Tag: Vladimiras Putinas

  • Putino aplinka taikosi į „Coca-Cola“ turtą Rusijoje: aktyvai vertinami 12 mlrd. zl.

    Rusijoje esantis „Coca-Cola“ turtas gali atsidurti Kremliaus rankose – įmonės aktyvai šalyje vertinami 12 mlrd. Lenkijos zlotų. Dėl jų perėmimo į Vladimirą Putiną kreipėsi Altajaus krašto deputatas ir verslininkas Vadimas Smaginas.

    Kaip teigiama, tai būtų dar vienas žingsnis platesniame procese, kai Rusija perima užsienio bendrovių turtą, jei jos po invazijos į Ukrainą liko veikti šalies rinkoje. Minima, kad prašymas susijęs su „Coca-Cola“ verslu Rusijoje – bendrovėmis „Multon JSC“ ir „Multon Partners LLC“.

    Pasak publikacijos, V. Smaginas nėra atsitiktinis veikėjas: jis siejamas su vietiniu alaus ir gaiviųjų gėrimų gamintoju „Boczkari“ ir anksčiau jau dalyvavo panašiuose perėmimuose. Rusijos žiniasklaidoje skelbiama, kad jo iniciatyva gali turėti realių šansų sulaukti palankaus sprendimo.

    Istorija išryškina ir kitą problemą: nors po 2022 metų invazijos „Coca-Cola“ skelbė pasitraukianti iš Rusijos, realybėje jos buvimas rinkoje, kaip aprašoma, galėjo tęstis per struktūrinius ir prekės ženklų pokyčius.

    Kas ir kodėl siekia perimti „Coca-Cola“ turtą

    Kalbama apie „Coca-Cola“ verslą Rusijoje, kuris iki 2022 metų buvo susijęs su gėrimų išpilstymu ir platinimu šalyje. Šių aktyvų vertė, kaip nurodoma, siekia apie 250 mlrd. rublių, tai yra maždaug 12 mlrd. zlotų.

    Publikacijoje teigiama, kad V. Smaginas finansiškai remia Rusijos invaziją į Ukrainą, o perimamuose versluose uždirbtos lėšos esą gali būti nukreipiamos šiai veiklai. Tai pateikiama kaip viena priežasčių, kodėl jo prašymas gali būti vertinamas palankiai.

    Kaip atrodė „pasitraukimas“ iš Rusijos rinkos

    Oficialiai teigiama, kad „Coca-Cola“ iš Rusijos pasitraukė netrukus po 2022 metų invazijos į Ukrainą. Tačiau aprašoma schema rodo, kad veikla galėjo būti tęsiama pasikeitus organizacinei struktūrai ir produktų portfeliui.

    Pasak teksto, iš parduotuvių lentynų dingo tarptautiniai prekių ženklai „Coca-Cola“, „Fanta“ ir „Sprite“, o jų vietoje atsirado vietiniai analogai. Gamyba, kaip rašoma, vyko tose pačiose gamyklose, tik jau po kitos įmonės pavadinimu – Rusijos padalinys buvo pervadintas į „Multon Partners“.

    Taip pat minima, kad Rusijos valdžia vėliau apribojo galimybes išvežti lėšas į užsienį. Dėl to, kaip nurodoma, Rusijos sąskaitose yra įšaldyta 1 mlrd. eurų.

    Tekste teigiama, kad originalūs gėrimai į Rusiją gali patekti ir per vadinamąjį paralelinį importą – iš kaimyninių šalių, pavyzdžiui, Kazachstano. Be to, minima, jog Rusijos patentų tarnyboje esą teikiamos paraiškos dėl prekių ženklų apsaugos.

    Kremliaus perėmimų schema: minimas ir CanPack pavyzdys

    Publikacijoje situacija su „Coca-Cola“ lyginama su kitu atveju – CanPack aktyvų perėmimu Rusijoje. Teigiama, kad ši istorija esą atskleidžia jau išbandytą mechanizmą, kaip užsienio bendrovių turtas gali būti perrašomas vietiniams subjektams.

    Minima, kad CanPack atveju pagrindu tapo dekretas, kurį V. Putinas pasirašė 2025 metų gruodžio 31 dieną, o 2026 metų rugsėjį perėmimas jau buvo įvykęs. Oficialiai tai aiškinta vartotojų politikos ir spekuliacijos argumentais, tačiau tekste teigiama, kad tikroji priežastis siejama su įmonės kritika Rusijos agresijai Ukrainoje.

