CP v2

Tag: Vištiena

  • Dietologas įvardijo geriausią mėsą: daugelis ją aplenkia, nors baltymų joje – apstu

    Dietologas įvardijo geriausią mėsą: daugelis ją aplenkia, nors baltymų joje – apstu

    Brangstant maistui vis daugiau pirkėjų kritiškai vertina, kokia mėsa atsiduria krepšelyje: ieškoma trumpesnės sudėties, aiškios kilmės ir geresnės maistinės vertės. Vis dažniau keliami klausimai, ar įprasta prekybos centrų mėsa gali būti ir kokybiška, ir palanki sveikatai.

    Dietologų rekomendacijose nuolat išsiskiria vištienos krūtinėlės filė. Tai vienas liesiausių ir universaliausių pasirinkimų kasdieniam racionui, ypač tiems, kurie siekia didesnio baltymų kiekio ir nori lengviau kontroliuoti bendrą suvartojamų kalorijų kiekį.

    Pagal daugelyje Europos mitybos lentelių pateikiamus duomenis, 100 gramų termiškai neapdorotos vištienos krūtinėlės dažniausiai turi apie 22–24 gramus baltymų ir palyginti mažai riebalų. Dėl to ji dažnai pasirenkama sportuojančių, svorį mažinančių ar tiesiog subalansuotos mitybos besilaikančių žmonių.

    Didelę reikšmę turi ne tik pats produktas, bet ir jo paruošimas. Vištiena, kepta dideliame riebalų kiekyje ar apvoliota storu džiūvėsėlių sluoksniu, greitai praranda lieso patiekalo privalumus, todėl palankesni būdai yra kepimas orkaitėje, virimas, troškinimas ar grilinimas be perteklinių riebalų.

    Renkantis parduotuvėje verta atkreipti dėmesį į ženklinimą ir kilmę, o taip pat į tai, ar produktas nėra papildomai apdorotas. Paprastos sudėties šviežia filė paprastai yra saugesnis pasirinkimas nei iš anksto marinuoti ar stipriai sūdyti gaminiai, kuriuose gali būti daugiau druskos ir priedų.

    Lyginant su jautiena, vištiena dažnai laimi kasdienio patogumo ir kainos atžvilgiu, tačiau abu produktai gali būti subalansuotos mitybos dalis. Jautiena paprastai turi daugiau geležies, cinko ir vitamino B12, tačiau kai kurios jos dalys yra riebesnės, todėl svarbu rinktis liesesnius gabalus ir laikytis saiko.

    Pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kad pirkėjai vis dažniau skaito etiketes, skaičiuoja baltymus ir lygina maistingumą, o ne vien kainą. Toks įprotis ypač svarbus perkant mėsą, nes kokybę lemia ne tik prekės ženklas ar pakuotė, bet ir reali sudėtis, apdorojimas bei tai, kaip produktas bus paruoštas namuose.

  • Višta iškepa greičiau ir traškiau: paprastas spatchcock triukas, kurį verta išbandyti

    Vištos išskleidimas, kulinarijoje dažnai vadinamas spatchcock metodu, iš esmės reiškia vieną paprastą veiksmą: pašalinamas stuburas, o paukštis praplojinamas taip, kad keptų gulėdamas. Toks paruošimas vis dažniau pasirenkamas namų virtuvėse, nes padeda vienu metu pasiekti ir sultingą mėsą, ir traškią odelę.

    Pagrindinė priežastis, kodėl šis būdas veikia, yra tolygesnis šilumos pasiskirstymas. Kai višta kepa plokščiai, krūtinėlė ir šlaunelės gauna panašų karščio kiekį, todėl mažėja rizika, kad viena dalis bus sausa, o kita dar ne iki galo iškepusi.

    Kaip išskleisti vištą

    Pirmiausia vištą verta gerai nusausinti popieriniu rankšluosčiu, nes taip ji mažiau slysta ir vėliau lengviau apskrunda. Tuomet paukštį padėkite krūtine žemyn, o virtuvinėmis žirklėmis perpjaukite iš abiejų pusių palei stuburą ir jį išimkite.

