CP v2

Tag: Vladimiras Putinas

  • Pašinianas apie Kalnų Karabachą: tai ne Armėnijos žemė, o taikos kursas su Azerbaidžanu tik stiprės

    Pašinianas apie Kalnų Karabachą: tai ne Armėnijos žemė, o taikos kursas su Azerbaidžanu tik stiprės

    Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas viešame pasisakyme pareiškė, kad Kalnų Karabachas nebuvo Armėnijos teritorija, o ilgametis judėjimas dėl šio regiono, jo žodžiais, tapo lemtinga politine klaida. Ši pozicija sukėlė audringas reakcijas tiek Armėnijoje, tiek diasporoje.

    Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje plačiai išplitusiame vaizdo įraše premjeras oponentams kartojo, kad vien emocinis ar karinis kontrolės faktas negali būti prilyginamas valstybingumui. Jis pabrėžė, kad klausimas privalo būti vertinamas per tarptautinės teisės ir realios valstybės politikos prizmę.

    „Kaip ta žemė buvo mūsų? Paaiškinkite, kaip ji buvo mūsų“, – sakė Nikolas Pašinianas.

    „Ar mes ten kūrėme gyvenvietes, statėme mokyklas, darželius, gamyklas, ar ten gyvenome? Ne, tai nebuvo mūsų“, – teigė jis.

    Pašiniano pareiškimai sutapo su Jerevane vykusiais aukšto lygio Europos politinės bendrijos renginiais ir Armėnijos bei Europos Sąjungos darbotvarke, kuri pastaraisiais metais vis aiškiau krypsta į artimesnį bendradarbiavimą su Europa. Vyriausybė šį kursą pristato kaip bandymą stabilizuoti saugumo situaciją ir mažinti ilgalaikių konfliktų kainą.

    Armėnijos vadovas akcentavo, kad taikos procesas su Azerbaidžanu, nepaisant vidaus politinio spaudimo, bus tęsiamas. Jo vertinimu, kompromisas ir aiškūs susitarimai yra vienintelis kelias išvengti naujų karinių eskalacijų regione.

    Tuo metu Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas viešai įspėjo dėl, jo teigimu, Armėnijoje stiprėjančių antiazerbaidžanietiškų nuotaikų artėjant rinkimams. Jis tikino, kad Baku siekia ateities santykių, paremtų taika, tačiau stebi vidaus politinius procesus kaimyninėje šalyje.

    „Mes žinome, kad Armėnijos politikoje vis dar yra ratų, kuriuos veda neapykanta Azerbaidžano žmonėms ir valstybei“, – sakė Ilhamas Alijevas.

    Azerbaidžanas taip pat akcentuoja infrastruktūros atstatymą teritorijose, kurios po pastarųjų karo etapų atsidūrė Baku kontrolėje, ir regioninių transporto jungčių idėją. Baku teigia, kad ekonominis pragmatizmas turėtų tapti naujo bendradarbiavimo pagrindu, jei abi pusės susitars dėl ilgalaikių saugumo garantijų.

    Į procesus Pietų Kaukaze reagavo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pareiškęs, kad Armėnijai būtų „logiška“ apsispręsti dėl europinės integracijos krypties referendumu. Maskva primena, kad Armėnija išlieka Eurasijos ekonominės sąjungos nare, o bet kokie strateginiai posūkiai, jos teigimu, turėtų pasekmių ekonominiams ryšiams.

    „Būtų teisinga kuo anksčiau apsispręsti, įskaitant galimybę surengti referendumą“, – sakė Vladimiras Putinas.

    Pašinianas atsakė, kad Jerevanas šiuo metu referendumo neplanuoja ir tokį sprendimą svarstytų tik atsiradus objektyviam poreikiui. Kartu jis pabrėžė, kad Armėnija neketina trauktis iš Eurasijos ekonominės sąjungos ir siekia išlaikyti pagarbius santykius su partneriais.

    Kalnų Karabacho tema Armėnijoje išlieka viena jautriausių, nes ji susijusi ne tik su saugumu, bet ir su tapatybės, praradimų bei atsakomybės klausimais. Vis dėlto Pašiniano retorika rodo bandymą perorientuoti valstybės prioritetus į tarptautiniu mastu įgyvendinamus tikslus ir mažiau rizikingą, prognozuojamesnę užsienio politiką.

