CP v2

Tag: Visuomenės sveikata

  • Nemokama, anonimiška pagalba Zarasuose: kur kreiptis dėl alkoholio ir kitų priklausomybių?

    Nemokama, anonimiška pagalba Zarasuose: kur kreiptis dėl alkoholio ir kitų priklausomybių?

    Kada verta kreiptis?

    Priklausomybė dažnai paliečia ne tik patį žmogų, bet ir šeimą, santykius bei kasdienį gyvenimą. Susidūrus su rizikingu ar žalingu alkoholio vartojimu, kitomis priklausomybėmis ar nerimaujant dėl artimojo, svarbu nelaukti, kol situacija taps kritinė.

    Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia gyventojus pasinaudoti priklausomybių konsultanto paslaugomis. Kreiptis galima ir tada, kai žmogus tik abejoja dėl savo vartojimo įpročių ar ieško aiškaus plano, nuo ko pradėti pokyčius.

    Kuo padeda priklausomybių konsultantas?

    Konsultacijos metu įvertinami su vartojimu ar priklausomybe susiję sunkumai, aptariami rizikos veiksniai ir realūs keitimo žingsniai. Daug dėmesio skiriama motyvacijai, praktiniams sprendimams ir saugiam, žmogui priimtinam pokyčių tempui.

    Priklausomybių konsultantas taip pat suteikia informaciją apie gydymo ir pagalbos galimybes, prireikus padeda nukreipti į sveikatos priežiūros įstaigas ar kitas paslaugas. Svarbi dalis yra palaikymas tiems, kurie jau keičia elgesį ar sveiksta po atkryčių.

    Pagalba skirta ne tik vartojančiam žmogui, bet ir jo artimiesiems, kuriems tenka emocinė įtampa, kaltės jausmas ar nežinojimas, kaip kalbėtis ir nustatyti ribas. Konsultacijos gali padėti geriau suprasti priklausomybės mechanizmus ir pasirinkti konstruktyvų elgesį šeimoje.

    Kam skirta ir kaip užsiregistruoti?

    Paslaugos teikiamos asmenims nuo 18 metų. Konsultacijos yra nemokamos, anonimiškos ir konfidencialios, o gydytojo siuntimo nereikia.

    Būtina išankstinė registracija telefonu +370 670 33057. Konsultacijos vyksta adresu Malūno g. 2, Zarasai.

    Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas kreipimasis dažnai padeda išvengti gilesnių sveikatos, finansinių ir santykių krizių. Net vienas pokalbis gali padėti aiškiau įsivardyti situaciją ir pasirinkti tinkamiausią pagalbos kelią.

  • Zarasų maudyklos patikrintos: naujausi tyrimai parodė, ar vanduo saugus poilsiautojams

    Zarasų maudyklos patikrintos: naujausi tyrimai parodė, ar vanduo saugus poilsiautojams

    2026 metų rugpjūčio 16 dieną atlikti Zarasų rajono savivaldybės maudyklų vandens mikrobiologinių tyrimų rezultatai parodė, kad vandens kokybė atitinka higienos normos HN 92:2018 reikalavimus. Tyrimus atliko akredituota laboratorija, o vertinimas pagrįstas privalomais rodikliais.

    Maudyklų vandens stebėsena Zarasų rajone vykdoma reguliariai viso maudymosi sezono metu. Mėginiai imami kas dvi savaites, kad būtų laiku pastebėti galimi taršos pokyčiai ir poilsiautojai būtų informuoti apie saugias maudynių sąlygas.

    Kas tiksliai tiriama?

    Vertinant maudyklų vandens saugą, didžiausias dėmesys skiriamas bakterijoms, kurios gali rodyti fekalinę taršą ir didesnę riziką susirgti žarnyno infekcijomis. Praktikoje tai reiškia, kad tikrinami du pagrindiniai indikatoriai, taikomi visoje Europos Sąjungoje.