    Pasak publikacijos, CanPack akcijos buvo perkeltos į įmonę „StalElement“, o vėliau paskelbta apie tariamą pardavimą už 122 mln. JAV dolerių. Taip pat nurodoma, kad dalis lėšų buvo pervesta fondui „Front Ludowy. Wszystko dla Zwycięstwa!“, kuris, kaip rašoma, tiesiogiai remia karo veiksmus.

    Autoriai daro išvadą, kad galimas „Coca-Cola“ aktyvų perėmimas atitiktų tą pačią logiką: užsienio kapitalo turtas tampa įrankiu finansuoti valstybės prioritetus, įskaitant karo tęsimą.

  • Putinas perėmė JTI veiklą Rusijoje: 4 gamyklos ir apie 40 proc. cigarečių rinkos

    Putinas perėmė JTI veiklą Rusijoje: 4 gamyklos ir apie 40 proc. cigarečių rinkos

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dekretu perdavė „Japan Tobacco International“ (JTI) veiklą Rusijoje valstybės kontrolei, ją perleidžiant su valstybe siejamai holdingo bendrovei AO „Promyshlennye aktivy“.

    Sprendimas apima keturias JTI gamyklas, veikiančias Sankt Peterburge, Rostove prie Dono, Lipecko srityje ir Leningrado srityje.

    Skelbiama, kad JTI Rusijoje dirba apie 4 000 žmonių, o įmonė užima maždaug 40 proc. šalies cigarečių rinkos, todėl yra didžiausia gamintoja šiame sektoriuje.

    JTI yra įsikūrusi Ženevoje, į Rusijos rinką įžengė 1999 metais, o 2018 metais įsigijo vietos gamintoją „Donskoi Tabak“.

    Kas patenka į perimtą verslą

    JTI produktų portfelyje Rusijoje minimi tarptautiniai prekių ženklai „Winston“, „Glamour“, „Camel“, „LD“ ir „Sobranie“, taip pat vietiniai „Pyotr I“, „Russky Stil“ ir „Donskoi Tabak“.

    Pagal 2025 metų lapkritį atnaujintą įmonės profilį, per daugiau nei 20 metų į Rusijos veiklą JT Group investavo 4,6 mlrd. JAV dolerių.

    Po 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą bendrovė iš Rusijos nepasitraukė, tačiau sustabdė naujas investicijas į gamybą ir rinkodarą šalyje.

    „Išorinė vadyba“ ir spaudimo priemonės užsienio bendrovėms

    JTI atsidūrė tarp Europos įmonių, kurių turtas Rusijoje perduotas valstybiniam valdymui tuo pačiu mechanizmu – tarp jų minimos „Nestlé“, „Auchan“, „Leroy Merlin“ ir „Metro“.

    Maskva šį procesą aiškina kaip atsaką į sankcijas, įvestas po 2022 metų invazijos į Ukrainą. Tarp priemonių, taikomų „nedraugiškų“ valstybių įmonėms, minimos dividendų išmokėjimo „lubos“, dėl kurių pelnas lieka Rusijoje, ir dideli mokesčiai parduodant verslą.

    Spalio 1 dieną Putinas teigė, kad šis mechanizmas taip pat leidžia ruoštis atsakomosioms priemonėms, jei Rusijos turtas užsienyje būtų nacionalizuotas, o kontrolę buvusiems savininkams esą būtų galima grąžinti, jei „pagerėtų sąlygos“.

    „Išorinė vadyba“ reiškia, kad įmonės Rusijos turtui paskiriami su valstybe siejami administratoriai, kurie perima faktinę kontrolę be užsienio savininko sutikimo ar kompensacijos, net jei formali nuosavybė gali likti nepakitusi.

    Kontekstas: įtampa su Japonija

    Šis sprendimas priimtas praėjus mėnesiui po to, kai Rusija dėl šnipinėjimo kaltinimų sulaikė japonų laikraščio „Hokkaido Shimbun“ žurnalistą Yuki Imai.

    Rusijos užsienio reikalų ministerija kaltino Tokiją sistemingai naudojant žurnalistus žvalgybinei informacijai rinkti, tačiau Japonija šiuos kaltinimus atmetė.

    Japonija taip pat turi ilgalaikį teritorinį ginčą su Rusija dėl Ramiajame vandenyne esančių Čišimos salų ir yra prisidėjusi prie dalies Vakarų sankcijų dėl karo Ukrainoje.

