaikiam informavimui ir galimybei savininkams operatyviai susipažinti su rezultatais.

  • Sekmadienį Vilniaus centre – ribojimai dėl „Toyota Ėjimo“: keisis eismas ir autobusų maršrutai

    Sekmadienį Vilniaus centre – ribojimai dėl „Toyota Ėjimo“: keisis eismas ir autobusų maršrutai

    Šį sekmadienį Vilniaus centre vyks „Toyota Ėjimas“, todėl vairuotojams ir viešojo transporto keleiviams teks prisitaikyti prie laikinų pokyčių. Organizatorių teigimu, renginys į miesto gatves ir parkus kasmet sutraukia dešimtis tūkstančių dalyvių, o šiemet siūlomi 5, 10 ir 25 kilometrų maršrutai.

    Startas ir finišas numatyti Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, o dalyvavimas nemokamas, tačiau reikalinga išankstinė registracija. Dėl dalyvių srautų ir trasos saugumo miesto centre bus taikomi eismo ribojimai, kurie daliai gatvių įsigalios dar šeštadienį.

    Eismo ribojimai miesto centre

    JUDU informuoja, kad nuo 2026 metų rugsėjo 26 dienos 9 valandos iki rugsėjo 27 dienos 20 valandos bus draudžiamas transporto priemonių eismas Gedimino prospekto dalyje nuo A. Goštauto gatvės iki Gynėjų gatvės. Šioje atkarpoje rekomenduojama iš anksto planuoti apylankas ir įsivertinti ilgesnį kelionės laiką.

    Taip pat nuo 2026 metų rugsėjo 26 dienos 18 valandos iki rugsėjo 27 dienos 20 valandos eismas bus draudžiamas A. Mickevičiaus gatvės dalyje nuo A. Goštauto gatvės iki Vytauto gatvės. Sekmadienį apribojimai apims ir A. Goštauto gatvės ruožą.

    2026 metų rugsėjo 27 dieną nuo 5 iki 20 valandos transporto priemonių eismas bus draudžiamas A. Goštauto gatvės dalyje nuo A. Tumėno gatvės iki J. Jasinskio gatvės. Miesto tarnybos ragina rinktis alternatyvius maršrutus ir vengti kelionių per ribojimų zoną piko metu.

    Keisis viešojo transporto maršrutai

    Dėl renginio 2026 metų rugsėjo 27 dieną nuo 4 iki 20 valandos keisis kai kurių autobusų maršrutų trasos ir sustojimai. JUDU atkreipia dėmesį, kad pokyčiai susiję su eismo draudimais ir dalyvių judėjimu trasoje, todėl dalis įprastų stotelių laikinai nebus aptarnaujamos.

    56 maršruto autobusai abiem kryptimis nesustos Verslo trikampio ir Nepriklausomybės aikštės stotelėse, o važiuos pakeista trasa, aplenkdami renginio teritoriją. Keleiviams rekomenduojama rinktis artimiausias alternatyvias stoteles ir iš anksto pasitikrinti planuojamą maršrutą.

    123 maršruto autobusai kryptimi Žemieji Paneriai–Centras taip pat nesustos Verslo trikampio ir Nepriklausomybės aikštės stotelėse. Nuo Geležinio Vilko gatvės autobusai bus nukreipiami per Gynėjų ir A. Goštauto gatves, o vėliau grįš į įprastą trasą.

    JUDU primena, kad viešojo transporto judėjimas realiuoju laiku ir atnaujinti tvarkaraščiai skelbiami oficialiuose kanaluose, todėl prieš kelionę verta pasitikrinti naujausią informaciją. Miesto centre sekmadienį prognozuojami didesni žmonių srautai, tad planuojantiems keliones rekomenduojama numatyti laiko rezervą.

  • Žemaitės skveras taps literatūros scena: atidengs „Bukantės mišką“ ir skambės proza

    Žemaitės skveras taps literatūros scena: atidengs „Bukantės mišką“ ir skambės proza

    Atnaujintas Žemaitės skveras rugsėjo 30 dieną vakare virs atvira literatūros erdve: čia bus pristatytas monumentalus dailininkės Liudos Jaruševičiūtės Stankevičienės kūrinys „Bukantės miškas“. Daugiau nei 600 kvadratinių metrų ploto sieninė tapyba sujungia realius skvero medžius su ant pastato nutapytu mišku, įkvėptu Žemaitės tekstų nuotaikų ir vaizdinių.