    Apvertus vištą krūtine į viršų, delno pagrindu stipriai spauskite krūtinės vidurį, kol ji išsilygins. Tai padeda praplėšti krūtinkaulį ir priversti paukštį gulėti plokščiai, todėl kepant karštis pasiekia mėsą vienodžiau.

    Kodėl oda tampa traškesnė

    Išskleista višta turi daugiau paviršiaus, kuris tiesiogiai gauna orkaitės ar grilio karštį. Dėl to odelė greičiau netenka drėgmės ir lengviau apskrunda, ypač jei prieš kepimą paukštis dar kartą nusausinamas ir kepamas ant grotelių, kad oras cirkuliuotų ir iš apačios.

    Šis metodas taip pat dažnai sutrumpina kepimo laiką, nes šiluma greičiau pasiekia storesnes vietas. Vis dėlto saugumas išlieka svarbiausias: kepimą patikimiausia vertinti pagal vidinę mėsos temperatūrą, o ne vien pagal laikmatį.

    Prieskoniai ir kepimas grilyje ar orkaitėje

    Skoniui sukurti tinka ir sausas prieskonių mišinys, ir marinatas, tačiau greitai vakarienei dažnai pasirenkamas sausas įtrinimas su druska, šiek tiek cukraus ir pasirinktais prieskoniais. Cukrus padeda odai lengviau karamelizuotis, o žolelės, citrusų žievelė ar pipirai suteikia ryškumo.

    Kepant grilyje patogu taikyti dviejų zonų kaitrą: pirmiausia višta kepama netiesioginėje šilumoje, kad švelniai iškeptų ir išsilydytų dalis riebalų, o pabaigoje trumpai perkeliama į karštesnę zoną, kad odelė apskrustų. Orkaitėje panašų efektą padeda pasiekti aukštesnė temperatūra ir kepimas ant grotelių virš skardos.

    Nors išskleidimas gali atrodyti kaip sudėtingas triukas, praktikoje tai greitai išmokstamas įgūdis, kuris ypač pasiteisina, kai norisi tolygiai iškepusios vištos be ilgų kepimo eksperimentų. Svarbiausia naudoti aštrias žirkles, dirbti švariai ir atsakingai tvarkyti žalią paukštieną.

  • Sausos vištienos blauzdelės? Prancūziškas konfitavimas išgelbės ir namuose pavyks kiekvienam

    Prancūziškas konfitavimas – tai lėtas mėsos kaitinimas riebaluose žemoje temperatūroje, dėl kurio vištienos blauzdelės tampa tokios minkštos, kad lengvai skyla šakute. Šis būdas ypač tinka blauzdelėms ir šlaunelėms, nes jose daugiau kolageno, kuris ilgai kaitinant virsta želatina.

    Konfitavimo esmė paprasta: mėsa kelias valandas būna panardinta riebaluose ir kaitinama maždaug 80–90 laipsnių temperatūroje. Tokios sąlygos neleidžia mėsai staigiai prarasti drėgmės, todėl net ir šiek tiek „perlaikius“ rezultatas paprastai išlieka sultingas.

    Istoriškai konfitavimas buvo naudojamas kaip konservavimo technika, kai riebalai atskirdavo mėsą nuo oro. Šiandien namų virtuvėje tai labiau būdas pasiekti ypatingą tekstūrą: vidus tampa minkštas, o odelę vėliau galima trumpai apskrudinti, kad atsirastų traškumas.

    Kaip parinkti riebalus?

    Klasikinis pasirinkimas – žąsies arba anties taukai, suteikiantys sodresnį skonį. Vis dėlto jie ne visada lengvai randami, o kaina dažnai didesnė, todėl namuose populiarėja praktiškesni variantai.

    Dažna išeitis – kokybiški kiaulienos taukai, kartais maišomi su neutralesniu aliejumi, kad riebalai būtų švelnesnio skonio ir patogesni kaitinti. Svarbiausia, kad riebalų būtų tiek, jog mėsa būtų apsemta ir šiluma pasiskirstytų tolygiai.

    Temperatūra ir laikas – svarbiausia

    Norint gauti „plėšomą“ rezultatą, blauzdelėms dažniausiai reikia apie 3–4 valandų žemoje temperatūroje. Patogiausia tai daryti orkaitėje arba ant labai silpnos kaitros, stebint, kad riebalai neužvirtų ir tik lengvai „judėtų“.

