CP v2

Tag: Vladimiras Putinas

  • Rusija ir Baltarusija surengė branduolines pratybas: Kyjivas perspėja dėl puolimo iš šiaurės

    Rusija ir Baltarusija surengė branduolines pratybas: Kyjivas perspėja dėl puolimo iš šiaurės

    Branduolinės pratybos Baltarusijoje

    Rusija ir Baltarusija pirmadienį pranešė surengusios bendras branduolines pratybas, į kurias įtrauktos aviacijos ir raketų pajėgos. Jos vyksta augant įtampai su NATO ir sustojus dialogui su JAV dėl strateginės ginkluotės kontrolės.

    Baltarusijos gynybos ministerija nurodė, kad mokymuose planuojama treniruoti branduolinių užtaisų pristatymo bei jų panaudojimo parengties klausimus, veikiant kartu su Rusijos puse. Minskas taip pat tikino, jog pratybos esą nėra nukreiptos prieš trečiąsias šalis ir nekelia grėsmės regiono saugumui.

    Kodėl tai kelia nerimą Ukrainai

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę nurodė sustiprinti sienos su Baltarusija apsaugą, teigdamas, kad Maskva gali ruoštis naujam puolimui iš šios teritorijos. Ukraina primena, kad 2022 metais Rusija Baltarusiją naudojo kaip placdarmą plataus masto invazijai pradėti.

    „Rusija svarsto operacijų planus pietų ir šiaurės kryptimis iš Baltarusijos teritorijos – arba prieš Černihivo ir Kyjivo kryptį Ukrainoje, arba prieš vieną iš NATO valstybių“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kremlius šiuos pareiškimus atmetė ir pavadino bandymu kurstyti įtampą. Tuo pat metu Maskva pastaraisiais metais dažnai vartoja branduolinę retoriką, Vakarams didinant karinę paramą Ukrainai.

    Ginkluotės kontrolės spragos ir Minsko priklausomybė

    Rusija pastaruoju metu akcentuoja naujus pajėgumus: skelbta, kad į Baltarusiją jau anksčiau buvo perkelta nauja hipergarsinė, branduoliniam užtaisui pritaikoma raketa „Oreshnik“. Tokie žingsniai didina neapibrėžtumą regione, ypač NATO rytiniame flange.

    Situaciją komplikuoja ir tai, kad 2026 metais vasarį baigėsi Naujosios START sutarties galiojimas, kuri dešimtmečius ribojo JAV ir Rusijos strateginių branduolinių arsenalų apimtį bei numatė patikros mechanizmus. Dėl to abi didžiausios branduolinės valstybės formaliai lieka be esminių dvišalių apribojimų.

    Baltarusija, kurią daugiau nei 30 metų valdo Aliaksandras Lukašenka, ekonomiškai ir kariniu požiūriu išlieka stipriai priklausoma nuo Maskvos. Dėl šios priežasties bet kokios bendros pratybos ar ginklų dislokavimas Baltarusijoje tarptautinėje erdvėje dažnai vertinami kaip Rusijos spaudimo ir atgrasymo politikos tąsa.

  • Kremlius patvirtino Putino vizitą Pekine: susitikimas su Xi vyks netrukus po Trumpo kelionės

    Kremlius pranešė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas gegužės 19–20 dienomis vyks į Pekiną ir susitiks su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Apie kelionę paskelbta netrukus po to, kai vizitą Kinijos sostinėje baigė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

    Pagal Kremliaus pateiktą informaciją, dviejų dienų vizitas bus siejamas ir su 2001 metais pasirašytos Kinijos ir Rusijos draugystės sutarties 25 metų sukaktimi. Šalių lyderiai ketina aptarti dvišalius santykius ir tarptautines bei regionines temas.

    Signalai po Trumpo vizito

    Laiko sutapimas iškart sulaukė dėmesio, nes vizitas paskelbtas po Trumpo kelionės į Pekiną. JAV ir Kinijos darbotvarkėje pastaruoju metu dominuoja saugumo ir prekybos klausimai, o geopolitinį foną aštrina karas Ukrainoje ir įtampa dėl Taivano.

