CP v2

Tag: Visuomenės sveikata

  • Panevėžys minės išsėtinės sklerozės dieną: Savivaldybės pastatas vakare nušvis oranžine spalva

    Gegužės 27 dieną, minint Pasaulinę išsėtinės sklerozės dieną, Panevėžio miesto savivaldybė prisijungs prie tarptautinės solidarumo iniciatyvos. Tą vakarą Savivaldybės pastatas bus apšviestas oranžine spalva.

    Oranžinis apšvietimas pasirinktas neatsitiktinai: tai tarptautinis ženklas, kuriuo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į išsėtinę sklerozę. Tokios akcijos padeda didinti supratimą apie ligą ir primena apie paramos svarbą sergantiesiems bei jų artimiesiems.

    Kodėl šiai ligai reikia daugiau dėmesio

    Išsėtinė sklerozė yra lėtinė centrinės nervų sistemos liga, kuri gali paveikti judėjimą, regėjimą, koordinaciją, pusiausvyrą, kalbą ir kitus organizmo procesus. Dalis simptomų kinta laikui bėgant, o ligos eiga skirtingiems žmonėms gali būti labai nevienoda.

    Specialistai pabrėžia, kad kuo anksčiau liga atpažįstama, tuo svarbesnis tampa nuoseklus gydymo ir reabilitacijos planas, padedantis valdyti simptomus ir išsaugoti gyvenimo kokybę. Ne mažiau reikšminga ir emocinė bei socialinė parama, nes susiduriama ne tik su fiziniais, bet ir su kasdienio gyvenimo, darbo ar mokslų iššūkiais.

    Tarptautinė iniciatyva ir vietos bendruomenės vaidmuo

    Pasaulinė išsėtinės sklerozės diena kasmet minima daugelyje šalių, o miestai ir organizacijos ją pažymi informacinėmis kampanijomis, bendruomenės renginiais ir simboliniais apšvietimais. Panevėžyje oranžine šviesa nušvisiantis Savivaldybės pastatas taps matomu priminimu, kad apie šią ligą svarbu kalbėti aiškiai ir be stereotipų.

    Panevėžio miesto savivaldybė kviečia gyventojus prisidėti prie informuotumo didinimo, pasidalyti žinute su artimaisiais ir parodyti palaikymą žmonėms, gyvenantiems su išsėtine skleroze. Tokios iniciatyvos, nors ir simbolinės, prisideda prie supratingesnės ir įtraukesnės bendruomenės kūrimo.

  • Nemokama pagalba metantiems rūkyti: ką svarbu žinoti paskambinus į liniją 1819

    Nemokama pagalba metantiems rūkyti: ką svarbu žinoti paskambinus į liniją 1819

    Artėjant Pasaulinei dienai be tabako, minimai gegužės 31 dieną, gyventojai raginami rimčiau įvertinti rūkymo žalą ir apsvarstyti sprendimą mesti. Vienas paprasčiausių pirmų žingsnių Lietuvoje – nemokama konsultacijų linija 1819, skirta metantiems rūkyti ar mažinantiems nikotino vartojimą.

    Pasaulio sveikatos organizacija kasmet šia proga primena, kad tabakas ir nikotinas išlieka vieni didžiausių išvengiamų rizikos veiksnių sveikatai. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ne tik tradicinėms cigaretėms, bet ir įvairiems nikotino produktams, kurių patrauklumas dažnai kuriamas rinkodaros priemonėmis.

    Kodėl metimas rūkyti svarbus

    Rūkymas Lietuvoje siejamas su didele dalimi ankstyvų mirčių, o didžiausia našta tenka širdies ir kraujagyslių ligoms, onkologiniams susirgimams bei kvėpavimo sistemos pažeidimams. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad nauda juntama gana greitai: pagerėja kvėpavimas, mažėja kraujospūdis, ilgainiui krenta sunkių ligų rizika.

    Metant rūkyti dažniausiai sunkiausia įveikti priklausomybės mechanizmą ir kasdienius įpročius, susijusius su nikotinu. Dėl to veiksmingiausi sprendimai paprastai apima ne vien valios pastangas, bet ir aiškų planą, palaikymą bei įrodymais grįstas priemones.

    Kaip veikia linija 1819

    Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija 1819 teikia nemokamas konsultacijas žmonėms, kurie nori mesti rūkyti, mažinti nikotino vartojimą ar pasiruošti pokyčiui. Konsultacijų metu aptariama situacija, įvertinami trigeriai, sudaromas realistiškas metimo planas ir susitariama dėl tolesnių žingsnių.