    Vienas rodiklis yra žarniniai enterokokai, kurių leistina riba yra iki 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų vandens. Kitas rodiklis yra žarninės lazdelės (E. coli), kurių leistina riba yra iki 1 000 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų vandens.

    Kodėl rezultatų gali prireikti net ir „švariame“ ežere?

    Net ir vizualiai skaidrus vanduo ne visada reiškia, kad jis mikrobiologiškai saugus. Bakterijų rodikliai gali padidėti po stipresnių liūčių, kai į telkinius nuplaunamos teršalų dalelės, taip pat dėl gausesnio poilsiautojų srauto ar laukinių gyvūnų poveikio pakrantėse.

    Specialistai pabrėžia, kad reguliari stebėsena leidžia ne tik įvertinti esamą situaciją, bet ir greitai reaguoti, jei rodikliai pablogėtų. Tokiais atvejais savivaldybės paprastai organizuoja papildomus tyrimus ir, jei reikia, laikinai riboja maudynes konkrečioje vietoje.

    Kaip finansuojama stebėsena?

    Zarasų rajono maudyklų stebėsenos programa finansuojama savivaldybės Visuomenės sveikatos specialiosios programos rėmimo lėšomis. Savivaldybė nurodo, kad tokiu būdu užtikrinamas nuoseklus tyrimų grafikas ir galimybė pasitelkti akredituotą laboratoriją.

    Gyventojams ir svečiams rekomenduojama sekti savivaldybės skelbiamą informaciją viso sezono metu, ypač po audrų ar ilgiau trunkančių liūčių. Tai padeda pasirinkti saugiausias vietas maudynėms ir išvengti su vandeniu plintančių susirgimų.

  • Tyrimai parodė blogą žinią: Gineitiškių ežere vanduo užterštas, maudytis laikinai nerekomenduojama

    Tyrimai parodė blogą žinią: Gineitiškių ežere vanduo užterštas, maudytis laikinai nerekomenduojama

    Vilniaus rajone rugpjūčio 21 dieną atlikti maudyklų vandens mikrobiologiniai tyrimai parodė, kad dauguma telkinių šiuo metu yra tinkami poilsiui. Iš 13 patikrintų vandens telkinių 12 atitiko higienos reikalavimus.

    Vis dėlto Gineitiškių ežere nustatyta padidėjusi mikrobiologinė tarša, viršijanti leistinas ribines vertes. Dėl šios priežasties gyventojams ir svečiams laikinai nerekomenduojama maudytis, kol situacija bus įvertinta pakartotinai.

    Tokio pobūdžio tarša dažniausiai siejama su fekalinės kilmės bakterijomis, kurios į vandenį gali patekti po gausių kritulių, dėl paviršinių nuotekų, taip pat padidėjus poilsiautojų srautams ar suintensyvėjus gyvūnų veiklai pakrantėse. Specialistai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla vaikams ir jautresniems žmonėms, nes užterštas vanduo gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimus ar odos ir akių sudirginimą.

    Artimiausiu metu numatyta atlikti pakartotinius tyrimus, o gavus naujus rezultatus visuomenė bus informuota apie pasikeitusią situaciją. Kol kas patariama rinktis kitas maudymosi vietas ir vengti vandens nurijimo, ypač maudantis su vaikais.

    Tikrintos ir tinkamomis pripažintos šios vietos: Gėlos ežero I ir II paplūdimiai, Raudonojo dvaro, Ilgučių, Vilnojos, Pikeliškių (Žalesas), Aliejūnų ir Asvejos ežerai bei Rudaminos, Nemėžio, Minkelių ir Didžiųjų Kabiškių tvenkiniai. Maudyklų vandens ir smėlio kokybės tyrimus finansuoja Vilniaus rajono savivaldybė.

    Šie patikrinimai yra dalis sezoninės stebėsenos: tai septintasis iš aštuonių šiais metais planuotų tyrimų etapų. Savivaldybės ir visuomenės sveikatos specialistai primena, kad informacija apie maudyklų būklę vasarą gali keistis greitai, todėl prieš vykstant prie vandens verta pasitikrinti naujausius pranešimus.