    Kinija išlieka svarbia Rusijos ekonomine atrama, ypač energetikos ir prekybos srautuose, kai Maskvai taikomos Vakarų sankcijos. Tuo pat metu Pekinas viešai pabrėžia siekį išlaikyti manevro laisvę ir vengia žingsnių, kurie galėtų tiesiogiai įtraukti jį į karo Ukrainoje eskalaciją.

    Ilgalaikė partnerystė ir karo šešėlis

    Putinas ir Xi per pastarąjį dešimtmetį susitiko daugybę kartų, o jų ryšys dažnai pristatomas kaip strateginė partnerystė. Rusijos ir Kinijos kontaktai suintensyvėjo po 2022 metais pradėtos plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

    Dar 2022 metų vasarį, likus kelioms savaitėms iki invazijos, Putinas ir Xi Pekine paskelbė apie partnerystę be ribų, akcentuodami platų bendradarbiavimo spektrą. Vėliau šalys tęsė politinį dialogą, stiprino ekonominius ryšius ir dalyvavo bendrose karinėse pratybose.

  • Putinas apie branduolinį arsenalą ir raketas: Maskva žada spartinti modernizaciją po Naujojo START pabaigos

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva toliau modernizuos strategines branduolines pajėgas ir plėtos naujas raketų sistemas. Šiuos jo teiginius, remdamasi Rusijos valstybine žiniasklaida, perdavė naujienų agentūra „Reuters“.

    Putinas kalbėjo apie didesnės kovinės galios ginkluotę ir pabrėžė, jog kuriami sprendimai esą turėtų įveikti dabartines ir būsimas priešraketinės gynybos sistemas. Tokie pareiškimai pastaraisiais metais kartojami reguliariai, o juos paprastai lydi žinutė apie ilgalaikį ginkluotės tobulinimą.

    „Žinoma, tęsime mūsų strateginių branduolinių pajėgų modernizavimą ir kursime didesnės kovinės galios raketų sistemas“, – sakė Vladimiras Putinas.

    Kaip nurodo „Reuters“, šis pareiškimas nuskambėjo Putino vizito Maskvos šiluminės technikos institute metu. Tai viena pagrindinių institucijų, siejamų su Rusijos strateginių raketų kūrimu ir bandymais.

    „Sarmat“ bandymas ir signalai vidaus auditorijai

    Kontekste minimas ir tarpžemyninės balistinės raketos „Sarmat“ bandymas, apie kurį pranešta Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje, o informaciją citavo agentūra AFP. Pasak viešų pranešimų, raketa yra pritaikyta nešti branduolinius užtaisus, o Kremliaus retorikoje ji pristatoma kaip viena svarbiausių modernizacijos programos ašių.

    Rusijos pusė taip pat tvirtino, kad apie bandymą buvo iš anksto informuotos Jungtinės Amerikos Valstijos ir kitos šalys. Tokia procedūra paprastai siejama su rizikos mažinimu ir bandymų skaidrumu, kad būtų išvengta klaidingų interpretacijų ar netyčinės eskalacijos.

    Ką keičia Naujojo START pabaiga?

    Papildomą svorį šiems pareiškimams suteikia tai, kad 2026 metų vasario 5 dieną baigė galioti Naujojo START sutartis, ribojusi Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos strateginių branduolinių ginklų apimtis. Sutartis buvo pasirašyta 2010 metais, įsigaliojo 2011 metais, vėliau pratęsta dar penkeriems metams, tačiau naujo susitarimo pasiekti nepavyko.

    Pasibaigus sutarčiai, abiejų šalių santykiai branduolinės ginkluotės kontrolės srityje lieka be pagrindinio abipusių patikrų ir apribojimų mechanizmo. Tai didina neapibrėžtumą ir suteikia daugiau erdvės politiniams pareiškimams apie modernizaciją, kurie tampa ir signalų siuntimo priemone tarptautinei bendruomenei.

    Analitikai pastaraisiais metais ne kartą pabrėžė, kad ginklų kontrolės režimų silpnėjimas didina riziką dėl skaidrumo stokos ir klaidingų vertinimų krizės metu. Tokiame fone viešos žinutės apie branduolinį arsenalą ir raketų plėtrą tampa svarbia geopolitinės įtampos dalimi, net jei konkrečių techninių detalių dažniausiai nepateikiama.