    Artėjant rinkimams, šie pareiškimai gali tapti vienu svarbiausių vidaus politinių lūžio taškų: daliai visuomenės tai signalas apie realpolitik ir bandymą užverti karo etapą, kitiems tai skausmingas nusileidimas. Bet kuriuo atveju, Armėnijos ir Azerbaidžano derybų eiga artimiausiais mėnesiais taps esminiu regiono stabilumo barometru.

  • Skurdi Putino pergalės dienos parada Maskvoje: rodyti tik lėktuvai, dalį sukūrė DI

    Skurdi Putino pergalės dienos parada Maskvoje: rodyti tik lėktuvai, dalį sukūrė DI

    Gegužės 9 dieną Maskvoje surengta Pergalės dienos karinė eisena šiemet atrodė neįprastai kukliai: viešai parodytas tik ribotas karinės aviacijos praskridimas, o sunkiosios technikos Kolonos beveik nebuvo. Tokį formatą Kremliaus propaganda tradiciškai naudoja kaip galios demonstraciją, tačiau šįkart vaizdas labiau išryškino karo Ukrainoje kainą ir saugumo rizikas.

    Transliacijose matyta, kad realiame praskridime dalyvavo palyginti nedaug orlaivių, tarp jų atakos lėktuvai Su-25 ir naikintuvai MiG-29 bei Su-30. Šie tipai plačiai naudojami Rusijos kare prieš Ukrainą, todėl jų pasirinkimas labiau priminė fronto kasdienybę nei demonstracinį paradą, kuriame anksčiau dalyvaudavo ir strateginės aviacijos, ir transporto lėktuvų grupės.

    Dar didesnį atgarsį sukėlė epizodas, kai televizijos eteryje, prieš parodant realų praskridimą, buvo įterpti kompiuteriu sukurti vaizdai su virš Maskvos skrendančiais kariniais lėktuvais. Komentatoriai atkreipė dėmesį, kad tai panašu į dirbtinio intelekto generuotą intarpą, kuris turėjo sudaryti įspūdį apie masiškesnį aviacijos pasirodymą.

    Karinės technikos nerodymas Raudonojoje aikštėje siejamas su keliais veiksniais: nuo atsargumo dėl galimų atakų ar provokacijų iki noro nerizikuoti brangia technika, kurios dalis reikalinga fronte. Pastaraisiais metais Rusija jau buvo mažinusi paradų mastą, o 2023 metais ir 2024 metais renginiai taip pat buvo pastebimai kuklesni nei iki plataus masto karo pradžios.

    Paradų simbolika Kremliui yra ypač svarbi, nes daugelį metų gegužės 9 dieną Maskvoje buvo demonstruojami modernizuoti tankai, šarvuota technika ir raketų sistemos. Tačiau šiemet dėmesys labiau krypo į politines žinutes ir svečių dalyvavimą, o pati ceremonija, kaip skelbta, truko trumpiau nei įprastai.

    Tuo pat metu informacinėje erdvėje prieš renginį buvo daug svarstymų, ar Ukraina bandys sutrikdyti ceremoniją, nes toks smūgis turėtų didelį propagandinį efektą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią temą buvo panaudojęs ir viešiems pareiškimams, primindamas, kad net ir simboliniai renginiai karo metu tampa saugumo klausimu.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dirbtinio intelekto naudojimas transliacijose kelia papildomų klausimų dėl manipuliacijos vaizdu ir visuomenės klaidinimo. Tokios priemonės leidžia greitai sukurti norimą naratyvą, bet kartu didina nepasitikėjimą oficialia komunikacija, ypač kai realūs vaizdai akivaizdžiai nesutampa su įterptais kadrais.

  • Trumpas paskelbė trijų dienų paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos: numatytas 2 000 belaisvių mainai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Rusija ir Ukraina sutaria dėl trijų dienų paliaubų gegužės 9–11 dienomis. Jo teigimu, iniciatyva siejama su Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių minėjimu ir turėtų apimti visų kovos veiksmų pristabdymą.

