Tag: Vladimiras Putinas

  • Trumpas atvyko į Kiniją: APEC viršūnių susitikime – precedento neturintis susitikimas su Xi ir Putinu

    Trumpas atvyko į Kiniją: APEC viršūnių susitikime – precedento neturintis susitikimas su Xi ir Putinu

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas atvyko į Kinijos Šendženą dalyvauti APEC viršūnių susitikime, kurio kulminacija turėtų tapti precedento neturintis trilateralinis jo susitikimas su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

    Apie šį vizitą ir planuojamą trijų lyderių susitikimą skelbia „Euronews“. Xi Jinpingas Trumpą oro uoste pasitiko itin šiltai – apkabino, taip tarsi atsakydamas į panašų Trumpo gestą per Xi valstybinį vizitą Vašingtone šių metų rugsėjį.

    Tuo metu Putinas į Šendženą atvyko anksčiau tą pačią dieną, tačiau, nepaisant ilgalaikių Pekino ir Maskvos ryšių, Xi jo oro uoste nepasitiko. Šis kontrastas sulaukė papildomo dėmesio prieš už uždarų durų vyksiantį trijų lyderių pokalbį.

    Trumpas teigė, kad ketvirtadienį vykstančiame susitikime ketina su Xi ir Putinu kalbėtis apie Rusijos tęsiamą plataus masto karą Ukrainoje ir pareiškė manantis, jog susitarimo dėl karo pabaigos galimybės yra „labai arti“.

    APEC susitikimas – geopolitikos ir ekonomikos kryžkelė

    Pekinas planuojamą susitikimą pristatė kaip „išsamius mainus“ apie pasaulio taikos išsaugojimą ir strateginio stabilumo stiprinimą didžiųjų valstybių santykiuose. Putinas savo ruožtu pareiškė, kad tikisi „labai naudingo“ viršūnių susitikimo.

    Dėmesys šiam susitikimui didelis ne tik dėl formatų naujumo, bet ir dėl platesnio konteksto: pastaraisiais mėnesiais Vašingtono santykiai su istoriniais sąjungininkais, įskaitant Europą ir Kanadą, buvo įtempti, todėl Trumpo pokalbiai su dviem didžiausiais JAV geopolitiniais varžovais bus atidžiai stebimi.

    Trumpas taip pat užsiminė neatmetantis galimybės surengti privatų susitikimą su Putinu ir atskirą pokalbį su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu, tačiau jo atvykimo į Kiniją metu šie planai dar nebuvo patvirtinti.

    Putinas kritikuoja sankcijas, Xi kalba apie atviresnę prekybą

    Per pirmąjį nuo 2017 metų APEC lyderių susitikimą, kuriame jis dalyvauja gyvai, Putinas trečiadienį susitiko su Xi ir pasisakė prieš, jo žodžiais, „ekonominio dominavimo instrumentus“ – sankcijas, muitus ir eksporto ribojimus, įvestus Rusijai po plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metų pradžioje.

    Kalbėdamas verslo vadovams, Putinas tvirtino, kad sankcijos ir tarifai esą „pergyveno savo naudingumą“ ir prarado bauginantį poveikį. Jis taip pat pabrėžė norą stiprinti ekonominius ryšius su Azijos ir Ramiojo vandenyno regionu, kuris, jo teigimu, sudaro daugiau nei pusę Rusijos prekybos.

    Xi Jinpingas tuo pat metu ragino regioną laikytis atviresnės prekybos ir siekti lygesnio augimo, kad Azijos ir Ramiojo vandenyno erdvė išliktų stabili ir dinamiška. Jis kartojo pažadus mažinti tarifus, plėsti rinkos prieigą ir imtis sudėtingesnių reformų taisyklių, reguliavimo ir standartų srityse.

    Įtampa dėl technologijų ir prekybos – neslūgsta

    APEC deklaruojamas tikslas ilgainiui siekti laisvosios prekybos zonos Ramiojo vandenyno regione kertasi su Trumpo „America First“ politika, kuri remiasi tarifų didinimu ir kitomis priemonėmis, skirtomis apsaugoti JAV rinką. Nuolatinės trintys su Pekinu kyla ir dėl JAV ribojimų Kinijai gauti pažangias technologijas, pavyzdžiui, „Nvidia“ lustus, naudojamus dirbtinio intelekto sistemoms.

    Trumpas žurnalistams pripažino, kad jo administracijoje yra skirtingų nuomonių dėl politikos, susijusios su pažangių lustų prieiga, tačiau kartu pabrėžė siekį išlaikyti gerus santykius su Kinija.

    Trumpas taip pat teigė, kad per pokalbius su Xi pats neketina kelti Taivano klausimo, tačiau mano, jog Kinijos lyderis šią temą iškels. Taivanas išlieka itin jautrus geopolitinis taškas, be kita ko, dėl jo vaidmens pažangių lustų gamyboje.

