CP v2

Tag: Vokietija

  • Karščiai kelia elektros kainas Europoje: Prancūzijos atominių ribojimai ir šuoliai iki 566 eurų už MWh

    Europos energetikos rinkose karščio bangos vis dažniau tampa veiksniu, kuris per kelias valandas pakelia didmenines elektros kainas ir didina sistemos balansavimo kaštus. Kai temperatūra kai kuriose šalyse artėja prie 40 laipsnių, auga elektros paklausa dėl vėsinimo, o dalies elektrinių bei tinklų darbas tampa sudėtingesnis.

    Didžiausią spaudimą šiuo metu patiria Prancūzija, kurios elektros gamyboje svarbią vietą užima atominės elektrinės. Reaktoriams reikia didelių vandens kiekių aušinimui, tačiau per karščius upės įšyla, o aplinkosauginiai ribojimai neleidžia papildomai šildyto vandens išleisti, kai natūrali vandens temperatūra jau per aukšta.

    Prancūzijoje mažinama reaktorių galia

    Dėl aušinimo apribojimų valstybės valdoma bendrovė „EDF“ kai kuriuose reaktoriuose yra priversta mažinti galią. Tai reiškia, kad rinkoje atsiranda mažiau pigesnės bazinės generacijos, o trūkumas dengiamos brangesniais šaltiniais arba importu.

    Rinkos dalyviai šią riziką įkainoja iš karto, todėl net trumpalaikės žinios apie ribojimus ar gedimus gali sukelti staigius kainų šuolius. Esant įtemptam balansui, kainas papildomai stumia ir brangiai kainuojantys rezervai, kuriuos operatoriai turi įjungti stabilumui užtikrinti.

    Šuoliai fiksuojami ir kitose šalyse

    Karščiai paveikia ne vien Prancūziją, nes didelė paklausa sutampa su nepastovia atsinaujinančių išteklių gamyba. Šiaurės Europoje silpnesnis vėjas sumažina vėjo elektrinių generaciją, todėl trūkstamą kiekį tenka kompensuoti kitomis priemonėmis, o tai kelia didmenines kainas.

    Vokietijoje vieną kritiškiausių dienų kainos per parą smarkiai svyravo: dieną jos siekė apie 86 eurus už megavatvalandę, o vakare šoktelėjo iki 566 eurų už megavatvalandę. Tokie šuoliai rodo, kaip greitai rinka reaguoja į sistemos balansavimo poreikį, kai paklausa išauga, o pasiūla tampa ribota.

    Didžiojoje Britanijoje operatoriams tenka aktyvuoti tiekimo perspėjimus, kad būtų užtikrinta pakankama galia tinkle. Tokiose situacijose balansavimo energija gali kainuoti ypač brangiai, nes už skubiai į sistemą įtraukiamus pajėgumus mokama gerokai daugiau nei įprastomis sąlygomis.

    Kodėl karščiai taip brangiai kainuoja?

    Ekstremalios temperatūros vienu metu smogia kelioms grandims: didina vartojimą, mažina dalies elektrinių efektyvumą ir apsunkina aušinimą, o kartu kelia gedimų tikimybę skirstomuosiuose tinkluose. Dėl įkaitusių linijų ir įrangos didėja techninių trikdžių rizika, o jų šalinimas taip pat kainuoja.

    Italijoje analitikai perspėja apie didesnę vietinių elektros tiekimo sutrikimų tikimybę karščio pikais, o prognozėse minimas maždaug 36 proc. didmeninių kainų augimas trečiąjį metų ketvirtį. Tai iliustruoja bendrą tendenciją: klimato ekstremumai tampa struktūriniu rinkos rizikos veiksniu, o ne pavienėmis išimtimis.

    Energetikos sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama tinklų atsparumui, lankstesniems balansavimo sprendimams ir vartojimo valdymui. Tačiau kol kas karščio bangos išlieka scenarijus, kai net ir pažangi infrastruktūra turi veikti avariniu režimu, o tai tiesiogiai matyti didmeninėse elektros kainose.

  • Balkono saulės elektrinė, jungiama į rozetę: JAV ją legalizuoja, bet teismai Europoje kelia klausimų

    Balkono saulės elektrinė, jungiama į rozetę: JAV ją legalizuoja, bet teismai Europoje kelia klausimų

    Maža saulės elektrinė ant balkono, jungiama tiesiai į sieninę rozetę, iš nišinės idėjos virsta realia alternatyva nuomininkams. Tokie komplektai dažniausiai sudaryti iš kelių saulės modulių ir mikroinverterio, o pagaminta elektra pirmiausia sunaudojama namuose, taip sumažinant poreikį imti energiją iš tinklo.

    Šio sprendimo populiarumą kelia paprastas principas: nereikia darbų ant stogo, rangovų ar ilgo leidimų derinimo, todėl į saulės energiją gali įsitraukti ir tie, kurie būsto nevaldo. Praktikoje dažnai minimi apie 800 vatų galios komplektai, galintys padengti reikšmingą dalį buto bazinių elektros poreikių, priklausomai nuo vartojimo ir saulėtų valandų.