    Iškepus mėsą verta išimti, nusausinti ir labai trumpai apskrudinti keptuvėje ar orkaitėje, kad odelė apsitrauktų karameliniu traškumu. Likusių riebalų paprastai nereikia išpilti: juos galima perkošti ir panaudoti kitą kartą ar, pavyzdžiui, bulvėms kepti.

    Kaip patiekti, kad neatsibostų?

    Konfituota vištiena ypač tinka su paprastu garnyru, kuris sugeria padažą ir riebalų aromatą: bulvėmis, kruopomis ar keptomis daržovėmis. Skoniui subalansuoti praverčia rūgštesni akcentai, pavyzdžiui, marinuotos daržovės ar lengvos salotos.

    Ši technika naudinga ir planuojant maistą kelioms dienoms: paruošta mėsa gerai laikosi šaldytuve, o pašildyta išlieka minkšta. Dėl to konfitavimas vis dažniau vertinamas ne kaip restorano triukas, o kaip patikimas būdas namuose išvengti sausos vištienos.

  • Pusryčiai, kurie numalšina alkį ir išjungia norą saldumynams: baltymingi lęšių kotletai

    Sotūs pusryčiai dažnai lemia, ar dieną lydės staigus energijos kritimas ir noras užkandžiauti saldžiai. Mitybos specialistai pabrėžia, kad tam ypač svarbūs baltymai ir skaidulos, nes jie lėtina gliukozės šuolius kraujyje ir ilgiau išlaiko sotumą.

    Vienas paprastas sprendimas – orkaitėje kepti lęšių ir vištienos kotletai su cukinija. Toks derinys suteikia daug baltymų, o skaidulos iš lęšių ir daržovių padeda stabiliau jaustis iki pietų.

    Kaip paruošti kotletus

    Reikės lęšių, cukinijos, prieskonių, dviejų kiaušinių ir vištienos filė. Lęšius sumalkite trintuvu iki miltų konsistencijos, o cukiniją sutarkuokite, pasūdykite ir palikite apie 10 minučių, kad išsiskirtų skystis.

    Į masę įmaišykite kiaušinius, prieskonius, smulkintą vištienos filė ir lęšių miltus. Gerai išmaišykite, suformuokite kotletus, sudėkite ant kepimo skardos ir kepkite 150–180 laipsnių temperatūroje, kol pilnai iškeps.

    Kodėl tai veikia

    Lęšiai yra vertingas augalinių baltymų ir skaidulų šaltinis, taip pat suteikia geležies ir magnio. Dėl skaidulų sotumas paprastai išlieka ilgiau, o virškinimas tampa tolygesnis, todėl sumažėja impulsyvus noras užkandžiauti.

    Cukinija patiekalą padaro lengvesnį ir sultingesnį, o kartu leidžia sumažinti bendrą kaloringumą, nepaukojant porcijos dydžio. Vištienos filė ir kiaušiniai papildo patiekalą visaverčiais baltymais, svarbiais raumenų atstatymui ir energijos apykaitai.

    Tokie kotletai yra alternatyva įprastiems keptuvėje keptiems kotletams, nes kepimas orkaitėje leidžia naudoti mažiau riebalų. Patiekalas tinka ir kaip pusryčiai, ir kaip pietų dėžutės pasirinkimas, ypač jei dieną laukia daug darbo ar fizinio aktyvumo.

  • Beveik be riebalų ir labai skanūs: mitybos specialistė atskleidė mažakalorių kotletų receptą

    Mažesnio kaloringumo kotletai nebūtinai turi būti sausi ar prėski. Mitybos specialistai vis dažniau siūlo rinktis liesą baltymų šaltinį ir daržoves, kurios suteikia sultingumo bei apimties, bet neapkrauna patiekalo riebalais.

    Vienas paprastesnių variantų – kapotos vištienos kotletai su cukinija. Cukinija šiame recepte veikia kaip natūralus drėkiklis: ji prideda vandens ir skaidulų, todėl kotletai tampa minkštesni, o bendras patiekalo kaloringumas mažėja.

    Kaip paruošti kotletus?

