Tag: Vladimiras Putinas

  • Putinas perima dar 5 Vakarų įmonių turtą: „Tarkett“ ir kitiems – smūgis už 532 mln. eurų

    Putinas perima dar 5 Vakarų įmonių turtą: „Tarkett“ ir kitiems – smūgis už 532 mln. eurų

    Kremlius praplečia turto perėmimus

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo nurodyta priverstinai perimti penkių Europoje įsikūrusių bendrovių turtą Rusijoje. Tarp jų – Prancūzijos grindų dangų gamintoja „Tarkett“ ir dar keturios įmonės, veiklą šalyje tęsę po plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį.

    Skelbiama, kad šių įmonių bendros metinės pajamos Rusijoje viršija 50 mlrd. rublių, tai yra apie 532 mln. eurų. Toks sprendimas laikomas dar vienu žingsniu Maskvai griežtinant spaudimą Vakarų kapitalui ir didinant valstybės kontrolę strateginiuose sektoriuose.

    Kas perima kontrolę ir kurios įmonės paliestos

    Dekretu numatyta, kad perimtas turtas perduodamas laikinajai administracijai, kurią vykdo 2026 metų vasarį įregistruota valdymo bendrovė „Centre Capital“. Jos vadovu įvardijamas Maratas Mirkhaidarovas, anksčiau dirbęs Zabaikalskio regiono gubernatoriaus administracijoje.

    Be „Tarkett“, dokumente minimos ir kitos bendrovės: popierinės pakuotės gamintoja „Kappa Rus“, anksčiau siejama su Airijos grupe „Smurfit Kappa“, higienos produktų gamintoja „Ontex RU“, priklausanti Belgijos grupei „Ontex“, metalinės pakuotės gamintoja „Eviosys Packaging Kuban“, siejama su JAV bendrove „Sonoco Products Company“, ir plastiko pakuočių įmonė „Menshen Packaging CIS“, priklausanti Vokietijos „Menshen“.

    Visos penkios įmonės, remiantis viešai skelbta informacija, ir toliau vykdė veiklą Rusijoje po 2022 metų vasario įvykių. Tokia aplinkybė Maskvos sprendimų kontekste tampa svarbi, nes valdžia vis dažniau akcentuoja kontrolės stiprinimą vadinamųjų nedraugiškų valstybių kapitalui.

    „Laikinoji administracija“ ir jos pasekmės

    Rusijoje taikomas mechanizmas, kai užsienio įmonių turtui paskiriama laikinoji administracija, buvo įtvirtintas 2023 metų balandį pasirašytu prezidento dekretu. Ši schema leidžia valstybės sprendimu perimti tam tikro užsienio kapitalo turto valdymą Rusijos teritorijoje, formaliai jį neįvardijant kaip nacionalizacijos.

    Vakarų vyriausybės ir tarptautinės teisės ekspertai tokius veiksmus dažnai vertina kaip neteisėtą ekspropriaciją. Teoriškai įmonės gali siekti žalos atlyginimo tarptautiniame arbitraže pagal dvišales investicijų apsaugos sutartis, tačiau praktikoje sprendimų įgyvendinimas prieš Rusijos valstybę ar su ja susijusias struktūras laikomas itin sudėtingu.

    Turto perėmimų banga ir atsakomosios priemonės

    Naujausias sprendimas priimtas po ankstesnės panašių veiksmų serijos, kai laikinoji administracija buvo pritaikyta kelių didelių tarptautinių mažmeninės prekybos ir maisto pramonės įmonių turtui Rusijoje. Anksčiau pirmieji aukšto profilio taikiniai buvo, be kita ko, Danijos „Carlsberg“ ir Prancūzijos „Danone“ turtas.

    Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ankstesnius sprendimus viešai siejo su tuo, kad dalis bendrovių yra iš šalių, kurias Maskva oficialiai įtraukė į „nedraugiškų“ sąrašą. Į jį įtrauktos visos Europos Sąjungos valstybės, taip pat JAV, Jungtinė Karalystė ir kitos šalys, kurios po 2022 metų vasario įvedė sankcijas Rusijai.

    Maskva taip pat aiškina šiuos veiksmus kaip atsakomąją reakciją į maždaug 300 mlrd. eurų vertės Rusijos suverenaus turto įšaldymą Vakarų jurisdikcijose. Verslui tai reiškia didėjančią teisinę ir finansinę riziką, o Europos įmonėms – dar vieną signalą, kad Rusijoje veikiančio turto apsauga tampa vis mažiau prognozuojama.

