CP v2

Tag: Virškinimas

  • Šį paprastą gėrimą išgerkite prieš pusryčius: žarnynas dirbs sklandžiau, bet yra išimčių

    Šį paprastą gėrimą išgerkite prieš pusryčius: žarnynas dirbs sklandžiau, bet yra išimčių

    Ryte, po nakties miego, organizmas natūraliai būna kiek netekęs skysčių, todėl pirmasis stiklinės turinys gali turėti įtakos savijautai ir virškinimui. Mitybos specialistai dažniausiai pataria dieną pradėti vandeniu, o kava ar stipri arbata daugeliui tinka šiek tiek vėliau, jau pavalgius.

    Pastaruoju metu vis dažniau minimas ir dar vienas pasirinkimas: gėrimas iš gysločio sėklų, lietuviškai dažnai vadinamų psyllium. Šios sėklos vertinamos dėl didelio tirpių skaidulų kiekio, kuris, kontaktuodamas su vandeniu, išbrinksta ir sudaro gelio pavidalo masę.

    Toks gelis virškinamajame trakte gali padėti skaiduloms atlikti savo darbą: didinti išmatų tūrį, lengvinti jų slinkimą ir prisidėti prie reguliaraus tuštinimosi. Dalis žmonių pastebi, kad sumažėja pilvo pūtimas, atsiranda lengvumo jausmas, ypač jei anksčiau racione trūko skaidulų.

    Europos maisto saugos institucijų vertinimu, psyllium skaidulos siejamos ir su širdies bei kraujagyslių rizikos veiksniais: pakankamas tirpių skaidulų kiekis gali prisidėti prie normalaus cholesterolio palaikymo. Taip pat yra duomenų, kad skaidulos lėtina angliavandenių pasisavinimą ir gali padėti išvengti staigių gliukozės šuolių po valgio.

    Praktiškai toks gėrimas dažniausiai ruošiamas paprastai: į stiklinę šilto, ne karšto vandens suberiama 1–2 arbatiniai šaukšteliai gysločio sėklų, išmaišoma ir paliekama kelioms minutėms, kol sutirštės. Dažnai rekomenduojama jį išgerti likus maždaug 20–30 minučių iki pusryčių, o po to papildomai išgerti dar vieną stiklinę vandens.

    Svarbiausia taisyklė vartojant psyllium skaidulas yra skysčiai. Jei skaidulos vartojamos užgeriant per mažai vandens, gali sustiprėti vidurių užkietėjimas arba atsirasti nemalonių pojūčių, o retais atvejais kyla užspringimo ar stemplės dirginimo rizika, ypač žmonėms, turintiems rijimo sutrikimų.

    Ne visiems toks pasirinkimas tinka. Jo reikėtų vengti, jei yra įtariamas ar patvirtintas žarnyno nepraeinamumas, paūmėję uždegiminiai virškinamojo trakto susirgimai, taip pat atsargiai vertinti, jei vargina ryškus refliuksas ar dažnas stemplės dirginimas.

    Dar vienas svarbus niuansas yra sąveika su vaistais: skaidulos gali paveikti kai kurių preparatų pasisavinimą, todėl vartojant nuolatinius vaistus verta laikytis laiko intervalo ir pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jei turite lėtinių ligų, esate nėščia ar maitinate, saugiausia prieš pradedant naują rutiną pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.

  • Prancūzės prisiekia šiuo rytiniu gėrimu: be kofeino, o juosmuo lieka lieknas

    Cikorijų kava, gaminama iš skrudintos ir maltos cikorijos šaknies, pastaraisiais metais vėl atsidūrė sveikatai palankių gėrimų dėmesio centre. Ji pasižymi sodriu, šiek tiek kartoku skoniu, tačiau natūraliai neturi kofeino, todėl daugeliui tampa alternatyva įprastai kavai.

    Vienas dažniausiai minimų šio gėrimo privalumų siejamas su skaidulomis, ypač inulinu. Inulinas yra prebiotinė skaidula, kuri gali padėti palaikyti žarnyno mikrobiotos įvairovę ir reguliuoti virškinimą, o kai kuriems žmonėms prisideda ir prie stabilesnio gliukozės šuolių valdymo po valgio.

