CP v2

Tag: Vokietija

  • Europoje sprogo itin turtingųjų skaičius: Vokietija pirmauja, bet rekordai – Lenkijoje ir Turkijoje

    Europoje sprogo itin turtingųjų skaičius: Vokietija pirmauja, bet rekordai – Lenkijoje ir Turkijoje

    Europoje sparčiai daugėja žmonių, kurių grynasis turtas viršija 25,7 mln. eurų. Naujausia „Knight Frank“ Wealth Report 2026 apžvalga rodo, kad per pastaruosius penkerius metus itin turtingųjų gretos žemyne išaugo 26 proc., o tai reiškia dar 37 428 naujus šio klubo narius.

    Pasauliniu mastu tokių asmenų yra daugiau kaip 710 000, o beveik ketvirtadalis, 25,8 proc., gyvena Europoje. Ataskaitoje nurodoma, kad 2021 metais Europoje buvo 146 525 itin turtingi asmenys, o 2026 metais jų skaičius pasiekė 183 953.

    Vokietija dominuoja pagal skaičių

    Daugiausia itin turtingų žmonių Europoje sutelkta Vokietijoje – 38 215. Antroje vietoje rikiuojasi Jungtinė Karalystė su 27 876, trečioje – Prancūzija su 21 528, o daugiau nei 20 000 ribą peržengia tik šios trys valstybės.

    Toliau sąraše – Šveicarija su 17 692 ir Italija su 15 433. Ispanijoje skaičiuojama 9 186 itin turtingi asmenys, Švedijoje – 6 845, Nyderlanduose – 5 077, o Lenkijoje – 3 017.

    Pagal absoliutų prieaugį per 2021–2026 metų laikotarpį vėl pirmauja Vokietija, pridėjusi 9 273 naujus itin turtingus gyventojus. Pastebimai augo ir Šveicarijos, Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės rodikliai, o keturženklį prieaugį fiksavo Italija, Ispanija, Turkija ir Lenkija.

    Kur augimas didžiausias procentais?

    Tačiau procentinis šuolis ryškiausias ne didžiausiose ekonomikose. Ataskaitoje teigiama, kad Lenkijoje itin turtingųjų skaičius per penkerius metus šoktelėjo 109 proc., Turkijoje – 94 proc., Rumunijoje – 93 proc., o Graikijoje, Čekijoje ir Portugalijoje augimas siekė bent 50 proc.

    Toks vaizdas dažnai susijęs su žemesne pradine baze: kai itin turtingųjų iš pradžių buvo mažiau, net ir santykinai nedidelis naujų narių skaičius procentais atrodo įspūdingai. Vis dėlto tai signalizuoja ir apie spartesnį kapitalo kaupimą, verslų brendimą bei augančią investicijų grąžą dalyje regiono rinkų.

    „Europa taip pat išsiskiria: Švedija, Rumunija ir Graikija fiksuoja tvirtą augimą. Turto žemėlapis plečiasi geografiškai, net jei jis toliau koncentruojasi keliuose pasaulio centruose“, – teigiama ataskaitoje.

    Turtas tampa vis mobilesnis

    „Knight Frank“ tyrėjai atkreipia dėmesį, kad didėjant mokesčių ir reguliavimo spaudimui, turtingi asmenys vis dažniau planuoja gyvenimą per kelias jurisdikcijas. Praktikoje tai reiškia ne tik nekilnojamojo turto ar investicijų diversifikavimą, bet ir aktyvesnį šeimos biurų vaidmenį valdant mokesčių, gyvenimo būdo ir politines rizikas.

    Pasauliniame kontekste Jungtinės Valstijos išlieka aiški lyderė pagal itin turtingųjų skaičių – jų ten 387 422. Vis dėlto ataskaita pabrėžia, kad stiprėja ir kitos kryptys, ypač sparčiau bręstančios ekonomikos, kurios keičia globalų turto pasiskirstymo žemėlapį.

