Tag: Volkswagen

  • „Scout“ pradėjo gaminti bandomuosius pikapus JAV: prekybos teks laukti iki 2028-ųjų

    „Scout“ pradėjo gaminti bandomuosius pikapus JAV: prekybos teks laukti iki 2028-ųjų

    „Scout“ paskelbė, kad naujoji gamykla Pietų Karolinoje jau pradėjo gaminti pirmuosius automobilius – tačiau tai dar ne serijiniai modeliai ir jie nepateks į prekybą.

    Kaip rašo „InsideEVs“, gamykloje surenkami vadinamieji validaciniai (bandomieji) automobiliai, skirti bandymams realiomis sąlygomis ir gamybos proceso „nušlifavimui“ prieš startuojant tikrajai serijinei gamybai.

    Šiame etape tokie automobiliai naudojami tikrinti konstrukcinius sprendimus, tobulinti galutinį dizainą ir įvertinti, kaip praktikoje veikia pasirinkti techniniai sprendimai. Kitaip tariant, tai būtinas žingsnis, kad vėliau rinkai būtų pristatyti parduodami modeliai.

    Bendrovė yra nurodžiusi, kad serijinių, pirkėjams skirtų automobilių gamyba turėtų prasidėti kitais metais, o pirmieji pristatymai planuojami 2028 modelio metais.

    Kas gaminama dabar ir kodėl tai svarbu

    Pradėta validacinių automobilių gamyba signalizuoja, kad projektas pereina iš pažadų į praktinę stadiją: inžinieriai ir gamybininkai gali tikrinti, kaip automobilis elgiasi bandymuose, o tuo pačiu – kaip efektyviai veikia surinkimo procesas.

    Tai aktualu ir platesniame kontekste: elektrinių automobilių rinkoje pastaraisiais metais netrūko atidėjimų ar net atšauktų projektų, todėl viešas žingsnis į priekį tampa ir įsipareigojimo ženklu.

    Daugiau dėmesio – „Harvester“ versijoms

    „Scout“ taip pat pripažįsta, kad pirkėjų rezervacijose didesnio dėmesio sulaukė „Harvester“ – elektriniai modeliai su papildomu nuotolį didinančiu sprendimu (EREV). Dėl to, pasak bendrovės, pirmasis turėtų startuoti nuotolį didinantis „Traveler“ SUV.

    Vėliau planuojama pristatyti „Terra“ pikapą ir visiškai elektrines versijas. Tokia seka rodo, kad gamintojas, kaip ir dalis rinkos, atsargiau vertina grynai elektrinių pikapų paklausą.

    Rinka keičiasi, bet iššūkių lieka

    Straipsnyje atkreipiamas dėmesys, kad EREV segmentas dar nėra iki galo išbandytas: kai kurių konkurentų projektai vėlavo, o galutinę sėkmę lems ir kainodara. Kol nėra detalių kainų, sunku įvertinti, kiek plati bus tokių automobilių auditorija.

    Vis dėlto „Scout“ turi svarbų užnugarį: prekės ženklą remia „Volkswagen“, o bendrovė tikisi pasinaudoti ir partnerystės su „Rivian“ teikiamais pranašumais, ypač programinės įrangos bei gamybos kaštų srityse.

    Nors naujo prekės ženklo paleidimas automobilių rinkoje retai būna lengvas, validacinių automobilių gamyba rodo, kad „Scout“ priartėjo prie finišo tiesiosios – tik pirkėjams dar teks palaukti.

  • Vokietija priešinasi ES muitams kiniškiems elektromobiliams: baiminasi Kinijos atsako

    Vokietija priešinasi ES muitams kiniškiems elektromobiliams: baiminasi Kinijos atsako

    Vokietija bando sustabdyti arba bent sušvelninti Europos Sąjungos planuojamus muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, kurie, kaip skelbiama, turėtų įsigalioti liepos 4 dieną.

