Tag: Visuomenės sveikata

  • Los Andželo gaisro dūmai šokiravo mokslininkus: švino buvo iki 80 kartų daugiau nei įprastai

    Los Andželo gaisro dūmai šokiravo mokslininkus: švino buvo iki 80 kartų daugiau nei įprastai

    2025 metų sausio 7 dieną Santa Anos vėjai pastūmėjo liepsnas iš Eaton kanjono į Altadeną, o gaisras greitai tapo vienu labiausiai niokojančių regione. Tyrėjai pabrėžia, kad tai buvo ne įprastas miškų gaisras, o į miestą įsiveržusi liepsnų banga, deginusi namus, automobilius ir infrastruktūrą.

    Naujas Kalifornijos technologijos instituto mokslininkų tyrimas, publikuotas žurnale „Science Advances“, parodė išskirtinai pavojingą dūmų cheminę sudėtį. Sausio 9 dieną maždaug 7 milijonai Los Andželo regiono gyventojų parą kvėpavo oru, kuriame švino koncentracija buvo apie 80 kartų didesnė už įprastą foną.

    Pasak tyrimo autorių, įprastomis sąlygomis Pico Riveros stebėjimo stotyje paros švino vidurkis siekia apie 0,6 nanogramo kubiniame metre. Tą dieną didelėje baseino dalyje fiksuotos vertės viršijo 50 nanogramų kubiniame metre, o didžiausia tarša teko rytinei Los Andželo daliai ir San Gabrielio slėniui.

    Be švino, dūmuose rasta gerokai padidėjusių chloro, bromo, cinko, vario ir arseno kiekių. Mokslininkai tai sieja su tuo, kad degė skirtingas kuras nei gamtinėse teritorijose: statybinės medžiagos, elektronika, transporto priemonės, įvairūs buityje naudojami produktai.

    „Šis dūmų debesis kilo pirmiausia iš degančių namų, automobilių ir infrastruktūros, todėl jo cheminis parašas iš esmės skyrėsi nuo įprastų miškų gaisrų“, – teigiama tyrime.

    Tyrėjai lygino šiuos duomenis su 2024 metais Riverside teritorijoje degusiu gaisru, kuris daugiausia apėmė augaliją. Skaičiuojama, kad Eaton gaisro dūmuose švino buvo apie 50 kartų daugiau, chloro ir bromo apie 7 kartus daugiau, cinko apie 4 kartus daugiau, o vario ir arseno apie 3 kartus daugiau.

    Viena iš galimų priežasčių, kodėl tarša buvo tokia didelė, yra Altadenos užstatymo amžius: dalis namų pastatyti XX amžiaus pirmoje pusėje. Tyrėjai pažymi, kad tokio laikotarpio pastatuose istoriniu požiūriu dažniau galėjo būti naudoti švino pagrindo dažai ar tam tikri antipirenai, kurie degdami gali prisidėti prie toksiškų junginių.

    Kol kas nėra aišku, kokios bus šio epizodo ilgalaikės pasekmės sveikatai, ypač vaikams ir kitoms jautresnėms grupėms. Mokslininkai ragina skubiai plėsti epidemiologinius tyrimus, nes trumpalaikis, bet itin intensyvus įvairių teršalų mišinių poveikis vis dar menkai ištirtas.

    Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į ilgalaikę riziką po gaisro: sunkieji metalai ir kiti teršalai gali nusėsti ant žemės, patekti į vandens baseinus, kiemus, žaidimų aikšteles ir žemės ūkio teritorijas. Didėjant karščio bangų ir sausrų tikimybei, o miestams plečiantis į gaisrams jautrias zonas, urbanizuotų teritorijų gaisrai, tikėtina, taps dažnesniu iššūkiu.

  • Tyrimas atskleidė spragą: PFAS geriamajame vandenyje JAV gali būti iki 2 kartų daugiau

    Tyrimas atskleidė spragą: PFAS geriamajame vandenyje JAV gali būti iki 2 kartų daugiau

    JAV mokslininkai įspėja, kad geriamajame vandenyje aptinkamų PFAS, vadinamų amžinosiomis cheminėmis medžiagomis, realus kiekis gali būti gerokai didesnis, nei rodo įprastos ataskaitos. Nauja analizė rodo, kad dėl laboratorinių rezultatų apvalinimo PFAS koncentracijos gali būti nuvertinamos.

    PFAS yra didelė fluorintų junginių grupė, naudota ir vis dar naudojama įvairiuose gaminiuose bei pramonėje, nuo vandeniui atsparių dangų iki kai kurių pakuočių. Šios medžiagos lėtai skyla, todėl ilgainiui kaupiasi aplinkoje ir gali patekti į vandenį.