  • Neįprastai ankstyvi miškų gaisrai Europoje: Vokietija ir Čekija kovoja su sausra ir vėju

    Vokietijoje ir Čekijoje šiemet miškų gaisrų sezonas prasidėjo neįprastai anksti, nors tokio masto situacijos dažniau būdingos liepai. Gelbėtojai sieja didžiausią riziką su ilgiau užsitęsusia sausra, karščiu ir vėju, kurie ugniai leidžia greitai plisti bei apsunkina gesinimą.

    Brandenburgo žemėje, prie Juterbogo, gaisras kilo buvusio karinio poligono teritorijoje ir per trumpą laiką išplito. Vietos valdžios vertinimu, vienu metu ugnis buvo apėmusi apie 113 hektarų, o situaciją komplikavo galimas nesprogusių šaudmenų pavojus, dėl kurio dalis gesinimo darbų buvo ribojami.

    „Šioje teritorijoje kai kurie darbai buvo pernelyg pavojingi, nes žemė gali būti užteršta sprogmenimis“, – teigė Brandenburgo gamtinių teritorijų fondo atstovė.

    Gelbėtojai skelbė, kad gaisrą pavyko lokalizuoti ir šiuo metu nebesitikima spartaus ugnies plitimo, tačiau tęsiamas smilkstančių židinių stebėjimas. Meteorologų prognozės dėl kritulių vertinamos kaip svarbus veiksnys, galintis greitai sumažinti gaisringumą, jei lietus bus intensyvesnis.

    Čekijoje ugnis fiksuota šalia Bohemijos Šveicarijos nacionalinio parko, netoli sienos su Saksonija. Nors gaisras ne visur plečiasi, jis dar nebuvo pilnai suvaldytas, o darbą itin apsunkina sudėtingas reljefas, vėjo gūsiai ir sausa augmenija.

    Į gesinimą įtrauktos gausios pajėgos: dirbo daugiau kaip 400 ugniagesių, talkino policija, kariuomenės ir gelbėjimo tarnybos, naudojami sraigtasparniai vandeniui iš oro. Skelbiama, kad gaisro plotas siekė kiek mažiau nei vieną kvadratinį kilometrą, o dalis aviacijos pastiprinimo buvo laukiama iš kaimyninių šalių.

    Bavarijoje židiniai nustatyti Chimgau Alpėse, ant stačių ir sunkiai pasiekiamų šlaitų. Dėl rizikos ugniagesiams aktyvus gesinimas kai kuriose vietose vertinamas atsargiai, daugiau dėmesio skiriant perimetro kontrolei, stebėjimui ir žvalgybai iš oro.

    Vokietijoje sausros stebėsenos sistemos tuo pat metu fiksuoja kritiškai išsausėjusius dirvožemius. Klimato specialistai atkreipia dėmesį, kad didžiausią įtampą kelia ilgas kritulių trūkumas kartu su smėlingomis dirvomis, todėl tokie regionai kaip Brandenburgas tradiciškai išlieka vieni rizikingiausių miškų gaisrų požiūriu.

    Ekspertai pabrėžia, kad net ir trumpalaikės liūtys gali greitai sumažinti gaisrų pavojų, tačiau tvari situacijos stabilizacija priklauso nuo to, ar krituliai bus pakankami ir ar nesugrįš vėjuotos, sausos dienos. Dėl klimato kaitos Europoje vis dažniau stebimos ilgesnės sausros ir karščio bangos, todėl ankstyvi gaisrai tampa vis labiau tikėtinu scenarijumi.

  • Iš Vokietijos ateina laiškai ir lenkams: mokesčių inspekcija prašo grąžinti energetinį priedą

    Vokietijoje dirbantys ar anksčiau dirbę Lenkijos piliečiai pastaruoju metu praneša gaunantys oficialius raštus iš mokesčių administratoriaus. Juose raginama grąžinti 2022 metais išmokėtą vienkartinį energetinį priedą, kuris buvo skirtas sušvelninti staigiai išaugusių energijos kainų poveikį.

    Ši išmoka buvo įvesta po Rusijos plataus masto karo Ukrainoje pradžios, kai Europos valstybės skubiai ėmėsi kompensacinių priemonių gyventojams ir darbuotojams. Vokietijos atveju vienkartinė suma siekė 300 eurų, o ją gavo ir dalis užsieniečių, tarp jų ir daug lenkų.

