Tag: Virškinimas

  • Slyvos ar datulės: dietologai paaiškino, kuris džiovintas vaisius turi daugiau skaidulų

    Slyvos ir datulės dažnai vadinamos „saldžiu užkandžiu be sąžinės graužaties“, tačiau renkantis verta žinoti vieną dalyką: skaidulų jose beveik tiek pat. Skirtumas tarp šių džiovintų vaisių porcijoje tesiekia apie 0,2 gramo.

    Apie tai rašo „EatingWell“, remdamasis dietologų komentarais ir JAV Žemės ūkio departamento (USDA) maistinių medžiagų duomenimis. Abu produktai patogūs tuo, kad juos lengva laikyti namuose ir greitai užkąsti.

    Skaidulos mityboje svarbios dėl ryšio su mažesne širdies ligų, 2 tipo diabeto, storosios žarnos vėžio ir nutukimo rizika. Nors skaidulų rekomenduojama gauti per kiekvieną valgymą, užkandžiai – viena paprasčiausių progų šį kiekį padidinti.

    Tačiau pasirinkimas priklauso ne tik nuo skaidulų skaičiaus. Slyvos turi papildomą „kozirių“, kuris kai kuriems žmonėms gali būti svarbesnis už keliais dešimtosiomis gramo didesnį skaidulų kiekį.

    Slyvos: skaidulos ir sorbitolis

    Slyvos seniai žinomos kaip vienas populiariausių pasirinkimų, kai norisi palaikyti virškinimą. Maždaug penkios slyvos (apie 50 gramų) suteikia apie 3 gramus skaidulų.

    Dietologai pabrėžia, kad slyvas išskiria ne vien skaidulos. Jose yra sorbitolio – natūraliai džiovintuose vaisiuose aptinkamo cukraus alkoholio, kuris padeda pritraukti vandenį į žarnyną ir gali suminkštinti išmatas.

    Taip pat minima, kad slyvose yra biologiškai aktyvių junginių, antioksidantų ir kai kurių mikroelementų (pavyzdžiui, boro, vario), o jų sudėtyje esantys prebiotikai gali papildomai prisidėti prie žarnyno mikrobiotos palankumo.

    Datulės: panašus skaidulų kiekis ir mineralai

    Datulės dažnai vertinamos dėl karamelę primenančio saldumo ir minkštos tekstūros, todėl jos populiarios tiek kaip atskiras užkandis, tiek kaip ingredientas desertams. Maždaug 50 gramų „Medjool“ datulių taip pat suteikia apie 3 gramus skaidulų – šiek tiek daugiau nei tokio pat svorio slyvos.

    Be skaidulų, datulės siejamos su mineralais, tokiais kaip kalis, magnis ir varis, bei polifenoliais – augaliniais junginiais, kurie gali turėti papildomos naudos sveikatai. Tekste akcentuojama, kad daliai galimų poveikių (pavyzdžiui, širdies ir kraujospūdžio aspektams) dar reikia daugiau tyrimų.

    Kas „laimi“: slyvos ar datulės?

    Jei tikslas – kuo daugiau skaidulų, čia beveik lygiosios: abi porcijoje suteikia panašų kiekį, o skirtumas minimalus. Todėl praktikoje dažniausiai nulemia skonis ir tai, kokio efekto tikitės iš užkandžio.

    Visgi jei prioritetas – tuštinimosi reguliarumas ar polinkis į vidurių užkietėjimą, dietologai dažniau palankiau vertina slyvas dėl skaidulų ir sorbitolio derinio. Tuo tarpu datulės gali būti patrauklios tiems, kurie nori itin saldaus užkandžio ir papildomų mineralų.

    Kaip valgyti, kad užkandis sotintų

    Abu džiovinti vaisiai turi vieną bendrą minusą – juose mažai baltymų ir beveik nėra riebalų, todėl vieni patys ne visada ilgam numalšina alkį. Dėl to rekomenduojama juos derinti su baltymų ar sveikųjų riebalų šaltiniu.

    Paprastas sprendimas – užkąsti datulių ar slyvų su riešutais, sėklomis arba nesaldintu graikiško tipo jogurtu. Taip užkandis bus sotesnis ir labiau „subalansuotas“.

    Dar viena idėja – panaudoti juos patiekaluose: įmaišyti į košę, glotnutį ar varškę. O po treniruotės, kai norisi angliavandenių, slyvos ar datulės gali būti lengvas priedas šalia varškės ar baltyminio kokteilio.

  • 4 dažnos klaidos įtraukiant pupeles į mitybą: dietologai pataria, kaip jų išvengti

    Pupelės – vienas paprasčiausių būdų padidinti skaidulų ir augalinių baltymų kiekį lėkštėje, tačiau daug kas, pradėję jas valgyti, susiduria su nemaloniu pilvo pūtimu ar dujų kaupimusi. Dėl to pupelės neretai lieka „retu svečiu“ mityboje, nors jas įtraukti galima gana lengvai.

    Kaip rašo „EatingWell“, dietologai išskiria kelias pasikartojančias klaidas, dėl kurių pupelės tampa sunkiau toleruojamos arba nesuteikia tiek naudos, kiek galėtų. Dažniausiai problema slypi ne pačiose pupelėse, o porcijų dydžiuose ir paruošime.

    Pupelėse yra daug skaidulų, todėl virškinimo sistemai gali reikėti laiko prisitaikyti. Taip pat jose esama oligosacharidų – angliavandenių, kurių žmogaus organizmas pilnai nesuskaido, todėl žarnyno bakterijos juos fermentuoja, o tai gali sukelti dujų kaupimąsi.

    Gera žinia ta, kad daugumai žmonių šiuos nepatogumus galima sumažinti palaipsniui didinant pupelių kiekį, tinkamai jas paruošiant ir pasirenkant paprastus receptus, kurie padeda pupeles paversti ne priedu, o visaverte patiekalo dalimi.

    Per daug pupelių – per greitai

    Viena dažniausių klaidų – staigus šuolis nuo „beveik nevalgau“ iki didelio dubens pupelių. Tokiu atveju dažniau pasireiškia pilvo pūtimas ir diskomfortas, o noras kartoti patirtį greitai dingsta.

    Dietologai pataria pradėti nuo mažesnių porcijų ir didinti jas palaipsniui, per kelias savaites. Pavyzdžiui, galima startuoti nuo maždaug pusės puodelio per dieną ir stebėti, kaip jaučiasi organizmas.

    Taip pat svarbus reguliarumas: mažesnis pupelių kiekis dažniau dažnai toleruojamas geriau nei didelės porcijos retkarčiais. Nuoseklus įprotis suteikia laiko virškinimo sistemai prisitaikyti prie didesnio skaidulų kiekio.

    Netinkamas paruošimas: nuo mirkymo iki nuskalavimo

    Kita klaida – nepakankamas dėmesys paruošimui. Džiovintoms pupelėms paprastai reikia mirkymo, o vandenį, kuriame jos mirko, rekomenduojama nupilti, pupeles perplauti ir tik tada gerai išvirti.

    Konservuotoms pupelėms dažnai pakanka vieno paprasto žingsnio: nusausinti ir gerai nuplauti. Tai gali padėti sumažinti dalį tų junginių, kurie lieka skystyje skardinėje ir gali didinti dujų susidarymą.

    Kai kurie žmonės geriau toleruoja pupeles, jei gaminant įdedama prieskonių, kurie dažnai naudojami tradicinėje virtuvėje – pavyzdžiui, kmynų ar imbiero. Taip pat minimas ir pupelių daiginimas prieš gaminimą, kuris kai kam palengvina virškinimą.

    Per mažos porcijos, jei pupelės – pagrindinis baltymų šaltinis

    Kai organizmas jau pripranta, pasitaiko priešinga klaida – pupelių suvalgoma per mažai, kad jos realiai prisidėtų prie baltymų ir kitų maistinių medžiagų poreikio. Tai ypač aktualu, jei pupelėmis bandoma pakeisti gyvūninės kilmės baltymus.

    Dietologai primena, kad keli šaukštai pupelių dažnai nėra „pilna porcija“. Daugeliui pupelių tinkama porcija gali siekti maždaug nuo pusės iki vieno puodelio virtų pupelių.

    Tekste pateikiamas ir orientyras: viename puodelyje virtų juodųjų pupelių yra apie 15 gramų baltymų, o tokio pat dydžio avinžirnių porcija suteikia apie 11 gramų. Jei pupelės yra pagrindinis baltymas, jas galima derinti su kitais produktais, kad patiekalas būtų sotesnis.

