CP v2

Tag: Visuomenės sveikata

  • Kėdainių rajono maudyklų vandens ir smėlio tyrimai: 2026 metų birželio 1 dieną paaiškėjo rezultatai

    Kėdainių rajono maudyklų vandens ir smėlio tyrimai: 2026 metų birželio 1 dieną paaiškėjo rezultatai

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi 2026 metų birželio 1 dieną atliko rajono maudyklų vandens ir paplūdimių smėlio tyrimus.

    Šie tyrimai yra maudyklų monitoringo programos dalis, kuria siekiama reguliariai įvertinti poilsiautojams aktualią vandens ir pakrančių aplinkos būklę, ypač prasidedant aktyviam maudynių sezonui.

    Kur atlikti tyrimai?

    Vandens kokybė buvo tiriama 17-oje maudymosi vietų, o paplūdimių smėlis ištirtas 7-iose vietose. Tokia apimtis leidžia savivaldybei palyginti skirtingų telkinių situaciją ir greičiau pastebėti galimus pokyčius.

    Maudyklų stebėsena ypač svarbi po intensyvių liūčių ar kaitros laikotarpių, kai vandens telkiniuose gali sparčiau daugėti mikroorganizmų, o į pakrantes atnešamos papildomos taršos medžiagos.

    Kokie rezultatai ir ką jie reiškia?

    Skelbiama, kad 2026 metų birželio 1 dieną atliktų vandens ir smėlio tyrimų rezultatai rodo, jog maudytis rajono maudyklose yra saugu. Tai reiškia, kad tirtuose mėginiuose nenustatyta rodiklių, dėl kurių įprastai būtų rekomenduojama riboti maudynes ar taikyti papildomas atsargumo priemones.

    Praktikoje toks vertinimas poilsiautojams svarbus ne tik dėl patogumo, bet ir dėl sveikatos: prastesnės kokybės vanduo dažniausiai siejamas su didesne virškinamojo trakto sutrikimų, odos sudirginimo ar akių uždegimų rizika, ypač jautresniems žmonėms ir vaikams.

    Kada planuojami kiti patikrinimai?

    Vykdant savivaldybės finansuojamą maudyklų monitoringo programą, kiti vandens tyrimai Ašarėnos tvenkinyje (Pelėdnagių seniūnijoje) numatyti 2026 metų birželio 15 dieną.

    Kitose Kėdainių rajono maudyklose pakartotiniai vandens tyrimai planuojami 2026 metų birželio 29 dieną. Reguliarus kartojimas leidžia įvertinti, ar situacija išlieka stabili, ir laiku reaguoti, jei vandens kokybė pradėtų blogėti.

  • Biržuose birželio 10 dieną – savivaldybės finansuotų sveikatos programų rezultatų konferencija

    Biržuose birželio 10 dieną – savivaldybės finansuotų sveikatos programų rezultatų konferencija

    2026 metais birželio 10 dieną Biržų švietimo pagalbos tarnyboje (Vytauto g. 32, Biržai) vyks Sveikatos programų ataskaitinė konferencija. Joje bus apžvelgtos iniciatyvos, finansuotos Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis.

    Renginio metu programų vykdytojai pristatys, kokios veiklos buvo įgyvendintos ir kokių rezultatų pasiekta. Taip pat bus dalijamasi praktiniais sprendimais, patirtimis ir gerąja praktika, kuri gali būti pritaikoma planuojant naujus projektus.

    Tokios ataskaitinės konferencijos savivaldybėms svarbios ir dėl skaidrumo, ir dėl realaus poveikio vertinimo, kai lėšos skiriamos gyventojų sveikatos stiprinimui. Įgyvendintų priemonių aptarimas padeda aiškiau matyti, kurios veiklos duoda didžiausią naudą bendruomenei.

