CP v2

Tag: Vokietija

  • Po 20 metrų gylyje aptiko 10 500 metų senumo medinius statinius: kas slypi Arendsee ežere?

    Po 20 metrų gylyje aptiko 10 500 metų senumo medinius statinius: kas slypi Arendsee ežere?

    Vokietijoje, Arendsee ežere, povandeninių tyrimų metu aptikti itin seni mediniai elementai, kurie, mokslininkų vertinimu, gali būti maždaug 10 500 metų amžiaus. Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėjo būti mezolito laikotarpio medinių konstrukcijų liekanos, paliktos tuometinių medžiotojų ir rinkėjų bendruomenių.

    Tyrimus vykdę Saksonijos-Anhalto žemių paveldo apsaugos ir archeologijos specialistai iš ežero dugno iškėlė kelis medienos fragmentus su aiškiais žmogaus apdirbimo pėdsakais. Tarp radinių minimas apie 1,6 metro ilgio medinis kuolas, ant kurio matyti kirtimo ir vėlesnio formavimo žymės, taip pat iki maždaug 1,3 metro ilgio skeltos lentos.

    Tokie radiniai yra reti, nes mediena iš tokio laikotarpio dažniausiai nesuyra tik išskirtinėmis sąlygomis. Arendsee atveju išsaugojimui ypač palankios geologinės aplinkybės: po ežero dugnu glūdi druskos klodas, o vykstant natūraliems procesams dugnas pamažu slūgsta, užnešdamas senąją pakrantę nuosėdomis.

    Kaip radiniai išliko iki šių dienų

    Mokslininkai pabrėžia, kad organinių medžiagų išsaugojimui lemiami keli veiksniai: mažas deguonies kiekis, nuosėdų sluoksnis ir stabili aplinka po vandeniu. Dėl to buvusios pakrantės ir žmonių veiklos pėdsakai atsidūrė maždaug 20 metrų gylyje ir išliko geresnės būklės, nei būtų įprastomis sąlygomis.

    Toks išlikimas svarbus ne tik dėl pačių daiktų, bet ir dėl galimybės analizuoti technologiją. Medienos apdirbimo pėdsakai leidžia spręsti, kaip mezolito žmonės rinkosi žaliavą, kokius įrankius galėjo naudoti ir kaip planavo konstrukcijas.

    Didžiausia mįslė: kas tai per statiniai?

    Kol kas neatsakyta, kokiai paskirčiai tarnavo šios konstrukcijos. Archeologai neatmeta kelių versijų: tai galėjo būti pastogių ar būstų dalys, nedidelės prieplaukos, platformos, žvejybai pritaikyti statiniai arba kiti pakrantės įrenginiai.

    Ypatingas dėmesys skiriamas kuolui, nes jo forma ir apdirbimo pobūdis leidžia įtarti, kad tai galėjo būti laikantis elementas. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad šiuo metu duomenų nepakanka vienareikšmiškai apibūdinti visos vietovės ir jos funkcijos.

    Ką tai keičia Europos istorijoje

    Maždaug prieš 10 500 metų dabartinės centrinės Vokietijos regione žmonės dar negyveno sėslaus žemdirbiško gyvenimo. Jų pragyvenimas rėmėsi medžiokle, rinkimu ir žvejyba, o šis laikotarpis vadinamas mezolitu, tai yra viduriniuoju akmens amžiumi.

    Pirmųjų ūkininkų bendruomenės į šias teritorijas, kaip įprasta nurodoma Europos priešistorės chronologijoje, atėjo gerokai vėliau. Dėl to Arendsee radiniai gali tapti svarbiu argumentu diskusijose, kiek medžiotojai ir rinkėjai patys keitė kraštovaizdį ir statė ilgaamžiškesnius objektus dar iki žemdirbystės plitimo.

    Tyrėjai planuoja tęsti vietovės žvalgymą, pasitelkdami didelės raiškos sonarą ir nuotoliniu būdu valdomą įrangą. Tikimasi tiksliau atkurti buvusią pakrantės liniją, nustatyti radinių pasiskirstymą ir atrinkti zonas, kurios galėtų atskleisti daugiau mezolito gyvenimo pakrantėje detalių.

  • Paryžius ir Berlynas stoja į kovą su Briuseliu: nori perrašyti Europos kosmoso skydą

    Paryžius ir Berlynas stoja į kovą su Briuseliu: nori perrašyti Europos kosmoso skydą

    Septynių šalių signalas Briuseliui

    Vokietija ir Prancūzija kartu su Austrija, Belgija, Ispanija, Nyderlandais ir Švedija ragina iš esmės peržiūrėti vadinamąjį Europos kosmoso skydą. Šalys siūlo kurti siauresnę, aiškesnę kosmoso saugumo architektūrą, kurios ašis būtų ES kosmoso sistemų apsauga.

    Valstybių teigimu, iniciatyva neturi virsti nauju bendru ES karinių kosmoso pajėgumų kūrimo projektu. Pagrindinė žinutė paprasta: karinės kosmoso galimybės turi likti nacionalinių vyriausybių rankose, o ES institucijos turėtų veikti kaip koordinuojantis ir standartus padedantis formuoti partneris.