    Kur atsiranda skirtumas?

    Tyrėjai rėmėsi JAV Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis ir išanalizavo 1 860 000 geriamojo vandens matavimų. Jie nustatė, kad apie 98 proc. rezultatų buvo žemiau minimalaus ataskaitinio lygio, kai laboratorijos dažnai tokius rodmenis ataskaitose linkusios traktuoti kaip nulį.

    „Kai šių cheminių medžiagų lygis būna žemiau mūsų ataskaitinio limito, skaičiuojant paplitimą jis dažnai laikomas nuliu“, – sakė aplinkos mokslininkas Gehendra Kharel.

    Tyrėjų teigimu, toks supaprastinimas nebūtinai reiškia, kad PFAS vandenyje nėra, o veikiau tai, kad jų nepakanka patikimai įvertinti standartiniais laboratoriniais metodais. Dėl to bendra taršos „nuotrauka“ gali atrodyti švaresnė, nei yra iš tikrųjų.

    Modeliai rodo didesnes koncentracijas

    Komanda pritaikė statistinius ir kompiuterinius modelius, kad įvertintų, kokie galėtų būti rodmenys, paslėpti po minimaliu ataskaitiniu lygiu, vertinant 25 PFAS junginius. Remiantis šiomis projekcijomis, įprastose suvestinėse vidutinės koncentracijos galėjo būti apie 56 proc. mažesnės, nei rodo modeliai.

    Šešioms PFAS medžiagoms, kurioms JAV nustatyti konkretūs reguliaciniai limitai geriamajame vandenyje, tyrėjai apskaičiavo apie 5,2 nanogramo litre vidurkį. Tuo metu, kai žemiau limito esantys rezultatai laikomi nuliu, gaunamas apie 2,6 nanogramo litre vidurkis.

    „Mūsų tyrimas nagrinėja tik tai, kaip apibendrinami PFAS matavimai. Jis neįrodo, kad kiekvienas žemiau limito esantis rezultatas kelia sveikatos riziką“, – pabrėžė G. Kharel.

    Ką tai reiškia gyventojams ir vandentvarkai?

    Tyrėjai teigia, kad „nematomi“ kiekiai tik nedaugelyje papildomų vietų perstumdė rodiklius virš PFOA ir PFOS orientyrų, tačiau didžiausia reikšmė yra sisteminė. Tiksliau įvertinus net ir mažas koncentracijas, galima geriau parinkti, kur reikalingas intensyvesnis monitoringas, o kur pakanka esamų priemonių.

    Mokslininkai ragina didinti laboratorinių tyrimų jautrumą ir plėsti vandens sistemų stebėseną, kad būtų mažiau situacijų, kai duomenys „dingsta“ dėl techninių ribų. Taip pat siūloma plačiau taikyti metodus, leidžiančius korektiškai įvertinti rodmenis, esančius žemiau ataskaitinio lygio.

    PFAS poveikis sveikatai vis dar intensyviai tiriamas, o mokslinėje literatūroje minimos sąsajos su įvairiais nepageidaujamais padariniais. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad rizika priklauso nuo konkretaus junginio, koncentracijos, poveikio trukmės ir kitų veiksnių, todėl svarbiausia yra patikimi matavimai ir skaidrus jų interpretavimas.

  • Zarasų rajono sveikatos ataskaita: gyventojų mažėja, mirtingumas nuo širdies ligų šokiruoja

    Zarasų rajono sveikatos ataskaita: gyventojų mažėja, mirtingumas nuo širdies ligų šokiruoja

    Zarasų rajono savivaldybės vadovybei spalio 23 dieną pristatyta 2025 metais parengta visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita. Joje apžvelgiama demografinė situacija, svarbiausi gyventojų sveikatos rodikliai ir jų pokyčiai, lyginant su Lietuvos vidurkiu.

    Dokumentą parengė Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Ataskaitoje išskiriamos trys pagrindinės problemos: gyventojų skaičiaus mažėjimas ir visuomenės senėjimas, didelis mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų bei mirtingumas nuo paskendimo.

    Demografija keičia paslaugų poreikį

    Ataskaitoje nurodoma, kad 2025 metų pradžioje savivaldybėje gyveno 14 032 nuolatiniai gyventojai, tai yra 329 mažiau nei prieš metus. Per metus registruoti 59 gimimai ir 292 mirtys, todėl natūrali gyventojų kaita išliko neigiama.

    Mažėjantis gimstamumas ir auganti vyresnio amžiaus gyventojų dalis paprastai didina poreikį šeimos medicinos, slaugos ir ilgalaikės priežiūros paslaugoms. Kartu tai kelia iššūkių savivaldybės infrastruktūrai, socialinei paramai ir darbuotojų pritraukimui sveikatos sektoriuje.

