CP v2

Tag: Virškinimas

  • Kas nutiks žarnynui, jei kasdien išgersite stiklinę kefyro: gydytojai įspėja dėl klaidų

    Kas nutiks žarnynui, jei kasdien išgersite stiklinę kefyro: gydytojai įspėja dėl klaidų

    Kefyras yra fermentuotas pieno produktas, gaminamas pieną rauginant pieno rūgšties bakterijomis ir mielėmis. Fermentacija suteikia būdingą rūgštoką skonį, lengvą putojimą ir dalinai sumažina laktozės kiekį, todėl daliai žmonių jis būna lengviau virškinamas nei įprastas pienas.

    Mitybos specialistai fermentuotus pieno produktus dažnai mini kaip kasdienės mitybos dalį, nes jie aprūpina visaverčiais baltymais ir gerai pasisavinamu kalciu. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad kefyras nėra vaistas, o jo nauda labiausiai atsiskleidžia kaip subalansuotos mitybos dalis.

    Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama kefyro poveikiui žarnyno mikrobiotai. Klinikiniai tyrimai rodo galimas sąsajas su virškinimo komfortu, tačiau rezultatai nėra vienodi, nes skiriasi kefyro sudėtis, naudojamos kultūros ir pačių tyrimų metodikos.

    Viena dažniausių praktinių rekomendacijų suaugusiam žmogui yra apie 200–250 mililitrų per dieną, tai yra maždaug viena stiklinė. Jei fermentuotų produktų anksčiau vartota retai, verta pradėti nuo mažesnio kiekio ir stebėti savijautą, nes staigesni pokyčiai kai kuriems sukelia pilvo pūtimą.

    Kefyras neretai pasirenkamas ir dėl tuštinimosi reguliarumo, tačiau čia svarbu nepervertinti vieno produkto reikšmės. Tyrimuose pasitaiko atvejų, kai vartojant didesnius kiekius, pavyzdžiui, apie 500 mililitrų per dieną kelias savaites, daliai žmonių pagerėjo tuštinimosi dažnis, bet tokie duomenys dar nelaikomi universalia norma.

    Fermentacija laktozės kiekį sumažina, bet jos visiškai nepašalina, todėl laktozės netoleruojantiems žmonėms didesnės porcijos vis tiek gali sukelti dujų kaupimąsi, pilvo raižymą ar viduriavimą. Kita vertus, dalis žmonių, kuriems pienas netinka, kefyrą toleruoja geriau, nes jame esanti laktozė būna dalinai suskaidyta.

    Kefyro reikėtų vengti turint alergiją karvės pieno baltymams, nes tai jau ne virškinimo jautrumas, o imuninė reakcija. Jei žmogaus imunitetas stipriai nusilpęs arba jis turi rimtų sveikatos būklių, produktų su gyvomis kultūromis vartojimą verta aptarti su gydytoju.

    Kasdienai geriausias pasirinkimas yra natūralus kefyras be pridėtinio cukraus ir kvapiųjų medžiagų. Jį galima gerti vieną, naudoti kokteiliams, šaltoms sriuboms ar padažams, tačiau didžiausią naudą jis duoda tada, kai mityboje netrūksta skaidulų, daržovių, ankštinių ir pakankamai vandens.

    Stiklinė kefyro per dieną nėra stebuklinga formulė žarnynui, bet daugeliui tai patogus ir vertingas įprotis. Jei po kefyro nuolat kartojasi nemalonūs simptomai, paprastai geriau ne didinti kiekį, o ieškoti priežasties ir įvertinti individualų toleravimą.

  • Šis ryto gėrimas gali pakeisti kavą: švelnesnis skrandžiui ir padeda ilgiau jaustis sočiai

    Kuo išsiskiria psyllium?

    Balkšvojo gysločio sėklų luobelės, dažnai vadinamos psyllium, vis dažniau minimos kaip švelnesnė alternatyva rytinei kavai tiems, kuriems kofeinas dirgina skrandį. Pagrindinė jų vertė yra tirpios skaidulos, kurios, susilietusios su vandeniu, brinksta ir sudaro gelį.