    Kodėl prašoma grąžinti pinigus?

    Vokietijos mokesčių institucijos, tikrindamos ankstesnes išmokas, vertina, ar visi gavėjai atitiko nustatytas sąlygas. Esminis kriterijus buvo vadinamoji neribota mokestinė prievolė Vokietijoje, kuri paprastai siejama su nuolatine gyvenamąja vieta ar įprastine gyvenamąja vieta šalyje.

    Praktikoje dalis išmokų buvo pervesta automatizuotai per darbdavius, todėl ne visais atvejais buvo detaliai patikrinta, ar darbuotojas iš tiesų atitiko gyvenamosios vietos ir apmokestinimo kriterijus. Vėlesni darbo užmokesčio ir mokesčių patikrinimai atskleidė situacijų, kai priedas galėjo būti išmokėtas ir tiems, kurie realiai gyveno kitur.

    Kas atsakingas: darbdavys ar darbuotojas?

    Iš pradžių kai kuriais atvejais pretenzijos buvo nukreipiamos darbdaviams, kaip išmokų pervedimo grandies dalyviams. Tačiau teismų praktika Vokietijoje pastaraisiais metais iš esmės sustiprino principą, kad darbdavys gali remtis formaliais teisės akto reikalavimais ir neprivalo kiekvienu atveju atlikti išsamios darbuotojo teisės į išmoką patikros.

    Dėl to mokesčių administratoriaus reikalavimai vis dažniau adresuojami tiesiogiai gavėjams. Kitaip tariant, jei nustatoma, kad žmogus neturėjo teisės į priedą, jis gali būti raginamas grąžinti visą 300 eurų sumą.

    Ką daryti gavus raštą?

    Tokie laiškai paprastai reiškia, kad institucija jau turi duomenų, keliančių abejonių dėl teisės į išmoką, tačiau kiekviena situacija gali skirtis. Reikšmingos detalės yra gyvenamosios vietos statusas tuo laikotarpiu, darbo santykių pobūdis, mokesčių rezidavimo aplinkybės ir tai, kaip konkrečiai buvo išmokėtas priedas.

    Gyvenantiems už Vokietijos ribų svarbu įvertinti terminus, nurodytus rašte, ir pateikti prašomus paaiškinimus ar dokumentus, jei institucija jų reikalauja. Jei kyla abejonių, praktikoje dažnai prireikia mokesčių konsultanto pagalbos, nes sprendimas priklauso nuo Vokietijos mokesčių teisės taikymo konkrečiai situacijai.

  • Trumpo sprendimas mažinti JAV karių skaičių Vokietijoje nustebino NATO: trūksta detalių

    Trumpo sprendimas mažinti JAV karių skaičių Vokietijoje nustebino NATO: trūksta detalių

    Netikėtas pranešimas Vašingtone

    Aukšti NATO pareigūnai, kaip teigiama, iš anksto nebuvo informuoti apie JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą per artimiausius 6–12 mėnesių iš Vokietijos išvesti apie 5 000 karių. Apie tai paskelbus Pentagonui, sąjungininkų sostinėse kilo klausimų, kaip praktiškai bus įgyvendintas toks žingsnis.

    Pasak su situacija susipažinusių šaltinių, trūksta atsakymų, ar kalbama apie rotacinius pajėgumus, kurie nebebus papildomi, ar apie konkrečius dalinius ir jų techniką. Neaiškumai apsunkina planavimą, nes JAV karių buvimas Vokietijoje yra svarbi NATO atgrasymo ir greito pastiprinimo grandis Europoje.

    Kas neaišku dėl pajėgų išvedimo?

    Didžiausias klausimas NATO planuotojams yra logistika ir struktūra: iš kurių bazų būtų traukiamasi, kokie vienetai būtų paliesti ir ar tai paveiktų oro pajėgumus, žvalgybą bei vadovavimo infrastruktūrą. Taip pat nėra aišku, ar numatomas mažinimas apsiribos paskelbtais 5 000 karių, ar bus tęsiamas.

    Buvęs JAV ambasadorius NATO Ivo Daalderis atkreipė dėmesį, kad be detalios informacijos neįmanoma įvertinti realaus poveikio.