    APEC vienija 21 ekonomiką, kurios, kaip pabrėžiama, sudaro apie 60 proc. pasaulio ekonominės veiklos, pusę pasaulinės prekybos ir 40 proc. žmonijos. Nors organizacija nepriima teisiškai įpareigojančių sprendimų, per kelis dešimtmečius ji tapo svarbia erdve siekiant susitarimų dėl bendradarbiavimo ir prekybos atvėrimo.

    Šių metų viršūnių susitikimas taip pat tampa Šendženo vitrina: miestas per keturis dešimtmečius iš žvejų gyvenvietės virto dangoraižių kupinu eksporto gamybos ir technologijų centru.

  • Baltieji rūmai: Trumpas Kinijoje susitiks su Xi ir Putinu, kalbės apie branduolinį nusiginklavimą

    Baltieji rūmai: Trumpas Kinijoje susitiks su Xi ir Putinu, kalbės apie branduolinį nusiginklavimą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas kitą savaitę Kinijoje planuoja susitikti su Kinijos vadovu Xi Jinpingu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, penktadienį pranešė Baltieji rūmai.

    Trišalis susitikimas, anot oficialios informacijos, turėtų vykti Šendžene, pietryčių Kinijoje, APEC viršūnių susitikimo užkulisiuose. Apie tai skelbia „Euronews“.

    Baltųjų rūmų atstovė spaudai Olivia Wales teigė, kad vienas pagrindinių pokalbių akcentų bus branduolinių ginklų mažinimas pasaulyje. Pasak jos, D. Trumpas šią ginklų plėtrą laiko labai pavojinga.

    JAV pareigūnai taip pat nurodė, kad prezidentas ketina aptarti karą su Iranu, tačiau Ukrainos tema šiame formate neplanuojama.

    Ukraina – „kitas derybų kelias“

    Aukšto rango JAV pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai, sakė, kad Vašingtonas dėl Ukrainos karo pabaigos turi atskirą derybų kryptį su Kyjivu ir Maskva.

    Anot pareigūno, Kinija nėra šio proceso dalis, todėl Ukrainos klausimą trišaliame susitikime esą būtų sunku pagrįsti. Tuo metu Maskva ir Pekinas apie planuojamą susitikimą kol kas nekomentavo.

    Taip pat skelbiama, kad D. Trumpas Šendžene planuoja ir dvišales derybas su Xi Jinpingu.

    Kelionės maršrutas ir Elono Musko vaidmuo

    Numatoma, kad D. Trumpas iš Vašingtono išvyks pirmadienį į Filipinus, kur dalyvaus Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) susitikime. Iš ten JAV prezidentas vyks į Šendženą.

    Į Kiniją su D. Trumpu turėtų vykti ir „Tesla“ bei „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas, tačiau, kaip teigiama, jis nedalyvaus susitikime su Xi Jinpingu ir Vladimiru Putinu.

    APEC darbotvarkėje – DI ir prekybos įtampa

    2026 metų APEC ekonomikos lyderių susitikimas numatytas lapkričio 18–19 dienomis ir suburs 21 narės ekonomikos lyderius.

    APEC nurodo, kad šių metų darbotvarkėje bus dirbtinis intelektas, prekybos įtampa ir ekonomikos augimas. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning sakė, kad Pekinas tikisi „praktinių rezultatų“ bendradarbiaujant tokiose srityse kaip DI, prekyba, junglumas ir skaitmeninė ekonomika.

  • Trumpas Kinijos Šendžene susitiks su Putinu ir Xi: svarbiausia tema – branduoliniai ginklai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį susitiks su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir Kinijos lyderiu Xi Jinpingu. Baltųjų rūmų teigimu, trišalės derybos vyks Kinijos mieste Šendžene per Trumpo vizitą.

    Pagrindinis šio susitikimo darbotvarkės klausimas – branduolinės ginkluotės ribojimas. Tai būtų vienas ryškiausių bandymų vienu metu prie vieno stalo suburti tris didžiausias branduolines valstybes.

    Taip pat Trumpas ketina kelti Irano karo temą. Vis dėlto nurodoma, kad JAV prezidentas neplanuoja diskusijos apie karą Ukrainoje.

    Tokios trišalės derybos, ypač kai kalbama apie branduolinį arsenalą, turi platesnę reikšmę tarptautiniam saugumui: nuo susitarimų ir jų įgyvendinimo priklauso ginklavimosi lenktynių dinamika bei įtampos tarp didžiųjų valstybių lygis.

    Apie ką bus derėtasi

    Baltieji rūmai pranešė, kad vienas pagrindinių pokalbių akcentų bus branduolinės ginkluotės ribojimas. Tokie klausimai paprastai apima tiek pačių ginklų skaičių ir dislokavimą, tiek tarpusavio patikros ir skaidrumo mechanizmus.

