CP v2

Tag: Virškinimas

  • Atsisakykite nedelsdami: šis populiarus batonas gali kelti riziką cukrui, svoriui ir žarnynui

    Duona daugeliui yra kasdienis produktas, tačiau specialistai pabrėžia, kad ne visa ji vienodai palanki sveikatai. Dažniausiai kritikos sulaukia balta, stipriai perdirbta duona ir batonai, kuriuose mažai skaidulų, o sudėtis praturtinta cukrumi ar įvairiais priedais.

    Tokia duona paprastai turi aukštesnį glikeminį indeksą, todėl angliavandeniai greitai virsta gliukoze. Dėl to kraujyje staigiau kyla cukraus lygis, o vėliau jis greičiau krinta, kas daliai žmonių siejama su alkio priepuoliais ir didesniu užkandžiavimu.

    Dažnas šių produktų vartojimas taip pat siejamas su didesne rizika priaugti svorio, ypač jei duona tampa pagrindiniu sotumo šaltiniu vietoje daržovių, baltymų ar ankštinių. Rinkdamiesi rafinuotų miltų gaminius žmonės neretai gauna daugiau kalorijų, bet mažiau maistinių medžiagų.

    Dar viena problema – skaidulų trūkumas. Kai racione vyrauja balta duona, žarnynas dažniau reaguoja užkietėjimu, pilvo pūtimu ar diskomfortu, o mikrobiotos įvairovė gali mažėti, jei mažai vartojama viso grūdo produktų, daržovių ir fermentuotų maisto produktų.

    Specialistai atkreipia dėmesį ir į tai, kad kai kuriems žmonėms nemalonius simptomus gali sukelti ne tik glitimas, bet ir kviečiuose esantys fermentuojami angliavandeniai, pavyzdžiui, fruktanai. Tokiais atvejais savijauta gali pablogėti net ir be celiakijos, todėl svarbu stebėti individualią organizmo reakciją.

    Vis dėlto duonos atsisakyti dažniausiai nereikia – svarbiau pasirinkimas. Pilno grūdo, natūralios fermentacijos rauginta ar iš daigintų grūdų kepta duona paprastai turi daugiau skaidulų, mikroelementų ir ilgiau suteikia sotumo jausmą, o cukraus lygį gali veikti švelniau.

    Norint sumažinti rizikas, verta peržiūrėti etiketes ir rinktis trumpesnę sudėtį, daugiau pilno grūdo miltų ir mažiau pridėtinio cukraus. Jei kyla nuolatinių virškinimo ar cukraus svyravimo problemų, saugiausia sprendimus aptarti su gydytoju ar dietologu.

  • Pakeiskite įprastą kavą: žalia kava žada energiją, bet ne visiems tinka – ką būtina žinoti

    Žalia kava – tai gėrimas, ruošiamas iš neskrudintų kavamedžio pupelių. Ji turi kofeino, tačiau skiriasi nuo įprastos kavos skoniu ir sudėtimi: dažnai apibūdinama kaip švelnesnė, žoliška, lengvai aitri. Dėl to dalis žmonių ją renkasi kaip alternatyvą, kai norisi mažiau intensyvaus kavos aromato.

    Didžiausias skirtumas atsiranda dėl skrudinimo proceso. Skrudinant pupelės patamsėja, atsiranda ryškus kvapas ir kartumas, o dalis natūralių junginių pakinta ar sumažėja. Neskrudintos pupelės paprastai yra šviesesnės, kietesnės ir turi labiau augalinį aromatą.

    Kuo žalia kava skiriasi sudėtimi?

    Pagrindinis žalią kavą veikiančiai darantis junginys išlieka kofeinas, todėl gėrimas gali padėti sumažinti mieguistumą, pagerinti budrumą ir koncentraciją. Kofeino kiekis priklauso nuo pupelių rūšies, porcijos dydžio ir paruošimo būdo. Praktikoje skirtingų produktų poveikis gali gerokai skirtis.

