CP v2

Tag: Vokietija

  • Stotelės tualete prie greitkelio – sukrečiantis radinys: paliktas šuo su visu „kraiteliu“

    Stotelės tualete prie greitkelio – sukrečiantis radinys: paliktas šuo su visu „kraiteliu“

    Vokietijoje, Brėmene, moteris, sustojusi pakelės aikštelėje prie greitkelio, tikėjosi trumpai užsukti į tualetą, tačiau viduje jos laukė šokiruojantis vaizdas. Moterų tualete ji rado mažą šunį, paliktą vieną su guoliu, pavadėliu, žaislais, antkakliu ir pašaru.

    Iš aplinkybių buvo akivaizdu, kad gyvūnas paliktas tyčia, o ne pabėgęs ar pasiklydęs. Moteris nusprendė nedelsti ir, pasiėmusi šunį kartu su jo daiktais, apie situaciją pranešė vietos gyvūnų globos organizacijoms.

    Čipas buvo, duomenų – ne

    Paaiškėjo, kad šuo turi mikroschemą, tačiau joje nebuvo registruotų šeimininko duomenų. Gyvūnui buvo duotas vardas Kalle, o globėjai spėja, kad jis nėra jauniklis ir gali būti šicu bei Džeko Raselo terjero mišrūnas.

    Toks atvejis dar kartą primena, kodėl vien čipo nepakanka: praktikoje svarbiausia, kad gyvūno registracija būtų sutvarkyta ir duomenys būtų atnaujinami. Kai mikroschema neatsieta nuo kontakto informacijos, suradus augintinį gerokai sunkiau greitai nustatyti atsakingą asmenį.

    Prieglaudoje bandoma atkurti pasitikėjimą

    Galiausiai Kalle pateko į vietos prieglaudą, kur juo pasirūpino darbuotojai ir savanoriai. Jie įvertino šuns sveikatą ir elgesį, o pagrindinis tikslas tapo grąžinti jam pasitikėjimą žmonėmis.

    Globėjai pastebėjo, kad po patirtų išgyvenimų šuo buvo prislėgtas ir uždaras, o tai dažna palikimo ar staigaus atsiskyrimo pasekmė. Tokiems gyvūnams neretai prireikia laiko apsiprasti, priprasti prie rutinos ir naujų žmonių, kol jie vėl ima jaustis saugūs.

    Kodėl žmonės taip pasielgia?

    Viešoje erdvėje šis atvejis sukėlė daug diskusijų apie galimas tokio sprendimo priežastis: dalis komentatorių spėliojo apie atostogas ar pasikeitusias gyvenimo aplinkybes. Vis dėlto gyvūnų gerovės specialistai nuosekliai pabrėžia, kad net ir ištikus sunkumams palikti augintinį viešoje vietoje yra neatsakinga ir gali kelti grėsmę jo gyvybei.

    Organizacijos primena, kad susidūrus su neplanuota situacija geriausia ieškoti legalių sprendimų: tartis su prieglaudomis, laikinos globos tinklais ar gyvūnų gelbėtojais. Tai padeda išvengti kančios ir užtikrina, kad augintinis turės realią galimybę rasti naujus namus.

  • Į Europą atkeliauja Kinijoje surinkti „Audi“ elektromobiliai: pigesni už vietinius, bet yra kabliukas

    Į Europą atkeliauja Kinijoje surinkti „Audi“ elektromobiliai: pigesni už vietinius, bet yra kabliukas

    Į Europos rinką netikėtai skinasi kelią Kinijai skirti „Audi“ elektromobiliai, kurių gamintojas oficialiai neplanavo pardavinėti Senajame žemyne. Vis dėlto nepriklausomas importuotojas Vokietijoje juos atgabena, suderina su europiniais reikalavimais ir registruoja, o galutinė kaina, kaip teigiama, išlieka mažesnė nei panašių Europoje gaminamų modelių.

    Kalbama apie du Kinijos rinkai nuo nulio kurtus modelius: „Audi“ E5 Sportback ir E7X SUV, kurie sukurti bendradarbiaujant su partneriu SAIC. Jie remiasi aukštos įtampos architektūra, o salonuose akcentuojama skaitmenizacija, dideli ekranai ir pažangios pagalbos vairuotojui sistemos, įskaitant lidarą.

    Kaina mažesnė, galia didelė

    Importuotojo skelbiamais duomenimis, E5 Sportback gali būti komplektuojamas dviejų variklių pavara, išvystančia iki 776 arklio galių, ir 100 kilovatvalandžių baterija. Toks derinys leidžia siūlyti įspūdingas charakteristikas, o kaina, net įvertinus logistiką ir homologaciją, esą tampa konkurencinga prieš analogiško dydžio europinius elektrinius modelius.