    Po kūrinio pristatymo skvere vyks šiuolaikinės lietuvių prozos skaitymai, kuriuos moderuos poetė ir literatūrologė Marija Mažulė. Renginyje savo tekstus skaitys Akvilina Cicėnaitė, Ieva Marija Sokolovaitė, Rasa Aškinytė ir Eglė Frank.

    Pasak organizatorių, renginio idėja sąmoningai siejama su Žemaite ne tik kaip literatūros klasike, bet ir kaip visuomenės pokyčių simboliu. Jos kūryba ir biografija iki šiol dažnai minima kalbant apie moterų teises, emancipaciją ir vėlyvą kūrybinį startą, todėl programoje akcentuojami skirtingi šiandien kuriančių autorių balsai.

    „Lietuvių literatūros klasikės Žemaitės kūryba mums aktuali iki šiol, lygiai taip pat svarbi ir jos asmenybė – emancipacijos ikona, kovotoja už moterų teises. Todėl norėjome, kad „Bukantės miško“ pristatymo vakarą skvere skambėtų šiuolaikinė proza ir skirtingi šiandien kuriančių moterų balsai“, – sakė renginį moderuosianti Marija Mažulė.

    „Bukantės miškas“ sukurtas taip, kad keistųsi kartu su aplinka ir metų laikais. Vasarą dalį nutapyto vaizdo uždengia tikrų medžių lapija, o rudenį ir žiemą atsiveria daugiau detalių, todėl kūrinys tampa tarsi natūraliu skvero žalumos tęsiniu.

    Pastaraisiais metais Vilniuje vis dažniau derinami viešųjų erdvių atnaujinimai ir kultūrinės programos: viešasis menas naudojamas ne tik estetikai, bet ir vietos tapatybei stiprinti, o renginiai lauke praplečia auditoriją už tradicinių salių ribų. Tokie projektai paprastai orientuojasi į prieinamumą, bendruomeniškumą ir galimybę kultūrą patirti kasdienėse miesto erdvėse.

    Renginys vyks rugsėjo 30 dieną 17.30 valandą Žemaitės skvere, adresu Gedimino prospektas 29B. Dalyvavimas nemokamas.

  • Vilnius ieško būdų kvėpuoti švariau: ką ekspertai siūlo miestams ir kodėl to nepakanka

    Vilnius ieško būdų kvėpuoti švariau: ką ekspertai siūlo miestams ir kodėl to nepakanka

    Rugsėjo 24 dieną Vilniuje vykęs tarptautinis „Breathable Cities Forum“ subūrė miestų, mokslo, visuomenės sveikatos ir aplinkosaugos ekspertus diskusijai apie oro kokybę. Pagrindinis akcentas buvo paprastas: tarša mieste tampa ne tik aplinkos, bet ir tiesioginiu sveikatos, ekonomikos bei gyvenimo kokybės klausimu.

    Atidarydamas renginį Vilniaus vicemeras Andrius Grigonis pabrėžė, kad švarus oras turėtų būti vienas esminių miesto prioritetų. Jo teigimu, infrastruktūros modernizavimas netenka prasmės, jei kasdienis gyvenimas vyksta kvėpuojant užterštu oru.

    „Miestai turi užtikrinti savo žmonėms sveiką aplinką. Tai nėra prabanga, tai būtinybė“, – sakė Andrius Grigonis.

    Tarša peržengia miesto ribas

    Forume pristatyta Vilniaus oro taršos analizė parodė, kad dalis kietųjų dalelių taršos kyla ne vien iš pačio miesto. Skaičiuojama, kad apie 45 proc. kietųjų dalelių taršos sudaro vietiniai šaltiniai, apie 10 proc. siejama su regioniniais transporto keliais, apie 7 proc. su kitais Lietuvos regionais, o apie 30 proc. priskiriama tarpvalstybinei pernašai.

    Tokie duomenys reiškia, kad net ir nuosekliai mažinant taršą mieste, rezultatai priklausys nuo platesnio konteksto: kaimyninių regionų sprendimų, pramonės, transporto srautų ir net meteorologinių sąlygų. Todėl taršos mažinimas tampa bendradarbiavimo uždaviniu, o ne vien savivaldybės atsakomybe.