    Didelis skaidulų kiekis siejamas ir su ilgesniu sotumu. Dėl to daliai žmonių gali būti lengviau suvaldyti užkandžiavimą bei staigų norą saldumynams, kuris neretai pasireiškia po greitai pasisavinamų angliavandenių turinčių pusryčių.

    Cikorijų gėrimas Prancūzijoje turi senas tradicijas, ypač šiaurinėje šalies dalyje, kur jis geriamas su šiltu pienu arba maišomas su įprasta kava. Dažnas pateikimo būdas yra didesniame dubenėlyje, prie kurio patiekiama duona ar bandelės, tačiau šiuolaikinėje mityboje jis vis dažniau pasirenkamas kaip paprastas, mažiau stimuliuojantis rytinis gėrimas.

    Ruošiant namuose dažniausiai užtenka cikorijų gėrimo miltelius užpilti karštu, bet ne verdančiu vandeniu ir leisti trumpai pritraukti. Pagal skonį galima įpilti pieno ar augalinio gėrimo, tačiau saldinant verta nepersistengti, nes tuomet sumažėja prasmė jį rinktis kaip lengvesnę alternatyvą.

    Vis dėlto cikorijų kava tinka ne visiems. Žmonėms, alergiškiems astrinių šeimos augalams, ji gali sukelti burnos ar gerklės sudirginimą ir kitus alergijos simptomus, o didesni inulino kiekiai jautresniems asmenims kartais lemia pilvo pūtimą, spazmus ar viduriavimą.

    Jei turite lėtinių virškinamojo trakto sutrikimų, vartojate specifinius vaistus arba pastebite, kad skaidulos sukelia nemalonius pojūčius, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Kaip ir su daugeliu funkcinių produktų, didžiausia nauda paprastai pasiekiama laikantis saiko ir vertinant individualią organizmo reakciją.

  • Gerkite vietoj rytinės kavos: psiliumo gėrimas padeda sotumui ir gali palengvinti vidurių užkietėjimą

    Kas yra psiliumas?

    Psiliumas, dar vadinamas gysločių sėlenomis, yra tirpiųjų skaidulų šaltinis, dažniausiai gaunamas iš plantago genties sėklų luobelių. Patekęs į skystį jis brinksta ir sudaro gelį, todėl neretai pasirenkamas virškinimui ir reguliariam tuštinimuisi palaikyti.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad skaidulos nėra greitas lieknėjimo sprendimas, tačiau jos gali padėti lengviau suvaldyti apetitą. Be to, tirpiosios skaidulos siejamos su palankesniu cukraus ir cholesterolio rodiklių valdymu, kai jos vartojamos reguliariai ir kartu laikomasi subalansuotos mitybos.

    Kuo skiriasi nuo linų sėmenų?

    Linų sėmenys taip pat brinksta vandenyje ir gali švelninti virškinamąjį traktą, o jų sudėtyje yra ir alfa linoleno rūgšties, priskiriamos omega-3 riebalų rūgštims. Dėl to linų sėmenys dažnai vertinami kaip platesnės sudėties produktas, ypač kai siekiama papildyti racioną riebalais ir skaidulomis.

    Psiliumas išsiskiria tuo, kad jo luobelėse paprastai yra itin daug tirpiųjų skaidulų, todėl poveikis tuštinimuisi dažnai būna ryškesnis. Praktikoje šiuos produktus galima kaitalioti, tačiau pasirinkimas priklauso nuo tikslo: vieniems svarbiau sotumas ir reguliarumas, kitiems papildomas riebalų rūgščių šaltinis.

    Kaip vartoti saugiai?

    Dažniausias būdas – į stiklinę įberti psiliumo ir užpilti šiltu, bet ne karštu vandeniu, tada palaukti apie 10–15 minučių, kol masė sutirštės. Gėrimas dažnai vartojamas maždaug 20–30 minučių prieš valgį, tačiau svarbiausia taisyklė yra skysčiai.

    Vartojant psiliumą būtina išgerti pakankamai vandens per dieną, nes skaidulos sugeria skystį. Jei vandens trūksta, kai kuriems žmonėms gali sustiprėti vidurių užkietėjimas ar atsirasti diskomfortas, todėl dozavimą verta pradėti nuo mažesnio kiekio ir stebėti savijautą.