    Elektrinių SUV segmente skirtumas dar labiau krinta į akis: E7X siūlomas maždaug nuo 86 800 eurų su pridėtinės vertės mokesčiu, kai panašaus tipo europiniai modeliai Vokietijoje startuoja brangiau. Importuotojas pirkėjams prideda įkrovimo adapterį ir žada dvejų metų garantiją per nepriklausomą remonto partnerių tinklą.

    Kur slypi rizika?

    Nors pirmieji tokie automobiliai jau pastebimi Vokietijos keliuose, ekspertai perspėja dėl praktinių niuansų. Didžiausi klausimai kyla dėl atsarginių dalių tiekimo, remonto procedūrų ir to, ar specializuotos dirbtuvės turės pakankamai žinių dirbti su Kinijos specifikacijos modeliais.

    „Šie modeliai sukurti partnerystėje su SAIC ir yra giliai integruoti į Kinijos skaitmeninę ekosistemą“, – sakė „Audi“ atstovas.

    Prie rizikų pridedamas ir programinės įrangos bei pagalbos vairuotojui sistemų suderinamumas. Pažangūs jutikliai ir asistavimo funkcijos dažnai kalibruojami konkrečios rinkos keliams ir ženklinimui, todėl Europoje jų veikimas gali skirtis, o kai kurios funkcijos gali būti ribotos.

    Precedentai rodo, kad viskas gali sustoti

    Dar vienas jautrus aspektas yra teisinė ir komercinė ateitis: jei gamintojas nuspręstų stabdyti tokių automobilių patekimą į Europą, savininkai gali susidurti su ilgalaikiais aptarnavimo ir vertės išlaikymo iššūkiais. Rinkoje jau būta atvejų, kai į Europą importuoti Kinijai skirti modeliai tapo ginčų objektu, o prekyba buvo sustabdyta.

    Tokie sandoriai pirkėjams gali atrodyti patrauklūs dėl kainos ir įrangos, tačiau prieš perkant vertėtų įvertinti visą eksploatacijos ciklą: garantijos realų veikimą, dalių tiekimo terminus, programinės įrangos atnaujinimus ir draudimo sąlygas. Elektromobilių konkurencijai aštrėjant, tokie importo kanalai gali stiprėti, bet rizikų jie kol kas nemažina.

  • Lenkijos pramonė skaičiuoja: tinklo mokesčių lengvatos 80 kartų mažesnės nei Vokietijoje

    Energetiškai imlios pramonės atstovai Lenkijoje įspėja, kad aukštos elektros kainos ir tinklo mokesčiai vis labiau silpnina šalies gamybos konkurencingumą. Jų teigimu, planuojamų lengvatų mastas Lenkijoje prilygsta simbolinei pagalbai, ypač lyginant su Vokietija ir Prancūzija.

    Pagrindinis ginčas kyla dėl reguliuojamų tinklo tarifų, kurie pramonės sąnaudose sudaro reikšmingą dalį. Verslo organizacijos remiasi viešais Eurostato duomenimis, rodančiais, kad Lenkijos pramonės vartotojams elektra ir su ja susiję mokesčiai kainuoja daugiau nei daugelyje didžiųjų ES ekonomikų.

    Skirtumai su Vokietija ir Prancūzija

    Vokietija šiais metais numato apie 6,5 mlrd. eurų tinklo mokesčių mažinimui ir dar apie 3,8 mlrd. eurų programai, kuri turi amortizuoti energijos kainų šuolius imlioms įmonėms. Lenkijoje planuojamų tinklo lengvatų poveikis vertinamas maždaug 73 mln. eurų, todėl pramonė skaičiuoja, kad skirtumas gali siekti daugiau nei 80 kartų.

    „Tai reiškia, kad Lenkija tinklo lengvatoms skirs daugiau nei 80 kartų mažiau nei Vokietija. Kaip tokiomis sąlygomis konkuruoti?“, – sakė bendrovės „Cognor“ vadovas Przemysławas Sztuczkowskis.

    Pramonės atstovai taip pat akcentuoja, kad vien tinklo mokesčiai Lenkijoje yra vieni didžiausių ES ir, jų vertinimu, viršija ES vidurkį maždaug du kartus. Tuo metu Prancūzija tinklo mokesčių lengvatas energetiškai imliems vartotojams taiko 74–81 proc. lygiu, argumentuodama, kad stambi pramonė padeda stabilizuoti energetikos sistemą.

    Ką kritikuoja verslas Lenkijoje

    Lenkijoje svarstomas modelis numato lengvatas kaip intervalą: iki 50 proc. kintamosios tinklo tarifo dalies ir iki 10 proc. pastoviosios dalies. Verslas teigia, kad toks „lubų“ principas negarantuoja realios nuolaidos, nes galutinis dydis priklausytų nuo operatorių sprendimų ir reguliuotojo pozicijos.