  • Trumpas skelbia susitarimą su Putinu dėl dyzelino: Europa kritikuoja, o kainų kritimas neaiškus

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė pasiekęs susitarimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl dyzelino tiekimo, kuris, anot Baltųjų rūmų šeimininko, turėtų prisidėti prie mažesnių degalų kainų. Vis dėlto energetikos rinkos analitikai ir dalis Europos politikų pabrėžia, kad skelbiami kiekiai yra per maži, jog greitai pakeistų situaciją JAV ar pasaulinėse rinkose.

    Trumpas viešai teigė, kad Rusija artimiausiu metu esą galėtų tiekti šimtus tūkstančių tonų dyzelino, o vėliau apimtis didinti. Tačiau rinkoje tokie srautai vertinami kaip trumpalaikis signalas rinkėjams, o ne sprendimas, galintis stabilizuoti kainas ilgesniam laikui.

    Kodėl susitarimas kelia abejonių?

    Energetikos sektoriaus specialistai atkreipia dėmesį, kad net ir optimistiškai vertinant paskelbtus skaičius, jie padengtų tik kelių dienų JAV dyzelino poreikį. Be to, realų poveikį riboja logistika: eksportui reikalingi laivybos pajėgumai, uostų infrastruktūra ir draudimo bei atsiskaitymų mechanizmai, kuriuos gali apsunkinti sankcijų režimai.

    Ekspertai taip pat primena, kad Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūra pastaraisiais metais patiria spaudimą dėl karo ir dažnų atakų prieš energetikos objektus. Tai didina riziką, kad pažadėti kiekiai gali būti neįgyvendinti arba atidėti, o tuomet politinis susitarimo efektas Vašingtone gali virsti reputacine problema.

    Europa įžvelgia politinę kainą

    Dalies Europos sostinių reakcija buvo kritiška: baiminamasi, kad toks žingsnis silpnina bendrą transatlantinę laikyseną Rusijos atžvilgiu ir siunčia dviprasmišką signalą dėl spaudimo Maskvai. Kai kurie Europos pareigūnai pabrėžė, kad kiekvienas papildomas finansinis srautas į Rusijos energetikos sektorių gali netiesiogiai stiprinti jos galimybes tęsti karą Ukrainoje.

    Viešojoje erdvėje skambėjo ir argumentas, kad Europai pačiai ne visur pavyko greitai atsisakyti rusiškų išteklių, todėl kritika JAV gali būti vertinama kaip politiškai jautri. Tuo pat metu Europos Sąjungoje tęsiamos diskusijos dėl importo ribojimų užkardymo spragų, kai rusiškos kilmės žaliava į Bendriją patenka per trečiąsias šalis.

    Ar degalų kainos iš tiesų mažės?

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad degalų kainas lemia ne vien papildomos dyzelino siuntos, o platesnis veiksnių rinkinys: naftos kaina, perdirbimo maržos, atsargų lygis, paklausos ciklai ir geopolitinės rizikos. Net ir gavus papildomų kiekių, trumpalaikis atpigimas gali būti ribotas, ypač jei išlieka įtampa svarbiuose logistikos maršrutuose.

    Trumpui degalų kainų tema yra politiškai itin reikšminga dėl vidaus politikos darbotvarkės ir rinkėjų lūkesčių, tačiau susitarimo su Rusija tvarumas priklausys nuo realių tiekimų, o ne nuo viešų pareiškimų. Jei pažadai nevirs apčiuopiamais srautais, kainų spaudimas gali išlikti, o JAV ir Europos santykiuose atsirasti papildomos įtampos.

  • Zelenskis: jei Putinas sutiks su 60 dienų paliaubomis, Ukraina per tą laiką surengs rinkimus

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina būtų pasirengusi surengti prezidento rinkimus, jei Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sutiktų su 60 dienų visišku ugnies nutraukimu. Šią poziciją jis išdėstė interviu JAV televizijai ABC.

    Pasak V. Zelenskio, dviejų mėnesių paliaubos, kurios būtų realiai įgyvendinamos ir patikrinamos, leistų stabilizuoti saugumo situaciją ir sudaryti sąlygas politiniams procesams. Ukraina nuo plataus masto invazijos pradžios gyvena karo sąlygomis, o rinkimų organizavimas tokiu metu kelia tiek logistinių, tiek teisinių, tiek saugumo iššūkių.

    „Pasakykite Putinui: duokite mums du mėnesius, 60 dienų visiškų paliaubų, ir mes surengsime rinkimus“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Interviu kontekste nuskambėjo ir JAV vidaus politikos atspalvis. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis dienomis kritikavo Ukrainą dėl smūgių Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrai ir užsiminė, kad atėjo metas Ukrainai rinktis naują prezidentą.

    V. Zelenskis pakartojo, kad Ukraina yra pasirengusi abipusiams ribojimams energetikos taikinių atžvilgiu. Jo teigimu, Kyjivas galėtų stabdyti atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo objektus, jei Maskva nutrauktų smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai, nuo kurios priklauso civiliai gyventojai ir šalies ekonomika.