    Psiliumas neretai rekomenduojamas žmonėms, kuriems vargina vidurių užkietėjimas, taip pat daliai turinčių dirgliosios žarnos sindromą, nes kai kuriems jis sukelia mažiau dujų nei kitos skaidulos. Vis dėlto, jei vartojate vaistus, skaidulas reikėtų atskirti laike, o esant lėtiniams virškinimo sutrikimams ar stipriam pilvo skausmui geriausia pasitarti su gydytoju.

    „Skaidulos gali pagerinti sotumo jausmą ir tuštinimosi reguliarumą, bet jos neveiks stebuklingai, jei mityba ir fizinis aktyvumas lieka nepakitę“, – sako mitybos specialistas.

  • Italės jų neišmeta: citrusų žievelių arbata gerina virškinimą, mažina įtampą ir nuovargį

    Kas Lietuvoje dažnai atsiduria šiukšliadėžėje, Italijoje ir dalyje Azijos laikoma vertingu priedu prie maisto ir gėrimų. Citrusų žievelėse gausu eterinių aliejų ir antioksidantų, todėl jos naudojamos arbatoms, desertams ir net pikantiškiems patiekalams. Svarbiausia sąlyga – rinktis kuo švaresnius vaisius ir žieveles tinkamai paruošti.

    Citrusų žievelių aromatą lemia eteriniai aliejai, kuriuose dažnai minimas limonenas ir kiti terpenai. Tyrimuose šiems junginiams siejamas antioksidacinis ir antimikrobinis poveikis, o praktikoje jie vertinami dėl gaivaus kvapo ir šilto, kartoko skonio. Dėl to žievelės dažnai pasirenkamos po sotesnių patiekalų, kai norisi lengvesnio jausmo skrandyje.

    Žievelėse taip pat yra daug skaidulų ir augalinių polifenolių, įskaitant flavonoidus. Skaidulos siejamos su geresne žarnyno veikla ir ilgesniu sotumo jausmu, o flavonoidai tiriami dėl galimos naudos kraujagyslėms ir uždegimo mažinimo. Nors citrusai žinomi kaip vitamino C šaltinis, nemaža dalis vertingų junginių slypi būtent išorinėje dalyje.

    Italijoje populiari paprasta tradicija: kelis džiovintos žievelės gabalėlius užpilti karštu vandeniu ir palaikyti apie 10 minučių. Toks gėrimas dažnai pasirenkamas po gausesnio valgio, nes šiltas skystis ir eteriniai aliejai gali padėti atsipalaiduoti. Žmonės šį ritualą vertina ir kaip nedidelę pertrauką nuo įtampos bei nuovargio.

    Rytų medicinos tradicijose džiovintos citrusų žievelės naudojamos kaip priemonė, siejama su savijautos ir virškinimo balansu. Šiuolaikiniai tyrimai taip pat nagrinėja žievelių ekstraktų antibakterines savybes, įskaitant poveikį burnos bakterijoms. Vis dėlto tai nėra vaistas, o papildomas mitybos elementas, kurį verta vertinti kaip kasdienio raciono priedą.

    Jei žieveles planuojate džiovinti ar cukruoti, svarbiausia pasirūpinti jų švara, nes ant citrusų dažnai būna vaško ir augalų apsaugos priemonių likučių. Praktikoje rekomenduojama vaisius kruopščiai nuplauti ir nuplikyti karštu vandeniu, o prieš naudojimą pašalinti kuo daugiau baltojo sluoksnio, nes jis suteikia ryškų kartumą. Džiovintas ar cukruotas žieveles vėliau patogu naudoti arbatose, kepiniuose ar net prie mėsos ir žuvies patiekalų, suteikiant jiems gilesnį aromatą.

  • Dietologė atskleidė žalią daržovę, kuri palengvina vidurių užkietėjimą: daugelis jos vengia

    Kodėl špinatai padeda?

    Vidurių užkietėjimas yra viena dažniausių virškinimo problemų, su kuria bent kartą susiduria daugelis suaugusiųjų. Mitybos specialistai pabrėžia, kad pirmasis žingsnis dažnai būna ne papildai, o paprasti pokyčiai lėkštėje.