  • Rusijos Dūma pritarė įstatymui: Putinas galėtų siųsti kariuomenę ginti rusų užsienyje

    Rusijos Valstybės Dūma galutiniu balsavimu pritarė teisės akto pataisoms, kurios išplečia Kremliaus galimybes panaudoti ginkluotąsias pajėgas už Rusijos ribų. Pagal naują formuluotę toks sprendimas galėtų būti grindžiamas siekiu „ginti“ Rusijos piliečius užsienyje.

    Apie tai pranešė Ukrainos žiniasklaida, remdamasi dokumento turiniu ir jo svarstymo eiga parlamente. Įstatymo kritikai atkreipia dėmesį, kad miglota „apsaugos“ sąvoka palieka plačią erdvę politiniam interpretavimui.

    Ką numato naujos nuostatos?

    Skelbiama, kad teisės aktas leistų Rusijos vadovybei priimti sprendimą panaudoti kariuomenę užsienyje situacijose, kai Rusijos piliečiai yra sulaikyti, suimti, laikomi suvaržytomis sąlygomis arba jų atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas. Taip pat minimos bylos, susijusios su užsienio teismų sprendimais.

    Formuluotė sukonstruota taip, kad pagrindas veiksmams galėtų būti ne tik tiesioginė grėsmė gyvybei, bet ir teisiniai procesai kitose valstybėse, kuriuos Maskva galėtų įvardyti kaip „persekiojimą“. Tokia logika jau ne kartą buvo naudojama Rusijos oficialioje retorikoje, aiškinant veiksmus kaimyninių šalių atžvilgiu.

    Kodėl tai kelia nerimą NATO šalims?

    Įstatymo priėmimas sutapo su viešais NATO valstybių pareiškimais ir Europos žvalgybos institucijų vertinimais, kad Rusija gali ieškoti naujų spaudimo formų prieš Aljanso nares ir partneres. Vakaruose dažnai pabrėžiama, kad „tautiečių gynimo“ argumentas gali tapti patogia priedanga provokacijoms ar riboto masto kariniams veiksmams.

    Ukrainos šaltiniai primena, kad pastaraisiais metais buvo viešai kalbama apie galimų provokacijų riziką Baltijos šalyse, o kai kurios Europos kariuomenių vadovybės ragino ruoštis ilgesnio laikotarpio konfrontacijai su Rusija. Tokie signalai stiprina nuostatą, kad teisiniai instrumentai Maskvoje gali būti derinami su politiniu ir kariniu spaudimu už Rusijos ribų.

    Tuo pat metu Kremlius tradiciškai aiškina, kad tokios nuostatos reikalingos valstybės piliečių interesams ginti ir reaguoti į išorines grėsmes. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad teisinių apibrėžimų platumas didina riziką, jog sprendimai bus grindžiami ne tarptautine teise, o politiniu tikslingumu.

  • Pašinianas apie Kalnų Karabachą: tai ne Armėnijos žemė, o taikos kursas su Azerbaidžanu tik stiprės

    Pašinianas apie Kalnų Karabachą: tai ne Armėnijos žemė, o taikos kursas su Azerbaidžanu tik stiprės

    Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas viešame pasisakyme pareiškė, kad Kalnų Karabachas nebuvo Armėnijos teritorija, o ilgametis judėjimas dėl šio regiono, jo žodžiais, tapo lemtinga politine klaida. Ši pozicija sukėlė audringas reakcijas tiek Armėnijoje, tiek diasporoje.

    Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje plačiai išplitusiame vaizdo įraše premjeras oponentams kartojo, kad vien emocinis ar karinis kontrolės faktas negali būti prilyginamas valstybingumui. Jis pabrėžė, kad klausimas privalo būti vertinamas per tarptautinės teisės ir realios valstybės politikos prizmę.

    „Kaip ta žemė buvo mūsų? Paaiškinkite, kaip ji buvo mūsų“, – sakė Nikolas Pašinianas.

    „Ar mes ten kūrėme gyvenvietes, statėme mokyklas, darželius, gamyklas, ar ten gyvenome? Ne, tai nebuvo mūsų“, – teigė jis.

    Pašiniano pareiškimai sutapo su Jerevane vykusiais aukšto lygio Europos politinės bendrijos renginiais ir Armėnijos bei Europos Sąjungos darbotvarke, kuri pastaraisiais metais vis aiškiau krypsta į artimesnį bendradarbiavimą su Europa. Vyriausybė šį kursą pristato kaip bandymą stabilizuoti saugumo situaciją ir mažinti ilgalaikių konfliktų kainą.

