CP v2

Tag: Visuomenės sveikata

  • Ne tik koncertai: šios savaitės renginiai Varėnoje, kurie gali nustebinti net skeptikus

    Varėnos rajone šią savaitę suplanuota įvairių renginių, skirtų ir šeimoms, ir kultūros gerbėjams, ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjams. Organizatoriai kviečia į susitikimus, parodas, pristatymus bei bendruomeninius renginius, kuriuose galima ne tik pramogauti, bet ir sužinoti daugiau apie vietos kūrėjus.

    Viena ryškesnių temų šiemet išlieka visuomenės sveikata ir prevencija, todėl renginių kalendoriuje atsiranda iniciatyvų, susijusių su širdies ir kraujagyslių ligų rizikos mažinimu. Lietuvoje šios ligos ilgą laiką išlieka dažniausia mirties priežastis, tad savivaldybės ir bendruomenės vis dažniau renkasi informavimo, judėjimo ir sąmoningumo skatinimo formatus.

    Kultūros programoje dėmesys skiriamas ir vizualiajam menui bei knygoms. Šią savaitę numatyti renginiai, kuriuose pristatomi autoriai ir jų kūryba, o dalyviai gali pabendrauti su menininkais bei kuratoriais, išgirsti kūrinių istorijas ir kontekstą.

    Rudens sezono pradžia Varėnos krašte tradiciškai siejama su intensyvesniu bendruomenių gyvenimu: daugiau susibūrimų, teminių vakarų ir koncertų. Organizatoriai pabrėžia, kad dalis renginių orientuoti į skirtingas auditorijas, todėl verta pasitikrinti laikus ir vietas prieš vykstant.

    Planuojantiems dalyvauti rekomenduojama atkreipti dėmesį į registracijos ar vietų skaičiaus ribojimus, jei jie taikomi, taip pat į renginių vietose galinčius galioti eismo ar parkavimo pasikeitimus. Renginių programa paprastai kinta, todėl aktualiausią informaciją geriausia pasitikrinti prieš pat išvykstant.

  • Karo šešėlis Ukrainoje: įvardijo ligas, kurių banga iki 2030 metų gali paliesti milijonus

    Karas Ukrainoje palieka ne tik sugriautus miestus, bet ir ilgalaikius padarinius visuomenės sveikatai. Medikų ir tarptautinių organizacijų vertinimu, po apšaudymų didėja oro, vandens ir dirvožemio taršos rizika, o tai gali lemti augantį sergamumą lėtinėmis ligomis.

    Apšaudymų sukelti gaisrai, pastatų griuvėsiai ir pramoninių objektų pažeidimai didina smulkiųjų kietųjų dalelių, dūmų ir cheminių medžiagų koncentracijas. Tokie veiksniai siejami su didesne širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ligų rizika, ypač jautresnėms grupėms.

    Vienas ryškiausių scenarijų, apie kurį kalba sveikatos ekspertai, yra dažnėsiantys infarktai, insultai ir hipertenzija. Ilgalaikis stresas, miego stoka, nuolatiniai pavojaus signalai, taip pat sutrikęs vaistų prieinamumas ir nutrūkusi gydymo tęstinė priežiūra gali bloginti bendrą populiacijos sveikatą.

    „Ilgalaikis stresas ir ribota prieiga prie medicinos paslaugų paprastai didina lėtinių ligų komplikacijų riziką, o karo sąlygomis tai tampa kasdienybe“, – sako visuomenės sveikatos specialistai, vertinantys krizės poveikį regionui.

    Ne mažiau svarbi tema – onkologinių ligų rizika, tačiau čia akcentuojamas vienas dalykas: daugelio vėžio formų latentinis laikotarpis yra ilgas. Tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu tiksliai prognozuoti staigų sergamumo šuolį iki 2030 metų sudėtinga, tačiau taršos poveikio rizikos veiksniai, susiję su kvėpavimo takais ir užterštu vandeniu, išlieka.

