Tag: Vokietija

  • „Pesa“ perima tramvajų gamintoją HeiterBlick: žingsnis į didžiausią Europos Vokietijos rinką

    Sandoris užbaigtas po formalumų

    Lenkijos riedmenų gamintoja „Pesa Bydgoszcz“ užbaigė 100 proc. Leipcige veikiančios tramvajų gamintojos HeiterBlick akcijų perėmimą. Investicinis susitarimas, pasirašytas 2025 metais gruodį, įsigaliojo po privalomų teisinių ir administracinių procedūrų.

    Įmonė pabrėžia, kad šis žingsnis jai atveria kelią į Vokietiją, kuri laikoma didžiausia tramvajų rinka Europoje. Tokiose rinkose svarbiausi kriterijai paprastai yra patikimas tiekimas, sertifikavimas, ilgametė priežiūra ir griežti viešųjų pirkimų reikalavimai.

    Planai Leipcige: ne tik išlaikyti, bet ir auginti

    Liepos 1 dieną „Pesa“ vadovybė susitiko su HeiterBlick darbuotojais Leipcige ir pristatė tolimesnius veiklos planus. Skelbiama, kad ketinama ne tik tęsti gamybą, bet ir nuosekliai didinti gamyklos pajėgumus, kad ji galėtų aptarnauti esamus užsakymus ir naujus konkursus.

    „Pesa“ teigimu, abiejų bendrovių kompetencijos papildo viena kitą: HeiterBlick atsineša vietines žinias ir ryšius su Vokietijos vežėjais, o „Pesa“ – didesnę gamybos apimtį, projektavimo resursus ir pramoninę bazę Bydgoščiuje.

    „Pesa“ ir HeiterBlick puikiai papildo viena kitą, o šis derinys stiprina mūsų pozicijas Europoje, – sakė „Pesa Bydgoszcz“ vadovas Krzysztofas Zdziarskis.

    Gamybos ir užsakymų vykdymo logika

    Bendrovė nurodo, kad vienas pirmųjų praktinių žingsnių – dalies gamybos procesų paskirstymas tarp Lenkijos ir Vokietijos. Kaip skelbiama, Bydgoščiuje jau pradėta gaminti tramvajų kėbulus Leipcigo viešojo transporto operatoriui, taip siekiant pagreitinti pristatymus ir stabilizuoti vykdomus projektus.

    Pastaraisiais mėnesiais, anot įmonės, vyko derybos su klientais, turinčiais galiojančias sutartis su HeiterBlick. „Pesa“ tvirtina, kad pateiktas užsakymų įgyvendinimo planas ir investicijų kryptis padėjo išlaikyti projektų tęstinumą ir sustiprinti užsakovų pasitikėjimą.

    „Derybų tikslas buvo ne tik išlaikyti užsakymus, bet ir paskatinti klientus pasinaudoti papildomų transporto priemonių pasirinkimo galimybėmis“, – sakė „Pesa Bydgoszcz“ pardavimų vadovas Łukaszas Daszkiewiczius.

    Kodėl Vokietijos rinka tokia svarbi

    Vokietija yra viena konkurencingiausių viešojo transporto rinkų Europoje: čia daug miestų turi išplėtotus tramvajų tinklus, o vežėjai dažnai perka ne pavienius vagonus, o dideles partijas su keliolikos metų priežiūros įsipareigojimais. Gamintojams tai reiškia nuolatinį servisą, atsarginių dalių grandinę ir patikrintą gamybos kokybę.

    „Pesa“ tikisi, kad vietinė bazė Leipcige leis greičiau prisitaikyti prie techninių reikalavimų ir viešųjų pirkimų praktikos. Tuo pat metu įmonė kalba apie platesnį tikslą – suformuoti stipresnį „Urban“ segmento gamintoją, galintį pasiūlyti modernius ir energiją taupančius sprendimus Europos miestams.

    „Pesa“ nurodo, kad visoje Lenkijoje dirba beveik 4 000 darbuotojų, o HeiterBlick padaliniuose Leipcige ir Grinnoje – daugiau nei 200. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad sandoris siejamas su ilgalaikiu akcininkų palaikymu ir pramonės plėtros ambicija, įskaitant naujų technologijų projektus.

  • ES spaudžia Kiniją iki spalio: įvardijo kainą, kurią Europa kasdien moka už prekybos disbalansą

    ES spaudžia Kiniją iki spalio: įvardijo kainą, kurią Europa kasdien moka už prekybos disbalansą

    Europos Sąjunga iki 2026 metų spalio sieks su Kinija pasiekti apčiuopiamų rezultatų, kurie padėtų mažinti prekybos disbalansą ir įtampą dėl sparčiai augančio kiniškų prekių srauto į Europą. Tai Briuselyje pareiškė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius, susitikęs su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao.