    Armėnijos vadovas akcentavo, kad taikos procesas su Azerbaidžanu, nepaisant vidaus politinio spaudimo, bus tęsiamas. Jo vertinimu, kompromisas ir aiškūs susitarimai yra vienintelis kelias išvengti naujų karinių eskalacijų regione.

    Tuo metu Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas viešai įspėjo dėl, jo teigimu, Armėnijoje stiprėjančių antiazerbaidžanietiškų nuotaikų artėjant rinkimams. Jis tikino, kad Baku siekia ateities santykių, paremtų taika, tačiau stebi vidaus politinius procesus kaimyninėje šalyje.

    „Mes žinome, kad Armėnijos politikoje vis dar yra ratų, kuriuos veda neapykanta Azerbaidžano žmonėms ir valstybei“, – sakė Ilhamas Alijevas.

    Azerbaidžanas taip pat akcentuoja infrastruktūros atstatymą teritorijose, kurios po pastarųjų karo etapų atsidūrė Baku kontrolėje, ir regioninių transporto jungčių idėją. Baku teigia, kad ekonominis pragmatizmas turėtų tapti naujo bendradarbiavimo pagrindu, jei abi pusės susitars dėl ilgalaikių saugumo garantijų.

    Į procesus Pietų Kaukaze reagavo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pareiškęs, kad Armėnijai būtų „logiška“ apsispręsti dėl europinės integracijos krypties referendumu. Maskva primena, kad Armėnija išlieka Eurasijos ekonominės sąjungos nare, o bet kokie strateginiai posūkiai, jos teigimu, turėtų pasekmių ekonominiams ryšiams.

    „Būtų teisinga kuo anksčiau apsispręsti, įskaitant galimybę surengti referendumą“, – sakė Vladimiras Putinas.

    Pašinianas atsakė, kad Jerevanas šiuo metu referendumo neplanuoja ir tokį sprendimą svarstytų tik atsiradus objektyviam poreikiui. Kartu jis pabrėžė, kad Armėnija neketina trauktis iš Eurasijos ekonominės sąjungos ir siekia išlaikyti pagarbius santykius su partneriais.

    Kalnų Karabacho tema Armėnijoje išlieka viena jautriausių, nes ji susijusi ne tik su saugumu, bet ir su tapatybės, praradimų bei atsakomybės klausimais. Vis dėlto Pašiniano retorika rodo bandymą perorientuoti valstybės prioritetus į tarptautiniu mastu įgyvendinamus tikslus ir mažiau rizikingą, prognozuojamesnę užsienio politiką.

    Artėjant rinkimams, šie pareiškimai gali tapti vienu svarbiausių vidaus politinių lūžio taškų: daliai visuomenės tai signalas apie realpolitik ir bandymą užverti karo etapą, kitiems tai skausmingas nusileidimas. Bet kuriuo atveju, Armėnijos ir Azerbaidžano derybų eiga artimiausiais mėnesiais taps esminiu regiono stabilumo barometru.

  • Skurdi Putino pergalės dienos parada Maskvoje: rodyti tik lėktuvai, dalį sukūrė DI

    Skurdi Putino pergalės dienos parada Maskvoje: rodyti tik lėktuvai, dalį sukūrė DI

    Gegužės 9 dieną Maskvoje surengta Pergalės dienos karinė eisena šiemet atrodė neįprastai kukliai: viešai parodytas tik ribotas karinės aviacijos praskridimas, o sunkiosios technikos Kolonos beveik nebuvo. Tokį formatą Kremliaus propaganda tradiciškai naudoja kaip galios demonstraciją, tačiau šįkart vaizdas labiau išryškino karo Ukrainoje kainą ir saugumo rizikas.

    Transliacijose matyta, kad realiame praskridime dalyvavo palyginti nedaug orlaivių, tarp jų atakos lėktuvai Su-25 ir naikintuvai MiG-29 bei Su-30. Šie tipai plačiai naudojami Rusijos kare prieš Ukrainą, todėl jų pasirinkimas labiau priminė fronto kasdienybę nei demonstracinį paradą, kuriame anksčiau dalyvaudavo ir strateginės aviacijos, ir transporto lėktuvų grupės.