    „Projektas atrodo kaip bandymas gesinti gaisrą stikline vandens, nes pagalbos mastas visiškai neatitinka iššūkių, su kuriais šiandien susiduria energetiškai imli pramonė“, – sakė Hutniczej Izby Przemysłowo-Handlowej vadovas Mirosławas Motyka.

    Dar viena kritikos kryptis – atrankos kriterijai. Projekte numatyta, kad lengvatoms gauti įmonė turi būti prijungta prie ne mažesnės nei 110 kV įtampos tinklo, o tai automatiškai eliminuotų dalį gamyklų, kurios sunaudoja daug elektros, bet istoriškai yra prijungtos prie vidutinės įtampos tinklų.

    Kokius sprendimus siūlo pramonė

    Pramonės organizacijos ragina atsisakyti techninio įtampos kriterijaus ir pereiti prie ekonominiais rodikliais grįsto vertinimo. Tarp siūlymų minimas energijos sąnaudų intensyvumas ne mažesnis nei 15 proc. arba energijos kaštai, siekiantys bent 5 proc. produkcijos vertės, kad parama būtų nukreipta ten, kur ji iš tiesų lemia konkurencingumą.

    Verslas taip pat siekia gerokai didesnio ir aiškiai apibrėžto tinklo mokesčių mažinimo, kalbėdamas apie poreikį priartėti prie šalių, kuriose energetiškai imliems sektoriams taikomos 80–90 proc. lengvatos. Argumentas paprastas: jei rinkos yra bendros, o įmonės konkuruoja visoje ES, skirtingos nacionalinės lengvatos tampa veiksniu, lemiančiu investicijų ir gamybos perkėlimą.

    Diskusijos Lenkijoje vyksta ir instituciniame lygmenyje, nes prieštaringai vertinami prioritetai tarp energetikos sistemos finansavimo ir pramonės konkurencingumo. Pramonė tikina, kad be apčiuopiamos pagalbos tinklo mokesčiams rizika prarasti darbo vietas didės ne tik metalurgijoje, bet ir kituose energetiškai imliuose sektoriuose.

  • Vagys Europoje rado tylų būdą: durų spyną įveikia per 22 minutes, policija įspėja

    Vagys Europoje rado tylų būdą: durų spyną įveikia per 22 minutes, policija įspėja

    Europos miestuose fiksuojama nauja, itin tyli įsilaužimų taktika, kai durų spyna įveikiama ne gręžiant ar laužant, o chemiškai pažeidžiant jos vidinius komponentus. Vokietijos kriminalistikos ekspertų bandymai rodo, kad dalį įprastų cilindrinių spynų taip pavyko atverti greičiau nei per pusvalandį.

    Metodas siejamas su azoto rūgštimi, kuri reaguoja su žalvariniais spynos mechanizmo elementais. Dėl reakcijos metalas pradeda irti, o tikslus kaiščių sureguliavimas prarandamas, todėl spyną vėliau galima pasukti paprastesniu įrankiu, pavyzdžiui, atsuktuvu.

    Vokietijos Federalinės kriminalinės policijos biuro ekspertai Larsas Oliveris Meiselis ir Matthiasas Weberis šį veikimo principą išbandė su keturiomis standartinėmis cilindrinėmis spynomis. Tyrime nurodoma, kad trys spynos buvo įveiktos, o trumpiausias laikas iki patekimo į patalpas siekė 22 minutes.

    Pranešimai apie panašius atvejus Europoje pasirodė nuo 2023 metų, o pirmieji plačiau aprašyti incidentai fiksuoti Paryžiuje. Vėliau tokio pobūdžio įsilaužimai minėti ir kituose miestuose, tarp jų Stokholme, Vienoje bei Romoje, o teisėsauga tokias schemas sieja su organizuotomis grupėmis.

    Šis būdas išsiskiria tuo, kad išorinių įsilaužimo požymių gali būti mažiau nei įprastai, todėl kaimynai ar praeiviai ne visada supranta, kas vyksta. Vis dėlto cheminė reakcija gali palikti specifinių ženklų: drėgmės pėdsakus prie cilindro, neįprastą apnašą ar korozijos žymes aplink spyną ir apkaustus.

    Dalis specialistų atkreipia dėmesį ir į dar vieną požymį, kuris gali reikšti išankstinį žvalgymą: prie durų paliktas plonas siūlas ar plaušo tipo gija. Jei po kelių valandų ar paros ji lieka nepajudinta, nusikaltėliams tai gali būti signalas, kad bute nieko nėra.

    Azoto rūgšties prieinamumas Europos Sąjungoje yra ribojamas, nes ji priskiriama sprogmenų pirmtakams. Pagal ES reglamentą 2019/1148 mažmeninėje prekyboje ribojamas didesnės nei 3 proc. koncentracijos tirpalų pardavimas, todėl tyrėjams tai gali būti svarbi aplinkybė, rodanti neteisėtą įsigijimą arba tiekimo grandinės pažeidimus.