    ES yra pranešusi, kad muitai Kinijos elektromobilių gamintojams galėtų siekti iki 38,1 proc. Sprendimas svarstomas po Europos Komisijos tyrimo, pradėto kilus įtarimams dėl reikšmingų Kinijos valstybės subsidijų, leidžiančių automobilius Europoje parduoti mažesnėmis kainomis.

    Numatoma, kad priemonės labiausiai paliestų tokius gamintojus kaip BYD, „Geely“ ir SAIC Motor. Kartu tai didina riziką, kad ginčas peraugs į platesnį prekybos konfliktą tarp ES ir Kinijos.

    Kinija jau signalizavo apie galimą atsaką – užsiminta apie muitus ES pagamintiems automobiliams su dideliais varikliais, o tai ypač skaudžiai atsilieptų Vokietijos prabangos segmentui, kuriame stiprios tokios įmonės kaip BMW, „Mercedes-Benz“ ar „Porsche“.

    Kas Vokietijai kelia didžiausią riziką

    Vokietijos kancleris Olafas Scholzas viešai akcentavo, kad muitai gali turėti ilgalaikių pasekmių, įskaitant poveikį darbo vietoms pačioje Vokietijoje.

    Associated Press cituojamame pareiškime O. Scholzas pabrėžė, kad izoliacija ir neteisėtos muitų kliūtys galiausiai tik viską pabrangina ir daro visus skurdesnius. Jis taip pat akcentavo, kad Vokietija nenori užverti rinkų užsienio bendrovėms, nes tokio pat elgesio nenorėtų ir savo įmonėms.

    Vokietijos automobilių gamintojams papildomą pažeidžiamumą kuria tai, kad jie turi didelius gamybos pajėgumus Kinijoje. Jie taip pat yra pasinaudoję vietinėmis lengvatomis – pavyzdžiui, subsidijomis ir grantais, pigesne žeme ar palankesniu reguliavimu.

    Jei prasidėtų atsakomieji muitai, šie pranašumai galėtų būti sumažinti arba panaikinti. Be to, nemaža dalis dabartinių Vokietijos gamintojų pardavimų tenka būtent Kinijos rinkai, todėl prekybos karas grėstų ir tiesioginiu pajamų kritimu.

    Argumentas vartotojams: be kiniškų EV Europa gali strigti

    Straipsnyje pažymima, kad Europos vartotojai vis dažniau renkasi kiniškus elektromobilius dėl jų prieinamesnės kainos ir papildomų paskatų, pavyzdžiui, siūlomo nemokamo įkrovimo tam tikram laikotarpiui ar papildomos įrangos.

    Augant pragyvenimo kainoms, daliai pirkėjų europietiški elektromobiliai tapo sunkiau įperkami, todėl kiniški modeliai kai kam atrodo vienas iš realistiškiausių būdų pereiti prie elektrinio transporto.

    „The Electric Car Scheme“ vadovas Thom Groot teigė, kad Vokietijos bandymus sustabdyti ar švelninti muitus vartotojai turėtų vertinti palankiai. Jo teigimu, Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) duomenys rodo, kad siekiant elektromobilių tikslų Kinijos gamintojų indėlis yra labai reikšmingas.

    Ką apie muitus sako rinkų analitikai

    CMC Markets vyr. rinkų analitikas Jochen Stanzl tikino, kad ES muitai gali atsisukti prieš pačią Europą: iki 38 proc. tarifai, jo vertinimu, yra mažesni nei 100 proc. muitai, kuriuos taiko JAV, bet gali nepakakti apsaugoti Europos gamintojų nuo pigesnės konkurencijos.

    Jis pridūrė, kad tokie tarifai gali net apsunkinti Vokietijos gamintojų konkurenciją su Kinijos varžovais, kai pramonė pereina nuo vidaus degimo variklių prie elektromobilių. Todėl Vokietijos pastangos blokuoti muitus, analitiko teigimu, yra suprantamos – jie gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

    AJ Bell investicijų direktorius Russ Mould taip pat atkreipė dėmesį, kad ES galbūt vertėtų labiau koncentruotis į elektromobilių paklausos skatinimą, ypač kai matyti ženklų, jog rinka kai kuriose vietose lėtėja.