    Pupelės lieka tik garnyru, o ne patiekalo pagrindu

    Dar viena dažna situacija – pupelės naudojamos tik kaip nedidelis priedas, nors jos gali būti pagrindinis patiekalo „stuburas“. Tai patogu ne tik dėl maistinės vertės, bet ir dėl to, kad pupeles lengva pritaikyti įvairiems skoniams.

    Siūloma eksperimentuoti su skirtingomis pupelių rūšimis ir prieskoniais: jei viena rūšis nepatinka, tikėtina, kad kita tiks labiau. Pupeles galima naudoti ne tik troškiniuose ar salotose, bet ir kaip pagrindą padažams, užtepėlėms ar sriuboms.

    Įdomesnė idėja – pupeles „paslėpti“ tekstūroje: sutrintos jos gali suteikti patiekalui kremiškumo. O avinžirnius galima iškepti ar karšto oro gruzdintuvėje paskrudinti iki traškumo ir turėti sotų užkandį.

  • Pagrindinis maistas žarnyno sveikatai – ne vaisiai ar daržovės: įvardijo pupeles

    Credit:

    Design elements: Getty Images. EatingWell design.


    Key Points
    • Beans are rich in fiber, prebiotics and nutrients that support gut health and improve digestion.
    • Adding beans to meals is easy and versatile, from soups to dips or even blended into sauces.
    • Beans promote a healthy microbiome, reduce disease risk and help with weight maintenance.

    Beans are everywhere right now. They’re a key player in many soups, chilis, tacos and salads, and the star of the show in bean skillets, dips and alongside rice as a side dish. While they bring plenty of creamy, hearty flavor to every recipe they’re in, that’s far from the only thing beans are good for.

    Beans—whether they’re black, navy, pinto, cannellini or any other variety—happen to be an excellent ingredient for supporting gut health. They’re not just a great source of dietary fiber; beans also contain prebiotics and other essential nutrients that work toward improving your digestion. While a fruit or vegetable may seem like the obvious choice for the best food for gut health, beans are taking the top spot—here’s why.

    Why Beans Are So Good for Your Gut

    When you think about gut health, fiber is probably the first nutrient that comes to mind. Fiber is essential to improving our digestion, but 95% of Americans don’t eat enough of it. Incorporating more beans into your eating pattern can help with this—1 cup of canned white beans has around 12 grams of fiber, that’s close to half of the Daily Value for fiber. “The fiber in beans helps keep you regular and supports good gut bacteria,” says Emily Lachtrupp, M.S., RD.

    Their fiber content is a crucial reason why beans are such a good option for gut health, but it’s not the only nutrient they offer. Beans are rich in resistant starch, potassium, iron and other nutrients that help maintain a diverse microbiome in your gut. Eating beans can also help reduce your risk of obesity, diabetes and help promote healthy weight maintenance. What’s not to love!

    Ways to Enjoy Beans

    Beans are one of the most versatile foods out there. Thanks to their mild flavor, they don’t typically overpower the other elements they share the dish with. Plus, there are so many different varieties to choose from.

    Making a recipe where beans are the main attraction, like in bean skillets or bean soups, is a delicious way to get your daily intake. But it’s also super easy to add them to the foods you already enjoy on a day-to-day basis. “Add beans to a bowl, make a breakfast hash or use them as a taco filling,” says Lachtrupp. “The possibilities are endless.” If you don’t like the texture, you don’t even have to eat them whole. Blend cooked or canned beans in a blender, food processor or with an immersion blender and add the resulting puree to your favorite pasta sauces, soups and stews and creamy dips—it’s a hack that bean lovers and haters alike can appreciate.

    Recipes to Try

    Other Ways to Support Your Gut Health

    Stay Hydrated

    Drinking enough water, especially when you’re increasing your fiber intake, is essential for healthy digestion. Staying adequately hydrated helps everything move through your digestive system, and it can also help improve your gut microbiome health. Drinking a glass of water before and after meals and right after you wake up is a great strategy to help you establish a routine of drinking water.

    Get Moving

    Anything from gentle movement to an intense workout can be helpful for keeping you regular. “Exercise does more than just support a healthy heart,” says Lachtrupp. “Research shows that regular exercise can improve and diversify the gut microbiome, and if you’re backed up, being physically active can help stimulate the muscles in the digestive tract to help you go.” Taking a short walk after meals is a quick but easy way to introduce more movement into your day.

    Prioritize Fermented Foods

    Many fermented foods are excellent sources of probiotics, which can help add diversity to the good bacteria in your gut. Kimchi, kefir, yogurt and kombucha are all examples of fermented foods, and all are easy to incorporate into your meals. Having a side of kimchi or yogurt with a meal or drinking a glass of kefir or kombucha is a simple but effective way to continue to boost your digestive health.

    Our Expert Take

    Fruits and veggies are still beneficial to digestive health, but the No. 1 food you can add to your eating pattern to support your gut health is beans. No matter what variety, beans are super easy to integrate into your day-to-day, and they bring plenty of dietary fiber, vitamins and other nutrients that help support good bacteria in your gut, increase regularity and improve your overall health. So, if you’re taking steps to prioritize your gut, start by adding beans to your grocery list.

    Was this page helpful?


    Sources

    EatingWell is committed to using high-quality, reputable sources—including peer-reviewed studies—to support the facts in our articles. Read about our editorial policies and standards to learn more about how we fact check our content for accuracy.
    1. Kadyan S, Sharma A, Arjmandi BH, Singh P, Nagpal R. Prebiotic Potential of Dietary Beans and Pulses and Their Resistant Starch for Aging-Associated Gut and Metabolic Health. Nutrients. 2022;14(9):1726. doi:10.3390/nu14091726.

    2. Inoue R, Suzuki K, Takaoka M, Narumi M, Naito Y. Effects of Dietary Fiber Supplementation on Gut Microbiota and Bowel Function in Healthy Adults: A Randomized Controlled Trial. Microorganisms. 2025;13(9):2068. doi:10.3390/microorganisms13092068.

    3. Quagliani D, Felt-Gunderson P. Closing America’s Fiber Intake Gap: Communication Strategies From a Food and Fiber Summit. Am J Lifestyle Med. 2016;11(1):80-85. doi:10.1177/1559827615588079.

    4. U.S. Department of Agriculture. FoodData Central. Beans, white, mature seeds, canned.

    5. U.S. Food & Drug Administration. Daily Value on the Nutrition and Supplement Facts Labels.

    6. Mullins AP, Arjmandi BH. Health Benefits of Plant-Based Nutrition: Focus on Beans in Cardiometabolic Diseases. Nutrients. 2021;13(2):519. doi:10.3390/nu13020519.

    7. Anti M, Pignataro G, Armuzzi A, et al. Water supplementation enhances the effect of high-fiber diet on stool frequency and laxative consumption in adult patients with functional constipation. Hepatogastroenterology. 1998;45(21):727-732.

    8. Vanhaecke T, Bretin O, Poirel M, Tap J. Drinking Water Source and Intake Are Associated with Distinct Gut Microbiota Signatures in US and UK Populations. J Nutr. 2022;152(1):171-182. doi:10.1093/jn/nxab312.

    9. Varghese S, Rao S, Khattak A, Zamir F, Chaari A. Physical Exercise and the Gut Microbiome: A Bidirectional Relationship Influencing Health and Performance. Nutrients. 2024;16(21):3663. doi:10.3390/nu16213663.

    10. Grujović MŽ, Semedo-Lemsaddek T, Marković KG. Application of Probiotics in Foods: A Comprehensive Review of Benefits, Challenges, and Future Perspectives. Foods. 2025;14(17):3088. doi:10.3390/foods14173088.

    Key Points
    • Beans are rich in fiber, prebiotics and nutrients that support gut health and improve digestion.
    • Adding beans to meals is easy and versatile, from soups to dips or even blended into sauces.
    • Beans promote a healthy microbiome, reduce disease risk and help with weight maintenance.

    Beans are everywhere right now. They’re a key player in many soups, chilis, tacos and salads, and the star of the show in bean skillets, dips and alongside rice as a side dish. While they bring plenty of creamy, hearty flavor to every recipe they’re in, that’s far from the only thing beans are good for.