    Kodėl ginčas kilo dabar

    Diskusija paaštrėjo po to, kai Europos Komisija kosmoso saugumą įtraukė į platesnius gynybos parengties planus iki 2030 metų. Paryžius ir Berlynas jau anksčiau skeptiškai vertino idėją, kad ES turėtų plėsti savo vaidmenį karinių kosmoso pajėgumų srityje, ypač kai dalis kompetencijų gynyboje pagal sutartis lieka valstybėms narėms.

    Septynios šalys tvirtina, kad per pastaruosius mėnesius vykusios diskusijos nepadėjo pakankamai tiksliai apibrėžti iniciatyvos paskirties, apimties ir valdymo. Todėl jos pateikė alternatyvią viziją, kurioje daugiau aiškumo, kas už ką atsako krizės metu.

    „Būtina sukurti Europos kosmoso saugumo architektūrą, kuri realiai integruotų esamus ir kuriamus valstybių narių pajėgumus ir vengtų nereikalingo dubliavimo“, – teigiama dokumente.

    Raudona linija – suverenitetas

    Vienas aštriausių akcentų – siūlymas pervadinti iniciatyvą, nes žodis skydas, valstybių vertinimu, klaidina ir sudaro įspūdį apie ES lygmens pajėgumų kūrimą. Dokumente pabrėžiama, kad saugumo ir gynybos klausimai, įskaitant kosmoso sistemų pirkimą, eksploatavimą ir jų gynybą, yra išimtinė valstybių narių atsakomybė.

    Kartu šalys neneigia ES pridėtinės vertės. Jos palaiko ES masto koordinavimą, ypač kai kalbama apie suderinamus techninius reikalavimus, bendrus atsparumo standartus, geresnį informacijos apsikeitimą ir efektyvesnį pirkimų derinimą.

    „Atsakomybė už saugumo ir gynybos klausimus, įskaitant kosmoso sistemų pirkimą, veikimą ir gynybą, tenka išimtinai valstybėms narėms“, – rašoma tekste.

    Kosmosas tampa ginčijama erdve

    Šalys argumentuoja, kad poreikis stiprinti apsaugą auga, nes kosmoso domenas tampa vis labiau ginčijama erdve. Praktikoje tai reiškia didesnę riziką palydovams, ryšio kanalams ir navigacijai, nuo kurių priklauso ne tik kariuomenės, bet ir civilinė infrastruktūra, įskaitant transportą, energetiką ir finansines sistemas.

    Dokumente akcentuojama atsparumo logika: svarbu ne tik turėti technologijas, bet ir užtikrinti, kad jos veiktų trikdžių, kibernetinių atakų, signalų slopinimo ar fizinės grėsmės atvejais. Todėl ES kosmoso sistemų apsauga įvardijama kaip iniciatyvos branduolys, tačiau nepaneigiant nacionalinių programų ir NATO vaidmens.

    „Matome skubų poreikį apsaugoti ir, jei reikėtų, apginti savo kosmoso sistemas ir infrastruktūrą, nes kosmoso domenas tapo ginčijama erdve“, – teigiama dokumente.

    Kas dar siūloma: koordinacija ir mažiau fragmentacijos

    Septynios šalys pasisako už nuolatinius dvišalius mainus tarp nacionalinių ir Europos institucijų apie grėsmių vertinimą, pažeidžiamumus ir technines reakcijos galimybes. Taip pat pabrėžiamas poreikis stiprinti dialogą tarp valstybių karinių kosmoso institucijų, kad krizės atveju sprendimai būtų greitesni.

    Atskiras akcentas – finansavimo priemonių fragmentacija. Dokumente raginama racionalizuoti skirtingus finansavimo kanalus, kad pramonė gautų aiškesnį užsakymų signalą, o projektai nesidubliuotų ir nekonkuruotų tarpusavyje vien dėl skirtingų programų taisyklių.

    Galiausiai šalys pabrėžia, kad remia iniciatyvą, jei ji teiks apčiuopiamą naudą Europos saugumui. Tačiau, jų vertinimu, tai įmanoma tik tada, kai pagrindiniai kariniai pajėgumai išlieka suvereni valstybių prerogatyva, o ES vaidmuo aiškiai apibrėžtas ir praktiškas.

  • Kaune pradėta „Leopard 2A8“ tankų surinkimo gamyklos statyba: kada išriedės pirmasis?

    Kaune pradėta galutinio „Leopard 2A8“ tankų surinkimo ir techninio aptarnavimo gamyklos statyba. Projektas pristatomas kaip Lietuvos ir Vokietijos gynybos bendradarbiavimo stiprinimas, turintis didinti regiono atgrasymo pajėgumus.

    Inicijuojant statybas akcentuota, kad Lietuva siekia ne tik priimti Vokietijos brigadą, bet ir plėtoti praktinį bendradarbiavimą su Vokietijos gynybos pramone. Tai atitinka platesnę Europos kryptį didinti gamybos apimtis ir remonto pajėgumus arčiau galimų krizės zonų.