    Dietologė Lauren Manaker rekomenduoja rinktis virtas lapines daržoves, ypač špinatus. Pasak jos, tai vienas lengviausiai pritaikomų produktų kasdienėje mityboje, nes dera su daugeliu patiekalų.

    „Virti špinatai suteikia ir skaidulų, ir natūralios drėgmės, o tai dažnai yra svarbiausia, kai norima sušvelninti tuštinimąsi“, – sakė Lauren Manaker.

    Špinatuose esančios skaidulos didina išmatų tūrį ir padeda joms lengviau slinkti žarnynu. Verdant špinatai susitraukia, todėl vienoje porcijoje jų suvalgoma daugiau, o kartu gaunama ir daugiau skaidulų.

    Ne mažiau svarbus ir vandens kiekis maiste, nes skaidulos efektyviausiai veikia tuomet, kai organizmui netrūksta skysčių. Dėl to špinatai ir kitos daug vandens turinčios daržovės gali būti ypač naudingi, jei mityboje vyrauja sausesni, mažiau augalinio maisto turintys patiekalai.

    Ryšys su žarnyno mikrobiota

    Specialistai vis dažniau akcentuoja ir žarnyno mikrobiotos reikšmę: skaidulos yra maistas gerosioms žarnyno bakterijoms. Subalansuota mikrobiota siejama su sklandesniu virškinimu, retesniu pūtimu ir geresniu tuštinimosi ritmu.

    Todėl špinatų nauda nėra vien mechaninė, kai skaidulos „prastumia“ turinį žarnynu. Ilgainiui svarbus tampa ir bendras mitybos modelis, kuriame daugiau augalinio, mažiau itin perdirbto maisto.

    Kaip dažniau valgyti špinatus

    Vienas paprasčiausių būdų padidinti špinatų kiekį racione – įdėti saują į glotnutį: jų skonis dažnai beveik nejuntamas. Taip pat špinatai tinka kiaušinienei, sriuboms, makaronų padažams ar troškiniams, ypač jei įmaišomi gaminimo pabaigoje, nes sukrenta per maždaug minutę.

    Jauni žali špinatai gali būti salotų pagrindas arba sumuštinių bei lavašų įdaras. Patogu ir tai, kad šaldyti špinatai gali išsilaikyti mėnesius ir išlieka maistingi, todėl tampa praktišku pasirinkimu tiems, kurie retai perka šviežias daržoves.

    „Jei špinatus valgote su naudingais riebalais, pavyzdžiui, alyvuogių aliejumi ar avokadu, organizmas geriau įsisavina dalį jų maistinių medžiagų“, – sakė Lauren Manaker.

    Be špinatų, prie virškinimo komforto gali prisidėti ir kitos daržovės bei produktai, turintys skaidulų, pavyzdžiui, brokoliai, briuseliniai kopūstai ar saldžiosios bulvės su odele. Vis dėlto svarbu keisti mitybą palaipsniui, kad staigus skaidulų šuolis nesukeltų papildomo pilvo pūtimo.

    Jei užkietėjimas kartojasi, tęsiasi ilgiau arba atsiranda skausmas, kraujas išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas ar karščiavimas, patariama nedelsti ir pasitarti su gydytoju. Tokie požymiai gali rodyti, kad priežastis yra ne vien mityba ar skysčių trūkumas.

  • Prancūzės į kavą pila ne pieną: šis priedas stebina poveikiu apetitui ir pilvui

    Kas yra levandų kava?

    Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose vėl išpopuliarėjo idėja kavą gardinti ne pienu, o levandomis. Dažniausiai kalbama apie levandų sirupą arba užplikytus valgomuosius levandų žiedus, kurie suteikia gėrimui švelnų aromatą ir salstelėjusį poskonį.

    Nors tokia kava dažnai pristatoma kaip prancūziškas įprotis, mitybos požiūriu tai pirmiausia yra skonio pasirinkimas. Svarbiausia suprasti, kuo skiriasi kava su sirupu ir kava, į kurią trumpam įdedama džiovintų žiedų.

    Ką žada levandos ir ką sako mokslas?