  • Skubus Ispanijos sprendimas: į Seutą vežamos vakcinos po tuberkuliozės ir niežų atvejų

    Skubus Ispanijos sprendimas: į Seutą vežamos vakcinos po tuberkuliozės ir niežų atvejų

    Ispanijos sveikatos apsaugos ministerija sušaukė skubų susitikimą su autonominių bendruomenių atstovais, siekdama užtikrinti vakcinų tiekimą Seutai. Sprendimas priimtas po to, kai tarp migrantų ir vietos tarnybų užfiksuoti užkrečiamųjų ligų atvejai bei išaugęs sveikatos priežiūros poreikis.

    Viešosios sveikatos komisijos posėdis vyks rugpjūčio 24 dieną nuotoliniu būdu, jame dalyvaus už visuomenės sveikatą atsakingi regionų ir miestų specialistai. Pagrindinis darbotvarkės klausimas – vadinamasis solidarumo mechanizmas, kuris leistų greitai perskirstyti vakcinų atsargas ir pristatyti reikiamas dozes į Seutą.

    Kam skirtos planuojamos vakcinos

    Ministerija nurodo, kad prioritetas – skiepai, mažinantys greito protrūkio riziką gyvenant perpildytose ir laikinose apgyvendinimo vietose. Tarp svarstomų priemonių minimos vakcinos nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės, taip pat apsauga nuo vėjaraupių, poliomielito, stabligės ir difterijos.

    Tokiose situacijose dažniausiai taikomas rizikos valdymo principas: pirmiausia stiprinamas imunitetas prieš infekcijas, kurios plinta oro lašeliniu būdu arba sukelia rimtas komplikacijas, o skiepijimas derinamas su testavimu ir izoliavimo priemonėmis. Tai ypač aktualu, kai dalis žmonių neturi patikimų skiepijimo dokumentų.

    Išaugęs krūvis ir nustatyti atvejai

    Per laikotarpį nuo liepos 31 dienos iki rugpjūčio 14 dienos Seutoje registruota 5 801 medicininė konsultacija, siejama su migracijos krizės sukeltais iššūkiais. Papildomai Raudonojo Kryžiaus operacija Trampolín paplūdimyje suteikė daugiau nei 2 500 konsultacijų, o didžiausias vienos dienos krūvis pasiektas liepos 31 dieną, kai fiksuota 1 149 apsilankymai.

    Taip pat pranešta apie 18 nepilnamečių, kurių Mantoux mėginys buvo teigiamas, ir du patvirtintus tuberkuliozės atvejus. Medikai dar fiksavo kreipimusis dėl gastroenterito, niežų ir impetigo, o kariuomenė nurodė užregistravusi mažiausiai 24 niežų atvejus tarp savo personalo Seutoje.

    Specialistai pabrėžia, kad šios ligos neturėtų būti automatiškai siejamos su migranto statusu. Epidemiologai akcentuoja, jog didžiausią riziką dažniausiai lemia perpildymas, ribotos higienos galimybės, nuolatinis stresas ir sveikatos paslaugų prieinamumo spragos, todėl sprendimų paketas turi apimti ne tik skiepus, bet ir apgyvendinimo bei sanitarinių sąlygų gerinimą.

    Seuta – Ispanijai priklausantis miestas Šiaurės Afrikoje, kur migracijos srautai periodiškai sukelia staigius infrastruktūros ir sveikatos sistemos apkrovos šuolius. Sveikatos institucijų tikslas – užkirsti kelią ligų plitimui ir užtikrinti, kad skiepijimo ir profilaktikos priemonės būtų taikomos greitai, koordinuotai ir saugiai.