    „Mes prašome prezidento Trumpo duoti jiems signalą nebeatakoti Ukrainos energetikos infrastruktūros“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos prezidentas taip pat komentavo kritiką, sklindančią iš dalies JAV politinės aplinkos, įskaitant kai kuriuos D. Trumpo rėmėjus. V. Zelenskio vertinimu, spaudimas Ukrainai dažnai kyla iš noro rasti greitą sprendimą, tačiau realus karo stabdymo svertas yra Maskvos sprendimas nutraukti agresiją.

    Tuo pat metu situaciją apsunkina prieštaringi signalai dėl galimų susitarimų. V. Zelenskis yra sakęs, kad dalis viešai paskelbtų žinučių apie tariamus abiejų pusių susitarimus dėl energetikos taikinių jam buvo netikėtos, o tai rodo, jog derybų kanalai ir komunikacija išlieka fragmentuoti.

    Dar viena įtampa kilo po to, kai Vašingtonas pranešė apie susitarimą su Maskva dėl sankcijų režimo korekcijų, susijusių su rusišku dyzelinu. Po šios žinios Ukrainos delegacija, kaip skelbta, nutraukė dalyvavimą derybose JAV ir grįžo į Kyjivą, signalizuodama, kad bet kokie sprendimai, galintys sustiprinti Rusijos karo ekonomiką, Ukrainai yra itin jautrūs.

    V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukrainos tikslas išlieka kuo greitesnė karo pabaiga, tačiau tik su realiomis saugumo garantijomis ir tokiomis paliaubomis, kurios nebūtų panaudotos Rusijos persigrupavimui. Jo teigimu, būtent todėl kalbant apie 60 dienų ugnies nutraukimą esminis klausimas yra ne tik politinis pareiškimas, bet ir patikimas įgyvendinimo mechanizmas.

  • Trumpas po pokalbio su Putinu: jis nori karo pabaigos, o Ukrainoje turėtų vykti prezidento rinkimai

    Trumpas: Putinas kalbėjo apie karo pabaigą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį žurnalistams teigė, kad per penktadienį vykusį pokalbį telefonu Rusijos vadovas Vladimiras Putinas jam sakė norintis užbaigti karą Ukrainoje. Pasak Trumpo, tokia kryptis, jo vertinimu, būtų naudinga platesniam tarptautiniam stabilumui.

    Trumpo komentarai nuskambėjo tęsiantis intensyvioms kovoms Ukrainoje ir Vakarams palaikant sankcijas Rusijai. Oficialūs Kremliaus pranešimai apie karo tikslus ir sąlygas pastaruoju metu kito, o Ukraina pabrėžia, kad bet koks susitarimas turi užtikrinti jos suverenitetą ir saugumo garantijas.

    Rinkimai Ukrainoje ir kritika Zelenskiui

    Trumpas taip pat pakartojo anksčiau išsakytą poziciją, kad Ukrainoje turėtų vykti prezidento rinkimai. Ukrainos valdžia yra aiškinusi, jog karo sąlygomis visuotinių rinkimų surengimas kelia didžiules saugumo ir logistikos rizikas, be to, tam taikomi teisiniai apribojimai.

    Kalbėdamas su žurnalistais Trumpas kritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, tvirtindamas, kad susitarimą buvo galima pasiekti anksčiau ir jis esą būtų buvęs palankesnis. Ši Trumpo linija atspindi jo viešuose pasisakymuose dažnai kartojamą argumentą, kad ankstesni sprendimai galėjo sumažinti karo kainą ir mastą.

    Sankcijos, nafta ir dyzelinas: įtampa dėl sprendimų

    Be politinių pareiškimų, Trumpas siejo situaciją su energijos rinkomis, teigdamas, kad sprendimai dėl rusiškų degalų tiekimo galėtų didinti pasiūlą ir mažinti kainas. Tokie pareiškimai jautrūs, nes degalų eksporto ribojimai ir sankcijos nuo karo pradžios buvo vienas svarbiausių spaudimo Rusijai instrumentų.

    Anksčiau skelbta, kad Trumpas pranešė apie susitarimą dėl rusiško dyzelino eksporto keliems artimiausiems mėnesiams, kartu numatant sankcijų švelninimą iki 2027 metų balandžio mėnesio. Ši informacija sulaukė kritikos JAV vidaus politikoje, nes dalis politikų akcentuoja, kad sankcijų lengvinimas gali būti suvokiamas kaip nuolaida Maskvai.

    „Putinas labai norėtų, kad būtų rastas sprendimas“, – sakė Donaldas Trumpas, komentuodamas, ką išgirdo per pokalbį su Rusijos vadovu.