    Pasak Šefčovičiaus, abi pusės sutarė intensyvinti derybas, o rudenį jis vyks į Pekiną įvertinti pažangos. Europos Komisija pabrėžia, kad dialogui suteiktas aiškus mandatas ir trumpas grafikas, nes ES prekybos deficitas su Kinija, Briuselio skaičiavimu, pasiekė rekordinį mastą ir siekia apie 1 mlrd. eurų per dieną.

    „Mūsų tikslas nuo pat pradžių buvo aiškus: pradėti subalansuoti Europos Sąjungos ir Kinijos prekybos santykius“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Pastarosiomis savaitėmis įtampa tarp Briuselio ir Pekino sustiprėjo Kinijai vis dažniau signalizuojant apie galimus atsakomųjų priemonių veiksmus. ES tuo metu ieško būdų, kaip apsaugoti vidaus rinką nuo perteklinės pasiūlos ir, anot Europos institucijų, nesąžiningos konkurencijos, kai produkcija įvežama dempingo kainomis arba remiama subsidijomis.

    Vienu ryškiausių naujų politikos akcentų tapo Europos Komisijos kovą pristatytas teisės aktų paketas, kuriuo viešuosiuose pirkimuose labiau būtų skatinami Europoje pagaminti produktai. Kinijai tai reiškia riziką prarasti dalį prieigos prie pelningų ES viešųjų pirkimų, o Europos verslui tai turėtų tapti atsvara, nes, kaip teigiama Briuselyje, patekti į Kinijos rinką daugeliui sektorių darosi vis sudėtingiau.

    ES ir Kinija taip pat aptarė galimybę sukurti bendrą prekybos srautų stebėsenos mechanizmą. Šefčovičius aiškino, kad toks modelis remtųsi tais pačiais duomenimis abiejose pusėse, o tai leistų greičiau identifikuoti disbalanso šaltinius ir ginčus spręsti ne vien politinėmis deklaracijomis.

    Vokietija siunčia signalą Pekinui

    Tą pačią dieną Briuselyje su Wang Wentao susitiko ir Vokietijos federalinė ekonomikos reikalų ministrė Katherina Reiche. Vokietijos ministerija pabrėžė, kad atviri rinkų santykiai įmanomi tik tada, kai užtikrinamos vienodos konkurencijos sąlygos, patikimos tiekimo grandinės ir labiau subalansuoti prekybos srautai.

    Vokietijai ši tema ypač jautri: praėjusį rudenį paskelbti duomenys rodė rekordinį 87 mlrd. eurų Vokietijos prekybos deficitą su Kinija. Berlyne tai įvardijama kaip rimtas įspėjimas, nes ilgą laiką Vokietija vengė griežtesnio tono Pekino atžvilgiu, siekdama išlaikyti prieigą prie Kinijos rinkos savo eksportuotojams.

    Kur slypi didžiausia rizika Europai

    Europa, formuodama atsaką Kinijai, balansuoja tarp dviejų tikslų: norima apsaugoti pramonę nuo pigesnio importo ir galimų nesąžiningų praktikų, bet kartu bijoma Pekino atsakomųjų priemonių. Viena iš jautriausių sričių yra retųjų žemių ir kitų strateginių žaliavų eksportas, nes jos itin svarbios žaliosioms technologijoms, baterijų grandinėms ir gynybos pramonei.

    Ši priklausomybė verčia ES ieškoti ne tik tarifinių ar antidempingo priemonių, bet ir platesnių sprendimų tiekimo grandinėms. ES vadovai prašė Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen peržiūrėti prekybos gynybos instrumentus ir apsvarstyti naujus, o Briuselyje lygiagrečiai brandinami mechanizmai, kurie skatintų įmones diversifikuoti tiekėjus ir padėtų labiausiai paveiktoms šalims.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad ES ir Kinijos prekybos ginčai vis dažniau persikelia į strateginių sektorių lygmenį, kur svarbios ne tik kainos, bet ir technologinė priklausomybė. Todėl iki spalio numatyta derybų riba Briuseliui tampa testu, ar įmanoma pasiekti praktinių susitarimų, neperžengiant ribos, kuri galėtų išprovokuoti platesnį prekybos konfliktą.