    Organizatoriai kviečia dalyvauti visus, kuriems aktualios visuomenės sveikatos stiprinimo priemonės, savivaldybės iniciatyvos ir jų praktiniai rezultatai. Konferencija – proga išgirsti programų įgyvendintojus ir užduoti klausimus apie pasiektus pokyčius.

  • Meras V. Tamulis Vilniuje: kaip visuomenės sveikata gali lėtinti regionų senėjimą ir tuštėjimą

    Meras V. Tamulis Vilniuje: kaip visuomenės sveikata gali lėtinti regionų senėjimą ir tuštėjimą

    Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis Vilniuje dalyvavo diskusijoje apie amžėjimą regionuose ir tai, kaip visuomenės sveikata veikia šį procesą. Renginyje aptarti demografiniai pokyčiai, augantis vyresnio amžiaus gyventojų skaičius ir sprendimai, galintys padėti savivaldybėms išlaikyti gyvybingumą.

    Lietuvoje senėjimo tendencijas skatina mažas gimstamumas ir ilgėjanti gyvenimo trukmė, o dalyje savivaldybių jas dar labiau paaštrina jaunų žmonių migracija į didmiesčius ar užsienį. Ekspertai pabrėžia, kad regionų amžėjimas nėra vien socialinės paramos klausimas, nes jis tiesiogiai veikia darbo rinką, sveikatos paslaugų poreikį ir savivaldybių finansinį tvarumą.

    Diskusijoje akcentuota, kad visuomenės sveikata gali tapti vienu svarbiausių svertų lėtinant neigiamas pasekmes: kuo ilgiau žmonės išlieka darbingi ir savarankiški, tuo mažesnė našta tenka sveikatos ir socialinėms sistemoms. Daug dėmesio skirta prevencijai, lėtinių ligų valdymui, ankstyvajai diagnostikai bei sveikatai palankiai aplinkai, kuri regionuose neretai priklauso nuo savivaldybių sprendimų.

    Ko ieško savivaldybės

    Renginyje dalyvavę savivaldos ir ministerijų atstovai aptarė, kokios priemonės realiai veikia mažesnėse savivaldybėse, kur paslaugų prieinamumas dažnai skiriasi nuo didmiesčių. Tarp svarbiausių krypčių įvardytas šeimos gydytojų, slaugos ir reabilitacijos paslaugų stiprinimas, taip pat geresnis transporto ir pavėžėjimo sprendimų pritaikymas vyresniems žmonėms.

    Taip pat pabrėžta, kad visuomenės sveikatos rodikliai priklauso ne tik nuo gydymo įstaigų, bet ir nuo kasdienių sąlygų: fizinio aktyvumo galimybių, sveikos mitybos prieinamumo, socialinio ryšio ir psichikos sveikatos paslaugų. Regionuose svarbi tampa bendruomenių įtrauktis, nes vienišumas ir atskirtis didina tiek sveikatos rizikas, tiek ankstyvą pasitraukimą iš darbo rinkos.

    Valstybės ir savivaldos vaidmenys

    Diskusijoje kartu su V. Tamuliu dalyvavo Alytaus miesto vicemerė Lina Gaidžiūnaitė, Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Žvinys ir Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Audronė Astrauskienė. Dalyviai akcentavo, kad vienkartinės priemonės nepadės, jei nebus ilgalaikio savivaldybių ir valstybės institucijų susitarimo dėl finansavimo, paslaugų standartų ir specialistų pritraukimo.

    Anot renginio dalyvių, regionų amžėjimas vis dažniau vertinamas kaip kompleksinė problema, kuriai reikia derinti sveikatos, švietimo, užimtumo ir infrastruktūros sprendimus. Susitikime sutarta tęsti gerųjų praktikų apsikeitimą ir ieškoti būdų, kaip prevenciją bei sveikatinimą paversti kasdiene savivaldybių politika, o ne pavieniais projektais.