  • Rusija nuo 2027 metų planuoja rinkliavą už lėktuvo bilietus, kad paremtų vietos aviacijos pramonę

    Rusija nuo 2027 metų planuoja rinkliavą už lėktuvo bilietus, kad paremtų vietos aviacijos pramonę

    Rusija nuo 2027 metų planuoja įvesti papildomą rinkliavą už lėktuvo bilietus, kad surinktų lėšų stringančiai civilinės aviacijos programai finansuoti. Keleiviams vidaus skrydžiuose ji siektų 500 rublių, tarptautiniuose – 1 000 rublių už bilietą.

    Kaip rašo „Euronews“, apie šį planą skelbta remiantis Rusijos Valstybės Dūmos biudžeto ir mokesčių komiteto informacija. Priemonę rengia Pramonės ir prekybos ministerija, nurodoma, kad tai daroma pagal prezidento Vladimiro Putino pavedimą.

    Surinktos lėšos būtų skirtos padengti 258 Rusijoje pagamintų orlaivių nuomos ir eksploatacijos išlaidas pagal Kompleksinę programą, kurios tikslas – didinti lėktuvų gamybą. Tarp minimų modelių – MS-21, Tu-214, SJ-100 ir Il-114-300.

    Ši iniciatyva siejama su sunkumais, kuriuos Rusijos civilinės aviacijos sektoriui sukėlė po 2022 metais pradėto plataus masto karo Ukrainoje įvestos Vakarų sankcijos: jos apribojo galimybes įsigyti ar nuomotis Vakarų gamybos orlaivius, gauti detales bei techninės priežiūros paslaugas.

    Gamyba stringa, planai nukelti

    Straipsnyje teigiama, kad nuo 2022 metų Rusijos civilinės aviacijos pramonė faktiškai nepateikė naujų serijinių orlaivių ir ne kartą neįvykdė gamybos terminų. Tuo pat metu avialinijų poreikiai nemažėja, o senstanti flotilė susiduria su vis didesniais eksploatacijos iššūkiais.

    Nurodoma, kad 2022–2025 metais Rusijos oro bendrovės gavo 13 naujų lėktuvų, nors planuota 120. Dalis jų, kaip teigiama, buvo surinkti iš komponentų, įsigytų dar iki sankcijų.

    Gamybos grafikas peržiūrėtas ne kartą: 2026 metų vasarą masinės gamybos tikslas, kuris anksčiau sietas su 2030 metais, nukeltas į 2035-uosius. Tuo metu MS-21 ir SJ-100 sertifikavimas bei serijinės gamybos startas dabar planuojami 2027 metais.

    Il-114-300 modelis, kaip nurodoma, jau yra praėjęs sertifikavimą, o jo pristatymai žadami nuo 2026 metų gruodžio.

    Senstanti flotilė ir detalių problema

    Rusijos avialinijų parkas, pasak publikacijoje pateikiamos informacijos, karo laikotarpiu traukiasi: senesni užsienyje pagaminti orlaiviai nurašomi, o pakeisti jų nėra kuo. Atsarginių dalių trūksta, o jų įsigijimas tampa vis brangesnis.

    Tekste pažymima, kad Rusija ieško alternatyvių kelių papildyti parką, įskaitant bandymus nuomotis orlaivius iš Vietnamo. Tuo pačiu avialinijos, susidūrusios su techninių resursų stygiumi, pradėjo ardyti dalį turimos flotilės, kad gautų komponentų kitiems lėktuvams.

    Be to, Maskva priėmė įstatymą, leidžiantį vietoje perregistruoti daugiau nei 400 užsienio nuomotų Vakarų orlaivių, jų negrąžinant savininkams. Publikacijoje primenama, kad pagal tarptautinę aviacijos teisę dviguba vieno lėktuvo registracija draudžiama, tačiau Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija neturi mechanizmo priverstinai užtikrinti orlaivių grąžinimą.

    Kas dominavo Rusijos rinkoje iki karo

    Prieš plataus masto invaziją į Ukrainą Rusijos komercinėje aviacijoje dominavo Vakarų gamintojai: maždaug 850 iš 900 komercinių orlaivių buvo „Boeing“ arba „Airbus“. Teigiama, kad apie 85 proc. jų buvo išnuomoti iš užsienio bendrovių.

    Nuomotojai, kaip rašoma, pateikė draudimo išmokų reikalavimų maždaug už 8 mlrd. JAV dolerių (apie 7,1 mlrd. eurų), o dalis bylų vis dar nagrinėjama.

    Tuo pat metu pagrindiniai Rusijos aviacijos sektoriaus pajėgumai, anot publikacijos, vis labiau nukreipiami į karinę gamybą. Oficialūs gamybos rodikliai įslaptinti, o apžvalgininkai, cituojami tekste, mini, kad apimtys galėtų siekti kelias dešimtis vienetų per metus.