    Kartu, pasak D. Trumpo, planuojami plataus masto belaisvių mainai pagal formulę 1 000 už 1 000. Iš viso tai reikštų 2 000 žmonių apsikeitimą, o humanitarinis aspektas įvardijamas kaip vienas svarbiausių šio laikotarpio tikslų.

    Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio komunikacijos patarėjas Dmytro Lytvyn patvirtino, kad informacija apie paliaubas ir belaisvių mainus yra suderinta. Viešojoje erdvėje pabrėžiama, kad tokio masto apsikeitimai paprastai reikalauja iš anksto parengtų sąrašų, patikros ir logistikos sprendimų.

    Kremlių atstovaujantis Rusijos vadovo Vladimiro Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas vėliau pareiškė, kad Rusija sutinka su trijų dienų ugnies nutraukimu. Jis akcentavo, kad esminis susitarimo punktas yra belaisvių mainai po 1 000 iš kiekvienos pusės.

    D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė, kad pats siūlė tokį sprendimą ir išreiškė viltį, jog tai gali tapti platesnių derybų pradžia. Pasak jo, pokalbiai dėl karo užbaigimo tęsiasi, o paliaubos galėtų tapti praktiniu žingsniu į priekį.

    Šiame kontekste minimi ir ankstesni aukšto lygio kontaktai: Rusijos pareigūnai nurodė, kad sprendimas yra susijęs su neseniai vykusiu V. Putino ir D. Trumpo pokalbiu telefonu. Tokie pareiškimai paprastai skirti parodyti diplomatinį tęstinumą, nors realus įgyvendinimas priklauso nuo situacijos fronte ir kariuomenių įsakymų grandinės.

    Pranešimai apie paliaubas pasirodė po Ukrainos derybininkų susitikimų su D. Trumpo aplinkos atstovais JAV. Ukrainos pusė viešai pabrėžė, kad daugiausia dėmesio šiuose kontaktuose buvo skiriama humanitariniams klausimams, įskaitant belaisvių ir civilių sugrąžinimą.

    Tarptautinėje praktikoje trumpalaikės paliaubos dažnai vertinamos kaip rizikingos, bet kartais būtinos humanitarinėms operacijoms, ypač kai derinami belaisvių mainai. Tolesnė raida priklausys nuo to, ar abi pusės laikysis ugnies nutraukimo ir ar pavyks sklandžiai įgyvendinti mainų mechanizmą.

  • Pergalė be technikos Maskvoje: trumpesnė ceremonija, Zelenskio dekretas ir paliaubos 9–11 dienomis

    Maskvoje Raudonojoje aikštėje surengti Pergalės dienos minėjimai šiemet buvo kuklesni nei įprasta: pagrindinę programą sudarė Vladimiro Putino kalba, karių žygis ir keliolikos lėktuvų skrydis. Ceremonija truko apie valandą, o šarvuotos technikos paradas, kuris pastaruosius du dešimtmečius tapo Kremliaus galios demonstracija, nebuvo surengtas.

    Per renginį žygiavo ir Šiaurės Korėjos kariai, kurie, kaip skelbiama, tokiose iškilmėse dalyvavo pirmą kartą. Vietoje įprasto kovinių mašinų rikiuotės žiūrovams buvo rodyti trumpi vaizdo įrašai su įvairių pajėgų karių sveikinimais.

    Danguje virš Maskvos pasirodė akrobatinė grupė su naikintuvais „Su-30SM“ ir „Su-35S“, taip pat atakos lėktuvai „Su-25“, paleidę dūmus Rusijos vėliavos spalvomis. Toks ore demonstruotas elementas tapo vienu ryškiausių programos akcentų, nors bendras renginio mastas išliko mažesnis.

    Zelenskio sprendimas dėl Raudonosios aikštės

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo numatyta, kad Raudonosios aikštės apylinkės Maskvoje parados metu nebūtų įtrauktos į Ukrainos ginkluotės panaudojimo planus. Dokumente pabrėžta humanitarinė logika ir ryšys su derybomis, vykusiomis tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms.