    Dar didesnį atgarsį sukėlė epizodas, kai televizijos eteryje, prieš parodant realų praskridimą, buvo įterpti kompiuteriu sukurti vaizdai su virš Maskvos skrendančiais kariniais lėktuvais. Komentatoriai atkreipė dėmesį, kad tai panašu į dirbtinio intelekto generuotą intarpą, kuris turėjo sudaryti įspūdį apie masiškesnį aviacijos pasirodymą.

    Karinės technikos nerodymas Raudonojoje aikštėje siejamas su keliais veiksniais: nuo atsargumo dėl galimų atakų ar provokacijų iki noro nerizikuoti brangia technika, kurios dalis reikalinga fronte. Pastaraisiais metais Rusija jau buvo mažinusi paradų mastą, o 2023 metais ir 2024 metais renginiai taip pat buvo pastebimai kuklesni nei iki plataus masto karo pradžios.

    Paradų simbolika Kremliui yra ypač svarbi, nes daugelį metų gegužės 9 dieną Maskvoje buvo demonstruojami modernizuoti tankai, šarvuota technika ir raketų sistemos. Tačiau šiemet dėmesys labiau krypo į politines žinutes ir svečių dalyvavimą, o pati ceremonija, kaip skelbta, truko trumpiau nei įprastai.

    Tuo pat metu informacinėje erdvėje prieš renginį buvo daug svarstymų, ar Ukraina bandys sutrikdyti ceremoniją, nes toks smūgis turėtų didelį propagandinį efektą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią temą buvo panaudojęs ir viešiems pareiškimams, primindamas, kad net ir simboliniai renginiai karo metu tampa saugumo klausimu.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dirbtinio intelekto naudojimas transliacijose kelia papildomų klausimų dėl manipuliacijos vaizdu ir visuomenės klaidinimo. Tokios priemonės leidžia greitai sukurti norimą naratyvą, bet kartu didina nepasitikėjimą oficialia komunikacija, ypač kai realūs vaizdai akivaizdžiai nesutampa su įterptais kadrais.

  • Trumpas paskelbė trijų dienų paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos: numatytas 2 000 belaisvių mainai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Rusija ir Ukraina sutaria dėl trijų dienų paliaubų gegužės 9–11 dienomis. Jo teigimu, iniciatyva siejama su Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių minėjimu ir turėtų apimti visų kovos veiksmų pristabdymą.

    Kartu, pasak D. Trumpo, planuojami plataus masto belaisvių mainai pagal formulę 1 000 už 1 000. Iš viso tai reikštų 2 000 žmonių apsikeitimą, o humanitarinis aspektas įvardijamas kaip vienas svarbiausių šio laikotarpio tikslų.

    Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio komunikacijos patarėjas Dmytro Lytvyn patvirtino, kad informacija apie paliaubas ir belaisvių mainus yra suderinta. Viešojoje erdvėje pabrėžiama, kad tokio masto apsikeitimai paprastai reikalauja iš anksto parengtų sąrašų, patikros ir logistikos sprendimų.

    Kremlių atstovaujantis Rusijos vadovo Vladimiro Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas vėliau pareiškė, kad Rusija sutinka su trijų dienų ugnies nutraukimu. Jis akcentavo, kad esminis susitarimo punktas yra belaisvių mainai po 1 000 iš kiekvienos pusės.

    D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė, kad pats siūlė tokį sprendimą ir išreiškė viltį, jog tai gali tapti platesnių derybų pradžia. Pasak jo, pokalbiai dėl karo užbaigimo tęsiasi, o paliaubos galėtų tapti praktiniu žingsniu į priekį.

    Šiame kontekste minimi ir ankstesni aukšto lygio kontaktai: Rusijos pareigūnai nurodė, kad sprendimas yra susijęs su neseniai vykusiu V. Putino ir D. Trumpo pokalbiu telefonu. Tokie pareiškimai paprastai skirti parodyti diplomatinį tęstinumą, nors realus įgyvendinimas priklauso nuo situacijos fronte ir kariuomenių įsakymų grandinės.

    Pranešimai apie paliaubas pasirodė po Ukrainos derybininkų susitikimų su D. Trumpo aplinkos atstovais JAV. Ukrainos pusė viešai pabrėžė, kad daugiausia dėmesio šiuose kontaktuose buvo skiriama humanitariniams klausimams, įskaitant belaisvių ir civilių sugrąžinimą.