    Tarp galimų ilgalaikių pasekmių dažniausiai minimos kvėpavimo sistemos problemos, įskaitant lėtines plaučių ligas ir alergines reakcijas. Po didelių gaisrų ir sprogimų ore padaugėja dirginančių medžiagų, o dulkės iš griuvėsių gali turėti kompleksinį poveikį, ypač vaikams ir senjorams.

    Didelis iššūkis – vandentiekio ir nuotekų infrastruktūros pažeidimai. Tarptautinės institucijos ne kartą pabrėžė, kad tokiose situacijose didėja žarnyno infekcijų protrūkių rizika, ypač kai gyventojai priversti naudoti abejotinos kokybės vandenį ar kai sutrinka vandens valymo procesai.

    Karo poveikis sveikatai dažnai matuojamas ir psichikos sveikatos rodikliais. Potrauminio streso sutrikimas, depresija, nerimo sutrikimai ir priklausomybės tampa vis dažnesni, o tai ilgainiui persidengia su fizinėmis ligomis, didindama bendrą sveikatos sistemos krūvį.

    Vertinant ateities rizikas, ekspertai pabrėžia prevencijos svarbą: taršos monitoringą, saugaus geriamojo vandens užtikrinimą, vakcinacijos aprėptis, ankstyvą širdies ir kraujagyslių ligų diagnostiką bei psichologinės pagalbos prieinamumą. Kuo greičiau atkuriama sveikatos priežiūra ir infrastruktūra, tuo mažesnė tikimybė, kad karo padariniai sveikatai virs ilgalaike, dešimtmečius trunkančia krize.

    Šiame kontekste viešojoje erdvėje vis dažniau pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas, tačiau specialistai ragina DI atsakymus vertinti atsargiai. DI gali padėti apibendrinti žinomus ryšius tarp taršos, streso ir ligų, bet patikimos prognozės turi remtis epidemiologiniais duomenimis, ilgalaikiais stebėjimais ir oficialia statistika.

  • Nacionalinis judumo iššūkis 2026 grįžta: ką prarandate, jei nepažingsniuosite už Zarasus?

    Nacionalinis judumo iššūkis 2026 grįžta: ką prarandate, jei nepažingsniuosite už Zarasus?

    Nacionalinis judumo iššūkis 2026 metais kviečia gyventojus daugiau judėti ir rinkti žingsnius savo pasirinktai komandai. Zarasų krašto žmonės raginami jungtis prie Miestų iššūkio ir kasdienius pasivaikščiojimus paversti taškais Zarasams.

    Organizatoriai skelbia, kad praėjusiais metais iššūkyje dalyvavo 172 000 žmonių, kurie kartu sukaupė apie 50 mlrd. žingsnių. Vidutinis dalyvių aktyvumas siekė 57 minutes per dieną, o tai atitinka dažniausiai rekomenduojamą suaugusiųjų fizinio aktyvumo kryptį, kai svarbu judėti reguliariai ir sukaupti bent kelias dešimtis aktyvių minučių kasdien.

    Kodėl verta prisijungti?

    Reguliarus ėjimas yra vienas paprasčiausių būdų didinti ištvermę ir stiprinti širdies bei kraujagyslių sistemą, o papildomas kasdienis aktyvumas dažnai siejamas ir su geresne emocine savijauta. Vis dažniau akcentuojama, kad svarbiausia ne vienkartinės intensyvios treniruotės, o pastovus judėjimas, ypač tiems, kurie daug laiko praleidžia sėdėdami.

    Iššūkio formatas remiasi komandiniu principu, todėl net ir trumpi pasivaikščiojimai prisideda prie bendro rezultato. Dėl to iniciatyva ypač patogi šeimoms, bendradarbiams ar bendruomenėms, kurioms svarbu turėti aiškų tikslą ir motyvaciją.