    Jei prie durų pastebimi įtartini skysčio pėdsakai ar pažeidimai, rekomenduojama nedelsti ir informuoti policiją, o pačios medžiagos neliesti. Patekus rūgščiai ant odos, saugiausia nedelsiant ir gausiai skalauti vien vandeniu ir kreiptis į medikus, nes netinkamos priemonės gali sustiprinti cheminį nudegimą.

    Saugumo ekspertai primena, kad efektyviausiai riziką mažina aukštesnės saugumo klasės cilindrai su papildoma apsauga ir tvarkinga durų furnitūra, o ilgesnių išvykų metu verta paprašyti kaimynų stebėti laiptinę. Taip pat pravartu fiksuoti bet kokius įtartinus požymius nuotraukomis, nes tai gali padėti tyrėjams greičiau susieti atvejus.

  • Sukūrė gelbėjimo koridorių, bet liko be teisių: kokią lemtingą klaidą padarė vilkikai

    Sukūrė gelbėjimo koridorių, bet liko be teisių: kokią lemtingą klaidą padarė vilkikai

    Vokietijos automagistralėje A5 netoli Ofenburgo po avarijos susidarius spūsčiai vairuotojai, kaip reikalauja taisyklės, suformavo gelbėjimo koridorių. Tačiau policijai atvykus į įvykio vietą dėmesį patraukė trys sunkvežimių vairuotojai, kuriems pagalba kelyje baigėsi patikrinimu ir griežtomis sankcijomis.

    Paaiškėjo, kad vilkikai stovėjo kairėje eismo juostoje, nors tokio tipo transporto priemonėms daugelyje Vokietijos kelių užmiestyje galioja ribojimai. Dideli ir platūs automobiliai kairėje pusėje susiaurino praėjimą, todėl gelbėjimo koridorius tapo per siauras specialiosioms tarnyboms.

    Kas Vokietijoje laikoma pažeidimu

    Vokietijoje keliuose su keliomis juostomis viena kryptimi už gyvenviečių ribų sunkvežimiai, kurių leistina masė viršija 3,5 tonos, ir motorinės transporto priemonės su priekabomis paprastai negali važiuoti kairiąja juosta. Jei kelias turi bent tris juostas, tokios transporto priemonės gali naudotis dešiniąja ir vidurine juostomis, o kairė paliekama lengvesniam transportui.

    Išimtis taikoma tuomet, kai kairiąją juostą būtina trumpam užimti dėl manevro, pavyzdžiui, rengiantis išvažiavimui ar keičiant kryptį pagal kelio ženklus. Vis dėlto spūstyje, kai formuojamas gelbėjimo koridorius, tokie manevrai vertinami itin griežtai, nes kiekviena sekundė gali kainuoti gyvybę.

    Už fiksuotą pažeidimą kiekvienas iš trijų vairuotojų gavo 240 eurų baudą ir po 2 baudos taškus. Skaudžiausia sankcija tapo laikinas vairuotojo pažymėjimo sulaikymas, nes pareigūnai situaciją įvertino kaip realiai trukdžiusią tarnybų judėjimui.

    Gelbėjimo koridorius: kaip jis turi atrodyti

    Gelbėjimo koridorius yra laisva erdvė tarp automobilių eismo juostose, skirta greitosios pagalbos, policijos ir ugniagesių transportui pasiekti avarijos vietą per spūstį. Vien tik avarinė juosta ne visada padeda, nes ji gali būti užblokuota sugedusių automobilių, nuolaužų ar kitų kliūčių.

    Praktinis principas paprastas: pastebėjus spūstį nereikia laukti sirenų, o nedelsiant pasitraukti į šonus ir palikti aiškų pravažiavimą per vidurį. Automobiliai kairiausioje juostoje traukiasi į kairę, o visi likusieji, įskaitant vidurines ir dešiniąsias juostas, traukiasi į dešinę, kad susidarytų platus praėjimas.

    Kuo tai aktualu ir už Lietuvos ribų

    Panašūs ribojimai sunkiasvorėms transporto priemonėms taikomi ir kitose šalyse, o taisyklių sugriežtinimas dažnai siejamas su saugumu ir spūsčių mažinimu. Pavyzdžiui, Lenkijoje nuo 2023 metais liepos mėnesio įsigaliojo draudimas sunkvežimiams, kurių leistina masė viršija 3,5 tonos, lenkti greitkeliuose ir automagistralėse, jei yra tik dvi juostos kiekviena kryptimi.

    Lenkijoje už tokį pažeidimą numatyta 1 000 zlotų bauda, kuri pagal dabartinį kursą sudaro apie 230 eurų, ir 8 baudos taškai. Pakartotinai per dvejus metus nusižengus bauda didėja iki 2 000 zlotų, tai yra apie 460 eurų.