    Skelbiama, kad Lietuvoje planuojama surinkti iki 38 iš 44 „Leopard“ tankų, kuriuos Lietuvos kariuomenė užsakė 2024 metais. Likusi dalis būtų pagaminta Vokietijoje, o įgyvendinus užsakymą gamykla pereitų prie tankų serviso ir galėtų surinkinėti techniką kitiems regiono klientams.

    Numatoma, kad 13 000 kvadratinių metrų ploto objektas bus baigtas 2027 metų lapkritį. Pirmasis Lietuvoje surinktas tankas gamyklą turėtų palikti 2028 metų pabaigoje.

    Statybų vertė siekia 29 mln. eurų, o bendra investicijų suma į projektą gali sudaryti apie 50 mln. eurų. Taip pat planuojama sukurti iki 100 darbo vietų, o tai reikštų naują aukštesnės kvalifikacijos pramonės segmentą Kaune.

    Lietuvos krašto apsaugos vadovybė pabrėžia, kad sunkiosios karinės technikos gamybos ir aptarnavimo plėtra didina šalies pasirengimą, nes remonto grandinė ir atsarginių dalių logistika tampa greitesnė. Praktikoje tai gali reikšti trumpesnį technikos prastovų laiką, ypač intensyvaus mokymo ar krizės metu.

  • JAV spaudžia Europą dėl dyzelino atsargų: Vokietijai ir Prancūzijai grasina eksporto ribojimu

    JAV administracija paragino Vokietiją ir Prancūziją atlaisvinti avarines dyzelino atsargas, siekiant sumažinti pasaulines degalų kainas. Pasak agentūros „Reuters“, Vašingtonas perspėjo, kad priešingu atveju gali riboti dyzelino eksportą į šias šalis.

    Šaltinių teigimu, JAV pusė yra nepatenkinta, kad abi valstybės, amerikiečių vertinimu, ne iki galo įgyvendino ankstesnius įsipareigojimus dėl strateginių naftos ir naftos produktų rezervų panaudojimo. Toks spaudimas didina įtampą tarp sąjungininkų, nors oficialiai pabrėžiama bendrų veiksmų nauda.

    Ko siekia JAV?

    „Reuters“ nurodo, kad spaudimas Europai siejamas su JAV vidaus politika ir siekiu mažinti degalų kainas vartotojams. Šaltiniai taip pat mini prašymą Europos Sąjungai per artimiausius šešis mėnesius į rinką išleisti 120 mln. barelių dyzelino atsargų.

    „Europai naudinga bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis, nes ieškome būdų didinti rafinuotų produktų pasiūlą ir mažinti vartotojų išlaidas“, – sakė JAV pareigūnas, kurį cituoja „Reuters“.

    Kodėl Europa labiau priklausoma?

    Agentūra pabrėžia, kad Europos priklausomybė nuo dyzelino tiekimo iš JAV išaugo po to, kai buvo apribotas importas iš Rusijos dėl karo Ukrainoje. Papildomą spaudimą rinkai sukėlė ir tiekimo sutrikimai iš Artimųjų Rytų, susiję su regioniniais konfliktais.

    Dėl šių veiksnių dyzelino pasiūla Europoje tapo jautresnė bet kokiems prekybos ar logistikos pokyčiams, o kainų svyravimai greičiau persiduoda vartotojams ir verslui. Rinka atidžiai stebi tiek strateginių rezervų naudojimo sprendimus, tiek galimus JAV eksporto apribojimus.

  • Vokietija išsiderėjo išimtį „Deutsche Börse“: dalį priežiūros Briuselis praranda

    Vokietija išsiderėjo išimtį „Deutsche Börse“: dalį priežiūros Briuselis praranda

    Europos Sąjungoje derinama kapitalo rinkų reformos dalis, kuri turėtų sumažinti finansų rinkų priežiūros fragmentaciją ir sustiprinti bendrą kontrolę. Tačiau derybose Vokietijai pavyko pasiekti, kad dalis „Deutsche Börse“ prekybos vietų ir toliau liktų prižiūrimos nacionaliniu, o ne ES lygmeniu.

    Su derybų eiga susipažinę šaltiniai teigia, kad tokia išimtis įrašyta į naujausią kompromisinį tekstą, kurį ES valstybių narių vardu koordinuoja Airija. Kritikai įspėja, kad tai gali susilpninti bendrą reformos ambiciją ir apsunkinti susitarimą dėl galutinio teksto iki metų pabaigos.

    Kas iš esmės keičiama?

    Pagrindinis planuojamas pokytis yra didesnių priežiūros galių perdavimas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ESMA. Idėja paprasta: kuo daugiau taisyklių ir priežiūros suvienodinimo, tuo lengviau finansų įstaigoms veikti per sienas, o investuotojams lyginti rizikas ir sąnaudas visoje ES.