    Skelbiama, kad Trumpas ketina aptarti ir karo Irane klausimą. Kokią konkrečią poziciją JAV ketina siūlyti derybose, pranešime nedetalizuojama.

    Ko nebus darbotvarkėje

    Nurodoma, kad JAV prezidentas neketina kalbėti apie konfliktą Ukrainoje. Tai reiškia, kad net ir vykstant aukščiausio lygio trišaliam susitikimui, šis klausimas bent oficialiai nebus iškeltas kaip derybų tema.

    Susitikimo vieta pasirinkta Kinijoje – Šendžene, kur derybos vyks Trumpo vizito metu. Tokia aplinka gali turėti reikšmės ir politiniams signalams, siunčiamiems tiek sąjungininkams, tiek oponentams.

  • Derybos dėl taikos Ukrainoje stringa: Rusija stumia diskusiją apie Europos saugumo tvarką

    Derybos dėl taikos Ukrainoje stringa: Rusija stumia diskusiją apie Europos saugumo tvarką

    Derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos pastarosiomis dienomis vis labiau krypsta ne į paliaubas ar teritorinius klausimus, o į tai, kaip ateityje atrodys Europos saugumo architektūra – ir kas ją turėtų derėtis.

    Kaip praneša „Euronews“, Ukrainos siekis į taikos procesą įtraukti Europą netikėtai atvėrė kitą diskusiją: kas turėtų atstovauti Europai derybų stalo pusėje.

    Šią savaitę JAV pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris iš Abu Dabio vyko į Maskvą pokalbių su Vladimiru Putinu, o vėliau – į Dubliną susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

    Abu Dabio susitikimuose iš principo sutarta dėl didelio karo belaisvių apsikeitimo, tačiau proveržio dėl ugnies nutraukimo ar teritorinio susitarimo nepasiekta. Tuo pat metu vis labiau ryškėja platesnio susitarimo dėl Europos saugumo kontūrai, kuriuos Maskva bando iškelti į pirmą planą.

    Zelenskis: pirmiausia – karo pabaiga ir garantijos

    Dublino susitikimų fone V. Zelenskis įspėjo neskubėti diskutuoti apie Europos saugumo ateitį, kol nebaigtas Rusijos pradėtas karas ir neužtikrintos saugumo garantijos Ukrainai.

    Pasak jo, tai, kada ir kaip baigsis karas, turės įtakos visiems vėlesniems sprendimams. Jis pabrėžė, kad visi kiti žingsniai turi sekti po karo pabaigos ir susitarimų dėl Ukrainos saugumo.

    Ukrainos prezidentas taip pat teigė, kad Ukraina jau yra Europos saugumo architektūros dalis, o galimas narystės NATO klausimas nulemtų, koks modelis būtų įmanomas ateityje.

    Estijos premjeras: „Kremliaus mentaliniai spąstai“

    Estijos ministras pirmininkas Kristen Michal penktadienį Dubline žurnalistams sakė, kad diskusijos apie Europos saugumo architektūrą dar iki taikos pasiekimo gali nukreipti dėmesį nuo esminio tikslo.

    Jo teigimu, tai yra „mentalinis spąstas“ – taip, anot K. Michal, veikia V. Putinas, skatindamas europiečius ginčytis tarpusavyje ne apie taiką, o apie platesnius susitarimus.

    Estijos premjeras ragino Europą toliau remti Ukrainą ir didinti spaudimą Rusijai, ypač artėjant žiemai, kai Maskva intensyvina smūgius Ukrainos energetikos ir civilinei infrastruktūrai.

    Maskvos linija: „nauja Jalta“ ir derybos dėl Europos

    Kremlius signalizuoja siekį perkelti derybų ašį į platesnį susitarimą dėl Europos saugumo. Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas teigė, kad tikisi, jog JAV pasiuntiniai V. Zelenskiui perduos V. Putino žinutes „visomis detalėmis“.

    J. Ušakovas taip pat sakė, kad palaikomas ryšys su JAV atstovais ir bus aptariama padėtis prieš planuojamą V. Putino ir Donaldo Trumpo susitikimą Kinijoje.

    Rusija stumia idėją surengti trilateralį V. Putino, D. Trumpo ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo susitikimą Kinijoje, prieš 18–19 lapkričio dienomis Šendžene vyksiantį APEC viršūnių susitikimą, nors konkrečios detalės dar nepatvirtintos.

    Po Abu Dabio derybų Rusijos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis kalbėjo apie „visapusišką saugumo sistemą Europoje“, ją lygindamas su Antrojo pasaulinio karo pabaigos konferencijomis Jaltoje ir Potsdame.