    Specialistai padeda pasiruošti abstinencijos simptomams, aptaria streso ir potraukio valdymo būdus, pataria, kaip išvengti dažniausių klaidų ir kaip elgtis atkryčio atveju. Esant poreikiui, žmogus nukreipiamas į kitas pagalbos grandis, kad sprendimas nebūtų paliktas vien tik asmeninėms pastangoms.

    Kada verta skambinti

    Skambutis į 1819 gali būti naudingas ir tuomet, kai sprendimas dar tik bręsta. Praktikoje dažnai pasiteisina aiškus termino pasirinkimas, pasiruošimas rizikingoms situacijoms ir artimųjų įtraukimas, todėl konsultacija gali tapti konkrečiu atspirties tašku.

    Jei rūkymas kelia nerimą dėl sveikatos, išlaidų ar poveikio artimiesiems, verta nedelsti ir ieškoti pagalbos. Kartais pokyčiui užtenka vieno pokalbio, o kartais prireikia kelių bandymų, tačiau didžiausią skirtumą dažnai lemia tai, kad žmogus nelieka vienas su priklausomybe.

    „Pirmas žingsnis dažniausiai yra paprasčiausias – paprašyti pagalbos ir susidaryti aiškų planą“, – sako priklausomybių konsultantai.

    Metimas rūkyti yra procesas, kuriam galima pasiruošti ir kurį galima valdyti. Linija 1819 skirta tam, kad sprendimas būtų paremtas ne vien motyvacija, bet ir praktiškais, kasdien pritaikomais veiksmais.

  • Ukmergės bendruomenės sveikatos taryba Raseiniuose: kokių sprendimų parsiveš rajono paslaugoms?

    Praėjusią savaitę Ukmergės rajono savivaldybės Bendruomenės sveikatos tarybos nariai vyko į Raseinių rajono savivaldybę. Susitikimo tikslas buvo pasidalyti patirtimi ir pasitikrinti, kokie praktiniai sprendimai regionuose veikia geriausiai, kai kalbama apie sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę.

    Vizito metu su Raseinių savivaldybės administracijos specialistais aptartos temos, susijusios su vykdoma sveikatos sistemos pertvarka. Daug dėmesio skirta bendruomenės sveikatos tarybų vaidmeniui, jų įsitraukimui į sprendimų priėmimą ir tam, kaip savivaldybės gali greičiau reaguoti į gyventojų poreikius.

    Ką aptarė savivaldybių atstovai?

    Diskusijose akcentuota, kad savivaldybėms svarbu turėti aiškius mechanizmus, kaip koordinuoti visuomenės sveikatos priemones ir asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Tokios tarybos kaip BST neretai tampa jungtimi tarp įstaigų, nevyriausybinių organizacijų ir savivaldos, ypač sprendžiant prevencijos, psichikos sveikatos ir paslaugų tęstinumo klausimus.

    Taip pat aptarti praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduria regionai: specialistų trūkumas, eilių valdymas, paslaugų organizavimas mažesniuose miestuose ir kaimiškose vietovėse. Pasidalinta idėjomis, kaip stiprinti bendradarbiavimą tarp įstaigų ir geriau informuoti gyventojus apie jiems priklausančias paslaugas.

    Apsilankė gydymo įstaigose

    Ukmergės delegacija lankėsi VšĮ Raseinių ligoninėje ir VšĮ Raseinių psichiatrijos dienos stacionare suaugusiems. Įstaigose pristatyti organizaciniai sprendimai, diegiamos naujovės ir kryptys, kuriomis plečiamos paslaugos, kad jos būtų lengviau pasiekiamos vietos gyventojams.

    Tokie vizitai savivaldai leidžia ne tik susipažinti su veikiančiais modeliais, bet ir įvertinti, ką realiai galima pritaikyti savo rajone. Dažniausiai tai apima pacientų srautų valdymą, paslaugų integravimą, komandinio darbo stiprinimą ir psichikos sveikatos paslaugų prieinamumo didinimą.

    Kas dalyvavo išvykoje?

    Į Raseinius vyko BST pirmininkė, Savivaldybės tarybos narė Danutė Užkurėlytė ir tarybos nariai: Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė Dalia Unikienė, Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Ragelytė-Kraucevičienė, Strateginio planavimo, investicijų ir verslo plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Reda Liubomirskienė, Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Evelina Kimsė, VšĮ „Gelbėkit vaikus“ Ukmergės vaikų dienos centro direktorė Daiva Kalvelienė.

    Kartu dalyvavo ir Savivaldybės vicemeras Eugenijus Kuodelis, sveikatos reikalų koordinatorė Dainora Šlinkšienė bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės Ingrida Krikštaponienė ir Ramūnė Bakučionienė. Kelionės metu taip pat aplankyti regiono objektai, tarp jų Šiluvos šventovė, Šiluvos piligrimų centras ir Lyduvėnų tiltas.