  • Tyrimas įspėja: gyvenimas prie judrios gatvės gali didinti Parkinsono riziką – ką rodo skaičiai

    Tyrimas įspėja: gyvenimas prie judrios gatvės gali didinti Parkinsono riziką – ką rodo skaičiai

    Naujas didelės apimties Danijos mokslininkų tyrimas rodo, kad ilgalaikis kelių eismo triukšmas gali būti susijęs su didesne Parkinsono ligos rizika. Autorių teigimu, svarbiausi mechanizmai gali būti miego trikdymas ir lėtinis organizmo stresas.

    Tyrime analizuoti daugiau nei 3 mln. Danijos gyventojų duomenys, vertinant laikotarpį nuo 2000 iki 2017 metų. Į analizę įtraukti vyresni nei 40 metų žmonės, kurie stebėjimo pradžioje Parkinsono liga nesirgo.

    Rezultatai parodė, kad didėjant triukšmui prie labiausiai eismo veikiamos būsto pusės, didėjo ir rizika susirgti Parkinsono liga. Tyrėjai skaičiavo, kad maždaug 11 decibelų triukšmo padidėjimas buvo susijęs su apie 3 proc. didesne rizika.

    Įdomu tai, kad triukšmo poveikis vertintas ir prie tyliausios namo pusės, kuri mažiausiai veikiama eismo. Ten nustatyta, kad maždaug 9 decibelų triukšmo augimas siejosi su apie 4 proc. didesne rizika, o tai pabrėžia, kad svarbu vertinti visą gyvenamąją aplinką, o ne tik vieną tašką.

    Ar gali padėti tyli namo pusė?

    Tyrimas išskyrė ir galimą apsauginį veiksnį: vadinamąją tyliąją pusę, kai viena namo pusė yra bent 10 decibelų tylesnė už kitą. Toks akustinis skirtumas, autorių vertinimu, gali veikti kaip buferis, ypač kai bendras triukšmo fonas yra didelis.

    Gyventojai, neturintys tokios tylesnės erdvės, gali patirti nuolatinį, sunkiai išvengiamą triukšmą, ypač naktimis. Būtent naktinis triukšmas dažniau siejamas su prastesne miego kokybe ir didesniu fiziologiniu streso atsaku.

    Kodėl triukšmas gali būti svarbus?

    Mokslininkai pabrėžia biologinį tikėtiną paaiškinimą: lėtinis triukšmas gali išbalansuoti miegą, o miegas yra svarbus smegenų atsistatymui. Be to, nuolatinis dirgiklis gali skatinti sisteminį stresą, didinti uždegiminius procesus ir oksidacinį stresą, kurie siejami su neurodegeneracija.

    Parkinsono liga yra viena dažniausių neurodegeneracinių ligų pasaulyje, siejama su dopaminą gaminančių neuronų nykimu. Tikslios ligos priežastys iki šiol nėra aiškios, todėl vis daugiau dėmesio skiriama modifikuojamiems aplinkos veiksniams, tarp jų ir triukšmo taršai.

    „Nustatyti keičiamus aplinkos veiksnius yra visuomenės sveikatos prioritetas“, – sakė neurologas ir tyrėjas Fernando Alonso Frech, tyrime nedalyvavęs ekspertas.

    Pasak jo, miesto planavimas, triukšmą mažinančios užtvaros, eismo ribojimas gyvenamuosiuose rajonuose ir būsto projektavimas su mažiau triukšmo veikiamomis poilsio zonomis gali turėti reikšmingą poveikį. Tai ypač aktualu, nes eismo triukšmą kasdien patiria didelė gyventojų dalis.

  • Vėjo turbinų infragarsas ir sveikata: dešimtmetį trukęs tyrimas nerado poveikio 120 000 namų

    Vėjo turbinų infragarsas ir sveikata: dešimtmetį trukęs tyrimas nerado poveikio 120 000 namų

    Vėjo jėgainės dažnai apibūdinamos ne tik kaip klimato kaitą mažinanti technologija, bet ir kaip triukšmo šaltinis, keliantis nerimą daliai šalia gyvenančių žmonių. Diskusijose kartojamas argumentas, kad ypač žemo dažnio garsas, vadinamas infragarsu, esą gali sukelti miego sutrikimus, galvos skausmus ar nerimą.