    Levandos tradiciškai siejamos su raminamuoju poveikiu, o jų eteriniai junginiai dažnai naudojami aromaterapijoje. Tyrimuose dažniau vertinamas levandų kvapas ar ekstraktai, o ne konkretus jų poveikis virškinimui, kai levandos vartojamos kaip priedas prie kavos.

    Kai kurie žmonės teigia, kad po tokio gėrimo jaučiasi lengviau, tačiau tai nebūtinai reiškia tiesioginį poveikį riebalų deginimui ar svorio mažėjimui. Svorio pokyčius dažniausiai lemia bendras kalorijų balansas, mitybos įpročiai, miego trukmė ir fizinis aktyvumas, o vienas priedas kavos puodelyje retai būna lemiamas.

    Didžiausia rizika slypi sirupe

    Levandų sirupas neretai turi daug pridėtinio cukraus, todėl toks pasirinkimas gali greitai padidinti dienos kalorijų kiekį. Jei tikslas yra lengvesnė savijauta ir mažiau saldumynų, verta atkreipti dėmesį į sudėtį ir rinktis mažiau saldintą ar visai nesaldintą versiją.

    Jeigu levandų kavą norite išbandyti dėl aromato, paprastesnis būdas yra į ką tik paruoštą juodą kavą trumpam įdėti nedidelį kiekį valgomųjų džiovintų levandų ir gėrimą perkošti. Taip išgaunamas kvapas, bet nepridedama papildomo cukraus.

    Kam vertėtų būti atsargesniems?

    Kava pati savaime gali dirginti skrandį, ypač jei geriama nevalgius, todėl jautresniems žmonėms bet kokie papildomi priedai ne visada pagerina savijautą. Taip pat svarbu nepersistengti su levandų kiekiu, nes per intensyvus aromatas gali erzinti ar sukelti nemalonų poskonį.

    Jei turite lėtinių virškinamojo trakto problemų, vartojate raminamuosius ar kitus vaistus, o taip pat jei esate nėščia ar žindote, prieš dažniau vartojant levandų produktus verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Tokiais atvejais saugumas svarbesnis už madingą tendenciją.

    „Levandos gali būti įdomus aromatinis priedas, tačiau svorio kontrolę daug patikimiau lemia įpročiai, o ne vienas gėrimo ingredientas“, – sako mitybos specialistai, vertindami panašias socialinių tinklų madas.

    Jeigu norite lengvesnės kavos be pieno, geras kompromisas gali būti mažiau saldūs prieskoniai, pavyzdžiui, cinamonas ar kardamonas, taip pat mažesnė porcijos apimtis ir įprotis kavą gerti po pusryčių. Tokie sprendimai dažniau padeda išvengti staigių cukraus šuolių ir diskomforto pilve.

  • Arbūzas ne visiems: gydytojai įspėja, kam šis vasaros vaisius gali pakenkti sveikatai

    Arbūzas daugeliui atrodo vienas saugiausių vasaros pasirinkimų, tačiau ne visiems jis tinka vienodai. Nors vaisius puikiai gaivina ir padeda papildyti skysčių atsargas, kai kurioms žmonių grupėms rekomenduojama būti atsargesniems ir stebėti porcijas.

    Kas slypi arbūzo porcijoje

    Įprasta arbūzo porcija yra mažai kaloringa, joje beveik nėra riebalų, tačiau yra angliavandenių ir natūralių cukrų. Arbūzas taip pat turi skaidulų, nors jų kiekis nėra didelis, todėl sotumo jausmas gali būti trumpalaikis.

    Šis vaisius aprūpina vitaminu C ir vitaminu A, taip pat kaliu ir magniu, kurie svarbūs raumenų ir nervų veiklai. Arbūze gausu antioksidantų, o raudonos ar rožinės spalvos minkštime dažniau aptinkama daugiau likopeno.

    Kada arbūzas gali kelti riziką

    Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, arbūzas gali tapti klastingas dėl natūralių cukrų ir palyginti aukšto glikeminio indekso. Nors įprastos porcijos glikeminė apkrova dažnai nėra labai didelė, persivalgymas gali nepalankiai paveikti gliukozės kontrolę.