    Kitas dažnai minimas komponentas – chlorogeninė rūgštis, priskiriama polifenoliams. Neskrudintose pupelėse jos paprastai būna daugiau, nes aukšta skrudinimo temperatūra dalį šių junginių suskaido. Moksliniuose tyrimuose chlorogeninė rūgštis siejama su antioksidaciniu poveikiu ir galimu ryšiu su gliukozės apykaita bei kraujospūdžio rodikliais, tačiau rezultatai priklauso nuo dozės ir bendros mitybos.

    Ar ji tikrai švelnesnė skrandžiui?

    Dalis žmonių žalią kavą apibūdina kaip mažiau dirginančią, nes joje nėra įprastai skrudintai kavai būdingo ryškaus kartumo ir intensyvaus aromato. Vis dėlto tai nereiškia, kad ji automatiškai tinka jautresniam virškinimui. Gėrime išlieka kofeinas ir rūgštiniai junginiai, todėl reakcija gali būti individuali.

    Žmonėms, turintiems refliuksą, padidėjusį skrandžio jautrumą ar opaligę, žalia kava gali sustiprinti nemalonius simptomus. Tokiu atveju rekomenduojama pradėti nuo mažesnės porcijos ir stebėti savijautą, o esant nuolatiniams simptomams pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Kaip ją vartoti saugiau?

    Žalią kavą galima įsigyti pupelėmis, maltą arba paketėliais. Dažniausiai ją rekomenduojama užplikyti karštu, bet ne verdančiu vandeniu ir palaikyti kelias minutes, kad skonis būtų švelnesnis. Gėrimas įprastai būna šviesesnis nei tradicinė kava ir labiau primena žolelių užpilą.

    Kaip ir su kitais kofeino šaltiniais, geriausia ją gerti pirmoje dienos pusėje, nes vakare kofeinas gali apsunkinti užmigimą. Taip pat svarbu nepamiršti, kad net jei skonis švelnesnis, per didelis kiekis gali sukelti nervingumą, širdies plakimo pojūtį ar suprastinti miego kokybę.

    Žalia kava nėra stebuklinga priemonė nei energijai, nei svorio kontrolei, o poveikis dažniausiai priklauso nuo bendro gyvenimo būdo. Jei siekiate stabilesnės savijautos, daugiausia naudos duoda miego režimas, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas, o kava gali būti tik papildomas, saikingai vartojamas įrankis.

  • PRL vaikystės skonis grįžta: lietuviai jas mindo, o prancūzai medžioja delikatesą

    Vaisius, kurį pamiršome

    Mirabelės – smulkios geltonos slyvų veislės – daugeliui asocijuojasi su vasara ir vaikyste. Anksčiau jas valgydavo tiesiai nuo medžio, virdavo kompotus, uogienes, dėdavo į pyragus. Šiandien jos dažnai lieka nepastebėtos ir nukrenta ant šaligatvių ar vejų, nors kulinarijoje gali būti ne mažiau vertingos nei įprastos slyvos.

    Skonis išskirtinis: saldžiarūgštis, aromatingas, todėl mirabelės tinka ir desertams, ir konservavimui. Dėl natūralaus rūgštumo jos ypač gerai subalansuoja saldesnius kepinius, o trumpai kaitintos išlaiko ryškų kvapą.

    Kuo mirabelės naudingos?

    Mirabelėse yra skaidulų, natūralių cukrų ir organinių rūgščių. Jose taip pat aptinkama vitamino C, beta karoteno, kalio, magnio, geležies ir kalcio, nors tikslus kiekis priklauso nuo veislės, sunokimo ir auginimo sąlygų.

    Skaidulos siejamos su geresne žarnyno veikla ir sotumo jausmu, o polifenoliai bei karotenoidai vertinami dėl antioksidacinių savybių. Praktikoje tai reiškia, kad mirabelės gali būti geras sezoninis pasirinkimas, jei racionui norisi daugiau vaisių ir įvairovės.

    Poveikis virškinimui ir kam atsargiau

    Kaip ir kitos slyvos, mirabelės pirmiausia veikia virškinimo sistemą. Didesnė porcija daliai žmonių gali turėti lengvą laisvinamąjį poveikį, todėl jautresniems verta pradėti nuo mažesnio kiekio.