    „Leisti 2026 metų gegužės 9 dieną surengti paradą Maskvoje ir parados metu Raudonosios aikštės teritoriją išbraukti iš ginklų panaudojimo planų“, – sakoma dekreto formuluotėje.

    Kartu Ukrainos vadovas pranešė apie sutartą karo belaisvių apsikeitimą formatu 1 000 už 1 000 bei numatytą trijų dienų ugnies nutraukimą gegužės 9–11 dienomis. Šios priemonės siejamos su bandymu sumažinti riziką per jautrias datas ir sukurti bent trumpą erdvę deryboms dėl platesnių susitarimų.

    Pastarosiomis dienomis retorika iš abiejų pusių buvo įtempta: viešojoje erdvėje skambėjo perspėjimai apie galimus smūgius ir atsakomąsias priemones, jei per minėjimus būtų įvykdyti išpuoliai. Tokios grėsmės, net ir neįgyvendintos, kelia papildomą spaudimą saugumo tarnyboms ir didina incidentų riziką.

    Vienintelis ES lyderis Maskvoje

    Maskvoje minėjimuose apsilankė Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico – jis išskiriamas kaip vienintelis Europos Sąjungos valstybės vadovas, pastarosiomis dienomis nuvykęs į Rusijos sostinę. Jis padėjo gėlių prie Nežinomo kareivio kapo ir teigė norintis pagerbti Antrojo pasaulinio karo aukas, ypač tuos, kurie žuvo išlaisvinant Slovakiją.

    „Man svarbūs normalūs, draugiški ir standartiniai Federacijos Rusijos ir Slovakijos Respublikos santykiai“, – sakė Robertas Fico.

    Pranešta, kad Slovakijos vyriausybės lėktuvas į Maskvą skrido aplinkiniu maršrutu per kelias Europos valstybes, nes dalis šalių, įskaitant Baltijos valstybes, savo oro erdvę šiam skrydžiui uždarė. Tai dar kartą parodė, kad simboliniai vizitai į Maskvą karo Ukrainoje fone tampa ne tik politiniu, bet ir logistiniu iššūkiu.

  • Zelenskis ribotai sutiko su paliaubomis Maskvoje: per Pergalės dienos paradą nelies Raudonosios aikštės

    Zelenskis ribotai sutiko su paliaubomis Maskvoje: per Pergalės dienos paradą nelies Raudonosios aikštės

    Kas paskelbta Kyjive ir Vašingtone

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo laikinai apribojo Ukrainos ginkluotės naudojimą Maskvos Raudonosios aikštės ir jos perimetro zonoje, kad Rusija galėtų surengti Pergalės dienos paradą. Dokumente pabrėžiama, kad tai yra siaurai apibrėžta išimtis, o ne platesnės paliaubos visoje fronto linijoje.

    Dekrete nurodyta, kad ribojimas įsigalioja per patį renginį ir apima konkrečiai apibrėžtą teritorinį sektorių. Ukrainos prezidentūra taip pat akcentavo, jog Rusijos prašymas buvo susijęs būtent su Raudonąja aikšte ir centrine Maskvos dalimi, o ne su visos šalies ar okupuotų teritorijų saugumu.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas tuo pat metu viešai paskelbė apie planą dėl trijų dienų paliaubų, numatant ugnies nutraukimą ir apsikeitimą belaisviais. Tačiau Kyjivo dokumentas rodo, kad Ukrainos pusė realiai įtvirtino ne visuotines paliaubas, o tik laikiną „nedraudžiamą zoną“ konkrečiam objektui ir trumpam laikui.

    Ką reiškia „paliaubos tik vienai vietai“

    Toks formatas iš esmės yra ribotas operacinis susitarimas, skirtas sumažinti riziką viename taške ir konkrečiu metu, o ne platesnė deeskalacija. Tai leidžia Kyjivui išlaikyti poziciją, kad Rusija tebėra agresorė, o karo veiksmai gali tęstis kitur, jei tam yra karinis poreikis.