    Kaip skaičiuojami žingsniai?

    Norint dalyvauti, reikia įsidiegti programėlę „Walk15“, prisijungti prie Nacionalinio judumo iššūkio ir pasirinkti Miestų iššūkį bei Zarasus. Tuomet žingsniai fiksuojami telefone, o rezultatai sumuojami komandos įskaitoje.

    Šiemet dalyviai gali rinktis iš kelių krypčių, tarp kurių yra miestų, miestelių, bendruomenių, pasaulio lietuvių, mokyklų, aukštųjų mokyklų, viešųjų ir nevyriausybinių organizacijų bei dviračių kategorijos. Tai leidžia prisijungti ne tik pagal gyvenamąją vietą, bet ir pagal bendruomenę ar organizaciją.

    Datos ir apdovanojimai

    Iššūkis vyksta nuo rugsėjo 16 dienos iki lapkričio 16 dienos. Organizatoriai skelbia, kad trys aktyviausios kiekvienos kategorijos komandos bei viena komanda, išlaikiusi didžiausią žingsnių vidurkį, bus apdovanotos Lietuvos Respublikos Prezidentūroje.

    „Kviečiame vienytis ir žingsniuoti už Zarasus: kiekvienas žingsnis svarbus ir mūsų sveikatai, ir miestui“, – teigiama Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro pateiktoje informacijoje.

  • Smalvuose masažų projektas pritraukė 3 kartus daugiau žmonių: ką tai sako apie stresą regione

    Smalvuose masažų projektas pritraukė 3 kartus daugiau žmonių: ką tai sako apie stresą regione

    Smalvų bendruomenė šiais metais įgyvendino Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektą „Balansas: kūno ir psichikos stiprinimas per masažą“. Jo tikslas buvo paprastas, bet aktualus: sudaryti sąlygas vietos gyventojams lengviau pasirūpinti fizine ir emocine savijauta neišvykstant iš savo gyvenamosios vietos.

    Projekto metu bendruomenės nariai galėjo pasinaudoti termomasažine lova, kuri padeda atpalaiduoti raumenis ir mažinti įtampą. Praktikoje tai virto ne tik poilsio procedūra, bet ir konkrečiu paskatinimu skirti laiko reguliariam savijautos gerinimui.

    Per du projekto įgyvendinimo mėnesius paslaugomis pasinaudojo 150 žmonių, nors planuota buvo 50 dalyvių. Toks rezultatas rodo, kad net ir nedidelėse vietovėse, kur paslaugų pasirinkimas įprastai mažesnis, sveikatinimo iniciatyvos gali sulaukti itin didelio poreikio.

    Bendruomenė pabrėžia, kad gyventojams svarbi buvo galimybė gauti paslaugą vietoje, nepatiriant papildomų kelionės išlaidų ir laiko sąnaudų. Dalyviai išskyrė, kad procedūros padėjo sumažinti įtampą, geriau pailsėti ir bent trumpam atsitraukti nuo kasdienio tempo.

    Šis pavyzdys atliepia ir platesnes visuomenės sveikatos tendencijas: augant kalbėjimui apie psichikos sveikatą, vis dažniau ieškoma prieinamų, kasdienybėje pritaikomų būdų įtampai mažinti. Savivaldybių remiami bendruomeniniai projektai neretai tampa vienu iš greičiausių kelių pasiekti žmones, kuriems sveikatinimo paslaugos kitu atveju būtų sunkiau prieinamos.

    Smalvų bendruomenė dėkoja Zarasų rajono savivaldybei už finansinę paramą ir galimybę įgyvendinti iniciatyvą. Organizatorių teigimu, didelis dalyvių skaičius tapo aiškiu signalu, kad panašios priemonės ateityje galėtų būti tęsiamos ir plečiamos.