  • Visagine peržiūrėtos skiepijimo apimtys: kur atsiliekama ir kokių priemonių imsis savivaldybė

    Visagine peržiūrėtos skiepijimo apimtys: kur atsiliekama ir kokių priemonių imsis savivaldybė

    Visagino savivaldybėje surengtas pasitarimas, kuriame aptartos skiepijimo apimtys Visagino savivaldybėje ir visoje Utenos apskrityje. Susitikimo tikslas – įvertinti dabartinę situaciją, identifikuoti silpnąsias vietas ir sutarti dėl veiksmų, kurie padėtų didinti vakcinacijos aprėptis.

    Pasitarime dalyvavo sveikatos priežiūros įstaigų atstovai, visuomenės sveikatos specialistai bei savivaldybės sveikatos reikalų koordinatorius. Dalyviai analizavo turimus rodiklius ir aptarė, kokie praktiniai barjerai dažniausiai trukdo gyventojams laiku pasiskiepyti.

    Kas dažniausiai mažina skiepijimą?

    Nors skiepijimas Lietuvoje yra įprasta ir moksliškai pagrįsta ligų prevencijos priemonė, savivaldybėse vakcinacijos apimtys gali svyruoti dėl kelių priežasčių. Tarp jų dažniausiai minimi informacijos trūkumas, atidėliojimas, ribotas patogus registracijos laikas, taip pat klaidingi įsitikinimai apie skiepų saugumą ar būtinumą.

    Pasitarimo metu kalbėta ir apie tai, kad dalis gyventojų praleidžia numatytus terminus, o vėliau skiepijimo grafiko atnaujinimas tampa sudėtingesnis. Tokiose situacijose ypač svarbus aiškus priminimų mechanizmas ir nuoseklus šeimos gydytojų bei slaugytojų darbas.

    Kokios priemonės gali duoti greičiausią efektą?

    Susitikime aptartos galimos priemonės, kurios realiai galėtų padidinti skiepijimo apimtis. Tarp jų – aktyvesnė gyventojų informavimo kampanija, geriau suderinti registracijos laikai, aiškesnė komunikacija apie skiepų naudą ir rizikas, taip pat bendradarbiavimo stiprinimas tarp savivaldybės, pirminės sveikatos priežiūros įstaigų ir visuomenės sveikatos specialistų.

    Praktikoje didžiausią naudą dažnai duoda paprasti sprendimai: tikslinės žinutės tėvams dėl vaikų profilaktinių skiepų, priminimai apie numatytas dozes bei patogesnės galimybės pasiskiepyti darbo valandomis ar po jų. Savivaldybė pabrėžia, kad svarbu ne tik didinti skaičius, bet ir užtikrinti, jog gyventojai gautų patikimą, aiškiai pateiktą informaciją.

    Kodėl tai svarbu bendruomenei?

    Skiepai išlieka vienu patikimiausių būdų apsaugoti žmones nuo užkrečiamųjų ligų, sumažinti komplikacijų riziką ir hospitalizacijų skaičių. Aukštesnės skiepijimo apimtys padeda saugoti ne tik pasiskiepijusius, bet ir tuos, kurie dėl sveikatos būklės skiepytis negali.

    Visagino savivaldybė akcentuoja, kad savalaikis skiepijimas yra bendruomenės atsparumo dalis, o geresni rodikliai tiesiogiai siejasi su mažesniu protrūkių pavojumi. Tolimesni veiksmai ir konkrečios priemonės turėtų būti derinamos su sveikatos priežiūros įstaigomis, atsižvelgiant į vietos poreikius ir gyventojų įpročius.

  • Anykščių rajone paskirstytas 2026 metų finansavimas visuomenės sveikatos projektams: kam atiteks lėšos

    Anykščių rajone paskirstytas 2026 metų finansavimas visuomenės sveikatos projektams: kam atiteks lėšos

    Sprendimas priimtas gegužės pabaigoje

    Anykščių rajono savivaldybė pranešė paskirsčiusi finansavimą 2026 metais įgyvendinamiems visuomenės sveikatos projektams. Lėšos skiriamos pagal priemonę 4.1.3.03 Visuomenės sveikatos projektų vykdymas.