    Specialistai pabrėžia, kad gelbėjimo koridorius yra skirtas tik tarnyboms, o bandymai juo važiuoti siekiant išvažiuoti iš spūsties vertinami kaip itin pavojingi. Jei toks elgesys sukelia grėsmę eismo saugumui, kai kuriais atvejais gali būti taikomas ne tik didesnis piniginis įkainis, bet ir laikinas teisių atėmimas ar bylos perdavimas teismui.

  • Großpörthen gėdos liepa Vokietijoje: 700–900 metų medis su geležiniu antkakliu ir teismo istorija

    Großpörthen gėdos liepa Vokietijoje: 700–900 metų medis su geležiniu antkakliu ir teismo istorija

    Saksonijos-Anhalte, mažame Großpörthen kaime netoli Zeitz, prie vietos bažnyčios auga įspūdinga žieminė liepa, laikoma vienu storiausių šios rūšies medžių Vokietijoje. Specialistai jos amžių vertina maždaug 700–900 metų, o kamieno apimtis siekia apie 9,85 metro, medis išauga iki maždaug 12 metrų.

    Šis medis išskirtinis ne tik dydžiu, bet ir istoriniu ženklu ant kamieno: iki šiol matomas surūdijęs geležinis antkaklis. Dėl to liepa vadinama gėdos, arba prangerio, liepa ir siejama su laikotarpiu, kai viešos bausmės buvo kasdienės teisinės praktikos dalis.

    Kaip veikė viešos gėdos bausmės?

    Viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų Vokietijos žemėse plačiai taikytos vadinamosios gėdos bausmės, kurių tikslas buvo ne vien nubausti, bet ir viešai pažeminti. Viena iš formų buvo pririšimas ar prirakinimas prie stulpo, sienos ar medžio, o kaklui naudotas metalinis žiedas, užrakinamas spyna.

    Istoriniuose šaltiniuose tokios bausmės minimos bent nuo 14 amžiaus, o kai kur išliko iki 18 amžiaus. Jos taikytos už įvairius nusižengimus, nuo smulkių vagysčių ir sukčiavimo iki šmeižto, įžeidimų ar viešosios tvarkos pažeidimų, kartais papildant fizinėmis bausmėmis.

    Medžio amžių nustatyti sunku

    Tikslus tokio amžiaus medžių datavimas dažnai komplikuotas, nes per šimtmečius keičiasi kamieno struktūra, susiformuoja tuštumos, sustorėjimai ir gūbriai. Großpörthen liepa auga šlaite, todėl, anot dendrologų, šaknų ir kamieno zonoje susidarė ryškūs sustorėjimai, apsunkinantys įprastus amžiaus nustatymo metodus.

    Žinoma ir tai, kad medis patyrė rimtą žalą: pranešama, jog apie 20 amžiaus vidurį nulūžo didelė kamieno dalis. Vis dėlto liepa atsikūrė, o jos būklė vertinama kaip gera, todėl ji išlieka ir gamtos, ir kultūros paveldo objektu.

    Ne vienintelis senolis Vokietijoje

    Vokietijoje yra ir daugiau išskirtinų ilgaamžių medžių, tarp jų ir kitos liepos, šimtmečius buvusios bendruomenių susibūrimų ar teismo vietos simboliais. Tokie medžiai dažnai stovi istoriniuose kaimų ar miestelių centruose, kur vykdavo turgūs, sueigos ir teismo posėdžiai.

    Vis dėlto Großpörthen atvejis išsiskiria materialiu, iki šiol matomu praeities įrodymu – geležiniu antkakliu. Jis primena, kad šalia įspūdingos gamtos istorijos slypi ir gerokai tamsesnė socialinė atmintis.

  • Šiaurės Vokietijoje aptiko romėnų laikų „miestą“: 30 pastatų ir mįslė be įtvirtinimų

    Šiaurės Vokietijoje aptiko romėnų laikų „miestą“: 30 pastatų ir mįslė be įtvirtinimų

    Šiaurės Vokietijoje, Teutoburgo girios šiauriniuose šlaituose, archeologai aptiko neįprastai tankiai užstatytą gyvenvietę, gyvavusią Romos imperijos laikotarpiu. Pirminiais vertinimais, ji galėjo funkcionuoti maždaug nuo II iki V amžiaus, o tikslesnė chronologija paaiškės ištyrus radinius.

    Vietovę tyrė Vestfalijos–Lypės regiono paveldo tarnybos Landschaftsverband Westfalen-Lippe archeologai. Jie identifikavo apie 30 statinių, tarp jų ir ypač didelių pastatų, siekusių maždaug 8 metrų plotį ir beveik 30 metrų ilgį, o šalia aptiko smulkesnių ūkinių konstrukcijų ir į žemę įgilintų objektų.