    Dviračiai ir elektromobiliai: kodėl tai veikia

    Danijos oro kokybės ir klimato konsultantas Kåre Press-Kristensen forume priminė, kad oro tarša tebėra viena didžiausių visuomenės sveikatos rizikų. Diskusijose akcentuota, kad tarša siejama su dideliu priešlaikinių mirčių skaičiumi pasaulyje, o Europos mastu ji kasdien kainuoja gyvybes ir sukelia dideles ekonomines pasekmes dėl gydymo, nedarbingumo ir sumažėjusio produktyvumo.

    Kaip vieną efektyviausių priemonių jis išskyrė važiavimą dviračiu, ypač kai miestas sukuria saugią, patogią ir vientisą infrastruktūrą. Kopenhagos patirtis dažnai minima kaip pavyzdys, kai nuoseklios investicijos į dviračių takus, eismo saugą ir patogų susisiekimą padeda mažinti automobilių srautus, triukšmą ir taršą.

    Kalbėdamas apie elektromobilių plėtrą, pranešėjas pabrėžė ir energetinio saugumo motyvą: mažesnė priklausomybė nuo importuojamų iškastinių išteklių tampa papildoma priežastimi greitinti transporto elektrifikaciją. Tokia kryptis aktuali daugeliui Europos miestų, tačiau kartu pabrėžiama, kad vien technologinės kaitos nepakanka, jei nesikeičia judumo įpročiai ir viešojo transporto patrauklumas.

    Nuo matavimų prie prevencijos ir vidaus oro

    Vienas svarbiausių forumo klausimų buvo, kaip oro kokybės duomenis paversti sprendimais, o ne vien statistika. Vilniuje kaip praktinis pavyzdys pristatytas „GreenMe5“ projektas, kai Vėtrungių gatvė Fabijoniškėse buvo pasirinkta kaip reali miesto bandymų erdvė: trejus metus vertinta, kokios priemonės efektyviausiai mažina oro ir triukšmo taršą.

    Taip pat aptartas „LIFE Clean Air“ projektas, kurio rėmuose Vilniuje bandomas oro kokybės prognozavimo įrankis „LLULL Environment“. Jo paskirtis – padėti prognozuoti taršos epizodus iki trijų dienų į priekį, kad miestas galėtų pereiti nuo reagavimo po fakto prie prevencinių veiksmų, pavyzdžiui, tikslinių įspėjimų jautrioms grupėms ar laikino eismo srautų valdymo.

    Forume daug dėmesio skirta ir tam, kad tarša nesibaigia ties pastato durimis. Diskusijose priminta, kad žmonės didžiąją laiko dalį praleidžia patalpose, o lauko tarša gali patekti į vidų per vėdinimą, nesandarumus ar atsidarius langus, todėl mokyklų, darželių ir biurų vidaus oras tampa ne mažiau svarbus nei gatvės lygmens matavimai.

    Vilniuje 2024 metų spalį atliktas savaitės trukmės stebėjimas parodė, kad kietųjų dalelių pokyčiai lauke atsispindi ir pastato vidaus ore: sienos bei konstrukcijos taršą gali pristabdyti, bet visiškai jos nesustabdo. Taip pat fiksuota, kad lauko orui išsivalius, patalpų ore tarša gali išlikti ilgiau, todėl vidaus oro valdymas reikalauja atskirų sprendimų.

    Renginio pabaigoje dalyviai leidosi į sensorinį pasivaikščiojimą po Vilnių, kur aptarti gamtiniai ir klimato kaitai pritaikyti sprendimai, biologinė įvairovė, miesto atsparumas bei ryšys tarp aplinkos ir sveikatos. Forumo žinutė išliko aiški: norint realios pažangos, reikia ir tarptautinio bendradarbiavimo, ir vietinių priemonių, ir nuosekliai taikomų sprendimų kasdienėje miesto politikoje.

  • Atskleista, kaip skaičiuoti daugiabučių balsus raštu: protokolai Vilniuje kelia klausimų

    Vilniuje paviešinti daugiabučių namų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolai, susiję su Birutės g. 13, Polocko g. 48 ir Kalvarijų g. 38 pastatais. Nors pats dokumentų pavadinimas techninis, tokie protokolai praktikoje lemia, ar sprendimai dėl namo valdymo, remonto ar lėšų bus laikomi teisėtais.

    Balsavimas raštu dažniausiai taikomas, kai neįmanoma surengti visuotinio susirinkimo arba kai siekiama surinkti daugiau savininkų balsų. Tokiu atveju kritiškai svarbu, kad būtų aiškiai nurodyta, kas turi balsavimo teisę, kiek balsų priklauso kiekvienam savininkui ir kaip suskaičiuotas galutinis rezultatas.