    Jo vertinimu, pirkėjus vis dar stabdo kaina, nuvažiuojamas atstumas, įkrovimo infrastruktūros prieinamumas ir klausimai dėl baterijų panaudojimo, kai automobilis nebereikalingas. Šių problemų sprendimas, anot jo, gali būti racionalesnis kelias nei naujo prekybos karo eskalavimas, ypač ES siekiant iki 2035 metų atsisakyti vidaus degimo variklių.

  • „Volkswagen“ elektromobiliai šluoja rinką, bet pelnas tirpsta: vadovas pripažino, kas vyksta

    „Volkswagen“ elektromobiliai šluoja rinką, bet pelnas tirpsta: vadovas pripažino, kas vyksta

    Elektromobilių pardavimai auga, bet marža mažesnė

    „Volkswagen“ šiuo metu atsidūrė paradoksalioje situacijoje: grupė agresyviai plečia elektromobilių gamą, o pirkėjų susidomėjimas auga, tačiau finansiniai rezultatai patiria spaudimą. Bendrovė viešai pripažįsta, kad vien didesni pardavimai automatiškai nereiškia didesnio pelno.

    Įmonės duomenimis, per pastarąjį ketvirtį visame pasaulyje pristatyta 209 100 elektromobilių, tai yra 19,6 proc. daugiau nei prieš metus. Vis dėlto elektromobilių pelningumas kol kas atsilieka nuo vidaus degimo varikliais varomų modelių, todėl bendra grąža krenta.

    „Mūsų elektromobilių sėkmė rinkoje daro papildomą spaudimą pelnui, nes šiuo metu iš elektromobilių uždirbame mažiau nei iš vidaus degimo variklių automobilių“, – sakė „Volkswagen“ grupės finansų direktorius ir operacijų vadovas Arno Antlitz.

    Kodėl elektromobiliai vis dar kainuoja brangiai

    Pagrindinė priežastis yra ekonomika: elektromobiliai konstrukciškai paprastesni, tačiau jų kūrimas ir gamybos perorientavimas kainuoja brangiai. Didelę savikainos dalį sudaro baterijos, o taip pat programinės įrangos kūrimas, naujos platformos, tiekimo grandinių pertvarka ir gamyklų modernizavimas.

    Pramonėje vyrauja tendencija mažinti kaštus didinant gamybos apimtis, standardizuojant baterijų modulius ir pereinant prie pigesnių chemijų. Kai kurie rinkos lyderiai jau parodė, kad elektromobilius galima gaminti pelningai, tačiau tradiciniams gamintojams šis perėjimas dažnai būna lėtesnis ir brangesnis.

    Nuostolius didino ir kiti veiksniai

    „Volkswagen“ grupė skelbė, kad trečiąjį ketvirtį patyrė 6,6 mlrd. eurų veiklos nuostolių, tai didžiausias toks rodiklis nuo 2015 metais kilusio „Dieselgate“ skandalo. Bendrovė pabrėžė, kad pelną spaudžia ne vien elektromobilių marža, o keli vienu metu susiklostę veiksniai.

    Didžiausiu iššūkiu įvardijama silpstanti pozicija Kinijoje, kur konkurencija itin suintensyvėjo, o kainų karai mažina pelningumą. Papildomą riziką kelia ir muitai bei prekybos ribojimai, galintys didinti kaštus ir trikdyti tiekimą, taip pat vienkartiniai nurašymai bei vertės korekcijos susijusiuose aktyvuose.

    „Negalime sau leisti gaišti nė minutės ir turime veikti greitai bei ryžtingai“, – sakė Arno Antlitz.