    Toks gelis didina žarnyno turinio tūrį ir gali padėti palaikyti reguliarias tuštinimosi įpročius, jei kartu vartojama pakankamai skysčių. Skirtingai nei kava, psyllium nestimuliuoja nervų sistemos, todėl nekelia įprasto kofeino sukeliamo „pakilimo“ ir vėlesnio nuovargio.

    Kodėl tai siejama su plokštesniu pilvu?

    Kalbos apie plokštesnį pilvą dažnai kyla ne dėl stebuklingo riebalų „deginimo“, o dėl praktiškesnio efekto. Jei pilvo apimtį didina vidurių užkietėjimas ar sulėtėjusi žarnyno veikla, daugiau skaidulų ir skysčių gali sumažinti tempimo jausmą bei diskomfortą.

    Be to, tirpios skaidulos lėtina skrandžio išsituštinimą, todėl sotumo jausmas gali išlikti ilgiau. Tai gali padėti lengviau suvaldyti užkandžiavimą, tačiau vien psyllium nėra subalansuotos mitybos pakaitalas ir nepakeičia daržovių, vaisių, ankštinių ar pilno grūdo produktų.

    Kaip paruošti ir kada būti atsargiems?

    Paprastas būdas yra į stiklinę įberti apie 1 arbatinį šaukštelį psyllium, užpilti maždaug 250 mililitrų drungno vandens ir gerai išmaišyti. Po kelių minučių, kai mišinys sutirštėja, dar kartą išmaišykite ir išgerkite, o po to papildomai užgerkite dar viena stikline vandens.

    Svarbiausia taisyklė yra skysčiai: skaidulos geriausiai veikia tik esant pakankamam vandens kiekiui, kitaip gali sustiprėti vidurių užkietėjimas. Jei anksčiau vartojote mažai skaidulų, pradėkite nuo mažesnės porcijos, nes per staigus padidinimas gali sukelti pilvo pūtimą ar dujų kaupimąsi.

    Jei vartojate vaistus, verta atkreipti dėmesį į laiką, nes skaidulos gali mažinti kai kurių preparatų pasisavinimą. Kilus neaiškumų dėl tinkamumo ar virškinimo simptomų, saugiausia pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

  • Ši namų mikstūra žadama spartinti metabolizmą: užtenka tamsių vynuogių ir vandens

    Naminių vaisinių actų gamyba pastaraisiais metais vėl išpopuliarėjo: žmonės juos naudoja tiek virtuvėje, tiek kaip kasdienį gėrimą. Be įprasto obuolių acto vis dažniau atrandamas ir vynuogių actas, ypač gaminamas iš tamsių, gerai sunokusių uogų.

    Vanduo su nedideliu kiekiu vaisinio acto dažnai pristatomas kaip būdas suaktyvinti virškinimą ir prisidėti prie svorio kontrolės. Acto rūgštis gali lėtinti skrandžio ištuštėjimą ir kai kuriems žmonėms sumažinti potraukį užkandžiauti, o daliai tyrimų dalyvių siejama ir su tolygesnėmis gliukozės svyravimų kreivėmis po valgio.

    Vis dėlto mitybos specialistai pabrėžia, kad stebuklingo efekto tikėtis nereikėtų: svorio mažėjimą lemia ilgalaikis kalorijų deficitas, subalansuota mityba, pakankamas baltymų ir skaidulų kiekis bei fizinis aktyvumas. Vynuogių actas gali būti tik nedidelė rutinos detalė, o ne pagrindinis sprendimas.

    Tamsios vynuogės vertinamos dėl polifenolių, kurie siejami su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Nors dalis šių junginių fermentacijos metu gali kisti, vynuogių actas dažnai pasirenkamas dėl sodresnio skonio ir aromato, kuris tinka ir gėrimams, ir patiekalams.

    Norint pasigaminti naminio vynuogių acto, paprastai pasirenkamos sunokusios vynuogės, vanduo ir nedidelis kiekis cukraus, o fermentacijai naudojamas švarus stiklainis, marlė ir guma. Svarbiausia higiena ir kantrybė, nes skonis bręsta palaipsniui, o procesą reikia stebėti, kad nekiltų nepageidaujamo gedimo ar pelėsio rizika.