    Ukrainos pusė tokius signalus vertina atsargiai. Zelenskis yra viešai pareiškęs, kad sankcijų švelninimas, jo nuomone, būtų dovana Putinui ir negarantuotų taikos, o galėtų paskatinti Rusiją didinti spaudimą.

    Fone tęsiasi Rusijos smūgiai Ukrainos miestams, o Ukraina akcentuoja, kad bet kokie tarptautiniai sprendimai turi atsižvelgti į realią padėtį fronte ir civilių apsaugą. Karo eiga išlieka tiesiogiai susijusi ir su energetikos rinkų svyravimais, ir su politiniais sprendimais Vašingtone bei Europoje.

  • Trumpas po pokalbio su Putinu skelbia: Rusija žada dyzelino tiekimą pasaulinei rinkai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad telefonu kalbėjosi su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir esą pasiektas susitarimas dėl dyzelino tiekimo į JAV ir pasaulinę rinką. Pasak D. Trumpo, šie srautai turėtų prisidėti prie degalų kainų mažėjimo artimiausiais mėnesiais.

    Politikas nurodė ir konkrečius kiekius: daugiau nei 300 000 tonų dyzelino „nedelsiant“, dar 500 000 tonų lapkritį, o vėliau – papildomą 1 000 000 tonų partiją. Taip pat teigta, kad, priklausomai nuo Rusijos naftos perdirbimo gamyklų techninės būklės, per trumpą laiką galėtų būti patiekta dar iki 3 000 000 tonų.

    Ką reikštų tokie kiekiai rinkai?

    Dyzelinas yra kritiškai svarbus kuras logistikai, žemės ūkiui ir pramonei, todėl jo kainų svyravimai greitai atsispindi tiekimo grandinėse ir infliacijos rodikliuose. Papildomi pasiūlos kiekiai teoriškai gali mažinti kainų spaudimą, tačiau realus poveikis priklauso nuo to, ar tiekimai iš tiesų įvyks, kokiais maršrutais ir kokiomis sąlygomis jie pasieks pirkėjus.

    Pastaraisiais metais naftos produktų rinkas nuolat veikė sankcijų režimai, eksporto ribojimai, laivybos ir draudimo apribojimai, o kainas – ir geopolitinė įtampa bei tiekimo sutrikimai perdirbimo grandyje. Dėl to rinkos dalyviai į politinius pareiškimus dažnai reaguoja atsargiai, kol atsiranda aiškūs fizinių srautų patvirtinimai.

    Trumpo argumentas: kainos turėtų kristi

    D. Trumpas savo žinutėje tvirtino, kad dyzelino kainos turėtų mažėti „rekordiniu tempu“ dėl naujų energijos tiekimų ir, kaip jis teigė, JAV „visiškos kontrolės“ Ormuzo sąsiauryje. Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos tranzito taškų, todėl bet kokios naujienos apie jo saugumą ar įtampą regione gali akimirksniu paveikti naftos ir produktų kainas.

    „Ką tik baigiau nepaprastai sėkmingą pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kurio metu sutarta, kad Rusija nedelsiant pristatys į Amerikos ir pasaulinę rinką daugiau nei 300 000 tonų dyzelino“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Kol kas viešojoje erdvėje trūksta nepriklausomų patvirtinimų apie konkrečių siuntų grafiką, sutartines sąlygas ir logistiką. Rinkos analitikai paprastai vertina ne vien pažadėtus kiekius, bet ir tai, kaip greitai jie gali būti paversti realiomis tiekimo sutartimis bei ar neatsiras papildomų apribojimų dėl finansavimo, draudimo ar transporto.

  • Virš Kyjivo pastebėtas dronas su Putino atvaizdu: netrukus smogė miestui – kas žinoma?

    Virš Kyjivo pastebėtas dronas su Putino atvaizdu: netrukus smogė miestui – kas žinoma?

    Socialiniuose tinkluose išplito nuotrauka, kurioje, kaip teigiama, virš Kyjivo skrenda rusiškas dronas su ant korpuso nupieštu Vladimiro Putino atvaizdu. Įrašai pasirodė Ukrainos ir užsienio kariniuose kanaluose, o incidentas siejamas su Rusijos lyderio 74-uoju gimtadieniu.

    Vis dėlto Ukrainos oro pajėgos, Kyjivo karinė administracija ir kitos institucijos šios informacijos oficialiai nepatvirtino. Viešai nepateikta ir nepriklausomų vaizdo įrašų iš kelių stebėjimo taškų, todėl nuotraukos autentiškumas bei aplinkybės išlieka neaiškios.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie simboliniai ženklai ant ginkluotės dažnai naudojami psichologiniam poveikiui ir propagandai. Dėl to dalis pareigūnų gali sąmoningai vengti komentaro, kad nebūtų sustiprintas informacinis efektas ir neprisidėta prie priešo kuriamo naratyvo.