  • Čikagos tyrimas atskleidė stulbinantį ryšį: nykstantys medžiai mieste siejasi su mirtimis

    Čikagos tyrimas atskleidė stulbinantį ryšį: nykstantys medžiai mieste siejasi su mirtimis

    Naujas tyrimas parodė aiškią sąsają tarp miesto medžių lajos pokyčių ir gyventojų mirtingumo. Mokslininkai analizavo, kaip 2011–2021 metais keitėsi medžių lajų danga skirtinguose Čikagos rajonuose, ir šiuos duomenis sugretino su daugiau nei 220 000 mirties liudijimų įrašų.

    Analizei buvo pasitelkti palydoviniai stebėjimai, o statistiniame modelyje įvertinti ir kiti veiksniai: vasaros temperatūra, oro tarša, gyventojų pajamos, populiacijos dydis bei demografinė sudėtis. Tyrėjai siekė atskirti medžių dangos poveikį nuo aplinkos ir socialinių aplinkybių, kurios miestuose dažnai persidengia.

    Rezultatai parodė, kad svarbiausias veiksnys buvo ne vien bendras medžių kiekis, o jo kaita bėgant metams. Ten, kur medžių lajų danga augo, mirčių skaičius mažėjo, o ryšys ypač išryškėjo vertinant širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ligas.

    Ryškūs skirtumai matyti ir miesto žemėlapyje: pietiniai ir vakariniai Čikagos rajonai dažniau buvo karštesni vasarą, prarado daugiau medžių lajų ploto ir pasižymėjo didesniu mirtingumu. Tuo metu vėsesnėse teritorijose prie Mičigano ežero mirtingumo rodikliai buvo mažesni, o šalia miesto miškų rezervatų išsiskyrė didesne medžių danga.

    Tyrimo autoriai pabrėžė, kad vien medžių sodinimas nėra greitas sprendimas. Jauni medžiai ilgai nekuria tokio pavėsio, kuris realiai mažintų kaitrą, o subrendę medžiai šį efektą suteikia jau dabar, todėl jų netektis dėl ligų, audrų ar statybų gali per trumpą laiką panaikinti daugelio metų naudą.

    Modeliuojant scenarijų, kuriame Čikaga kasmet didintų medžių lajų dangą maždaug 0,03 proc., tai atitiktų apie 14 000 pasodintų medžių per metus. Pagal skaičiavimus, toks nuoseklus augimas galėtų būti siejamas su maždaug 105 mažiau mirčių per metus.

    Mokslininkai aiškina, kad medžiai pirmiausia saugo nuo karščio padarinių, mažindami vadinamąjį miesto šilumos salos efektą, kai tankiai užstatytos teritorijos įkaista labiau nei aplinka. Kartu medžių danga gali prisidėti ir prie geresnės oro kokybės, mažesnio streso bei didesnio žmonių fizinio aktyvumo, o tai netiesiogiai veikia sveikatos rodiklius.

    Didėjant klimato kaitos poveikiui ir dažnėjant karščio bangoms, miesto medžiai vis dažniau vertinami kaip visuomenės sveikatos infrastruktūros dalis. Tai reiškia, kad miestams svarbu ne tik sodinti naujus želdinius, bet ir kryptingai prižiūrėti esamus, ypač saugant subrendusius medžius, kurie karščių metu duoda didžiausią naudą.

  • Nemokamos senjorų mankštos Zarasuose grįžta: kur ir kada prisijungti, kad savijauta gerėtų

    Nemokamos senjorų mankštos Zarasuose grįžta: kur ir kada prisijungti, kad savijauta gerėtų

    Kada ir kur vyks užsiėmimai

    Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras atnaujina nemokamas mankštas vyresnio amžiaus gyventojams. Kviečiami tiek anksčiau dalyvavę, tiek pirmą kartą norintys prisijungti senjorai.