    Geriant vandenį su actu dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo mažesnio kiekio ir jį visada skiesti, kad būtų tausojami dantų emalis ir stemplė. Žmonėms, turintiems refliuksą, padidėjusį skrandžio rūgštingumą, gastritą ar opaligę, toks gėrimas gali pabloginti savijautą, todėl prieš įtraukiant jį į rutiną verta pasitarti su gydytoju.

    Virtuvėje vynuogių actas praverčia ten, kur norisi ryškesnės rūgšties: salotų padažuose, marinatuose, daržovių konservavime ar pagardinant troškinius bei sriubas. Jis taip pat tinka naminiam majonezui ar padažams, kuriuose rūgštis padeda subalansuoti riebesnį skonį.

  • Geresnis už kavą ir neerzina skrandžio? Šis paprastas gėrimas gali padėti mažinti pilvą

    Ryte kavą geriantys žmonės vis dažniau ieško alternatyvų, ypač jei kava sukelia rėmenį, dirgina skrandį ar sustiprina nerimą. Vienas dažniausiai minimų pasirinkimų – gėrimas iš balkšvojo gysločio sėklų luobelių, dar vadinamų psiliu, kurios vertinamos dėl tirpiųjų skaidulų.

    Tirpiosios skaidulos, kontaktuodamos su vandeniu, brinksta ir sudaro gelį. Dėl to gali didėti sotumo jausmas, lėtėti maisto slinkimas virškinamajame trakte ir švelniau palaikomas žarnyno turinio judėjimas, ypač kai vartojama pakankamai skysčių.

    Kaip tai siejama su plokštesniu pilvu?

    Svarbu suprasti, kad psilis nėra riebalų degintojas ir vietinio riebalų mažinimo priemonių apskritai nėra. Vis dėlto, jei pilvo apimtis padidėja dėl vidurių užkietėjimo, sulėtėjusios žarnyno veiklos ar susikaupusio turinio, didesnis skaidulų ir skysčių kiekis dažnai padeda jaustis lengviau.

    Tirpiosios skaidulos taip pat gali būti naudingos žmonėms, kuriems sunku kontroliuoti porcijas, nes sotumas išlieka ilgiau. Tačiau vien skaidulų papildymas nepakeičia subalansuotos mitybos, kurioje turi būti daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų ir ankštinių.

    Kaip pasigaminti gėrimą?

    Dažniausiai siūlomas paprastas receptas: vieną arbatinį šaukštelį psilio įmaišyti į stiklinę drungno vandens, palaukti kelias minutes ir dar kartą išmaišyti. Gėrimą rekomenduojama išgerti iškart ir papildomai užsigerti dar viena stikline vandens, nes skaiduloms būtinas skystis.

    Jei skaidulų mityboje iki šiol buvo mažai, pradėti verta nuo mažesnio kiekio ir stebėti savijautą. Staigus skaidulų padidinimas kai kuriems žmonėms gali sukelti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ar sunkumo jausmą, todėl organizmui dažnai reikia laiko prisitaikyti.

    Kada reikėtų būti atsargesniems?

    Skaidulų papildai nėra vienodai tinkami visiems: žmonėms, turintiems rijimo sutrikimų ar žarnyno nepraeinamumo riziką, tokie produktai gali kelti problemų. Taip pat psilis gali mažinti kai kurių vaistų pasisavinimą, todėl dažnai patariama vaistus ir skaidulas vartoti atskirai, paliekant kelių valandų tarpą.

    Jei vargina nuolatiniai virškinimo sutrikimai, pilvo skausmai, kraujas išmatose ar staigūs kūno masės pokyčiai, svarbiausia ne eksperimentuoti, o pasitarti su gydytoju. Tokie simptomai gali rodyti būkles, kurias reikia įvertinti profesionaliai.