  • Putinas pripažino ryšius su Elonu Musku: Rusija skuba kurti „Starlink“ konkurentą

    Putinas pripažino ryšius su Elonu Musku: Rusija skuba kurti „Starlink“ konkurentą

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai pareiškė, kad Rusija palaiko kontaktus su Elonu Musku, o kartu pagyrė „SpaceX“ vadovą kaip išskirtinį talentą. Pasak jo, ryšiai esą reikalingi tam, kad skirtingų valstybių palydovai orbitoje netrukdytų vieni kitiems.

    Šie žodžiai nuskambėjo Rusijai spartinant nuosavos žemosios Žemės orbitos palydovų ryšio sistemos kūrimą. Maskva siekia turėti savarankišką plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą, kuri būtų mažiau pažeidžiama Vakarų ribojimų ir galėtų būti pritaikyta kariniams poreikiams.

    Kas yra „Rassvet“ projektas

    Rusijoje vystoma palydovų konstelacija „Rassvet“ pristatoma kaip bandymas sukurti vietinį „Starlink“ analogą. Projektą plėtoja bendrovė „Bureau 1440“, o jo vystymas siejamas su valstybės parama ir prioritetu strateginėms technologijoms.

    Remiantis viešais pareiškimais, orbitoje jau yra daugiau nei 30 šio projekto palydovų, tačiau pats Putinas pabrėžė, kad tai tik pradžia. Tuo pat metu jis palygino apimtis su „SpaceX“ pasiekimais, akcentuodamas, kad „Starlink“ konstelacija yra gerokai didesnė.

    Karas Ukrainoje ir ryšio svarba

    Palydovinis internetas tapo vienu svarbiausių modernios karybos įrankių, ypač kai antžeminė infrastruktūra pažeidžiama ar sunaikinama. Tokios sistemos leidžia palaikyti ryšį, koordinuoti veiksmus ir perduoti duomenis vietovėse, kur mobilusis ryšys neveikia arba yra slopinamas.

    Ukrainos pusėje „Starlink“ yra plačiai naudojamas ryšiui ir logistikai, todėl Rusijos siekis kurti alternatyvą vertinamas ir per karinių pajėgumų didinimo prizmę. Viešojoje erdvėje taip pat skamba teiginiai, kad „Rassvet“ galėtų būti orientuotas į karinius scenarijus, įskaitant dronų valdymą ir duomenų perdavimą.

    Ką tai reiškia Europai

    Europai Rusijos planai reiškia augančią riziką, jog Maskva įgis daugiau savarankiškumo palydovinės komunikacijos srityje. Net ir nepilna konstelacija gali sudaryti periodinius ryšio langus virš konkrečių teritorijų, o didėjant palydovų skaičiui didėja ir ryšio stabilumas.

    Ilgesnėje perspektyvoje tai gali sustiprinti Rusijos gebėjimą vykdyti karines operacijas ir sumažinti priklausomybę nuo pažeidžiamų antžeminių tinklų. Kartu tai papildomas signalas, kad palydovinės komunikacijos infrastruktūra tampa geopolitinės konkurencijos lauku.

  • Skandinaviškas skilimas dėl skambučio Putinui: Danija ir Švedija kritikuoja Suomiją bei Norvegiją

    Skandinaviškas skilimas dėl skambučio Putinui: Danija ir Švedija kritikuoja Suomiją bei Norvegiją

    Netikėtas skambutis sukėlė įtampą

    Šiaurės šalių vienybė dėl Rusijos karo Ukrainoje šįkart susvyravo, kai Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre surengė netikėtą, maždaug 90 minučių trukusį pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Iniciatyva išprovokavo atvirą Danijos ir Švedijos lyderių kritiką.

    Suomija ir Norvegija teigė, kad pokalbio tikslas buvo paraginti Kremlių stabdyti plataus masto invaziją ir grįžti prie prasmingų derybų. Vis dėlto kaimynai suabejojo, ar tokie kontaktai nėra diplomatiškai rizikingi ir ar jie neardo bendros Europos pozicijos.

    Suomija ir Norvegija: reikia kalbėtis tiesiogiai

    Po skambučio Helsinkis ir Oslas akcentavo, kad bendravimas vyko nacionaliniu, o ne visos Europos vardu. Taip buvo siekta iš anksto atsiriboti nuo interpretacijų, jog tai galėtų reikšti platesnį politikos posūkį ar bandymą kalbėti už sąjungininkus.