    Tekste minimas „Geran-4“ įvardijamas kaip greitesnė, reaktyviniu varikliu varoma „Shahed“ tipo dronų šeimos atmaina. Skelbiama, kad tokie aparatai esą pradėti plačiau naudoti nuo 2026 metų pavasario, o jų paskirtis – sudėtingiau perimami smūgiai, kai lėtesnius dronus vis dažniau numuša oro gynyba ir perėmėjai.

    Remiantis Ukrainos žvalgybos vertinimais ir techninėmis analizėmis, „Geran-4“ parametrai galėtų siekti apie 3,5 metro ilgio ir apie 3 metrų sparnų mojį. Taip pat nurodoma, kad kruizinis greitis gali būti apie 300–350 kilometrų per valandą, o maksimalus – maždaug 400–500 kilometrų per valandą, su 50–90 kilogramų kovine galvute.

    Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos šaltiniai kai kuriuos smūgius siejo būtent su šio tipo dronais, minėdami žalą infrastruktūrai Kyjive ir atakas kituose regionuose. Tačiau šios žinutės nėra tiesiogiai susijusios su dronu, ant kurio esą buvo Putino portretas, todėl istorija kol kas lieka nepatvirtinta.

    Karo ekspertai pabrėžia, kad informaciją apie naujus ginkluotės modelius ir jų panaudojimą būtina vertinti atsargiai: karo metu socialiniuose tinkluose greta tikrų kadrų cirkuliuoja ir klaidinanti medžiaga. Patikimiausiu patvirtinimu paprastai laikomi keli nepriklausomi vaizdiniai įrodymai, geografinis kadrų patikrinimas bei institucijų komentarai.

  • Putino dekretas atvėrė kelią: „UniCredit“ traukiasi iš Rusijos, bet pasilieka pelningą dalį

    Putino dekretas atvėrė kelią: „UniCredit“ traukiasi iš Rusijos, bet pasilieka pelningą dalį

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo Italijos bankų grupė „UniCredit“ gali parduoti dalį savo verslo Rusijoje. Šis sprendimas laikomas būtina sąlyga Vakarų finansų institucijoms, bandančioms mažinti veiklą šalyje po plataus masto karo Ukrainoje pradžios.

    „UniCredit“ Rusijoje veikia nuo 1989 metų ir po 2022 metų vasario mėnesį pradėtos invazijos nepasitraukė, tačiau palaipsniui ieško būdų sumažinti rizikas. Bankas anksčiau skelbė ketinantis parduoti dalį vietinės struktūros privataus investuotojo grupei Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o sau pasilikti tarptautinių mokėjimų segmentą.

    Dekrete numatyta pertvarka: dalis Rusijos juridinio asmens būtų atskirta į naują bendrovę, kuri liktų „UniCredit“ nuosavybėje. Ši išlaikoma dalis turėtų aptarnauti tarptautinius mokėjimus eurais ir JAV doleriais įmonėms, kurioms netaikomos sankcijos.

    Kita verslo dalis būtų perduota pirkėjui, kurio pavadinimo „UniCredit“ viešai neatskleidžia. Rusijos žiniasklaidoje anksčiau skelbta, kad su sandoriu gali būti siejamas „Alfa Group“ interesas; vienas jos įkūrėjų Michailas Fridmanas neseniai buvo išbrauktas iš Europos Sąjungos sankcijų sąrašo.

    Brangus ir lėtas pasitraukimas

    „UniCredit“ yra įvertinęs, kad sandoris finansiniams rezultatams turės apie 3–3,3 milijardo eurų neigiamą poveikį. Bankas jau yra nurodęs, kad procedūros gali užtrukti, nes reikalingi privalomi susitarimai, veiklų atskyrimas ir skirtingų reguliuotojų leidimai.

    Planuojama, kad sandoris galėtų būti užbaigtas 2027 metų pirmoje pusėje. Finansų rinkose tokie terminai vertinami kaip signalas, jog pasitraukimas iš Rusijos tapo ne vien verslo sprendimu, o kompleksiniu politinių ir teisinių leidimų procesu.

    Kas pasikeitė Rusijos taisyklėse?

    Po 2022 metų Rusija įvedė papildomus apribojimus vadinamųjų nedraugiškų šalių investuotojams, todėl kai kurių bankų akcijų sandoriams reikalingas asmeninis prezidento pritarimas. Dėl to Europos bankams dažnai neužtenka vien vidaus sprendimo atsitraukti ar parduoti turtą.

    Be to, nuo 2024 metų spalio mėnesio, remiantis tarptautinių organizacijų apibendrinta informacija, pasitraukimo sąlygos tapo gerokai griežtesnės: užsienio turto pardavimui taikomos didelės nuolaidos nuo rinkos vertės ir papildomos įmokos, kurios mažina sandorio patrauklumą.