    Savivaldybės teigimu, tokie tarpsavivaldybiniai susitikimai padeda greičiau identifikuoti veiksmingas praktikas ir susitarti dėl konkrečių žingsnių, kurie gali pagerinti paslaugas gyventojams. Tikimasi, kad įžvalgos iš Raseinių bus panaudotos planuojant tolesnius Ukmergės rajono sprendimus sveikatos priežiūros srityje.

  • Tyrimas: iki 80 proc. sveikatos senatvėje lemia mūsų įpročiai, bet mokslininkai dėl to ginčijasi

    Naujoje britų mokslininkų parengtoje ataskaitoje teigiama, kad žmonės didžiąja dalimi patys nulemia, kaip atrodys jų sveikata vyresniame amžiuje. Dokumente pateikiama konservatyvi išvada: iki 80 proc. su senėjimu susijusio sveikatos prastėjimo gali būti susieta su elgsena ir aplinka, o ne vien su genetika ar vien valstybės atsakomybe.

    Ataskaita pristatyta Oksforde vykusiame renginyje, skirtame sveikam senėjimui, o ją rengė įvairių sričių ekspertai, dirbantys su ilgaamžiškumo, medicinos, fiziologijos ir visuomenės sveikatos temomis. Autoriai pabrėžia, kad skaičius nėra tikslus „matematinis dėsnis“, tačiau turėtų paskatinti keisti požiūrį: senėjimas nėra vien neišvengiama „lemtis“.

    Dalies mokslininkų vertinimu, toks skaičius gali pernelyg supaprastinti problemą ir perkelti atsakomybę vien ant individų pečių. Socialinės epidemiologijos specialistai primena, kad sveikatą smarkiai veikia skurdas, gyvenamoji aplinka, oro tarša, darbo sąlygos, išsilavinimas ir galimybė laiku gauti sveikatos paslaugas.

    „Ataskaita pagirtina, nes atsisako genetinio determinizmo, bet ji problemiškai apeina socialinius veiksnius, kurie formuoja sveikatą ir nelygybę“, – sakė Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos profesorė Nancy Krieger.

    Pasak kritiškai nusiteikusių ekspertų, kai žmogus gyvena prastesnėmis sąlygomis, jo pasirinkimai dažnai būna riboti: sveikas maistas gali būti brangesnis ar sunkiau prieinamas, judėjimui trukdo infrastruktūra, o profilaktikai ir gydymui įtakos turi eilės bei paslaugų kaina. Tokiu atveju vien tik raginimai „pasirinkti teisingai“ gali ne padėti, o dar labiau didinti kaltės jausmą.

    Ataskaitoje, be bendrų principų, akcentuojami keli konkretūs įpročiai, kurie, pasak autorių, dažniausiai siejami su geresniais sveikatos rodikliais vyresniame amžiuje. Daug dėmesio skiriama miegui, mitybai, fiziniam aktyvumui ir žalingų įpročių atsisakymui.

    Ryškiausia rekomendacija susijusi su alkoholiu: autoriai ragina griežčiau vertinti jo žalą ir svarstyti reguliavimo priemones, panašias į taikomas tabakui. „Alkoholis yra toksiškas, jo nevartokite“, – tokia mintis ataskaitoje pateikiama kaip aiški visuomenės sveikatos žinutė, nors kai kuriose šalyse oficialios rekomendacijos dažniau kalba apie „saikingumą“.

    Taip pat aptariama itin perdirbtų produktų gausa mityboje, vėlyvo valgymo įtaka miego kokybei ir svoriui, sėslaus gyvenimo būdo rizikos. Autoriai pabrėžia, kad dažnai lemia ne vienas „stebuklingas“ sprendimas, o nuoseklus kasdienis režimas.

    Ataskaitos autoriai savo poziciją grindžia tyrimais, kurie rodo, kad ilgaamžiškumą ir ankstyvos mirties riziką stipriai veikia aplinka bei gyvenimo būdas. Plačiau cituojami dvynių tyrimai ir didelės apimties biomedicininės duomenų bazės, leidžiančios lyginti genetinius veiksnius su kasdieniais įpročiais, gyvenamąja aplinka ir socioekonomine padėtimi.

    Vis dėlto kritikai pabrėžia, kad procentiniai vertinimai visuomenei gali skambėti kaip pažadas ar kaltinimas, nors realybėje sveikatos kelias sudėtingas. Skaičiai priklauso nuo to, ką tiksliai matuojame: gyvenimo trukmę, metų skaičių be ligų, konkrečių ligų riziką ar funkcinį savarankiškumą senatvėje.