  • Vokietija investuoja 580 mln. eurų į kovos debesies programinę įrangą po skilimo su Prancūzija

    Vokietija investuoja 580 mln. eurų į kovos debesies programinę įrangą po skilimo su Prancūzija

    Vokietija rengiasi pasirašyti maždaug 580 mln. eurų vertės sutartį dėl programinės įrangos ir bandymų architektūros, kuri turėtų tapti pagrindu nacionaliniam oro kovos tinklui. Šis žingsnis žengiamas po to, kai sustojo bendras su Prancūzija ir Ispanija vystytas naujos kartos naikintuvo projektas.

    Pagal vidinius Vokietijos gynybos ministerijos dokumentus, pagrindiniu rangovu numatoma Miunchene įsikūrusi gynybos technologijų bendrovė „Helsing“. Sutartis apima vadinamojo Combat Fighter System Nucleus (CFSN) branduolio kūrimą: tai programinės įrangos ir infrastruktūros „stuburas“, kuris turėtų sujungti pilotuojamus naikintuvus, bepiločius orlaivius, palydovus ir įvairius jutiklius.

    Kas yra kovos debesis?

    Kovos debesis – tai ne vienas konkretus ginklas ar platforma, o skaitmeninis ryšio ir duomenų apdorojimo sluoksnis, leidžiantis skirtingiems pajėgumams veikti kaip vienai sistemai. Karo aviacijoje vis svarbesnė tampa galimybė realiu laiku dalintis taikiniais, grėsmėmis, užduotimis ir situacine informacija tarp skirtingų orlaivių, sensorių bei valdymo centrų.

    Tokia logika iš esmės keičia oro operacijų planavimą: laimi ne tik greitesnis ar „nematomesnis“ naikintuvas, bet ir tas, kuris geriau integruotas į tinklą. Todėl programinė įranga ir atvira architektūra, prie kurios gali „prisijungti“ skirtingi tiekėjai bei platformos, tampa strateginiu pranašumu.

    Ką numato planuojama sutartis?

    Dokumentuose nurodoma, kad „Helsing“ turėtų pristatyti du eksperimentinius nepilotuojamus kovinius orlaivius, dvi antžemines valdymo stotis ir antžeminį segmentą. Taip pat numatyta sukurti operacinės sistemos programinę įrangą, autonomijos programinę įrangą ir valstybei priklausančią etaloninę architektūrą, prie kurios ateityje galėtų jungtis kitos sistemos.

    Ši detalė svarbi politiškai ir pramoniniu požiūriu: valstybės valdoma etaloninė architektūra turėtų sumažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Vis dėlto patys dokumentai pripažįsta įtampą tarp siekio išvengti „užrakinimo“ pas vieną rangovą ir realybės, kad pirmasis etapas patikimas vienai bendrovei.

    Politinė rizika ir pirkimų išimtys

    Vidiniuose vertinimuose projektas apibūdinamas ne kaip siauras mokslinių tyrimų bandymas, o kaip galimas būsimos tinklinės oro kovos pagrindas. Kartu pažymima, kad komunikacijos ir politinio pagrindimo poreikis bus didelis, nes sprendimai dėl platesnės europinės programos ateities dar nėra iki galo aiškūs.

    Numatoma remtis nacionalinio saugumo išimtimi iš įprastų Europos Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių, argumentuojant, kad standartinis konkursas galėtų pakenkti Vokietijos saugumo interesams. Taip pat dokumentuose aptariama galimybė pirkimą struktūruoti taip, kad vėlesni etapai reikalautų mažiau papildomos parlamentinės kontrolės.

    Vokietijos gynybos ministerijos atstovas teigė, kad institucija nekomentuoja vykdomų pirkimų ir bendrovių, kol sprendimų neapsvarstė parlamentas. „Helsing“ taip pat viešai situacijos nekomentavo.

    Platesniame kontekste tai signalizuoja, kad Vokietija nebenori laukti, kol bus atgaivintas pilnai daugiašalis ateities oro kovos projektas, ir siekia savarankiškai susikurti kritinę skaitmeninę infrastruktūrą. Jei CFSN taps faktiniu standartu, jis gali daryti įtaką tam, kaip ateityje Europoje tarpusavyje derės dronai, orlaiviai ir jutiklių sistemos.

  • Šūviai jaunimo globos įstaigoje Stade: žuvo mažiausiai 5, sulaikyti 2 įtariamieji

    Šūviai jaunimo globos įstaigoje Stade: žuvo mažiausiai 5, sulaikyti 2 įtariamieji

    Pirmadienį šiaurės Vokietijoje, Stade mieste, jaunimo gerovės ir globos įstaigoje įvyko šaudynės, per kurias žuvo mažiausiai penki žmonės. Tai pranešė policija, pabrėžusi, kad aplinkybės dar tikslinamos.