    Neįprastas užstatymo tankis

    Toks išplanavimas nustebino tyrėjus, nes to meto rytų Vestfalijoje žmonės dažniau gyveno pavieniuose ūkiuose arba labai mažose sodybų grupėse. Dėl to naujai atrasta vieta vertinama kaip išskirtinis regiono centras, galėjęs telkti didesnę bendruomenę ir platesnes ekonomines veiklas.

    Archeologiniai duomenys rodo ir ilgesnį gyvenvietės tęstinumą: dalis pagrindinių pastatų toje pačioje vietoje buvo perstatomi du ar tris kartus. Tai leidžia manyti, kad tam tikros teritorijos galėjo būti intensyviai naudojamos apie 200 metų.

    Prekybos kelias ir romėnų pėdsakai

    Gyvenvietės reikšmę stiprina jos geografinė padėtis. Netoliese tekėjo Mühlenbach upelis, užtikrinęs pastovų gėlo vandens šaltinį, o derlingos dirvos sudarė sąlygas žemdirbystei ir maisto pertekliui, kurį buvo galima mainyti ar parduoti.

    Dar svarbesnis galėjo būti senovinis susisiekimo ir prekybos maršrutas, ėjęs per šį regioną. Apylinkėse fiksuojami romėnų karinio buvimo pėdsakai, įskaitant maždaug už 10 kilometrų buvusio žygio stovyklos teritoriją Sennestadt apylinkėse bei romėnų stebėjimo bokšto vietą ant vienos iš kalvų.

    „Tokia statinių koncentracija rodo, kad tai nebuvo įprastas kaimas šiam regionui“, – teigė tyrėjai, vertindami pirminius kasinėjimų rezultatus.

    Archeologų vertinimu, romėnų suformuotas kelių tinklas galėjo išlikti naudojamas ir po kariuomenės pasitraukimo, todėl prekybinis judėjimas išliko aktyvus iki V amžiaus. Šią prielaidą stiprina netoliese randamos romėniškos monetos ir iš tolimesnių regionų atkeliavę daiktai, rodantys ryšius su platesne mainų sistema.

    Didelė, bet neįtvirtinta

    Viena didžiausių mįslių yra tai, kad tankiai apgyvendinta vieta, panašu, nebuvo įtvirtinta. Taip pat šalia nerasta aiškaus piliakalnio tipo gynybinės struktūros, kuri būtų galėjusi suteikti prieglobstį konflikto atveju.

    Tyrėjai neatmeta, kad saugumo jausmą galėjo užtikrinti pati didesnė bendruomenė ir nuolatinis judėjimas prekybos keliu. Nors lauko darbai šioje vietoje jau baigti, laboratoriniai tyrimai tęsiami, todėl artimiausiu metu tikimasi daugiau duomenų apie gyvenvietės statusą, datavimą ir jos gyventojų kasdienybę.

  • Vokietija stiprina BND: daugiau įgaliojimų kibernetinėms operacijoms, reaguojant į Rusijos hibridines grėsmes

    Vokietija stiprina BND: daugiau įgaliojimų kibernetinėms operacijoms, reaguojant į Rusijos hibridines grėsmes

    Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo vadovaujama vyriausybė žengia reikšmingą žingsnį pertvarkydama užsienio žvalgybos tarnybą BND. Ministrų kabinetas pritarė reformai, kuri turėtų suteikti žvalgybai platesnius operacinius įgaliojimus, kai, Berlyno vertinimu, auga Rusijos hibridinės grėsmės.

    Iki šiol BND daugiausia buvo orientuota į informacijos rinkimą, o po Antrojo pasaulinio karo Vokietijos žvalgyboms buvo įtvirtinti sąmoningai griežtesni ribojimai. Dabartinis planas šią logiką koreguoja: siekiama, kad tarnyba galėtų ne tik fiksuoti rizikas, bet ir aktyviau į jas reaguoti.

    Didesnės galios ir aiškesnė kryptis

    Pagal siūlomus pakeitimus BND galėtų vykdyti platesnio spektro operacijas, įskaitant puolamojo pobūdžio kibernetinius veiksmus ir agresyvesnes žvalgybines misijas. Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas viešai akcentavo, kad šalis kasdien susiduria su šnipinėjimu, sabotažu ir kibernetinėmis atakomis.

    „Kasdien tampame šnipinėjimo, sabotažo, kibernetinių atakų ir slaptų veiksmų taikiniu, kuriais siekiama destabilizuoti Vokietiją“, – sakė Alexanderis Dobrindtas.

    Reforma numato, kad atsakas į hibridines atakas turėtų būti susietas su konkrečiu incidentu ir negalėtų kelti pavojaus gyvybei ar fiziniam saugumui. Tai reiškia, kad kalbama apie tikslines priemones, nuo veikėjų identifikavimo ir demaskavimo iki techninių veiksmų, kurie galėtų sutrikdyti priešiškas operacijas.