    Dėl natūralių rūgščių mirabelės gali skatinti virškinimo sulčių išsiskyrimą, tačiau jautraus skrandžio atveju kartais sustiprina rėmenį ar diskomfortą. Sergant cukriniu diabetu ar turint atsparumą insulinui, vaisius verta vertinti kaip angliavandenių šaltinį ir derinti su bendra mityba.

    Taip pat svarbu nevalgyti kauliukų branduolių ir jų nekramtyti. Mažiems vaikams mirabeles reikėtų pateikti tik iškauliuotas, kad būtų sumažinta užspringimo rizika.

    Greitas desertas orkaitėje

    Vienas paprasčiausių būdų panaudoti mirabeles – keptas desertas su trupiniais. Iškauliuotas mirabeles sumaišykite su šaukštu ar dviem cukraus arba medaus ir žiupsneliu cinamono, sudėkite į kepimo indą ir užberkite trupinių mišinį iš miltų, šalto sviesto, cukraus ir druskos.

    Kepkite apie 25–30 minučių 180 laipsnių temperatūroje, kol viršus apskrus, o vaisiai pradės leisti sultis. Patiekiant tinka natūralus jogurtas, vaniliniai ledai arba šlakelis grietinėlės.

    Mirabelių sezonas trumpas, todėl jas verta išnaudoti iš karto: dalį suvalgyti šviežias, dalį užšaldyti ar išvirti uogienę. Jei šalia auga senas medis, tai gali būti proga atgaivinti pamirštą skonį ir sumažinti maisto švaistymą.

  • Pupimas po pupelių ir kopūstų? Šis pigus prieskonis gali nuraminti žarnyną per pietus

    Ankštinės daržovės, tokios kaip pupelės ar žirniai, ir kopūstai daugeliui baigiasi nemaloniu pilvo pūtimu bei gurgimu. Dėl to dalis žmonių šių produktų vengia, nors jie vertingi skaidulomis, augaliniais baltymais, vitaminais ir mineralais.

    Pūtimo priežastis dažniausiai slypi ne pačiame maiste, o jo sudėtyje. Ankštiniuose gausu oligosacharidų, pavyzdžiui, rafinozės ir stachiozės, kurių žmogaus organizmas pilnai nesuskaido, nes jam trūksta fermento alfa-galaktozidazės.

    Nesuvirškinti angliavandeniai nukeliauja į storąją žarną, kur juos fermentuoja bakterijos. Fermentacijos metu susidaro dujos, tarp jų vandenilis, anglies dioksidas ir metanas, todėl pilvas gali išsipūsti, atsiranda spaudimo jausmas ir garsesnis gurgimas.

    Kopūstai situaciją kai kam dar labiau paaštrina, nes juose daug skaidulų ir sieros junginių, galinčių sustiprinti kvapą. Tačiau reakcija nėra vienoda: dujų kiekį lemia porcija, įprasta mityba ir individuali žarnyno mikrobiota.

    Kas padeda lengviau virškinti

    Vienas dažniausiai minimų kulinarinių sprendimų yra kalendros sėklos. Jos vertinamos dėl eterinių aliejų, kuriuose dominuoja linalolis, suteikiantis prieskoniui švelnų citrusinį aromatą ir siejamas su virškinimo komfortu.

    Tradicinėje mityboje kalendros sėklos laikomos karminatyvine priemone, tai yra padedančia mažinti dujų kaupimąsi ir palengvinti jų pasišalinimą. Taip pat prieskoniui priskiriamas spazmolitinis poveikis, galintis sumažinti žarnyno lygiųjų raumenų įtampą.

    Praktikoje tai reiškia paprastą taisyklę: daliai žmonių patiekalai su ankštiniais ar kopūstais gali būti geriau toleruojami, jei gaminant įdedama prieskonių, kurie prisideda prie virškinimo komforto. Kalendros sėklos dažnai minimos kartu su kmynais ar pankoliu.

    Kaip naudoti virtuvėje

    Dažniausiai pakanka nedidelio kiekio, pavyzdžiui, maždaug vieno arbatinio šaukštelio sėklų kelioms porcijoms troškinio ar sriubos. Jautresniam skrandžiui verta pradėti nuo mažesnės dozės ir stebėti savijautą kelias dienas.