    Beans—whether they’re black, navy, pinto, cannellini or any other variety—happen to be an excellent ingredient for supporting gut health. They’re not just a great source of dietary fiber; beans also contain prebiotics and other essential nutrients that work toward improving your digestion. While a fruit or vegetable may seem like the obvious choice for the best food for gut health, beans are taking the top spot—here’s why.

    Why Beans Are So Good for Your Gut

    When you think about gut health, fiber is probably the first nutrient that comes to mind. Fiber is essential to improving our digestion, but 95% of Americans don’t eat enough of it. Incorporating more beans into your eating pattern can help with this—1 cup of canned white beans has around 12 grams of fiber, that’s close to half of the Daily Value for fiber. “The fiber in beans helps keep you regular and supports good gut bacteria,” says Emily Lachtrupp, M.S., RD.

    Their fiber content is a crucial reason why beans are such a good option for gut health, but it’s not the only nutrient they offer. Beans are rich in resistant starch, potassium, iron and other nutrients that help maintain a diverse microbiome in your gut. Eating beans can also help reduce your risk of obesity, diabetes and help promote healthy weight maintenance. What’s not to love!

    Ways to Enjoy Beans

    Beans are one of the most versatile foods out there. Thanks to their mild flavor, they don’t typically overpower the other elements they share the dish with. Plus, there are so many different varieties to choose from.

    Making a recipe where beans are the main attraction, like in bean skillets or bean soups, is a delicious way to get your daily intake. But it’s also super easy to add them to the foods you already enjoy on a day-to-day basis. “Add beans to a bowl, make a breakfast hash or use them as a taco filling,” says Lachtrupp. “The possibilities are endless.” If you don’t like the texture, you don’t even have to eat them whole. Blend cooked or canned beans in a blender, food processor or with an immersion blender and add the resulting puree to your favorite pasta sauces, soups and stews and creamy dips—it’s a hack that bean lovers and haters alike can appreciate.

    Recipes to Try

    Other Ways to Support Your Gut Health

    Stay Hydrated

    Drinking enough water, especially when you’re increasing your fiber intake, is essential for healthy digestion. Staying adequately hydrated helps everything move through your digestive system, and it can also help improve your gut microbiome health. Drinking a glass of water before and after meals and right after you wake up is a great strategy to help you establish a routine of drinking water.

    Get Moving

    Anything from gentle movement to an intense workout can be helpful for keeping you regular. “Exercise does more than just support a healthy heart,” says Lachtrupp. “Research shows that regular exercise can improve and diversify the gut microbiome, and if you’re backed up, being physically active can help stimulate the muscles in the digestive tract to help you go.” Taking a short walk after meals is a quick but easy way to introduce more movement into your day.

    Prioritize Fermented Foods

    Many fermented foods are excellent sources of probiotics, which can help add diversity to the good bacteria in your gut. Kimchi, kefir, yogurt and kombucha are all examples of fermented foods, and all are easy to incorporate into your meals. Having a side of kimchi or yogurt with a meal or drinking a glass of kefir or kombucha is a simple but effective way to continue to boost your digestive health.

    Our Expert Take

    Fruits and veggies are still beneficial to digestive health, but the No. 1 food you can add to your eating pattern to support your gut health is beans. No matter what variety, beans are super easy to integrate into your day-to-day, and they bring plenty of dietary fiber, vitamins and other nutrients that help support good bacteria in your gut, increase regularity and improve your overall health. So, if you’re taking steps to prioritize your gut, start by adding beans to your grocery list.

    Was this page helpful?


    Sources

    EatingWell is committed to using high-quality, reputable sources—including peer-reviewed studies—to support the facts in our articles. Read about our editorial policies and standards to learn more about how we fact check our content for accuracy.
    1. Kadyan S, Sharma A, Arjmandi BH, Singh P, Nagpal R. Prebiotic Potential of Dietary Beans and Pulses and Their Resistant Starch for Aging-Associated Gut and Metabolic Health. Nutrients. 2022;14(9):1726. doi:10.3390/nu14091726.

    2. Inoue R, Suzuki K, Takaoka M, Narumi M, Naito Y. Effects of Dietary Fiber Supplementation on Gut Microbiota and Bowel Function in Healthy Adults: A Randomized Controlled Trial. Microorganisms. 2025;13(9):2068. doi:10.3390/microorganisms13092068.

    3. Quagliani D, Felt-Gunderson P. Closing America’s Fiber Intake Gap: Communication Strategies From a Food and Fiber Summit. Am J Lifestyle Med. 2016;11(1):80-85. doi:10.1177/1559827615588079.

    4. U.S. Department of Agriculture. FoodData Central. Beans, white, mature seeds, canned.

    5. U.S. Food & Drug Administration. Daily Value on the Nutrition and Supplement Facts Labels.

    6. Mullins AP, Arjmandi BH. Health Benefits of Plant-Based Nutrition: Focus on Beans in Cardiometabolic Diseases. Nutrients. 2021;13(2):519. doi:10.3390/nu13020519.

    7. Anti M, Pignataro G, Armuzzi A, et al. Water supplementation enhances the effect of high-fiber diet on stool frequency and laxative consumption in adult patients with functional constipation. Hepatogastroenterology. 1998;45(21):727-732.

    8. Vanhaecke T, Bretin O, Poirel M, Tap J. Drinking Water Source and Intake Are Associated with Distinct Gut Microbiota Signatures in US and UK Populations. J Nutr. 2022;152(1):171-182. doi:10.1093/jn/nxab312.

    9. Varghese S, Rao S, Khattak A, Zamir F, Chaari A. Physical Exercise and the Gut Microbiome: A Bidirectional Relationship Influencing Health and Performance. Nutrients. 2024;16(21):3663. doi:10.3390/nu16213663.

    10. Grujović MŽ, Semedo-Lemsaddek T, Marković KG. Application of Probiotics in Foods: A Comprehensive Review of Benefits, Challenges, and Future Perspectives. Foods. 2025;14(17):3088. doi:10.3390/foods14173088.

  • 4 Viduržemio jūros gyvenimo būdo įpročiai, kurie gali padėti žarnyno sveikatai

    Group of friends enjoying a meal outdoors together

    Group of friends enjoying a meal outdoors together

    Credit:

    Design elements: Getty Images. EatingWell design.


    Key Points
    • The Mediterranean diet goes beyond simply food recommendations for gut-health benefits.
    • Habits like eating with others, mindful eating and movement, plus quality rest, support gut health.
    • These habits help to relieve stress and promote better growth of bacteria in the gut.

    One of the best diets for supporting your gut health is the Mediterranean diet. This popular and well-researched healthy eating pattern prioritizes fruits, vegetables, whole grains, beans and seeds. Those very same foods happen to be the ones that also support a healthy and thriving gut microbiome.

    But, the Mediterranean diet is more than just food recommendations. It embodies a whole way of life, and those lifestyle choices beyond food may have additional gut-health benefits. For example, enjoying your meals in the company of others or fitting in daily mindful movement might not be top of mind for gut health, but experts agree that they can offer additional gut-health perks. Read on to see what healthy Mediterranean diet habits you might want to try adopting for better gut health.

    Eating with Others

    Enjoying a meal with friends or family does more than just refill your social battery—it may be good for your gut too. “The Mediterranean lifestyle places a strong emphasis on slowing down, enjoying meals and connecting with others. This habit can benefit gut health in more ways than we might realize!” says Ashley Oswald, RDN, LD, IFNCP.

    Eating with others fosters connection and that can positively influence stress levels and overall well-being, which are important considerations for digestive health, per Oswald. “Research on brain-gut behavioral therapies also highlights how psychological and behavioral factors can influence digestive symptoms, particularly in individuals with disorders of gut-brain interaction, such as IBS,” she adds.

    The nutritional quality of meals eaten together is often better as well. “People are more likely to have a well-balanced meal when they eat together, and family meals are known to be associated with healthier eating,” says Amanda Sauceda, M.S., RD. “This variety in your diet can be supportive of a more diverse gut microbiome, which is thought to be a sign of good gut health,” she adds.

    Savoring Rather Than Rushing Meals

    From eating in the car to doomscrolling on your phone through lunch, most of us have become masters of distracted eating. The only problem is that this kind of rushed and mindless eating isn’t good for our gut health. “When we are constantly rushing, multitasking or eating under stress, our nervous system may be less supportive of optimal digestion,” says Oswald.