    Finansavimo skyrimas įformintas administracijos direktoriaus įsakymu, pasirašytu 2026 metų gegužės 28 dieną. Savivaldybė nurodo, kad sprendimas priimtas siekiant užtikrinti suplanuotų veiklų įgyvendinimą savivaldybėje.

    Ko tikimasi iš finansuojamų projektų?

    Visuomenės sveikatos projektai savivaldybėse paprastai orientuojami į ligų prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą, ankstyvą rizikų atpažinimą ir bendruomenės įtraukimą. Tokios iniciatyvos dažnai apima edukacines veiklas, praktinius užsiėmimus ir tikslines programas skirtingoms amžiaus grupėms.

    Savivaldybė pažymi, kad finansuojamų projektų įgyvendinimas turėtų prisidėti prie gyventojų sveikatos raštingumo ir prevencinių priemonių prieinamumo. Įgyvendinimo metu paprastai vertinami pasiekti rodikliai, dalyvių įsitraukimas ir reali nauda bendruomenei.

    Ką svarbu žinoti gyventojams

    Gyventojams aktualiausia tai, kada prasidės konkrečių projektų veiklos ir kaip bus galima jose dalyvauti. Praktikoje informacija apie registraciją, veiklų grafikus ir vietas dažniausiai skelbiama savivaldybės arba partnerių kanalais prieš startą.

    Jei projektai apima tikslines grupes, pavyzdžiui, vaikus, senjorus ar didesnės rizikos gyventojus, kvietimai dalyvauti paprastai formuluojami atskirai. Tokiais atvejais taip pat gali būti taikomi atrankos ar prioritetų kriterijai, kad pagalba pasiektų labiausiai jos reikalingus.

    Anykščių rajono savivaldybė nurodo, kad lėšos paskirstytos projektų įgyvendinimui pagal nustatytą priemonę ir patvirtintą tvarką. Detalesnė informacija apie konkrečius projektus ir jų apimtis paprastai pateikiama kartu su oficialiu lėšų paskirstymu.

  • Varėnos rajono maudyklos patikrintos: Glūko, Glėbo ir kitų ežerų vanduo šiuo metu tinkamas

    Varėnos rajono maudyklos patikrintos: Glūko, Glėbo ir kitų ežerų vanduo šiuo metu tinkamas

    Prasidėjus oficialiam maudymosi sezonui, kuris Lietuvoje tęsiasi nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 15 dienos, Varėnos rajone atlikti pirmieji šių metų maudyklų vandens kokybės tyrimai. Kartu patikrintas ir paplūdimių smėlis, vertinant, ar jame nėra patogeninių kirmėlių ir jų kiaušinėlių.

    Tyrimai vykdomi pagal Lietuvos higienos normą HN 92:2018 Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė. Joje numatyta, kad sezono metu turi būti reguliariai vertinama maudyklų mikrobiologinė tarša, stebimos fizikinės vandens savybės ir galimi taršos šaltiniai, kad poilsis prie vandens būtų saugus.

    Kuriose vietose vanduo tiriamas?

    Varėnos rajone stebimos Glūko, Glėbo, Žiežulio, Kastinio ir Giraitės ežerų maudyklos, taip pat Varėnos I, Stangės, Krivilių III ir Panočių tvenkinių maudymosi vietos. Vandens kokybė vertinama pagal du pagrindinius mikrobiologinius rodiklius: žarnines lazdeles ir žarninius enterokokus.

    Pagal galiojančią tvarką, maudymosi sezono metu mėginiai iš kiekvienos stebimos maudyklos imami reguliariai, o bendras tyrimų skaičius per sezoną paprastai siekia ne mažiau kaip aštuonis kartus. Toks dažnis leidžia greičiau pastebėti galimus vandens kokybės pokyčius po liūčių, karščio bangų ar padidėjusio poilsiautojų srauto.