    Ši situacija taip pat pabrėžia, kiek simbolinėms datoms ir propagandiniams renginiams Rusija skiria politinę reikšmę. Paradui Maskvoje tenka ne tik vidinės mobilizacijos, bet ir režimo stabilumo demonstravimo funkcija, todėl Kremlius siekia maksimaliai sumažinti bet kokį incidentų ar smūgių pavojų.

    Maskvos saugumas ir oro gynybos perkėlimai

    Prieš paradą Rusija sugriežtino saugumo priemones Maskvoje, įskaitant prezidento Vladimiro Putino apsaugą, nes jis turėtų dalyvauti renginyje. Ukrainos pareigūnai ir žiniasklaida nurodė, kad sostinei papildomai telkiamos oro gynybos priemonės, perkeliant sistemas iš kitų regionų.

    V. Zelenskis anksčiau teigė, kad aplink Maskvą formuojami papildomi oro gynybos „žiedai“, o tai, Kyjivo vertinimu, silpnina kitų teritorijų apsaugą. Toks perskirstymas didina pažeidžiamumą periferijoje ir gali tapti veiksniu, lemiančiu atšauktus viešus renginius atokesniuose regionuose.

    Pranešta, kad dalyje Rusijos regionų viešos Pergalės dienos šventės buvo atsisakytos, motyvuojant saugumo rizikomis. Tuo pat metu Ukrainos smūgių geografija, pasak Ukrainos pusės, rodo augantį gebėjimą pasiekti taikinius giliai užnugaryje, remiantis vietoje kuriama ginkluote.

    Ribotai apibrėžtas Kyjivo sprendimas dėl Raudonosios aikštės nekeičia esminės karo dinamikos: tai labiau politinis ir operacinis signalas, kad derybiniai epizodai galimi, bet jie nėra tapatūs visuotiniam ugnies nutraukimui. Artimiausios dienos parodys, ar toks precedentas taps platesnių susitarimų pradžia, ar liks vienkartine išimtimi dėl išskirtinės datos.

  • Rusijos paskelbtos paliaubos per Pergalės dieną ir grasinimai Kyjivui: ką siūlo Zelenskis

    Rusijos paskelbtos paliaubos per Pergalės dieną ir grasinimai Kyjivui: ką siūlo Zelenskis

    Skirtingi siūlymai dėl paliaubų

    Rusija paskelbė vienašales paliaubas Ukrainoje gegužės 8–9 dienomis, kai Maskvoje minima Antrojo pasaulinio karo Pergalės diena. Kartu nuskambėjo grasinimai, kad Ukraina, esą pažeidusi režimą, sulauktų plataus masto raketų smūgio Kyjivo centrui.

    Tokį sprendimą Rusija grindė politine iniciatyva, siejama su prezidento Vladimiro Putino pozicija. Oficialioje komunikacijoje taip pat buvo pareikšta, kad tikimasi, jog Ukraina „seks pavyzdžiu“ ir laikysis paliaubų.

    „Jei Kyjivo režimas bandys sužlugdyti Pergalės dienos minėjimą, Rusijos ginkluotosios pajėgos suduos atsakomąjį masinį raketų smūgį Kyjivo centrui“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos pareiškime.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu pranešė apie alternatyvų pasiūlymą, kuris, jo teigimu, būtų pradėtas anksčiau. Pasak jo, paliaubos galėtų įsigalioti nuo gegužės 6 dienos vidurnakčio, taip suteikiant daugiau laiko realiai įgyvendinti „tylą“ fronte.

    Zelenskis taip pat pareiškė, kad Rusijos paskelbti planai esą dar nebuvo oficialiai komunikuoti Ukrainos pusei. Jo žinutėje akcentuota, kad paliaubų idėja neturėtų būti vien simbolinė, o turėtų virsti praktiniais žingsniais siekiant karo pabaigos.

    Atakos tęsiasi nepaisant pareiškimų

    Tuo pat metu Ukraina pranešė apie naujas Rusijos atakas. Pasak regiono pareigūnų, balistinės raketos smūgis Merefos miestui netoli Charkivo nusinešė septynių civilių gyvybes, dar daugiau žmonių buvo sužeista.