    Tarptautinėje praktikoje trumpalaikės paliaubos dažnai vertinamos kaip rizikingos, bet kartais būtinos humanitarinėms operacijoms, ypač kai derinami belaisvių mainai. Tolesnė raida priklausys nuo to, ar abi pusės laikysis ugnies nutraukimo ir ar pavyks sklandžiai įgyvendinti mainų mechanizmą.

  • Pergalė be technikos Maskvoje: trumpesnė ceremonija, Zelenskio dekretas ir paliaubos 9–11 dienomis

    Maskvoje Raudonojoje aikštėje surengti Pergalės dienos minėjimai šiemet buvo kuklesni nei įprasta: pagrindinę programą sudarė Vladimiro Putino kalba, karių žygis ir keliolikos lėktuvų skrydis. Ceremonija truko apie valandą, o šarvuotos technikos paradas, kuris pastaruosius du dešimtmečius tapo Kremliaus galios demonstracija, nebuvo surengtas.

    Per renginį žygiavo ir Šiaurės Korėjos kariai, kurie, kaip skelbiama, tokiose iškilmėse dalyvavo pirmą kartą. Vietoje įprasto kovinių mašinų rikiuotės žiūrovams buvo rodyti trumpi vaizdo įrašai su įvairių pajėgų karių sveikinimais.

    Danguje virš Maskvos pasirodė akrobatinė grupė su naikintuvais „Su-30SM“ ir „Su-35S“, taip pat atakos lėktuvai „Su-25“, paleidę dūmus Rusijos vėliavos spalvomis. Toks ore demonstruotas elementas tapo vienu ryškiausių programos akcentų, nors bendras renginio mastas išliko mažesnis.

    Zelenskio sprendimas dėl Raudonosios aikštės

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo numatyta, kad Raudonosios aikštės apylinkės Maskvoje parados metu nebūtų įtrauktos į Ukrainos ginkluotės panaudojimo planus. Dokumente pabrėžta humanitarinė logika ir ryšys su derybomis, vykusiomis tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms.

    „Leisti 2026 metų gegužės 9 dieną surengti paradą Maskvoje ir parados metu Raudonosios aikštės teritoriją išbraukti iš ginklų panaudojimo planų“, – sakoma dekreto formuluotėje.

    Kartu Ukrainos vadovas pranešė apie sutartą karo belaisvių apsikeitimą formatu 1 000 už 1 000 bei numatytą trijų dienų ugnies nutraukimą gegužės 9–11 dienomis. Šios priemonės siejamos su bandymu sumažinti riziką per jautrias datas ir sukurti bent trumpą erdvę deryboms dėl platesnių susitarimų.

    Pastarosiomis dienomis retorika iš abiejų pusių buvo įtempta: viešojoje erdvėje skambėjo perspėjimai apie galimus smūgius ir atsakomąsias priemones, jei per minėjimus būtų įvykdyti išpuoliai. Tokios grėsmės, net ir neįgyvendintos, kelia papildomą spaudimą saugumo tarnyboms ir didina incidentų riziką.

    Vienintelis ES lyderis Maskvoje

    Maskvoje minėjimuose apsilankė Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico – jis išskiriamas kaip vienintelis Europos Sąjungos valstybės vadovas, pastarosiomis dienomis nuvykęs į Rusijos sostinę. Jis padėjo gėlių prie Nežinomo kareivio kapo ir teigė norintis pagerbti Antrojo pasaulinio karo aukas, ypač tuos, kurie žuvo išlaisvinant Slovakiją.

    „Man svarbūs normalūs, draugiški ir standartiniai Federacijos Rusijos ir Slovakijos Respublikos santykiai“, – sakė Robertas Fico.

    Pranešta, kad Slovakijos vyriausybės lėktuvas į Maskvą skrido aplinkiniu maršrutu per kelias Europos valstybes, nes dalis šalių, įskaitant Baltijos valstybes, savo oro erdvę šiam skrydžiui uždarė. Tai dar kartą parodė, kad simboliniai vizitai į Maskvą karo Ukrainoje fone tampa ne tik politiniu, bet ir logistiniu iššūkiu.