    „Šiuos procentinius vertinimus reikia paversti prasmingais, kad jie būtų naudingi ir suprantami“, – pabrėžė epidemiologas Jay Olshansky, suabejojęs, ar tokia interpretacija nekuria nerealistiškų lūkesčių.

    Net jei „80 proc.“ yra apytikslė ir diskutuotina riba, bendras signalas aiškus: sveikatos senatvėje nereikėtų palikti vien sėkmei ar genams. Didesnė fizinio aktyvumo dalis kasdienybėje, geresnis miegas, mažiau perdirbto maisto ir atsargesnis požiūris į alkoholį yra kryptys, kurios dažniausiai kartojasi ir mokslinėje literatūroje, ir visuomenės sveikatos rekomendacijose.

    Kartu ekspertai ragina nepamiršti antrosios pusės: be palankios aplinkos žmonėms sunkiau rinktis sveikatą. Todėl diskusija apie atsakomybę neišvengiamai turi apimti ir viešąją politiką, nuo taršos mažinimo iki prevencijos paslaugų prieinamumo bei kainodaros sprendimų.

  • Pagėgių atstovai konferencijoje HI 2030: kaip kelti visuomenės sveikatos specialistų prestižą Lietuvoje

    Pagėgių atstovai konferencijoje HI 2030: kaip kelti visuomenės sveikatos specialistų prestižą Lietuvoje

    Kas vyko konferencijoje

    Gegužės 21 dieną Pagėgių savivaldybės mero patarėja, bendruomenės sveikatos tarybos pirmininkė Viktorija Ūselienė ir savivaldybės administracijos patarėja, sveikatos reikalų koordinatorė Kristina Tutlienė dalyvavo kasmetinėje Higienos instituto konferencijoje HI 2030, skirtoje visuomenės sveikatos specialistų prestižo stiprinimui.

    Į renginį susirinko visuomenės sveikatos specialistai iš visos Lietuvos, taip pat sveikatos politikos formuotojai, savivaldos atstovai, akademinė bendruomenė, gydymo įstaigų vadovai bei inovacijų ir verslo sektoriaus atstovai.

    Kokios problemos įvardytos

    Diskusijose akcentuotas visuomenės sveikatos specialistų vaidmuo šiandienos visuomenėje ir tai, kad prevencija išlieka viena efektyviausių priemonių mažinant ligų naštą bei sveikatos netolygumus. Renginyje daug dėmesio skirta tam, kaip stiprinti profesijos matomumą ir pasitikėjimą ja bendruomenėse.

    Taip pat aptarta, kaip praktikoje pritaikyti inovacijas, įskaitant skaitmenines priemones, duomenų analizę ir DI sprendimus, kad prevencinės programos būtų taiklesnės, o gyventojams skirtos žinutės pasiektų tikslines grupes laiku.

    Ko siekiama iki 2030 metų

    Konferencijoje pabrėžta kryptis, jog visuomenės sveikatos specialistai turi būti arčiau žmonių: matomi bendruomenėse, renginiuose ir socialiniuose tinkluose, bendradarbiaujant su mokyklomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir sveikatos priežiūros įstaigomis.

    Praktinis tikslas įvardytas aiškiai: stiprinti profesijos prestižą per aiškesnį specialistų vaidmenį, nuoseklesnę komunikaciją ir įrodymais grįstas prevencijos priemones, kurios duoda apčiuopiamą naudą gyventojų sveikatai.

    Renginio metu taip pat paminėtas žurnalo „Visuomenės sveikata“ 30 metų jubiliejus, pagerbiant ilgamečius vyriausiuosius redaktorius už indėlį telkiant visuomenės sveikatos bendruomenę Lietuvoje.

  • Atsparios bakterijos gali kainuoti trilijoną: kodėl antibiotikų rinka Europoje lūžta

    Atsparios bakterijos gali kainuoti trilijoną: kodėl antibiotikų rinka Europoje lūžta

    Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, kai bakterijos išmoksta „apeiti“ antibiotikus, vis dažniau vadinamas tyliąja sveikatos ir ekonomikos krize. Ekspertai įspėja, kad be ryžtingų sprendimų atsparios infekcijos ateityje gali nusinešti daugiau gyvybių ir sukelti didesnius nuostolius nei dalis šiuo metu dažniausiai minimų ligų.

    Ši problema aštrėja dėl kelių priežasčių: antibiotikai neretai vartojami nepagrįstai, o bakterijos nuolat evoliucionuoja. Kuo dažniau ir netiksliau jie naudojami, tuo greičiau didėja tikimybė, kad gydymo priemonės taps nebeveiksmingos.