    Ką tai reiškia pirkėjams Europoje

    Pirkėjams ši situacija dažnai virsta intensyvesnėmis akcijomis ir agresyvesne kainodara, nes gamintojai siekia išlaikyti apimtis ir įvykdyti griežtėjančius emisijų reikalavimus. Europoje papildomą spaudimą kuria ir reguliacinė aplinka, kuri skatina gamintojus didinti elektrinių modelių dalį bendruose pardavimuose.

    Tuo pačiu gamintojai ieško būdų gerinti pelningumą: spartina platformų suvienodinimą, didina vietinės gamybos dalį, optimizuoja baterijų tiekimą ir daugiau dėmesio skiria programinės įrangos paslaugoms. Jei šios priemonės pasiteisins, elektromobilių pardavimų augimas ilgainiui turėtų virsti ir stabilesne grąža, tačiau artimiausiu laikotarpiu spaudimas rezultatams gali išlikti.

  • „Volkswagen“ stabdo elektrinio „Golf“ kūrimą: finansai spaudžia, premjera gali nusikelti iki 2031-ųjų

    „Volkswagen“ stabdo elektrinio „Golf“ kūrimą: finansai spaudžia, premjera gali nusikelti iki 2031-ųjų

    Projektas sustabdytas neribotam laikui

    „Volkswagen“ laikinai stabdo planuoto elektrinio hečbeko ID. Golf kūrimą, nes bendrovė siekia suvaldyti investicijas ir įtampą finansuose. Tai reiškia, kad modelis, turėjęs tapti svarbiu vardinio „Golf“ perėjimo į elektrą etapu, į salonus atvyks vėliau nei tikėtasi.

    Apie sprendimą pranešta bendrovės ketvirčio ataskaitoje, o pagrindinė priežastis įvardijama tiesiai: šiuo metu būtina užsitikrinti, kad reikalingos investicijos būtų saugiai suplanuotos. Kitaip tariant, projektas nėra atšaukiamas, tačiau jo tempas smarkiai mažinamas.

    „Viena konkrečių priemonių yra laikinai sustabdyti darbus su būsimu ID. Golf, kol galėsime užtikrintai numatyti būtinas investicijas“, – sakė „Volkswagen“ finansų vadovas Davidas Powelsas.

    Nuo 2028-ųjų planų – iki dešimtmečio pabaigos

    Elektrinis ID. Golf iš pradžių buvo numatytas 2028 metais, tačiau vėliau „Volkswagen“ viešai patvirtino, kad startas stumiamas į dešimtmečio pabaigą. Dabartinis sprendimas sustabdyti kūrimą dar labiau didina tikimybę, kad reali premjera gali įvykti dar vėliau.

    Rinkoje vis dažniau minima riba po 2030 metų, o atsargiausiuose scenarijuose kalbama net apie 2031-uosius. Tokia data reikštų, kad legendinis „Golf“ vardas elektriniame pavidale pasirodytų gerokai vėliau nei dauguma didžiųjų konkurentų planavo savo populiarių modelių elektrifikaciją.

    Kas stabdo: maržos, investicijos ir perėjimo kaina

    „Volkswagen“ atvirai pripažįsta, kad perėjimas prie elektromobilių kainuoja ne tik investicijas, bet ir pelningumą. Bendrovės keleivinių automobilių veiklos maržos buvo smarkiai suspaustos ir, kaip nurodyta ataskaitoje, nusileido iki 1,3 proc., gerokai žemiau ankstesnių lūkesčių.

    Toks rezultatas svarbus todėl, kad elektromobilių transformacija paprastai reikalauja didelių išlaidų baterijoms, programinei įrangai ir gamybos pertvarkai. Kartu mažėja tradicinių vidaus degimo modelių pardavimai, kurie ilgą laiką užtikrino didesnes maržas ir stabilų pinigų srautą.

    SSP platforma ir partnerystė su „Rivian“

    Elektrinis ID. Golf turėtų būti kuriamas ant naujos „Volkswagen Group“ SSP platformos, kurią koncernas vysto kartu su „Rivian“. SSP laikoma kertiniu ateities pagrindu, nes ji siejama ne tik su naujos kartos elektrinėmis architektūromis, bet ir su pažangesne programine įranga bei skaitmeninėmis funkcijomis.