    Charkivo srities vadovas Olehas Synjehubovas nurodė, kad tarp sužeistųjų buvo ir dvejų metų vaikas, tačiau jo į ligoninę, pasak pareigūnų, neprireikė vežti. Vietos valdžia akcentavo, kad smūgis kliudė civilinę infrastruktūrą teritorijoje, esančioje gana toli nuo aktyviausių fronto linijų.

    Zaporižios srityje, kaip teigė srities vadovas Ivanas Fedorovas, per atskirą smūgį Vilniansko kaime žuvo du žmonės. Jo teigimu, žuvo sutuoktinių pora, o jų 31 metų sūnus ir dar keli asmenys buvo sužeisti.

    Kodėl Pergalės diena tampa įtampos tašku?

    Pergalės dienos minėjimas Rusijoje yra vienas svarbiausių politinių ir simbolinių renginių, o Maskvoje rengiama karinė eisena tradiciškai tarnauja vidaus mobilizacijai ir galios demonstravimui. Šiemet Rusijos gynybos ministerija buvo pranešusi, kad parade nebus demonstruojama karinė technika, o tai aiškinta nuotolinių Ukrainos dronų atakų rizika.

    Tokia aplinkybė sustiprino interpretacijas, kad paliaubų paskelbimas gali būti susijęs ne tik su deklaruojamais humanitariniais motyvais, bet ir su siekiu sumažinti rizikas renginių laikotarpiu. Ukraina savo viešuose pareiškimuose nuosekliai pabrėžia, kad tikras ugnies nutraukimas turi būti patikrinamas ir neturi virsti priemone persigrupuoti ar atnaujinti puolimą.

    Rusijos Belgorodo srityje vietos valdžia tuo tarpu pranešė apie Ukrainos drono ataką pasienio zonoje, per kurią žuvo civilis ir buvo sužeisti keli žmonės. Abi pusės tarpusavyje apsikeičia kaltinimais dėl smūgių civiliniams taikiniams, o nepriklausomas tokių incidentų patvirtinimas realiu laiku dažnai būna ribotas.

    Diplomatinės pastangos nutraukti karą pastaruoju metu taip pat susiduria su papildomais iššūkiais dėl kitų tarptautinių krizių, kurios atitraukia dėmesį ir resursus. Dėl to net ir vieši pareiškimai apie paliaubas dažnai vertinami per praktinio įgyvendinimo prizmę: ar sumažės atakų skaičius, ar bus aiškus kontrolės mechanizmas ir kokios bus pasekmės pažeidimų atveju.

  • Kaja Kallas perspėja ES dėl derybų su Rusija: silpnumas tik paskatina agresiją

    Kaja Kallas perspėja ES dėl derybų su Rusija: silpnumas tik paskatina agresiją

    Europos Sąjunga neturėtų siekti tiesioginių derybų su Rusija dėl karo Ukrainoje pabaigos, nes taip rizikuotų „nusižeminti“ ir pakliūti į Maskvos maksimalistinių reikalavimų spąstus. Taip balandžio 30 dieną pareiškė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas.

    Pasak jos, iki šiol Rusija nerodė realaus noro įsitraukti į prasmingą dialogą, todėl ES turėtų sutelkti dėmesį į spaudimo priemones ir aiškias sąlygas, o ne į simbolinius kontaktus. Kaja Kallas pabrėžė, kad tik tada, kai Maskva bus priversta derėtis iš tikro, o ne imituoti procesą, atsiras pagrindas rimtesnėms diskusijoms.

    „Neturėtume nusižeminti prašydami Rusijos kalbėtis. Turime sukurti situaciją, kurioje ji iš apsimetimo pereitų prie realių derybų“, – sakė Kaja Kallas.

    Signalas apie ilgalaikę konfrontaciją

    ES diplomatijos vadovė taip pat įspėjo, kad Rusija, jos vertinimu, pertvarko ir stiprina kariuomenę ilgesnei konfrontacijai su Vakarais. Kaja Kallas teigė, kad nuo Europos ir NATO pasirinkimų priklausys, ar Vladimiras Putinas ryšis ateityje tikrinti Aljanso atgrasymo patikimumą.