    JAV keičiamos taisyklės

    JAV ilgą laiką problemą kėlė tai, kad elektros saugos ir tinklo taisyklės nebuvo pritaikytos vartotojams, prijungiantiems elektros gamybos įrenginius prie įprastų buitinių lizdų. Dėl to nedideli įrenginiai kai kur buvo vertinami panašiai kaip didesnės, stacionarios saulės elektrinės, o teisinė aplinka tapo miglota.

    Situacija pradėjo sparčiai keistis, kai valstijos ėmė kurti aiškias kategorijas mažos galios, nešiojamoms arba paprastai montuojamoms saulės sistemoms. Viena ryškiausių krypčių yra leidimas naudoti į rozetę jungiamus įrenginius iki nustatytos galios ribos, kartu įtvirtinant techninius reikalavimus, kad toks prijungimas būtų saugus ir prognozuojamas tinklui.

    Papildomą postūmį suteikė ir saugos standartai. Pavyzdžiui, UL Solutions pristatytas UL 3700 sertifikavimas yra orientuotas į būtent tokio tipo sprendimų saugą, įskaitant scenarijus, kai įrenginys atjungiamas nuo lizdo jam vis dar gaminant elektrą, kad būtų sumažinta elektros smūgio rizika.

    Europos patirtis rodo ir rizikas

    Europoje balkonų saulės elektrinės jau turi didesnį įdirbį: kai kur jas galima įsigyti mažmeninėje prekyboje ir pradėti naudoti greitai, o Vokietija yra viena lyderių pagal registruotų įrenginių skaičių. Vis dėlto praktika skirtingose šalyse labai nevienoda, o technologijos paprastumas ne visada reiškia paprastą teisinį kelią.

    Lenkijoje išryškėjęs teismo ginčas parodė, kad lemiami gali būti ne tik elektros saugos klausimai, bet ir bendrijų, kooperatyvų ar kaimynų sutikimai, parašų patikimumas bei procedūros. Net jei sistema sumažina sąskaitas, sprendimą gali nulemti formalūs reikalavimai dėl bendro turto, fasado ar bendrijos vidaus taisyklių.

    Ši situacija tampa pamoka rinkai: į rozetę jungiama saulės elektrinė nėra vien tik „nusipirk ir įjunk“ produktas, jeigu pastato valdymo modelis numato papildomus derinimus. Dėl to augant populiarumui vis dažniau kalbama apie poreikį aiškiau apibrėžti, kur baigiasi privataus naudojimo įranga ir kur prasideda bendro namo turto bei saugos interesai.

    Ką tai reiškia vartotojams

    Pagrindinis šių sistemų privalumas yra prieinamumas tiems, kurie neturi stogo ar negali investuoti į didelę saulės elektrinę. Tačiau kartu didėja ir atsakomybė: prieš perkant svarbu įsitikinti, ar įranga turi pripažįstamus saugos sertifikatus, ar leidžiama tokį įrenginį jungti į konkretaus būsto elektros tinklą, ir ar pastato taisyklės nereikalauja atskiro suderinimo.

    JAV valstijų sprendimai rodo aiškią kryptį į masiškesnį šių technologijų įteisinimą, o Europos pavyzdžiai primena, kad vien technologijos neužtenka. Kuo labiau balkonų saulės elektrinės plis, tuo dažniau šalia ekonominės naudos bus sprendžiami ir kaimynystės, pastatų administravimo bei atsakomybės klausimai.

  • Vėjo parko statybvietėje Žemutinėje Saksonijoje aptiktas 3 300 metų lobis: 156 gintaro karolių

    Vėjo parko statybvietėje Žemutinėje Saksonijoje aptiktas 3 300 metų lobis: 156 gintaro karolių

    Žaliosios energetikos projektai paprastai orientuoti į ateitį, tačiau vėjo jėgainių parkui ruošta statybvietė Žemutinėje Saksonijoje netikėtai atvėrė langą į priešistorę. Tarp Ahlumo ir Detumo planuoti žemės darbai virto išsamiais archeologiniais tyrimais, kai po viršutiniu dirvožemio sluoksniu aptikta kelių laikotarpių radinių.

    Prieš pradedant tokias statybas Vokietijoje įprastai atliekami privalomi paveldo patikrinimai, o jų metu fiksuojami galimi archeologiniai sluoksniai. Šįkart specialistai rado ne pavienius objektus, o ištisą istorinių laikotarpių „sluoksnių“ mozaiką, leidžiančią naujai vertinti šio regiono apgyvendinimą.

    Nuo neolito iki migracijų laikų

    Pirmieji aiškesni pėdsakai siejami su ankstyvuoju neolitu ir vadinamąja linijinės juostinės keramikos kultūra, datuojama maždaug prieš 7 500 metų. Tyrėjai identifikavo dviejų didelių ilgųjų namų liekanas, kurios rodo organizuotą ir pastovų gyvenimą bei žemdirbystės tradicijas.