    Teisėsauga sulaikė du įtariamuosius, tarp jų ir asmenį, kuris, kaip manoma, galėjo šaudyti. Policija taip pat nurodė, kad yra sužeistųjų, tačiau jų skaičiaus iš karto neįvardijo.

    Incidentas užfiksuotas įstaigoje Dankersstraße gatvėje, į pietus nuo miesto centro. Stade mieste gyvena apie 50 000 žmonių, o pats miestas yra maždaug už 40 kilometrų nuo Hamburgo.

    Didelė policijos operacija mieste

    Po šaudynių buvo pradėta didelio masto policijos operacija centrinėje Stade dalyje. Pareigūnai teigė, kad tiesioginio pavojaus visuomenei šiuo metu nėra, tačiau tyrimas tęsiamas.

    Gyventojams ir miesto svečiams rekomenduota nesilankyti įvykio vietos apylinkėse ir netrukdyti dirbantiems pareigūnams bei medikams. Teritorija buvo aptverta, o įvykio vietoje rinkti įrodymai.

    „Prašome pasitraukti iš teritorijos ir jos vengti dėl jūsų pačių saugumo“, – sakė policija.

    Ką žinome apie šaudynių kontekstą

    Policija skelbia tirianti, kas tiksliai įvyko ir koks galėjo būti šaudynių motyvas. Taip pat aiškinamasi, kokie buvo įtariamųjų tarpusavio ryšiai ir ar incidentas susijęs su pačia įstaiga, jos darbuotojais ar globotiniais.

    Vokietijoje ginklų įsigijimo ir laikymo tvarka laikoma griežtesne nei kai kuriose kitose valstybėse, todėl tokio masto šaudymai čia fiksuojami rečiau, nors visiškai išskirtiniais atvejais jie vis tiek pasitaiko. Pastaraisiais metais Vokietijos institucijos taip pat daugiau dėmesio skiria grėsmių prevencijai, ankstyvam smurto rizikos atpažinimui ir reagavimo procedūrų tobulinimui.

    Tyrimą koordinuojantys pareigūnai žada pateikti daugiau informacijos, kai bus patikrintos pirminės versijos ir surinkti papildomi duomenys. Tai besivystanti istorija, todėl žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiai gali kisti.

  • Šaudynės Vokietijos Stade: žuvo penki žmonės, įtariamasis sulaikytas, policija prašo vengti centro

    Vokietijos policija pranešė, kad Žemutinės Saksonijos mieste Stade per šaudynių incidentą žuvo penki žmonės. Įvykis užfiksuotas miesto centre, Dankersstrasse gatvėje, o aplinkybės ir užpuoliko motyvai kol kas tiriami.

    Šūviai nuskambėjo netoli jaunimui skirtos įstaigos, todėl tarnybos tikrina, ar tarp aukų nėra nepilnamečių. Kol kas oficialios informacijos apie nukentėjusiųjų amžių ir tapatybes pareigūnai nepateikė.

    Po pranešimų apie šaudynes mieste pradėta plataus masto policijos ir gelbėjimo tarnybų operacija. Virš miesto centro kurį laiką skraidė policijos sraigtasparniai, o dalis teritorijos buvo aptverta ir kontroliuojama.

    Policija patvirtino, kad įtariamasis yra sulaikytas, tačiau situacija įvykio vietoje kurį laiką buvo vertinama kaip dinamiška. Gyventojai raginti nevykti į miesto centrą ir nesudaryti papildomų kliūčių tarnybų darbui.

    Stade yra maždaug už 40 kilometrų į vakarus nuo Hamburgo, mieste gyvena apie 50 000 žmonių. Tyrėjai aiškinasi, kaip užpuolikas gavo ginklą, ar jis veikė vienas, ir ar buvo kokių nors išankstinių grasinimų ar konfliktų, galėjusių išprovokuoti ataką.

    Vokietijoje šaunamųjų ginklų laikymą ir įsigijimą reguliuoja griežta leidimų sistema, tačiau pastaraisiais metais saugumo tarnybos vis dažniau atkreipia dėmesį į rizikas, susijusias su nelegalia ginklų rinka ir pavieniais smurto proveržiais. Šiuo metu laukiama detalesnės policijos informacijos apie incidento eigą ir aukas.