    Pirmieji rezultatai ir ką jie reiškia

    Pirmųjų šių metų tyrimų rezultatai parodė, kad visų stebimų Varėnos rajono maudyklų vanduo atitinka nustatytus reikalavimus ir šiuo metu yra tinkamas maudytis. Taip pat pranešama, kad smėlio mėginiuose helmintų kiaušinėlių nenustatyta.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vandens kokybė sezono metu gali kisti, todėl svarbu sekti naujausius tyrimų duomenis ir savivaldybių bei visuomenės sveikatos specialistų pranešimus. Po gausių kritulių ar ilgalaikių karščių mikrobiologiniai rodikliai kai kuriose vietose gali suprastėti, ypač jei netoliese yra galimų taršos šaltinių.

    Kada maudynės gali kelti riziką?

    Maudantis mikroorganizmais užterštame vandenyje didėja tikimybė susirgti odos ar akių, ausų infekcijomis, o netyčia nurijus vandens gali pasireikšti virškinamojo trakto sutrikimai, įskaitant gastroenteritą. Didesnė rizika paprastai taikoma vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems nusilpusį imunitetą.

    Jeigu po maudynių atsiranda karščiavimas, vėmimas, viduriavimas, akių ar ausų skausmas, odos bėrimai, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ir paminėti, kad neseniai maudėtės atvirame vandens telkinyje. Taip pat patariama nesimaudyti, jei vanduo akivaizdžiai drumstas, matomos gausios dumblių sankaupos ar juntamas neįprastas kvapas.

  • Neviltį keliantis uodų platinamas virusas artėja prie Europos: mokslininkai įspėja

    Uodų platinamas čikungunijos virusas, ilgą laiką laikytas tropikų ir subtropikų problema, vis dažniau siejamas su augančia rizika Europoje. Mokslininkai perspėja, kad šylantis klimatas ir švelnesnės žiemos sudaro palankesnes sąlygas virusą galintiems platinti uodams įsitvirtinti naujose teritorijose.

    Didžiausias dėmesys krypsta į azijinį tigriuką uodą Aedes albopictus, kuris geriau nei daugelis kitų rūšių prisitaiko prie vėsesnių sąlygų. Ši rūšis jau fiksuojama vis platesnėje pietų ir vidurio Europos dalyje, o jos plitimą spartina ir žmonių judėjimas bei prekyba, kai uodų kiaušinėliai ar lervos netyčia pervežami su prekėmis.

    Kas yra čikungunija?

    Čikungunija yra virusinė liga, dažniausiai perduodama per Aedes genties uodų įkandimus. Pirmą kartą ji aprašyta 1952 metais, o Pasaulio sveikatos organizacija ne kartą atkreipė dėmesį, kad ši infekcija neretai nuvertinama, nes daug dėmesio tenka kitoms uodų platinamoms ligoms.

    Ligai būdingas staigus karščiavimas, bendras silpnumas, galvos ir raumenų skausmai, bėrimas, tačiau labiausiai išsiskiria itin stiprus sąnarių skausmas. Daliai žmonių sąnarių skausmai gali užsitęsti mėnesius ar dar ilgiau ir apsunkinti kasdienę veiklą, ypač vyresnio amžiaus ar lėtinių ligų turintiems pacientams.

    Kodėl rizika auga Europoje?

    Mokslininkų vertinimu, kylanti vidutinė temperatūra ir ilgesni šilti sezonai didina tikimybę, kad uodai išgyvens, sėkmingiau veisis ir ilgiau išliks aktyvūs. Tai reiškia didesnę tikimybę, kad atvežtiniai čikungunijos atvejai, kai žmogus užsikrečia kelionėje, gali tapti vietinių protrūkių pradžia, jei tą žmogų įkanda vietoje paplitęs pernešėjas.