    Kas yra atsparumas antibiotikams?

    Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms reiškia, kad įprasti vaistai nebesunaikina bakterijų, todėl gydymas užsitęsia, komplikacijų rizika auga, o ligoninėse prireikia daugiau resursų. Praktikoje tai gali reikšti ilgėjančias hospitalizacijas, daugiau nedarbingumo dienų ir didesnį mirštamumą.

    Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras skelbia, kad Europos Sąjungoje atsparios infekcijos kasmet siejamos su daugiau nei 35 000 mirčių. Pasauliniu mastu skaičiai dar didesni, o poveikis sveikatos sistemoms vertinamas kaip struktūrinis, o ne laikinas.

    Ekonomikai smogia per ligonines ir darbą

    Didėjantis sunkių infekcijų skaičius reiškia ne tik papildomas išlaidas gydymui, bet ir prarastą produktyvumą. Darbdaviai susiduria su ilgesniais darbuotojų nedarbingumais, o pacientai dažniau praranda pajamas ir patiria ilgalaikes sveikatos pasekmes.

    Europos mastu atsparumo antimikrobinėms medžiagoms našta vertinama maždaug 12 milijardų eurų per metus, o ši suma gali augti. Prognozės iki 2050 metų rodo, kad pasaulinė papildoma sveikatos priežiūros ir produktyvumo sąnaudų našta gali siekti šimtus milijardų eurų kasmet, o kai kurie scenarijai kalba ir apie trilijono eurų lygio spaudimą.

    Kodėl naujų antibiotikų mažėja?

    Farmacijos sektoriui naujų antibiotikų kūrimas dažnai finansiškai nepatrauklus: vaistų kūrimas trunka 10–15 metų, kainuoja apie 1 milijardą eurų, o didžioji dalis kandidatų taip ir nepasiekia rinkos. Kita problema ta, kad antibiotikai paprastai yra pigesni nei daugelis kitų inovatyvių vaistų, o jų vartojimas turi būti ribojamas, kad lėčiau formuotųsi atsparumas.

    „Tai yra lūžusi rinka“, – sakė „Shionogi Europe“ vadovė Prancūzijai Estelle Fruchet, pabrėždama, kad vien tik rinkos logika čia neveikia.

    „Reikia naujo ekonominio modelio ir valstybės finansavimo sprendimų, kad pramonė vėl investuotų į antibiotikus“, – pridūrė ji.

    „Netflix“ modelis ir kitos išeitys

    Viena iš pastaruoju metu dažniausiai minimų priemonių yra prenumeratos principas, kai valstybė ar sveikatos sistema moka fiksuotą metinį mokestį už prieigą prie kritiškai svarbių antibiotikų, nepriklausomai nuo realiai sunaudoto kiekio. Tokiu būdu siekiama atskirti gamintojų pajamas nuo parduotų pakuočių skaičiaus ir paskatinti kurti naujus vaistus.

    Toks modelis jau buvo išbandytas Jungtinėje Karalystėje, o diskusijos dėl panašių sprendimų vyksta ir kitose Europos valstybėse. Kartu ekspertai pabrėžia, kad vien finansinių instrumentų nepakanka: būtinos griežtesnės skyrimo gairės, infekcijų kontrolė ligoninėse, atsakingesnis vartojimas žmonėms ir gyvūnams bei tarptautinis duomenų ir priemonių derinimas.

    Europos Sąjungoje keliami tikslai iki 2030 metų mažinti antibiotikų vartojimą, tačiau tendencijos rodo, kad vartojimo kreivė ne visur juda norima kryptimi. Dėl to atsparumo mažinimas vis dažniau įvardijamas ne kaip vien sveikatos, o kaip plataus masto ekonominio saugumo uždavinys.

  • JK tyrimas: jaunesnės kartos nesveikėja – ryškėja nutukimo, diabeto ir psichikos bėdų augimas

    JK tyrimas: jaunesnės kartos nesveikėja – ryškėja nutukimo, diabeto ir psichikos bėdų augimas

    Naujas Jungtinės Karalystės mokslininkų darbas rodo, kad jaunesnės kartos, lyginant su ankstesnėmis tuo pačiu amžiaus tarpsniu, bendrai netampa sveikesnės. Tyrėjai šį reiškinį įvardijo kaip kartų sveikatos slinktį, kai dalis rodiklių ne gerėja, o prastėja.

    Tyrimą atliko University College London, King’s College London ir Oksfordo universiteto mokslininkai. Jie lygino fizinės ir psichikos sveikatos rodiklius skirtingose kartose, remdamiesi ilgalaikiais gimimo kohortų duomenimis.