    Dviem porcijoms reikės maždaug 100 gramų cukinijos, 250 gramų vištienos filė, 1 kiaušinio, apie 30 gramų miltų, druskos ir prieskonių. Kepimui pakanka apie 5 gramų aliejaus, o dar geriau – nepridegančios keptuvės, kad riebalų reikėtų minimaliai.

    Vištienos filė supjaustykite labai smulkiai, cukiniją sutarkuokite ir gerai nuspauskite skystį. Tuomet sudėkite kiaušinį, prieskonius ir miltus, masę gerai išmaišykite ir formuokite nedidelius kotletus.

    Kepkite įkaitintoje keptuvėje ant silpnesnės ar vidutinės kaitros, kol abi pusės gražiai apskrus ir mėsa bus pilnai iškepusi. Jei turite termometrą, saugiam vištienos iškepimui vidinė temperatūra turėtų pasiekti apie 74 laipsnius.

    Kuo toks patiekalas naudingas?

    Vištienos filė laikoma vienu liesesnių gyvūninės kilmės baltymų šaltinių, todėl patiekalas tinka siekiantiems didesnio baltymų kiekio racione. Baltymai svarbūs raumenų palaikymui, atsigavimui po fizinio krūvio ir padeda ilgiau išlikti sotiems.

    Cukinija prideda skaidulų ir kalio, o didelis vandens kiekis leidžia sumažinti patiekalo energinį tankį. Tai ypač aktualu svorio kontrolei, kai norisi didesnės porcijos jausmo neviršijant dienos kalorijų normos.

    Kiaušinis šiame recepte veikia kaip rišamoji dalis, tačiau kartu prisideda maistinėmis medžiagomis, įskaitant B grupės vitaminus ir choliną. Pastarasis dažnai minimas kaip svarbus nervų sistemos veiklai ir normaliai kepenų funkcijai.

    Kaip dar sumažinti kalorijas?

    Jei norite dar lengvesnės versijos, miltų kiekį galima mažinti, o vietoje jų įmaišyti smulkintų avižinių dribsnių arba naudoti pilno grūdo miltus. Prieskoniai taip pat daro didelę įtaką skoniui: česnakas, paprika, pipirai ar džiovintos žolelės leidžia sumažinti druskos poreikį.

    Prie šių kotletų tinka gaivios daržovės ar natūralaus jogurto padažas. Taip patogu susikomplektuoti subalansuotą lėkštę, kurioje būtų ir baltymų, ir skaidulų, ir saikingas riebalų kiekis.

  • Štai didžiausia klaida šaldant vištieną: dėl jos gerokai išauga apsinuodijimo rizika

    Iš pirmo žvilgsnio vištienos užšaldymas atrodo paprastas: parsinešei iš parduotuvės ir įdėjai į šaldiklį. Tačiau būtent prieš užšaldymą daromos klaidos dažniausiai lemia ne tik prastesnį skonį, bet ir didesnę apsinuodijimo maistu riziką.

    Maisto saugos specialistai primena, kad šaldymas bakterijų patikimai nesunaikina, jis tik sustabdo jų dauginimąsi. Jei mėsa iki užšaldymo jau spėjo pabūti netinkamomis sąlygomis, po atitirpinimo problema gali sugrįžti su kaupu.

    Dažniausia klaida prieš šaldant

    Viena dažniausių klaidų yra atidėliojimas: šviežią vištieną kelias dienas laikyti šaldytuve ir tik tada šaldyti. Toks įprotis atrodo patogus, bet kuo ilgiau žalia mėsa laikoma, tuo labiau didėja mikrobiologinė rizika ir prastėja kokybė.

    Saugiausia taisyklė paprasta: jei žinote, kad vištienos tą pačią dieną negaminsite, ją geriau užšaldyti kuo greičiau. Taip sumažinama tikimybė, kad iki šaldymo ji spės patekti į sąlygas, palankias bakterijoms.

    Pavojingiausia zona virtuvėje

    Kita svarbi klaida yra šaldyti dar šiltą mėsą arba palikti ją ilgam atvėsti kambario temperatūroje. Maisto saugos rekomendacijose pabrėžiama vadinamoji pavojinga temperatūrų zona, maždaug nuo 5 iki 60 laipsnių, kurioje mikroorganizmai dauginasi greičiausiai.