    „Mes nežinome, kas tai per pajėgos: ar tai brigados branduolys, ar oro eskadrilė“, – sakė Ivo Daalderis.

    Kitas su procesu susijęs šaltinis teigė, kad pateiktas skaičius kol kas labiau primena politinį pareiškimą nei karinės strategijos planą.

    „Detalių nėra todėl, kad tas skaičius tiesiog buvo sugalvotas“, – sakė šaltinis.

    Kontekstas: įtampa su Berlynu ir spaudimas Europai

    Šis sprendimas paskelbtas tuo metu, kai Vašingtono ir Berlyno santykiuose tvyro įtampa. NATO pareigūnai taip pat sieja pranešimo laiką su viešais Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo komentarais, kuriuose jis kritikavo JAV veiksmus Irano kare ir Vašingtono strategiją.

    Šaltinių vertinimu, NATO sąjungininkai tikėjosi, kad bet kokie sprendimai, tiesiogiai keičiantys pajėgų laikyseną Europoje, bus derinami iš anksto, kad būtų išvengta spragų atgrasymo sistemoje. NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte atstovė Allison Hart pareiškė, kad Aljansas dirba su JAV siekdamas suprasti detales ir kad tai dar kartą pabrėžia Europos pareigą daugiau investuoti į gynybą.

    Kariniai planuotojai viešai stengiasi raminti, kad vien 5 000 karių sumažinimas nebūtinai iš esmės pakeistų Europos saugumo architektūrą, nes šiuolaikinis karas vis labiau remiasi technologijomis, oro gynyba, tolimojo nuotolio priemonėmis ir greitu pastiprinimu. Vis dėlto net ir ribotas pokytis gali turėti reikšmės, jei mažinimas palies kritinius pajėgumus arba bus įgyvendintas staiga.

    JAV pajėgos Vokietijoje yra dislokuotos nuo Šaltojo karo laikų, o aktyviosios tarnybos karių skaičius ten viršija 36 000. Ši infrastruktūra vertinama ne tik kaip Europos gynybos elementas, bet ir kaip JAV galios projekcijos taškas, leidžiantis greičiau veikti platesniuose regionuose.

    I. Daalderis įspėjo, kad bandymas „nubausti“ sąjungininkus gali atsisukti prieš pačius JAV interesus.

    „Jis mano, kad gali bausti sąjungininkus išvesdamas karius, bet taip kenkia Amerikos interesams“, – sakė Ivo Daalderis.

  • Tuskas apie JAV karių išvedimą iš Vokietijos: kol kas nėra ženklų, kad jie bus perkelti į NATO rytinį flangą

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad šiuo metu nėra signalų, jog JAV kariai, kuriuos planuojama išvesti iš Vokietijos, būtų perkelti į NATO rytinį flangą. Jo teigimu, tokios informacijos Varšuva kol kas nėra gavusi.

    Apie galimą JAV pajėgų mažinimą Vokietijoje viešai pranešta po to, kai Pentagonas patvirtino sprendimą iš Vokietijos išvesti apie 5 000 JAV karių. Pasak JAV pareigūnų, procesas turėtų būti užbaigtas per artimiausius 6–12 mėnesių.

    „Neturime tokių signalų“, – sakė Donaldas Tuskas, atsakydamas į žurnalistų klausimus, ar iš Vokietijos išvedami kariai galėtų būti perkelti ne į JAV, o į NATO rytinį flangą.

    Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pabrėžė, kad JAV karinis buvimas Europoje yra svarbus tiek pačiai Europai, tiek Jungtinėms Valstijoms. Berlynas ilgą laiką buvo vienas pagrindinių JAV pajėgų atramos taškų Europoje, užtikrinantis logistiką ir greitą reagavimą į krizes.

    Rytinio flango šalys, įskaitant Lenkiją ir Baltijos valstybes, po Rusijos karo prieš Ukrainą nuosekliai siekia didesnio ir labiau nuspėjamo NATO sąjungininkų buvimo regione. Vis dėlto tokie pokyčiai paprastai derinami NATO formatu, įvertinus karinius poreikius, infrastruktūrą ir ilgalaikį pajėgų finansavimą.