    Vietiniai protrūkiai Europoje jau anksčiau buvo siejami su Aedes genties uodais, todėl sveikatos apsaugos sistemoms svarbiausia ne panika, o pasirengimas. „Šie signalai pirmiausia skirti sveikatos sistemoms, kad jos laiku sustiprintų stebėseną ir reagavimo planus“, – pabrėžia tyrėjai, vertinantys klimato kaitos poveikį pernešėjų plitimui.

    Ką turėtų daryti institucijos ir gyventojai?

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausią efektą duoda ankstyva uodų stebėsena, greitesnė diagnostika ir aiškios procedūros, kaip reaguoti nustačius vietinio plitimo riziką. Medicinos įstaigoms svarbu atpažinti simptomus, ypač jei pacientas neseniai keliavo, o savivaldybėms aktualu planuoti dezinfekcijos ir uodų kontrolės priemones rizikos vietose.

    Gyventojams rekomenduojama mažinti uodų veisimosi vietas prie namų, nes Aedes uodai dažnai veisiasi nedideliuose vandens telkiniuose, pavyzdžiui, vandeniui užsistovėjus induose ar talpose. Keliaujantiems į regionus, kur čikungunija paplitusi, svarbiausia apsauga nuo įkandimų, o sugrįžus ir pajutus simptomus verta kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

  • Tauragės rajone visuomenės sveikatai – 45 400 eurų: kurie 2026 metų projektai gaus paramą

    Tauragės rajone visuomenės sveikatai – 45 400 eurų: kurie 2026 metų projektai gaus paramą

    Tauragės rajono savivaldybės taryba patvirtino 2026 metų Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemones. Šiemet finansavimas numatytas 19 projektų, o bendra paskirstyta suma siekia 45 400 eurų.

    Kaip nurodo savivaldybė, projektai orientuoti į kelias prioritetines kryptis: fizinio aktyvumo skatinimą, psichikos sveikatos stiprinimą, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, savižudybių prevenciją ir saugesnę aplinką. Tokia struktūra atitinka visuomenės sveikatos biurų taikomą praktiką, kai lėšos skiriamos tiek prevencijai, tiek bendruomenės įgūdžių stiprinimui.

    Kam numatytas finansavimas

    Didžiausios sumos šį kartą atitenka kelioms ugdymo ir švietimo iniciatyvoms. Tauragės švietimo centro projektui Gyvenimo žemėlapis skirta 7 000 eurų, o Tauragės „Šaltinio“ progimnazija dviem projektams numatyta po 5 000 eurų.

    Psichikos sveikatos ir emocinės gerovės temą stiprina ir Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro priemonės. Tarp jų numatytas 3 500 eurų finansavimas projektui Gerinkime psichikos sveikatą kartu, taip pat lėšos šeimos instituto stiprinimui, vaikų higienos įgūdžių ugdymui bei traumų prevencijai.

    Paramos sulauks ir sveikatos priežiūros bei socialinės pagalbos iniciatyvos. VšĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui skirta 2 000 eurų socialinės paramos priemonėms, numatytoms tuberkulioze sergantiems gyventojams, o VšĮ Tauragės ligoninė projektui Vidinės ramybės oazė gaus 1 800 eurų.

    Programoje finansuojami ir bendruomeniniai projektai skirtingoms amžiaus grupėms. Tauragės Senjorų Trečiojo amžiaus universitetui skirta 2 100 eurų fizinio aktyvumo iniciatyvai, Lauksargių globos namams projektui Judu, mąstau, jaučiu numatyta 700 eurų.

    Kiek iš viso numatyta 2026 metais

    Skelbiama, kad 2026 metais Visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai Tauragės rajone iš viso numatyta 67 900 eurų. Iš šios sumos 4 000 eurų bendruomenės sveikatos tarybos sprendimu skiriama maudyklų vandens stebėsenos tyrimams.