    Priklausomybė nuo JAV ir nauja realybė

    Vienas svarbiausių politinių reformos argumentų – Vokietijos priklausomybė nuo sąjungininkų žvalgybos, ypač JAV. Diskusijas sustiprino ir politinė įtampa Vašingtone, nes Berlynas vertina riziką, kad žvalgybos dalijimasis ateityje gali tapti labiau sąlyginis arba mažiau patikimas.

    Už reformą atsakinga kanclerijos vadovė Nina Warken pabrėžė, kad Vokietija per dažnai rėmėsi partnerių pajėgumais srityse, kur pati neturėjo pakankamai instrumentų. Pasak jos, tikslas – sumažinti situacijas, kai parama tampa vienpusė, o nacionalinis saugumas pernelyg priklausomas nuo išorinių sprendimų.

    DI, duomenys ir finansavimas

    Planuojama, kad BND būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudoti modernias technologijas, įskaitant DI sprendimus ir veidų atpažinimą. Taip pat numatomi pokyčiai dėl duomenų saugojimo trukmės ir kai kurių duomenų apsaugos ribojimų, siekiant greitesnės analizės bei efektyvesnių operacijų.

    Kartu žadamas ir didesnis finansavimas. Skelbiama, kad šiemet BND biudžetas padidintas maždaug 26 proc. ir siekia apie 1,51 milijardo eurų, o papildomi resursai turėtų padėti plėsti techninius pajėgumus bei operacinį pasirengimą.

    Vis dėlto reforma dar nėra galutinė: jai reikės abiejų parlamento rūmų pritarimo, o įsigaliojimas siejamas su 2027 metais. Politinės diskusijos veikiausiai koncentruosis į balansą tarp veiksmingumo, demokratinės kontrolės ir ribų, kurios neleistų žvalgybos įgaliojimams peržengti teisės valstybės principų.

  • NATO pratybose Vokietijoje ukrainiečių dronai sutriuškino JAV tankus: ką tai reiškia aljansui?

    NATO pratybose Vokietijoje ukrainiečių dronai sutriuškino JAV tankus: ką tai reiškia aljansui?

    Per NATO pratybas Combined Resolve 26 Vokietijoje ukrainiečių dronų operatoriai iš 412-osios bepiločių sistemų brigados „Nemesis“ imitaciniame mūšyje ryškiai pranoko JAV šarvuotosios brigados veiksmus. Nors pratybos vyko 2026 metų balandžio ir gegužės sandūroje, apie rezultatus viešai pranešta tik dabar.

    Pratybos vyko Hohenfels poligone, viename didžiausių NATO manevrų mokymo centrų Europoje. Jose dalyvavo apie 3 500 JAV karių, daugiausia iš 1-osios kavalerijos divizijos 3-iosios šarvuotosios brigados kovinės grupės iš Fort Hudo Teksase. JAV pajėgos vykdė puolimą prieš sąlyginį priešininką, kurį sustiprino nedidelė ukrainiečių dronų operatorių grupė, siejama su mažiau nei 20 žmonių.

    Ukrainiečiai rėmėsi realaus karo patirtimi ir greitai identifikavo artėjančias šarvuotas mašinas pagal dulkes ir judėjimo pėdsakus. Tuomet jie imitavo smūgius FPV kamikadzėmis ir dronais, galinčiais numesti sprogstamuosius užtaisus. Pataikymas buvo fiksuojamas, kai dronas praskrisdavo itin arti taikinio arba stabiliai išlaikydavo poziciją virš jo.

    Skelbiama, kad sąlyginiai JAV nuostoliai buvo tokie dideli, jog teisėjams ne kartą teko „prikelti“ sunaikintą techniką ir personalą, kad pratybų scenarijus galėtų tęstis. Nors amerikiečiai naudojo standartines elektroninės kovos ir antidronines priemones, pirminiuose epizoduose jų nepakako, o efektyvumas išaugo tik pakartojus scenarijus ir patobulinus maskuotę, sklaidą bei elektroninės kovos panaudojimą.

    Vėlesnėse fazėse dalis ukrainiečių operatorių perėjo į JAV pusę ir taip pat demonstravo aukštą puolamųjų veiksmų efektyvumą. Tai sustiprino pratybų išvadą, kad kritinis veiksnys šiuolaikinėje kovoje yra ne vien platformos, o žvalgybos, taikinių nustatymo greitis ir pigių dronų masiškumas, kai net nedidelė komanda gali daryti neproporcingą poveikį.

    Ko NATO mokosi iš Ukrainos?