  • Vėl pagerintas Vokietijos karščio rekordas: 41,7 laipsnio, o sinoptikai įspėja dėl audrų

    Vėl pagerintas Vokietijos karščio rekordas: 41,7 laipsnio, o sinoptikai įspėja dėl audrų

    Vokietijoje ir vėl fiksuotas naujas karščio rekordas. Vokietijos meteorologijos tarnyba DWD pranešė, kad Brandenburge, Oderio–Spree rajone esančioje Neisemundės–Košeno matavimo stotyje užregistruota 41,7 laipsnio temperatūra.

    Sinoptikai pabrėžė, kad dienos eigoje rodiklis dar galėjo kilti, todėl galutinis rekordas paprastai patvirtinamas tik įvertinus visos paros duomenis. DWD skelbė, kad aiškesnis patvirtinimas tikėtinas vakare, kai suvedami ir patikrinami matavimai iš skirtingų stočių.

    Pastarosiomis dienomis Vokietijoje rekordai krito vienas po kito, o ankstesnis aukščiausios temperatūros rodiklis buvo pasiektas tik prieš parą Saksonijoje-Anhalte. DWD taip pat pranešė apie neįprastai šiltą naktį: Saksonijoje Kubšiucėje temperatūra naktį siekė 29,4 laipsnio.

    Karštis jau daro žalą

    Ekstremali kaitra kelia ne tik sveikatos riziką, bet ir sukelia tiesioginę žalą infrastruktūrai. Keliuose greitkelių ruožuose, įskaitant A2, dėl įkaitusios dangos atsirado plyšimų ir deformacijų, dalis atkarpų buvo laikinai uždarytos.

    Pranešta, kad ties Burg miestu Saksonijoje-Anhalte buvęs uždarytas A2 ruožas vėl atvertas eismui, tačiau Brandenburge ir Saksonijoje-Anhalte kai kurios atkarpos dar liko nepravažiuojamos. Leipcige karštis paveikė ir miesto transportą: asfaltas vietomis aptirpo virš tramvajaus bėgių.

    Pagalbos prašo ir socialinės organizacijos

    Karščio bangos metu daug dėmesio skiriama pažeidžiamiausioms grupėms, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir lėtinėmis ligomis sergantiems gyventojams. „Caritas“ vadovė Eva Maria Welskop-Deffaa paragino dažniau atverti bažnyčias, kad jos galėtų tapti vietomis atsivėsinti.

    „Daugelis maldos namų jau atviri, tačiau to nepakanka, jų turėtų būti daugiau“, – sakė Eva Maria Welskop-Deffaa.

    Prognozuojamas lūžis: liūtys ir atvėsimas

    DWD prognozavo, kad sekmadienio vakarą karščio bangą turėtų nutraukti audros, o pirmadienį daugelyje regionų numatomas ryškesnis atvėsimas. Maksimali temperatūra tuomet turėtų siekti 25–29 laipsnius, nors šalies rytuose ir pietryčiuose vietomis gali sušilti iki 32 laipsnių.

    Tokios kaitros epizodai Europoje vis dažniau siejami su klimato kaitos tendencijomis, kai karščio bangos tampa intensyvesnės ir dažnesnės, o naktys išlieka šiltos, didindamos perkaitimo riziką. Meteorologai nuolat pabrėžia, kad ypač pavojingas derinys yra aukšta dienos temperatūra ir menkai atvėstanti naktis.

  • Vieni jos nepaliečia, kiti valgo kaip jautieną: arkliena kelia aistras, bet skaičiai stebina

    Arkliena daugeliui žmonių vis dar atrodo nepriimtina, nes arklys dažnai siejamas su artimu žmogui, sporto ar laisvalaikio gyvūnu. Vis dėlto dalyje Europos šalių ji yra legali ir laikoma viena iš raudonos mėsos rūšių, turinčia senas kulinarines tradicijas.

    Mitybos požiūriu arkliena dažnai apibūdinama kaip liesesnė už dalį kitų raudonų mėsų, tačiau išlieka baltymų šaltinis. Žaliame arklienos gabale 100 gramų paprastai būna apie 133 kilokalorijos, maždaug 21,4 gramo baltymų ir apie 4,6 gramo riebalų, o angliavandenių praktiškai nėra.

    Kartu ji turi ir mikroelementų, būdingų raudonai mėsai, įskaitant heminę geležį bei kalį. Minimuose maistinės vertės duomenyse 100 gramų nurodoma apie 3,8 miligramo geležies ir apie 360 miligramų kalio, o taip pat aptinkama B grupės vitaminų, ypač vitamino B12.