    Vis dėlto reformos projekte numatyta, kad dalis prekybos vietų, kurios beveik nevykdo tarpvalstybinės veiklos, galėtų likti prižiūrimos nacionalinių institucijų. Ginčas kilo dėl to, kad į šią kategoriją galėtų patekti ir kai kurios „Deutsche Börse“ prekybos platformos, nors grupė laikoma viena svarbiausių Europos finansų rinkos infrastruktūros dalyvių.

    „Kompromisas nėra išimtis visai „Deutsche Börse“ grupei: kliringo rūmai ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumai bus prižiūrimi ESMA nuo pirmos dienos“, – sakė Vokietijos finansų ministerijos atstovas spaudai.

    Kodėl tai svarbu visai Europai?

    Kapitalo rinkos yra vieta, kur įmonės ir valstybės pritraukia ilgalaikį finansavimą, o investuotojai perka akcijas ar skolos vertybinius popierius. ES jau seniai siekia, kad kapitalas lengviau judėtų tarp šalių, nes dabar įmonės Europoje dažnai labiau priklausomos nuo bankų paskolų nei nuo kapitalo rinkų finansavimo.

    Europos Komisija savo analizėse yra pabrėžusi, kad reikšminga dalis europiečių santaupų kasmet nuteka investicijoms už ES ribų, ypač į Jungtines Valstijas. Tai laikoma viena iš priežasčių, kodėl sparčiai augančios bendrovės neretai renkasi didesnio likvidumo ir gilesnio kapitalo rinkas už Atlanto, o ne pirminį viešą akcijų siūlymą Europoje.

    Reforma taip pat siejama su platesne ES Santaupų ir investicijų sąjungos kryptimi, kurios tikslas yra paskatinti daugiau privačių pinigų nukreipti į investavimą, o ne laikyti indėliuose. Tokiame kontekste priežiūros modelis tampa politiniu klausimu, nes dalis valstybių narių nenori prarasti kontrolės svarbiose finansų rinkos srityse.

    Kas laukia toliau?

    ES ekonomikos ir finansų ministrai reformos klausimą planuoja aptarti spalio 9 dieną. Derybų dalyviai tikisi pasistūmėti link bendro sutarimo, tačiau kelių valstybių nepritarimas dėl „Deutsche Börse“ išimties rodo, kad susitarimas gali pareikalauti papildomų kompromisų.

    Vienas svarbiausių klausimų dabar yra precedentas: jei didelės valstybės išsidera išimtis vienam reikšmingam rinkos dalyviui, kitos šalys gali siekti analogiškų nuolaidų. Tokiu atveju kyla rizika, kad ESMA centralizuotos priežiūros idėja liks siauresnė, nei planuota, o kapitalo rinkų integracijos pažanga sulėtės.

  • Berlynas vilioja rekordais: ką pamatyti be Brandenburgo vartų ir kodėl verta grįžti?

    Berlynas vilioja rekordais: ką pamatyti be Brandenburgo vartų ir kodėl verta grįžti?

    Berlynas 2025 metais sulaukė daugiau kaip 12 mln. svečių ir fiksavo beveik 30 mln. nakvynių – sostinė išlieka vienu stipriausių Europos miestų turizmo žemėlapyje. Vis dėlto keliautojai vis dažniau ieško ne tik atvirukinių vietų, bet ir gyvų rajonų, kuriuose atsiskleidžia tikrasis miesto charakteris.

    Vienas ryškiausių Berlyno simbolių – Brandenburgo vartai, pastatyti 1791 metais. Ši vieta tapo istorinių lūžių scena nuo imperinės epochos iki Šaltojo karo pabaigos, todėl apsilankymas čia dažnai yra atspirties taškas pažinti platesnį miesto kontekstą.

    Ne mažiau svarbus miesto istorijai yra Berlyno siena, pastatyta 1961 metais ir nugriauta 1989 metais, beveik tris dešimtmečius skyrusi miestą į dvi dalis. Šiandien ilgesnės sienos atkarpos, virtusios atvira galerija, primena ne tik politinę praeitį, bet ir tai, kaip miestas keičia traumines erdves į kultūros traukos taškus.

    Gatvės menas Berlyne tapo ne atsitiktine detale, o miesto tapatybės dalimi, traukiančia kūrėjus ir turistus. Kūrybinės dirbtuvės ir grafičių užsiėmimai, kuriuose dirba vietos menininkai, atspindi platesnę tendenciją: keliautojai nori ne vien žiūrėti, bet ir patys įsitraukti į patirtį.

    Ieškant netikėtų nakvynės vietų, dėmesį patraukia „Wilmina Hotel“ – viešbutis, įrengtas buvusiame moterų kalėjime Vakarų Berlyne. Istorinis pastatas su ilgais koridoriais ir metalinėmis grotomis buvo pritaikytas šiuolaikiniam naudojimui per maždaug 10 metų, o tokios konversijos Europoje vis dažniau vertinamos kaip būdas išsaugoti paveldą ir sumažinti naujų statybų poreikį.