    Kitas ryškus sluoksnis nukelia į vėlyvąjį Romos laikotarpį ir Didžiojo tautų kraustymosi epochą, maždaug 4–5 amžius. Čia aptikta ritualinių duobių ir šunų kapų, o taip pat gerai išsilaikęs kaulinis trijų sluoksnių šukos tipo dirbinys, puoštas apskritimų motyvais ir sutvirtintas bronzinėmis kniedėmis.

    Sąmoningai užkastas bronzos amžiaus turtas

    Didžiausią susidomėjimą sukėlė viduriniame sluoksnyje rastas lobis, kurį archeologai vertina kaip sąmoningai paslėptą ir taip ir neatgautą turtą. Rinkinyje aptikta masyvių bronzinių antkaklių, spiralinių apyrankių ir dekoratyvinė smeigtuko tipo segė drabužiams susegti, būdingi aukšto statuso žmonėms.

    Įspūdingiausias radinys tapo 156 Baltijos gintaro karolių vėrinys, kurio išlikimas laikomas išskirtiniu. Specializuotos Žemutinės Saksonijos paveldo institucijos pranešimuose šis radinys įvardijamas kaip vienas reikšmingiausių regione, o jo sudėtis leidžia kalbėti apie išskirtinę socialinę padėtį ir ryšius.

    Ką apie regioną pasako gintaras

    Tyrėjams ypač svarbi paties gintaro kilmė ir tai, ką ji signalizuoja apie tuometinius mainų kelius. Baltijos gintaras bronzos amžiuje buvo plačiai vertinama žaliava, o jo paplitimas Europoje siejamas su ilgomis prekybos grandinėmis, jungusiomis šiaurines pakrantes ir Vidurio Europą.

    Ši vietovė tuo laikotarpiu galėjo būti savotiška paribio zona, todėl klausimų kelia pats sprendimas čia užkasti tokio masto turtą ir jo nebesusigrąžinti. Viena iš svarstomų versijų yra ritualinė auka arba turtų slėpimas neramumų metu, kai grįžti tapo nebeįmanoma.

    Archeologai atkreipia dėmesį ir į kraštovaizdžio vaidmenį: vėjo gairinamą aukštumą galėjo žymėti aiškiai matomas reljefo taškas, svarbus tiek orientacijai, tiek simbolinei galios demonstracijai. Paradoksalu, tačiau tas pats atviras kalvagūbris šiandien laikomas itin tinkamu moderniai vėjo energetikos infrastruktūrai.

    Tyrimai teritorijoje tęsiami, o vėjo parko planavimas paprastai derinamas su paveldo apsaugos reikalavimais, kad būtų išsaugoti vertingiausi sluoksniai. Šis atvejis dar kartą parodo, kad dideli infrastruktūros projektai neretai tampa postūmiu papildyti istorijos žemėlapį naujais faktais.

  • Vokietija kreipėsi į JAV dėl Tomahawk ir Patriot raketų: nauda gali pasiekti ir Lenkiją

    Vokietija kreipėsi į JAV dėl Tomahawk ir Patriot raketų: nauda gali pasiekti ir Lenkiją

    Vokietija veda pažangias derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl strateginių amerikietiškų ginklų gamybos paleidimo Vokietijos teritorijoje. Pagrindiniai aptariami produktai – sparnuotosios raketos „Tomahawk“ ir priešraketinės gynybos sistemos „Patriot“ perėmimo raketos PAC-3 MSE. Berlynas siekia susitarimą pasiekti artimiausiu metu, kad realiai sustiprintų Europos atgrasymo pajėgumus.

    Deryboms postūmį suteikė Vašingtono sprendimai persvarstyti dalies pajėgumų dislokavimo Europoje planus, įskaitant sausumos bazavimo sprendimus. Kaip viena iš priežasčių viešai minima ribota kai kurių raketų pasiūla ir poreikis prioritetą teikti jau vykdomiems įsipareigojimams. Vokietija, ilgiau kaip metus siekusi įsigyti „Tomahawk“, dabar vis daugiau dėmesio skiria gamybai vietoje.

    „Tomahawk“ – didelio nuotolio, itin tiksli, žemai skrendanti sparnuotoji raketa, skirta smūgiams į antžeminius taikinius. Plačiai nurodoma, kad kai kurie jos variantai gali pasiekti daugiau kaip 1 600 kilometrų nuotolį, todėl tokio tipo ginkluotė Europoje laikoma svarbia spragų užpildymo priemone. Vokietijai tai būtų būdas greičiau susikurti ilgo nuotolio smūgio galimybes ir mažinti priklausomybę nuo importo.