    Karo Ukrainoje pamokos rodo, kad fronto realybėje dronai tapo nuolatine grėsme tiek šarvuotai technikai, tiek pėstininkams, o svarbiausia tampa gebėjimas išskaidyti vienetus, greitai keisti pozicijas ir slėpti judėjimo požymius. Dronai taip pat spaudžia peržiūrėti logistiką, ryšių discipliną ir net kasdienę taktiką, nes aptikimą gali lemti dulkės, šiluminis pėdsakas ar net pakartotiniai maršrutai.

    Kita ryški tendencija yra elektroninės kovos svarbos augimas, tačiau vien jos nepakanka. Pratybų kontekste pabrėžiama daugiasluoksnė gynyba: nuo maskuotės ir klaidinimo iki ryšių apsaugos, radijo dažnių kontrolės, pasyvių aptikimo priemonių ir fizinių antidroninių sprendimų, kurie turi veikti kartu.

    Šios pratybos taip pat primena, kad moderniame mūšio lauke „pigaus“ ir „brangaus“ santykis keičia planavimą: palyginti nedidelės sąnaudos dronams gali priversti šarvuotąsias pajėgas veikti atsargiau ir lėčiau. NATO šalims tai reiškia poreikį sparčiau diegti mokymus, standartus ir naują įrangą, kad konvencinės pajėgos būtų atsparesnės dronų karui.

    Ką tai reiškia JAV ir Europai?

    JAV kariuomenei ir Europos sąjungininkams tokie rezultatai tampa praktiniu signalu, kad mokymų scenarijai turi būti dar labiau priartinti prie realybės, o dronų grėsmė įtraukiama ne kaip papildomas elementas, bet kaip nuolatinė sąlyga. Taip pat akcentuojama būtinybė greičiau adaptuoti taktiką šarvuotosioms kolonomis, artilerijai ir užnugario aprūpinimui.

    NATO vis dažniau remiasi ukrainiečių ekspertize būtent todėl, kad ji suformuota intensyvaus konflikto sąlygomis ir nuolat atnaujinama. Pratybų žinutė paprasta: jei sąlyginė užduotis tampa sudėtinga prieš Ukrainos patirtį turinčius dronų operatorius, panašios ar didesnės rizikos reikia tikėtis ir realios grėsmės atveju.

  • „Meta“ išmanieji akiniai Vokietijoje atsidūrė teisėsaugos akiratyje: skundas dėl privatumo pažeidimų

    „Meta“ išmanieji akiniai Vokietijoje atsidūrė teisėsaugos akiratyje: skundas dėl privatumo pažeidimų

    Berlyne įsikūrusi nevyriausybinė organizacija HateAid pateikė baudžiamąjį skundą dėl „Meta“ išmaniųjų akinių prekybos Vokietijoje. Organizacija teigia, kad šie įrenginiai sudaro prielaidas nepastebimai filmuoti žmones ir taip pažeidžia griežtas šalies privatumo taisykles.

    Pastaraisiais mėnesiais išmaniųjų akinių tema Europoje aštrėja, nes daugėja pranešimų apie filmavimą be sutikimo viešose erdvėse. Kritikai pabrėžia, kad nedidelė kamera veido lygyje pakeičia situaciją iš esmės, nes aplinkiniai ne visada supranta, kada yra įrašinėjami.

    HateAid argumentuoja, kad vien galimybė filmuoti nepastebimai gali būti vertinama kaip teisinė rizika, o prekyba tokiu produktu turėtų būti ribojama, kol bus įtvirtinti aiškesni saugikliai. Skunde minimi ir akinių partneriai bei prekybininkai, kurie, anot organizacijos, prisideda prie įrenginių platinimo.

    „Meta“ atstovas Matthew Pollard teigė, kad išmanieji akiniai dar 2022 metais buvo suderinti su Vokietijos reguliuotoju BNetzA. Bendrovė pabrėžia, kad įrenginiai nuo pradžių kurti su privatumo apsaugomis, tarp jų ir įrašymą rodantis indikatorius bei techniniai sprendimai, skirti apsunkinti jo išjungimą.

    Vis dėlto kritikai tvirtina, kad vien indikatorius ne visada išsprendžia problemą, nes realiomis sąlygomis jis gali būti nepastebimas, o situacijos dinamiškos. HateAid siūlo, kad tokie akiniai būtų lengvai atpažįstami iš tolo, o filmavimui jautriose vietose galiotų aiškūs apribojimai, panašūs į taikomus automobilio vaizdo registratoriams ar kūno kameroms.

    Diskusiją stiprina ir tai, kad Europos privatumo priežiūros institucijos yra užsakiusios ataskaitą apie išmaniuosius akinius, kuri turėtų būti baigta šią vasarą. Jos išvados gali tapti svarbiu pagrindu tam, kaip Europoje bus reguliuojami dėvimi įrašymo įrenginiai ir kokių papildomų reikalavimų sulauks gamintojai.