    Užsiėmimai vyks kiekvieną antradienį 12.00 valandą Zarasų rajono socialinių paslaugų centre, Malūno g. 2, Zarasuose, antrame aukšte. Organizatoriai ragina atvykti šiek tiek anksčiau, kad būtų galima patogiai pasiruošti mankštai.

    Kuo naudingas reguliarus judėjimas

    Reguliarus fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje siejamas su geresniu judrumu, raumenų jėgos palaikymu ir pusiausvyros gerinimu. Tokios veiklos gali padėti mažinti griuvimų riziką, lengvinti kasdienius judesius ir gerinti bendrą savijautą.

    Ne mažiau svarbi ir socialinė nauda: grupinės mankštos suteikia progą išeiti iš namų, pabendrauti, sustiprinti motyvaciją judėti. Daugeliui senjorų tai tampa pastoviu savaitės ritmu, padedančiu palaikyti aktyvesnį gyvenimo būdą.

    Registracija ir kontaktai

    Pasiteirauti dėl dalyvavimo ir papildomos informacijos galima telefonu +370 673 73009. Veikla finansuojama Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis.

    Organizatoriai primena, kad mankštos pritaikomos vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau kiekvienas dalyvis turėtų įsivertinti savo savijautą ir, jei kyla abejonių dėl sveikatos būklės, pasitarti su gydytoju. Patariama vilkėti patogią aprangą ir avėti neslidžią avalynę.

  • Robėti grybai krepšyje? Ekspertai įspėja, kada dar galima valgyti, o kada mesti lauk

    Robėti grybai krepšyje? Ekspertai įspėja, kada dar galima valgyti, o kada mesti lauk

    Rudeniui įsibėgėjus miškuose daugėja grybautojų, tačiau kartu auga ir klaidų rizika. Specialistai primena paprastą taisyklę: rinkti verta tik tuos valgomuosius grybus, kuriuos atpažįstate be menkiausios abejonės, nes dalis valgomų rūšių yra panašios į nuodingas.

    Taip pat svarbu, kaip grybai laikomi dar miške. Juos rekomenduojama dėti į pintinę, o ne į plastikinius maišelius, nes šilumoje ir be oro cirkuliacijos grybai greičiau sušunta, pradeda irti ir gali tapti nesaugūs vartoti net tada, kai rūšis yra valgoma.

    Kitas dažnas klausimas grybaujant – ką daryti, jei grybe matyti kirmėlių ar lervų išgraužtų kanalėlių. Pats toks vaizdas nereiškia, kad grybas nuodingas, tačiau gali rodyti, kad jis jau pradėjęs irti, o tai didina virškinimo sutrikimų riziką.

    Pasak visuomenės sveikatos specialistų, šiek tiek pažeistus valgomuosius grybus kai kurie grybautojai išvalo nupjaudami pažeistas vietas, o likusią dalį gerai termiškai apdoroja. Vis dėlto akcentuojama, kad tokia praktika tinkama tik tada, kai pažeidimai nedideli, o grybas išlieka tvirtas, be nemalonaus kvapo ir be gleivėtumo.

    Jei grybas minkštas, suglebęs, gumbuotas, trupa arba viduje matyti daug išėstų ertmių, jo geriau neimti į krepšį. Tokiuose grybuose gali būti prisikaupę vabzdžių išskyrų, o irimo procesai sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis, todėl didėja apsinuodijimo maistu tikimybė.

    Grybų sukirmijimą smarkiai lemia ir orai. Šiltesnėmis vasaros ir ankstyvo rudens savaitėmis vabzdžiai aktyvesni, jų lervos vystosi greičiau, todėl net jauni grybai gali būti pažeisti, o vėsesniu laikotarpiu ir po pirmųjų šalnų tokių radinių paprastai sumažėja.

    Skiriasi ir rūšys: minkštesnio, kvapnesnio minkštimo grybai dažniau nukenčia nuo lervų, o kai kurios rūšys paprastai būna atsparesnės. Grįžus namo patariama grybus perrinkti dar kartą, nepalikti jų šiltai ilgoms valandoms ir kuo greičiau paruošti, nes net valgomas grybas greitai genda.