    Tuo pačiu V. Medinskis leido suprasti, kad Maskvos pozicija dėl karo pabaigos iš esmės nesikeičia: jis atmetė galimybę atsisakyti okupuotų teritorijų ir sakė, jog Rusija būtų patenkinta tik susitarimu „savo sąlygomis“.

    Kol diplomatai ginčijasi, kokio masto turi būti būsimų derybų darbotvarkė, Rusijos atakos Ukrainoje tęsiasi. Ukrainos oro pajėgos skelbė apie 117 per naktį paleistų dronų, o vietos valdžia pranešė apie žuvusiuosius ir sužeistuosius skirtinguose regionuose.

  • Rusija siūlo NATO šalims nepuolimo paktus: Lenkija gali tapti derybų tarp Maskvos ir Vašingtono objektu

    JAV pasiuntinių derybos su Vladimiru Putinu Maskvoje kelia nerimą dėl galimų pasekmių NATO vienybei ir Lenkijos saugumui. Pasak apžvalgininkų, Rusija siekia įkalbėti atskiras Aljanso valstybes pasirašyti nepuolimo paktus, kurie apribotų jų karinį bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis.

    Tekste nurodoma, kad į Maskvą vyko JAV atstovai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, o vėliau Dubline jie susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šios derybos vyksta platesnio kontakto formate, kuriame minimos ir anksčiau Abu Dabyje vykusios trišalės Ukrainos, Rusijos ir JAV diskusijos.

    V. Zelenskis po susitikimo su JAV pasiuntiniais išskyrė kelis iki šiol pasiektus rezultatus: belaisvių išlaisvinimą planuojant didžiausią apsikeitimą nuo karo pradžios, aktyvesnį Europos įtraukimą į taikos pokalbius ir pasirengimą tolesniems daugiašaliams susitikimams.

    Taip pat teigiama, kad kita derybų runda turėtų vykti jau kitą savaitę. Tuo pat metu viešojoje erdvėje vis garsiau svarstoma, jog Maskva gali bandyti išnaudoti derybų procesą ne tik dėl Ukrainos, bet ir siekdama ilgalaikių strateginių pokyčių Europoje.

    Maskvos siūlymas: nepuolimo paktai su NATO šalimis

    Apžvalgininkas Zbigniewas Parafianowiczius atkreipia dėmesį, kad iš Lenkijos perspektyvos Rusijos ir JAV pokalbiai turi strateginę reikšmę. Jo vertinimu, vienas jautriausių klausimų – Rusijos užsienio reikalų ministerijos siūlymas sudaryti vadinamuosius nepuolimo paktus su pasirinktomis NATO valstybėmis.

    Tokie susitarimai, kaip teigiama, įpareigotų jas nebegilinti karinio bendradarbiavimo su JAV. Kritikai tai vertina kaip bandymą diplomatinėmis priemonėmis suskaldyti Aljansą ir grąžinti padėtį į laikus iki NATO plėtros Vidurio ir Rytų Europoje.

    Lenkija – galimas derybų „mainų objektas“

    Pasak autoriaus, Lenkijai tokie paktai reikštų riziką, kad būtų pakirsta NATO kaip organizacijos bendra politika Rusijos atžvilgiu. Todėl esminiu faktoriumi tampa naujosios JAV administracijos pozicija ir tai, kokius kompromisus ji būtų linkusi svarstyti.

    Tekste keliama ir konkreti baimė: nuolatinės JAV bazės Lenkijoje idėja, viešai vadinama „Fort Trump“, galėtų tapti derybų objektu Maskvos ir Vašingtono pokalbiuose. Kartu primenama, kad anksčiau Vašingtonas jau buvo atsitraukęs nuo planų statyti priešraketinės gynybos skydą, prioritetą tuomet teikdamas santykių su Rusija gerinimui.

    Įspėjama, jog Lenkija neturėtų tapti didžiųjų valstybių derybų „mainų korta“, kai sprendimai priimami ieškant platesnių geopolitinių susitarimų. Šiame kontekste svarbiausiu klausimu išlieka, ar Rusijos siūlymai bus vertinami kaip reali diplomatinė iniciatyva, ar kaip bandymas susilpninti NATO iš vidaus.

  • Abu Dabyje Ukraina ir Rusija sutarė dėl didelio belaisvių apsikeitimo, JAV pasiuntiniai vyks pas Putiną

    Abu Dabyje Ukraina ir Rusija sutarė dėl didelio belaisvių apsikeitimo, JAV pasiuntiniai vyks pas Putiną

    Po dviejų dienų JAV tarpininkautų derybų Abu Dabyje Ukraina ir Rusija iš esmės sutarė dėl didelio karo belaisvių apsikeitimo, tačiau proveržio dėl paliaubų ar teritorinių klausimų pasiekti nepavyko.

    Apie susitarimą trečiadienį Jungtiniuose Arabų Emyratuose pranešė JAV pasiuntinys Jaredas Kushneris, rašo „Euronews“. Pasak jo, galutinis apsikeitimo dalyvių skaičius turėtų būti nustatytas ketvirtadienį.