    Berlynas taip pat patogus pažinti dviračiu: mieste daug žaliųjų erdvių, parkų ir ilgesnių maršrutų, jungiančių skirtingas epochas menančius objektus. Pavyzdžiui, Mauerpark – vieta, kurios pavadinimas ir istorija tiesiogiai siejasi su buvusia siena, o netoliese esantys rajonai atskleidžia, kaip sparčiai kinta miesto socialinis ir kultūrinis audinys.

    Keliaujant tarp skirtingų miesto dalių, keliautojai neretai užsuka ir į Zionskirche – bažnyčią, siejamą su Rytų Vokietijos laikotarpiu ir visuomeniniais pokyčiais. Tokie sustojimai primena, kad Berlynas įdomiausias tada, kai į jį žiūrima ne kaip į vieną maršrutą, o kaip į sluoksniais susiklosčiusį pasakojimą.

    Todėl net ir tiems, kurie Berlyne jau lankėsi, miestas dažnai atsiveria iš naujo: pėsčiomis, laivu ar dviračiu atrandamos erdvės, kurios nepatenka į trumpą privalomų objektų sąrašą. Būtent ši įvairovė ir gebėjimas nuolat keistis lemia, kodėl sostinė išlieka patraukli skirtingų interesų keliautojams.

  • Vokietijoje aptiktas didžiausias romėnų denarų lobis: 934 monetos kelia klausimą, kodėl liko žemėje

    Vokietijoje aptiktas didžiausias romėnų denarų lobis: 934 monetos kelia klausimą, kodėl liko žemėje

    Radęs monetą, sustoti nebegalėjo

    Vokietijos Reino krašte gyvenantis metalo ieškiklio entuziastas 2025 metų rudenį netoli Veselingo, į pietus nuo Kelno, trumpam užsuko patikrinti lauko. Prietaisui suveikus, jis iškasė vieną romėnų sidabrinę monetą, o netrukus jų pasipylė daugiau.

    Vyras vėliau pasakojo supratęs, kad tai ne atsitiktinis radinys, kai signalas kartojosi vėl ir vėl. Apie radinį buvo informuoti archeologai, o vietą perėmė profesionalūs tyrėjai.

    934 denarai ir 3,1 kilogramo sidabro

    Archeologai iš viso iškėlė 934 romėnų sidabrinius denarus, kurių bendras svoris siekia 3,1 kilogramo. Reino krašto regioninė institucija LVR nurodė, kad tai didžiausias šiuo metu Vokietijos teritorijoje žinomas lobis iš imperatoriaus Adriano valdymo laikotarpio.

    Skelbiama, kad pasauliniu mastu iš to paties laikotarpio žinomi tik keli didesni panašūs lobiai. Radinys aptiktas regione, kuris Romos imperijos laikais buvo strategiškai svarbus Reino pasienio ruožas.

    Monetos sukauptos per šimtmečius

    Ypatinga lobyje esančių monetų chronologija: seniausia moneta datuojama 148 metais prieš mūsų erą, Romos Respublikos laikais. Naujausia nukaldinta 124 arba 125 metais mūsų eroje, tad laikotarpį skiria daugiau nei 270 metų.

    Tai rodo, kad net labai senos monetos Romos pinigų sistemoje galėjo išlikti apyvartoje ir būti priimamos kaip atsiskaitymo priemonė. Tyrėjai spėja, kad lobis galėjo būti kaupiamas ilgą laiką, galbūt net perduodamas per kelias kartas.

    Kodėl lobis taip ir nebuvo paimtas?

    Acheologų vertinimu, monetos greičiausiai buvo sąmoningai užkastos saugiai paslėpti. Viena svarbiausių versijų ta, kad jas paslėpęs žmogus mirė arba dėl kitų priežasčių nebegalėjo atskleisti slėptuvės vietos.

    Radinio tyrimai suteikė papildomų užuominų: dalis monetų į LVR-Landesmuseum Bono restauravimo dirbtuves atgabentos kaip vientisas žemės luitas. Rentgeno nuotraukose užfiksuoti keraminio indo fragmentai ir šiaudų liekanos, leidžiančios manyti, kad monetos buvo laikytos inde, paminkštintame šiaudais.

    Įvertinti lobio vertę šiandienos pinigais sudėtinga, tačiau kontekstą suteikia Romos kariuomenės atlyginimai. Istoriniai skaičiavimai rodo, kad eilinis legionierius anuomet per metus gaudavo apie 300 denarų, o dalis sumos būdavo išskaičiuojama maistui ir ekipuotei.

    Sidabrinės monetos dabar priklauso Šiaurės Reino-Vestfalijos žemei, o radėjui žadamas atlygis. Dalis radinio jau pristatyta visuomenei Bonoje, o nuo 2027 metų kovo lobį planuojama eksponuoti nuolatinėje LVR-Landesmuseum archeologinėje ekspozicijoje.

  • Italijoje prasidėjo baterijų aukso karštinė: paraiškų 300 GW, o tinkle – spūstys ir spekuliacija

    Italijoje prasidėjo baterijų aukso karštinė: paraiškų 300 GW, o tinkle – spūstys ir spekuliacija

    Kodėl baterijos staiga tapo auksu?