    Šis kontekstas paaiškina, kodėl „UniCredit“ vadovas Andrea Orcelis ne kartą viešai akcentavo, kad parduoti turtą per pigiai bankas nenori, o be Kremliaus leidimo daugelis scenarijų praktiškai neįmanomi. Europos Centrinis Bankas tuo pat metu spaudė didžiuosius europinius bankus, įskaitant „UniCredit“ ir „Raiffeisen“, sparčiau mažinti rizikas Rusijoje.

    Vakarų įmonės Rusijoje – po padidinamuoju stiklu

    Nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios šimtai užsienio bendrovių pasitraukė iš Rusijos arba smarkiai apribojo veiklą. Tačiau likusioms įmonėms pastaraisiais metais padaugėjo atvejų, kai vietiniai aktyvai perimami ar jų valdymas perduodamas trečiosioms šalims prezidentiniais dekretais.

    Rugsėjo mėnesį Rusijoje jau buvo fiksuoti precedento neturintys sprendimai, kai keliolikos Vakarų bendrovių turtas perduotas laikinam valdymui, o dar vienu atveju Vokietijos didmenininkas „Metro AG“ neteko operacinės kontrolės vietinėje įmonėje. Tokia praktika stiprina spaudimą užsienio finansų ir pramonės grupėms ieškoti pasitraukimo kelių, net jei tai reiškia didelius nuostolius.

    „Tegul jie bijo“, – agentūrai „Reuters“ sakė anoniminis aukšto rango Rusijos pareigūnas, paklaustas, ar kiti Vakarų bankai galėtų tapti panašių sprendimų taikiniu.

    Analitikai pabrėžia, kad „UniCredit“ atvejis rodo dvigubą realybę: viena vertus, Europos bankai formaliai siekia trauktis, kita vertus, stengiasi išlaikyti tarptautinių atsiskaitymų infrastruktūrą, kuri leidžia aptarnauti sankcijų neapimamus klientus. Būtent ši dalis dažnai laikoma strategiškai svarbiausia ir pelningiausia.

  • „New York Times“: JAV ir Rusija tariasi dėl „Lukoil“ užsienio aktyvų pardavimo – kas ir kodėl domisi?

    JAV ir Rusijos atstovai kelis mėnesius neoficialiai aptarinėja galimą Rusijos naftos koncerno „Lukoil“ užsienyje esančių aktyvų pardavimą, pranešė „New York Times“. Pasak leidinio, tema siejama su platesnėmis derybomis dėl karo Ukrainoje pabaigos ir galimų ekonominių „geros valios“ žingsnių.

    Anot publikacijoje cituojamų šaltinių, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tokią idėją aptarė susitikime Maskvoje 2026 metais rugsėjo 5 dieną su JAV pasiuntiniais Steve’u Witkoffu ir Jared’u Kushneriu. „New York Times“ teigimu, planas būtų pristatytas kaip signalas, kad Maskva pasirengusi sandoriams dar nepasibaigus karui.

    Kas būtų parduodama ir kodėl tai svarbu?

    „New York Times“ rašo, kad galimas sandoris apimtų įvairius „Lukoil“ aktyvus už Rusijos ribų: nuo naftos telkinių iki perdirbimo ir mažmeninės prekybos infrastruktūros. Minimos ir Europoje veikiančios naftos perdirbimo įmonės, taip pat kiti turto vienetai skirtinguose regionuose.

    Didžiausias dėmesys, anot leidinio, krypsta į Europoje esančias perdirbimo grandis, nes jos gamina dyzeliną ir reaktyvinį kurą. Šių produktų tiekimas pastaruoju metu išlieka jautrus geopolitikai, todėl bet kokie pokyčiai gali atsiliepti kainoms ir rinkos balansui.

    Pažymima, kad pats „Lukoil“ savo tarptautinio turto vertę šiais metais įvertino maždaug 20 milijardų JAV dolerių, tai yra apie 18 milijardų eurų. Tokios apimties sandoris būtų reikšmingas ne tik energetikos sektoriui, bet ir sankcijų politikai, nes potencialiai reikėtų reguliuotojų sprendimų bei leidimų.

    Kas gali būti pirkėjai?

    „New York Times“ nurodo, kad dėl galimo susitarimo, be kitų, domisi JAV investuotojas Toddas Boehly, taip pat du Artimųjų Rytų verslo subjektai. Leidinys taip pat mini JAV Tarptautinio vystymo finansų korporaciją (DFC) kaip vieną iš institucijų, stebinčių ir vertinančių scenarijus.

    „Sandoris padidintų JAV energetinį saugumą ir prisidėtų prie mažesnių energijos kainų vartotojams“, – sakė DFC atstovas, kurį cituoja „New York Times“.