    Antras derybų ramstis – PAC-3 MSE, laikomos vienomis pažangiausių „Patriot“ sistemos perėmėjų. Šios raketos skirtos naikinti balistines ir sparnuotąsias raketas, o taip pat stiprinti apsaugą nuo vis sudėtingesnių, dideliu greičiu artėjančių grėsmių. Modernizuoti perėmėjai iš esmės lemia, kokio lygio realią priešraketinę apsaugą gali užtikrinti „Patriot“ baterijos.

    Vokietijos pusė akcentuoja pramoninę logiką: dalies gamybos perkėlimas į Europą galėtų pagreitinti tiekimą ir sumažinti spaudimą JAV gamybos linijoms. Pastarosios pastaraisiais metais dirba intensyviai, nes vienu metu vykdomi dideli užsakymai sąjungininkams ir partneriams. Kartu Berlynas tikisi, kad gamyba Vokietijoje leistų sukurti daugiau atsargų ir užtikrinti stabilesnį tiekimo planavimą.

    Viešumoje minimas ir Europos pramoninis aspektas: bendradarbiavimas tarp „MBDA“ ir JAV gynybos pramonės, taip pat jau esamos kooperacijos plėtra, susijusi su „Patriot“ raketomis. Vokietijos įmonės jau gamina atskiras komponentų grupes įvairioms NATO programoms, todėl Berlynas argumentuoja turintis bazę, nuo kurios galima pereiti prie platesnės integracijos. Vis dėlto sprendimai dėl technologijų perdavimo ir intelektinės nuosavybės apsaugos išlieka jautrūs.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios iniciatyvos reikšmė neapsiriboja vien Vokietija. Jei Europoje didėtų „Patriot“ perėmėjų ir kitų kritinių raketų pasiūla, tai galėtų palengvinti regioninį planavimą ir prisidėti prie rytinio NATO sparno saugumo, įskaitant Lenkiją. Tačiau galutinis rezultatas priklausys nuo politinių sprendimų Vašingtone, licencijavimo sąlygų ir to, kokios apimties gamyba realiai būtų leista Europoje.

    Vokietijos politinėje erdvėje netrūksta ir skeptikų, perspėjančių, kad derybos gali užtrukti, o pažadėtas efektas pasiekiamas tik tada, kai suderinami eksporto kontrolės, technologijų apsaugos ir ilgalaikių užsakymų klausimai. Vis dėlto pati kryptis atitinka platesnę Europos tendenciją: po Rusijos karo Ukrainoje valstybės skubina oro gynybos ir raketinių pajėgumų plėtrą, o gynybos pramonės pajėgumų didinimas tampa vienu svarbiausių prioritetų.

  • Švedija pasirinko vokiečių „Skorpion 2“: ar Lenkijos minavimo sistemoms užsidaro rinka?

    Švedija pasirinko vokiečių „Skorpion 2“: ar Lenkijos minavimo sistemoms užsidaro rinka?

    Švedijos Gynybos įsigijimų agentūra FMV pasirašė sutartis dėl vokiško modulio „Skorpion 2“ įsigijimo, taip sustiprindama kryptį į Vokietijos pramonę sausumos pajėgų modernizacijoje. Skelbiama, kad pagrindinė sutartis – iki 360 mln. eurų vertės ir galioja iki 2033 metų, o kartu pasirašyta ir vykdomoji sutartis pagal platesnį rėminį susitarimą.

    FMV detalių neatskleidė, tačiau nurodė, kad užsakymas apima ant transporto priemonių montuojamas minų išmetimo sistemas, kovinę ir mokomąją amuniciją, taip pat mokymo bei demonstracines priemones. Jei sprendimas bus įgyvendintas pilna apimtimi, Švedija galėtų tapti trečiąja „Skorpion 2“ naudotoja po Danijos ir Latvijos.

    „Skorpion 2“ yra modulinė nuotolinio minavimo sistema, pirmą kartą pristatyta parodoje „Eurosatory 2024“. Jos pagrindas – konteineriai paleidėjai, tvirtinami ant mobilios platformos, todėl sistemą galima integruoti į skirtingas transporto priemones, įskaitant lengvesnes 4×4 bazes.

    Gamintojas „Dynamit Nobel Defence“ skelbia, kad sistema gali suformuoti iki 2 000 metrų pločio minų užtvarą per mažiau nei 10 minučių. Nurodoma, kad parinkus užtvaros formą ir tankį, minos išdėstomos automatizuotai, o valdymo ir kontrolės įranga leidžia perduoti informaciją į mūšio valdymo sistemas, kad sąjungininkų vienetai matytų užminuotas zonas.

    Tuo pat metu regione stiprėja konkurencija ir dėl kitų panašios paskirties sprendimų. Lenkijoje vystomas „Baobab-K“, kuriam priskiriamas aukštas automatizacijos lygis: įgula nustato parametrus, o programinė įranga pritaiko šaudymo dažnį prie transporto priemonės greičio ir suplanuoto minavimo rašto.

    Lenkijos pramonė taip pat viešai rodė eksporto ambicijas. 2026 metų vasarį tarptautinėje parodoje Rijade pristatytas Modulinis nuotolinio minavimo sprendimas, demonstruotas ant čekų gamybos 6×6 platformos, o bendradarbiavimo susitarimai dėl integracijos su skirtingais sunkvežimiais turėjo didinti patrauklumą užsienio rinkoms.