    Pastarąjį dešimtmetį sukaupti didesnės apimties duomenys šiuos nuogąstavimus leido patikrinti realiomis sąlygomis, o ne vien laboratorijoje. Tyrėjų išvada paprasta: gyvenimas įprastais atstumais nuo vėjo turbinų neparodė aptinkamo neigiamo poveikio gyventojų sveikatai.

    Kas yra infragarsas?

    Infragarsas yra garso bangos, kurių dažnis mažesnis nei 20 hercų, todėl žmogaus ausis jų paprastai sąmoningai negirdi. Vis dėlto tokios vibracijos gali būti juntamos kaip labai žemas, ritmiškas pulsavimas, ypač esant arti galingų mechanizmų.

    Infragarsą skleidžia ne tik pramoniniai įrenginiai: jis kyla ir gamtoje, pavyzdžiui, per audras, dėl vandenyno bangavimo ar žemės drebėjimų. Kai kurios rūšys, įskaitant dramblius ir didžiuosius banginius, tokiais dažniais naudojasi komunikacijai dideliais atstumais.

    Ką parodė laboratoriniai bandymai?

    Ankstesniuose, kontroliuojamuose tyrimuose buvo taikomi aklieji metodai, kai dalyviai nežino, kokį garsą girdi. Tokiu būdu siekiama sumažinti išankstinių nuostatų įtaką, nes lūkesčiai gali pakeisti savijautos vertinimą.

    Viename iš tokių eksperimentų dešimtys savanorių klausėsi skirtingų aplinkos garsų, tarp jų ir vėjo turbinų, o mokslininkai vertino smegenų aktyvumą bei užduočių atlikimą. Esminių, objektyviai išmatuojamų skirtumų tarp turbinų garso ir kitų foninių garsų nebuvo nustatyta.

    120 000 namų ir dešimt metų duomenų

    Didžiausią svorį diskusijose suteikė tyrimas, kuriame sujungti vėjo turbinų išsidėstymo duomenys ir ilgalaikės gyventojų sveikatos apklausos. Analizėje vertinta daugiau kaip 120 000 JAV namų ūkių, stebint laikotarpį nuo 2011 iki 2023 metų.

    Svarbu tai, kad tyrėjai rėmėsi ne vien subjektyvia savijauta: papildomai buvo tikrinami ir netiesioginiai rodikliai, pavyzdžiui, vaistų nuo miego sutrikimų ar skausmo įsigijimo tendencijos. Rezultatas sutapo su apklausomis: neaptikta patikimo ryšio tarp gyvenimo netoli vėjo jėgainių ir didesnio nemigos, nerimo, depresijos ar galvos skausmų paplitimo.

    „Didelės apimties duomenys nerodo, kad įprastais atstumais nuo vėjo turbinų infragarsas sukeltų išmatuojamą žalą sveikatai“, – teigiama tyrimo apibendrinime.

    Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį į reiškinį, kai neigiami lūkesčiai sustiprina simptomų pojūtį, net jei objektyvi priežastis nepatvirtinama. Tokiu atveju žmonės, iš anksto neigiamai nusiteikę vėjo jėgainių atžvilgiu, gali dažniau pranešti apie prastesnę savijautą, nors matuojami rodikliai skirtumų nerodo.

    Šie rezultatai nereiškia, kad bendruomenių patirtys turi būti nuvertinamos, nes triukšmo dirginimas ir miego kokybės suprastėjimas gali pasireikšti šalia įvairių infrastruktūros objektų. Tačiau sukaupti duomenys leidžia aiškiau atskirti realų kasdienį diskomfortą nuo baimės, kad infragarsas savaime sukelia ilgalaikę sveikatos žalą.

  • Lenkijos „Focus“ mokslas: kas slepiasi po populiaria rubrika ir kodėl ji tampa vis svarbesnė?

    Lenkijos „Focus“ mokslas: kas slepiasi po populiaria rubrika ir kodėl ji tampa vis svarbesnė?

