CP v2

Tag: Vladimiras Putinas

  • Kaja Kallas perspėja ES dėl derybų su Rusija: silpnumas tik paskatina agresiją

    Kaja Kallas perspėja ES dėl derybų su Rusija: silpnumas tik paskatina agresiją

    Europos Sąjunga neturėtų siekti tiesioginių derybų su Rusija dėl karo Ukrainoje pabaigos, nes taip rizikuotų „nusižeminti“ ir pakliūti į Maskvos maksimalistinių reikalavimų spąstus. Taip balandžio 30 dieną pareiškė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas.

    Pasak jos, iki šiol Rusija nerodė realaus noro įsitraukti į prasmingą dialogą, todėl ES turėtų sutelkti dėmesį į spaudimo priemones ir aiškias sąlygas, o ne į simbolinius kontaktus. Kaja Kallas pabrėžė, kad tik tada, kai Maskva bus priversta derėtis iš tikro, o ne imituoti procesą, atsiras pagrindas rimtesnėms diskusijoms.

    „Neturėtume nusižeminti prašydami Rusijos kalbėtis. Turime sukurti situaciją, kurioje ji iš apsimetimo pereitų prie realių derybų“, – sakė Kaja Kallas.

    Signalas apie ilgalaikę konfrontaciją

    ES diplomatijos vadovė taip pat įspėjo, kad Rusija, jos vertinimu, pertvarko ir stiprina kariuomenę ilgesnei konfrontacijai su Vakarais. Kaja Kallas teigė, kad nuo Europos ir NATO pasirinkimų priklausys, ar Vladimiras Putinas ryšis ateityje tikrinti Aljanso atgrasymo patikimumą.

    Jos teigimu, atgrasymas veikia tik tada, kai jis yra įtikinamas, o bet koks silpnumo demonstravimas gali būti suprastas kaip kvietimas agresijai. Kartu ji akcentavo, kad net ir pasibaigus karui Ukrainoje negali būti paprasto grįžimo prie įprastų santykių su Rusija.

    Diskusijos ES viduje ir JAV vaidmuo

    Kaja Kallas pasisakymai nuskambėjo tuo metu, kai tarptautinėje darbotvarkėje vėl daug dėmesio skiriama kontaktams tarp Vašingtono ir Maskvos. Viešai skelbta, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas neseniai kalbėjosi telefonu su Vladimiru Putinu, o Rusijos vadovas pokalbio metu užsiminė apie trumpas paliaubas, siejamas su Pergalės dienos minėjimais Maskvoje.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad Kyjivui svarbiausios būtų ne trumpalaikės pauzės, o ilgalaikis ugnies nutraukimas, patikimos saugumo garantijos ir tvari taika. Ukraina savo poziciją grindžia tuo, kad laikini susitarimai be aiškių įsipareigojimų sudaro sąlygas Rusijai persigrupuoti ir tęsti spaudimą.

    ES viduje nuomonės dėl tiesioginio įsitraukimo į derybas su Rusija išlieka nevienodos. Ankstesniais mėnesiais kai kurie lyderiai viešai svarstė, ar Briuselis turėtų pats kalbėtis su Maskva, tačiau dalis valstybių tam priešinasi, argumentuodamos, kad be aiškių išankstinių sąlygų tokie kontaktai silpnintų bendrą Europos poziciją.

    Kaja Kallas teigė, kad šis klausimas bus aptariamas per neformalų ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Kipre gegužės 10 ir 11 dienomis. Pasak jos, dėmesys turėtų krypti į tai, kokius konkrečius įsipareigojimus Rusija turėtų prisiimti po karo, kad bet kokie tolesni sprendimai būtų paremti patikrinamomis sąlygomis, o ne vien politinėmis deklaracijomis.

  • Maskvos Gegužės 9-osios paradas be tankų: Kremlius aiškina grėsmėmis ir keičia formatą

    Kremlius riboja parado mastą

    Maskvoje gegužės 9 dieną vyksiantis Pergalės dienos paradas Raudonojoje aikštėje šiemet bus rengiamas be sunkiosios karinės technikos demonstravimo. Apie tai pranešė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, sprendimą siejęs su saugumo rizikomis.

    Pasak jo, dėl terorizmo grėsmės imamasi priemonių, kurios „akivaizdžiai“ turi sumažinti pavojų, todėl paradas vyks, bet ribotu formatu. Kremlius taip pat kartojo teiginius apie galimą Ukrainos veiksmų riziką.

    Kuo tai išskirtinis sprendimas

    Toks formatas laikomas išskirtiniu, nes pastaraisiais metais Pergalės dienos paradas buvo naudojamas kaip karinių pajėgumų demonstracija, įprastai rodant šarvuotąją techniką ir kitą ginkluotę. Rusijos vadovybė tankų ir kitos technikos paradus plačiai naudojo bent nuo 2008 metų, kai buvo sugrąžintas ryškesnis „pajėgų demonstravimo“ elementas.