    Jos teigimu, atgrasymas veikia tik tada, kai jis yra įtikinamas, o bet koks silpnumo demonstravimas gali būti suprastas kaip kvietimas agresijai. Kartu ji akcentavo, kad net ir pasibaigus karui Ukrainoje negali būti paprasto grįžimo prie įprastų santykių su Rusija.

    Diskusijos ES viduje ir JAV vaidmuo

    Kaja Kallas pasisakymai nuskambėjo tuo metu, kai tarptautinėje darbotvarkėje vėl daug dėmesio skiriama kontaktams tarp Vašingtono ir Maskvos. Viešai skelbta, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas neseniai kalbėjosi telefonu su Vladimiru Putinu, o Rusijos vadovas pokalbio metu užsiminė apie trumpas paliaubas, siejamas su Pergalės dienos minėjimais Maskvoje.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad Kyjivui svarbiausios būtų ne trumpalaikės pauzės, o ilgalaikis ugnies nutraukimas, patikimos saugumo garantijos ir tvari taika. Ukraina savo poziciją grindžia tuo, kad laikini susitarimai be aiškių įsipareigojimų sudaro sąlygas Rusijai persigrupuoti ir tęsti spaudimą.

    ES viduje nuomonės dėl tiesioginio įsitraukimo į derybas su Rusija išlieka nevienodos. Ankstesniais mėnesiais kai kurie lyderiai viešai svarstė, ar Briuselis turėtų pats kalbėtis su Maskva, tačiau dalis valstybių tam priešinasi, argumentuodamos, kad be aiškių išankstinių sąlygų tokie kontaktai silpnintų bendrą Europos poziciją.

    Kaja Kallas teigė, kad šis klausimas bus aptariamas per neformalų ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Kipre gegužės 10 ir 11 dienomis. Pasak jos, dėmesys turėtų krypti į tai, kokius konkrečius įsipareigojimus Rusija turėtų prisiimti po karo, kad bet kokie tolesni sprendimai būtų paremti patikrinamomis sąlygomis, o ne vien politinėmis deklaracijomis.

  • Maskvos Gegužės 9-osios paradas be tankų: Kremlius aiškina grėsmėmis ir keičia formatą

    Kremlius riboja parado mastą

    Maskvoje gegužės 9 dieną vyksiantis Pergalės dienos paradas Raudonojoje aikštėje šiemet bus rengiamas be sunkiosios karinės technikos demonstravimo. Apie tai pranešė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, sprendimą siejęs su saugumo rizikomis.

    Pasak jo, dėl terorizmo grėsmės imamasi priemonių, kurios „akivaizdžiai“ turi sumažinti pavojų, todėl paradas vyks, bet ribotu formatu. Kremlius taip pat kartojo teiginius apie galimą Ukrainos veiksmų riziką.

    Kuo tai išskirtinis sprendimas

    Toks formatas laikomas išskirtiniu, nes pastaraisiais metais Pergalės dienos paradas buvo naudojamas kaip karinių pajėgumų demonstracija, įprastai rodant šarvuotąją techniką ir kitą ginkluotę. Rusijos vadovybė tankų ir kitos technikos paradus plačiai naudojo bent nuo 2008 metų, kai buvo sugrąžintas ryškesnis „pajėgų demonstravimo“ elementas.

    Šiemet, remiantis viešai skelbta informacija, vietoj sunkiosios technikos akcentas perkeliamas į skrydžių programą. Rusijos gynybos institucijos yra užsiminusios, kad numatomas aviacijos pasirodymas, įskaitant akrobatinių grupių skrydžius ir Su-25 atakos lėktuvus.

    Saugumo fonas ir karo kontekstas

    Sprendimas priimtas vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą ir augant smūgių Rusijos teritorijoje mastui. Ukraina pastaraisiais mėnesiais reguliariai atakuoja taikinius Rusijos gilumoje, dažniausiai nukreiptus į energetikos, pramonės ar karinės paskirties objektus.

    Kijevas viešai yra signalizavęs, kad tokios operacijos gali intensyvėti, o Maskva tuo grindžia didesnį dėmesį saugumui. Kremlius šiuos veiksmus įvardija kaip „teroristinius“, nors Ukraina tokias atakas aiškina kaip karo logikos dalį, siekiant silpninti Rusijos karo pajėgumus.