    Lenkijos portalo „Focus“ rubrika „Nauka“ pateikiama kaip vieta, kurioje kaupiamas su mokslu susijęs turinys, tačiau pats aprašymas rodo platesnį tikslą. Akcentuojamas gyvenimo būdas ir kasdieniai pasirinkimai, o mokslas čia tampa priemone aiškinti, kas realiai veikia žmonių gyvenimo kokybę.

    Toks modelis atspindi bendrą Europos žiniasklaidos kryptį: mokslinės temos vis dažniau pateikiamos per sveikatos, namų, kelionių, kultūros ir santykių prizmę. Redakcijos siekia ne tik pristatyti tyrimų rezultatus, bet ir paaiškinti jų praktinę reikšmę skaitytojui.

    Kas šiandien laikoma mokslo turiniu?

    Pastaraisiais metais „mokslo“ skiltis daugelyje portalų nebėra vien astronomija ar laboratoriniai atradimai. Ji apima visuomenės sveikatą, psichologiją, mitybą, miegą, rizikų vertinimą ir net technologijų poveikį kasdienybei, ypač kai tyrimai pateikia aiškias rekomendacijas.

    Tokį turinį stipriai veikia ir pandemijos palikimas, kai išaugo visuomenės poreikis patikimai suprasti duomenis, riziką ir prevenciją. Dėl to skaitytojai vis dažniau tikisi aiškiai atskirtų faktų, konteksto ir paaiškinimo, kuo vienas tyrimas skiriasi nuo ilgalaikių mokslinių išvadų.

    DI ir informacijos patikimumo klausimas

    Augant DI įrankių naudojimui redakcijose ir socialiniuose tinkluose, mokslo temose ypač svarbus tampa patikimumas. Daugėja generuoto turinio, tačiau kartu didėja ir klaidų, netikslių vertimų ar pernelyg supaprastintų išvadų rizika.

    Dėl to didesnę vertę įgauna aiškiai suredaguoti tekstai, kurie remiasi patikrintais šaltiniais, o teiginius susieja su platesniu kontekstu. Skaitytojams svarbu suprasti ne tik kas teigiama, bet ir kodėl tai pagrįsta bei kokios yra ribos.

    Kodėl tokios rubrikos tampa svarbesnės?

    Gyvenimo būdo žurnalistika, paremta mokslu, tampa atsvara nuomonėms ir sensacingoms interpretacijoms. Ji padeda priimti sprendimus dėl sveikatos, įpročių ir rizikų, ypač kai informacijos srautas didelis, o dėmesio trukmė trumpėja.

    „Focus“ aprašymas rodo, kad rubrika orientuota į kasdienį pritaikomumą, o ne vien į naujienų apie atradimus srautą. Tokia kryptis leidžia mokslines temas integruoti į plačiai skaitomą formatą, išlaikant aiškumą ir naudą auditorijai.

  • Leptospirozės sezonas: medikai įspėja, kur tyko infekcija ir kaip jos išvengti poilsiaujant

    Šiltuoju metų laiku padidėja leptospirozės rizika – tai bakterinė zoonozinė infekcija, kuria žmogus užsikrečia nuo gyvūnų arba užterštos aplinkos. Liga dažniau fiksuojama pavasarį ir vasarą, kai daugiau laiko leidžiama prie vandens telkinių, dirbama sode ar ūkyje, kontaktuojama su gyvūnais.

    Leptospirozę sukelia leptospirų bakterijos, kurios gali patekti į organizmą per pažeistą odą ar gleivines. Neretai užtenka nedidelio įbrėžimo, kad infekcija patektų, pavyzdžiui, maudantis ar dirbant su šlapiu dirvožemiu, kuris užterštas gyvūnų šlapimu.