    „Pokalbis buvo atviras ir dalykiškas“, – sakė Alexanderis Stubbas.

    Suomijos prezidentas pabrėžė, kad karo baigtis turės tiesioginį poveikį Europos saugumui, o stabdymui, jo žodžiais, reikia ir tiesioginio dialogo. Jonas Gahras Støre savo ruožtu teigė, kad buvo akcentuota deeskalacijos svarba.

    Abu lyderiai po kontakto su Putinu taip pat susisiekė su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Tai turėjo parodyti, kad skambutis nėra alternatyva paramai Kyjivui ir kad Ukraina išlieka pagrindinė adresatė kalbant apie taikos sąlygas.

    Danija ir Švedija: nekoordintuota ir rizikinga

    Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen reagavo griežčiausiai ir viešai sukritikavo iniciatyvą kaip nekoordintuotą. Jos vertinimu, Rusijos veiksmai Ukrainoje ir kasdienės hibridinės atakos prieš Europą nerodo pasirengimo sąžiningai diplomatijai.

    „Esu labai skeptiška dėl šios savarankiškos Norvegijos ir Suomijos iniciatyvos. Ji nebuvo suderinta nė su vienu iš mūsų“, – sakė Mette Frederiksen.

    Danijos vadovė kėlė klausimą, ko realiai galima tikėtis iš tokio formato, kai Maskva viešai išlaiko maksimalistinius tikslus. Ji taip pat priminė ankstesnius pavienius bandymus ieškoti kontaktų su Kremliumi, kurie Europoje buvo vertinti kaip skaldantys bendrą poziciją.

    Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas kalbėjo atsargiau, tačiau taip pat perspėjo apie riziką, kai derybos ar kontaktai gali būti suprasti kaip skirtingi signalai iš Europos. Jis sakė turintis menkų lūkesčių dėl tokio tiesioginio pokalbio efekto, nors pripažino, kad bet koks formatas, kuris realiai artintų taiką Ukrainos sąlygomis, būtų teigiamas.

    Įtampa išryškėjo ypač jautriu momentu, kai Europos valstybės siekia išlaikyti nuoseklią sankcijų politiką ir ilgalaikį paramos Ukrainai planavimą. Tokiose situacijose net ir simboliniai žingsniai gali būti interpretuojami kaip bandymas ieškoti atskiro kelio.

    Kodėl šis ginčas svarbus?

    Skilimas pastebimas todėl, kad Danija, Švedija, Suomija ir Norvegija pastaraisiais metais dažniausiai laikėsi labai panašios linijos Rusijos atžvilgiu. Jos yra tarp aktyviausių Ukrainos rėmėjų Europoje ir nuosekliai pasisako už griežtesnes priemones Maskvai.

    Šių šalių lyderiai tą pačią dieną buvo susirinkę Helsinkyje į Šiaurės Tarybos lyderių lygio susitikimą, tad nesutarimas tapo viešas ir tiesioginis. Tai sustiprino signalą, kad net artimiausi sąjungininkai gali skirtingai vertinti, kur baigiasi pragmatiška diplomatija ir kur prasideda pavojus bendram frontui.

    Suomija ir Norvegija, atsakydamos į kritiką, pabrėžė, kad kontaktas su Rusija gali papildyti žinutes, kurias Maskvai siunčia kiti tarptautiniai veikėjai, ypač kai skiriasi požiūriai į karo užbaigimo kelią. Vis dėlto Danija ir Švedija aiškiai leido suprasti: bet kokios iniciatyvos turi būti maksimaliai derinamos, kad Rusija negalėtų jų išnaudoti Europos vienybei silpninti.

  • Virš 50 oro gynybos bokštų saugo Putino rezidenciją Valdajuje: kas juos išdavė?

    Virš 50 oro gynybos bokštų saugo Putino rezidenciją Valdajuje: kas juos išdavė?

    Rusijoje plečiamos oro gynybos priemonės, skirtos apsaugoti strategiškai svarbius objektus nuo dronų atakų. Naujausi palydoviniai vaizdai rodo, kad aplink Vladimiro Putino rezidenciją Valdajuje atsirado papildomų specialių bokštų, kuriuose gali būti dislokuojami oro gynybos kompleksai.

    Radio Svoboda kartu su OSINT analitiku, viešai veikiančiu slapyvardžiu @jembob, skelbia identifikavę daugiau nei 15 naujų konstrukcijų. Dėl to 50 kilometrų spinduliu nuo rezidencijos esančių oro gynybos pozicijų skaičius, vertinimais, jau viršija 50.