  • Močiutės vasaros triukas: ši PRL sriuba gaivina per karščius ir padeda papildyti skysčius

    Per karščius žmonės dažnai ieško lengvų, gaivinančių patiekalų, o kai kurie sprendimai ateina iš senesnių laikų virtuvės. Vienas jų – baltoji sriuba su pasukomis, kadaise populiari PRL laikotarpiu ir iki šiol vertinama dėl švelnaus skonio bei gaivinančio poveikio.

    Pasukos yra fermentuotas pieno produktas, todėl jose natūraliai būna pieno rūgšties bakterijų. Jos gali prisidėti prie žarnyno mikrobiotos įvairovės ir virškinimo komforto, ypač kai mityboje netrūksta daržovių, vaisių ir pilno grūdo produktų.

    Karštomis dienomis netenkame ne tik vandens, bet ir dalies elektrolitų, ypač jei gausiai prakaituojame. Pasukos suteikia skysčių, o kartu gali papildyti racioną kalciu, kaliu ir B grupės vitaminais, todėl dažnai laikomos praktiškesniu pasirinkimu nei saldinti gėrimai.

    Svarbu nepamiršti, kad pasukos nėra stebuklingas sprendimas ir jos nepakeičia vandens, ypač esant dideliam karščiui ar aktyviam fiziniam krūviui. Vis dėlto kaip lengvas patiekalas ar gėrimas jos gali būti patogi kasdienės mitybos dalis, jei žmogus toleruoja pieno produktus.

    Gaminant baltąją sriubą su pasukomis esminė taisyklė – jų neužvirinti staigiai, nes masė gali sušokti į gumulėlius. Praktikoje pasukas verta pirmiausia sulyginti su temperatūra, įmaišant kelis samtelius karšto sultinio, o tada kaitinti ant mažos ugnies, nuolat maišant.

    Pasukas virtuvėje galima naudoti ne tik sriuboms: jos tinka kokteiliams, blyneliams ar kaip švelnus pagrindas marinatams. Tai paprastas produktas, kuris karštuoju sezonu gali padėti paįvairinti meniu lengvesniais, skysčių turinčiais patiekalais.

    Ši informacija yra edukacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo ar dietologo konsultacijos. Jei turite virškinimo sutrikimų, lėtinių ligų ar laikotės specialios dietos, mitybos pokyčius verta aptarti su specialistu.

  • Saldus, bet lengvas vaisius: suvalgykite vieną per dieną ir žarnynas padėkos

    Persikai daugeliui siejasi su vasara, tačiau jų nauda sveikatai kur kas platesnė nei vien skonis. Tai saldus vaisius, kuris, palyginti su daugeliu desertų ar užkandžių, turi nedaug kalorijų ir gali būti geras pasirinkimas ieškantiems lengvesnių alternatyvų.

    Persikuose yra maistinių skaidulų, todėl jie prisideda prie normalios virškinimo sistemos veiklos ir regularesnio tuštinimosi. Skaidulos taip pat padeda ilgiau jaustis sotiems, o mityboje jų pakankamas kiekis siejamas su palankesniais gliukozės ir cholesterolio rodikliais.

    Kas slypi persikuose?

    Maistinė persikų vertė priklauso nuo veislės ir sunokimo, tačiau dažniausiai 100 gramų persikų turi apie 46 kilokalorijas. Dėl didelio vandens kiekio šis vaisius gali būti tinkamas užkandis, kai norisi ko nors saldaus, bet neapsunkinančio.

    Persikuose randama kalio, kuris svarbus normaliai kraujospūdžio kontrolei ir skysčių pusiausvyrai. Taip pat yra vitamino C, kuris prisideda prie imuninės sistemos funkcijos ir kolageno gamybos, bei vitamino K, svarbaus kraujo krešėjimui ir kaulų būklei.

    Dar viena svarbi medžiaga yra beta karotenas, kurį organizmas gali paversti vitaminu A. Šis junginys siejamas su regėjimo ir odos būkle, o kaip antioksidantas prisideda prie ląstelių apsaugos nuo oksidacinio streso.

    Ar persikai tinka kontroliuojant cukrų?