    Analizėje apžvelgti 51 kohortos tyrimai, sekę dešimtis tūkstančių Jungtinėje Karalystėje gimusių žmonių nuo 1946 iki 2002 metų. Tokie duomenys leidžia palyginti kartas ne pagal laikmetį, o pagal tą patį gyvenimo etapą.

    Rezultatai parodė, kad kelių būklių paplitimas naujesnėse kartose yra didesnis nei vyresnėse, kai jos buvo tokio pat amžiaus. Ryškiausi signalai siejami su nutukimu, psichikos sveikatos sutrikimais ir diabetu.

    Tendencija nuosekliausiai matyta nutukimo ir psichikos sveikatos srityse, o blogėjančių diabeto rodiklių požymių rasta lyginant X kartą su kūdikių bumo karta. Tyrėjai pabrėžė, kad tai nėra vien geresnės diagnostikos ar dažnesnių patikrų pasekmė.

    Nurodoma, kad nutukimas nėra vien diagnozės klausimas, o diabetas dalyje duomenų buvo fiksuojamas remiantis objektyviais biologiniais matavimais. Psichikos sveikatos palyginimai grindžiami standartizuotais klausimynais, vertinančiais depresijos ir nerimo simptomus.

    Kodėl sveikata negerėja?

    Mokslininkai teigia, kad dar reikia daugiau duomenų, jog būtų tiksliai nustatyti pagrindiniai šios slinkties varikliai. Vis dėlto labiausiai tikėtina, kad didelę įtaką daro per laiką pakitę socialiniai ir aplinkos rizikos veiksniai.

    Tarp svarbiausių galimų priežasčių minimi nepalankūs mitybos įpročiai, mažesnis fizinis aktyvumas ir kasdieniai elgsenos pokyčiai, susiję su sėslesniu gyvenimo būdu. Tyrėjai akcentuoja, kad nemaža dalis šių veiksnių yra išvengiami, todėl svarbios prevencijos priemonės.

    „Jei naujesnės kartos sveikatos prasme slenka atgal, tai reiškia, kad visuomenė nepasiekia biologinių sveikatos gerėjimo ribų“, – sakė Laura Gimeno.

    „Vietoj to matome išvengiamų socialinių ir aplinkos veiksnių pasekmes, kurios per laiką formavo gyventojų sveikatą skirtingose kartose“, – pridūrė ji.

    Ką tai reiškia sveikatos sistemai?

    Tyrėjų vertinimu, tokia kryptis gali turėti reikšmingų pasekmių viešajai politikai ir sveikatos priežiūros planavimui. Jei lėtinių būklių našta didėja jaunesniuose amžiaus tarpsniuose, tai reiškia ilgiau trunkantį gydymo ir priežiūros poreikį.

    Dėl to gali prireikti didesnių investicijų į prevenciją, ankstyvą pagalbą psichikos sveikatai, nutukimo ir diabeto rizikos mažinimą bei ilgalaikių ligų valdymą. Tai aktualu ir Europos mastu, nes prognozuojama, kad iki 2050 metų beveik trečdalis Europos Sąjungos gyventojų bus 65 metų ar vyresni.

    Mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį į duomenų apribojimus: senesnėse Jungtinės Karalystės kohortose buvo mažiau etninės įvairovės nei dabartinėje visuomenėje. Vis dėlto pažymima, kad panašios krypties signalų aptinkama ir kituose, įvairesnėse populiacijose atliktuose tyrimuose.

  • Mirtinai nuodingos gyvatės keičia buveines: tyrimas įspėja dėl didesnės įkandimų rizikos

    Mirtinai nuodingos gyvatės keičia buveines: tyrimas įspėja dėl didesnės įkandimų rizikos

    Šylantis klimatas ir žmogaus veikla, keičianti natūralias ekosistemas, gali padidinti gyvačių įkandimų riziką daugelyje pasaulio regionų, rodo naujas tyrimas. Autoriai įspėja, kad kai kurios labai nuodingos rūšys gali artėti prie tankiai apgyvendintų vietovių arba pasirodyti teritorijose, kur jų anksčiau beveik nebuvo.

    Tyrimą koordinavo Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų komanda, o rezultatai publikuoti mokslo žurnale PLOS Neglected Tropical Diseases. Analizėje derinti vieši ir privatūs duomenų rinkiniai, muziejų kolekcijų įrašai, mokslinė literatūra ir piliečių mokslo platformų stebėjimai.

    Skaičiuojama, kad per metus pasaulyje registruojama apie 4 000 000 naujų gyvačių įkandimų atvejų, tačiau tikslūs skaičiai kai kuriose šalyse gali būti nepakankamai fiksuojami. Didžiausia našta tradiciškai tenka atogrąžų zonoms, ypač Pietų Azijai, kur rizika didėja dėl didelio gyventojų tankio ir ribotesnės sveikatos paslaugų prieigos.