    Praktiškai tai reiškia, kad vištienos nereikėtų laikyti ant stalviršio valandų valandas vien tam, kad ji atauštų. Kuo ilgiau mėsa būna šioje temperatūrų zonoje, tuo didesnė tikimybė, kad vėlesnis šaldymas tik užkonservuos problemą, o ne ją išspręs.

    Kaip šaldyti teisingai

    Jei vištieną reikia užšaldyti, svarbu pasirūpinti greitu ir higienišku procesu: mėsą verta supakuoti sandariai, kad ji neliestų kitų produktų ir nesusidarytų kryžminė tarša. Taip pat naudinga ją suskirstyti porcijomis, kad vėliau nereikėtų atitirpinti didelio kiekio.

    Gatintą vištieną taip pat galima šaldyti, tačiau ji turi atvėsti saugiai ir pakankamai greitai, o ne būti laikoma kambario temperatūroje. Atitirpintą vištieną saugiausia atšildyti šaldytuve, nes taip lengviau išlaikyti pastovią žemą temperatūrą ir sumažinti bakterijų dauginimosi riziką.

  • Vištiena curry su kreminiu padažu: dingsta nuo stalo akimirksniu, o mėsa tiesiog tirpsta burnoje

    Vištiena išlieka vienu dažniausių pasirinkimų kasdienėje virtuvėje, nes greitai paruošiama, lengvai dera su prieskoniais ir tinka įvairiems patiekalams. Šįkart siūlomas variantas įkvėptas indiškų skonių: vištiena trumpai apkepama, o tada troškinama aromatingame curry padaže, kuris būna sodrios spalvos ir švelniai aštrokas.

    Patiekalo pagrindą kuria prieskonių derinys, kuriame dažniausiai dominuoja kalendra, kmynai, ciberžolė ir kiti šildantys prieskoniai. Ciberžolė virtuvėje vertinama dėl kurkumino, o imbieras dažnai pasirenkamas dėl ryškaus aromato ir tradiciškai siejamas su virškinimo komfortu, todėl tokie prieskoniai ypač tinka patiekalams su mėsa.

    Padažui švelnumo suteikia grietinėlė arba kokosų pienas, todėl skonis tampa kremiškas ir apvalus. Daržovės, pavyzdžiui, morkos ir saldžiosios paprikos, suteikia natūralios salstelėjusios natos, daugiau spalvų ir tekstūros, o kartu papildo patiekalą vitaminu C bei beta karotenu.

    Vienas svarbiausių žingsnių – neprikepti vištienos per ilgai pačioje pradžioje. Pakanka trumpai apskrudinti, kad atsirastų spalva ir kvapas, o tikrasis minkštumas pasiekiamas troškinant padaže: taip mėsa išlieka sultinga ir tampa itin švelni.

    Patiekti rekomenduojama su jazminiais arba basmati ryžiais, kurie gerai sugeria padažą ir pabrėžia prieskonių aromatą. Prieš patiekdami galite įmaišyti šviežios kalendros arba pabarstyti petražolių, kad skonis būtų gaivesnis, o patiekalas atrodytų ryškiau.

  • Olivjė be dešros ir majonezo: mitybos specialistė atskleidė lengvesnį receptą

    Tradicinis olivjė daugeliui asocijuojasi su šventėmis, tačiau klasikinė versija su majonezu ir dešra dažnai tampa kalorijų bei sočiųjų riebalų bomba. Mitybos specialistai vis dažniau siūlo šį patiekalą lengvinti, išlaikant pažįstamą skonį ir tekstūrą.

    Viena paprastesnių alternatyvų yra olivjė be dešros ir be majonezo, baltymus gaunant iš virtos vištienos, o padažą gaminant iš liesesnių produktų. Taip patiekalas tampa lengvesnis, o porcijos maistinę vertę lengviau pritaikyti kasdieniam racionui.

    Lengvesnis olivjė receptas

    Šiai versijai siūloma naudoti virtą vištienos filė, virtus kiaušinius, virtas bulves, virtas morkas, raugintus agurkus ir konservuotus žirnelius. Daržoves ir baltyminius produktus supjaustykite nedideliais kubeliais, suberkite žirnelius ir viską atsargiai išmaišykite.