    JAV karių buvimas Lenkijoje pastaraisiais metais augo, tačiau daugeliu atvejų jis išlieka rotacinis. Šalies teritorijoje veikia sąjungininkų vadavietės ir logistikos mazgai, o daliniai dislokuojami keliuose miestuose, priklausomai nuo pratybų ir operacinių poreikių.

    NATO rytinio flango gynyba šiuo metu grindžiama keliomis kryptimis: oro gynybos stiprinimu, priešakinio dislokavimo pajėgomis, nuolatiniu pratybų ciklu ir spartesniu pastiprinimo atvykimu krizės atveju. Dėl to bet koks didesnis JAV karių perdislokavimas iš Vokietijos į rytus būtų vertinamas ne tik kaip politinis signalas, bet ir kaip praktinis pajėgumų perskirstymas, turintis įtakos visai Aljanso planavimo architektūrai.

  • JAV planuoja atitraukti apie 5 000 karių iš Vokietijos: Berlynas ragina Europą prisiimti daugiau atsakomybės

    Jungtinės Valstijos planuoja perkelti dalį savo karių iš Vokietijos, o šis sprendimas Berlyne sutiktas kaip aiškus signalas, kad Europa turi sparčiau stiprinti savarankiškus gynybos pajėgumus. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pabrėžė, kad JAV karinis buvimas Europoje išlieka svarbus abiem pusėms.

    Pasak ministro, amerikiečių pajėgos Vokietijoje yra ne tik regiono saugumo, bet ir JAV strateginių interesų dalis, nes per Vokietijos infrastruktūrą vykdomos NATO operacijos bei parama sąjungininkams. Jis pažymėjo, kad sprendimas dėl dalies kontingento mažinimo buvo numanomas, todėl būtina iš anksto koordinuoti tolesnius žingsnius su partneriais.

    Berlyno žinutė: daugiau atsakomybės Europai

    Vokietijos gynybos ministerija akcentuoja, kad glaudus darbas su JAV tęsiasi svarbiausiose bazėse ir logistikos centruose, kurie naudojami atgrasymui ir sąjungininkų operaciniam suderinamumui. Berlynas siekia, kad NATO išlaikytų transatlantinį stuburą, bet europinė gynybos dalis taptų tvirtesnė.

    „Europos saugumą pirmiausia turime užtikrinti patys, kartu išsaugodami tvirtą ryšį su JAV“, – sakė Borisas Pistorius.

    Ministras taip pat nurodė, kad Vokietija didina Bundesvero pajėgumus, greitina ginkluotės ir technikos įsigijimus bei plečia infrastruktūrą. Jo teigimu, artimiausiu metu sprendimai bus derinami su artimiausiais partneriais Europoje, kad reagavimas į pokyčius būtų koordinuotas.

    Kiek karių gali būti perkelta?

    Pentagono atstovai paskelbė, kad planuojama iš Vokietijos atitraukti maždaug 5 000 JAV karių. Operaciją numatoma užbaigti per 6–12 mėnesių, o tai reiškia, kad pokyčiai gali būti įgyvendinti gana greitai, priklausomai nuo logistikos ir dislokavimo sprendimų.

    Šiuo metu Vokietijoje dislokuota apie 36 500 JAV karių, todėl planuojamas mažinimas būtų reikšmingas, bet ne esminis visos JAV karinės laikysenos Europoje pokytis. Vis dėlto Vokietijai tai jautrus klausimas, nes šalyje esantys objektai yra svarbūs ne tik nacionaliniam, bet ir viso NATO regiono mobilumui.

    Kas toliau: grįžimas į JAV ar Indo ir Ramiojo vandenyno kryptis

    Viešojoje erdvėje aptariama, kad dalis iš Europos atlaisvinamų pajėgumų galėtų būti grąžinta į JAV bazes, o vėliau perdislokuota į kitas kryptis. Dažniausiai minima Indo ir Ramiojo vandenyno regiono kryptis, kur pastaraisiais metais auga JAV dėmesys ir resursų poreikis.