    Švedijos sprendimas pasirenkant „Skorpion 2“ svarbus ir platesniame politiniame kontekste. 2025 metų rugsėjo 2 dieną Kielcuose Švedijos gynybos ministras Pål Jonson ir Lenkijos gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją, kuria buvo akcentuota pramoninė partnerystė ir tarpusavio įsigijimai.

    „Plečiame savo gynybos pramonę, perkame įrangą vieni iš kitų ir stipriname darbo grupių bendradarbiavimą“, – sakė Władysław Kosiniak-Kamysz po susitarimo pasirašymo.

    Vis dėlto Švedijos konkurse svarbiu kriterijumi galėjo tapti integracija su nacionalinėmis platformomis, ypač „Scania“ sunkvežimiais, kurių Švedijos kariuomenėje netrūksta. „Skorpion 2“ nuo pradžių projektuotas kaip sprendimas, lengvai pritaikomas skirtingiems važiuoklės tipams, todėl tokia architektūra galėjo suteikti pranašumą.

    Šis pasirinkimas nebūtinai reiškia, kad Švedija apskritai nesidomi kitais Lenkijos gaminiais, nes pastaraisiais metais buvo skelbta ir apie reikšmingus pirkimus, susijusius su Lenkijoje gaminamomis sistemomis. Tačiau minavimo sistemų segmente Švedijos sprendimas rodo, kad Europos gynybos rinkoje vis labiau įsitvirtina ilgalaikės rėminės sutartys, platformų standartizavimas ir greita integracija, o tai gamintojams kelia aukštesnius reikalavimus dėl suderinamumo ir tiekimo patikimumo.

  • „Pesa“ perima tramvajų gamintoją HeiterBlick: žingsnis į didžiausią Europos Vokietijos rinką

    Sandoris užbaigtas po formalumų

    Lenkijos riedmenų gamintoja „Pesa Bydgoszcz“ užbaigė 100 proc. Leipcige veikiančios tramvajų gamintojos HeiterBlick akcijų perėmimą. Investicinis susitarimas, pasirašytas 2025 metais gruodį, įsigaliojo po privalomų teisinių ir administracinių procedūrų.

    Įmonė pabrėžia, kad šis žingsnis jai atveria kelią į Vokietiją, kuri laikoma didžiausia tramvajų rinka Europoje. Tokiose rinkose svarbiausi kriterijai paprastai yra patikimas tiekimas, sertifikavimas, ilgametė priežiūra ir griežti viešųjų pirkimų reikalavimai.

    Planai Leipcige: ne tik išlaikyti, bet ir auginti

    Liepos 1 dieną „Pesa“ vadovybė susitiko su HeiterBlick darbuotojais Leipcige ir pristatė tolimesnius veiklos planus. Skelbiama, kad ketinama ne tik tęsti gamybą, bet ir nuosekliai didinti gamyklos pajėgumus, kad ji galėtų aptarnauti esamus užsakymus ir naujus konkursus.

    „Pesa“ teigimu, abiejų bendrovių kompetencijos papildo viena kitą: HeiterBlick atsineša vietines žinias ir ryšius su Vokietijos vežėjais, o „Pesa“ – didesnę gamybos apimtį, projektavimo resursus ir pramoninę bazę Bydgoščiuje.

    „Pesa“ ir HeiterBlick puikiai papildo viena kitą, o šis derinys stiprina mūsų pozicijas Europoje, – sakė „Pesa Bydgoszcz“ vadovas Krzysztofas Zdziarskis.

    Gamybos ir užsakymų vykdymo logika

    Bendrovė nurodo, kad vienas pirmųjų praktinių žingsnių – dalies gamybos procesų paskirstymas tarp Lenkijos ir Vokietijos. Kaip skelbiama, Bydgoščiuje jau pradėta gaminti tramvajų kėbulus Leipcigo viešojo transporto operatoriui, taip siekiant pagreitinti pristatymus ir stabilizuoti vykdomus projektus.

    Pastaraisiais mėnesiais, anot įmonės, vyko derybos su klientais, turinčiais galiojančias sutartis su HeiterBlick. „Pesa“ tvirtina, kad pateiktas užsakymų įgyvendinimo planas ir investicijų kryptis padėjo išlaikyti projektų tęstinumą ir sustiprinti užsakovų pasitikėjimą.

    „Derybų tikslas buvo ne tik išlaikyti užsakymus, bet ir paskatinti klientus pasinaudoti papildomų transporto priemonių pasirinkimo galimybėmis“, – sakė „Pesa Bydgoszcz“ pardavimų vadovas Łukaszas Daszkiewiczius.