    „Vienas iš pozityvių dalykų – sutarėme, kad įvyks didžiausias humanitarinis belaisvių paleidimas, o skaičius galutinai sutarsime rytoj“, – sakė J. Kushneris.

    Planuojamą apsikeitimą patvirtino ir Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas bei Rusijos atstovas Vladimiras Medinskis, tačiau nei apsikeitimo laiko, nei tikslaus masto jie nedetalizavo.

    Apie kokį apsikeitimą kalbama

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį teigė, kad derybose buvo aptarinėjamas apsikeitimas po 1 000 belaisvių iš kiekvienos pusės. Jo žodžiais, šis skaičius galėtų išaugti iki 1 500 iš abiejų pusių.

    Šis susitarimas laikomas apčiuopiamiausiu – ir kol kas vieninteliu – rezultatu po pirmųjų tiesioginių Kyjivo ir Maskvos derybų per devynis mėnesius. Ankstesnis raundas Ženevoje šių metų vasarį proveržio taip pat neatnešė.

    Priminta ir tai, kad per derybas Stambule 2025 metų gegužę abi šalys buvo sutarusios apsikeisti po 1 000 belaisvių, nors tuomet paliaubų susitarimo pasiekti nepavyko.

    JAV pasiuntiniai ruošiasi kelionėms į Maskvą ir Dubliną

    J. Kushneris teigė, kad ketvirtadienį jis ir Steve’as Witkoffas vyks į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Po to planuojama kelionė į Dubliną deryboms su V. Zelenskiu.

    Tuo metu pagrindiniai nesutarimai, stabdantys platesnį susitarimą, išlieka tie patys. Rusija reikalauja, kad Ukraina pasitrauktų iš dalies Donbaso regiono teritorijų, kurios vis dar kontroliuojamos Kyjivo, o V. Zelenskis pabrėžia, kad teritoriniai sprendimai turi būti aptariami lyderių lygmeniu.

    Maskva taip pat atmetė raginimus nedelsiant skelbti paliaubas, tvirtindama, kad prieš tai būtina susitarti dėl platesnių saugumo garantijų.

    Europos atstovai dalyvavo atskiruose pokalbiuose

    Europos atstovai Abu Dabyje dalyvavo atskirose konsultacijose su Ukrainos ir JAV pareigūnais, tačiau tiesiogiai trišalėse derybose nedalyvavo.

    V. Medinskis teigė, kad Rusijos delegacija su Europos atstovais nesikalbėjo ir suabejojo jų buvimo derybų vietoje prasme, taip pat sakė negavęs konkrečių taikos iniciatyvų.

    R. Umerovas nurodė, kad Ukrainos delegacija trečiadienį planuoja tolesnes diskusijas su Europos partneriais. Tuo metu Vašingtonas leido suprasti, kad ateityje europiečiai galėtų įsitraukti į derybas, ypač jei jos plėstųsi iki žemyno saugumo architektūros klausimų.

  • Prie JAV rytinės pakrantės sustojo pirmasis tanklaivis su rusišku dyzelinu: uostas dar nežinomas

    Pirmasis tanklaivis su rusiško dyzelino kroviniu, skirtu Jungtinėms Valstijoms, sustojo prie JAV rytinės pakrantės. Vis dar neaišku, į kurį uostą jis galiausiai plauks.

    Laivybos duomenis fiksuojančios bendrovės LSEG stebėjimai rodo, kad laivas „Agioi Fanendes“, plaukiantis su Maltos vėliava, į JAV krantus atvyko po reiso iš Rusijos Baltijos uosto Primorsko.

    Skelbiama, kad 2026 metų spalio 22 dieną Primorske į tanklaivį buvo pakrauta 40 tūkst. tonų mažo sieringumo dyzelino. Toks krovinys laikomas pirmuoju, kuris po politinių sprendimų ir leidimų derinimo pasiekė JAV prieigas.

    Pristatymo buvo tikimasi 2026 metų lapkričio 7 dieną, tačiau laivo operatorė – Graikijos bendrovė „Eastmed“ – spalio pabaigoje nurodė, kad tanklaivis dar laukia reikalingų leidimų, o galutinis uostas kol kas nenustatytas.

    Kiti laivai pakeitė kursą

    Laivybos srautų stebėsena taip pat rodo, kad dalis kitų tanklaivių su rusišku dyzelinu, kurie turėjo vykti JAV Atlanto pakrante, pakeitė kursą. Kodėl taip nutiko, pateiktoje informacijoje nedetalizuojama.

    Ši siunta siejama su 2026 metų spalio 9 dieną viešai paskelbtu JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimu, kad jis susitarė su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl rusiško dyzelino importo į JAV ir kitas šalis artimiausiais mėnesiais.