    Kas privalo būti protokoluose

    Įprastai balsų skaičiavimo protokole turi atsispindėti balsavimo organizavimo faktai: kada ir kaip vyko balsų rinkimas, kas rinko biuletenius, kiek savininkų dalyvavo ir kiek balsų priskirta kiekvienam sprendimui. Taip pat svarbu, kad būtų galima atsekti, ar įskaičiuoti tik galiojantys biuleteniai ir ar nebuvo dubliavimo.

    Ne mažiau reikšminga dalis yra patalpų identifikavimas ir savininkų duomenų tikrinimas. Praktikoje ginčai dažniausiai kyla dėl neteisingai priskirtų balsų, pasikeitusių savininkų, atstovavimo pagal įgaliojimą arba dėl to, kad neaišku, kokia dalimi balsas skaičiuojamas, kai patalpa turi kelis bendraturčius.

    Kodėl kyla ginčai ir ką tikrinti

    Dažnas konfliktų šaltinis yra situacijos, kai protokole nenurodyta, kokiu pagrindu vieni biuleteniai pripažinti negaliojančiais, o kiti įskaityti. Problema gali tapti ir formuluotės: jei sprendimo klausimas suformuluotas dviprasmiškai, vėliau sunku įrodyti, ką tiksliai savininkai patvirtino.

    Savininkams, gavus protokolus, verta įvertinti, ar sutampa balsavimo laikotarpis, ar pateiktas aiškus balsų suvestinis skaičiavimas ir ar nurodyti atsakingi asmenys. Jei kyla abejonių, paprastai prašoma pateikti biuletenių kopijas, balsų suvestines ir dokumentus, pagrindžiančius savininkų sąrašą bei jų balsų dalis.

    Ką tai reiškia gyventojams

    Tokie protokolai turi tiesiogines pasekmes: nuo administratoriaus pasirinkimo ir kaupiamųjų lėšų naudojimo iki sprendimų dėl renovacijos, rangos darbų ar bendrojo naudojimo objektų priežiūros. Net ir nedidelė skaičiavimo klaida gali tapti pagrindu ginčui, o ginčas neretai sustabdo sprendimų įgyvendinimą.

    Jei balsavimo rezultatų pagrįstumas kelia klausimų, gyventojai paprastai pirmiausia kreipiasi į balsavimą organizavusį subjektą dėl paaiškinimų ir dokumentų patikslinimo. Kai nesutarimų išspręsti nepavyksta, gali būti inicijuojamas ginčo nagrinėjimas pagal taikytiną tvarką, įvertinant dokumentų atitiktį ir faktines aplinkybes.

    Šiuo atveju minimi protokolai dėl konkrečių adresų Vilniuje rodo, kad praktikoje dokumentų kokybė ir skaidrumas išlieka jautri tema. Kuo aiškesnė protokolų struktūra ir skaičiavimų logika, tuo mažesnė rizika, kad bendrijos ar namo sprendimai bus ginčijami.

  • Vilniaus centrą sekmadienį užplūs tūkstančiai: „Toyota“ ėjimas keis eismą ir planus

    Šį sekmadienį Vilniaus centre vyks masinis ėjimo renginys „Toyota Ėjimas“, kuris į sostinės gatves ir parkus tradiciškai sutraukia minias dalyvių. Organizatoriai skelbia, kad pavasarį renginys subūrė apie 20 000 žmonių, o šį kartą vėl tikimasi didelio aktyviai leidžiančių laiką vilniečių ir miesto svečių srauto.

    Vienai dienai dalis miesto centro taps ėjimo trasa, o dalyviai galės rinktis 5, 10 arba 25 kilometrų maršrutus. Renginio startas ir finišas numatyti Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, todėl didžiausias judėjimas prognozuojamas aplinkinėse centro gatvėse.

    Trumpiausia 5 kilometrų trasa orientuota į šeimas ir norinčius ramaus pasivaikščiojimo, ji pritaikyta ir dalyviams su vaikų bei neįgaliųjų vežimėliais. 10 kilometrų maršrutas skirtas ieškantiems aktyvesnio sekmadienio, o 25 kilometrų trasa – pasirengusiems didesniam fiziniam iššūkiui, kur gali pasitaikyti ir statesnių atkarpų.