    Padažui tinka 15 proc. riebumo grietinė, sumaišyta su nedideliu kiekiu garstyčių. Tokia užtepėlė išlieka kremiška, tačiau paprastai būna mažiau kaloringa nei majonezas, ypač kai jo salotose dedama gausiai.

    Kodėl verta atsisakyti majonezo

    Pagrindinė priežastis yra didelė energinė vertė, nes majonezas dažniausiai sudarytas iš riebalų. Sumaišius jį su bulvėmis, mėsa ar dešra bei kiaušiniais, patiekalo kaloringumas greitai šokteli, o sotumas ne visada proporcingas porcijos dydžiui.

    Kita svarbi priežastis susijusi su maisto sauga. Salotos su majonezu genda greičiau, ypač jei ilgiau pastovi kambario temperatūroje, todėl šventiniuose staluose verta jas laikyti šaldytuve ir patiekti mažesnėmis porcijomis.

    Galiausiai majonezas dažnai užgožia atskirų ingredientų skonį, todėl lengvesnis padažas leidžia aiškiau jausti daržoves, žirnelius ir raugintų agurkų rūgštelę. Ieškantiems dar mažesnio riebumo, panašų efektą gali suteikti natūralus jogurtas, tačiau tuomet skonis bus švelnesnis.

    Ką verta prisiminti ruošiant

    Jei salotos ruošiamos iš anksto, patogiau padažą įmaišyti tik prieš pat patiekiant. Taip tekstūra išlieka gaivesnė, o patiekalas ilgiau išlaiko kokybę.

    Taip pat verta atkreipti dėmesį į konservuotų žirnelių ir raugintų agurkų druskingumą. Dėl to papildomai sūdyti dažnai nereikia, o skonis išlieka subalansuotas.

  • Pigiausias kolagenas – mėsos skyriuje: kodėl vištų pėdutės veikia greičiau nei papildai?

    Pastaraisiais metais vištų pėdutės iš paprasto sultinio ingrediento vėl grįžta į dėmesio centrą. Socialiniuose tinkluose jos pristatomos kaip natūralus kolageno šaltinis, o vartotojai tikina greičiau pastebintys pokyčius odoje ir sąnariuose nei vartodami papildus.

    Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad vištų pėdutėse daug baltymų jungiamojo audinio, o ilgai verdant į sultinį išsiskiria kolagenas ir želatiną formuojantys junginiai. Tyrimuose su kolageno hidrolizatais dažniau akcentuojama, kad mažesnės masės peptidai organizmui gali būti lengviau pasisavinami.

    „Kolageno poveikis labiausiai priklauso ne nuo mados, o nuo bendro raciono, baltymų kiekio ir to, ar žmogus gauna pakankamai vitamino C“, – sakė mitybos specialistė.

    Kolageno gamyba organizme su amžiumi natūraliai lėtėja, todėl po 30 metų dažniau išryškėja odos elastingumo pokyčiai, o sąnariai tampa jautresni krūviui. Dėl šios priežasties kolagenas, baltymai ir mineralai dažnai minimi kaip svarbūs komponentai žmonėms, kurie aktyviai sportuoja, dirba fiziškai arba jaučia sąnarių diskomfortą.

    Kai kuriuose tyrimuose taip pat aptariamas kolageno ir kaulų sveikatos ryšys, ypač vyresniame amžiuje ir moterims po menopauzės, kai didėja kaulų tankio mažėjimo rizika. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vienas produktas nepakeičia viso plano: svarbūs kalcis, vitaminas D, pakankamas baltymų kiekis ir fizinis aktyvumas.

    Praktiškai didžiausią naudą žmonės dažniausiai sieja su naminiu sultiniu, kuris atvėsęs natūraliai sustingsta į drebučius. Tai ženklas, kad sultinyje daug želatiną sudarančių baltymų, o ilgas, lėtas virimas padeda ištraukti daugiau medžiagų iš jungiamojo audinio.