    Vis dėlto būtent tokie projektai dažnai reikalauja ilgo ir brangaus kūrimo ciklo, o bet kokie vėlavimai ar papildomi reikalavimai gali didinti riziką biudžetui. Dėl to laikinas stabdymas gali būti vertinamas kaip bandymas pirmiau stabilizuoti finansus, o tik tuomet grįžti prie brangiausių plėtros etapų.

    Ką darys iki tol: ID.3 ir kiti modeliai

    Kol elektrinio „Golf“ teks palaukti, „Volkswagen“ elektrinės gamos centre ir toliau išliks ID.3, kuris pastaruoju metu buvo atnaujintas ir taip, tikėtina, pratęs savo gyvavimo ciklą. Tai leidžia prekės ženklui išlaikyti kompaktiško elektromobilio pasiūlą, net jei „Golf“ vardas dar kurį laiką nebus naudojamas.

    „Volkswagen“ vadovas Thomas Schäferis anksčiau yra teigęs, kad dabartinis elektrinių modelių portfelis leidžia išsiversti ir be elektrinio „Golf“ 2028 metais. Tačiau sustabdymas rodo, kad klausimas šiuo metu labiau finansinis nei vien strateginis, o sprendimai bus priklausomi nuo rinkos ir investicijų galimybių.

  • „Volkswagen“ elektromobilių gamykla pradėjo ardyti automobilius: štai kur slypi didieji pinigai

    „Volkswagen“ elektromobilių gamykla pradėjo ardyti automobilius: štai kur slypi didieji pinigai

    Nauja užduotis Cvikau gamyklai

    „Volkswagen“ Cvikau gamykla Vokietijoje, per kelerius metus perorientuota vien elektrinių automobilių gamybai, gavo netikėtą naują užduotį – pramoniniu mastu ardyti automobilius. Gamykloje pradėjo veikti speciali išardymo linija, kuri turi tapti papildomu pajamų šaltiniu.

    Įmonė skelbia, kad Cvikau virto grupės elektromobilių centru po maždaug 1,2 milijardo eurų vertės modernizacijos, pradėtos 2018 metais. Čia gaminami keli MEB platformos modeliai, skirti skirtingiems „Volkswagen“ grupės prekių ženklams.

    Kaip veiks išardymo linija

    Pagal planą, nuo 2027 metų išardymo linija turėtų apdoroti iki 4 100 automobilių per metus dirbant dviem pamainomis. Šiai veiklai numatyta apie 100 darbuotojų, kuriuos ketinama perkvalifikuoti darbui su išrinkimu, rūšiavimu ir dalių paruošimu pakartotiniam naudojimui.

    Pradžioje daugiausia ardoma ikiserijinė technika, tačiau ilgainiui numatoma imtis ir eksploatacijos pabaigą pasiekiančių automobilių. „Volkswagen“ pabrėžia, kad dalį gamybinės įrangos pavyko pritaikyti iš naujo, taip mažinant projekto sąnaudas ir diegimo laiką.

    Originalios dalys – pigesniems remontams

    „Volkswagen“ nurodo, kad nuo liepos mėnesio jau parduoda panaudojimui tinkamas originalias dalis, išgautas Cvikau. Didžiausios paklausos esą sulaukia durys, buferiai, varikliai ir transmisijos komponentai, o prekyba vyksta per atstovybių ir servisų tinklą bei dalių prekybininkus.

    Tokiu būdu siekiama sumažinti remonto kainas ir prailginti automobilių eksploataciją, kad jie nebūtų nurašomi vien dėl brangių naujų detalių. Vis dėlto įmonė viešai neatskleidžia, kokių modelių dalys jau pateko į rinką, taip pat nenurodo kainodaros, patikrų metodikos ar garantinių sąlygų.