    Sergant pažengusiomis inkstų ligomis, arbūzą verta aptarti su gydytoju, nes vaisiuje yra daug vandens ir kalio. Jei inkstai prasčiau pašalina kalį arba taikomas skysčių ribojimas, didelės porcijos gali būti netinkamos.

    Žmonėms, turintiems širdies nepakankamumą, kartais taikomi griežtesni skysčių kiekio apribojimai, todėl dideli arbūzo kiekiai gali reikšti per didelį skysčių suvartojimą. Tokiais atvejais svarbi ne tik bendra mityba, bet ir dienos skysčių balansas.

    Jautresnį virškinimą turintiems asmenims arbūzas gali sukelti pilvo pūtimą, spazmus ar viduriavimą. Tai siejama su tam tikrais fermentuojamais angliavandeniais, todėl simptomai dažniau pasireiškia suvalgius daug iš karto.

    Rečiau pasitaiko alergija arbūzui ar kitiems moliūginiams, kai po vartojimo atsiranda niežulys, bėrimas ar patinimas. Pajutus tokius požymius, rekomenduojama nutraukti vartojimą ir pasitarti su gydytoju.

    Kiek yra saugi porcija

    Daugumai sveikų suaugusiųjų saikingos porcijos yra saugios, tačiau persivalgius net ir sveikam žmogui gali pasireikšti virškinimo diskomfortas. Dažnai minima praktinė taisyklė yra 1–2 riekės, maždaug 200–300 gramų vienu metu, ypač jei arbūzas valgomas kaip užkandis.

    Arbūzą verta rinktis kaip dalį subalansuotos mitybos, o ne vieną pagrindinių dienos maisto produktų. Jei kyla abejonių dėl porcijų ar konkrečių ligų, saugiausia pasitarti su šeimos gydytoju ar dietologu.

    Renkantis arbūzą parduotuvėje ar turguje, patariama ieškoti simetriško vaisiaus su gelsva ar kremine dėme, rodančia prinokimą. Taip pat svarbu arbūzą nuplauti prieš pjaustant, kad bakterijos nuo žievelės nepatektų ant minkštimo.

  • Užtenka 5–6 per dieną: šis užkandis gali padėti žarnynui, širdžiai ir kaulams

    Džiovintos slyvos dažniausiai prisimenamos per šventes, tačiau mitybos specialistai jas vertina kaip kasdienį užkandį, galintį padėti virškinimui ir bendrai savijautai. Jose daug skaidulų ir bioaktyvių junginių, todėl saikingas vartojimas siejamas su nauda žarnynui, širdžiai ir kaulų būklei.

    Skirtingai nei šviežiose slyvose, džiovintuose vaisiuose maistinės medžiagos yra labiau koncentruotos, nes pašalinama dalis vandens. Dėl to vienoje porcijoje paprastai gaunama daugiau skaidulų ir mineralų, tačiau kartu padidėja ir energinė vertė bei natūralių cukrų kiekis.

    Svarbiausia priežastis, kodėl džiovintos slyvos dažnai rekomenduojamos, yra jų poveikis tuštinimuisi. Jose esančios tirpios ir netirpios skaidulos didina išmatų tūrį, o natūralūs cukraus alkoholiai, ypač sorbitolis, gali skatinti vandens pritraukimą į žarnyną ir palengvinti pasituštinimą.

    Ne mažiau aktuali ir širdies bei kraujagyslių sistemos tema. Skaidulos padeda mažinti padidėjusį mažo tankio lipoproteinų cholesterolį, o džiovintose slyvose esantis kalis prisideda prie normalios kraujospūdžio kontrolės, ypač kai mityboje ribojama druska ir pakanka daržovių.

    Džiovintos slyvos dažnai minimos ir kalbant apie kaulų sveikatą. Jose yra vitamino K ir mineralų, o kai kurie tyrimai rodo, kad reguliarus vartojimas gali būti siejamas su palankesniais kaulų apykaitos žymenimis ir kaulų mineralinio tankio išsaugojimu, ypač vyresniame amžiuje.

    Vis dėlto tai nėra produktas, kurį verta valgyti be saiko. Didesnis kiekis gali sukelti pūtimą, pilvo skausmą ar viduriavimą, ypač jei skaidulų maiste anksčiau buvo mažai. Sergantiems dirgliosios žarnos sindromu džiovinti vaisiai kai kuriems žmonėms gali paūminti simptomus.