    Italijoje sparčiai augant saulės ir vėjo elektrinių gamybai, elektros sistema vis dažniau susiduria su paradoksu: gyventojų sąskaitos išlieka didelės, tačiau didmeninėje rinkoje kai kada atsiranda valandų, kai elektra atpinga iki itin žemų kainų ar net tampa neigiama.

    Tai lemia atsinaujinančių išteklių specifika: energija pagaminama tada, kai šviečia saulė ar pučia vėjas, o ne tada, kai jos labiausiai reikia tinklui. Tokiose situacijose vis didesnę vertę įgauna energijos kaupimas.

    Didelės baterijų sistemos, vadinamos BESS, leidžia sugerti perteklinę elektrą ir ją grąžinti į tinklą vėliau, kai kainos aukštesnės arba kai sistemoje trūksta galios. Dėl to baterijos tapo strateginiu infrastruktūros elementu, o investuotojų dėmesys joms primena aukso karštinę.

    Italija šiame procese išsiskiria itin didelėmis ambicijomis, tačiau kartu ryškėja ir kita medalio pusė: projektų paraiškų apimtys gerokai lenkia realias galimybes prisijungti prie tinklo.

    Italija: 300 GW paraiškų ir ribota pažanga

    Italijos perdavimo sistemos operatorė Terna iki 2025 metų pabaigos buvo gavusi apie 300 GW prašymų prijungti aukštos ir ypač aukštos įtampos kaupimo projektus. Vis dėlto leidimus buvo gavusi tik dalis projektų, o realiai statyboms pasirengusių baterijų apimtys buvo dar kuklesnės.

    Tuo pat metu šalyje jau įdiegti kaupimo pajėgumai augo, tačiau Terna vertinimu iki 2030 metų Italijai gali reikėti apie 72 GWh kaupimo talpos. Ilgesnėje perspektyvoje, ruošiantis 2040 metų scenarijams, šis poreikis gali dar didėti.

    Dideli paraiškų skaičiai nebūtinai reiškia, kad visi projektai bus pastatyti. Energetikos rinkoje vis dažniau kalbama apie išankstinę vietų tinkle rezervaciją, kai teisė prisijungti prie tinklo pati savaime tampa verte, kurią galima parduoti ar perleisti.

    Europos Komisija pastaraisiais metais ne kartą pabrėžė, kad prie tinklo laukimo eilės didėja visoje Europoje, o spartesnis atsinaujinančios energetikos diegimas be lygiagretaus tinklų ir kaupimo plėtros didina sistemos įtampas.

    Vokietija rodo dar didesnį mastą

    Panašios tendencijos ryškėja ir Vokietijoje, kur paraiškų mastas tapo dar įspūdingesnis. Tinklo operatoriai 2025 metais sulaukė dešimčių tūkstančių paraiškų didelėms baterijų sistemoms, tačiau realiai veikiančių projektų apimtys išliko palyginti nedidelės.

    Vokietijos reguliuotojai taip pat perspėjo, kad dalis paraiškų gali dubliuotis, kai tas pats vystytojas tą patį projektą registruoja skirtinguose tinklo taškuose ir tik vėliau apsisprendžia, kur statyti.

    Tokioje aplinkoje rinkoje atsiranda naujas reiškinys: prekiaujama ne pačiomis baterijomis, o galimybe ateityje turėti prijungimą. Tai leidžia anksti sukurti projekto vertę, net jei statybos dar neprasidėjo.

    Dėl to energijos kaupimas vis dažniau traktuojamas kaip atskira turto klasė, kurią aktyviai vertina fondai ir bankai, ieškantys ilgalaikių, prognozuojamų pajamų srautų.

    Kai atkeliauja bankai, keičiasi taisyklės

    Didėjantis finansuotojų aktyvumas siejamas su tuo, kad baterijų projektams lengviau pritaikyti struktūrizuotus pajamų modelius. Vienas dažniausių instrumentų yra tolling tipo sutartys, kai baterijos savininkas išnuomoja dalį pajėgumų už fiksuotą mokestį ir taip sumažina priklausomybę nuo rinkos svyravimų.

    Energetikos sandorių praktikoje tai reiškia, kad dalis pajamų tampa kontraktuota, o pinigų srautai labiau prognozuojami. Tokia struktūra paprastai padidina projektų patrauklumą skoliniam finansavimui.

    Vis dėlto rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad šis augimas turi ir šešėlinę pusę. Kadangi parengti projektą dokumentuose kainuoja gerokai mažiau nei jį pastatyti, vertė gali būti sukuriama dar iki realių investicijų į įrangą.

    „Tai didelis arbitražas: perki, kai pigiau, parduodi, kai brangiau. Net nekaldamas nė vienos vinies, viską išvystai popieriuje ir sukuri vertę“, – sakė finansų sandorių konsultantas Stefano Endrizzi.