    Likusi dalis planuota projektinėms veikloms, tačiau po paraiškų vertinimo šiuo etapu paskirstyta 45 400 eurų. Dėl to programoje liko 18 500 eurų nepanaudotų lėšų, o savivaldybė paskelbė pakartotinį kvietimą teikti sveikatinimo projektų paraiškas.

    Ką tai reiškia gyventojams

    Toks finansavimo modelis reiškia, kad dalis sveikatos stiprinimo veiklų Tauragėje 2026 metais bus įgyvendinamos per mokyklas, švietimo įstaigas, sveikatos priežiūros organizacijas ir nevyriausybines iniciatyvas. Praktikoje tai gali virsti papildomomis fizinio aktyvumo veiklomis, psichologinės gerovės užsiėmimais, prevencinėmis programomis ir bendruomeniniais renginiais.

    Savivaldybė pabrėžia, kad dar nepaskirstytos lėšos atveria galimybę papildomoms iniciatyvoms, jei jos atitiks prioritetus ir gaus teigiamą vertinimą. Gyventojams tai aktualu ir dėl to, kad dalis priemonių tiesiogiai susijusios su kasdieniais sveikatos rizikos veiksniais: fizinio pasyvumo mažinimu, priklausomybių prevencija bei emocinės sveikatos stiprinimu.

  • Kėdainiuose prieš sezoną patikrintos maudyklos: ką parodė pirmieji vandens ir smėlio tyrimai

    Kėdainiuose prieš sezoną patikrintos maudyklos: ką parodė pirmieji vandens ir smėlio tyrimai

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras prieš artėjant maudymosi sezonui pradėjo maudyklų vandens ir paplūdimių smėlio kokybės stebėseną. Tyrimai vykdomi pagal Kėdainių rajono maudyklų vandens ir smėlio kokybės monitoringo programą, finansuojamą savivaldybės lėšomis.

    Nors oficialus maudymosi sezonas Lietuvoje prasideda birželio 1 dieną ir tęsiasi iki rugsėjo 15 dienos, pirmieji mėginiai paimti gegužės 22 dieną. Toks ankstyvas startas leidžia įvertinti situaciją dar iki didesnių poilsiautojų srautų ir laiku reaguoti, jei rodikliai prastėtų.

    Kur buvo tiriamas vanduo ir smėlis

    Vandens kokybė šįkart tirta 17-oje Kėdainių rajono maudymosi vietų, kurias gyventojai dažniausiai renkasi poilsiui. Tarp jų – Ašarėnos, Keleriškių, Bartkūniškio, Angirių, Akademijos, Gudžiūnų, Barupės, Aristavos, Juodkiškių ir Krakių tvenkiniai, Sangailų viešoji maudykla, Linelių gatvės maudykla, Dotnuvėlės užtvankos maudykla, Šušvės upė ties Josvainiais, Nevėžis ties Justinavos sodais, Babėnų ir Dvariškių karjerai.

    Smėlio mėginiai paimti septyniuose paplūdimiuose: Ašarėnos, Akademijos ir Bartkūniškio tvenkinių, Babėnų ir Dvariškių karjerų bei Barupės ir Sangailų maudyklų teritorijose. Paplūdimių smėlio kontrolė svarbi ne mažiau nei vandens tyrimai, nes užterštas smėlis taip pat gali kelti riziką sveikatai.

    Kokie rodikliai vertinami

    Tiriant maudyklų vandenį vertinami mikrobiologiniai rodikliai – žarninių lazdelių (E. coli) ir žarninių enterokokų kiekis. Šie rodikliai padeda spręsti apie galimą fekalinę taršą, kuri dažniausiai siejama su nuotekomis, paviršiniu nuotekiu po liūčių ar intensyviu žmonių ir gyvūnų lankymusi pakrantėse.

    Smėlio mėginiai tikrinami dėl helmintų kiaušinėlių ir kitų parazitų. Tokie tyrimai aktualūs šeimoms su vaikais, nes smėlis yra dažnai liečiamas, o infekcijos gali plisti per nešvarias rankas.