    Perdirbimas ir žaliavų grąža

    Kitas veiklos tikslas – didesnė medžiagų grąža, ypač plastiko. „Volkswagen“ teigia, kad iš anksto atskiriant plastikų frakcijas galima pagerinti perdirbimo kokybę ir išlaikyti medžiagų vertę, o iš vieno automobilio atgautos plastiko žaliavos dalis gali prisidėti prie kelių naujų automobilių gamybos.

    Tokia kryptis atitinka Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos logiką, kai vis daugiau dėmesio skiriama ne tik gamybos emisijoms, bet ir visam produkto gyvavimo ciklui. Automobilių sektoriuje tai reiškia augantį spaudimą efektyviau naudoti medžiagas, mažinti atliekas ir didinti pakartotinai naudojamų komponentų dalį.

    Investicijos ir neatsakyti klausimai dėl ateities

    „Volkswagen“ taip pat kalba apie perdirbimo verslo plėtrą ir numato iki 90 milijonų eurų investicijas, prie kurių, anot įmonės, prisidėtų Saksonijos žemė maždaug 10,7 milijono eurų suma. Ilgainiui ši kryptis teoriškai galėtų sukurti iki 1 000 darbo vietų, tačiau Cvikau ateitis po 2031 metų išlieka neaiški.

    Neapibrėžtumas sustiprėja ir dėl platesnių rinkos tendencijų: elektromobilių paklausa auga, tačiau gamintojams vis dar tenka spręsti pelningumo klausimą, nes elektriniai modeliai kai kuriais atvejais uždirba mažiau nei vidaus degimo varikliais varomi automobiliai. Todėl naudotų originalių dalių ir perdirbimo kryptis gali tapti būdu stabilizuoti pajamas, tačiau jos masto pelningumą dar reikės įrodyti.

  • Paskas ar grandinė? Mechanikai įspėja: šių variklių sąrašas kelia daugiausia bėdų

    Paskas ar grandinė? Mechanikai įspėja: šių variklių sąrašas kelia daugiausia bėdų

    Paskirstymo mechanizmo pavara yra viena svarbiausių variklio dalių: ji sinchronizuoja alkūninio veleno ir skirstomųjų velenų darbą, nuo kurio priklauso vožtuvų atsidarymas ir užsidarymas. Jei sinchronizacija sutrinka, pasekmės dažnai būna labai brangios: nuo sulenktų vožtuvų iki visiškai sugadinto variklio.

    Automobiliuose dažniausiai sutinkamos dvi sistemos: paskirstymo diržas ir paskirstymo grandinė. Abi atlieka tą pačią funkciją, tačiau skiriasi priežiūra, ilgaamžiškumu ir gedimų pobūdžiu, todėl pirkėjams bei vairuotojams svarbu žinoti tipines rizikas.

    Diržas: tylus, bet turi ribą

    Paskirstymo diržas paprastai gaminamas iš gumos ir armuojamas pluoštu, o jo dantukai dirba su krumpliaračiais. Tokia sistema dažnai būna tylesnė, lengvesnė ir pigesnė gaminti, todėl plačiai naudojama mažesniuose varikliuose.

    Silpnoji vieta yra senėjimas ir ribotas keitimo intervalas: diržas dėvisi ne tik nuo ridos, bet ir nuo laiko. Praktikoje gamintojai dažnai nurodo keitimą kas 8–10 metų arba maždaug kas 100 000–200 000 kilometrų, tačiau tikslus terminas priklauso nuo konkretaus modelio ir eksploatacijos.

    Didžiausias pavojus tas, kad diržas gali nutrūkti be aiškių išankstinių simptomų, ypač esant didesnėms apsukoms. Tuomet alkūninis velenas dar sukasi, o skirstomasis velenas sustoja, todėl stūmokliai susiduria su vožtuvais.