    Leidinys taip pat atkreipia dėmesį į galimus interesų konfliktų vertinimus, nes dalis minimų veikėjų esą turi politinių ir verslo ryšių su JAV politine aplinka. Vis dėlto pabrėžiama, kad viešai patvirtintų duomenų, jog JAV pasiuntiniai asmeniškai gautų naudos, nėra.

    Kokios kliūtys laukia ir ką tai reikštų rinkai?

    Net jei šalys politiškai sutartų dėl krypties, sandoriui tektų įveikti kelis barjerus: teisinį patikrinimą, sankcijų režimų suderinamumą ir atskirų valstybių leidimus, ypač jei kalbama apie strateginius energetikos objektus Europoje. Tokie procesai paprastai užtrunka, o sąlygos gali keistis priklausomai nuo karo Ukrainoje eigos.

    Energetikos rinkai tai būtų signalas, kad Maskva ieško būdų monetizuoti užsienio turtą ir tuo pačiu atverti kanalus ekonominiam dialogui. Tačiau bet koks realus poveikis degalų kainoms priklausytų nuo to, ar pasikeistų fiziniai tiekimo srautai, ar tik nuosavybės struktūra ir valdymas.

    Kol kas, remiantis „New York Times“, galutinis susitarimas nėra pasiektas, o derybos išlieka jautrios tiek politiškai, tiek reputaciškai. Tai reiškia, kad artimiausiu metu labiau tikėtini signalai ir nutekėjimai, o ne greitas formalus sandorio paskelbimas.

  • Putino dekretas smogė „Metro“: vokiečiai neteko kontrolės Rusijoje, kyla naujos grėsmės verslui

    Putino dekretas smogė „Metro“: vokiečiai neteko kontrolės Rusijoje, kyla naujos grėsmės verslui

    Vokietijos didmenininkė ir maisto prekybos tinklas „Metro“ pranešė praradęs operacinę kontrolę savo Rusijos padaliniui po to, kai Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, numatantį bendrovės turto perdavimą laikinajai administracijai. Įsakymas paskelbtas Rusijos valdžios institucijų svetainėje, tačiau jame nenurodoma sprendimo motyvacija.

    Pagal dekretą „Metro Cash and Carry“ veikla Rusijoje laikinai perduota valdyti bendrovei Torg RUS. „Metro“ teigia formaliai išliekanti dukterinės įmonės savininke, tačiau realią kasdienę kontrolę prarado ir šiuo metu vertina sprendimo pasekmes.

    „Mes teisiškai vis dar valdome padalinį, tačiau operacinė kontrolė šiuo metu mums nepriklauso“, – sakė „Metro“ atstovas.

    Bendrovė taip pat nurodė, kad Torg RUS siejama su Johannu Tholey, vadovaujančiu „Metro“ veiklai Rusijoje. Tai sustiprino diskusijas, ar laikinoji administracija gali virsti faktiniu aktyvų perėmimu, net jei formali nuosavybė dokumentuose kurį laiką išlieka nepakitusi.

    „Metro“ Rusijos rinkoje dirba nuo 2001 metų. Iki šiol ji valdė 91 didmeninės prekybos parduotuvę ir, pačios bendrovės teigimu, šalyje įdarbino apie 9 000 žmonių.

    Kas vyksta su Vakarų turtu

    Laikinoji administracija Rusijoje pastaraisiais metais tapo instrumentu, taikomu įmonėms iš vadinamųjų nedraugiškų valstybių. Panašūs sprendimai anksčiau buvo pritaikyti ir kitų tarptautinių bendrovių veiklai, o praktikoje tai dažnai reikšdavo spaudimą perleisti turtą vietos valdytojams gerokai žemesne kaina.

    Verslo aplinką apsunkina ir sugriežtintos pasitraukimo sąlygos: sandoriams gali reikėti valdžios leidimų, o pardavimai neretai vyksta taikant privalomas nuolaidas bei papildomus mokesčius. Dėl to dalis įmonių po 2022 metų karo pradžios pasirinko pasitraukti, o kitos bandė mažinti veiklą, palikdamos tik būtiniausias operacijas.

    „Metro“ teigia ryšius su Rusijos verslu mažinanti nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Vis dėlto finansiniai duomenys rodo, kad rinka išliko svarbi: per pirmuosius devynis 2025–2026 finansinių metų mėnesius pardavimai Rusijoje, skaičiuojant eurais, augo 10,3 proc. iki maždaug 2 140 000 000 eurų.

    Tokia apyvarta sudarė apie 8,7 proc. visų „Metro“ grupės pardavimų per minėtą laikotarpį. Tai reiškia, kad bet kokie teisiniai ar administraciniai suvaržymai Rusijoje gali turėti apčiuopiamą poveikį grupės rezultatams ir ateities planams.