    Skoniui ir aromatui sustiprinti sėklas galima trumpai pakepinti sausoje keptuvėje, kol ima ryškiau kvepėti, o tuomet sutrinti. Prieskonį patogu dėti į patiekalą ankstyvoje gaminimo stadijoje, kad aromatinės medžiagos pasiskirstytų tolygiai.

    Kai kurie žmonės po valgio tiesiog sukramto kelias sėklas arba pasigamina lengvą užpilą, užplikydami šiltu vandeniu lengvai sutraiškytas sėklas. Vis dėlto poveikis paprastai nėra momentinis, nes diskomfortas dažniausiai kyla virškinimo ir fermentacijos metu.

    Kada verta pasitarti su gydytoju

    Kalendros sėklos, vartojamos įprastais maistiniais kiekiais, paprastai laikomos saugiomis. Tačiau atsargumas svarbus žmonėms, turintiems alergijų salierinių augalų šeimai, nes kai kuriems pasireiškia kryžminės reakcijos.

    Jei vartojate vaistus ar turite lėtinių virškinimo sutrikimų, ypač kai pilvo pūtimas lydimas stipraus skausmo, kraujo išmatose, nepaaiškinamo svorio kritimo ar užsitęsusių simptomų, reikėtų kreiptis į gydytoją. Tokiais atvejais vien prieskonis problemos neišsprendžia.

    Kalendros sėklos gali būti paprastas būdas sumažinti diskomfortą po ankštinių ar kopūstų, tačiau tai nėra stebuklingas vaistas. Geriausi rezultatai dažniausiai pasiekiami derinant mažesnes porcijas, lėtesnį valgymą, pakankamą skysčių kiekį ir laipsnišką skaidulų didinimą.

  • Ši senovinė duonos gira troškulį malšina geriau nei vanduo: kodėl ją vėl atranda daugelis

    Karštomis dienomis vien vandens kartais nepakanka: troškulys grįžta, o organizmas greičiau netenka mineralų. Specialistai primena, kad dehidratacija siejama su prastesne savijauta, sumažėjusia koncentracija ir sutrikusiu virškinimu. Dėl to vis dažniau ieškoma gėrimų, kurie ne tik atgaivina, bet ir papildo mitybą.

    Vienas tokių pasirinkimų yra duonos gira, tradicinis fermentuotas gėrimas, žinomas Rytų ir Vidurio Europoje nuo senų laikų. Istoriškai jis buvo vertinamas kaip paprastas ir pigus būdas atsigaivinti, ypač dirbant laukuose, o vėliau pateko ir į pasiturinčiųjų stalą. Šiandien gira grįžta į madą dėl natūralesnės sudėties ir augančio susidomėjimo fermentuotais produktais.

    Kas suteikia girai vertę?

    Fermentacijos metu gėrime atsiranda organinių rūgščių ir kitų junginių, lemiančių lengvai rūgštų, gaivų skonį. Tradiciškai gira siejama su B grupės vitaminų šaltiniais, o priklausomai nuo recepto ir žaliavų gali turėti ir kitų mikroelementų. Vis dėlto verta atminti, kad tiksli maistinė sudėtis skirtinguose produktuose gali labai skirtis.

    Fermentuoti gėrimai dažnai siejami su žarnyno mikrobiotos įvairove, nes jie gali turėti gyvų mikroorganizmų arba jų metabolitų. Tačiau probiotinis poveikis priklauso nuo to, ar produktas nepasterizuotas, kiek jame išlikę gyvų kultūrų ir kaip jis laikomas. Dėl to vienas pagrindinių patarimų yra rinktis kuo mažiau apdorotus, aiškios sudėties produktus.

    Kam verta atkreipti dėmesį perkant?

    Renkantis parduotuvėje, svarbiausia perskaityti sudėtį: ji turėtų būti trumpa ir suprantama. Praktikoje dažnai pasitaiko, kad į girą pridedama cukraus ar kvapiųjų medžiagų, todėl gėrimas tampa labiau panašus į saldintą limonadą. Jei tikslas yra gaivesnis ir „švaresnis“ pasirinkimas, verta vengti nereikalingų priedų ir konservantų.