    Grandinė: ilgaamžė, bet ne visada

    Paskirstymo grandinė pagaminta iš metalo, todėl teoriškai turėtų tarnauti ilgiau ir būti atsparesnė apkrovoms. Dėl to ji dažnai montuojama galingesniuose varikliuose, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais pasitaikė konstrukcijų, kuriose grandinė ir įtempikliai dėvisi greičiau, nei tikisi vairuotojai.

    Skirtingai nei diržas, grandinė dažniau perspėja apie problemą: atsiranda barškėjimas šaltu užvedimu, vėliau garsas girdimas ir sušilusiame variklyje. Jei grandinė pailgėja, ji gali peršokti per krumpliaratį, o tai taip pat pakeičia paskirstymo fazes ir gali baigtis rimtu variklio gedimu.

    Probleminiai sprendimai ir ką verta žinoti

    Tarp dažnai minimų pavyzdžių yra „BMW“ dyzeliniai N47, kuriuose paskirstymo grandinė sumontuota variklio gale, todėl remontas sudėtingas ir brangus. Praktikoje kalbama, kad grandinės resursas neretai siekia apie 200 000–250 000 kilometrų, tačiau labai priklauso nuo priežiūros, tepalo keitimo intervalų ir važiavimo pobūdžio.

    „Volkswagen“ 1.4 TSI EA111 pirmos kartos varikliuose plačiai aprašyti grandinės tempimosi, įtempiklių ir fazių reguliatorių gedimai, kartais pasireiškę ir prie mažesnių ridų. Ilgainiui problemą padėjo spręsti patobulintos detalės, tačiau perkant naudotą automobilį svarbu tikrinti, ar modifikacijos buvo atliktos.

    Atskiros rizikos siejamos su vadinamuoju šlapiu diržu, dirbančiu tepalo vonelėje. Tokiu sprendimu pagarsėjo „Ford“ 1.0 „EcoBoost“, kur diržo irimo dalelės gali patekti į tepimo sistemą ir užkimšti alyvos siurblio paėmimą, o tai didina variklio užstrigimo tikimybę, ypač naudojant netinkamą alyvą.

    Panašiai aptariamas ir 1.2 „PureTech“ variklis, montuotas „Citroën“, „Peugeot“ ir „Opel“ automobiliuose, kur diržo dėvėjimosi dalelės gali kauptis alyvos kanaluose. Tokiais atvejais prevencija dažnai siejama su dažnesniu alyvos keitimu ir griežtu gamintojo reikalavimų laikymusi dėl specifikacijos.

    Renkantis automobilį ar planuojant eksploataciją, svarbiausia vadovautis konkretaus modelio gamintojo nurodymais ir serviso istorija, o ne vien bendra taisykle, kad grandinė visada geriau už diržą. Tiek viena, tiek kita sistema gali tarnauti ilgai, jei laiku keičiama alyva, naudojamos tinkamos detalės ir neignoruojami pirmieji simptomai.

  • „Volkswagen“ skelbia 5,8 mlrd. eurų nuostolį: kinų spaudimas verčia imtis drastiškų sprendimų

    „Volkswagen“ skelbia 5,8 mlrd. eurų nuostolį: kinų spaudimas verčia imtis drastiškų sprendimų

    Nuostoliai išaugo keliskart

    Didžiausias Europoje automobilių gamintojas „Volkswagen“ pranešė, kad 2026 metų trečiąjį ketvirtį patyrė 5,8 mlrd. eurų nuostolį. Palyginimui, prieš metus tuo pačiu laikotarpiu nuostolis siekė 1,1 mlrd. eurų.

    Bendrovė taip pat nurodė, kad ketvirčio pardavimai smuko 6,3 proc. iki 75,3 mlrd. eurų. Rezultatus spaudė silpnesnė paklausa ir kainų konkurencija, ypač didžiausioje pasaulio automobilių rinkoje Kinijoje.