    Kodėl Vokietijos rinka tokia svarbi

    Vokietija yra viena konkurencingiausių viešojo transporto rinkų Europoje: čia daug miestų turi išplėtotus tramvajų tinklus, o vežėjai dažnai perka ne pavienius vagonus, o dideles partijas su keliolikos metų priežiūros įsipareigojimais. Gamintojams tai reiškia nuolatinį servisą, atsarginių dalių grandinę ir patikrintą gamybos kokybę.

    „Pesa“ tikisi, kad vietinė bazė Leipcige leis greičiau prisitaikyti prie techninių reikalavimų ir viešųjų pirkimų praktikos. Tuo pat metu įmonė kalba apie platesnį tikslą – suformuoti stipresnį „Urban“ segmento gamintoją, galintį pasiūlyti modernius ir energiją taupančius sprendimus Europos miestams.

    „Pesa“ nurodo, kad visoje Lenkijoje dirba beveik 4 000 darbuotojų, o HeiterBlick padaliniuose Leipcige ir Grinnoje – daugiau nei 200. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad sandoris siejamas su ilgalaikiu akcininkų palaikymu ir pramonės plėtros ambicija, įskaitant naujų technologijų projektus.

  • ES spaudžia Kiniją iki spalio: įvardijo kainą, kurią Europa kasdien moka už prekybos disbalansą

    ES spaudžia Kiniją iki spalio: įvardijo kainą, kurią Europa kasdien moka už prekybos disbalansą

    Europos Sąjunga iki 2026 metų spalio sieks su Kinija pasiekti apčiuopiamų rezultatų, kurie padėtų mažinti prekybos disbalansą ir įtampą dėl sparčiai augančio kiniškų prekių srauto į Europą. Tai Briuselyje pareiškė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius, susitikęs su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao.

    Pasak Šefčovičiaus, abi pusės sutarė intensyvinti derybas, o rudenį jis vyks į Pekiną įvertinti pažangos. Europos Komisija pabrėžia, kad dialogui suteiktas aiškus mandatas ir trumpas grafikas, nes ES prekybos deficitas su Kinija, Briuselio skaičiavimu, pasiekė rekordinį mastą ir siekia apie 1 mlrd. eurų per dieną.

    „Mūsų tikslas nuo pat pradžių buvo aiškus: pradėti subalansuoti Europos Sąjungos ir Kinijos prekybos santykius“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Pastarosiomis savaitėmis įtampa tarp Briuselio ir Pekino sustiprėjo Kinijai vis dažniau signalizuojant apie galimus atsakomųjų priemonių veiksmus. ES tuo metu ieško būdų, kaip apsaugoti vidaus rinką nuo perteklinės pasiūlos ir, anot Europos institucijų, nesąžiningos konkurencijos, kai produkcija įvežama dempingo kainomis arba remiama subsidijomis.

    Vienu ryškiausių naujų politikos akcentų tapo Europos Komisijos kovą pristatytas teisės aktų paketas, kuriuo viešuosiuose pirkimuose labiau būtų skatinami Europoje pagaminti produktai. Kinijai tai reiškia riziką prarasti dalį prieigos prie pelningų ES viešųjų pirkimų, o Europos verslui tai turėtų tapti atsvara, nes, kaip teigiama Briuselyje, patekti į Kinijos rinką daugeliui sektorių darosi vis sudėtingiau.

    ES ir Kinija taip pat aptarė galimybę sukurti bendrą prekybos srautų stebėsenos mechanizmą. Šefčovičius aiškino, kad toks modelis remtųsi tais pačiais duomenimis abiejose pusėse, o tai leistų greičiau identifikuoti disbalanso šaltinius ir ginčus spręsti ne vien politinėmis deklaracijomis.

    Vokietija siunčia signalą Pekinui

    Tą pačią dieną Briuselyje su Wang Wentao susitiko ir Vokietijos federalinė ekonomikos reikalų ministrė Katherina Reiche. Vokietijos ministerija pabrėžė, kad atviri rinkų santykiai įmanomi tik tada, kai užtikrinamos vienodos konkurencijos sąlygos, patikimos tiekimo grandinės ir labiau subalansuoti prekybos srautai.

    Vokietijai ši tema ypač jautri: praėjusį rudenį paskelbti duomenys rodė rekordinį 87 mlrd. eurų Vokietijos prekybos deficitą su Kinija. Berlyne tai įvardijama kaip rimtas įspėjimas, nes ilgą laiką Vokietija vengė griežtesnio tono Pekino atžvilgiu, siekdama išlaikyti prieigą prie Kinijos rinkos savo eksportuotojams.

    Kur slypi didžiausia rizika Europai

    Europa, formuodama atsaką Kinijai, balansuoja tarp dviejų tikslų: norima apsaugoti pramonę nuo pigesnio importo ir galimų nesąžiningų praktikų, bet kartu bijoma Pekino atsakomųjų priemonių. Viena iš jautriausių sričių yra retųjų žemių ir kitų strateginių žaliavų eksportas, nes jos itin svarbios žaliosioms technologijoms, baterijų grandinėms ir gynybos pramonei.