  • Zelenskis ribotai sutiko su paliaubomis Maskvoje: per Pergalės dienos paradą nelies Raudonosios aikštės

    Zelenskis ribotai sutiko su paliaubomis Maskvoje: per Pergalės dienos paradą nelies Raudonosios aikštės

    Kas paskelbta Kyjive ir Vašingtone

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo laikinai apribojo Ukrainos ginkluotės naudojimą Maskvos Raudonosios aikštės ir jos perimetro zonoje, kad Rusija galėtų surengti Pergalės dienos paradą. Dokumente pabrėžiama, kad tai yra siaurai apibrėžta išimtis, o ne platesnės paliaubos visoje fronto linijoje.

    Dekrete nurodyta, kad ribojimas įsigalioja per patį renginį ir apima konkrečiai apibrėžtą teritorinį sektorių. Ukrainos prezidentūra taip pat akcentavo, jog Rusijos prašymas buvo susijęs būtent su Raudonąja aikšte ir centrine Maskvos dalimi, o ne su visos šalies ar okupuotų teritorijų saugumu.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas tuo pat metu viešai paskelbė apie planą dėl trijų dienų paliaubų, numatant ugnies nutraukimą ir apsikeitimą belaisviais. Tačiau Kyjivo dokumentas rodo, kad Ukrainos pusė realiai įtvirtino ne visuotines paliaubas, o tik laikiną „nedraudžiamą zoną“ konkrečiam objektui ir trumpam laikui.

    Ką reiškia „paliaubos tik vienai vietai“

    Toks formatas iš esmės yra ribotas operacinis susitarimas, skirtas sumažinti riziką viename taške ir konkrečiu metu, o ne platesnė deeskalacija. Tai leidžia Kyjivui išlaikyti poziciją, kad Rusija tebėra agresorė, o karo veiksmai gali tęstis kitur, jei tam yra karinis poreikis.

    Ši situacija taip pat pabrėžia, kiek simbolinėms datoms ir propagandiniams renginiams Rusija skiria politinę reikšmę. Paradui Maskvoje tenka ne tik vidinės mobilizacijos, bet ir režimo stabilumo demonstravimo funkcija, todėl Kremlius siekia maksimaliai sumažinti bet kokį incidentų ar smūgių pavojų.

    Maskvos saugumas ir oro gynybos perkėlimai

    Prieš paradą Rusija sugriežtino saugumo priemones Maskvoje, įskaitant prezidento Vladimiro Putino apsaugą, nes jis turėtų dalyvauti renginyje. Ukrainos pareigūnai ir žiniasklaida nurodė, kad sostinei papildomai telkiamos oro gynybos priemonės, perkeliant sistemas iš kitų regionų.

    V. Zelenskis anksčiau teigė, kad aplink Maskvą formuojami papildomi oro gynybos „žiedai“, o tai, Kyjivo vertinimu, silpnina kitų teritorijų apsaugą. Toks perskirstymas didina pažeidžiamumą periferijoje ir gali tapti veiksniu, lemiančiu atšauktus viešus renginius atokesniuose regionuose.

    Pranešta, kad dalyje Rusijos regionų viešos Pergalės dienos šventės buvo atsisakytos, motyvuojant saugumo rizikomis. Tuo pat metu Ukrainos smūgių geografija, pasak Ukrainos pusės, rodo augantį gebėjimą pasiekti taikinius giliai užnugaryje, remiantis vietoje kuriama ginkluote.

    Ribotai apibrėžtas Kyjivo sprendimas dėl Raudonosios aikštės nekeičia esminės karo dinamikos: tai labiau politinis ir operacinis signalas, kad derybiniai epizodai galimi, bet jie nėra tapatūs visuotiniam ugnies nutraukimui. Artimiausios dienos parodys, ar toks precedentas taps platesnių susitarimų pradžia, ar liks vienkartine išimtimi dėl išskirtinės datos.

  • Rusijos paskelbtos paliaubos per Pergalės dieną ir grasinimai Kyjivui: ką siūlo Zelenskis

    Rusijos paskelbtos paliaubos per Pergalės dieną ir grasinimai Kyjivui: ką siūlo Zelenskis

    Skirtingi siūlymai dėl paliaubų

    Rusija paskelbė vienašales paliaubas Ukrainoje gegužės 8–9 dienomis, kai Maskvoje minima Antrojo pasaulinio karo Pergalės diena. Kartu nuskambėjo grasinimai, kad Ukraina, esą pažeidusi režimą, sulauktų plataus masto raketų smūgio Kyjivo centrui.