    Nors persikai saldūs, jų glikeminis poveikis paprastai nėra didelis, ypač kai vaisius valgomas su kitais produktais. Praktikoje rekomenduojama vaisius derinti su baltymais ar riebalais, pavyzdžiui, graikišku jogurtu, varške, riešutais ar sėklomis, kad gliukozės šuoliai būtų mažesni.

    Žmonėms, kurie stebi cukraus kiekį kraujyje, svarbiausia yra bendra dienos mityba ir porcijos dydis. Dažniausiai vienas persikas per dieną gali būti racionalus pasirinkimas, tačiau sergant diabetu ar turint kitų metabolinių sutrikimų verta individualias normas aptarti su gydytoju ar dietologu.

    Valgyti su odele ar be jos?

    Persiko odele dažnai abejojama dėl tekstūros, tačiau būtent joje taip pat yra skaidulų ir dalis biologiškai aktyvių junginių. Jei nėra alerginių reakcijų ar individualaus jautrumo, persiką verta valgyti su odele, prieš tai gerai nuplovus po tekančiu vandeniu.

    Kasdienėje mityboje persikai tinka ne tik kaip užkandis: jie dera su košėmis, blynais, jogurtu, varške, glotnučiais ir kepiniais. Vasarą jie dažnai naudojami ir pikantiškuose patiekaluose, pavyzdžiui, salotose su sūriu ar vytinta mėsa, o didesnį kiekį galima panaudoti kompotams ar uogienėms.

    Vis dėlto net ir sveikas vaisius neturėtų tapti pagrindiniu meniu akcentu: svarbiausias yra įvairumas. Jei norisi apčiuopiamos naudos virškinimui, persikus verta derinti su kitais skaidulų šaltiniais, tokiais kaip ankštinės kultūros, pilno grūdo produktai, daržovės ir sėklos, bei nepamiršti vandens.

  • Šis šaltas mėlynių sirupas dažnam padeda gerklei ir skrandžiui: kaip pasigaminti saugiai

    Mėlynės: kuo jos vertingos

    Miškinės juodosios mėlynės nuo seno vertinamos ne tik dėl skonio, bet ir dėl biologiškai aktyvių medžiagų. Jose gausu antocianinų ir kitų polifenolių, kurie siejami su antioksidaciniu poveikiu bei gali papildyti subalansuotą mitybą.

    Mėlynėse taip pat yra skaidulų, o jų natūralūs junginiai, tarp jų ir taninai, pasižymi sutraukiančiomis savybėmis. Dėl to džiovintos mėlynės tradiciškai vartojamos kaip pagalbinė priemonė esant lengvam viduriavimui, tačiau jos nėra vaistai.

    Svarbu nepervertinti liaudiškų pavadinimų, tokių kaip natūralus antibiotikas. Mėlynės negali pakeisti gydytojo paskirtų antibiotikų, o užsitęsę ar stiprūs simptomai turėtų būti aptariami su medikais.

    Kodėl verta rinktis šaltą metodą

    Sirupą ruošiant šaltuoju būdu uogos nekaitinamos, todėl dalis temperatūrai jautrių medžiagų gali išlikti geriau nei verdant. Kartu tai reiškia, kad produktas nėra pasterizuotas, tad higiena ir laikymo sąlygos tampa ypač svarbios.

    Tokį sirupą žmonės dažniausiai naudoja kaip priedą prie šilto vandens ar arbatos, kai peršti gerklę, taip pat kaip skonio priedą desertams. Vis dėlto tai labiau maisto produktas nei gydymo priemonė, todėl reikėtų vertinti atsakingai.

    Kaip pasigaminti mėlynių sirupą šaltuoju būdu

    Reikės švarių, prinokusių mėlynių ir cukraus, taip pat išplauto bei iškaitinto stiklainio ar kito stiklinio indo. Uogas perrinkite, pašalinkite kotelius ir lapelius, trumpai nuplaukite ir labai gerai nusausinkite.