    Dažniausiai mitybos rekomendacijose nurodoma saikinga porcija – apie 50 gramų, tai yra maždaug 5–6 džiovintos slyvos per dieną. Jei vargina užkietėjimas, kai kurie specialistai siūlo kiekį didinti palaipsniui, tačiau svarbu stebėti savijautą ir nepamiršti pakankamai vandens.

  • Valgykite dabar, kol sezonas: abrikosai gali padėti širdžiai, akims ir žarnynui

    Valgykite dabar, kol sezonas: abrikosai gali padėti širdžiai, akims ir žarnynui

    Abrikosų sezonas trumpas, todėl mitybos specialistai primena, kad verta pasinaudoti proga juos įtraukti į racioną. Nors šie vaisiai nėra stebuklingas vaistas, jie gali prisidėti prie subalansuotos mitybos, ypač kai trūksta vaisių įvairovės.

    Vienas dažniausiai minimų abrikosų privalumų yra kalis: maždaug 100 gramų šviežių abrikosų jo turi apie 260 miligramų. Kalis svarbus nervinių impulsų perdavimui ir raumenų darbui, įskaitant širdies raumenį, o pakankamas jo kiekis kartu ribojant natrio perteklių siejamas su palankesniu kraujospūdžio palaikymu.

    Vis dėlto abrikosų nereikėtų pateikti kaip vieno sprendimo širdžiai. Kalis gaunamas iš daugybės produktų, o geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai kasdienėje mityboje reguliariai atsiranda ir daržovių, ankštinių, bulvių, riešutų bei pieno produktų.

    Ryški geltona ar oranžinė abrikosų spalva rodo karotenoidų gausą, tarp jų ir beta karoteną. Organizmas beta karoteną gali paversti vitaminu A, kuris reikalingas regėjimui, imuninės sistemos veiklai ir daugeliui organizmo funkcijų, o pats vaisius taip pat suteikia vitamino C ir kitų antioksidantų.

    Kasdieniam pasirinkimui svarbi ir energinė vertė: 100 gramų šviežių abrikosų dažniausiai turi mažiau nei 50 kilokalorijų. Dėl didelės vandens dalies ir skaidulų jie gali padėti ilgiau jaustis sočiai, o skaidulos yra reikšmingos normaliai žarnyno veiklai.

    Praktiškiausia abrikosus valgyti sveikus, su odele, tačiau prieš tai kruopščiai nuplautus. Sultys, tyrės ar kompotai dažnai suvartojami didesniais kiekiais, o pridėtinis cukrus padidina kaloringumą, todėl šios formos labiau tinka kaip retesnis pasirinkimas.

    Jautresnį virškinimą turintiems žmonėms didesnė vaisių porcija gali sukelti pilvo pūtimą ar diskomfortą, todėl verta stebėti individualią reakciją. Ypač atsargūs turėtų būti tie, kuriems dėl sveikatos būklės ribojamas kalio kiekis.

    Džiovinti abrikosai prieinami ištisus metus, tačiau juose maistinės medžiagos ir natūralūs cukrūs yra labiau koncentruoti. Tai reiškia, kad lengva nepastebimai suvalgyti per daug, todėl geriau juos naudoti kaip nedidelį priedą prie košės ar jogurto, o ne kaip lygiavertį šviežių vaisių pakaitalą.

    Norint išlaikyti įvairovę, abrikosus patogu derinti su natūraliu jogurtu, avižomis, varške ar riešutais, taip pat įmaišyti į salotas. Jei vaisių prisirpo per daug, juos galima užšaldyti ar išsikepti, o tyrę ruošti be didelio kiekio cukraus.

    Bendras principas išlieka tas pats: svarbiausia ne vienas produktas, o nuoseklūs įpročiai. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vyresniems nei 10 metų žmonėms per dieną suvartoti bent 400 gramų daržovių ir vaisių, o abrikosai gali būti viena iš tokių porcijų šalia kitų pasirinkimų.

  • Beveik pamiršta daržovė veikia kaip natūralus antibiotikas: kas nutinka kepenims ir odai?