    If that sounds all too familiar, take a note from the Mediterranean region, where meals are more often savored rather than rushed. “Eating in a relaxed environment and taking time to enjoy meals may help support the gut-brain connection by reducing stress-related signaling and helping regulate the body’s digestive response,” says Oswald.

    That doesn’t mean you need to carve out an hour of time to eat every meal. Start with one meal or snack a day and eat without any distractions like the TV, cellphone or your computer. As you become better at slowing down at one meal, you may find yourself practicing it more often. “Slowing down allows us to be more mindful of our eating pace, chew our food more thoroughly and recognize hunger and fullness cues,” says Oswald.

    Daily Mindful Movement

    The Mediterranean lifestyle also encourages daily physical activity, but it looks much different than carefully planned gym sessions or HIIT classes. Instead, movement is naturally incorporated throughout the day, like walking to work, along with daily tasks of grocery shopping, gardening or household chores. By contrast, most of us spend a lot of our waking hours sitting, either in the car while commuting, at work in front of a computer, or at home binge-watching our favorite shows.

    What’s more, all that sitting can negatively impact your gut. Constipation is often linked with inactivity, but there’s evidence that it may also cause negative changes in the makeup of your gut microbiome. Since activity may not be as easily ingrained into your routine as it is in Mediterranean regions, you might need to get more creative about prioritizing movement.

    For example, that might look like taking a walk after meals to break up sitting time while supporting gut health. “A 10- to 15-minute walk after a meal helps food move out of the stomach faster, and regular movement increases gut bacteria that make butyrate, a short-chain fatty acid that feeds the cells lining your colon and helps calm inflammation,” says Julie Balsamo, M.S., RDN.

    Prioritizing Rest

    In the U.S., 1 in 3 adults report not getting enough rest, which is a far cry from the Mediterranean region, where rest is prioritized and even daytime naps are a culturally embedded practice. Missing out on adequate zzz’s can have a negative impact on your gut due to the gut-brain connection. “Research suggests that inadequate or disrupted sleep may negatively influence the diversity and balance of gut bacteria, including bacteria responsible for producing short-chain fatty acids. These beneficial compounds help nourish the cells lining the colon, support intestinal barrier integrity and help regulate inflammation,” says Oswald.

    Even if you can only daydream about a midday nap, there are steps you can take to get not just enough sleep, but better-quality sleep, too. Aim for at least seven to nine hours of sleep per night and establish a consistent sleep schedule. Reserve one hour before bed for a nighttime routine. Incorporating rituals like dimming the lights, avoiding screens, stretching or deep breathing can be helpful for winding down at night and prepping your brain and body for rest.

    Meal Plan to Try

    Our Expert Take

    When you are looking to support your gut health, sometimes it may be worth looking beyond the food that is on your plate. Adopting principles of the Mediterranean lifestyle is something that is often overlooked, but could offer potential gut-health benefits. Habits like sharing meals with others, savoring rather than rushing your meals, engaging in mindful movement and prioritizing rest are habits that work synergistically with the Mediterranean diet to improve your gut health.

    Was this page helpful?


    Sources

    EatingWell is committed to using high-quality, reputable sources—including peer-reviewed studies—to support the facts in our articles. Read about our editorial policies and standards to learn more about how we fact check our content for accuracy.
    1. Ibeas-Pérez MV, Aguí-Ruiz B, Arias-Sánchez S, Martín-Monzón I. Mediterranean diet and gut microbiota: impact on memory and other cognitive functions: a systematic review. Front Mol Neurosci. 2026;19:1749308. doi:10.3389/fnmol.2026.1749308

    2. Guasch-Ferré M, Willett WC. The Mediterranean diet and health: a comprehensive overview. J Intern Med. 2021;290(3):549-566. doi:10.1111/joim.13333

    3. Chey WD, Keefer L, Whelan K, Gibson PR. Behavioral and diet therapies in integrated care for patients with irritable bowel syndrome. Gastroenterology. 2021;160(1):47-62. doi:10.1053/j.gastro.2020.06.099

    4. Ahmed F, Alhodieb FS, Alsanie SA, Rasheed M, Ndagire CT. Relationship between stress, diet, and gut microbiota: a cross-sectional study. Nutr Metab (Lond). 2025;22(1):122. doi:10.1186/s12986-025-01014-y

    5. Snuggs S, Harvey K. Family mealtimes: a systematic umbrella review of characteristics, correlates, outcomes and interventions. Nutrients. 2023;15(13):2841. doi:10.3390/nu15132841

    6. Sidossis A, Tambalis KD, Itsiopoulos C, et al. Effects of traditional mediterranean physical activity on physical and mental health: a systematic review. Am J Lifestyle Med. Published online April 15, 2026. doi:10.1177/15598276261441548

    7. Xu L, Li W, Ling L, et al. A sedentary lifestyle changes the composition and predicted functions of the gut bacterial and fungal microbiota of subjects from the same company. Curr Microbiol. 2023;80(12):368. doi:10.1007/s00284-023-03480-0

    8. National Heart, Lung, and Blood Institute. What are Sleep Deprivation and Deficiency?

    9. Ellis L, Barata BC, Conduit R, et al. Rest unassured: a systematic review on the impacts of daytime napping in the Mediterranean on health outcomes, quality of life, and lifespan. Am J Lifestyle Med. Published online September 11, 2026. doi:10.1177/15598276261481759

    10. Wu J, Zhang B, Zhou S, et al. Associations between gut microbiota and sleep: a two-sample, bidirectional Mendelian randomization study. Front Microbiol. 2023;14:1236847. doi:10.3389/fmicb.2023.1236847

    Key Points
    • The Mediterranean diet goes beyond simply food recommendations for gut-health benefits.
    • Habits like eating with others, mindful eating and movement, plus quality rest, support gut health.
    • These habits help to relieve stress and promote better growth of bacteria in the gut.

    One of the best diets for supporting your gut health is the Mediterranean diet. This popular and well-researched healthy eating pattern prioritizes fruits, vegetables, whole grains, beans and seeds. Those very same foods happen to be the ones that also support a healthy and thriving gut microbiome.

    But, the Mediterranean diet is more than just food recommendations. It embodies a whole way of life, and those lifestyle choices beyond food may have additional gut-health benefits. For example, enjoying your meals in the company of others or fitting in daily mindful movement might not be top of mind for gut health, but experts agree that they can offer additional gut-health perks. Read on to see what healthy Mediterranean diet habits you might want to try adopting for better gut health.

    Eating with Others

    Enjoying a meal with friends or family does more than just refill your social battery—it may be good for your gut too. “The Mediterranean lifestyle places a strong emphasis on slowing down, enjoying meals and connecting with others. This habit can benefit gut health in more ways than we might realize!” says Ashley Oswald, RDN, LD, IFNCP.

    Eating with others fosters connection and that can positively influence stress levels and overall well-being, which are important considerations for digestive health, per Oswald. “Research on brain-gut behavioral therapies also highlights how psychological and behavioral factors can influence digestive symptoms, particularly in individuals with disorders of gut-brain interaction, such as IBS,” she adds.

    The nutritional quality of meals eaten together is often better as well. “People are more likely to have a well-balanced meal when they eat together, and family meals are known to be associated with healthier eating,” says Amanda Sauceda, M.S., RD. “This variety in your diet can be supportive of a more diverse gut microbiome, which is thought to be a sign of good gut health,” she adds.

    Savoring Rather Than Rushing Meals

    From eating in the car to doomscrolling on your phone through lunch, most of us have become masters of distracted eating. The only problem is that this kind of rushed and mindless eating isn’t good for our gut health. “When we are constantly rushing, multitasking or eating under stress, our nervous system may be less supportive of optimal digestion,” says Oswald.

    If that sounds all too familiar, take a note from the Mediterranean region, where meals are more often savored rather than rushed. “Eating in a relaxed environment and taking time to enjoy meals may help support the gut-brain connection by reducing stress-related signaling and helping regulate the body’s digestive response,” says Oswald.

    That doesn’t mean you need to carve out an hour of time to eat every meal. Start with one meal or snack a day and eat without any distractions like the TV, cellphone or your computer. As you become better at slowing down at one meal, you may find yourself practicing it more often. “Slowing down allows us to be more mindful of our eating pace, chew our food more thoroughly and recognize hunger and fullness cues,” says Oswald.