    Tokį sprendimą Rusija grindė politine iniciatyva, siejama su prezidento Vladimiro Putino pozicija. Oficialioje komunikacijoje taip pat buvo pareikšta, kad tikimasi, jog Ukraina „seks pavyzdžiu“ ir laikysis paliaubų.

    „Jei Kyjivo režimas bandys sužlugdyti Pergalės dienos minėjimą, Rusijos ginkluotosios pajėgos suduos atsakomąjį masinį raketų smūgį Kyjivo centrui“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos pareiškime.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu pranešė apie alternatyvų pasiūlymą, kuris, jo teigimu, būtų pradėtas anksčiau. Pasak jo, paliaubos galėtų įsigalioti nuo gegužės 6 dienos vidurnakčio, taip suteikiant daugiau laiko realiai įgyvendinti „tylą“ fronte.

    Zelenskis taip pat pareiškė, kad Rusijos paskelbti planai esą dar nebuvo oficialiai komunikuoti Ukrainos pusei. Jo žinutėje akcentuota, kad paliaubų idėja neturėtų būti vien simbolinė, o turėtų virsti praktiniais žingsniais siekiant karo pabaigos.

    Atakos tęsiasi nepaisant pareiškimų

    Tuo pat metu Ukraina pranešė apie naujas Rusijos atakas. Pasak regiono pareigūnų, balistinės raketos smūgis Merefos miestui netoli Charkivo nusinešė septynių civilių gyvybes, dar daugiau žmonių buvo sužeista.

    Charkivo srities vadovas Olehas Synjehubovas nurodė, kad tarp sužeistųjų buvo ir dvejų metų vaikas, tačiau jo į ligoninę, pasak pareigūnų, neprireikė vežti. Vietos valdžia akcentavo, kad smūgis kliudė civilinę infrastruktūrą teritorijoje, esančioje gana toli nuo aktyviausių fronto linijų.

    Zaporižios srityje, kaip teigė srities vadovas Ivanas Fedorovas, per atskirą smūgį Vilniansko kaime žuvo du žmonės. Jo teigimu, žuvo sutuoktinių pora, o jų 31 metų sūnus ir dar keli asmenys buvo sužeisti.

    Kodėl Pergalės diena tampa įtampos tašku?

    Pergalės dienos minėjimas Rusijoje yra vienas svarbiausių politinių ir simbolinių renginių, o Maskvoje rengiama karinė eisena tradiciškai tarnauja vidaus mobilizacijai ir galios demonstravimui. Šiemet Rusijos gynybos ministerija buvo pranešusi, kad parade nebus demonstruojama karinė technika, o tai aiškinta nuotolinių Ukrainos dronų atakų rizika.

    Tokia aplinkybė sustiprino interpretacijas, kad paliaubų paskelbimas gali būti susijęs ne tik su deklaruojamais humanitariniais motyvais, bet ir su siekiu sumažinti rizikas renginių laikotarpiu. Ukraina savo viešuose pareiškimuose nuosekliai pabrėžia, kad tikras ugnies nutraukimas turi būti patikrinamas ir neturi virsti priemone persigrupuoti ar atnaujinti puolimą.

    Rusijos Belgorodo srityje vietos valdžia tuo tarpu pranešė apie Ukrainos drono ataką pasienio zonoje, per kurią žuvo civilis ir buvo sužeisti keli žmonės. Abi pusės tarpusavyje apsikeičia kaltinimais dėl smūgių civiliniams taikiniams, o nepriklausomas tokių incidentų patvirtinimas realiu laiku dažnai būna ribotas.

    Diplomatinės pastangos nutraukti karą pastaruoju metu taip pat susiduria su papildomais iššūkiais dėl kitų tarptautinių krizių, kurios atitraukia dėmesį ir resursus. Dėl to net ir vieši pareiškimai apie paliaubas dažnai vertinami per praktinio įgyvendinimo prizmę: ar sumažės atakų skaičius, ar bus aiškus kontrolės mechanizmas ir kokios bus pasekmės pažeidimų atveju.