    Termiškai apdorojus mėsą, skaičiai keičiasi dėl vandens netekimo ir didesnės maistinių medžiagų koncentracijos. Pavyzdžiui, keptoje arklienoje 100 gramų gali būti apie 175 kilokalorijos, daugiau nei 28 gramai baltymų ir apie 6 gramai riebalų.

    Diskusijas dėl arklienos dažnai kursto ne tik emocijos, bet ir pasitikėjimo maisto tiekimo grandine klausimai. 2013 metais Europoje nuskambėjo skandalas, kai dalis produktų buvo parduodami kaip jautiena, nors sudėtyje aptikta arklienos, todėl vartotojai suabejojo ženklinimo patikimumu.

    Vokietijoje arkliena yra legali, o kai kuriuose regionuose istoriškai veikė specializuotos mėsinės ir buvo gaminami tradiciniai gaminiai, pavyzdžiui, dešros ar kepeninės. Vis dėlto šiandien ji nėra masinio vartojimo mėsa, o visuomenės požiūris išlieka nevienareikšmis: vieniems tai kulinarinė retenybė, kitiems tema kelia panašų diskomfortą kaip ir kaimyninėse šalyse.

    Dietologai paprastai pabrėžia bendrą principą, taikomą visai raudonai mėsai: ji neturėtų tapti kasdienio raciono pagrindu. Renkantis arklieną, kaip ir bet kurią kitą mėsą, svarbiausia yra aiški kilmė, oficiali veterinarinė kontrolė, tinkamas ženklinimas ir saugus paruošimas.

  • Vokietiją sukrėtę skaičiai: BKA fiksavo 486 nusikaltimus prieš žiniasklaidą 2025 metais

    Vokietiją sukrėtę skaičiai: BKA fiksavo 486 nusikaltimus prieš žiniasklaidą 2025 metais

    Vokietijos Federalinis kriminalinės policijos biuras BKA skelbia, kad 2025 metais užfiksavo 486 nusikalstamas veikas, nukreiptas prieš žiniasklaidą ir žurnalistus. Iš jų 54 atvejai priskirti smurtiniams nusikaltimams, kai pagrindinis taikinys buvo žurnalistai ar redakcijos.

    BKA nurodo, kad smurtinių veikų struktūroje dominavo sužalojimai: 41 atvejis buvo kūno sužalojimai. Dar 13 atvejų įvardyti kaip pasipriešinimo pareigūnams ar teisėtiems nurodymams nusikaltimai.

    Kas dažniausiai smurtavo?

    Pagal BKA statistiką, didžiausia smurtinių nusikaltimų dalis priskirta asmenims, siejamiems su „užsienio ideologija“: iš viso 26 atvejai. Šiai grupei teko visi 13 pasipriešinimo atvejai ir dar 13 kūno sužalojimų atvejų.

    Kairiojo ekstremizmo spektre BKA užfiksavo 15 smurtinių nusikaltimų, ir visi jie buvo kūno sužalojimai. Dešiniojo ekstremizmo spektre registruoti 9 smurtiniai atvejai, taip pat visi priskirti kūno sužalojimams.

    Daugiausia nusikaltimų – dešiniajame spektre

    Iš 486 nusikalstamų veikų 181 atvejis nebuvo aiškiai priskirtas jokiai ideologinei kategorijai, todėl statistikoje liko neklasifikuotas. Tarp priskirtų kategorijų didžiausia dalis teko dešiniojo ekstremizmo spektrui – 150 nusikaltimų.

    Antroje vietoje atsidūrė „užsienio ideologijai“ priskirti atvejai – 102 nusikaltimai. Kairiojo ekstremizmo spektre fiksuoti 43 atvejai, o su „religine ideologija“ siejami 10 nusikaltimų.

    Kodėl šie skaičiai svarbūs?

    Ekspertai Europoje vis dažniau pabrėžia, kad grėsmės žurnalistams apima ne tik fizinį smurtą, bet ir sistemingą bauginimą, priekabiavimą internete bei bandymus trukdyti darbui viešuose renginiuose. Tokios tendencijos ypač suaktyvėja politinės įtampos, protestų ar rinkimų laikotarpiais.

    Institucijos pabrėžia, kad nusikaltimų prieš žiniasklaidą apskaita ir aiškus jų priskyrimas kategorijoms tampa svarbia prevencijos dalimi. Tai leidžia tiksliau vertinti, kuriose aplinkose ir kokio pobūdžio grėsmės žurnalistams kyla dažniausiai, ir atitinkamai planuoti policijos bei saugumo priemones.