    Ši priklausomybė verčia ES ieškoti ne tik tarifinių ar antidempingo priemonių, bet ir platesnių sprendimų tiekimo grandinėms. ES vadovai prašė Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen peržiūrėti prekybos gynybos instrumentus ir apsvarstyti naujus, o Briuselyje lygiagrečiai brandinami mechanizmai, kurie skatintų įmones diversifikuoti tiekėjus ir padėtų labiausiai paveiktoms šalims.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad ES ir Kinijos prekybos ginčai vis dažniau persikelia į strateginių sektorių lygmenį, kur svarbios ne tik kainos, bet ir technologinė priklausomybė. Todėl iki spalio numatyta derybų riba Briuseliui tampa testu, ar įmanoma pasiekti praktinių susitarimų, neperžengiant ribos, kuri galėtų išprovokuoti platesnį prekybos konfliktą.

  • Vokietija investuoja 580 mln. eurų į kovos debesies programinę įrangą po skilimo su Prancūzija

    Vokietija investuoja 580 mln. eurų į kovos debesies programinę įrangą po skilimo su Prancūzija

    Vokietija rengiasi pasirašyti maždaug 580 mln. eurų vertės sutartį dėl programinės įrangos ir bandymų architektūros, kuri turėtų tapti pagrindu nacionaliniam oro kovos tinklui. Šis žingsnis žengiamas po to, kai sustojo bendras su Prancūzija ir Ispanija vystytas naujos kartos naikintuvo projektas.

    Pagal vidinius Vokietijos gynybos ministerijos dokumentus, pagrindiniu rangovu numatoma Miunchene įsikūrusi gynybos technologijų bendrovė „Helsing“. Sutartis apima vadinamojo Combat Fighter System Nucleus (CFSN) branduolio kūrimą: tai programinės įrangos ir infrastruktūros „stuburas“, kuris turėtų sujungti pilotuojamus naikintuvus, bepiločius orlaivius, palydovus ir įvairius jutiklius.

    Kas yra kovos debesis?

    Kovos debesis – tai ne vienas konkretus ginklas ar platforma, o skaitmeninis ryšio ir duomenų apdorojimo sluoksnis, leidžiantis skirtingiems pajėgumams veikti kaip vienai sistemai. Karo aviacijoje vis svarbesnė tampa galimybė realiu laiku dalintis taikiniais, grėsmėmis, užduotimis ir situacine informacija tarp skirtingų orlaivių, sensorių bei valdymo centrų.

    Tokia logika iš esmės keičia oro operacijų planavimą: laimi ne tik greitesnis ar „nematomesnis“ naikintuvas, bet ir tas, kuris geriau integruotas į tinklą. Todėl programinė įranga ir atvira architektūra, prie kurios gali „prisijungti“ skirtingi tiekėjai bei platformos, tampa strateginiu pranašumu.

    Ką numato planuojama sutartis?

    Dokumentuose nurodoma, kad „Helsing“ turėtų pristatyti du eksperimentinius nepilotuojamus kovinius orlaivius, dvi antžemines valdymo stotis ir antžeminį segmentą. Taip pat numatyta sukurti operacinės sistemos programinę įrangą, autonomijos programinę įrangą ir valstybei priklausančią etaloninę architektūrą, prie kurios ateityje galėtų jungtis kitos sistemos.

    Ši detalė svarbi politiškai ir pramoniniu požiūriu: valstybės valdoma etaloninė architektūra turėtų sumažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Vis dėlto patys dokumentai pripažįsta įtampą tarp siekio išvengti „užrakinimo“ pas vieną rangovą ir realybės, kad pirmasis etapas patikimas vienai bendrovei.

    Politinė rizika ir pirkimų išimtys

    Vidiniuose vertinimuose projektas apibūdinamas ne kaip siauras mokslinių tyrimų bandymas, o kaip galimas būsimos tinklinės oro kovos pagrindas. Kartu pažymima, kad komunikacijos ir politinio pagrindimo poreikis bus didelis, nes sprendimai dėl platesnės europinės programos ateities dar nėra iki galo aiškūs.

    Numatoma remtis nacionalinio saugumo išimtimi iš įprastų Europos Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių, argumentuojant, kad standartinis konkursas galėtų pakenkti Vokietijos saugumo interesams. Taip pat dokumentuose aptariama galimybė pirkimą struktūruoti taip, kad vėlesni etapai reikalautų mažiau papildomos parlamentinės kontrolės.

    Vokietijos gynybos ministerijos atstovas teigė, kad institucija nekomentuoja vykdomų pirkimų ir bendrovių, kol sprendimų neapsvarstė parlamentas. „Helsing“ taip pat viešai situacijos nekomentavo.

    Platesniame kontekste tai signalizuoja, kad Vokietija nebenori laukti, kol bus atgaivintas pilnai daugiašalis ateities oro kovos projektas, ir siekia savarankiškai susikurti kritinę skaitmeninę infrastruktūrą. Jei CFSN taps faktiniu standartu, jis gali daryti įtaką tam, kaip ateityje Europoje tarpusavyje derės dronai, orlaiviai ir jutiklių sistemos.