    Pirmieji rezultatai ir tolimesnė kontrolė

    Pirminiai rezultatai rodo, kad visų tirtų maudyklų vandens kokybė atitinka nustatytus higienos reikalavimus. Taip pat pranešama, kad smėlio mėginiuose kirmėlių kiaušinėlių ir lervų nenustatyta, todėl smėlio kokybė vertinama kaip atitinkanti reikalavimus.

    Stebėsena bus tęsiama viso sezono metu: vandens tyrimai planuojami kas dvi savaites, o smėlio – kartą per mėnesį. Vandens kokybė vertinama vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 92:2018, o tyrimus atlieka akredituota Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

    Specialistai primena, kad vandens kokybė gali kisti, ypač po smarkių liūčių ar karščio bangų, todėl svarbu sekti savivaldybės ir visuomenės sveikatos biuro skelbiamą informaciją. Jei maudykloje būtų fiksuojami nukrypimai nuo normų, gyventojai paprastai informuojami apie rekomendacijas riboti maudynes arba laikinus draudimus.

  • Vilkaviškio rajonas paskirstė 2026 metų sveikatos projektų lėšas: kas gaus finansavimą

    Vilkaviškio rajono savivaldybė patvirtino 2026 metais visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų paskirstymą sveikatos apsaugos srities projektams. Sprendimas priimtas įvertinus pateiktas paraiškas pagal nustatytą tvarką ir balų sistemą.

    Kaip nurodoma savivaldybės informacijoje, buvo gautos 27 paraiškos ir nė viena nepateikta pavėluotai. Vienam projektui 2026 metais buvo galima skirti daugiausia 1 000 eurų, o bendra šiai programai numatyta suma siekė 25 000 eurų.

    Vertinimo metu viena paraiška nebuvo finansuota, nes nesurinko reikalaujamo įvertinimo balų vidurkio. Dar viena paraiška nebuvo vertinama, nes pareiškėjas toms pačioms priemonėms tais pačiais metais paramą jau gavo iš kitų valstybės ar savivaldybės biudžeto programų.

    Vilkaviškio rajono savivaldybės mero 2026 metų gegužės 27 dieną pasirašytu potvarkiu dėl lėšų paskirstymo patvirtinta, kad projektams iš viso skiriama 24 924,52 eurų. Didžioji dalis finansuojamų iniciatyvų susijusios su vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimu, sveikos gyvensenos įpročių ugdymu, psichikos sveikata bei senjorų emocinės gerovės palaikymu.

    Tarp finansuojamų projektų – veiklos ugdymo įstaigose ir bendruomenėse, nukreiptos į sveikatos raštingumo didinimą ir lėtinių ligų prevenciją. Taip pat numatytas finansavimas psichikos sveikatos stiprinimo iniciatyvoms, įskaitant pagalbą žmonėms, patiriantiems psichologinių sunkumų, ir psichikos sveikatos raštingumo didinimą įvairiose tikslinėse grupėse.

    Dalį projektų planuojama įgyvendinti per fizinio aktyvumo ir užimtumo veiklas, skatinant aktyvesnį gyvenimo būdą ir stiprinant socialinius ryšius. Kai kurioms paraiškoms finansavimas nenumatytas, todėl pareiškėjai tokiu atveju projektus galėtų koreguoti ir teikti ateityje, jei bus skelbiami nauji kvietimai.

    Specialiosios programos lėšų skyrimas savivaldybėse paprastai laikomas vienu iš praktinių instrumentų, padedančių greičiau pasiekti vietos bendruomenes ir reaguoti į konkrečius sveikatos poreikius. Pastaraisiais metais visoje Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama psichikos sveikatai, vaikų emocinei gerovei ir sveikatos raštingumui, todėl šios kryptys vis dažniau atsispindi ir savivaldybių finansuojamuose projektuose.