  • Vokietijoje po 80 metų smėlyje rastas beveik sveikas Antrojo pasaulinio karo šturmo pabūklas

    Vokietijoje po 80 metų smėlyje rastas beveik sveikas Antrojo pasaulinio karo šturmo pabūklas

    Radiniui – apie 29 tonas

    Vokietijos Šiaurės jūros pakrantėje, Nordholco karinės jūrų aviacijos bazės teritorijoje, statybų metu darbininkai aptiko smėlyje užkastą Antrojo pasaulinio karo šarvuotį. Specialistų teigimu, tai itin retas atvejis, nes dažniausiai randamos tik pavienės detalės ar suirusios nuolaužos.

    Užkasto objekto būklė nustebino net archeologus: išlikęs beveik visas, o kai kuriose vietose dar matyti originalaus maskuojamojo dažymo likučiai. Transporto priemonė, kaip skelbiama, sveria apie 29 tonas ir išsilaikė dėl sausų smėlio sluoksnių.

    Kas yra StuG III?

    Identifikuota, kad tai StuG III šturmo pabūklas – vienas dažniausiai Vokietijos kariuomenėje naudotų vikšrinių šarvuotų kovos mašinų tipų. Skirtingai nei klasikiniai tankai, StuG III neturėjo besisukančio bokštelio – pabūklas buvo fiksuotas į priekį, todėl taikymui tekdavo manevruoti visu korpusu.

    Kukshafeno rajono archeologinio paveldo apsaugai vadovaujantis Andreasas Hüseris pažymi, kad radinys svarbus ne tik dėl komplektiškumo, bet ir dėl galimybės rekonstruoti detales. Pasak jo, išlikimas leidžia tiksliau įvertinti tiek konstrukciją, tiek naudojimo pėdsakus.

    „Išsilaikymas labai geras, todėl galime atkurti daug detalių. Mus domina ne tik pats radinys, bet ir kontekstas: kur tiksliai jis buvo užkastas ir kaip tai padaryta“, – sakė A. Hüseris.

    Įgula, žymėjimai ir neatsakyti klausimai

    StuG III įgulą sudarė keturi kariai: vairuotojas, pabūklo operatorius, vadas ir užtaisėjas. Archeologai teigia, kad atverti šarvuotį pavyko be didesnių kliūčių, o viduje išliko vairuotojo vieta ir pabūklo tvirtinimo konstrukcijos, nors erdvė apibūdinama kaip itin ankšta.

    Ekspertų dėmesį patraukė ir žymėjimai ant pabūklo vamzdžio – nurodoma, kad matyti mažiausiai 17 baltų žymių. Archeologų vertinimu, tokie simboliai galėjo būti žymimi kaip sunaikintos priešo šarvuotos technikos skaičius, tačiau galutinės išvados dar nepateikiamos.

    Kol kas neaišku, ar šis konkretus šturmo pabūklas dalyvavo kovose Prancūzijoje, nors manoma, kad jis priklausė Nordholce dislokuotam daliniui, kuris buvo siųstas į Vakarų Europą. Tyrėjai neatmeta, kad technika galėjo būti naudota ilgą laiką, o prieš užkasimą galimai buvo ardyta dalims.

    Kur jis keliaus toliau?

    Kasimo vietoje rasta ir smulkesnių karo pėdsakų – amunicijos likučių bei nedidelių skeveldrų fragmentų. Specialistai mano, kad šarvuotis galėjo būti užkastas netrukus po karo pabaigos kartu su kita karine įranga, siekiant greitai sutvarkyti teritoriją.

    Planuojama, kad rugpjūtį radinys bus išgabentas į Miunsterį Liuneburgo šilyje, kur konservavimo specialistai stabilizuos konstrukciją ir sustabdys tolesnį irimą. Vėliau šturmo pabūklas turėtų būti perduotas Bundesvero Karo istorijos muziejui Drezdene, kur būtų eksponuojamas visuomenei.

    A. Hüseris pabrėžia, kad tokie radiniai svarbūs ir kaip istorijos liudijimas, primenantis karo technologijų raidą bei su karu susijusią žmonių kančią. Jo teigimu, beveik pilnai išlikę šarvuočiai yra reti, todėl šis atradimas laikomas išskirtiniu.