    Naujas gynybos žiedas pietuose

    Vertinant išdėstymą, naujos pozicijos formuoja išorinį gynybos žiedą, kuris labiausiai plečiamas pietinėje kryptimi, tai yra pusėje, nukreiptoje Ukrainos link. Analitikų teigimu, tokiose vietose teoriškai galėtų būti statomi kompleksai „Pancir“ arba „Tor“.

    Šie sprendimai primena anksčiau fiksuotą praktiką, kai oro gynybos sistemos keliamos ant specialių platformų ar bokštų, siekiant padidinti apžvalgos ir aptikimo galimybes. Ukrainos kariai panašias konstrukcijas yra praminę „nevilties bokštais“, pabrėždami jų reakciją į dronų keliamą grėsmę.

    Susiję objektai ir infrastruktūra

    Pranešimuose taip pat minimas rajonas prie Chotiľovo aviacijos bazės, kuri, kaip teigiama, gali būti naudojama kaip alternatyvi nusileidimo vieta. Nurodoma, kad su rezidencija ji siejama specialiai nutiesta geležinkelio atkarpa, kas rodo iš anksto planuotą logistinės apsaugos modelį.

    Kitos pozicijos, anot tyrėjų, fiksuotos netoli Vyšnevoločko tvenkinio. Ten minima Lisij saloje esanti laboratorinio komplekso infrastruktūra, kuri, pagal ankstesnius žurnalistinius tyrimus, galėjo būti siejama su jautriomis karinėmis programomis, o netrukus toje vietovėje pradėti ir oro gynybos statybos darbai.

    Kas paskatino spartų stiprinimą?

    Radio Svoboda pabrėžia, kad gynybos plėtra paspartėjo po to, kai Rusijos institucijos sausį pareiškė, esą Ukraina bandė atakuoti rezidenciją dronais. Ukraina šiuos kaltinimus atmetė, o dalis nepriklausomų ekspertų viešai kėlė klausimų dėl pateikiamos įvykių versijos.

    Kontekstas platesnis: didėjant dronų naudojimui kare, Rusija vis dažniau imasi tiek aktyvios, tiek pasyvios gynybos priemonių. Be oro gynybos pozicijų, pastaraisiais mėnesiais viešai fiksuotos ir kitos priemonės, pavyzdžiui, tinklų ar fizinių barjerų diegimas virš infrastruktūros objektų, siekiant sumažinti smūgio dronų efektyvumą.

    Šaltinių vertinimu, saugumo mastas aplink Valdajų išsiskiria lyginant su gyventojų skaičiumi regione. Teigiama, kad daugiau nei 50 pozicijų gali saugoti teritoriją, kurioje gyvena mažiau nei 100 000 žmonių, kai tuo metu Maskvoje ir Maskvos srityje, kur gyvena per 20 mln. gyventojų, panašių konstrukcijų skaičius siekia 98.

  • W. Czarzasty trenkė per stalą: Putinas – žudikas, Trumpas kelia abejonių, įspėjimas Lenkijai

    Liubline kalbėjęs Seimo maršalka Włodzimierzas Czarzastis pareiškė, kad Lenkija turi rimtai vertinti augančias saugumo grėsmes regione. Politikas itin griežtai įvertino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, o Jungtinių Valstijų politiką Donaldo Trumpo atžvilgiu pavadino neprognozuojama ir keliančia rizikų.

    Czarzastis akcentavo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tiesiogiai keičia viso regiono saugumo architektūrą, o Lenkijai būtina išlaikyti budrumą. Jo teigimu, diskusijos apie gynybą neturi apsiriboti deklaracijomis, nes sprendimai šiandien turi pasekmių ateinančiam dešimtmečiui.

    „Putinas yra žudikas, o Trumpas kelia didelį neapibrėžtumą. Lenkija negali statyti savo saugumo ant spėjimų“, – sakė Włodzimierzas Czarzastis.

    Kalboje buvo paliesta ir parama Ukrainai, kurią Lenkija laiko viena svarbiausių priemonių stabdant Rusijos agresiją. Czarzastis pabrėžė, kad karo baigtis bus svarbi ne tik Kyjivui, bet ir visoms valstybėms, esančioms NATO rytiniame flange.

    Taip pat iškilo jautrios istorinės atminties temos, įskaitant Voluinę, kurios Lenkijos ir Ukrainos santykiuose periodiškai tampa politinių ginčų objektu. Politikas ragino ieškoti sprendimų, kurie leistų derinti istorinės tiesos siekį su bendru saugumo interesu, ypač tęsiantis karui.