    Renkantis žaliavą svarbi ir kokybė. Specialistai pataria pirkti iš patikimų tiekėjų, kruopščiai nuvalyti, prieš verdant nuplikyti ir virti pakankamai ilgai, kad sumažėtų mikrobiologinė rizika.

    Ne visiems šis produktas tinka. Žmonės, alergiški paukštienai, turėtų jo vengti, o vaikams ir vyresnio amžiaus asmenims svarbu atsargiai vartoti dėl smulkių kaulų ir kietesnių dalių, ypač jei pėdutės patiekiamos ne sultinyje.

  • 5 produktai, kurių geriau neplauti kriauklėje: ekspertai įspėja apie bakterijų plitimą

    Daugelis įpratę prieš gaminimą maistą perplauti kriauklėje, tačiau tai ne visada saugu. Maisto saugos specialistai pabrėžia, kad vandens srovė ir taškymasis gali pernešti bakterijas nuo žalių produktų ant stalviršių, indų ir kitų maisto produktų.

    Tokiu būdu didėja kryžminės taršos rizika, kai mikroorganizmai iš žalių produktų patenka ant jau paruošto ar vartojimui skirto maisto. Ypač pavojinga, jei po to paviršiai nėra nedelsiant išvalomi ir dezinfekuojami.

    Kodėl neplauti žalios mėsos?

    Žalios vištienos, kalakutienos, kiaulienos ar jautienos plovimas nepašalina patogenų, nes jie tvirtai laikosi paviršiuje. Vietoj to vandens lašai gali išnešioti bakterijas, tokias kaip salmonelės ar kampilobakterijos, po visą virtuvę.

    Tas pats galioja jūros gėrybėms: plovimas nėra patikimas būdas sumažinti mikroorganizmų kiekį, o taškymasis gali užteršti kriauklę, maišytuvą, pjaustymo lenteles ir net šalia padėtus produktus. Saugiausia yra kruopštus terminis apdorojimas ir griežtas žalių bei paruoštų produktų atskyrimas.

    Praktiškai tai reiškia atskiras pjaustymo lenteles mėsai ir daržovėms, atskirus įrankius ir įprotį po kontakto su žalia mėsa iškart nusiplauti rankas. Kai mėsa jau keptuvėje ar orkaitėje, svarbu nuvalyti darbo zoną ir dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius.

    Kiaušiniai ir iš anksto nuplauti produktai

    Kiaušinių su lukštu plovimas taip pat laikomas rizikingu, nes vanduo gali padėti nešvarumams ir mikroorganizmams patekti per smulkius lukšto pažeidimus. Jei kiaušinis nešvarus, paprastai pakanka jį atsargiai nuvalyti sausa arba vos drėgna šluoste prieš pat naudojimą.

    Dar viena dažna klaida yra pakartotinai plauti parduotuvėje įsigytus supakuotus salotų mišinius ar kitus produktus su žyma, kad jie jau nuplauti. Papildomas plovimas namuose gali padidinti užteršimo tikimybę, nes bakterijos gali patekti nuo kriauklės, rankų ar virtuvės įrankių.

    Grybai ir praturtinti ryžiai

    Grybai yra porėti, todėl ilgai plaunami greitai prisigeria vandens ir praranda tekstūrą, o vėliau prasčiau kepa. Vietoj mirkymo ar ilgo plovimo juos patariama greitai perlieti vandeniu arba nuvalyti šepetėliu, o tada nusausinti popieriniu rankšluosčiu.

    Ryžius daugelis įpratę plauti, kad pasišalintų krakmolas, tačiau praturtintų ryžių atveju intensyvus plovimas gali nuplauti dalį specialiai pridėtų maistinių medžiagų, pavyzdžiui, geležį ir B grupės vitaminus. Jei ant pakuotės nurodyta, kad ryžiai praturtinti, verta laikytis gamintojo rekomendacijų ir neperplauti jų be reikalo.

    Virtuvės higiena dažnai yra svarbesnė nei pats plovimas: švari kriauklė, dažnas rankų plovimas ir teisingas terminis apdorojimas geriausiai mažina apsinuodijimų maistu riziką. Jei kyla abejonių, saugiausia principą formuluoti paprastai: žalius gyvūninės kilmės produktus geriau ne plauti, o tinkamai iškepti ar išvirti.