    Ataskaitoje taip pat pateikiamas tikėtinos gyvenimo trukmės palyginimas: Zarasų rajone ji siekė 73,2 metų, kai Lietuvos vidurkis buvo 77,9 metų. Toks skirtumas dažniausiai siejamas su lėtinių ligų našta, sveikatos paslaugų pasiekiamumu ir gyvensenos veiksniais.

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindinės

    Didžiausia mirties priežasčių dalis, kaip ir daugelyje Lietuvos savivaldybių, tenka kraujotakos sistemos ligoms. Ataskaitoje rašoma, kad 2025 metais nuo šių ligų mirė 165 savivaldybės gyventojai.

    Pateikiamas ir palyginimas su šalies rodikliais: mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų Zarasų rajone buvo apie 1,8 karto didesnis nei Lietuvos vidurkis. Tokia disproporcija rodo, kad prevencijos, ankstyvos diagnostikos ir gydymo tęstinumo priemonės regione išlieka kritiškai svarbios.

    Prevencijos kontekste ataskaitoje įvardijamas dalyvavimas širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje: joje dalyvavo 32,4 proc. tikslinės grupės gyventojų. Akcentuojama, kad aktyvesnis informavimas ir individualūs kvietimai galėtų padidinti programų pasiekiamumą ir ankstyviau nustatyti rizikos veiksnius.

    Tragiški skaičiai prie vandens

    Dar viena ataskaitoje išskiriama problema yra mirtingumas nuo paskendimo. Nurodoma, kad 2025 metais Zarasų rajone paskendo 4 gyventojai, o šis rodiklis buvo didžiausias per analizuotą 2016–2025 metų laikotarpį.

    Kartu pabrėžiama, kad mažesnėse savivaldybėse keli atvejai gali smarkiai pakeisti metinę statistiką, todėl vertinant tendencijas būtina žiūrėti į ilgesnį laikotarpį. Vis dėlto tokie įvykiai signalizuoja apie būtinybę stiprinti prevenciją prie vandens, ypač šiltuoju sezonu.

    Ataskaitoje rekomenduojama daugiau dėmesio skirti saugaus elgesio prie vandens ir vandenyje mokymui, pirmosios pagalbos įgūdžių stiprinimui bei informavimui apie alkoholio vartojimo riziką. Praktikoje tai dažnai reiškia nuoseklesnį bendradarbiavimą su mokyklomis, bendruomenėmis ir gelbėjimo tarnybomis.

    Dokumente įvardijami ir palankesni aspektai: kai kurie rodikliai, įskaitant sergamumą tuberkulioze ir kūdikių mirtingumą, priskirti geresnių rezultatų grupei. Stebėsenos duomenys savivaldybei padeda tiksliau planuoti prevenciją, sveikatos stiprinimą ir paslaugų prieinamumo priemones pagal realius poreikius.

  • Marijampolės apskrityje šoktelėjo ŪVKTI: kur sergamumas didžiausias ir ką rodo 42 savaitė

    Marijampolės apskrityje 2026 metų 42 savaitę, spalio 12 dieną–spalio 18 dieną, užfiksuotas padidėjęs ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) atvejų skaičius. Iš viso registruoti 598 ŪVKTI atvejai, o bendras gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius siekė 602.

    Gripo apskrityje registruotas 1 atvejis, COVID-19 ligos – 3 atvejai. Per šią savaitę dėl gripo ir COVID-19 ligos Marijampolės apskrityje nebuvo hospitalizuotas nė vienas asmuo.

    Sergamumas savivaldybėse

    Didžiausias suminės ligų naštos rodiklis, skaičiuojant gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejus 100 tūkst. gyventojų per savaitę, fiksuotas Kazlų Rūdos savivaldybėje – 540,89. Marijampolės savivaldybėje rodiklis siekė 528,99, o Kalvarijos savivaldybėje – 467,04.

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje rodiklis sudarė 382,03, Šakių rajono savivaldybėje – 368,06. Bendras Marijampolės apskrities rodiklis 42 savaitę siekė 458,32.

    Daugiausia atvejų – ŪVKTI

    Pagal absoliučius skaičius daugiausia ŪVKTI atvejų registruota Marijampolės savivaldybėje – 281. Vilkaviškio rajono savivaldybėje fiksuoti 124 atvejai, Šakių rajono savivaldybėje – 91, Kazlų Rūdos savivaldybėje – 58, Kalvarijos savivaldybėje – 44.