    Czarzastis kreipėsi ir į prezidentą Karolį Nawrockį, išsakydamas konkrečius reikalavimus dėl veiksmų, susijusių su nacionaliniu saugumu ir valstybės pozicija tarptautinėje arenoje. Pasak jo, vidaus politiniai nesutarimai neturėtų silpninti Lenkijos laikysenos gynybos ir paramos Ukrainai klausimais.

    Pastaraisiais mėnesiais Lenkijoje vis dažniau akcentuojama būtinybė didinti gynybos pasirengimą ir stiprinti sąjungininkų atgrasymą regione. Varšuva išlieka viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų Europoje, tačiau vidaus politikoje vis dažniau susiduria skirtingos nuomonės dėl to, kokia apimtimi ir kokiomis sąlygomis ši parama turi būti tęsiama.

  • Kremlius nurodė datą deryboms su Ukraina ir JAV: įvardijo lapkričio 10 dieną

    Kremlius pareiškė, kad Rusija iš esmės yra pasirengusi atnaujinti derybas su Ukraina ir JAV maždaug lapkričio 10 dieną. Pasak Vladimiro Putino patarėjo, galimi trišaliai pokalbiai galėtų vykti Abu Dabyje, o signalas apie terminą nuskambėjo po beveik tris valandas trukusio susitikimo Sankt Peterburge.

    Rusijos pusė viešai neatskleidė, kokiu formatu būtų atnaujinamos derybos ir ar jos apimtų paliaubų, apsikeitimo belaisviais ar humanitarinius klausimus. Taip pat neaišku, ar Ukraina ir JAV yra gavusios oficialų kvietimą bei ar sutaria su siūloma vieta ir data.

    Pastaraisiais mėnesiais kontaktai dėl karo Ukrainoje dažniausiai vyksta per tarpininkus ir atskirais kanalais, o tiesioginių trišalių derybų formatas išlieka itin jautrus. Abu Dabis ir kitos Persijos įlankos valstybės pastaruoju metu vis dažniau minimos kaip neutralios platformos tarpininkavimui, nes palaiko ryšius su skirtingomis konflikto pusėmis.

    Kijevas ne kartą yra pabrėžęs, kad bet koks derybų procesas turi remtis tarptautinės teisės principais, įskaitant Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą. JAV pozicija viešai išlieka orientuota į paramą Ukrainai ir spaudimą Rusijai, kartu paliekant galimybę diplomatiniams sprendimams, jei jie atitiktų Ukrainos interesus.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad Kremliaus skelbiami terminai dažnai naudojami kaip informacinio spaudimo priemonė ir siekis formuoti darbotvarkę tarptautinėje erdvėje. Todėl reali derybų perspektyva priklausys nuo to, ar bus sutarta dėl aiškių darbotvarkės punktų, patikimų tarpininkų ir įgyvendinamų saugumo garantijų.

  • NATO kariai atvyksta į Lenkiją: siunčia aiškią žinią Putinui ir perspėja dėl galimos eskalacijos

    NATO sąjungininkų kariai lapkritį atvyks į Lenkiją dalyvauti karinėse pratybose, kuriomis siekiama sustiprinti atgrasymą ir pademonstruoti Aljanso pasirengimą ginti savo teritoriją. Saugumo ekspertai viešai įspėja, kad Rusija gali bandyti didinti spaudimą NATO šalims, o įtampos augimas neatmetamas ir artimiausiais mėnesiais.

    Lenkijai, kaip rytiniam NATO flangui, tenka išskirtinis vaidmuo nuo plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Šalyje jau veikia sustiprintos sąjungininkų pajėgos, o pratybos laikomos praktiniu būdu patikrinti, kaip greitai gali būti permetami daliniai ir technika.

    Pratybos kaip atgrasymo priemonė

    NATO pratybos paprastai apima vadovavimo, ryšių, logistikos ir oro gynybos elementus, kurie kritiškai svarbūs galimos krizės atveju. Kuo greičiau ir sklandžiau sąjungininkai gali veikti kartu, tuo mažesnė tikimybė, kad agresorius ryšis rizikingoms provokacijoms.

    Pastaraisiais metais Aljansas peržiūrėjo gynybos planus ir didino parengtį, kad prireikus būtų galima operatyviai sustiprinti rytinį flangą. Praktikoje tai reiškia dažnesnes pratybas, didesnį dėmesį oro ir priešraketinei gynybai bei geresnį judėjimo koridorių parengimą.

    Kokios grėsmės įvardijamos?