    Daily Mindful Movement

    The Mediterranean lifestyle also encourages daily physical activity, but it looks much different than carefully planned gym sessions or HIIT classes. Instead, movement is naturally incorporated throughout the day, like walking to work, along with daily tasks of grocery shopping, gardening or household chores. By contrast, most of us spend a lot of our waking hours sitting, either in the car while commuting, at work in front of a computer, or at home binge-watching our favorite shows.

    What’s more, all that sitting can negatively impact your gut. Constipation is often linked with inactivity, but there’s evidence that it may also cause negative changes in the makeup of your gut microbiome. Since activity may not be as easily ingrained into your routine as it is in Mediterranean regions, you might need to get more creative about prioritizing movement.

    For example, that might look like taking a walk after meals to break up sitting time while supporting gut health. “A 10- to 15-minute walk after a meal helps food move out of the stomach faster, and regular movement increases gut bacteria that make butyrate, a short-chain fatty acid that feeds the cells lining your colon and helps calm inflammation,” says Julie Balsamo, M.S., RDN.

    Prioritizing Rest

    In the U.S., 1 in 3 adults report not getting enough rest, which is a far cry from the Mediterranean region, where rest is prioritized and even daytime naps are a culturally embedded practice. Missing out on adequate zzz’s can have a negative impact on your gut due to the gut-brain connection. “Research suggests that inadequate or disrupted sleep may negatively influence the diversity and balance of gut bacteria, including bacteria responsible for producing short-chain fatty acids. These beneficial compounds help nourish the cells lining the colon, support intestinal barrier integrity and help regulate inflammation,” says Oswald.

    Even if you can only daydream about a midday nap, there are steps you can take to get not just enough sleep, but better-quality sleep, too. Aim for at least seven to nine hours of sleep per night and establish a consistent sleep schedule. Reserve one hour before bed for a nighttime routine. Incorporating rituals like dimming the lights, avoiding screens, stretching or deep breathing can be helpful for winding down at night and prepping your brain and body for rest.

    Meal Plan to Try

    Our Expert Take

    When you are looking to support your gut health, sometimes it may be worth looking beyond the food that is on your plate. Adopting principles of the Mediterranean lifestyle is something that is often overlooked, but could offer potential gut-health benefits. Habits like sharing meals with others, savoring rather than rushing your meals, engaging in mindful movement and prioritizing rest are habits that work synergistically with the Mediterranean diet to improve your gut health.

    Was this page helpful?


    Sources

    EatingWell is committed to using high-quality, reputable sources—including peer-reviewed studies—to support the facts in our articles. Read about our editorial policies and standards to learn more about how we fact check our content for accuracy.
    1. Ibeas-Pérez MV, Aguí-Ruiz B, Arias-Sánchez S, Martín-Monzón I. Mediterranean diet and gut microbiota: impact on memory and other cognitive functions: a systematic review. Front Mol Neurosci. 2026;19:1749308. doi:10.3389/fnmol.2026.1749308

    2. Guasch-Ferré M, Willett WC. The Mediterranean diet and health: a comprehensive overview. J Intern Med. 2021;290(3):549-566. doi:10.1111/joim.13333

    3. Chey WD, Keefer L, Whelan K, Gibson PR. Behavioral and diet therapies in integrated care for patients with irritable bowel syndrome. Gastroenterology. 2021;160(1):47-62. doi:10.1053/j.gastro.2020.06.099

    4. Ahmed F, Alhodieb FS, Alsanie SA, Rasheed M, Ndagire CT. Relationship between stress, diet, and gut microbiota: a cross-sectional study. Nutr Metab (Lond). 2025;22(1):122. doi:10.1186/s12986-025-01014-y

    5. Snuggs S, Harvey K. Family mealtimes: a systematic umbrella review of characteristics, correlates, outcomes and interventions. Nutrients. 2023;15(13):2841. doi:10.3390/nu15132841

    6. Sidossis A, Tambalis KD, Itsiopoulos C, et al. Effects of traditional mediterranean physical activity on physical and mental health: a systematic review. Am J Lifestyle Med. Published online April 15, 2026. doi:10.1177/15598276261441548

    7. Xu L, Li W, Ling L, et al. A sedentary lifestyle changes the composition and predicted functions of the gut bacterial and fungal microbiota of subjects from the same company. Curr Microbiol. 2023;80(12):368. doi:10.1007/s00284-023-03480-0

    8. National Heart, Lung, and Blood Institute. What are Sleep Deprivation and Deficiency?

    9. Ellis L, Barata BC, Conduit R, et al. Rest unassured: a systematic review on the impacts of daytime napping in the Mediterranean on health outcomes, quality of life, and lifespan. Am J Lifestyle Med. Published online September 11, 2026. doi:10.1177/15598276261481759

    10. Wu J, Zhang B, Zhou S, et al. Associations between gut microbiota and sleep: a two-sample, bidirectional Mendelian randomization study. Front Microbiol. 2023;14:1236847. doi:10.3389/fmicb.2023.1236847

  • 5 dietologų rekomenduojamos skaidulų gausios duonos: kurią verta rinktis kasdien

    Daugeliui duona yra kasdienis produktas, tačiau jos maistinė vertė gali smarkiai skirtis. Dietologai primena: jei norite paprastai padidinti skaidulų kiekį racione, verta atidžiau rinktis, kokią duoną dedate į pirkinių krepšelį.

    Skaidulos siejamos su reguliariu virškinimu, taip pat jos padeda palaikyti sveiką cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje. Apie skaidulų gausios duonos pasirinkimus rašoma „EatingWell“ apžvalgoje, kur dietologai įvardija kelis konkrečius produktus.

    Specialistai pataria ieškoti duonos, kuri gaminama iš viso grūdo, sėklų ar ankštinių kultūrų miltų, taip pat variantų, papildytų atspariu krakmolu. Tokie ingredientai paprastai reiškia daugiau skaidulų vienoje riekėje.

    Tiesa, staigus skaidulų kiekio didinimas gali sukelti pilvo pūtimą ar diskomfortą, todėl naujus produktus rekomenduojama įtraukti palaipsniui ir gerti pakankamai vandens.

    5 skaidulų gausios duonos, kurias mini dietologai

    Vienas iš pavyzdžių – „Hero Classic White Bread“. Nors balta duona neretai laikoma mažiau maistinga, ši versija išsiskiria tuo, kad vienoje riekėje yra 11 gramų skaidulų. Dietologai aiškina, kad didelę skaidulų dalį čia suteikia atsparus kviečių krakmolas.

    Kitas pasirinkimas – „Queen St. Bakery Supergrain Chia Bread“, kurios pagrindas yra chia sėklų miltai. Nurodoma, kad dviejose riekėse yra 14 gramų skaidulų ir 8 gramai baltymų, o papildomai skaidulų suteikia ir naudojami baltųjų pupelių miltai.

    Traškesnę, sėklomis praturtintą duoną mėgstantiems siūloma „Silver Hills Full Seed Ahead Bread“. Ši duona, nurodoma, per dvi riekes suteikia 9 gramus skaidulų ir 12 gramų baltymų, o skaidulų šaltiniu tampa tokios sėklos kaip saulėgrąžos, sezamai ar linai.

    Tarp rekomendacijų atsidūrė ir „Dave’s Killer Bread 21 Whole Grains & Seeds“. Pabrėžiama, kad čia pirmasis ingredientas yra viso grūdo kvietiniai miltai, o viena riekė suteikia 4 gramus skaidulų. Dietologai taip pat akcentuoja grūdų ir sėklų įvairovę mityboje.

    Penktasis variantas – „Food for Life Ezekiel 4:9 Sprouted Grain Bread“, gaminama iš daigintų viso grūdo grūdų ir ankštinių kultūrų. Nurodoma, kad vienoje riekėje yra 3 gramai skaidulų ir 4 gramai baltymų, o daiginimas gali padėti kai kuriems žmonėms lengviau virškinti grūdus.

    Kaip skaidulų gausią duoną įtraukti į racioną

    Dietologai primena, kad duona pati savaime nebūtinai užtikrina sotų ir subalansuotą pasirinkimą – svarbu, su kuo ją valgote. Kad užkandis ar patiekalas būtų sotesnis, skaidulų gausią duoną siūloma derinti su baltymais, sveikaisiais riebalais ir daržovėmis ar vaisiais.