    Teigiama, kad tai reikštų JAV sankcijų rusiškam dyzelinui sustabdymą iki 2027 metų balandžio.

    Susitarimas – ir Rusijos eksporto ribojimų fone

    Publikacijoje taip pat pabrėžiama, kad susitarimas pasiektas nepaisant Rusijoje formaliai galiojusio laikino dyzelino eksporto draudimo, kuris buvo įvestas dar liepą po Ukrainos atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.

    Tokia situacija, anot pranešimų, meta šešėlį ir platesniam geopolitiniam kontekstui: kalbama apie įtampas JAV ir Ukrainos santykiuose bei reakcijas Vakarų sostinėse.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo sprendimą švelninti sankcijas Rusijai, pabrėždamas, kad jis nepritaria bet kokiam sankcijų atšaukimui.

  • Rusija „nedraugiškų šalių“ sąrašą pritaiko ir teismuose: paliečia turtą, skolas bei vaikų globą

    Rusija „nedraugiškų šalių“ sąrašą pritaiko ir teismuose: paliečia turtą, skolas bei vaikų globą

    Rusijos „nedraugiškų šalių“ sąrašas, pradėtas taikyti kaip atsakas į Vakarų veiksmus po plataus masto invazijos į Ukrainą, vis dažniau naudojamas ne tik užsienio ekonominėje politikoje. Pastaruoju metu jis persikelia ir į vidaus sritis – nuo teismų sprendimų iki nuosavybės bei finansinių įsipareigojimų.

    Kaip praneša „Euronews“, virtinė Rusijos dekretų ir teismų nutarčių šią kategoriją išplečia taip, kad ji ima turėti tiesioginių pasekmių ir pavieniams asmenims. Tai reiškia, kad šalių politinis statusas Maskvos akyse gali tapti argumentu sprendžiant įvairius ginčus.

    „Nedraugiškų“ valstybių sąrašas oficialiai įtvirtintas 2022 metų kovą – praėjus kelioms savaitėms nuo Rusijos pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą. Į jį įtrauktos Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Kanada, Japonija, Pietų Korėja, Šveicarija, Ukraina, Australija, Naujoji Zelandija ir Europos Sąjungos valstybės narės.

    Iki šiol sąrašas dažniausiai sietas su ekonominiais sprendimais, tačiau dabar jis naudojamas ir kaip teisinis filtras sprendžiant klausimus, kurie įprastai turėtų būti vertinami pagal konkrečias bylos aplinkybes, o ne šalių tarpusavio santykių būklę.

    Teismų sprendimai ir vaikų globa

    Vienas ryškesnių pavyzdžių – Rusijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas vaiko globos byloje, kuriame „nedraugiškų šalių“ kriterijus panaudotas kaip argumentas. Teismas nurodė, kad vaiko grąžinimas į Prancūziją galėtų prieštarauti jos interesams, be kita ko, dėl to, kad Prancūzija yra šiame sąraše.

    Byloje minimas Rusijos pilietis Aleksejus Jermakovas, kuris 2025 metų kovą su motinos sutikimu dukrą išsivežė dviejų savaičių atostogų į Turkiją ir Slovakiją, o balandį ją atgabeno į Rusiją. Vėliau mergina gavo Rusijos pilietybę, tačiau teismas atsisakė įpareigoti ją grąžinti į Prancūziją.

    Tekste pabrėžiama, kad tarptautinė praktika tokiose situacijose remiasi sutartimis dėl vaikų grąžinimo į įprastinę gyvenamąją vietą, tačiau Rusijos sprendimuose matyti nukrypimų nuo įprastų principų.

    Turtas, automobiliai ir skolos

    „Nedraugiškų šalių“ sąrašas vis dažniau minimas ir nuosavybės klausimuose. Valstybės Dūmoje remiamas įstatymo projektas numatytų galimybę Rusijoje registruoti automobilius, kurie iš „nedraugiškų“ šalių būtų pavogti arba neteisėtai išgabenti.

    Šio sumanymo šalininkai aiškina, kad taip užpildomos teisės spragos, atsiradusios nutrūkus bendradarbiavimui su Vakarų valstybėmis. Kritikai įspėja, jog tai silpnintų savininkų teisių apsaugą tose šalyse, iš kurių turtas būtų atsidūręs Rusijoje.

    Atskira byla parodė ir praktinę šios krypties reikšmę: Aukščiausiasis Teismas nurodė Vidaus reikalų ministerijai registruoti automobilį, kuris tarptautinėje duomenų bazėje buvo pažymėtas Kanados prašymu. Teismas konstatavo, kad vien įrašas tarptautiniame pavogtų transporto priemonių registre nėra pakankamas pagrindas atsisakyti registracijos Rusijoje.