    Šiemet, remiantis viešai skelbta informacija, vietoj sunkiosios technikos akcentas perkeliamas į skrydžių programą. Rusijos gynybos institucijos yra užsiminusios, kad numatomas aviacijos pasirodymas, įskaitant akrobatinių grupių skrydžius ir Su-25 atakos lėktuvus.

    Saugumo fonas ir karo kontekstas

    Sprendimas priimtas vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą ir augant smūgių Rusijos teritorijoje mastui. Ukraina pastaraisiais mėnesiais reguliariai atakuoja taikinius Rusijos gilumoje, dažniausiai nukreiptus į energetikos, pramonės ar karinės paskirties objektus.

    Kijevas viešai yra signalizavęs, kad tokios operacijos gali intensyvėti, o Maskva tuo grindžia didesnį dėmesį saugumui. Kremlius šiuos veiksmus įvardija kaip „teroristinius“, nors Ukraina tokias atakas aiškina kaip karo logikos dalį, siekiant silpninti Rusijos karo pajėgumus.

    Šiemet paradas Maskvoje išlieka politiškai svarbus Rusijos vidaus auditorijai ir propagandinei žinutei, tačiau ribotas formatas rodo, kad saugumo rizikos ir karo realijos ima daryti įtaką net simboliniams renginiams. Kremlius pabrėžia, kad šventė vyks, tačiau jos turinys bus pritaikytas prie grėsmių vertinimo.

  • Putino naftos ėjimas prieš Vokietiją: stabdomas Kazachstano srautas „Družba“ vamzdynu į Berlyną

    Putino naftos ėjimas prieš Vokietiją: stabdomas Kazachstano srautas „Družba“ vamzdynu į Berlyną

    Vokietijoje stiprėjant degalų kainų spaudimui, Kremlius imasi veiksmų, kurie Berlyne vertinami kaip politinis signalas. Nuo gegužės 1 dienos Rusija ketina sustabdyti Kazachstano naftos tranzitą į Vokietiją per „Družba“ naftotiekio atšaką.

    Šis sprendimas ypač jautrus rytų Vokietijai, nes Kazachstanas tiekia reikšmingą dalį žaliavos PCK Švedto perdirbimo gamyklai. Ši gamykla yra kritiškai svarbi Berlyno ir Brandenburgo regionui, kuriam ji užtikrina didžiąją dalį benzino, dyzelino, aviacinio kuro ir šildymo kuro.

    Kodėl tai svarbu Berlynui

    Rusijos argumentas viešumoje skamba technologiškai: tranzitas esą ribojamas dėl techninių galimybių. Tačiau Vokietijos politikai ir energetikos ekspertai atkreipia dėmesį, kad net ir ribotas srautų sumažinimas gali greitai virsti kainų ir logistikos problema, ypač kai rinka jau įsitempusi.

    Kazachstano nafta į Vokietiją keliauja per Rusijos teritoriją, todėl Maskva išlaiko svertą net po to, kai Vokietija 2022 metais iš esmės atsisakė rusiškų naftos ir dujų pirkimo. Dėl šios priežasties bet koks tranzito „užsukimas“ Berlyne suvokiamas ne vien kaip komercinis, bet ir kaip geopolitinis sprendimas.

    Galimas politinis efektas prieš rinkimus

    Vokietijos sostinėje skaičiuojama ir politinė rizika: energijos kainos bei kuro prieinamumas yra jautrios temos, galinčios paveikti nuotaikas rinkėjų tarpe. Rytų Vokietijoje stiprėjanti „Alternatyva Vokietijai“ jau ne kartą energijos kainas naudojo kaip argumentą kritikuodama federalinę valdžią.

    Berlyne nuogąstaujama, kad bet kokia kuro tiekimo krizė galėtų sustiprinti prorusiškai vertinamų jėgų retoriką ir didinti spaudimą Vokietijos vyriausybei. Tuo pat metu oficialūs pareiškimai Vokietijoje pabrėžia, kad kuro tiekimas regionui turi išlikti stabilus, o alternatyvūs sprendimai yra svarstomi.

    Kokios alternatyvos ir ką tai reiškia toliau

    Jei Kazachstano nafta Vokietiją pasiektų ne vamzdynu, o per Baltijos jūros uostus, tai reikštų sudėtingesnę logistiką ir potencialiai didesnes sąnaudas, kurios galėtų atsispindėti galutinėse kainose. Be to, dalis ekspertų svarsto, kad tokie maršrutai gali tapti papildomu geopolitiniu veiksniu, nes regiono energetikos infrastruktūra pastaraisiais metais patiria vis daugiau saugumo iššūkių.

    Ši situacija primena, kad net ir sumažinus tiesioginę priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių, tranzito keliai per Rusijos teritoriją gali išlikti Maskvos įtakos instrumentu. Artimiausiomis savaitėmis Vokietijai svarbiausia bus užtikrinti tiekimo tęstinumą ir amortizuoti poveikį kainoms, kad laikinas sutrikimas nevirstų platesne ekonomine bei politine krize.