    Renginys akcentuoja ne tik nueitus kilometrus: dalyvių lauks edukacinės ir pramoginės veiklos, o viena iš ryškesnių temų – įtrauktis sporte. Lietuvos paralimpinis komitetas kvies susipažinti su paralimpiniu sportu, pabendrauti su sportininkais ir patiems išmėginti skirtingas rungtis, kurios dažnai padeda geriau suprasti žmonių su negalia kasdienius iššūkius ir sporto specifiką.

    Vairuotojams svarbiausia žinia – laikini eismo ribojimai Vilniaus centre. Jie prasidės dar šeštadienį ir tęsis iki sekmadienio vakaro, todėl planuojantiems keliones per centrą rekomenduojama įsivertinti papildomą laiką ir rinktis alternatyvius maršrutus.

    Skelbiama, kad nuo 2026 metų rugsėjo 26 dienos 9 valandos iki rugsėjo 27 dienos 20 valandos eismas bus draudžiamas Gedimino prospekto dalyje nuo A. Goštauto iki Gynėjų gatvės. Taip pat nuo 2026 metų rugsėjo 26 dienos 18 valandos iki rugsėjo 27 dienos 20 valandos eismas bus draudžiamas A. Mickevičiaus gatvės dalyje nuo A. Goštauto iki Vytauto gatvės.

    Dar vienas ribojimų etapas numatytas 2026 metų rugsėjo 27 dieną nuo 5 iki 20 valandos, kai eismas bus draudžiamas A. Goštauto gatvės dalimi nuo A. Tumėno iki J. Jasinskio gatvės. Organizatoriai ir miestas ragina savaitgalį judėjimą planuoti iš anksto, nes tokio masto renginiai paprastai sukelia spūstis ir keičia viešojo transporto judėjimo ritmą.

    Renginys yra nemokamas, tačiau dalyvavimui reikalinga išankstinė registracija. Taip pat nurodoma, kad sporto projektas bendrai finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.

    Pastaraisiais metais miesto ėjimo renginiai Europoje populiarėja dėl paprasto įsitraukimo principo ir mažesnės traumos rizikos, palyginti su bėgimu, todėl tokie formatai dažnai tampa patrauklia alternatyva siekiantiems daugiau judėti. Specialistai pabrėžia, kad reguliarus ėjimas prisideda prie širdies ir kraujagyslių sveikatos, o didžiausia nauda pasiekiama tuomet, kai judėjimas tampa rutina, o ne vienkartine iniciatyva.

  • „Toksika“ keičia TIPK leidimą Vilniuje: gyventojams duotas 15 dienų terminas pastaboms

    Agentūra paskelbė apie paraišką

    Aplinkos apsaugos agentūra pranešė gavusi UAB „Toksika“ paraišką pakeisti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą Vilniaus pavojingų atliekų tvarkymo aikštelei. Veiklavietė yra Kuro g. 15, Vilniuje.

    TIPK leidimas yra vienas pagrindinių dokumentų, nustatančių, kokiomis sąlygomis įrenginys gali veikti, kokie taršos ribojimai taikomi ir kaip turi būti užtikrinama aplinkos apsauga. Tokie leidimai apima reikalavimus dėl emisijų, kvapų, triukšmo, atliekų srautų kontrolės ir aplinkos monitoringo.

    Kaip susipažinti ir teikti pastabas

    Su pateikta paraiška galima susipažinti Aplinkos apsaugos agentūroje Vilniuje, Juozapavičiaus g. 9. Agentūra nurodo, kad atvykimas derinamas iš anksto su atsakingais darbuotojais.

    Pastabas ir pasiūlymus dėl paraiškos galima teikti per 15 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos. Pastabos teikiamos raštu, nurodant vardą ir pavardę arba organizacijos pavadinimą, kontaktinį adresą ir telefono numerį.

    Kodėl tai svarbu vietos bendruomenei?

    Pavojingų atliekų tvarkymo veikla yra priskiriama prie didesnę aplinkosauginę riziką turinčių procesų, todėl leidimų keitimas dažnai reiškia atnaujintas technologines sąlygas, papildomus kontrolės įsipareigojimus arba veiklos parametrų korekcijas. Viešinimo etapas yra skirtas tam, kad visuomenė galėtų įvertinti planuojamus pokyčius ir pateikti argumentuotas pastabas.