    Tuo pačiu metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas yra sakęs, kad sprendimai dėl užsienio bendrovių turto Rusijoje perdavimo laikinam administravimui siejami su jų kilmės šalių buvimu „nedraugiškų“ sąraše. Tekste nurodoma, kad tokia priemonė palietė kelių tarptautinių bendrovių veiklą Rusijoje.

    Dar vienas pokytis – dekretas, pagal kurį asmenys, negalintys įrodyti Rusijos ar „draugiškos“ valstybės pilietybės arba pateikti leidimo gyventi, automatiškai priskiriami „nedraugiškų“ šalių asmenims. Tai gali turėti įtakos jų teisiniam statusui sprendžiant skirtingus klausimus.

    Be to, minima, kad kitas dekretas sudaro galimybes Rusijos skolininkams sulaikyti mokėjimus kreditoriams iš „nedraugiškų“ šalių. Tokiu būdu nukrypstama nuo įprasto sutartinių santykių šalių lygybės principo.

    Straipsnyje primenama, kad privatinės tarptautinės teisės standartai įprastai reikalauja ginčus spręsti pagal teisinius argumentus, o ne pagal šalių politinę priklausomybę. Taip pat pabrėžiama, kad kai kurios naujos praktikos kertasi su tarptautinėmis konvencijomis, kurias Rusija yra ratifikavusi, įskaitant 1980 metų Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų.

  • Trumpas: karo Ukrainoje pabaiga arti, bet šalis turės „kiek pasikeitusį kontūrą“

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė manantis, kad karas Ukrainoje gali baigtis netrukus, tačiau pati Ukraina po to esą turės „kiek pasikeitusį kontūrą“.

    Apie tai jis kalbėjo sekmadienį duotame interviu televizijai CBS laidoje „60 Minutes“. Trumpas taip pat sakė nemanantis, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jį klaidina.

    Paklaustas, kuo labiau pasitiki – V. Putinu ar Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, – Trumpas vengė rinktis vieną pusę. Jis teigė sutariantis su abiem lyderiais.

    Konkretų, ką turėtų reikšti jo minima Ukrainos „kontūro“ kaita, Trumpas neįvardijo. Vis dėlto jis pabrėžė tikįs, kad susitarimas dėl karo užbaigimo yra „arti“.

    Trumpas: „Ukraina pakeis kontūrą“

    Interviu metu Trumpas sakė, kad „niekas nebuvo toks griežtas Rusijai kaip jis“ ir dar kartą pakartojo nuomonę, jog V. Putinas jo neapgaudinėja.

    Jis taip pat užsiminė apie ankstesnį susitikimą, kuriame, anot jo, Rusijai buvo parodyta „didelė nepagarba“, tačiau plačiau nepaaiškino, ką turėjo omenyje.

    Derybos Abu Dabyje ir Europos vaidmuo

    Tuo metu pranešama, kad lapkričio 10 ir 11 dienomis Rusija ir Ukraina turėtų surengti derybas Abu Dabyje, dalyvaujant JAV delegacijai.

    Trumpas yra sakęs, jog tikisi „labai didelio susitarimo“, kuris galėtų paliesti ne tik Ukrainą, bet ir visą Europą. Vis dėlto Kremlius nurodo, kad pačios derybos būtų trišalės – Rusijos ir Ukrainos, tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms.

    Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, kad europiečiai galėtų derinti pozicijas su amerikiečiais ir ukrainiečiais kitais kanalais, tačiau prie pagrindinio derybų stalo jie nebūtų kviečiami.

  • Putino įtaka Afrikoje auga, o Lenkija taikosi į milijardinius projektus: ką planuoja KUKE

    Rusija aktyviai stiprina savo įtaką Afrikoje, derindama politiką, prieigą prie žaliavų ir karinį bendradarbiavimą. Tuo pat metu ir Lenkija siekia didesnio vaidmens žemyne – projektų, kuriuose ji derasi dėl dalyvavimo per eksporto kreditų draudiką KUKE, vertė per artimiausius dvejus metus gali siekti bent 10 mlrd. JAV dolerių.

    Apie tai rašo Lenkijos portalas WNP, apžvelgdamas Maskvoje vykusį trečiąjį Rusijos ir Afrikos šalių viršūnių susitikimą. Jame dalyvavo 48 Afrikos valstybių delegacijos, o renginio metu pasirašyta 146 dokumentai – 92 susitarimai ir 54 memorandumai.

    Susitikime priimta baigiamoji deklaracija, dokumentas dėl bendradarbiavimo civilinėse dirbtinio intelekto taikymo srityse ir 2027–2029 metų veiksmų planas. Susitarimų paketas apėmė prekybą, investicijas, energetiką, infrastruktūrą, švietimą ir saugumą.