    Apsinuodijimo rizika ypač išauga, jei suvalgius grybų pasireiškia pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas, silpnumas ar svaigulys. Tokiais atvejais specialistai ragina nedelsti ir kreiptis į medikus, o jei įmanoma, išsaugoti patiekalo ar grybų likučius, kad būtų lengviau įvertinti situaciją.

  • Kaimynas prie tvoros pastatė dvokiančių atliekų konteinerį: ar galite priversti jį patraukti?

    Kaimynas prie tvoros pastatė dvokiančių atliekų konteinerį: ar galite priversti jį patraukti?

    Kai atliekų konteineris pastatomas visai prie sklypo ribos, nemalonūs kvapai, vabzdžiai ar graužikai greitai tampa ne tik buities, bet ir kaimynystės konflikto priežastimi. Iš pirmo žvilgsnio tai menka detalė, tačiau ji gali tiesiogiai paveikti gyvenimo kokybę kitoje tvoros pusėje.

    Lietuvoje atliekų laikino surinkimo vietos daugiabučių ir tankesnės statybos teritorijose dažniausiai vertinamos per higienos ir statybos reikalavimus, o konkrečias tvarkas neretai detalizuoja savivaldybių taisyklės. Todėl pirmas žingsnis ginče su kaimynu yra pasitikrinti, kokie reikalavimai galioja būtent jūsų savivaldybėje ir teritorijos užstatymo tipui.

    Kada įsikiša įstatymai?

    Nors individualių namų kvartaluose konteinerio vieta dažnai paliekama savininko sprendimui, tai nereiškia, kad galima elgtis kaip norint. Jei kvapai ar kitos pasekmės tampa nuolatinės ir akivaizdžiai trukdo naudotis savo sklypu, situacija gali būti vertinama kaip kaimynų teisėtų interesų pažeidimas.

    Praktiškai ginčas dažniausiai sukasi ne apie patį konteinerį, o apie sukuriamą taršą ir nepatogumus. Ypač tai aktualu vasarą, kai mišrios atliekos greičiau genda, o netvarkingai uždaromi dangčiai ar per retai išvežamos šiukšlės sustiprina kvapą.

    Ką daryti pirmiausia?

    Dažniausiai efektyviausia pradėti nuo paprasto sprendimo: ramiai pasiūlyti kaimynui perkelti konteinerį į neutralesnę sklypo vietą, atokiau nuo tvoros, langų ar terasos. Kartais užtenka ir techninių priemonių, pavyzdžiui, sandaraus konteinerio, papildomos dangos, aptvėrimo ar pavėsinės, kuri mažina kvapų sklaidą.

    Jei susitarti nepavyksta, verta fiksuoti problemą: užrašyti datas, kada kvapas ypač juntamas, ar pastebimi kenkėjai, ar atliekos laikomos ne pagal paskirtį. Tokia informacija praverčia, jei vėliau tenka kreiptis į savivaldybę, bendriją, administratorių ar atsakingas tarnybas.

    Kada verta kreiptis į institucijas?

    Jeigu konteineris naudojamas netvarkingai, atliekos laikomos atvirai, bėga skysčiai, kaupiasi šiukšlės šalia ar akivaizdžiai pritraukiami kenkėjai, galima kreiptis į savivaldybę dėl atliekų tvarkymo taisyklių laikymosi. Kai situacija susijusi su galimu nehigienišku elgesiu ar kenkėjų plitimu, aktualus ir visuomenės sveikatos aspektas.

    Teisiniu požiūriu svarbu suprasti, kad net ir nesant aiškiai įvardyto minimalaus atstumo individualių namų teritorijose, kenkimas kaimynui per kvapus ar kitą poveikį nėra laikomas norma. Tokiais atvejais vertinama, ar neperžengiamos protingumo ribos, ar nepažeidžiama teisė ramiai naudotis savo turtu.