    Toks scenarijus Europai reikštų didesnį spaudimą greičiau užpildyti galimas spragas, ypač oro gynybos, logistikos, amunicijos atsargų ir greitojo reagavimo srityse. Berlynas šį momentą išnaudoja kaip argumentą spartinti europinės gynybos stiprinimą ir glaudesnį koordinavimą tarp pagrindinių partnerių.

  • Trumpas žada 25 proc. muitus ES automobiliams: Vokietijos pramonė perspėja apie kainų šuolį

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad artimiausią savaitę ketina didinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems lengviesiems ir krovininiams automobiliams iki 25 proc. Apie tai jis paskelbė socialiniame tinkle „Truth Social“, kritikuodamas ES prekybos politiką.

    Į šią žinią sureagavo Vokietijos automobilių pramonės asociacija VDA, pabrėžusi, kad papildomi muitai smogtų ne vien Europos gamintojams. Pasak VDA vadovės Hildegardos Mueller, didžiausią kainą galiausiai gali pajusti ir JAV rinka, įskaitant vartotojus.

    VDA: pasekmės jaustųsi abipus Atlanto

    VDA primena, kad tai ne pirmas kartas, kai pramonė įspėja dėl eskaluojamų prekybos ribojimų. Asociacijos vertinimu, didesni muitai didintų automobilių kainas, trikdytų tiekimo grandines ir mažintų investicijų stabilumą.

    „Papildomų muitų sąnaudos būtų milžiniškos Vokietijos ir Europos pramonei, ypač kai ir taip gyvename sudėtingu laikotarpiu“, – sakė Hildegarda Mueller.

    Ką reiškia 25 proc. tarifas?

    Trumpas nurodė, kad naujas tarifas būtų taikomas į JAV įvežamiems ES lengviesiems ir krovininiams automobiliams, o galutinis dydis siektų 25 proc. Vis dėlto jis nepatikslino, kokiomis konkrečiomis nuostatomis ar prekybos susitarimo dalimis grindžia šį sprendimą.

    Remiantis viešai skelbta informacija, šiuo metu taikomi muitai siekia 10 proc. ir galioja iki liepos mėnesio. JAV pareigūnų komentaruose taip pat minėta, kad po atskirų tyrimų dėl galimai nesąžiningų prekybos praktikų muitai galėtų būti peržiūrėti ir didinami.

    Kodėl tai svarbu Europai ir JAV?

    Automobilių pramonė yra viena didžiausių transatlantinės prekybos sričių, todėl net ir keliolikos procentų pokyčiai tarifuose gali greitai atsispindėti kainodaroje. Pramonės atstovai paprastai pabrėžia, kad muitai veikia ne tik galutinį automobilio pirkėją, bet ir atsarginių dalių, logistikos bei gamybos planavimo kaštus.

    VDA teigimu, muitų didinimas gali išprovokuoti atsakomąsias priemones ir dar labiau padidinti neapibrėžtumą sektoriuje, kuris jau susiduria su lėtesne paklausa, technologine transformacija ir griežtėjančiais reguliavimo reikalavimais.

  • Lenkija sparčiai artėja prie Prancūzijos: gali tapti ketvirta pagal prekybą Vokietijai

    Lenkija pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių Vokietijos ekonominių partnerių, o 2024 metais jos vaidmuo dar labiau sustiprėjo. Vokietijos žiniasklaida ir prekybos statistika rodo, kad Lenkija pagal prekybos apimtis sparčiai artėja prie Prancūzijos ir gali pakilti į ketvirtą vietą.

    Vienas ryškiausių pokyčių fiksuotas 2024 metų rudenį, kai Lenkija aplenkė Kiniją kaip vokiškų prekių pirkėja. Tai nereiškia, kad Kinija apskritai dingo iš Vokietijos prekybos viršūnės, tačiau tendencija parodė, jog Europos viduje didėja paklausa ir persitvarko tiekimo grandinės.

    Skaičiai rodo spartų priartėjimą

    Vertinant bendrą dvišalę prekybą, 2024 metais Vokietijos ir Lenkijos prekių apyvarta siekė apie 171 mlrd. eurų, o tai leido Lenkijai įsitvirtinti tarp penkių svarbiausių partnerių. Nuo Prancūzijos ją skyrė palyginti nedidelis atstumas, todėl net nedideli augimo tempų skirtumai gali pakeisti rikiuotę.