    Praktiškai tai gali būti sumuštinis ar skrebutis su varške, kiaušiniais, avokadu, humusu, riešutų kremu ar daržovėmis. Taip pat siūloma duoną panaudoti skrebučiams ar džiūvėsėliams, o kai kuriais atvejais – ir tokiems patiekalams kaip prancūziški skrebučiai ar duonos pudingas.

    Jeigu iki šiol skaidulų racione buvo mažai, pokyčius verta daryti pamažu. Organizmui prisitaikyti paprastai padeda lėtas skaidulų didinimas ir pakankamas skysčių kiekis.

  • Dietologai įvardijo blogiausią laiką pusryčiauti: kuo rizikuojate valgydami po 12 valandos

    Pirmą dienos valgį atidėti iki popietės gali atrodyti patogu, tačiau mitybos specialistai tokį įprotį vadina prasčiausiu laiku pusryčiauti.

    Pasak „EatingWell“ cituojamų dietologų, reguliariai valgant pirmą kartą tik po 12 valandos dažniau išsiderina alkio kontrolė ir vėliau dieną tampa sunkiau rinktis subalansuotą maistą.

    Ilgas tarpas be maisto ryte kai kuriems žmonėms baigiasi tuo, kad pietums ar vakarienei pasirenkama tai, kas greita ir patogu, o porcijos būna didesnės. Taip pat gali daugėti užkandžiavimo ir sunkiau suvaldomas vakarinis apetitas.

    Tyrimai, kuriuos aptaria straipsnyje minimi specialistai, rodo sąsajas tarp pusryčių praleidinėjimo ir didesnio persivalgymo tikimybės vėliau dieną, o tai ilgainiui siejama su didesne svorio augimo rizika. Vis dėlto pabrėžiama, kad tai nereiškia, jog kiekvienas vėlyvas pusryčiautojas būtinai persivalgys.

    Kodėl pusryčiai po vidurdienio gali būti bloga idėja

    Dietologai aiškina, kad ryte nevalgant iki pietų dažnai atsiranda irzlumas, prastesnė koncentracija ar net lengvas galvos svaigimas. Kai alkis jau „užaštrėjęs“, subalansuotą lėkštę sudėti sunkiau – ranka greičiau tiesiasi prie kaloringesnių, daugiau cukraus ar sočiųjų riebalų turinčių pasirinkimų.

    Kita problema – prarandama viena proga per dieną gauti svarbių maistinių medžiagų. Pusryčiai dažnai padeda lengviau „susirinkti“ skaidulas, kalcį, vitaminą D ir kalį, kurių daliai žmonių mityboje pritrūksta.

    Praleidžiant pusryčius arba juos nukeliant iki pietų, per likusią dienos dalį ne visada pavyksta kompensuoti šių medžiagų kiekį. Straipsnyje aptariami duomenys sieja reguliarų pusryčių praleidinėjimą su prastesne mitybos kokybe ir kai kurių vitaminų bei mineralų trūkumu.

    Galimas poveikis virškinimui, širdžiai ir kaulams

    Specialistai atkreipia dėmesį ir į virškinimą: valgymas ryte gali padėti „pajudinti“ virškinamąjį traktą ir palaikyti reguliarius tuštinimosi įpročius. Tai siejama su vadinamuoju gastrokoliniu refleksu – reakcija, kai po valgymo suaktyvėja žarnyno judesiai.

    Taip pat aptariamos ir galimos ilgalaikės sąsajos su širdies sveikata. Kai kuriuose tyrimuose vėlesnis pirmasis dienos valgymas siejamas su didesne širdies ligų rizika, tačiau pabrėžiama, kad tai neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio.

    Dar vienas aspektas – kaulų sveikatai svarbūs kalcis ir vitaminas D. Kadangi dalis pusryčių produktų (pavyzdžiui, pieno produktai ar jais praturtinti gėrimai, jogurtas, kai kurie dribsniai) gali būti reikšmingas šių medžiagų šaltinis, nuolatinis pusryčių praleidinėjimas gali apsunkinti pakankamą jų suvartojimą.

    Kada ir kaip geriau valgyti pusryčius

    Vieno visiems tinkančio pusryčių laiko nėra – jis priklauso nuo dienotvarkės, apetito ir individualių poreikių. Vis dėlto dietologai dažniausiai rekomenduoja pirmą kartą pavalgyti per 1–2 valandas nuo pabudimo.

    Po nakties pasninko organizmui gali būti naudinga „papildyti kuro atsargas“ – tai siejama su energija ir dėmesio išlaikymu dienos pradžioje. O ilgas delsimas kai kuriems žmonėms sukuria užburtą ratą: mažiau energijos ryte ir sunkesnė savikontrolė vėliau.

    Subalansuoti pusryčiai, pasak specialistų, turėtų turėti baltymų, skaidulų ir sveikųjų riebalų. Tai gali būti, pavyzdžiui, graikiškas jogurtas su uogomis ir riešutais, pilno grūdo duona su riešutų sviestu ir vaisiais ar kiti deriniai, padedantys ilgiau jaustis sotiems.

    Taip pat siūloma nebijoti „netradicinių“ pusryčių – tai nebūtinai turi būti košė ar sumuštinis. Svarbiausia – maistinių medžiagų balansas ir kuo mažiau pridėtinio cukraus, kuris neretai slepiasi bandelėse, saldžiuose užkandžiuose ar kai kuriuose pusryčių produktuose.

  • Populiarūs geležies papildai gali dirginti skrandį: ką svarbu žinoti apie vartojimą

    Geležies papildai yra vieni populiariausių, tačiau daliai žmonių jie sukelia nemalonius pojūčius – pykinimą, pilvo skausmą ar rėmenį. Specialistai aiškina, kad problema dažnai slypi ne vien pačiame papilde, o tame, kaip organizmas pasisavina geležį.

    Kaip rašo „EatingWell“, geležis neretai rekomenduojama tiems, kuriems nustatytas jos trūkumas arba didesnė rizika su juo susidurti – pavyzdžiui, moterims, nėščiosioms, sportuojantiems ar besilaikantiems augalinės mitybos. Vis dėlto net ir saugiais laikomi papildai gali turėti šalutinį poveikį.

    Viena pagrindinių priežasčių – geležies organizmas nepasisavina visos. Tai, kas lieka neįsisavinta, gali užsibūti virškinamajame trakte ir sukelti dirginimą, ypač jei vartojamos didesnės dozės.

    Dar vienas svarbus niuansas – skiriasi geležies formos, dozavimas ir vartojimo laikas. Tai lemia ir įsisavinimą, ir tai, kaip stipriai papildas „kerta“ per skrandį.

    Kodėl geležis gali „užstrigti“ žarnyne

    Geležies tabletėse jos kiekis dažnai yra gerokai didesnis nei gaunamas su maistu. Pavyzdžiui, tekste pateikiamas dažnai vartojamos geležies sulfato tabletės pavyzdys: 325 mg geležies sulfato gali suteikti 65 mg vadinamosios elementinės geležies.

    Tačiau organizmas gali įsisavinti tik dalį šio kiekio. Kuo didesnė dozė, tuo mažesnė įsisavinama procentinė dalis – todėl „daugiau“ nebūtinai reiškia „geriau“.

    Didžioji dalis geležies pasisavinama plonojoje žarnoje. Neįsisavinta geležis keliauja toliau virškinamuoju traktu, o tuomet gali pasireikšti pykinimas, pilvo skausmas ar nevirškinimo pojūtis.

    Dirginimas ir poveikis žarnyno bakterijoms

    Neįsisavinta geležis gali būti chemiškai reaktyvi. Straipsnyje aiškinama, kad ji gali prisidėti prie laisvųjų radikalų susidarymo, o tai potencialiai pažeidžia šalia esančias ląsteles, įskaitant virškinamojo trakto gleivinę.

    Minima ir tai, kad geležies oksidacijos procesai virškinamajame trakte gali sietis su gleivinės pažeidimu, dėl kurio atsiranda skrandžio skausmas, spazmai ir dirginimas.

    Be to, geležies perteklius žarnyne gali keisti mikrobiotos (žarnyno bakterijų) balansą. Tekste nurodoma, kad tyrimai sieja papildomą geležį su naudingų bakterijų mažėjimu ir galimai nepalankių bakterijų augimu, o tai gali pasireikšti spazmais ar pakitusiais tuštinimosi įpročiais.