    Šiemet paradas Maskvoje išlieka politiškai svarbus Rusijos vidaus auditorijai ir propagandinei žinutei, tačiau ribotas formatas rodo, kad saugumo rizikos ir karo realijos ima daryti įtaką net simboliniams renginiams. Kremlius pabrėžia, kad šventė vyks, tačiau jos turinys bus pritaikytas prie grėsmių vertinimo.

  • Putino naftos ėjimas prieš Vokietiją: stabdomas Kazachstano srautas „Družba“ vamzdynu į Berlyną

    Putino naftos ėjimas prieš Vokietiją: stabdomas Kazachstano srautas „Družba“ vamzdynu į Berlyną

    Vokietijoje stiprėjant degalų kainų spaudimui, Kremlius imasi veiksmų, kurie Berlyne vertinami kaip politinis signalas. Nuo gegužės 1 dienos Rusija ketina sustabdyti Kazachstano naftos tranzitą į Vokietiją per „Družba“ naftotiekio atšaką.

    Šis sprendimas ypač jautrus rytų Vokietijai, nes Kazachstanas tiekia reikšmingą dalį žaliavos PCK Švedto perdirbimo gamyklai. Ši gamykla yra kritiškai svarbi Berlyno ir Brandenburgo regionui, kuriam ji užtikrina didžiąją dalį benzino, dyzelino, aviacinio kuro ir šildymo kuro.

    Kodėl tai svarbu Berlynui

    Rusijos argumentas viešumoje skamba technologiškai: tranzitas esą ribojamas dėl techninių galimybių. Tačiau Vokietijos politikai ir energetikos ekspertai atkreipia dėmesį, kad net ir ribotas srautų sumažinimas gali greitai virsti kainų ir logistikos problema, ypač kai rinka jau įsitempusi.

    Kazachstano nafta į Vokietiją keliauja per Rusijos teritoriją, todėl Maskva išlaiko svertą net po to, kai Vokietija 2022 metais iš esmės atsisakė rusiškų naftos ir dujų pirkimo. Dėl šios priežasties bet koks tranzito „užsukimas“ Berlyne suvokiamas ne vien kaip komercinis, bet ir kaip geopolitinis sprendimas.

    Galimas politinis efektas prieš rinkimus

    Vokietijos sostinėje skaičiuojama ir politinė rizika: energijos kainos bei kuro prieinamumas yra jautrios temos, galinčios paveikti nuotaikas rinkėjų tarpe. Rytų Vokietijoje stiprėjanti „Alternatyva Vokietijai“ jau ne kartą energijos kainas naudojo kaip argumentą kritikuodama federalinę valdžią.

    Berlyne nuogąstaujama, kad bet kokia kuro tiekimo krizė galėtų sustiprinti prorusiškai vertinamų jėgų retoriką ir didinti spaudimą Vokietijos vyriausybei. Tuo pat metu oficialūs pareiškimai Vokietijoje pabrėžia, kad kuro tiekimas regionui turi išlikti stabilus, o alternatyvūs sprendimai yra svarstomi.

    Kokios alternatyvos ir ką tai reiškia toliau

    Jei Kazachstano nafta Vokietiją pasiektų ne vamzdynu, o per Baltijos jūros uostus, tai reikštų sudėtingesnę logistiką ir potencialiai didesnes sąnaudas, kurios galėtų atsispindėti galutinėse kainose. Be to, dalis ekspertų svarsto, kad tokie maršrutai gali tapti papildomu geopolitiniu veiksniu, nes regiono energetikos infrastruktūra pastaraisiais metais patiria vis daugiau saugumo iššūkių.

    Ši situacija primena, kad net ir sumažinus tiesioginę priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių, tranzito keliai per Rusijos teritoriją gali išlikti Maskvos įtakos instrumentu. Artimiausiomis savaitėmis Vokietijai svarbiausia bus užtikrinti tiekimo tęstinumą ir amortizuoti poveikį kainoms, kad laikinas sutrikimas nevirstų platesne ekonomine bei politine krize.