    Įtampa tarp Berlyno ir Maskvos

    Šis sprendimas paskelbtas didėjant politinei įtampai tarp Vokietijos ir Rusijos. Berlynas pastaraisiais mėnesiais viešai teigė nustatęs Rusijos atsakomybę dėl mėginimo surengti dronų ataką Leipcigo oro uoste, o taip pat uždarė Rusijos konsulatą Bonoje ir Rusijos kultūros centrą Berlyne.

    Maskva atsakė uždarydama Vokietijos konsulatą Sankt Peterburge ir atmetė kaltinimus. Diplomatinių santykių atšalimas didina neapibrėžtumą įmonėms, kurios Rusijoje vis dar turi aktyvų, tiekimo grandinių ar personalo.

    „Rusija didina spaudimą Vokietijai hibridinio karo priemonėmis, ir verslui siunčiamas signalas, kad galima prarasti dar daugiau įmonių ir turto“, – sakė Vokietijos tarptautinių santykių ekspertas Stefanas Meisteris.

    Ekspertai pabrėžia, kad ekonominiai sprendimai vis dažniau persipina su geopolitiniais tikslais, o užsienio kapitalo turto valdymas gali tapti derybine priemone. Tokios priemonės didina riziką net ir toms bendrovėms, kurios Rusijoje formaliai išlaiko veiklą, tačiau siekia ją mažinti ar ruoštis pasitraukimui.

    Kol kas „Metro“ nepateikė detalaus vertinimo, kaip laikinoji administracija paveiks parduotuvių darbą, tiekimo grandines ir darbuotojus. Bendrovė žada informuoti apie tolesnius žingsnius, kai bus išanalizuotos teisinės ir finansinės dekreto pasekmės.

  • Ar Rusija puls Europą? Putinas tikina dėl puolimo, bet Baltijos šalims meta naujus kaltinimus

    Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva neplanuoja jokių karinių veiksmų prieš Europą. Šiuos žodžius jis išsakė viešai, reaguodamas į dalies Europos valstybių nuogąstavimus, jog Rusija esą ruošiasi platesnio masto konfliktui.

    Putinas teigė, kad Europoje esą skleidžiamos prielaidos apie galimą Rusijos puolimą, o tai, jo vertinimu, tampa argumentu didinti gynybos pasirengimą. Tuo pat metu Kremliaus vadovas bandė atmesti tokius nuogąstavimus, tvirtindamas, jog agresyvių planų prieš Europą nėra.

    „Noriu dar kartą pabrėžti: mes nesirengiame jokiems kariniams veiksmams prieš Europą“, – sakė Vladimiras Putinas.

    Putino žinutė Baltijos šalims

    Kartu Rusijos prezidentas vėl grįžo prie Baltijos šalių temos ir apkaltino jas rusakalbių gyventojų teisių pažeidimais. Putinas tikino, kad Maskva į tai esą reaguoja „humanitarinėje srityje“, tačiau konkrečių priemonių ar faktų, kuriais remiantis formuluojami kaltinimai, jis nepateikė.

    Tokie pareiškimai dera su pastarųjų metų Kremliaus retorika, kai kaimyninių valstybių vidaus politikos klausimai pristatomi kaip Rusijos „interesų“ zona. Vakarų šalys ne kartą atkreipė dėmesį, kad ši komunikacija dažnai naudojama informaciniam spaudimui ir bandymams pateisinti agresyvią užsienio politiką.

    Taika Ukrainoje ir grasinimai dėl „atsako“

    Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, Putinas pareiškė, kad taikos susitarimas išlieka galima išeitis, tačiau esą pirmiausia reikia įvertinti, kas atitinka Rusijos interesus. Jis taip pat užsiminė apie Ukrainos atakas Rusijos teritorijoje ir teigė, jog Maskva svarsto, kokių veiksmų imtis atsakant.

    Be to, Rusijos vadovas apkaltino Ukrainą provokacijomis, nukreiptomis į rusų rinkimų infrastruktūrą, ir perspėjo apie „ilgalaikę reakciją“. Tokie pareiškimai atspindi nuoseklią Kremliaus komunikaciją, kurioje Ukrainos veiksmai pateikiami kaip pretekstas eskaluoti spaudimą ir tęsti karinę kampaniją.

    Pastaraisiais mėnesiais tarptautinės pastangos atgaivinti derybas dėl karo pabaigos stringa, o fronto linijose tęsiasi intensyvūs smūgiai. Europos valstybės, didindamos gynybos finansavimą ir stiprindamos rytinį NATO flangą, pabrėžia, kad realų saugumo vertinimą lemia ne Kremliaus pareiškimai, o Rusijos veiksmai Ukrainoje ir regione.