    Ekspertai pabrėžia, kad ilguoju laikotarpiu pigiausiai kainuoja ne ginčai, o prevencija: uždara, tvarkinga atliekų laikymo vieta, reguliarus išvežimas ir aiškus rūšiavimas. Tai mažina kvapus, kenkėjų riziką ir padeda išvengti eskalacijos, kai paprastas konteineris tampa ilgalaikiu konfliktu.

  • Mokslininkai suskaičiavo: kondicionierius per karščius gali sumažinti mirčių skaičių 57 proc.

    Mokslininkai suskaičiavo: kondicionierius per karščius gali sumažinti mirčių skaičių 57 proc.

    Ką parodė Jeilio tyrimas

    Karščio bangos vis dažniau tampa ne tik nepatogumu, bet ir realia grėsme sveikatai bei gyvybei. Jeilio universiteto mokslininkai nustatė, kad namų ūkiuose naudojamas oro kondicionierius su karščiu susijusių mirčių riziką gali sumažinti 57 proc.

    Tyrimas išsiskiria tuo, kad vertino ne vien kondicionieriaus turėjimą, o faktinį jo naudojimą. Analizuoti 3 108 JAV grafysčių 2010–2020 metų duomenys, kurie sieti su temperatūrų pokyčiais ir mirtingumo statistika.

    Kodėl ne visada daugiau reiškia geriau

    Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad didėjant kondicionavimo intensyvumui nauda neauga be ribų. Pasiekus tam tikrą naudojimo lygį, apsauginis efektas ima silpnėti, o dalis vėsinimo gali būti „iššvaistoma“ dienomis, kai karštis dar nėra ekstremalus.

    „Mūsų duomenų rinkinys leido susieti kondicionierių naudojimą su mirtingumu ir temperatūra reikšmingu geografiniu mastu“, – sakė vienas tyrimo bendraautorių, energetikos sistemų profesorius Narasimha Rao.

    Rizika niekur nedingsta, ypač per ekstremalius karščius

    Tyrimas pabrėžia, kad net ir plačiai naudojamas kondicionavimas visiškai neeliminuoja pavojaus. Esant pačioms aukščiausioms temperatūroms, mirtingumo rizika vėl ima augti, todėl vien techninio vėsinimo gali nepakakti.

    Vis dėlto bendras efektas išlieka labai ryškus: skaičiuojama, kad kondicionierių naudojimas galėjo padėti išvengti daugiau nei 5 000 mirčių per metus. Tai rodo, kad vėsinimas karščio bangų metu yra svarbi visuomenės sveikatos priemonė, o ne vien komforto klausimas.

    Energijos kaina ir socialinė nelygybė

    Dar viena svarbi įžvalga susijusi su išlaidomis energijai. Daugiau nei ketvirtadalis analizuotų namų ūkių nurodė sunkiai apmokantys elektros sąskaitas, todėl dalis žmonių riboja kondicionavimą būtent tada, kai jis labiausiai reikalingas.

    „Kai kurie įjungia kondicionierių, o kiti turi rinktis ir ištverti karštį, kad sutaupytų pinigų maistui“, – teigė prof. N. Rao.

    Mokslininkai pažymi, kad sprendimai turėtų būti platesni nei vien kondicionierių prieinamumas. Tarp prioritetų įvardijamas ir miestų žalinimas, nes medžiai, pavėsis ir mažesnis įkaitimas gali sumažinti karščio poveikį dar prieš prireikiant intensyvaus vėsinimo.

  • Karo smogas po Rusijos smūgių: ekologė paaiškino, kas ore pavojingiausia ir kaip saugotis

    Po Rusijos atakų Ukrainos miestuose ore dažnai susidaro vadinamasis karo smogas: dūmų, dulkių ir cheminių junginių mišinys, kuris gali paveikti kvėpavimo takus bei bendrą savijautą. Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla ne vien nuo matomų dūmų, bet ir nuo smulkiųjų dalelių bei nematomų dujų.