    Indo dugne berkite uogų sluoksnį ir užpilkite cukraus sluoksniu, tuomet kartokite iki kol baigsis ingredientai. Viršuje palikite cukraus sluoksnį, kuris mažina uogų sąlytį su oru ir padeda greičiau ištraukti sultis.

    Stiklainį sandariai uždarykite ir laikykite vėsiai, kol uogos išleis sultis, o cukrus ištirps. Kai masė taps vientisa, sirupą perkoškite per tankų sietelį ar marlę ir supilstykite į iškaitintus mažesnius buteliukus.

    Laikymas ir saugumas: ką būtina žinoti

    Kadangi sirupas nevirinamas ir nepasterizuojamas, jį reikėtų laikyti šaldytuve, o ne kambario temperatūroje. Žema temperatūra lėtina mikroorganizmų dauginimąsi ir padeda ilgiau išlaikyti skonį bei kokybę.

    Praktiškas sprendimas yra supilstyti į kelis mažus indelius ir atidarinėti po vieną, kad likusi dalis kuo rečiau kontaktuotų su oru. Paprastai toks sirupas šaldytuve išsilaiko kelias savaites, tačiau tik tuomet, jei gaminant buvo laikomasi švaros ir naudotas pakankamas cukraus kiekis.

    Jei pastebite fermentacijos požymius, pelėsį, nemalonų kvapą ar aiškiai pasikeitusią spalvą, sirupą reikėtų nedelsiant išmesti. Esant stipriam gerklės skausmui, karščiavimui, dehidratacijos požymiams ar ilgai trunkantiems virškinimo sutrikimams, saugiausia kreiptis į gydytoją.

  • Japonijoje vietoj kavos geriama Soba Cha: be kofeino, bet žadama nauda kraujagyslėms

    Japonijoje ir kitose Rytų Azijos šalyse kasdien geriamas gėrimas Soba Cha pastaruoju metu vis dažniau atrandamas ir Europoje. Tai ne klasikinė arbata iš arbatmedžio lapų, o užpilas iš skrudintų totorinės grikių rūšies sėklų, todėl natūraliai neturi nei kofeino, nei teino.

    Soba Cha skonis dažnai apibūdinamas kaip švelniai riešutinis, kai kam primenantis kakavos ar avižinių sausainių natą. Dėl to ją neretai geria ne tik prie patiekalų, bet ir su desertais, o likusias išbrinkusias sėklas naudoja kaip priedą prie jogurto ar granolos.

    Kas iš tiesų slypi puodelyje?

    Totorių grikiai išsiskiria didesniu biologiškai aktyvių junginių kiekiu nei įprasti grikiai, ypač flavonoidų, tokių kaip rutinas. Rutinas siejamas su kraujagyslių sienelių būklės palaikymu, todėl Soba Cha dažnai minima kaip gėrimas, galintis prisidėti prie širdies ir kraujotakos sistemos geros savijautos.

    Šiame užpile taip pat yra skaidulų ir antioksidantų, o tai paaiškina, kodėl jis dažnai siejamas su virškinimo komfortu. Vis dėlto svarbu suprasti, kad gėrimas nėra vaistas, o poveikis priklauso nuo bendro mitybos raciono, fizinio aktyvumo ir sveikatos būklės.

    Virškinimas, skysčių balansas ir sotumas

    Soba Cha dažnai pasirenkama vietoj saldintų gėrimų ar vėlyvos kavos, nes neskatina nervų sistemos ir gali būti tinkama vakare. Dėl skaidulų ir mažo energinio tankio ji kartais įtraukiama į svorio kontrolės rutiną, ypač kai norisi turėti šiltą gėrimą be papildomo cukraus.

    Kai kur minima, kad šis užpilas padeda pašalinti skysčių perteklių, tačiau tai neturėtų būti suprantama kaip greitas būdas spręsti tinimų priežastis. Jei tinimai kartojasi ar yra ryškūs, reikėtų įvertinti galimas medicinines priežastis ir pasitarti su gydytoju.

    Kam verta pasisaugoti ir kaip plikyti?