    Kaip plinta infekcija

    Pagrindiniai užkrato rezervuarai gamtoje yra graužikai, ypač žiurkės ir pelės, taip pat šunys bei ūkiniai gyvūnai. Bakterijos su jų šlapimu patenka į vandenį ir dirvožemį, o žmogus užsikrečia patekus užterštam vandeniui ar purvui ant odos, į akis, nosį ar burną.

    Didžiausia rizika siejama su maudynėmis ir žvejyba vandens telkiniuose, taip pat su darbais daržuose ir ūkiuose, kai rankos ar kojos dažnai būna drėgnos, o oda gali būti pažeista. Rizika gali didėti po stiprių liūčių ar potvynių, kai užterštas vanduo plačiau pasklinda aplinkoje.

    Simptomai ir galimos komplikacijos

    Inkubacinis laikotarpis dažniausiai trunka nuo 2 iki 30 dienų, o simptomai neretai pasireiškia per 7–14 dienų. Dažniausi požymiai yra karščiavimas, šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmai, pykinimas, vėmimas ar viduriavimas, akių paraudimas.

    Daliai sergančiųjų liga gali komplikuotis, ypač jei laiku nesikreipiama į medikus. Sunkesniais atvejais galimi inkstų ar kepenų pažeidimai, meningitas, kvėpavimo sutrikimai, o gelta ir ryškus silpnumas laikomi signalais nedelsti ir skubiai įvertinti būklę gydymo įstaigoje.

    Kaip apsisaugoti poilsiaujant

    Specialistai pataria maudytis tik oficialiai tam pritaikytose vietose ir vengti neaiškių, užžėlusių, užterštų vandens telkinių, ypač po liūčių. Jei ant kūno yra įpjovimų ar nubrozdinimų, juos verta užklijuoti vandeniui atspariu pleistru, o po maudynių nusiprausti po dušu.

    Kasdienėje aplinkoje svarbu kruopščiai plauti rankas po darbo sode, kontakto su gyvūnais ar jų išskyromis, taip pat vartoti tik saugų vandenį ir laikytis maisto higienos. Turintiems šunį rekomenduojama laikytis veterinaro sudaryto vakcinacijos plano, o namų ir ūkio patalpose – nuosekliai kontroliuoti graužikus.

    „Jei po maudynių ar darbo su šlapiu dirvožemiu staiga pakilo temperatūra ir atsirado raumenų skausmai, neatidėliokite ir kreipkitės į gydytoją“, – pabrėžia infekcinių ligų specialistai.

  • Prancūzijoje pasveiko pirmasis Ebolos atvejis: ministrė paaiškino, kaip suvaldyta rizika

    Prancūzijoje pasveiko pirmasis Ebolos atvejis: ministrė paaiškino, kaip suvaldyta rizika

    Pirmasis atvejis Prancūzijoje

    Prancūzijos sveikatos apsaugos ministrė Stéphanie Rist pranešė, kad pirmasis Prancūzijoje diagnozuotas Ebolos viruso atvejis pasveiko ir buvo išleistas iš ligoninės. Pasak ministrės, tai patvirtinta gavus du neigiamus PGR tyrimų rezultatus, po kurių pacientas galėjo saugiai grįžti namo.

    Pacientas yra humanitarinės pagalbos gydytojas, į Prancūziją atvykęs birželio 23 dieną skrydžiu iš Kongo Demokratinės Respublikos. Pranešama, kad į lėktuvą jis įlipo jausdamas lengvą galvos skausmą, tačiau kelionės metu savijauta pablogėjo.

    Izoliacija ir kontaktų stebėsena

    Vos atvykus į Prancūzijos teritoriją pacientas buvo izoliuotas, o gydymas ir stebėsena vyko laikantis nustatytų infekcijų kontrolės protokolų. Ministrė akcentavo, kad ligos eiga buvo lengva, o žmogus nuolat prižiūrėtas medikų.

    Taip pat nustatyti penki galimi artimi kontaktai, kurie buvo paprašyti 21 dieną likti namuose izoliacijoje. Toks laikotarpis atitinka įprastą Ebolos inkubacinio periodo viršutinę ribą, todėl stebėsena leidžia laiku pastebėti galimus simptomus ir sumažinti tolimesnio plitimo riziką.