    Kur ir kodėl keičiasi rizikos žemėlapis?

    Tyrimo autoriai prognozavo, kaip kylanti temperatūra gali pakeisti nuodingų gyvačių paplitimą iki 2050 ir 2090 metų. Dalis rūšių, vengdamos karščio ar prarasdamos buveines dėl miškų kirtimo, šlapynių sausinimo ir urbanizacijos, gali trauktis į naujas teritorijas.

    Tai reikštų daugiau susidūrimų su žmonėmis kasdienėse erdvėse, pavyzdžiui, žaidimų aikštelėse, bėgimo takuose, prie vandens telkinių ar dirbamuose laukuose. Kartu pabrėžiama, kad didesnis kontaktų skaičius kelia riziką ne tik žmonėms, bet ir pačioms gyvatėms, kurios dažniau žūsta dėl baimės ar netinkamo elgesio.

    Kokios rūšys gali plisti?

    Tyrime išskiriamos kelios grupės, kurių arealai gali plėstis arba slinkti: Šiaurės Amerikos vandens angys, Afrikos spjaudančios kobros, įvairios angys Pietų Amerikoje ir Europoje, taip pat kai kurios Azijos nuodingos rūšys. Autoriai pažymi, kad jei dalis šių rūšių priartės prie didelių gyvenviečių, potencialiai daugiau žmonių gali atsidurti didesnės įkandimų rizikos zonoje.

    Ypač pažeidžiamos gali būti kaimiškos ir skurdesnės teritorijos, kur žemdirbiai dirba basomis ar su atvira avalyne, o gydymo įstaigos yra toli. Tokiose vietovėse kritiškai svarbūs ne tik prevenciniai įpročiai, bet ir greitas patekimas į medicinos pagalbą bei savalaikis priešnuodžių skyrimas.

    Kaip pasiruošti sveikatos sistemoms?

    Autoriai pabrėžia, kad prognozės gali padėti sveikatos institucijoms planuoti resursus, ypač priešnuodžių atsargas ir jų paskirstymą, taip pat stiprinti skubios pagalbos grandinę atokesnėse bendruomenėse. Kartu akcentuojamas gamtosaugos aspektas, nes kai kurioms rūšims spartūs pokyčiai gali reikšti buveinių nykimą ir didesnę išnykimo riziką.

    „Žmonės turėtų būti atidūs savo aplinkai ir pastebėti pokyčius. Susidūrus su nuodingomis gyvatėmis svarbu imtis aktyvių prevencijos veiksmų ir vengti rizikos“, – sakė vienas iš tyrimo autorių Davidas Williamsas.

    „Tai reiškia avėti uždarą avalynę, stebėti, kur dedame rankas ir kojas, tamsoje naudoti šviesos šaltinį, netrukdyti gyvatei, o susidūrus leisti jai pasišalinti ir žinoti, kaip elgtis nelaimės atveju“, – pridūrė jis.

    Specialistai primena, kad įkandimo atveju svarbiausia kuo greičiau kreiptis į medikus ir nesiremti nepatikrintomis „namų priemonėmis“, kurios gali pabloginti būklę. Ilgalaikėje perspektyvoje didėjanti temperatūra ir intensyvesnė žemės naudojimo kaita gali tapti vienu iš veiksnių, keičiančių visuomenės sveikatos rizikas ir reikalaujančių tikslesnio planavimo.

  • Ispanijoje patvirtintas antras hantaviruso atvejis: Madride izoliuota 12 žmonių po kruizo

    Ispanijoje patvirtintas antras hantaviruso atvejis: Madride izoliuota 12 žmonių po kruizo

    Ispanijos sveikatos apsaugos ministerija patvirtino antrą hantaviruso atvejį tarp Ispanijos piliečių, kurie po protrūkio kruiziniame laive buvo izoliuoti Madride. Pasak institucijų, naujas teigiamas tyrimo rezultatas nustatytas asmeniui, anksčiau įvardytam kaip artimas pirmojo atvejo kontaktas.

    Izoliacija taikoma Gómez Ulla centriniame gynybos ligoninės komplekse, kur stebimi žmonės, grįžę iš kruizo laivo MV Hondius. Ministerija nurodo, kad atvejis aptiktas atliekant planinius tyrimus ir šiuo metu nėra duomenų, jog rizika visuomenei būtų padidėjusi.