    Taip pat svarbu įvertinti individualius poreikius: daliai žmonių fermentuoti gėrimai gali sukelti pilvo pūtimą, ypač jei jų vartojama daug ir staiga. O sergant tam tikromis virškinamojo trakto ligomis ar laikantis gydytojo paskirtos dietos, geriausia pasitarti su specialistu. Kaip ir su bet kuriuo produktu, saikas dažnai yra geriausias sprendimas.

    Kaip pasigaminti namuose?

    Duonos gira dažniausiai gaminama iš paskrudintos duonos, vandens ir mielių, kartais pridedant nedaug cukraus fermentacijai suaktyvinti. Mišinys kelias dienas laikomas šiltesnėje vietoje, o vėliau perkošiamas ir atvėsinamas. Namuose gaminant svarbu švara ir tinkamas laikymas, nes tai lemia ir skonį, ir saugumą.

    Paruoštą girą įprastai rekomenduojama laikyti šaldytuve ir suvartoti per maždaug savaitę. Skonis gali kisti, o fermentacija tęstis, todėl geriausia stebėti kvapą ir išvaizdą. Jei atsiranda neįprastas kvapas ar pelėsio požymių, gėrimo vartoti nereikėtų.

  • Šis paprastas priedas prie braškių mažina pilvo pūtimą ir padeda žarnynui dirbti sklandžiau

    Šis paprastas priedas prie braškių mažina pilvo pūtimą ir padeda žarnynui dirbti sklandžiau

    Prasidėjus braškių sezonui daugelis jas valgo vienas arba gardina pienu, grietine ar jogurtu. Tačiau mitybos specialistai vis dažniau primena, kad ne mažiau svarbu ne tik vitaminai, bet ir tai, su kuo uogos derinamos. Vienas paprastas pasirinkimas gali padėti ilgiau jaustis sotiems ir palankiau veikti virškinimą.

    Vietoj įprastų pieno produktų siūloma rinktis kefyrą. Kefyras yra fermentuotas pieno gėrimas, kuriame natūraliai būna įvairių bakterijų kultūrų, o tai siejama su geresne žarnyno mikrobiotos pusiausvyra. Toks derinys ypač aktualus žmonėms, kuriuos vargina pilvo pūtimas ar nereguliarus tuštinimasis.

    Braškių ir kefyro tandemas naudingas ir dėl skaidulų bei baltymų derinio. Braškėse esančios skaidulos prisideda prie sotumo ir padeda žarnynui, o kefyras suteikia baltymų, kurie gali sulėtinti gliukozės šuolius po valgio. Dėl to toks užkandis dažnai būna stabilesnis energijos požiūriu nei braškės su saldžiais priedais.

    Dar vienas aspektas – fermentuoti produktai pastaraisiais metais tapo ryškia mitybos tendencija, nes vis daugiau dėmesio skiriama mikrobiotai ir jos įtakai savijautai. Nors kefyras nėra vaistas ir netinka visiems, daliai žmonių jis gali būti lengvai pritaikomas kasdienis pasirinkimas. Svarbu stebėti, kaip organizmas reaguoja, ypač jei yra jautrumas laktozei ar virškinimo sutrikimų.

    Praktiškai kefyrą galima naudoti kaip užpilą ant braškių, dėti į kokteilį ar trinti su uogomis iki tirštesnio gėrimo. Jei norisi mažiau pridėtinio cukraus, saldumą geriau išgauti vien uogomis, o ne sirupais ar cukrumi. Taip išlaikomas natūralus skonis ir didesnė tikimybė, kad užkandis bus palankesnis virškinimui.

  • Į vandenį įdėkite 3 prieskonius: boba valgysite be pilvo pūtimo ir sunkumo jausmo

    Boba daug kas vertina dėl skonio ir maistingumo, tačiau po jo neretai pasireiškia pilvo pūtimas ar sunkumo jausmas. Taip nutinka todėl, kad šiose ankštinėse daržovėse yra oligosacharidų – angliavandenių, kurių organizmas ne iki galo suvirškina plonojoje žarnoje.