    Vaikų ir paauglių iki 17 metų grupėje apskrityje registruotas 241 ŪVKTI atvejis. Daugiausia jų teko Marijampolės savivaldybei – 113, Šakių rajono savivaldybei – 42, Vilkaviškio rajono savivaldybei – 37.

    Ką tai reiškia gyventojams?

    Epidemiologiniu požiūriu tokia struktūra, kai aiškiai dominuoja ŪVKTI, o gripo ir COVID-19 ligos atvejų fiksuojama mažiau, rudenį yra įprasta. Šiuo laikotarpiu didėja žmonių kontaktų intensyvumas uždarose patalpose, prasideda aktyvus ugdymo įstaigų sezonas, todėl kvėpavimo takų infekcijos plinta sparčiau.

    Specialistai primena, kad sergant kvėpavimo takų infekcija svarbu likti namuose, riboti kontaktus, laikytis rankų higienos ir kosėjimo bei čiaudėjimo etiketo. Rizikos grupėms aktuali sezoninė vakcinacija nuo gripo, o lėtinių ligų turintiems žmonėms patariama neatidėlioti konsultacijos, jei simptomai sunkėja.

    COVID-19 ligos situaciją ir detalesnius duomenis Lietuvoje gyventojai gali sekti oficialiose valstybės statistikos suvestinėse ir informaciniuose skydeliuose. Apskrities duomenys rodo, kad bent jau 42 savaitę gydymo įstaigų apkrovos dėl gripo ar COVID-19 ligos hospitalizacijų nepadidėjo.

  • Lenkijai iki 2030-ųjų liko 5 metai, bet tikslas slysta: kas stabdo hepatitų B ir C eliminaciją?

    Lenkija dar 2016 metais, kartu su kitomis Pasaulio sveikatos organizacijos narėmis, įsipareigojo iki 2030 metų eliminuoti virusinius hepatitus kaip visuomenės sveikatos grėsmę. Tačiau ekspertai perspėja, kad dabartinis veiksmų tempas yra per lėtas, o tikslas tolsta.

    Virusiniai hepatitai B ir C dažnai progresuoja nepastebimai, todėl daugelis žmonių apie infekciją sužino per vėlai. Tai didina sunkių komplikacijų riziką ir reiškia, kad virusas gali plisti toliau, ypač jei trūksta nuoseklaus testavimo.

    Kodėl 2030 metų tikslas tolsta

    Pagrindinė problema įvardijama paprastai: nepakanka patikrų, kurios leistų aptikti infekciją dar iki simptomų. Net turint veiksmingą gydymą ir kompensavimo mechanizmus, be plataus masto ankstyvos diagnostikos eliminuoti ligos nepavyksta.

    Lenkijoje dažniausiai minima rizika susijusi su tuo, kad dalis žmonių apskritai nesikreipia dėl tyrimų, o kita dalis „iškrenta“ iš diagnostikos kelio jau pradėjus tyrimus. Dėl to realus nustatytų atvejų skaičius neatspindi tikrojo infekcijos paplitimo.

    Programa „Moje Zdrowie“: žingsnis į priekį, bet ne lūžis

    Nuo 2025 metų gegužės Lenkijoje veikia profilaktinė programa „Moje Zdrowie“, į kurią įtrauktas ir hepatito C viruso tyrimas. Skelbiama, kad per pirmuosius metus ja pasinaudojo beveik 4 000 000 suaugusiųjų, o tai rodo augantį visuomenės dėmesį prevencijai.

    Su programa siejami ir apčiuopiami rezultatai: HCV nustatymas, kaip nurodoma, padidėjo maždaug 20 proc., o diagnozių skaičius išaugo šimtais atvejų, palyginti su ankstesniu laikotarpiu. Vis dėlto pabrėžiama, kad bendras patikrų mastas vis dar per mažas, kad būtų pasiektos visos neaptiktos infekcijos.

    Tylus hepatito C pavojus

    Vertinama, kad Lenkijoje HCV gali būti užsikrėtę apie 140 000 žmonių, o maždaug 120 000 iš jų apie tai nežino. Hepatitas C ilgus metus gali nesukelti aiškių simptomų, tačiau pamažu pažeidžia kepenis ir gali baigtis ciroze ar kepenų vėžiu.

    Tokiose situacijose ankstyvas nustatymas tampa lemiamas, nes modernus gydymas daugeliu atvejų leidžia pasiekti viruso eliminaciją organizme. Tačiau be aktyvaus paieškos modelio, kai tiriami ir tie, kurie nejaučia nusiskundimų, gydymo galimybės lieka neįgyvendintos.