    Agentūra pažymi, kad konsultavimosi su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis šiuo atveju nebuvo. Galutinį sprendimą dėl TIPK leidimo pakeitimo priima Aplinkos apsaugos agentūra, įvertinusi paraišką, gautas pastabas ir taikomus teisės aktų reikalavimus.

  • Vilniuje skelbiama Diena be automobilio: kas laukia V. Kudirkos aikštėje ir kodėl verta ateiti

    Rugsėjo 16–22 dienomis Lietuva jungiasi prie Europos judumo savaitės, kuri kasmet skatina gyventojus rinktis tvaresnius keliavimo būdus. Savaitės kulminacija tradiciškai tampa rugsėjo 22 dieną minima Tarptautinė diena be automobilio.

    Susisiekimo ministerija šia proga kviečia vilniečius ir miesto svečius susitikti V. Kudirkos aikštėje Vilniuje ir rytą pradėti bendra mankšta. Pasak organizatorių, renginiu siekiama ne moralizuoti, o parodyti realias alternatyvas kasdienėms kelionėms mieste.

    „Visi norime patogiai nuvykti nuo namų iki darbo durų, tačiau ši iniciatyva gali tapti postūmiu išbandyti kitokias alternatyvas: dviratį, viešąjį transportą, keliones kartu ar daugiau judėjimo pėsčiomis“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Po mankštos ministerija kviečia neskubėti skirstytis ir pasilikti aikštėje, kur bus pristatomi mažiau taršaus judumo sprendimai. Dalyviai galės užduoti klausimus specialistams, pasidalyti patirtimi ir išgirsti, kaip mažesnė automobilių priklausomybė gali sumažinti spūstis bei triukšmą mieste.

    Europos judumo savaitė vyksta daugelyje Europos miestų, o prie jos kasmet prisijungia ir Lietuvos savivaldybės, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos bei verslo atstovai. Dažniausiai dėmesys sutelkiamas į tris kryptis: daugiau kelionių pėsčiomis ir dviračiais, patrauklesnį viešąjį transportą ir saugesnę infrastruktūrą.

    Pastaraisiais metais ypač akcentuojama, kad darnaus judumo sprendimai svarbūs ne tik klimatui, bet ir gyventojų sveikatai bei miestų ekonomikai. Didesnis fizinis aktyvumas kasdienėse kelionėse siejamas su mažesne lėtinių ligų rizika, o patogesnės alternatyvos automobiliui padeda miestams efektyviau išnaudoti viešąsias erdves.

    Renginio organizatoriai primena, kad Dienos be automobilio idėja nereikalauja kardinaliai keisti įpročių per vieną dieną. Svarbiausia yra išbandyti bent vieną alternatyvą ir įvertinti, kas galėtų tapti patogiu pasirinkimu kasdienybėje.

  • Skandalas dėl balsavimo protokolų: ką slepia Elbingo g. 79–89 daugiabučiai ir ką daryti savininkams

    Vilniuje, Elbingo gatvės 79, 81, 83 ir 89 numeriais pažymėtuose daugiabučiuose fiksuoti butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolai. Tokie dokumentai paprastai rengiami, kai sprendžiami svarbūs namo valdymo, administravimo, remonto ar lėšų kaupimo klausimai.

    Balsavimas raštu dažniausiai pasirenkamas tada, kai neįmanoma surengti visuotinio susirinkimo arba reikia operatyviai priimti sprendimą. Praktikoje būtent protokolai tampa pagrindiniu įrodymu, ar sprendimai priimti teisėtai ir ar buvo užtikrintas skaidrus savininkų informavimas.

    Savininkams svarbu atkreipti dėmesį, ar protokoluose aiškiai nurodyta balsavimo data, klausimai, balsų skaičiavimo tvarka ir rezultatai. Ne mažiau reikšminga, ar pateikti duomenys leidžia patikrinti, kiek balsų atiduota pagal turimą nuosavybės dalį, nes daugiabučiuose sprendimų priėmimas siejamas su bendrosios nuosavybės dalių skaičiavimu.

    Jei kyla abejonių dėl procedūrų, gyventojai paprastai pirmiausia kreipiasi į namo administratorių arba bendrijos pirmininką, prašydami pateikti visą balsavimo medžiagą: biuletenius, pranešimus savininkams, registravimo duomenis ir protokolų priedus. Tai leidžia įsitikinti, ar kiekvienas savininkas turėjo realią galimybę balsuoti ir ar nebuvo praleista privaloma informavimo dalis.