    Nesuvirškintos medžiagos patenka į storąją žarną, kur jas skaido bakterijos, o šio proceso metu susidaro dujos. Dėl to kai kuriems žmonėms boba tampa ne tik sezono skanėstu, bet ir nemalonių pojūčių priežastimi.

    Virtuvėje dažnai pasiteisina paprastas sprendimas: verdant bobą į vandenį įberti krapų, dašio ir kmynų. Šie prieskoniai tradiciškai siejami su virškinimo komfortu, nes jų eteriniai aliejai gali padėti mažinti spazmus ir pernelyg intensyvią fermentaciją.

    Krapai suteikia gaivų aromatą ir dažnai pasirenkami būtent ankštiniams patiekalams, o dašis laikomas vienu klasikinių prieskonių, derančių su pupelėmis ir žirniais. Kmynai taip pat plačiai naudojami virškinimą „palengvinančiuose“ patiekaluose, ypač kai norima sumažinti dujų kaupimąsi.

    Ruošiant bobą verta prisiminti ir kelias papildomas taisykles: pervirinti nereikėtų, nes per minkštas boba kai kuriems žmonėms gali būti sunkiau toleruojamas. Taip pat naudinga jį gerai nuplauti, o jautresnį virškinimą turintiems žmonėms pradėti nuo mažesnės porcijos.

    Kaip išsivirti bobą

    Pirmiausia bobą suberkite į dubenį, užpilkite šaltu vandeniu ir kelis kartus perplaukite. Tada į puodą įpilkite vandens ir užvirkite, o kai vanduo stipriai kunkuliuos, įberkite druskos, kmynų ir džiovinto dašio.

    Suberkite bobą į verdantį vandenį ir virkite apie 10–15 minučių, priklausomai nuo grūdų dydžio ir šviežumo. Likus kelioms minutėms iki pabaigos sudėkite smulkintus krapus, kad išlaikytų aromatą, o išvirus bobą nukoškite ir patiekite dar šiltą.

    Kada verta pasitarti su gydytoju?

    Jei pilvo pūtimas, skausmas ar kiti virškinimo sutrikimai kartojasi dažnai, pasireiškia net ir mažomis porcijomis arba atsiranda papildomų simptomų, verta pasitarti su gydytoju. Kai kuriais atvejais tai gali būti susiję su jautresniu žarnynu, maisto netoleravimu ar kitomis virškinamojo trakto būklėmis.

  • Idealūs pietūs po 60-ies: šis vištienos ir daržovių derinys padeda cukrui ir virškinimui

    Idealūs pietūs po 60-ies: šis vištienos ir daržovių derinys padeda cukrui ir virškinimui

    Kodėl po 60-ies keičiasi savijauta po pietų?

    Vyresniame amžiuje organizmas dažniau jautriau reaguoja į maistą: lėtėja medžiagų apykaita, silpnėja raumenų masė, o po sočių pietų gali varginti mieguistumas ar sunkumo jausmas. Taip pat dažniau pasitaiko gliukozės svyravimai, ypač jei lėkštėje dominuoja greitai pasisavinami angliavandeniai.

    Dėl to pietūs turėtų ne tik pasotinti, bet ir neapsunkinti virškinimo. Praktikoje tai reiškia daugiau skaidulų, pakankamai baltymų ir kokybiškų riebalų, o krakmolingus garnyrus verta rinktis saikingai ir apgalvotai.

    Vištiena, daržovės ir alyvuogių aliejus: kuo naudingas derinys?

    Liesos paukštienos baltymai yra svarbūs raumenų masei palaikyti ir atsigavimui, o kartu padeda ilgiau jaustis sotiems. Baltymai taip pat lėtina angliavandenių įsisavinimą, todėl po valgio dažniau išvengiama staigesnių gliukozės šuolių.

    Daržovės suteikia skaidulų, vitaminų ir mineralų, o skaidulos prisideda prie tolygesnės glikemijos ir geresnio žarnyno darbo. Jei žalių daržovių salotos pučia pilvą ar sukelia diskomfortą, dažnai geriau tinka troškintos, garintos ar orkaitėje keptos daržovės.