    „Paradoksas tas, kad turime tai, ko reikia eliminacijai: veiksmingą gydymą, paprastus testus ir apmokamą terapiją. Tačiau be masiškesnių patikrų ir sisteminio požiūrio 2030 metų tikslas liks nepasiektas“, – sakė Sebastianas Gawlikas.

    Pasaulio sveikatos organizacijos naujausiose apžvalgose akcentuojama, kad pasauliniu mastu pažanga yra reali, tačiau per lėta. Didžiausios kliūtys išlieka tos pačios: per mažai testavimo, per žema nustatymo apimtis ir netolygus gydymo pasiekiamumas, ypač tarp žmonių, kurie nežino apie savo infekciją.

  • Karščio bangos smogia dar įsčiose: mokslininkai įspėja apie rizikas nėštumui ir vaikui

    Klimato kaita didina ekstremalaus karščio bangų dažnį ir trukmę, o medikai vis dažniau atkreipia dėmesį į nėščiųjų pažeidžiamumą. Aukšta temperatūra gali paveikti ne tik moters savijautą, bet ir vaisiaus raidą, todėl karštų dienų rizikos tampa aktualios dar iki gimimo.

    Specialistai aiškina, kad karštyje organizmas bando atvėsti nukreipdamas daugiau kraujo į odą ir galūnes, kad šiluma greičiau pasišalintų. Dalis tyrimų rodo, jog dėl to gali sumažėti kraujotaka placentoje, o vaisius trumpiau ar mažiau gauna deguonies ir maistinių medžiagų, kas siejama su mažesniu naujagimio svoriu.

    Ryšys su priešlaikiniu gimdymu

    Mokslinėje literatūroje ne kartą aprašytas ryšys tarp aukštos temperatūros ir priešlaikinio gimdymo, kai kūdikis gimsta iki 37 nėštumo savaitės. Didelės apimties apžvalgose nurodoma, kad kelių dienų karščio banga paskutinėmis nėštumo savaitėmis gali padidinti priešlaikinio gimdymo tikimybę, o kylant vidutinei temperatūrai rizika taip pat auga.

    Tyrėjai pabrėžia, kad svarbūs ne vien pavieniai rekordai, bet ir ilgiau trunkantis karštis naktimis, kai organizmas neatsigauna. Tokios sąlygos didina dehidratacijos, miego sutrikimų ir širdies bei kraujagyslių apkrovos riziką, o tai gali prisidėti prie gimdymo sužadinimo anksčiau laiko.

    Komplikacijos ir kiti galimi padariniai

    Karštis taip pat siejamas su didesne preeklampsijos rizika, kai nėštumo metu pavojingai sutrinka kraujospūdis ir gali nukentėti organų funkcijos. Kai kuriuose tyrimuose minimos ir kitos dažniau stebimos problemos, tokios kaip gestacinis diabetas, nėščiųjų hipertenzija bei didesnis skubios hospitalizacijos poreikis.

    Atskiruose darbuose keliama prielaida, kad ilgalaikis aukštos temperatūros poveikis ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali būti susijęs su didesne kai kurių įgimtų širdies ydų rizika. Kiti tyrimai ekstremalų karštį nėštumo pabaigoje sieja su didesne negyvo gimimo tikimybe, nors šis ryšys priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant sveikatos būklę ir prieigą prie vėsinimo.

    Ką sako mokslas ir ko dar nežinome

    Dalis publikuotų rezultatų yra stebimieji, todėl jie dažniausiai parodo statistines sąsajas, bet ne visuomet leidžia įrodyti tiesioginę priežastį. Vis dėlto tendencija kartojasi skirtingose šalyse ir populiacijose, o tai stiprina išvadą, kad karščio poveikis nėštumui yra reikšmingas visuomenės sveikatos klausimas.

    Apibendrinamuosiuose tyrimuose dažniau nepalankūs nėštumo baigčių pokyčiai fiksuojami, kai oro temperatūra priartėja prie maždaug 30,5 laipsnio Celsijaus, o esant dar aukštesniems rodikliams rizikos gali ryškėti labiau. Dėl to ekspertai pabrėžia prisitaikymo priemones: aiškias karščio bangų įspėjimo sistemas, galimybę praleisti laiką vėsiose patalpose ir papildomą dėmesį nėščiosioms, kurios neturi kondicionavimo ar gyvena prastai vėdinamuose būstuose.