    Vokietijos užsienio prekybos duomenis apibendrinančios institucijos skelbė, kad Prancūzijos ir Vokietijos prekybos apyvarta siekė apie 185 mlrd. eurų, o Lenkijos ir Vokietijos apie 180,2 mlrd. eurų. Toks skirtumas reiškia, kad kelių milijardų eurų pokytis per metus gali būti lemiamas.

    Kodėl Vokietijai svarbi būtent Lenkija?

    Ekspertai šį pokytį sieja su keliais veiksniais: geografinis artumas, gerai išvystyta transporto ir logistikos infrastruktūra bei gilėjanti pramonės integracija. Lenkija tapo svarbia automobilių komponentų, buitinės technikos, baldų, metalo ir chemijos pramonės tiekimo grandinių dalimi, o tai ypač aktualu Vokietijos gamintojams.

    Ne mažiau svarbi ir investicijų kryptis: per du dešimtmečius po įstojimo į Europos Sąjungą Lenkija tapo didele gamybos baze ir augančia vartojimo rinka. 2004 metais Lenkija dar nepateko į dešimt svarbiausių Vokietijos prekybos partnerių, tačiau vėliau nuosekliai kilo į viršų.

    Prancūzijos lėtesnis augimas keičia balansą

    Prognozės, kad Lenkija gali aplenkti Prancūziją, dažniausiai remiasi skirtingais ekonomikos augimo tempais. Jei Prancūzijos ekonomika augs lėčiau, o pramonės ir vartojimo dinamika išliks silpnesnė, Vokietijos įmonėms Lenkijos rinka gali tapti dar reikšmingesnė tiek eksporto, tiek gamybos grandinių požiūriu.

    „Per artimiausią laiką Lenkija turi realią galimybę pakilti aukščiau, nes skirtumas su Prancūzija yra nedidelis, o ekonomikos dinamika palankesnė Varšuvai“, – sakė Vokietijos ekonominių ryšių su Rytų Europa ekspertas Philippas Haussmannas.

  • Vokietijos mokesčių inspekcija siunčia laiškus lenkams: prašo grąžinti 300 eurų energijos priedą

    Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais Vokietija, kaip ir kitos Europos šalys, įvedė priemones gyventojams ir darbuotojams paremti, kai staigiai brango energija. Viena jų buvo vienkartinis 300 eurų energijos priedas, kurį gavo ir dalis Vokietijoje dirbusių lenkų.

    Praėjus keleriems metams Vokietijos mokesčių inspekcija (Finanzamt) pradėjo tikslinti, ar išmokos buvo skirtos teisėtai. Dalis žmonių dabar gauna laiškus, kuriuose nurodoma, kad priedas galėjo būti išmokėtas nepagrįstai, todėl prašoma jį grąžinti.

    Kas turėjo teisę į priedą?

    Kaip rašo Lenkijos žiniasklaida, teisė į 300 eurų išmoką buvo siejama su mokestiniu statusu Vokietijoje. Esminis kriterijus daugeliu atvejų buvo neribota mokestinė prievolė, kuri paprastai taikoma asmenims, nuolat gyvenantiems Vokietijoje arba joje turintiems pagrindinę gyvenamąją vietą.

    Praktikoje dalis darbdavių, per kuriuos priedas buvo išmokamas, ne visada galėjo ar spėjo detaliai patikrinti darbuotojų aplinkybes. Vėliau, atliekant su darbo užmokesčiu susijusius mokesčių patikrinimus, iškilo atvejų, kai, mokesčių administratoriaus vertinimu, išmokos gavėjai neatitiko visų reikalavimų.

    Kodėl atsakomybė tenka darbuotojui?

    Iš pradžių dalis reikalavimų dėl neteisingai išmokėtų sumų buvo adresuojama darbdaviams. Tačiau teismo sprendimas Miunsteryje, apie kurį praneša žiniasklaida, pakeitė praktiką: pripažinta, kad darbdavys gali remtis įstatyme nustatyta formalia tvarka ir neprivalo kiekvienu atveju giliai tikrinti darbuotojo teisės į priedą.