    Alyvuogių aliejus papildo patiekalą nesočiaisiais riebalais, kurie didina sotumą ir leidžia išvengti sunkių padažų ar riebios mėsos priedų. Be to, aliejus padeda geriau pasisavinti dalį riebaluose tirpių vitaminų, kurių gausu daržovėse.

    Kaip paruošti, kad būtų lengva skrandžiui?

    Geriausiai tinka troškinimas, kepimas orkaitėje arba gaminimas garuose, nes taip išvengiama pridegusio riebalo ir perteklinių kalorijų. Verta riboti druską ir rinktis švelnius prieskonius bei žoleles, pavyzdžiui, krapus, petražoles, baziliką, čiobrelį ar raudonėlį.

    Subalansuotai lėkštei dažnai tinka paprasta proporcija: maždaug pusę sudaro daržovės, ketvirtį baltymai, o likusi dalis skiriama angliavandenių garnyrui. Vietoj didelės porcijos makaronų ar baltų ryžių geriau rinktis grikius, rudus ryžius ar nedidelę virtų bulvių porciją.

    Jei vargina padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ar nustatytas atsparumas insulinui, svarbiausia yra ne visiškai atsisakyti krakmolingų produktų, o suvaldyti jų kiekį ir derinti su skaidulomis bei baltymais. Taip pat verta stebėti individualią savijautą po skirtingų garnyrų ir porcijų.

    Vis dėlto sergant cukriniu diabetu, inkstų ligomis ar turint ryškių virškinimo sutrikimų, patiekalo sudėtį ir porcijas reikėtų derinti su gydytoju arba dietologu. Net ir sveikas pasirinkimas turi būti pritaikytas prie vartojamų vaistų, gretutinių ligų ir asmeninės tolerancijos.

  • Po 60-iesiems tai gali tapti žarnyno košmaru: populiarų gėrimą gydytojai siūlo pamiršti

    Po 60-iesiems tai gali tapti žarnyno košmaru: populiarų gėrimą gydytojai siūlo pamiršti

    Saldinti gazuoti gėrimai ir virškinimas

    Spalvoti gazuoti gėrimai daugeliui atrodo nekaltas būdas atsigaivinti ar palydėti pietus. Tačiau vyresniame amžiuje toks įprotis dažniau siejamas su pilvo pūtimu, rėmeniu, vidurių užkietėjimu ir sunkumo jausmu po valgio.

    Po 60 metų virškinimo sistema natūraliai keičiasi: skrandis gali lėčiau išsituštinti, o žarnynas jautriau reaguoti į mitybos klaidas. Situaciją dažnai apsunkina mažesnis fizinis aktyvumas, vartojami vaistai, per mažas skysčių kiekis ir menkas skaidulų kiekis racione.

    Kas „užkuria“ nemalonius simptomus

    Problema yra ne vien burbuliukai. Dujos gali didinti spaudimo pojūtį, skatinti atsirūgimą ir pūtimą, tačiau didžiausias krūvis tenka dėl cukraus, rūgščių ir įvairių priedų derinio, kuris nesuteikia nei skaidulų, nei sotumo.

    Reguliariai saldintais gėrimais užgeriant maistą dažnai išgeriama mažiau vandens. Esant prastesniam skysčių balansui, išmatos kietėja, o žarnyno judesiai gali sulėtėti, todėl vidurių užkietėjimas tampa dažnesnis ir labiau varginantis.

    Svarbus ir mikrobiotos aspektas: žarnyno bakterijoms palankesnis įvairus racionas su daržovėmis, vaisiais, pilno grūdo produktais, ankštiniais bei raugintais gaminiais. Dažnas cukraus perteklius mityboje gali skatinti fermentaciją ir didinti dujų susidarymą, ypač jei kartu trūksta skaidulų.

    „Zero“ ir sultys: ar tikrai geriau?

    Dalis žmonių renkasi gėrimus be cukraus, manydami, kad taip išvengs problemų. Vis dėlto kai kuriems jautresniems asmenims saldikliai gali sukelti pilvo pūtimą, gurguliavimą ar laisvesnes išmatas, todėl verta stebėti individualią organizmo reakciją.