  • Nemokamas radono tyrimas namuose: specialistai įspėja, kur jis kaupiasi ir kaip sumažinti riziką

    Nemokamas radono tyrimas namuose: specialistai įspėja, kur jis kaupiasi ir kaip sumažinti riziką

    Radonas yra gamtinės kilmės radioaktyviosios dujos, susidarančios yrant uranui ir natūraliai randamos aplinkoje. Radiacinės saugos centras (RSC) Lietuvoje atlieka radono aktyvumo koncentracijos tyrimus patalpose, įvertina rezultatus ir pateikia rekomendacijas, kaip mažinti radono poveikį.

    RSC pabrėžia, kad gyventojams radono tyrimai gyvenamosiose patalpose gali būti atliekami nemokamai. Tai aktualu todėl, kad vien pagal pojūčius radono nustatyti neįmanoma, o skirtinguose pastatuose jo kiekis gali smarkiai skirtis.

    Kur radonas atsiranda namuose?

    Pagrindinis radono šaltinis Lietuvoje yra gruntas po pastatu. Dujos į vidų patenka per plyšius pamatuose, nesandarias įvadų vietas, grindų siūles, rūsio konstrukcijas ir kitas mažiausiai sandarias pastato dalis.

    Dažniausiai didesnė radono koncentracija fiksuojama rūsiuose ir pirmuosiuose aukštuose, ypač jei patalpos prastai vėdinamos. Kylant į aukštesnius aukštus radono kiekis paprastai mažėja, nes mažėja sąlytis su gruntu ir gerėja oro apykaita.

    Kokia rizika sveikatai?

    Nors radonas yra natūrali aplinkos dalis, ilgalaikis buvimas patalpose, kur jo koncentracija padidėjusi, didina sveikatos rizikas. Specialistai pabrėžia, kad didžiausią reikšmę turi ne trumpalaikiai svyravimai, o ilgalaikė vidutinė koncentracija, todėl matavimai turi būti atliekami pagal nustatytą metodiką.

    „Radono koncentracija skirtinguose pastatuose gali skirtis, todėl tik atlikus matavimus galima nustatyti jo kiekį patalpose. Prireikus radono koncentraciją galima sumažinti užtikrinant tinkamą vėdinimą ir pastato sandarumą“, – sakė RSC specialistai.

    Kaip sumažinti radono kiekį?

    Jeigu nustatoma padidėjusi radono koncentracija, dažniausiai pradedama nuo paprasčiausių sprendimų: reguliaraus vėdinimo ir efektyvesnės oro kaitos užtikrinimo. Taip pat svarbus pastato sandarinimas, nes radonas į vidų patenka per mažiausius nesandarumus.

    RSC atkreipia dėmesį, kad ypač svarbu įvertinti patalpas, esančias po žeme ar pusiau po žeme, taip pat darbo vietas rūsiuose. Tokiose erdvėse radonas gali kauptis sparčiau, todėl matavimai ir vėdinimo sprendimai tampa prioritetu.

    RSC radono matavimus Lietuvoje vykdo nuo 1995 metais, o sukaupti duomenys leidžia geriau vertinti tendencijas skirtinguose pastatų tipuose. Gyventojai ir darbdaviai, norintys atlikti radono tyrimus patalpose, gali kreiptis į RSC ir gauti tolimesnes instrukcijas dėl matavimo organizavimo.

  • Vokietija kelia tabako mokesčius: cigarečių pakelis iki 2030 metų gali priartėti prie 12 eurų

    Vokietija kelia tabako mokesčius: cigarečių pakelis iki 2030 metų gali priartėti prie 12 eurų

    Vokietijoje cigarečių kainos artimiausiais metais gali reikšmingai šoktelėti: Bundestagas pritarė planui palaipsniui didinti tabako akcizą. Skaičiuojama, kad vidutinis 20 cigarečių pakelis, dabar kainuojantis apie 8,05 euro, iki 2030 metų gali priartėti prie 11,36 euro.

    Pagal reformos skaičiavimus, kaina turėtų kilti etapais: nuo 2027 metais numatoma apie 8,77 euro, 2028 metais – 9,56 euro, 2029 metais – 10,42 euro. Kartu brangtų ir suktinėms skirtas tabakas, o kai kurių aukštesnės klasės prekių ženklų pakeliai, priklausomai nuo rinkos kainodaros, galėtų kainuoti ir apie 14 eurų.

    Biudžetui – milijardai, sveikatai – signalas

    Vyriausybė tikisi, kad didinamas akcizas per ketverius metus atneš apie 12 mlrd. eurų papildomų pajamų. Planuojama, kad papildomos įplaukos 2027 metais siektų apie 1,5 mlrd. eurų, o iki 2030 metų išaugtų maždaug iki 4,5 mlrd. eurų per metus.