    Nors politinis mobilizavimas atrodo įspūdingai, ekonominėje konkurencijoje Rusija Afrikoje gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos ir Kinijos. Vis dėlto Maskva bando atsiremti į istorinius ryšius bei dalies Afrikos šalių skeptišką požiūrį į buvusias kolonijines valstybes.

    Maskvos kortos: žaliavos, energetika ir balsai JT

    Rusijos strategijoje ryškiai matomas žaliavų ir energetikos komponentas, įskaitant branduolinės energetikos kryptį. Maskva siekia įsitvirtinti sektoriuose, kurie Afrikos valstybėms laikomi strateginiais, o tai kartu reiškia ir didesnę politinę įtaką.

    Vienas iš konkrečių susitikimo padarinių – susitarimai su Mali dėl mineralinių išteklių žvalgybos. Rusijos valstybinė įmonė „Rosgeologija“ per dukterinę bendrovę pasirašė sutartis dėl dviejų teritorijų skaitmeninių geologinių žemėlapių parengimo ir sistemos, skirtos geologiniams duomenims, licencijoms bei kasybos sektoriaus priežiūrai valdyti.

    Mali yra tarp svarbiausių Afrikos aukso gamintojų, taip pat plėtoja su ličio gavyba susijusius projektus – šis metalas svarbus baterijų gamybai. Nors minėti susitarimai dar nesuteikia tiesioginių teisių eksploatuoti telkinių, jie gali palengvinti kelią vėlesniems dalyvavimo kasybos projektuose žingsniams.

    Rusija akcentuoja ir geopolitinę Afrikos svarbą: tai 54 Jungtinių Tautų narės, kurių balsai reikšmingi tarptautinėse institucijose. Be to, Afrikos Sąjunga, vienijanti visas žemyno valstybes, neseniai tapo G20 nare.

    Lenkijos ambicijos: KUKE vaidmuo ir 10 mlrd. dolerių riba

    Augant Afrikos investiciniams poreikiams, ypač transporto, energetikos, sveikatos apsaugos ir švietimo infrastruktūros srityse, šansų mato ir Lenkijos įmonės. Jų plėtroje vis didesnę reikšmę įgauna Eksporto kreditų draudimo korporacija KUKE.

    Tekste nurodoma, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį pagal programą „Shop in Poland“ KUKE padidino įsitraukimą Afrikoje beveik 7 mlrd. zlotų. Dabar institucija derasi dėl keliolikos sandorių, kurių bendra vertė per artimiausius dvejus metus gali siekti mažiausiai 10 mlrd. JAV dolerių.

    Programos mechanizmas grindžiamas užsienio investicijų finansavimo grąžinimo draudimu, kartu keliant sąlygą, kad projektus įgyvendinant dalyvautų ir Lenkijos įmonės – kaip tiekėjai ar subrangovai. Tokiu būdu firmoms paprasčiau įsitraukti į didelius tarptautinius projektus, kuriuos vienoms pasiekti būtų gerokai sudėtingiau.

    Tarp KUKE remiamų iniciatyvų minimi Tanzanijoje statoma geležinkelio linija ir Lagos uostų modernizacija Nigerijoje. Taip pat įvardijami projektai medicinos infrastruktūrai Dramblio Kaulo Krante ir švietimo infrastruktūrai Angoloje.

    Ką lemia kolonijinės praeities nebuvimas ir valstybės parama

    Tarptautinių santykių ekspertė dr. Małgorzata Bonikowska pabrėžia, kad Rusijos aktyvumas Afrikoje turi istorinių paralelių – dar Šaltojo karo laikais Sovietų Sąjunga žemyne buvo itin aktyvi, ypač dekolonizacijos laikotarpiu. Pasak jos, tuomet, kaip ir dabar, už veiksmų pirmiausia stovėjo geopolitinis interesas.

    Lenkijai vienu iš privalumų įvardijamas kolonijinės praeities nebuvimas, kuris kai kuriose Afrikos valstybėse vis dar apsunkina Vakarų Europos šalių įvaizdį. Tačiau, anot ekspertės, to nepakanka – Vakarų konkurentai turi gilias istorines ekonomines jungtis, stiprius prekės ženklus, nuolatinį vietinį buvimą ir gerai veikiančius kontaktų kanalus.

    Dar viena kliūtis, kurią akcentuoja pašnekovė, – nepakankamai stiprus valstybės paramos „paketas“ dideliems kontraktams. Jos vertinimu, vien finansinių instrumentų neužtenka: reikalinga aktyvi ekonominė diplomatija ir politinė parama tiek valstybinėms, tiek privačioms įmonėms.

    Ekspertė atkreipia dėmesį, kad didžiosiose Europos ekonomikose valstybės institucijų įsitraukimas į įmonių užsienio plėtrą yra įprasta praktika. O Lenkijos atveju KUKE augantis aktyvumas Afrikoje rodo, jog įrankių daugėja, bet sėkmę, jos teigimu, nulems ir platesnė strategija.