    Vaisių sultys taip pat ne visada yra gera alternatyva: jose dažnai daug natūralių cukrų, o skaidulų mažai. Daugeliu atvejų suvalgytas vaisius yra palankesnis pasirinkimas, nes kartu gaunama daugiau skaidulų ir sotumo.

    Kasdieniam gėrimui paprasčiausia bazė išlieka vanduo, o prireikus skonio gali tikti vanduo su citrina ar agurku, nesaldintos žolelių arbatos. Jei gazuotas saldus gėrimas buvo kasdienybė, pokytį lengviau įgyvendinti palaipsniui, mažinant kiekį ir didinant vandens dalį.

    Jei, pakeitus įpročius, vis tiek išlieka pilvo skausmai, užsitęsęs vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas ar kraujas išmatose, to nereikėtų nurašyti amžiui. Tokie simptomai yra priežastis pasitarti su gydytoju ir įvertinti galimas virškinamojo trakto ligas.

  • Persivalgėte po sočių pietų? Šis pievų gėrimas gali palengvinti pūtimą ir pilvo skausmą

    Po sočių, riebesnių ar greitai suvalgytų pietų dalį žmonių ima varginti pilvo pūtimas, spazmai, sunkumo jausmas ar rėmuo. Tokiais atvejais dažnai ieškoma greito sprendimo, tačiau pirmiausia verta prisiminti paprastą priemonę, kuri daugelyje namų naudojama jau seniai, tai ramunėlių užpilas.

    Paprastoji ramunėlė, lotyniškai Matricaria chamomilla, Europoje plačiai paplitusi vaistažolė, žydinti nuo vėlyvo pavasario iki vasaros pabaigos. Žolininkystėje dažniausiai naudojami pilnai pražydę žiedynai, nes būtent juose sukaupta daugiausia biologiškai aktyvių medžiagų, įskaitant flavonoidus ir eterinius aliejus.

    Kaip ramunėlės veikia virškinimą?

    Ramunėlėms priskiriamas spazmus atpalaiduojantis poveikis, todėl jos dažnai vartojamos esant pilvo raižymui ir nemaloniems pojūčiams žarnyne. Manoma, kad užpilas gali padėti atpalaiduoti lygiuosius virškinamojo trakto raumenis, todėl daliai žmonių palengvėja persivalgymo sukelti simptomai.

    Ramunėlės taip pat siejamos su priešuždegiminėmis savybėmis, kurios gali būti svarbios, kai skrandis ar žarnynas sudirgsta po aštresnio, riebesnio ar gausesnio maisto. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad užsitęsus ar dažnai pasikartojant virškinimo sutrikimams reikėtų ieškoti priežasties, o ne vien maskuoti simptomus.

    Ne tik skrandžiui: gerklei ir miegui

    Ramunėlių užpilas dažnai minimas ir kaip pagalba peršalimo sezono metu, kai norisi nuraminti sudirgusią gerklę. Tokiu atveju jis gali būti naudojamas skalavimui, o kai kurie žmonės renkasi ir garų inhaliacijas, tačiau jautresniems asmenims svarbu stebėti, ar neatsiranda sudirginimo.

    Dar viena priežastis, kodėl ramunėlių arbata tokia populiari, yra jos raminantis poveikis. Ramunėlėse esanti apigeninui priskiriama sąsaja su atsipalaidavimu, todėl šiltas gėrimas vakare daugeliui tampa paprastu ritualu, padedančiu nusiraminti prieš miegą.

    Kaip paruošti užpilą ir kada atsargiau?

    Užpilui paprastai užtenka džiovintų žiedynų, užlietų verdančiu vandeniu, ir 10–15 minučių palaikyti uždengtame inde. Kasdieniam vartojimui dažniausiai pasirenkami keli puodeliai per dieną, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo individualaus jautrumo ir kitų sveikatos aplinkybių.

    Atsargiau ramunėles reikėtų vartoti žmonėms, kurie yra alergiški astrinių šeimos augalams, taip pat tiems, kurie geria kraują skystinančius vaistus ar turi lėtinių virškinimo problemų. Jei simptomai stiprūs, atsiranda karščiavimas, vėmimas, kraujas išmatose ar skausmas nepraeina, patariama nedelsti ir kreiptis į medikus.