    Krienai (lot. Armoracia rusticana) – kopūstinių šeimos augalas, Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse žinomas nuo seno. Šviežiai tarkuotas šakniastiebis pasižymi aštriu kvapu ir skoniu, o jo garai neretai greitai atkemša nosį. Dėl to krienai liaudies medicinoje ilgai buvo laikomi viena iš priemonių peršalimo sezonu.

    Istoriniuose šaltiniuose minima, kad krienai kaip prieskonis ir namų vaistas buvo vertinami įvairiose Europos virtuvėse. Praktinė jų nauda aiški ir šiandien: krienuose esantys gliukozinolatai pažeidus audinius virsta izotiocianatais – būtent jie suteikia aštrumą ir siejami su antimikrobinėmis savybėmis. Tačiau tai nereiškia, kad krienai gali pakeisti gydytojo skirtus vaistus.

    Kas lemia „natūralaus antibiotiko“ reputaciją?

    Krienų aštrumą kuria junginiai, kurie gali slopinti kai kurių mikroorganizmų dauginimąsi, todėl augalas ir vadinamas natūralia antibakterine priemone. Kartu krienuose yra vitamino C ir kitų antioksidantų, o tai svarbu imuninei sistemai, ypač šaltuoju metų laiku. Vis dėlto mokslas pabrėžia kontekstą: poveikis priklauso nuo kiekio, paruošimo ir bendros mitybos.

    Peršalus krienai dažnai vartojami kaip prieskonis arba su medumi ir citrina sumaišytas pagardas. Aštrūs garai trumpam palengvina kvėpavimą, tačiau gleivinę jie gali ir sudirginti. Jei vargina užsitęsęs kosulys, aukšta temperatūra ar dusulys, saugiausia sprendimą priimti kartu su medikais.

    Virškinimas, kepenys ir oda: kur čia ryšys?

    Tradicijoje krienai siejami su virškinimo skatinimu, nes aštrūs prieskoniai gali didinti seilių ir skrandžio sulčių išsiskyrimą. Dėl to kai kuriems žmonėms po sotesnio maisto krienai atrodo kaip natūralus pagalbininkas. Kita vertus, turintiems refliuksą, gastritą ar opaligę jie gali paaštrinti simptomus.

    Kalbant apie kepenis, svarbu atskirti mitus nuo faktų: krienai nėra „kepenų valiklis“, tačiau subalansuotoje mityboje daržovės ir prieskoniai prisideda prie geresnės medžiagų apykaitos. Antioksidantai ir augaliniai junginiai siejami su ląstelių apsauga nuo oksidacinio streso, o tai netiesiogiai svarbu ir kepenų funkcijai. Vis dėlto esant kepenų ligoms vien krienais pasikliauti nereikėtų.

    Odos išvaizda dažnai atspindi bendrą gyvenimo būdą: miegą, stresą, rūkymą, alkoholį ir mitybą. Krienuose esantis vitaminas C prisideda prie kolageno sintezės, todėl teoriškai gali palaikyti odos elastingumą, jei jo trūksta. Tačiau vienas produktas odos problemų neišsprendžia, ypač jei yra dermatologinė diagnozė.

    Kaip vartoti, kad nauda nedingtų?

    Didžiausia krienų vertė paprastai siejama su šviežumu: tarkuojant išsiskiria lakieji junginiai, kurie greitai išgaruoja. Todėl krienus geriausia ruošti prieš pat valgymą, o laikyti sandariai uždarytame inde šaldytuve. Norint sušvelninti aštrumą, tinka citrinos sultys ar nedidelis kiekis medaus, tačiau saikas išlieka svarbiausias.

    Virtuvėje krienai tinka ne tik prie kiaušinių ar mėsos: jie dera su žuvimi, ankštinių užtepėlėmis ir daržovių patiekalais. Vis dėlto jautresniems žmonėms patariama pradėti nuo mažų kiekių, stebint reakciją. Jei vartojate skrandį dirginančius vaistus ar turite lėtinių virškinimo sutrikimų, verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia medicininės konsultacijos. Pajutus stiprų skrandžio skausmą, alerginę reakciją ar pablogėjus savijautai, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.