    Akcizai tabakui Vokietijoje yra reikšminga biudžeto eilutė: vien 2025 metais iš tabako mokesčių surinkta apie 17,6 mlrd. eurų. Tačiau politikai pabrėžia, kad reforma turi ne vien fiskalinį tikslą – ji siejama ir su visuomenės sveikata, nes didesnės kainos dažnai mažina rūkymo patrauklumą, ypač tarp jaunų žmonių.

    Pramonė įspėja dėl šešėlio, opozicija kritikuoja

    Tabako pramonės atstovai kelia abejonių, ar planuojamos papildomos biudžeto pajamos bus pasiektos, nes dalis vartotojų gali ieškoti pigesnių alternatyvų. Tarp minimų rizikų – didesnis šešėlinės rinkos patrauklumas ir pirkimai kitose Europos Sąjungos šalyse, kur kainos mažesnės.

    Diskusijose Bundestage CDU atstovas Carstenas Brodesseris ragino rinktis saikingesnį didinimo tempą, argumentuodamas, kad per staigus brangimas gali sumažinti legalią apyvartą. Tuo metu SPD parlamentaras Ingo Vogelas pripažino, kad sprendimas padeda balansuoti biudžetą, bet kartu orientuotas į rūkymo mažinimą.

    „Pigūs produktai neturi tapti lengvu keliu į priklausomybę nuo nikotino, todėl šioje srityje keliame kainos slenkstį“, – sakė Ingo Vogelas.

    Jo teigimu, muitinės pareigūnų ir jų profsąjungų perspėjimai dėl galimo nelegalios prekybos augimo vertinami rimtai, nes neteisėta rinka reikštų ne tik mažesnes įplaukas, bet ir didesnį organizuoto nusikalstamumo vaidmenį.

    Kiek rūkančiųjų ir kodėl kainos svarbios

    Pagal 2025 metų mikrosurašymo duomenis, Vokietijoje rūko apie 19 proc. 15 metų ir vyresnių gyventojų: apie 14 proc. rūko reguliariai, o dar 5 proc. – retkarčiais. Vokietijos vėžio tyrimų centras skelbė, kad 2023 metais nuo su tabaku siejamų ligų šalyje mirė apie 131 000 žmonių.

    Sveikatos ekspertai akcizo didinimą dažnai įvardija kaip vieną veiksmingiausių priemonių mažinti rūkymą, nes kainų jautriausios grupės linkusios mažinti vartojimą arba visai mesti. Vis dėlto praktinis poveikis priklauso ir nuo kontrolės priemonių, kovos su kontrabanda bei bendros ekonominės situacijos.

    Galutinis sprendimas dar turės pereiti Bundesrato balsavimą. Jei prieštaravimų nekils, akcizo didinimas turėtų įsigalioti pagal numatytą grafiką, o Vokietijos cigarečių kainos dar labiau priartės prie brangiausių Europos rinkų.

  • Be kanalizacijos ir šiukšlių išvežimo: ekspertai paaiškino, kaip namuose išvengti ligų židinio

    Ilgalaikis vandens tiekimo sutrikimas, neveikianti kanalizacija ar sustojęs šiukšlių išvežimas greitai iš buitinio nepatogumo gali virsti rimta sveikatos ir saugos problema. Tokiose situacijose didžiausia rizika kyla dėl užteršto vandens, netinkamai laikomų atliekų ir prastos rankų higienos.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra iš anksto suplanuoti, kaip namuose organizuosite tualetą, rankų higieną ir atliekų kaupimą. Tai ypač актуалу daugiabučiuose, kur gedimai paliečia daug žmonių, o kvapai ir infekcijų rizika išauga sparčiausiai.

    Laikinas tualetas namuose

    Vienas praktiškiausių sprendimų trumpam laikotarpiui yra tvirtas plastikinis kibiras su sandariu dangčiu. Į vidų įdedamas storas atliekų maišas, o kvapui ir skysčiams mažinti galima naudoti kraiką, pjuvenas ar sugeriančią medžiagą.

    Panaudotą maišą būtina sandariai užrišti ir laikyti atskirai nuo maisto bei geriamojo vandens. Svarbu turėti atsargų: maišų, tualetinio popieriaus, vienkartinių pirštinių, dezinfekcinių servetėlių ir paprastų valymo priemonių.

    Higiena, kuri apsaugo nuo ligų

    Rankų higiena tokiais atvejais tampa kritiškai svarbi, nes būtent per rankas greičiausiai plinta žarnyno infekcijos. Jei vandens mažai, verta turėti atskirą rezervą rankų plovimui ir naudoti rankų antiseptiką, tačiau nepamiršti, kad jis nepakeičia plovimo, kai rankos akivaizdžiai nešvarios.