    Dėl to atsakomybė dažniau perkeliama pačiam išmoką gavusiam asmeniui. Tai reiškia, kad tie, kurie gavo 300 eurų priedą, bet, mokesčių administratoriaus vertinimu, tuo metu neturėjo reikiamo mokestinio statuso ar gyvenamosios vietos Vokietijoje, gali būti įpareigoti grąžinti visą sumą.

    Ką daryti gavus laišką?

    Gavus pranešimą iš Finanzamt, svarbu neignoruoti termino ir patikrinti, kokiu pagrindu prašoma grąžinti išmoką. Paprastai laiške nurodoma, kokių dokumentų ar paaiškinimų prašoma, ir kokia tvarka galima pateikti atsakymą arba skundą.

    Jei žmogus iš tiesų atitiko sąlygas, dažnai pakanka pateikti tai pagrindžiančią informaciją apie gyvenamąją vietą, registraciją ar mokestinį statusą atitinkamu laikotarpiu. Jei sąlygų nebuvo, gali tekti derinti grąžinimo tvarką pagal Vokietijos mokesčių administratoriaus nurodymus.

  • Nyderlanduose siaučia miškų gaisrai: Prancūzija ir Vokietija atsiuntė ugniagesius, aiškinamasi priežastis

    Nyderlanduose siaučia miškų gaisrai: Prancūzija ir Vokietija atsiuntė ugniagesius, aiškinamasi priežastis

    Nyderlanduose keliose vietovėse įsiplieskus miškų ir krūmynų gaisrams, šaliai prireikė tarptautinės pagalbos. Į pagalbą penktadienį atvyko ugniagesių pajėgos iš Prancūzijos ir Vokietijos, mobilizuotos per Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą.

    Nyderlandų tarnybos nurodė, kad dalis gaisrų židinių kilo šalies pietuose, teritorijose, kurios naudojamos kariniams mokymams. Tarp jų minima ir artilerijos poligono zona, todėl paraleliai su gesinimu pradėtas aiškintis galimas ryšys tarp vykdytos veiklos ir gaisrų kilmės.

    Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent Nuñez pranešė, kad šalis į Nyderlandus išsiuntė 41 civilinės saugos pareigūną ir 10 transporto priemonių. Papildomos pajėgos į regioną atvyko siekiant sustiprinti vietos ugniagesių darbą ir užtikrinti greitesnį židinių suvaldymą.

    Iš Vokietijos, Bono ugniagesių tarnybos duomenimis, į Nyderlandus buvo nusiųsti 67 ugniagesiai, 21 transporto priemonė ir trys priekabos. Tokie skaičiai rodo, kad situacija vertinama kaip didelės apimties incidentas, kai vietiniams resursams reikia pastiprinimo iš kaimyninių valstybių.

    Nyderlandų kariuomenės atstovas majoras Mike Hofman patvirtino, kad gaisrų pradžios metu mokymų teritorijos buvo naudojamos. Pasak jo, vyksta tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti, ar karinės operacijos galėjo turėti įtakos gaisrų kilimui.

    „Tiriame, ar yra ryšys tarp karinės veiklos ir gaisrų kilmės“, – sakė majoras Mike Hofman.

    Nyderlandų ginkluotųjų pajėgų vadas ketvirtadienį teigė, kad dėl šalį alinamos sausros mokymų teritorijose taikomos papildomos atsargumo priemonės. Vis dėlto pabrėžta, kad vykdomos pratybos kol kas nebus stabdomos, o rizikos valdymas bus griežtinamas atsižvelgiant į meteorologines sąlygas.

    Gaisrų gesinimas ir tarptautinių pajėgų įtraukimas vyksta per ES civilinės saugos mechanizmą, kuris skirtas greitai koordinuoti valstybių pagalbą, kai nacionaliniai pajėgumai patiria didelį krūvį. Tokiais atvejais šalys gali operatyviai dalintis technika, specialistais ir logistika, ypač kai gaisrų plitimą skatina sausra bei vėjas.