    Italija pradeda stabdyti tariamus projektus

    Europos Komisija savo rekomendacijose dėl prijungimo prie tinklo yra pripažinusi spekuliacinių paraiškų problemą, kuri ilgina eiles ir mažina sistemos efektyvumą. Tarp minimų priežasčių įvardijamas tinklo pajėgumų kaupimas, kelios paraiškos tam pačiam projektui ir atvejai, kai prisijungimas blokuojamas siekiant vėliau parduoti teises.

    Kaip galimos priemonės minimi brandos kriterijai, terminai, sankcijos ir finansiniai užstatai, kurių netenkama, jei projektas neįgyvendinamas.

    Italija 2026 metais ėmėsi koreguoti taisykles, siekdama mažinti vadinamąjį virtualų tinklo užimtumą. Reformos logika paprasta: pajėgumai turi atitekti realiai pažengusiems ir leidimus turintiems projektams, o ankstyvose stadijose esantys planai gali prarasti rezervaciją.

    Tačiau rinkos dalyviai įspėja, kad griežtesnės garantijos gali netiesiogiai didinti rinkos koncentraciją, nes smulkesniems vystytojams tampa sunkiau ilgai išlaikyti projektą be didelio kapitalo.

    Brangsta žemė ir auga konkurencija

    Didėjant susidomėjimui baterijomis, saulės ir vėjo energetika, auga konkurencija dėl žemės ir tinklo prijungimų. Italijos žemės ūkio rinkos vertinimai rodo, kad atsinaujinančių projektų plėtra kai kuriose vietovėse pastebimai kelia žemės kainas.

    Energetikos projektų konsultantai teigia matantys atvejus, kai žemės vertė šiaurinėje Italijoje reikšmingai išauga vien dėl to, kad sklypas tampa patrauklus energijos infrastruktūrai.

    Šiandienos rinkoje žemės vertė vis dažniau priklauso ne vien nuo to, ką galima joje užauginti. Ji priklauso ir nuo to, ar šalia yra pajėgūs tinklai, ar įmanoma užsitikrinti prijungimą ir vietą ateities elektros sistemoje.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad tolesnė atsinaujinančių išteklių plėtra Europoje vis labiau remsis dviem dalykais: tinklų modernizavimu ir kaupimo plėtra, nes be jų didelio masto žaliosios generacijos integracija tampa brangi ir neefektyvi.

  • Putino dekretas smogė „Metro“: vokiečiai neteko kontrolės Rusijoje, kyla naujos grėsmės verslui

    Putino dekretas smogė „Metro“: vokiečiai neteko kontrolės Rusijoje, kyla naujos grėsmės verslui

    Vokietijos didmenininkė ir maisto prekybos tinklas „Metro“ pranešė praradęs operacinę kontrolę savo Rusijos padaliniui po to, kai Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, numatantį bendrovės turto perdavimą laikinajai administracijai. Įsakymas paskelbtas Rusijos valdžios institucijų svetainėje, tačiau jame nenurodoma sprendimo motyvacija.

    Pagal dekretą „Metro Cash and Carry“ veikla Rusijoje laikinai perduota valdyti bendrovei Torg RUS. „Metro“ teigia formaliai išliekanti dukterinės įmonės savininke, tačiau realią kasdienę kontrolę prarado ir šiuo metu vertina sprendimo pasekmes.

    „Mes teisiškai vis dar valdome padalinį, tačiau operacinė kontrolė šiuo metu mums nepriklauso“, – sakė „Metro“ atstovas.

    Bendrovė taip pat nurodė, kad Torg RUS siejama su Johannu Tholey, vadovaujančiu „Metro“ veiklai Rusijoje. Tai sustiprino diskusijas, ar laikinoji administracija gali virsti faktiniu aktyvų perėmimu, net jei formali nuosavybė dokumentuose kurį laiką išlieka nepakitusi.

    „Metro“ Rusijos rinkoje dirba nuo 2001 metų. Iki šiol ji valdė 91 didmeninės prekybos parduotuvę ir, pačios bendrovės teigimu, šalyje įdarbino apie 9 000 žmonių.

    Kas vyksta su Vakarų turtu

    Laikinoji administracija Rusijoje pastaraisiais metais tapo instrumentu, taikomu įmonėms iš vadinamųjų nedraugiškų valstybių. Panašūs sprendimai anksčiau buvo pritaikyti ir kitų tarptautinių bendrovių veiklai, o praktikoje tai dažnai reikšdavo spaudimą perleisti turtą vietos valdytojams gerokai žemesne kaina.

    Verslo aplinką apsunkina ir sugriežtintos pasitraukimo sąlygos: sandoriams gali reikėti valdžios leidimų, o pardavimai neretai vyksta taikant privalomas nuolaidas bei papildomus mokesčius. Dėl to dalis įmonių po 2022 metų karo pradžios pasirinko pasitraukti, o kitos bandė mažinti veiklą, palikdamos tik būtiniausias operacijas.

    „Metro“ teigia ryšius su Rusijos verslu mažinanti nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Vis dėlto finansiniai duomenys rodo, kad rinka išliko svarbi: per pirmuosius devynis 2025–2026 finansinių metų mėnesius pardavimai Rusijoje, skaičiuojant eurais, augo 10,3 proc. iki maždaug 2 140 000 000 eurų.