    Likę 12 Ispanijos piliečių tebėra medicininėje karantino režimo priežiūroje, o izoliavimo priemonių atsisakyti neplanuojama, kol nesibaigs tarptautinėse rekomendacijose numatytas stebėjimo laikotarpis. Hantaviruso inkubacinis periodas gali būti ilgas, todėl kontaktų sekimas ir pakartotiniai tyrimai laikomi esminėmis protrūkio valdymo priemonėmis.

    Kuo pavojingas hantavirusas?

    Hantavirusai – tai graužikų platinami virusai, žmonės dažniausiai užsikrečia įkvėpę viruso dalelių su dulkėmis, kurios susidaro iš džiūstančių graužikų išmatų, šlapimo ar seilių. Rečiau užsikrečiama per užterštus paviršius, o perdavimas nuo žmogaus žmogui, priklausomai nuo viruso tipo, laikomas labai reta išimtimi.

    Europoje dažniausiai minimos formos siejamos su inkstų pažeidimu ir karščiavimu, o kitose pasaulio dalyse fiksuojamos ir sunkios plaučių pažeidimo formos. Medikai pabrėžia, kad ankstyvas simptomų atpažinimas ir skubi pagalba svarbūs dėl galimų komplikacijų, ypač jei liga progresuoja greitai.

    Kodėl taikomas ilgesnis stebėjimas?

    Pasak sveikatos institucijų, protrūkių valdyme svarbu įvertinti galimą užsikrėtimo laiką ir tai, kada kontaktai galėjo patirti didžiausią riziką. Dėl šios priežasties, kai kuriais atvejais stebėjimo trukmė gali būti ilgesnė nei įprastiems kvėpavimo takų virusams.

    Ispanijos tarnybos nurodo, kad izoliacijoje esantys žmonės prižiūrimi pagal ankstyvojo perspėjimo ir greitojo reagavimo sistemas, o sprendimai dėl režimo koregavimo priklausys nuo tyrimų rezultatų ir klinikinės būklės. Kol kas oficialiai pabrėžiama, kad situacija kontroliuojama, o priemonės skirtos užkirsti kelią galimam plitimui ir užtikrinti pacientų saugumą.

  • Panevėžio rajone startuoja maudyklų stebėsena: vanduo bus tiriamas kas dvi savaites

    Panevėžio rajono savivaldybė, siekdama užtikrinti gyventojų saugumą ir informuoti apie maudyklų būklę, pradeda reguliarią vandens telkinių stebėseną. Vandens kokybės tyrimai atliekami kartu su Nacionaline visuomenės sveikatos laboratorija, o rezultatai padeda laiku pastebėti galimą taršą.

    Pagal nustatytą tvarką pirmieji mikrobiologiniai mėginiai imami dar prieš oficialų maudymosi sezoną, kuris prasideda birželio 1 dieną. Vėliau vanduo planuojamas tirti periodiškai kas dvi savaites, stebėseną vykdant nuo gegužės 15 dienos iki rugsėjo 15 dienos.

    Šiemet specialistai stebės 26 gyventojų pamėgtus vandens telkinius visame rajone. Tikrinant vertinama, ar vandenyje nėra padidėjusios mikrobiologinės taršos požymių, kurie dažniausiai siejami su fekaline tarša ir poilsiautojams gali sukelti virškinamojo trakto ar odos negalavimų.

    „Tikslas – kad gyventojai prieš važiuodami prie vandens turėtų naujausią informaciją apie maudyklų saugumą. Tačiau švara priklauso ir nuo mūsų elgesio: prašome nešiukšlinti, neteršti pakrančių, o augintinių nemaudyti ten, kur maudosi žmonės“, – sakė Savivaldybės gydytoja Renata Valantinienė.

    Gavus laboratorijos išvadas, naujausi tyrimų duomenys bus reguliariai skelbiami savivaldybės informaciniuose kanaluose. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad tokia stebėsena yra viena svarbiausių prevencinių priemonių vasarą, kai dėl šilumos, intensyvesnio poilsiautojų srauto ir liūčių nuotekų rizika kai kuriuose telkiniuose didėja.

    Gyventojams primenama, kad Panevėžio rajone nėra gelbėtojų prižiūrimų oficialių paplūdimių, todėl ypač svarbus asmeninis atsargumas. Rekomenduojama nesirinkti neaiškių vietų, nešokti į nepatikrintą vandenį, nepalikti vaikų be priežiūros ir neplaukti toli nuo kranto.

    Pastebėjus incidentą vandenyje, būtina nedelsiant skambinti numeriu 112 ir, jei įmanoma, padėti iš kranto saugiomis priemonėmis. Savivaldybė ragina poilsiauti atsakingai ir sekti skelbiamus vandens tyrimų rezultatus, ypač po stipresnių liūčių ar užsitęsus karščiams.