    Ukrainos visuomeninių aplinkosaugos organizacijų atstovė, ekologė Tetiana Timočko aiškino, kad sprogmenų ir raketų detonavimo metu į aplinką patenka įvairūs oksidai, o dalis jų susidaro junginiams reaguojant su deguonimi. Dėl šių reakcijų oro sudėtis trumpam gali tapti gerokai toksiškesnė, ypač jei kartu kyla gaisrai.

    „Oro būklė blogėja dviem būdais: tiesiogiai nuo sprogimų ir netiesiogiai nuo gaisrų gyvenamuosiuose kvartaluose, pramonės teritorijose ar ekosistemose. Netiesioginis poveikis dažnai trunka ilgiau ir būna reikšmingesnis“, – sakė Tetiana Timočko.

    Ekspertų vertinimu, po apšaudymų ir degimo į orą gali patekti anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros junginiai, suodžiai, smulkiosios kietosios dalelės, taip pat sunkieji metalai ir kiti degimo produktai. Pavojus didėja, kai dega plastikai, naftos produktai ar įvairios buitinės medžiagos, nes tuomet susidaro papildomi dirgikliai ir toksinai.

    Ekologė atkreipė dėmesį, kad kai kuriuose raketų ar jų kuro komponentuose gali būti itin toksiškų medžiagų, kurios didelėmis koncentracijomis pavojingos centrinei nervų sistemai ir kvėpavimo takams. Pasak jos, net jei koncentracijos mažesnės, kelių valandų poveikis gali sukelti galvos skausmą, pykinimą, akių ir gerklės perštėjimą bei dusulį, ypač jautresniems žmonėms.

    Pirmas signalas, kad ore padaugėjo teršalų, dažniausiai būna matomas dūmų stulpas ar tvyrantis degėsių kvapas. Tokiais atvejais specialistai rekomenduoja kuo greičiau pasitraukti nuo dūmų krypties ir rinktis uždaras patalpas, nes atviroje erdvėje teršalai lengviau patenka į kvėpavimo takus.

    Jei tenka trumpam būti lauke, patariama kvėpuoti per tankų drėgną audinį, nes drėgmė padeda sulaikyti dalį dalelių. Timočko pabrėžė, kad paprastos medicininės kaukės dažnai nesuteikia pakankamos apsaugos nuo smulkiųjų dalelių ir dūmų, todėl svarbiau kuo greičiau sumažinti buvimo lauke laiką.

    Grįžus į patalpas rekomenduojama uždaryti langus, vengti skersvėjų ir atlikti drėgną valymą, nes dalis teršalų nusėda ant paviršių ir vėliau gali būti pakeliami į orą. Jei namuose yra oro valytuvas su HEPA filtru, jis gali padėti sumažinti kietųjų dalelių kiekį, tačiau tai nėra universali priemonė nuo visų galimų cheminių junginių.

    Didesnė rizika kyla vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems astma, lėtine obstrukcine plaučių liga ar širdies ir kraujagyslių ligomis. Jei po dūmų poveikio atsiranda stiprus dusulys, krūtinės skausmas, sąmonės sutrikimai ar būklė greitai blogėja, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į medikus.

    Pastaraisiais mėnesiais, intensyvėjant smūgiams Ukrainos miestuose, vis dažniau akcentuojamas ir ilgalaikis poveikis aplinkai: užterštas dirvožemis, suodžių ir sunkiųjų metalų nusėdimas, pažeistos pramonės zonos. Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad net ir pasibaigus aktyviems gaisrams, oro kokybė gali išlikti prastesnė, todėl svarbu sekti oficialius įspėjimus ir elgtis atsargiai.