    Ginčai dėl balsavimo raštu dažniausiai kyla dėl kelių priežasčių: neaiškiai suformuluotų klausimų, nepakankamo informavimo apie balsavimą, netiksliai skaičiuojamų balsų arba dėl to, kad dalis savininkų vėliau nesutinka su priimtais sprendimais. Tokiose situacijose gyventojams svarbu veikti greitai, nes sprendimų įgyvendinimas gali prasidėti netrukus po protokolų patvirtinimo.

    Pastaraisiais metais daugiabučių valdyme ryškėja tendencija daugiau procesų perkelti į skaitmeninę erdvę, tačiau balsavimas raštu ir toliau išlieka viena dažniausių formų, ypač kai reikia surinkti daug savininkų sprendimų. Dėl to dokumentų kokybė ir aiškumas tampa kritiškai svarbūs, nes būtent jie vėliau lemia, ar sprendimai atlaikys patikrinimą ir galimą ginčą.

    Elbingo gatvės daugiabučių savininkams rekomenduojama susipažinti su konkrečiais protokolais, pasitikrinti, kokie klausimai buvo sprendžiami, ir įsivertinti, ar priimti sprendimai atitinka jų interesus. Jei kyla pagrįstų įtarimų dėl procedūrų, verta kreiptis į atsakingas institucijas konsultacijai ir, esant poreikiui, inicijuoti sprendimų peržiūrą teisės aktų nustatyta tvarka.

  • Nemokamas žygis aplink Nerį vilioja vilniečius: 10 ar 30 km maršrutas ir veiklos prie Baltojo tilto

    Nemokamas žygis aplink Nerį vilioja vilniečius: 10 ar 30 km maršrutas ir veiklos prie Baltojo tilto

    Žygis kviečia pamatyti kitokį Vilnių

    Šį šeštadienį Vilniuje vyks nemokamas pažintinis žygis „30 km aplink Nerį“, kviečiantis miesto gyventojus ir svečius atrasti ramesnes, žalesnes Neries pakrantes. Organizatoriai žada maršrutus, kurie veda ne tik per įprastas krantines, bet ir į rečiau lankomas vietas.

    Dalyviai galės rinktis iš dviejų distancijų: 10 kilometrų maršrutas labiau tiks norintiems lengvesnio pasivaikščiojimo, o 30 kilometrų trasa skirta ieškantiems ištvermės iššūkio. Žygio startas ir finišas numatytas Baltojo tilto pievoje.

    „Neris yra neatsiejama Vilniaus dalis, tačiau einant palei upę atsiveria visai kitoks miestas – judresnes krantines keičia žaliosios erdvės ir ramesni takai“, – sakė „Neakivaizdinio Vilniaus“ vadovė Sonata Griškienė.

    Kas laukia maršrutuose ir stotelėse?

    Organizatoriai nurodo, kad trasose bus poilsio stotelės, kuriose dalyviai galės trumpam atsikvėpti ir papildyti jėgas. Numatyta, kad vienoje stotelėje dalyvių lauks užkandžiai, kitoje – šilta arbata.

    Tokio formato miesto žygiai pastaraisiais metais populiarėja dėl kelių priežasčių: jie nereikalauja specialios įrangos, leidžia aktyviai leisti laiką mieste ir tinka skirtingo fizinio pasirengimo žmonėms. Be to, 10–30 kilometrų distancijos dažnai pasirenkamos kaip saugi įžanga į ilgesnius žygius, ypač rudenį, kai mažiau karšta ir patogiau judėti.

    Veiklos prie Baltojo tilto

    Baltojo tilto pievoje dalyvių lauks ir papildomos veiklos prieš startą bei po finišo. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras Vilnius sveikiau planuoja apšilimo mankštą, o renginio erdvėje numatytos įvairių partnerių edukacijos ir užsiėmimai.

    Taip pat žadama, kad bus galima pasitikrinti žinias apie saugumą ekstremaliose situacijose, išbandyti aktyvias pramogas ir sudalyvauti edukacijose apie rūšiavimą. Organizatorių teigimu, dalis veiklų orientuota į šeimas, kad į žygį būtų patogu atvykti ir su vaikais.

    Maršrutas, anot rengėjų, po žygio liks prieinamas ir savarankiškiems pasivaikščiojimams bet kuriuo metu. Dalyvavimas renginyje nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija, o vietų skaičius ribotas.