    Nors Soba Cha paprastai laikoma saugiu gėrimu, atsargumas aktualus žmonėms, kuriems būdingos alerginės reakcijos į grikius. Taip pat atsargiai ją turėtų vertinti tie, kuriems gydytojas yra nurodęs riboti tam tikrus produktus dėl virškinamojo trakto paūmėjimų ar krešumo sutrikimų.

    Gėrimą įprasta ruošti paprastai: skrudintas sėklas užpilti karštu vandeniu ir palaikyti apie 3–5 minutes, o stiprumą reguliuoti pagal skonį. Dažnai sėklos užpilamos kelis kartus, o tai leidžia išgauti švelnesnį, mažiau intensyvų poskonį.

    „Tai patogus pasirinkimas tiems, kurie ieško šilto gėrimo be kofeino, bet nori ne tik vandens“, – sako mitybos specialistai, vertindami šios tendencijos augimą Europoje.

  • Močiutės į sultinį dėdavo šią piktžolę: žada pagalbą virškinimui ir peršalus

    Kas yra šliaužiančioji tramažolė?

    Šliaužiančioji tramažolė, dar vadinama šliaužiančiąja tramažole arba lotyniškai Glechoma hederacea, daugeliui pažįstama kaip kiemuose ir pievose plintanti piktžolė. Ji auga didžiojoje Europos dalyje, mėgsta drėgnesnes vietas, o pavasarį pražysta smulkiais melsvai violetiniais žiedais.

    Žolininkystės tradicijose šis augalas minimas seniai, o virtuvėje neretai naudotas kaip prieskoninis žalumynas. Jo skonis laikomas ryškesniu, šiek tiek kartoku, todėl dažniau dedamas mažais kiekiais, ypač į sultinius ar žolelių mišinius.

    Šiuolaikinėje augalų sudėties analizėje tramažolėje aptinkami įvairūs biologiškai aktyvūs junginiai, tarp jų flavonoidai ir fenolinės rūgštys, taip pat eteriniai aliejai. Būtent dėl šių medžiagų augalui priskiriamos antioksidacinės ir priešuždegiminės savybės, nors poveikis gali skirtis priklausomai nuo vartojimo būdo ir kiekio.

    Kada ji gali būti naudinga?

    Tradicinėje praktikoje šliaužiančioji tramažolė dažniausiai siejama su virškinimo sistemos nusiskundimais, pavyzdžiui, sunkumo jausmu, pilvo pūtimu ar lėtesniu virškinimu. Kartais ji minima ir kaip priemonė apetitui skatinti, ypač vartojant žolelių arbatų pavidalu.

    Peršalimo sezonu tramažolė neretai įtraukiama į mišinius, kurie geriami esant kosuliui ar gerklės dirginimui. Dalis šaltinių augalui priskiria priešmikrobines ir priešuždegimines savybes, tačiau tai nereiškia, kad jis gali pakeisti gydytojo paskirtą gydymą, ypač jei simptomai stiprūs ar užsitęsę.

    Taip pat kai kuriose tradicijose tramažolė minima dėl šlapimą varančio poveikio ir naudojama skysčių pasišalinimui skatinti. Vis dėlto žmonėms, turintiems lėtinių ligų ar vartojantiems vaistus, prieš dažnesnį vartojimą verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Kaip vartojama virtuvėje ir namuose?

    Kulinarijoje tramažolė dažniausiai pasitelkiama kaip prieskoninis augalas, ypač sultiniams ir sriuboms, kur jos aromatas atsiskleidžia nedidelėmis dozėmis. Ja taip pat gardinami varškės užtepėlės tipo patiekalai, sviestas su žolelėmis, virtos bulvės ar lengvos pavasarinės salotos.

    Namų praktikoje populiariausias būdas yra užpilas, kai džiovintos ar šviežios žolelės trumpai užplikomos karštu vandeniu ir palaikomos apie 10 minučių. Tokia arbata paprastai geriama saikingai, ypač jei tai naujas augalas mityboje.

    Kitas būdas yra sirupas, kai augalo ūgliai trumpai pavirinami vandenyje, o nukoštas nuoviras sutirštinamas cukrumi. Vis dėlto dėl didesnio cukraus kiekio toks variantas labiau tinka kaip retkarčiais vartojamas priedas, o ne kasdienė priemonė.

