JAV prezidentas Donaldas Trumpas atvyko į Kinijos Šendženą dalyvauti APEC viršūnių susitikime, kurio kulminacija turėtų tapti precedento neturintis trilateralinis jo susitikimas su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Apie šį vizitą ir planuojamą trijų lyderių susitikimą skelbia „Euronews“. Xi Jinpingas Trumpą oro uoste pasitiko itin šiltai – apkabino, taip tarsi atsakydamas į panašų Trumpo gestą per Xi valstybinį vizitą Vašingtone šių metų rugsėjį.
Tuo metu Putinas į Šendženą atvyko anksčiau tą pačią dieną, tačiau, nepaisant ilgalaikių Pekino ir Maskvos ryšių, Xi jo oro uoste nepasitiko. Šis kontrastas sulaukė papildomo dėmesio prieš už uždarų durų vyksiantį trijų lyderių pokalbį.
Trumpas teigė, kad ketvirtadienį vykstančiame susitikime ketina su Xi ir Putinu kalbėtis apie Rusijos tęsiamą plataus masto karą Ukrainoje ir pareiškė manantis, jog susitarimo dėl karo pabaigos galimybės yra „labai arti“.
APEC susitikimas – geopolitikos ir ekonomikos kryžkelė
Pekinas planuojamą susitikimą pristatė kaip „išsamius mainus“ apie pasaulio taikos išsaugojimą ir strateginio stabilumo stiprinimą didžiųjų valstybių santykiuose. Putinas savo ruožtu pareiškė, kad tikisi „labai naudingo“ viršūnių susitikimo.
Dėmesys šiam susitikimui didelis ne tik dėl formatų naujumo, bet ir dėl platesnio konteksto: pastaraisiais mėnesiais Vašingtono santykiai su istoriniais sąjungininkais, įskaitant Europą ir Kanadą, buvo įtempti, todėl Trumpo pokalbiai su dviem didžiausiais JAV geopolitiniais varžovais bus atidžiai stebimi.
Trumpas taip pat užsiminė neatmetantis galimybės surengti privatų susitikimą su Putinu ir atskirą pokalbį su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu, tačiau jo atvykimo į Kiniją metu šie planai dar nebuvo patvirtinti.
Putinas kritikuoja sankcijas, Xi kalba apie atviresnę prekybą
Per pirmąjį nuo 2017 metų APEC lyderių susitikimą, kuriame jis dalyvauja gyvai, Putinas trečiadienį susitiko su Xi ir pasisakė prieš, jo žodžiais, „ekonominio dominavimo instrumentus“ – sankcijas, muitus ir eksporto ribojimus, įvestus Rusijai po plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metų pradžioje.
Kalbėdamas verslo vadovams, Putinas tvirtino, kad sankcijos ir tarifai esą „pergyveno savo naudingumą“ ir prarado bauginantį poveikį. Jis taip pat pabrėžė norą stiprinti ekonominius ryšius su Azijos ir Ramiojo vandenyno regionu, kuris, jo teigimu, sudaro daugiau nei pusę Rusijos prekybos.
Xi Jinpingas tuo pat metu ragino regioną laikytis atviresnės prekybos ir siekti lygesnio augimo, kad Azijos ir Ramiojo vandenyno erdvė išliktų stabili ir dinamiška. Jis kartojo pažadus mažinti tarifus, plėsti rinkos prieigą ir imtis sudėtingesnių reformų taisyklių, reguliavimo ir standartų srityse.
Įtampa dėl technologijų ir prekybos – neslūgsta
APEC deklaruojamas tikslas ilgainiui siekti laisvosios prekybos zonos Ramiojo vandenyno regione kertasi su Trumpo „America First“ politika, kuri remiasi tarifų didinimu ir kitomis priemonėmis, skirtomis apsaugoti JAV rinką. Nuolatinės trintys su Pekinu kyla ir dėl JAV ribojimų Kinijai gauti pažangias technologijas, pavyzdžiui, „Nvidia“ lustus, naudojamus dirbtinio intelekto sistemoms.
Trumpas žurnalistams pripažino, kad jo administracijoje yra skirtingų nuomonių dėl politikos, susijusios su pažangių lustų prieiga, tačiau kartu pabrėžė siekį išlaikyti gerus santykius su Kinija.
Trumpas taip pat teigė, kad per pokalbius su Xi pats neketina kelti Taivano klausimo, tačiau mano, jog Kinijos lyderis šią temą iškels. Taivanas išlieka itin jautrus geopolitinis taškas, be kita ko, dėl jo vaidmens pažangių lustų gamyboje.
APEC vienija 21 ekonomiką, kurios, kaip pabrėžiama, sudaro apie 60 proc. pasaulio ekonominės veiklos, pusę pasaulinės prekybos ir 40 proc. žmonijos. Nors organizacija nepriima teisiškai įpareigojančių sprendimų, per kelis dešimtmečius ji tapo svarbia erdve siekiant susitarimų dėl bendradarbiavimo ir prekybos atvėrimo.
Šių metų viršūnių susitikimas taip pat tampa Šendženo vitrina: miestas per keturis dešimtmečius iš žvejų gyvenvietės virto dangoraižių kupinu eksporto gamybos ir technologijų centru.