  • Šūviai jaunimo globos įstaigoje Stade: žuvo mažiausiai 5, sulaikyti 2 įtariamieji

    Šūviai jaunimo globos įstaigoje Stade: žuvo mažiausiai 5, sulaikyti 2 įtariamieji

    Pirmadienį šiaurės Vokietijoje, Stade mieste, jaunimo gerovės ir globos įstaigoje įvyko šaudynės, per kurias žuvo mažiausiai penki žmonės. Tai pranešė policija, pabrėžusi, kad aplinkybės dar tikslinamos.

    Teisėsauga sulaikė du įtariamuosius, tarp jų ir asmenį, kuris, kaip manoma, galėjo šaudyti. Policija taip pat nurodė, kad yra sužeistųjų, tačiau jų skaičiaus iš karto neįvardijo.

    Incidentas užfiksuotas įstaigoje Dankersstraße gatvėje, į pietus nuo miesto centro. Stade mieste gyvena apie 50 000 žmonių, o pats miestas yra maždaug už 40 kilometrų nuo Hamburgo.

    Didelė policijos operacija mieste

    Po šaudynių buvo pradėta didelio masto policijos operacija centrinėje Stade dalyje. Pareigūnai teigė, kad tiesioginio pavojaus visuomenei šiuo metu nėra, tačiau tyrimas tęsiamas.

    Gyventojams ir miesto svečiams rekomenduota nesilankyti įvykio vietos apylinkėse ir netrukdyti dirbantiems pareigūnams bei medikams. Teritorija buvo aptverta, o įvykio vietoje rinkti įrodymai.

    „Prašome pasitraukti iš teritorijos ir jos vengti dėl jūsų pačių saugumo“, – sakė policija.

    Ką žinome apie šaudynių kontekstą

    Policija skelbia tirianti, kas tiksliai įvyko ir koks galėjo būti šaudynių motyvas. Taip pat aiškinamasi, kokie buvo įtariamųjų tarpusavio ryšiai ir ar incidentas susijęs su pačia įstaiga, jos darbuotojais ar globotiniais.

    Vokietijoje ginklų įsigijimo ir laikymo tvarka laikoma griežtesne nei kai kuriose kitose valstybėse, todėl tokio masto šaudymai čia fiksuojami rečiau, nors visiškai išskirtiniais atvejais jie vis tiek pasitaiko. Pastaraisiais metais Vokietijos institucijos taip pat daugiau dėmesio skiria grėsmių prevencijai, ankstyvam smurto rizikos atpažinimui ir reagavimo procedūrų tobulinimui.

    Tyrimą koordinuojantys pareigūnai žada pateikti daugiau informacijos, kai bus patikrintos pirminės versijos ir surinkti papildomi duomenys. Tai besivystanti istorija, todėl žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiai gali kisti.

  • Šaudynės Vokietijos Stade: žuvo penki žmonės, įtariamasis sulaikytas, policija prašo vengti centro

    Vokietijos policija pranešė, kad Žemutinės Saksonijos mieste Stade per šaudynių incidentą žuvo penki žmonės. Įvykis užfiksuotas miesto centre, Dankersstrasse gatvėje, o aplinkybės ir užpuoliko motyvai kol kas tiriami.

    Šūviai nuskambėjo netoli jaunimui skirtos įstaigos, todėl tarnybos tikrina, ar tarp aukų nėra nepilnamečių. Kol kas oficialios informacijos apie nukentėjusiųjų amžių ir tapatybes pareigūnai nepateikė.

    Po pranešimų apie šaudynes mieste pradėta plataus masto policijos ir gelbėjimo tarnybų operacija. Virš miesto centro kurį laiką skraidė policijos sraigtasparniai, o dalis teritorijos buvo aptverta ir kontroliuojama.

    Policija patvirtino, kad įtariamasis yra sulaikytas, tačiau situacija įvykio vietoje kurį laiką buvo vertinama kaip dinamiška. Gyventojai raginti nevykti į miesto centrą ir nesudaryti papildomų kliūčių tarnybų darbui.

    Stade yra maždaug už 40 kilometrų į vakarus nuo Hamburgo, mieste gyvena apie 50 000 žmonių. Tyrėjai aiškinasi, kaip užpuolikas gavo ginklą, ar jis veikė vienas, ir ar buvo kokių nors išankstinių grasinimų ar konfliktų, galėjusių išprovokuoti ataką.

    Vokietijoje šaunamųjų ginklų laikymą ir įsigijimą reguliuoja griežta leidimų sistema, tačiau pastaraisiais metais saugumo tarnybos vis dažniau atkreipia dėmesį į rizikas, susijusias su nelegalia ginklų rinka ir pavieniais smurto proveržiais. Šiuo metu laukiama detalesnės policijos informacijos apie incidento eigą ir aukas.