    Forma ir laikas: kodėl tai svarbu

    Ne visi geležies papildai sukelia vienodą šalutinį poveikį – svarbi ir forma, ir dozė, ir individuali geležies būklė. Straipsnyje pabrėžiama, kad kai kurios formos virškinamajam traktui gali būti „aštresnės“.

    Pavyzdžiui, geležies sulfatas ir geležies fumaratas įvardijami kaip dažniau galintys sukelti virškinimo sistemos nepageidaujamus pojūčius. Kaip viena švelnesnių alternatyvų minima geležies bisglicinato forma, kuri kai kuriems žmonėms gali būti lengviau toleruojama.

    Reikšmę turi ir vartojimo momentas. Geležis geriausiai įsisavinama nevalgius, tačiau taip gali sustiprėti skrandžio diskomfortas, todėl kartais siūloma vartoti su nedideliu kiekiu maisto – tiesa, tai gali sumažinti įsisavinimą.

    Kaip vartoti, kad mažiau skaudėtų skrandį

    Svarbiausia rekomendacija – dėl tinkamos formos ir dozės pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Didesnės geležies dozės, pasak tekste cituojamų specialistų, dažniau siejamos su skrandžio skausmais.

    Jei nevalgius vartojama geležis dirgina skrandį, gali padėti nedidelis kiekis maisto. Tai gali pagerinti toleravimą, nors ir gali turėti įtakos tam, kiek geležies bus pasisavinta.

    Taip pat patariama geležį derinti su vitaminu C, nes jis padeda pasisavinti geležį. Kaip pavyzdžiai minimi apelsinų sultys ar vitamino C turintys produktai, tokie kaip apelsinai, braškės ar raudonosios paprikos.

    Kartu primenama vengti kai kurių produktų ir vaistų tuo pačiu metu kaip ir geležies papildai: didelio skaidulų kiekio maisto, kalcio gausių produktų, antacidinių preparatų bei kofeino (pvz., kavos ar juodos arbatos). Tokie deriniai gali trukdyti įsisavinimui ir didinti nemalonių pojūčių tikimybę.

    Kaip saugiau rinktis papildus

    Papildų pasiūla didžiulė, todėl straipsnyje rekomenduojama rinktis patikimų gamintojų produktus ir, jei įmanoma, tokius, kurie yra nepriklausomai testuoti. Tai padeda sumažinti riziką, kad sudėtis neatitiks etiketės.

    Galiausiai pabrėžiama, kad kiekvieno žmogaus poreikiai skiriasi. Prieš pradedant vartoti geležies papildus verta pasitikrinti geležies rodiklius ir aptarti su gydytoju ar kitu specialistu, kas konkrečiu atveju būtų tinkamiausia.

  • Mėnesį didinau skaidulų kiekį maiste: kas pasikeitė savijautoje ir kas labiausiai padėjo

    Skaidulų „maksinimas“ (angl. fibermaxxing) – socialiniuose tinkluose išpopuliarėjusi idėja kasdien suvalgyti tiek skaidulų, kiek rekomenduojama, arba net daugiau. Viena autorė nusprendė šią tendenciją išbandyti praktiškai: maždaug mėnesį sąmoningai didino skaidulų kiekį savo įprastuose patiekaluose ir stebėjo, kaip keičiasi savijauta.

    Kaip rašoma „EatingWell“, eksperimentą ji pradėjo nuo 28 gramų skaidulų tikslo per dieną, o vėliau asmeninį siekį pakėlė iki maždaug 35 gramų. 28 gramai – JAV Maisto ir vaistų administracijos nurodomas orientacinis dienos kiekis, paremtas 2 000 kalorijų racionu, todėl tai labiau atskaitos taškas nei individuali „norma“ kiekvienam.

    Vietoje to, kad visiškai keistų mitybą ar sektų specialiu valgiaraščiu, autorė pasirinko paprastesnį kelią: „praturtinti“ skaidulomis tai, ką ir taip gamina. Pasak jos, būtent toks požiūris padėjo išlaikyti rutiną ir neapsunkinti kasdienybės, ypač turint mažų vaikų.

    Kartu ji atkreipė dėmesį į svarbų dalyką: didinant skaidulų kiekį, reikia daugiau skysčių ir pokyčius daryti palaipsniui. Staigus šuolis gali baigtis nemaloniai – pilvo pūtimu, dujomis ar pilvo skausmais, todėl ji skaidulas didino po truputį.

    Kaip ji didino skaidulų kiekį

    Pirmą savaitę autorė gana kruopščiai sekė, kiek skaidulų suvalgo: fiksavo patiekalus, skaitė etiketes, rėmėsi receptais. Vėliau, kai „įgudo“, daugiau pasikliovė atmintimi ir įpročiais, o dalį kiekių tiesiog apytiksliai įvertino.

    Vienas jos įpročių buvo vadinamasis „sustiprintas vanduo“: gėrimas su kreatinu, chia sėklomis, šviežiomis citrusų sultimis, šaldytomis uogomis, kartais – elektrolitų mišiniu. Ji taip pat paminėjo, kad anksčiau dėl vidurių užkietėjimo buvo bandžiusi „Metamucil“ ir, pajutusi naudą, šį produktą įtraukė į racioną.

    Praktiškiausia strategija – skaidulų pridėti prie įprastų vakarienių: į sriubas ir mėsos padažus berti lęšius, į makaronų patiekalus įmaišyti pupelių, indiško tipo patiekalus papildyti avinžirniais ar šaldytais žirneliais. Taip, pasak autorės, nereikėjo „išradinėti“ naujų receptų, o šeima galėjo valgyti pažįstamą maistą.

    Didžiausi pastebėti pokyčiai

    Ryškiausias efektas, anot autorės, buvo virškinimo sistemos darbas: ji tapo reguliariau besituštinanti ir po apsilankymo tualete jausdavosi „pilnai“. Bendra savijauta dėl to tapo komfortiškesnė, o papildomo diskomforto ji beveik nepatyrė – tik įprastą, retkarčiais pasitaikantį pilvo pūtimą.

    Dar vienas pokytis – sotumo jausmas po valgio. Autorė teigė, kad po patiekalų su daugiau ankštinių, daržovių ir grūdų ji jausdavosi pastebimai sotesnė, nors kartu pastebėjo ir kitą pusę: kartais taip „prisikimšdavo“ skaidulingo maisto, kad likdavo mažiau vietos baltymams.

    Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad eksperimentas neatsakė į visus klausimus apie ilgalaikę naudą, nes per kelias savaites neįmanoma objektyviai įvertinti visų galimų pokyčių. Pavyzdžiui, ji nematavo, ar pasikeitė cholesterolio rodikliai, nors minima, kad tirpiosios skaidulos siejamos su MTL (blogojo) cholesterolio mažinimu.

    Kas kėlė daugiausia iššūkių

    Didinant skaidulų kiekį, pasak autorės, ne visada lengva valgyti tada, kai apetitas menkas. Ji paminėjo, kad dėl vartojamų vaistų jai būdavo sunku pusryčiauti, tačiau atradus avižų sėlenas rytinis valgis tapo patrauklesnis.

    Kitas sunkumas – tiksliai suskaičiuoti skaidulas namuose gaminamuose patiekaluose. Pavyzdžiui, jei į puodą ryžių įdedama sausų lęšių, nėra paprasta tiksliai įvertinti, kiek jų tenka konkrečiai porcijai, todėl kai kurie skaičiavimai neišvengiamai lieka apytiksliai.

    Galiausiai, užimtose dienose gelbėjo „atsarginiai variantai“ – fasuoti produktai ir skaidulų papildas. Tokia pagalba leido lengviau priartėti prie dienos tikslo, kai nėra laiko planuoti ar gaminti.

    Produktai, kuriuos ji įvardijo kaip naudingiausius

    Tarp labiausiai pasiteisinusių pasirinkimų autorė išskyrė avižų sėlenas – greitą ir sotų pusryčių variantą. Taip pat netikėtai „atrado“ kriaušes, kurios jai pasirodė patogus būdas papildyti racioną skaidulomis.

    Kasdieniu įpročiu tapo uogos – ypač avietės ir gervuogės. O didžiausiu „darbininku“ vakarienėse ji vadino ankštines kultūras: konservuotas pupeles, avinžirnius, taip pat šaldytas edamames, kurias lengva įmaišyti į jau gaminamą patiekalą.