    Ką svarbu žinoti apie Ebolą

    Ebolos virusas gali sukelti hemoraginę karštligę, kuri daliai pacientų baigiasi mirtimi, ypač jei pagalba suteikiama per vėlai. Vis dėlto Ebolai nebūdingas lengvas plitimas oru, o didžiausia rizika siejama su tiesioginiu kontaktu su užsikrėtusio žmogaus kūno skysčiais.

    Kongo Demokratinėje Respublikoje, kur liga tebesklinda, iki liepos 3 dienos buvo fiksuota mažiausiai 452 mirtys. Pranešta ir apie atvejį Kisanganyje, dideliame mieste, esančiame apie 600 kilometrų nuo protrūkio epicentro, todėl sveikatos tarnybos regione išlieka budrios.

    „Po dviejų neigiamų PGR testų pacientas pasveiko ir galėjo saugiai grįžti namo“, – sakė Stéphanie Rist.

  • Karščio paradoksas: kodėl aštrus maistas gali vėsinti organizmą, bet kai kam jis pavojingas

    Karštomis dienomis daugelis instinktyviai vengia aštrių patiekalų, nes atrodo, kad jie dar labiau įkaitina kūną. Vis dėlto mitybos ir termoreguliacijos principai rodo paradoksą: saikingai vartojamas aštrus maistas kai kuriems žmonėms gali padėti jaustis vėsiau.

    Pagrindinis veikėjas čia yra kapsaicinas – junginys, suteikiantis aitrumą čili pipirams ir kai kuriems kitiems prieskoniams. Jis dirgina šilumos receptorius ir sukelia vadinamąjį „aštrumo karštį“, tačiau kartu aktyvina prakaitavimą ir kraujotakos pokyčius odoje, todėl vėliau sustiprėja šilumos atidavimas aplinkai.

    „Kapsaicinas gali paskatinti organizmo reakcijas, kurios prisideda prie šilumos išsklaidymo, tačiau lemiamas veiksnys yra saikas“, – teigiama visuomenės sveikatos rekomendacijose dėl elgesio per karščius.

    Specialistai pabrėžia, kad karštomis dienomis mitybos pagrindas turėtų būti vanduo ir lengvesni patiekalai. Rekomenduojama rinktis daugiau daržovių, vaisių, vandens bei nesaldintų gėrimų, o riebų, sunkiai virškinamą maistą, taip pat daug druskos ir cukraus turinčius produktus – riboti, nes jie gali apsunkinti savijautą.

    Jeigu norisi aštresnio skonio, dažnai siūloma rinktis lengvus, daug daržovių turinčius patiekalus, kuriuose aitrumas naudojamas kaip prieskonis, o ne pagrindas. Tokiu atveju aštrumas papildo gaivumą, bet neapkrauna virškinimo, o tai ypač svarbu per karščio bangas.

    Vis dėlto aštrus maistas tinka ne visiems. Žmonėms, turintiems virškinamojo trakto problemų, pavyzdžiui, refliuksą, ar sergantiems tam tikromis širdies ir kraujagyslių ligomis, aitresni patiekalai gali sustiprinti nemalonius simptomus, o karštyje tai juntama dar labiau.

    Atsargumas rekomenduojamas ir tiems, kurie linkę į gausų prakaitavimą ar sunkiau toleruoja karštį. Vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms termoreguliacija neretai yra mažiau efektyvi, todėl papildomai keliant kūno temperatūrą aštriu maistu kyla perkaitimo rizika.

    Ekspertai primena, kad karščių metu svarbiausia stebėti savijautą ir nedaryti staigių eksperimentų su mityba. Jei po aštraus maisto jaučiamas galvos svaigimas, silpnumas, pykinimas ar širdies plakimas, vertėtų rinktis švelnesnius patiekalus ir pasirūpinti skysčiais, o prireikus kreiptis į medikus.