  • Vokietijoje statybų metu aptiktas beveik sveikas Antrojo pasaulinio karo StuG III: kas su juo bus toliau

    Vokietijoje statybų metu aptiktas beveik sveikas Antrojo pasaulinio karo StuG III: kas su juo bus toliau

    Vokietijos šiaurės vakaruose, prie Šiaurės jūros esančioje Nordholco karinio jūrų laivyno aviacijos bazėje, statybų darbai baigėsi netikėtu radiniu. Darbininkai smėlyje aptiko beveik nepažeistą Antrojo pasaulinio karo laikų šturmo pabūklą StuG III, kuris po žeme išgulėjo apie 80 metų.

    Vokietijos Federalinė nekilnojamojo turto agentūra nurodo, kad tokiose vietose dažniausiai randamos tik pavienės metalo dalys ar transporto priemonių fragmentai. Šį kartą aptiktas beveik visas 29 tonų sveriantis kovos aparatas, todėl radinys laikomas itin retu ir svarbiu karo istorijos liudijimu.

    Kas yra StuG III?

    StuG III buvo vienas masiškiausiai gamintų Vokietijos vermachto vikšrinių kovos vienetų. Skirtingai nei klasikiniai tankai, šis šturmo pabūklas neturėjo besisukančio bokštelio, o pabūklas buvo įtvirtintas korpuse ir šaudė į priekį, todėl taikymui reikėdavo manevruoti visu korpusu.

    Istoriniuose šaltiniuose akcentuojama, kad StuG III buvo vertinamas dėl palyginti paprastos konstrukcijos ir efektyvumo kovojant su priešo šarvuota technika. Gamyba tęsėsi iki pat paskutinių karo savaičių ir, kaip nurodoma, galutinai nutrūko 1945 metų balandį.

    Radinyje identifikuotos detalės leidžia manyti, kad jis priklausė Nordholce dislokuotai brigadai, kuri daugiausia buvo siunčiama į operacijas Prancūzijoje. Vis dėlto specialistai kol kas negali galutinai įrodyti, ar būtent šis konkretus vienetas buvo panaudotas kovose ten.

    Įspūdis viduje ir karo pėdsakai

    Archeologas Andreasas Hüseris, apžiūrėjęs techniką, teigė, kad vidų pavyko atverti be didesnių sunkumų. Pasak jo, išlikusios svarbios vidaus dalys, įskaitant vairuotojo vietą ir pabūklo tvirtinimo elementus.

    „Vaizdas viduje labai įspūdingas. Ten tikrai klaustrofobiškai ankšta“, – sakė Andreasas Hüseris.

    StuG III įgulą sudarydavo keturi kariai: vairuotojas priekyje, pabūklo valdytojas, vadas, koordinuodavęs veiksmus ir duodavęs komandą šaudyti, bei užtaisymo pareigas atlikdavęs ketvirtasis įgulos narys. Toks išdėstymas padėdavo pasiekti greitą šaudymo ritmą, tačiau darbas viduje buvo itin suvaržytas.

    Ekspertai atkreipė dėmesį ir į ant vamzdžio matomas baltas žymes. Archeologų vertinimu, tokie žymėjimai galėjo būti siejami su sunaikintos priešo technikos apskaita, nors vienareikšmiai patvirtinti kiekvienos žymės reikšmę sudėtinga.

    Kodėl išliko taip gerai?

    Vienas svarbiausių šio radinio aspektų – išskirtinė būklė. Skelbiama, kad kovos mašina gulėjo sausesniame smėlyje, ties pylimo pakraščiu, todėl korozija vyko lėčiau nei drėgnoje dirvoje, o kai kurios dalys liko stebėtinai mažai pažeistos.

    Vietomis dar matyti originalių maskuojamųjų dažų pėdsakų, o važiuoklės elementai, anot specialistų, atrodo beveik nesuniokoti, nors technika po žeme praleido kelis dešimtmečius. Kartu kasinėjimų metu aptikta ir amunicijos likučių bei smulkių granatų skeveldrų.

    Archeologai neatmeta, kad po karo technika galėjo būti užkasta sąjungininkų, kartu su kita karine įranga, siekiant greitai sutvarkyti teritoriją ir neutralizuoti galimus pavojus. Tokia praktika po karo įvairiose Europos vietose nebuvo reta, ypač buvusiose karinėse bazėse.

    Planuojama, kad rugpjūtį radinys bus pervežtas į Munsterį Liuneburgo girių regione, kur specialistai imsis stabilizavimo ir restauravimo darbų. Vėliau StuG III turėtų būti perduotas Bundesvero karo istorijos muziejui Drezdene, kur jį ketinama eksponuoti visuomenei.