    Taip pat akcentuojama, kad nereikėtų eksperimentuoti maišant skirtingas chemines priemones. Ypač pavojinga derinti chloro turinčius valiklius su kitomis medžiagomis, nes gali susidaryti sveikatai kenksmingi garai.

    Atliekos, kvapai ir kenkėjai

    Jei šiukšlių išvežimas sustoja, atliekas reikėtų kaupti tvirtuose maišuose arba konteineriuose su dangčiais. Juos būtina laikyti kuo vėsiau, atokiau nuo virtuvės, maisto atsargų ir vandens, o maisto likučių niekada nepalikti atvirų.

    Atviri likučiai greitai pritraukia muses, tarakonus ir graužikus, o tai didina infekcijų plitimo riziką. Jei įmanoma, organines atliekas verta atskirti nuo kitų ir sandariai uždaryti, kad kvapai nesklistų patalpose.

    Deginti šiukšles nėra universalus sprendimas, nes plastikas ir kitos sintetinės medžiagos degdamos gali išskirti toksines medžiagas. Atliekų taip pat negalima mesti į vandens telkinius, lietaus nuotekų sistemas ar tiesiog ant žemės, nes tai gali užteršti aplinką ir geriamąjį vandenį.

    Daugiabučiuose gyventojams patariama sekti savivaldybės ir komunalinių tarnybų pranešimus dėl laikino surinkimo tvarkos. Savavališkai įrengti lauko duobes ar užkasinėti žmogaus atliekas šalia šulinių, gręžinių ir vandens telkinių yra pavojinga, todėl tokie sprendimai turėtų būti vertinami itin atsargiai.

  • Miegate daugiau nei 8 valandas? Mokslininkai atskleidė, ką tai gali rodyti apie sveikatą

    Miegate daugiau nei 8 valandas? Mokslininkai atskleidė, ką tai gali rodyti apie sveikatą

    Kas nustatyta dideliame tyrime

    Kolumbijos universiteto mokslininkai, analizuodami UK Biobank duomenis, vertino 37–84 metų žmonių miegą ir jo sąsajas su biologiniu senėjimu. Tyrime buvo pasitelkti 23 biologinio senėjimo rodikliai, sudaryti iš vaizdinimo tyrimų, kraujo plazmos baltymų ir metabolitų duomenų.

    Rezultatai parodė U formos ryšį: prastesni sveikatos rodikliai dažniau fiksuoti tiek miegant per trumpai, tiek per ilgai. Mažiausi biologinio senėjimo įverčiai dažniausiai siejosi su maždaug 6,4–7,8 valandos miegu, nors skirtingiems organams ir lyčiai šis intervalas šiek tiek kito.

    Kodėl ilgesnis miegas gali kelti klausimų

    Mokslininkai pabrėžė, kad miego trukmės sąsajos neapsiribojo vien smegenimis. Ryšiai matyti ir vertinant širdies bei kraujagyslių sistemą, plaučius, medžiagų apykaitą ir imunitetą, todėl miegas gali atspindėti bendrą organizmo būklę.

    „Mūsų analizė rodo, kad tiek per mažas, tiek per didelis miego kiekis siejasi su spartesniu beveik kiekvieno organo senėjimu“, – sakė tyrimui vadovavęs Junhao Wen iš Kolumbijos universiteto.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad peržengus 8 valandas miegas staiga tampa žalingas. Tokie tyrimai dažniausiai parodo ryšius, bet neįrodo priežasties, o ilgesnis miegas neretai gali būti ne problema, o simptomas.

    Kada verta sunerimti ir ką pataria ekspertai

    Vienas svarbiausių paaiškinimų yra vadinamoji atvirkštinė priežastis: blogėjanti sveikata, uždegiminiai procesai, depresija ar kitos būklės gali didinti nuovargį ir poreikį ilgiau būti lovoje. Reikšmę turi ir miego kokybė, nes žmogus gali lovoje praleisti 9 valandas, bet dėl dažnų prabudimų realiai negauna pakankamai gilaus poilsio.

    American Academy of Sleep Medicine suaugusiesiems rekomenduoja reguliariai miegoti bent 7 valandas per parą. Kartu pabrėžiama, kad iki 9 valandų ir daugiau kartais gali būti pagrįsta, pavyzdžiui, jauniems suaugusiesiems, atsigaunant po miego trūkumo ar sergant.

    Rimtesnis signalas gali būti staigus pokytis, kai anksčiau pakakdavo apie 7 valandų, o dabar prireikia 9–10 valandų ir vis tiek išlieka mieguistumas dieną. Tokiu atveju verta įvertinti miego higieną, stresą, vartojamus vaistus ir, jei reikia, pasitarti su gydytoju.