    Tokia apyvarta sudarė apie 8,7 proc. visų „Metro“ grupės pardavimų per minėtą laikotarpį. Tai reiškia, kad bet kokie teisiniai ar administraciniai suvaržymai Rusijoje gali turėti apčiuopiamą poveikį grupės rezultatams ir ateities planams.

    Įtampa tarp Berlyno ir Maskvos

    Šis sprendimas paskelbtas didėjant politinei įtampai tarp Vokietijos ir Rusijos. Berlynas pastaraisiais mėnesiais viešai teigė nustatęs Rusijos atsakomybę dėl mėginimo surengti dronų ataką Leipcigo oro uoste, o taip pat uždarė Rusijos konsulatą Bonoje ir Rusijos kultūros centrą Berlyne.

    Maskva atsakė uždarydama Vokietijos konsulatą Sankt Peterburge ir atmetė kaltinimus. Diplomatinių santykių atšalimas didina neapibrėžtumą įmonėms, kurios Rusijoje vis dar turi aktyvų, tiekimo grandinių ar personalo.

    „Rusija didina spaudimą Vokietijai hibridinio karo priemonėmis, ir verslui siunčiamas signalas, kad galima prarasti dar daugiau įmonių ir turto“, – sakė Vokietijos tarptautinių santykių ekspertas Stefanas Meisteris.

    Ekspertai pabrėžia, kad ekonominiai sprendimai vis dažniau persipina su geopolitiniais tikslais, o užsienio kapitalo turto valdymas gali tapti derybine priemone. Tokios priemonės didina riziką net ir toms bendrovėms, kurios Rusijoje formaliai išlaiko veiklą, tačiau siekia ją mažinti ar ruoštis pasitraukimui.

    Kol kas „Metro“ nepateikė detalaus vertinimo, kaip laikinoji administracija paveiks parduotuvių darbą, tiekimo grandines ir darbuotojus. Bendrovė žada informuoti apie tolesnius žingsnius, kai bus išanalizuotos teisinės ir finansinės dekreto pasekmės.

  • DI bumas Lenkijoje neslūgsta: generatyvųjį dirbtinį intelektą naudoja kas trečias, vejasi JAV

    Lenkijoje generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) įrankiais naudojasi maždaug kas trečias gyventojas, rodo „Microsoft AI Economy Institute“ cituojami „Global AI Diffusion Report Q2 2026“ duomenys. Pirmąjį 2026 metų pusmetį 15–64 metų amžiaus grupėje DI naudojimo paplitimas Lenkijoje siekė 32,3 proc.

    Toks rodiklis išsiskiria pasauliniame kontekste: globalus DI naudotojų vidurkis toje pačioje amžiaus grupėje, pagal tą patį šaltinį, sudarė 18,8 proc. Tai reiškia, kad DI įrankių skverbtis Lenkijoje yra gerokai didesnė nei bendra tarptautinė tendencija.

    Lenkija priartėjo prie lyderių

    Ataskaitoje, apimančioje 147 valstybes, Lenkija praktiškai susilygino su Vokietija, kur DI įrankiais naudojosi taip pat 32,3 proc. gyventojų. Nuo Danijos, kur fiksuota 32,4 proc., Lenkiją skyrė vos 0,1 procentinio punkto.

    Dar mažesnis tapo atotrūkis nuo JAV: rodiklis siekė 33,0 proc. Tuo pat metu Lenkija lenkė Italiją (31,4 proc.) ir Čekiją (31,2 proc.), o Kinija ataskaitoje buvo reitinguojama gerokai žemiau, su 17,5 proc. DI naudotojų.

    Skirtis tarp regionų

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad DI paplitimas nevienodas skirtinguose regionuose. 2026 metų antrąjį ketvirtį vadinamosiose Globaliosios Šiaurės šalyse DI naudotojų dalis siekė beveik 29 proc., kai Globaliosios Pietų rinkose buvo kiek daugiau nei 16 proc.

    Tokia disproporcija siejama su keliomis priežastimis: skirtinga skaitmenine infrastruktūra, įmonių investicijų mastu, prieiga prie mokymų ir kalbinių modelių palaikymo vietinėmis kalbomis. Praktikoje tai lemia, kad DI produktyvumo nauda greičiau atsiskleidžia ekonomiškai stipresniuose regionuose.

    „Stovime ant galbūt didžiausios prekybos transformacijos slenksčio nuo pinigų išradimo: dirbtinis intelektas jau padeda vartotojams apsispręsti, ką pirkti, o netrukus galės apsipirkti jų vardu“, – sakė „Mastercard Europe“ Lenkijos padalinio vadovė Marta Žycińska.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad augantis generatyvinio DI naudojimas dažnai prasideda nuo kasdienių užduočių automatizavimo, o vėliau pereina į sudėtingesnius scenarijus. Tai apima dokumentų rengimą, klientų aptarnavimo procesus, paiešką įmonės viduje ir pirkimų sprendimų palaikymą.