    Saugumo vertinimuose dažniausiai minimos ne tik konvencinės karinės rizikos, bet ir hibridinės grėsmės, įskaitant kibernetines atakas, dezinformaciją, bandymus trikdyti kritinę infrastruktūrą ar kurstyti neramumus pasienio ruožuose. Tokie veiksmai gali būti nukreipti į visuomenės bauginimą ir politinės valios silpninimą.

    „Turime būti pasirengę, kad Rusija sieks eskaluoti įtampą ir tikrinti NATO vienybę“, – sakė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

    Ką tai reiškia regionui?

    Lenkijoje rengiamos pratybos siunčia signalą visam regionui, įskaitant Baltijos šalis, kad kolektyvinės gynybos įsipareigojimai nėra vien politinė deklaracija. Kartu tai yra ir praktinis pasirengimas galimiems scenarijams, kai reikėtų greitai užtikrinti pastiprinimo atvykimą sausuma, oru ir jūra.

    NATO nuosekliai pabrėžia, kad veikia gynybiškai, o pratybos yra planuojamos skaidriai ir pagal tarptautinę praktiką. Vis dėlto didėjant įtampai regione, tokie mokymai tampa vienu svarbiausių instrumentų mažinti klaidingo vertinimo riziką ir stiprinti atgrasymą.

  • Popiežius Leonas XIV skambino Putinui ir Zelenskiui: kalba apie 2 000 įstrigusių okupuotame mieste

    Popiežius Leonas XIV įsitraukė į pastangas padėti okupuotame Oleškuose įstrigusiems civiliams. Ukrainos pareigūnai skelbia, kad mieste be patikimo maisto ir vandens tiekimo gali būti apie 2 000 žmonių, tarp jų apie 50 vaikų.

    Vatikano spaudos tarnyba pranešė, kad popiežius telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Pokalbyje aptartos galimybės užtikrinti humanitarinių siuntų patekimą ir sudaryti sąlygas saugiai evakuacijai.

    Humanitarinis koridorius ir evakuacija

    Pasak Vatikano, popiežius akcentavo, kad pagalba civiliams ir jų išvykimas iš pavojingos zonos reikalauja praktinio abiejų pusių bendradarbiavimo. Dėl to buvo keliama humanitarinių paliaubų idėja, kuri leistų bent laikinai sumažinti ugnies ir dronų grėsmę.

    „Svarbiausia dabar yra išsaugoti civilių gyvybes ir užtikrinti, kad maistas, vanduo bei vaistai pasiektų žmones“, – sakė Vatikano atstovas.

    Dar prieš pokalbį su V. Zelenskiu popiežius Leonas XIV kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ragindamas sutikti su humanitariniu atokvėpiu. Vatikanas pabrėžia, kad tokie susitarimai paprastai yra trumpalaikiai, bet kritiškai svarbūs gelbėjimo operacijoms.

    Kodėl Oleškai tapo kritiniu tašku

    Oleškai yra Chersono srityje, kairiajame Dniepro krante, netoli Chersono, ir nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais buvo okupuoti. Ukrainos pusė ne kartą skelbė, kad ši teritorija išlieka itin pavojinga dėl apšaudymų, dronų ir užminuotų kelių.

    Vietos pareigūnų teigimu, žmonėms ypač sudėtinga palikti miestą, nes saugūs maršrutai yra riboti, o judėjimą apsunkina nuolatinė žvalgyba ir smūgiai. Tai mažina evakuacijos galimybes net ir turint transportą ar savanorių pagalbą.

    Pranešimai apie pagalbos ribojimą

    Ukrainos atstovai taip pat yra skelbę apie situacijas, kai civiliams pasiekusi parama būdavo atimama. Teigiama, kad maisto siuntos, pristatomos alternatyviais būdais, gali nepasiekti gavėjų, o tai dar labiau didina humanitarinę įtampą.

    Papildomą kontekstą suteikia ir ankstesnės regiono krizės. 2023 metais po Naujosios Kachovkos užtvankos sunaikinimo didelė teritorijos dalis buvo užlieta, o tai smarkiai paveikė infrastruktūrą, vandens tiekimą ir gyventojų kasdienį saugumą.

    Vatikano diplomatinės pastangos šiuo atveju orientuotos į praktinį tikslą: pasiekti, kad būtų sudarytos minimalios sąlygos humanitarinei pagalbai ir savanoriškai, saugiai civilių evakuacijai. Kol kas nėra viešai paskelbta, ar pavyko susitarti dėl konkretaus mechanizmo ir terminų.