    Apibendrindama autorė teigė, kad daugeliu dienų, jos vertinimu, pavyko pasiekti arba viršyti maždaug 35 gramų tikslą. Svarbiausia, ką ji išsinešė iš šio mėnesio, – paprastos strategijos, leidžiančios esamiems patiekalams „dirbti daugiau“, nekeičiat visos mitybos iš pagrindų.

    Jei kas nors norėtų išbandyti tokį metodą, autorė siūlo pradėti nuo vieno ar dviejų lengvų pakeitimų, skaidulas didinti palaipsniui ir nepamiršti skysčių. O prieš didesnius pokyčius, ypač jei yra virškinimo sutrikimų ar vartojami vaistai, ji rekomenduoja pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

  • Vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas ar viduriavimas: kaip išsirinkti tinkamą maisto papildą

    Vidurių užkietėjimas, viduriavimas ar pilvo pūtimas – problemos, dėl kurių žmonės neretai skuba į vaistinę ieškoti greito sprendimo. Tačiau specialistai primena: „vieno stebuklingo“ papildo, tinkančio visiems atvejams, nėra.

    Kaip rašoma „EatingWell“, dietistė Christina O’Connor pirmiausia pataria pradėti nuo bazinių dalykų: daugiau skaidulų, pakankamai skysčių, judėjimo, miego ir streso valdymo. Tik jei šie įpročiai sutvarkyti, o savijauta negerėja, verta svarstyti tikslingą papildą.

    Gydytojas Davidas Kahana pabrėžia, kad signalas ieškoti papildomos pagalbos – kai nereguliarumas kelia diskomfortą arba tęsiasi ilgiau nei kelias dienas. Vis dėlto, tinkamas pasirinkimas priklauso nuo konkrečių simptomų, mitybos įpročių ir kitų sveikatos būklių.

    Kita svarbi detalė – maisto papildai nėra reguliuojami taip griežtai kaip vaistai. Dėl to renkantis verta atkreipti dėmesį ne tik į reklaminius pažadus, bet ir į sudėtį, klinikinius tyrimus bei nepriklausomą patikrą.

    Rinkitės pagal simptomus

    Specialistai pabrėžia, kad skirtingoms virškinimo bėdoms reikalingi skirtingi sprendimai. Kai simptomai ryškūs, ūmūs arba turi aiškią medicininę priežastį, dažniau prireikia vaistų – nereceptinių ar receptinių.

    Maisto papildai dažniau pasirenkami tuomet, kai tikslas – ilgalaikė žarnyno veiklos parama ar mikrobiotos pusiausvyra. Todėl pirmas žingsnis – įvardyti, kas tiksliai kelia problemą.

    Jei vargina vidurių užkietėjimas, dažnai siūloma pradėti nuo prebiotinių skaidulų – pavyzdžiui, psilio luobelių, kviečių sėlenų ar akacijos skaidulų. Pilvo pūtimo ar galimos mikrobiotos disbalanso atvejais gali būti svarstomi probiotikai, o prastas virškinimas po valgio siejamas su virškinimo fermentais, tokiais kaip proteazė, amilazė ar lipazė.

    Kokybės ženklai: sudėtis ir nepriklausoma patikra

    Renkantis papildą patariama neapsigauti vien ilgu sudedamųjų dalių sąrašu. Dietistė C. O’Connor atkreipia dėmesį, kad ilgos sudėties, „proprietary blend“ tipo mišiniai, kuriuose neaiškūs konkrečių medžiagų kiekiai, taip pat gausūs užpildai ar saldikliai kai kuriems žmonėms gali dar labiau dirginti virškinimą.

    Geriau rinktis produktus su kliniškai tirtomis medžiagomis, kurių saugumas ir veiksmingumas vertintas pagal konkrečią problemą. Pavyzdžiui, renkantis probiotiką svarbu, ar tirtas ne tik bendras „probiotikų“ poveikis, bet ir konkreti padermė, ir ar tyrimai atlikti su žmonėmis.

    Kitas kriterijus – nepriklausomas trečiosios šalies testavimas, kuris gali suteikti daugiau pasitikėjimo dėl grynumo ir veikliųjų medžiagų kiekio. Jei gamintojas aiškiai nenurodo, kaip ir kur tikrinama produkto kokybė, tai laikoma prastu ženklu.

    Kas dar padeda žarnynui

    Specialistai primena, kad papildai neturėtų būti vienintelis sprendimas. Žarnyno veiklai didelę įtaką turi kasdieniai įpročiai, ypač skaidulų kiekis racione.

    Didinant skaidulų kiekį, svarbu nepamiršti ir skysčių – vanduo padeda skaiduloms „dirbti“ ir sklandžiau judėti virškinamuoju traktu. Taip pat naudinga judėti: fizinis aktyvumas siejamas su geresne savijauta esant kai kurioms virškinimo ligoms.

    Galiausiai pabrėžiama ir praktiška taisyklė: geriausias papildas yra tas, kurį realiai pavyks vartoti nuosekliai – ar tai būtų kapsulės, milteliai, ar guminukai. O jei simptomai užsitęsia, kartojasi ar kelia nerimą, saugiausia pasirinkimą aptarti su gydytoju ar dietistu.

  • Gastroenterologai pataria: nustokite gausiai valgyti prieš miegą – tai kenkia virškinimui

    Vėlyva vakarienė daugeliui tapo įprasta, tačiau gydytojai primena: eiti miegoti netrukus po gausaus valgymo – prastas įprotis, galintis sutrikdyti virškinimą.

    Gastroenterologų teigimu, svarbiausia, ką verta keisti vakare, yra atsisakyti didelio valgio prieš pat miegą – taip galima sumažinti nemalonius simptomus ir geriau išsimiegoti.

    Problema ta, kad atsigulus su pilnu skrandžiu rūgštis lengviau kyla į stemplę, todėl dažniau pasireiškia refliuksas, rėmuo ir diskomfortas. Sėdint ar stovint „padeda“ gravitacija, o gulint šis efektas dingsta.

    Be to, miegant sumažėja seilių gamyba ir rijimas – procesai, kurie įprastai padeda neutralizuoti rūgštį stemplėje. Dėl to vakarinis persivalgymas gali būti juntamas stipriau nei toks pats valgis dieną.

    Kodėl blogėja ne tik virškinimas, bet ir miegas?

    Refliukso simptomai gali trikdyti miegą, o prastesnė miego kokybė dažnai reiškia ir blogesnę savijautą kitą dieną. Straipsnyje minimas stebimasis tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 48 000 moterų: dažniau nei kartą per savaitę patiriančios refliuksą dalyvės per ketverius metus turėjo didesnę prasto miego kokybės riziką.

    Taip pat pateikiami pirminiai 2026 metų „Digestive Disease Week“ renginyje pristatyti duomenys: didesnį stresą patiriantys žmonės, po 21 valandos suvalgantys daugiau nei ketvirtadalį dienos kalorijų, dažniau susidurdavo su vidurių užkietėjimu arba viduriavimu.

    Kiek laiko prieš miegą geriausia nebevalgyti?

    Gastroenterologai rekomenduoja paskutinį sočiau pavalgyti likus maždaug 2–3 valandoms iki miego. Toks laiko tarpas leidžia skrandžiui gerokai „pajudėti“ link tuštėjimo ir gali sumažinti refliukso tikimybę.

    Praktinis pavyzdys paprastas: jei įprastai miegoti einate apie 22 valandą, vakarienę verta baigti iki 19 valandos. Žinoma, ne visada tai įmanoma – tačiau net ir tuomet patariama vengti didelio, riebaus maisto kiekio vėlai vakare.

    Jei vis dėlto jaučiate, kad be užkandžio užmigti sunku, siūloma rinktis mažą, lengviau virškinamą užkandį. Visgi žmonėms, kuriems naktinis refliuksas kartojasi, gali būti naudinga net ir užkandžių atsisakyti per tą patį 2–3 valandų „langą“.

    Kiti įpročiai, padedantys virškinimui

    Be valgymo laiko korekcijos, straipsnyje akcentuojami ir kiti kasdieniai įpročiai: skaidulų kiekio didinimas mityboje (tai daryti patariama palaipsniui), pakankamas skysčių vartojimas ir reguliarus fizinis aktyvumas.

    Net ir paprastas greitesnis pasivaikščiojimas po vakarienės gali padėti žarnynui dirbti sklandžiau. O jei vargina nuolatinis refliuksas ar kiti simptomai, rekomenduojama pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu dėl individualiai tinkamo režimo ir gydymo.