    Kam reikėtų pasisaugoti?

    Nors kontraindikacijų įvardijama nedaug, atsargumas būtinas žmonėms, jautriems notrelinių šeimos augalams. Taip pat tramažolės nerekomenduojama vartoti nėštumo ir žindymo laikotarpiu, o sergant inkstų ligomis ar turint neurologinių sutrikimų dėl bet kokių žolelių vartojimo derėtų pasitarti su sveikatos specialistu.

    Svarbu nepersistengti su kiekiu, nes didesnės dozės gali dirginti virškinamąjį traktą. Jei atsiranda neįprastų simptomų ar alerginė reakcija, vartojimą reikia nutraukti ir prireikus kreiptis į medikus.

  • Pamiršta daržovė, kuri gali padėti kepenims ir virškinimui: ieškokite juodojo ridiko

    Juodasis ridikas, dar vadinamas juodąja rope ar juoduoju ridikėliu, pastaraisiais metais vėl grįžta į mitybos rekomendacijas kaip funkcionalus, daug biologiškai aktyvių medžiagų turintis šakniavaisis. Jis priklauso bastutinių (kopūstinių) šeimai, yra giminingas ridikėliams ir auginamas Europoje bei Azijoje. Ryškiausias jo bruožas – tamsi, beveik juoda luobelė ir aštresnis, intensyvus skonis.

    Maistine prasme juodasis ridikas vertinamas dėl vitamino C ir kitų antioksidantų, taip pat dėl skaidulų, kurios padeda žarnyno veiklai. Kopūstinių šeimos daržovėms būdingi gliukozinolatai ir jų skilimo produktai suteikia aštrumą ir siejami su organizmo apsauginiais mechanizmais. Dėl to juodasis ridikas dažnai minimas kaip daržovė, tinkanti šaltuoju sezonu, kai aktualus imuniteto palaikymas.

    Kalbant apie kepenis ir virškinimą, juodasis ridikas tradiciškai siejamas su tulžies išsiskyrimo skatinimu, todėl kai kuriems žmonėms gali palengvinti sunkesnio maisto virškinimą. Vis dėlto riebalinė kepenų liga paprastai susijusi su antsvoriu, mitybos pertekliumi ir mažu fiziniu aktyvumu, tad vienas produktas problemos neišsprendžia. Specialistai pabrėžia, kad didžiausią naudą dažniausiai duoda nuoseklūs mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai.

    Praktikoje juodąjį ridiką dažniausiai patariama valgyti žalią, nes taip išsaugoma daugiau vitamino C ir dalis jautresnių junginių. Jį galima tarkuoti į salotas ar greitą daržovių mišrainę su morkomis, burokėliais, obuoliu, citrina, česnaku ar natūraliu jogurtu. Aštresnį skonį sušvelnina druska, citrinos sultys ir trumpas pastovėjimas, tačiau svarbu nepadauginti, jei jautrus skrandis.

    Juodasis ridikas tinka ir termiškai apdorotas: keptas orkaitėje, troškintas ar dedamas į daržovių patiekalus, nors tuomet skonis tampa švelnesnis, o kai kurių vitaminų kiekis mažėja. Jį galima derinti su bulvėmis, gaminant trintą garnyrą, arba naudoti kaip priedą prie žuvies ir mėsos patiekalų. Renkantis šakniavaisį verta atkreipti dėmesį, kad jis būtų tvirtas, nepažeistas, be minkštų dėmių.

    Nors juodasis ridikas daugeliui yra saugi daržovė, jautresniems žmonėms jis gali sukelti rėmenį ar dirginti virškinamąjį traktą dėl aštrumo. Sergant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, aktyviu gastritu ar turint tulžies pūslės problemų, prieš dažnesnį vartojimą verta pasitarti su gydytoju. Jei simptomai, susiję su kepenimis ar virškinimu, kartojasi, svarbiausia neatidėlioti ištyrimo ir ieškoti priežasties.