    Kinijos rinkoje – ypač aštri kova

    „Volkswagen“ ir kiti Europos gamintojai pastaraisiais metais susiduria su sparčiai augančiais Kinijos konkurentais, kurie agresyviai konkuruoja elektromobilių segmente. Rinkos dalį mažina ne tik kainodara, bet ir greitesnis naujų modelių ciklas bei pažangesnė programinė įranga automobiliuose.

    Gamintojams papildomą spaudimą kelia brangus perėjimas prie elektromobilių: reikalingos investicijos į baterijų tiekimo grandines, platformas ir gamyklų pertvarką. Tuo pat metu tradicinių modelių paklausa daugelyje rinkų svyruoja, o maržos mažėja.

    Planuojami dideli taupymo žingsniai

    Dešimties prekių ženklų grupė, kuriai priklauso „Audi“, „Seat“ ir „Skoda“, anksčiau perspėjo apie maždaug 10 mlrd. eurų metinio pelno smūgį. Pasak bendrovės, reikšmingą įtaką tam daro ir jos turimos „Porsche“ akcijų vertės pokyčiai, o „Porsche“ taip pat susiduria su iššūkiais Kinijoje.

    „Volkswagen“ planuoja iki 2030 metų visoje grupėje sumažinti apie 120 000 darbo vietų, siekdama mažinti sąnaudas. Bendrovė nurodė, kad restruktūrizavimas gali kainuoti apie 31 mlrd. eurų.

    „Svarbiausia dabar yra greitas ir nuoseklus įgyvendinimas. Negalime prarasti nė minutės ir turime veikti greitai bei ryžtingai“, – sakė bendrovės finansų vadovas Arno Antlitz.

    Analitikų vertinimu, „Volkswagen“ artimiausiais ketvirčiais teks spręsti dvi užduotis vienu metu: atkurti pelningumą tradicinių modelių linijoje ir pagreitinti konkurencingų elektromobilių bei programinės įrangos plėtrą. Rinkoje vis dažniau akcentuojama, kad kova vyksta ne tik dėl gamybos masto, bet ir dėl technologijų, kurios lemia vairuotojų patirtį ir automobilių atnaujinimus.

  • Automobilis rėžėsi į stotelės paviljoną Poznanėje: po smūgio trys žmonės per plauką išvengė nelaimės

    Poznanės centre įvyko itin pavojinga avarija, kuri galėjo baigtis tragedija. Susidūrus dviem automobiliams, vienas jų buvo nublokštas į Park Wilsona tramvajaus stotelės paviljoną, po kuriuo tuo metu laukė žmonės.

    Incidentas užfiksuotas sekmadienį spalio 25 dieną apie 10.30 valandą Glogowskos gatvėje, kryptimi į Gurčyną. Policija pranešė, kad susidūrė du lengvieji automobiliai, o po smūgio vienas jų dideliu greičiu įsirėžė į stotelės konstrukciją.

    Pasak Poznanės policijos atstovės Annos Kloj, pirminiais duomenimis, avariją sukėlė vienas iš eismo dalyvių. Pareigūnai nurodė, kad „Volkswagen“ vairuotojas, netinkamai keisdamas eismo juostą, susidūrė su „Audi“.

    Trys žmonės išsigelbėjo per plauką

    Pavojingiausia akimirka buvo ta, kad po stotelės paviljonu tuo metu stovėjo trys asmenys. Smūgio metu automobilis įlėkė į konstrukciją, tačiau, anot pareigūnų, laukę keleiviai sužalojimų išvengė tik per laimingą atsitiktinumą.

    Į įvykio vietą atvykę pareigūnai patikrino vairuotojus ir nustatė, kad abu jie buvo visiškai blaivūs. Tyrimas tęsiamas, vertinamos tikslios eismo sąlygos ir aplinkybės, dėl kurių automobilis po susidūrimo tapo nevaldomas.

    Ką akcentuoja policija

    Policija pabrėžė, kad tiesiogine šio incidento priežastimi laikomas ne tik netinkamas manevras, bet ir greitis, neįvertinant tą dieną buvusių oro bei kelio sąlygų. Tokiose situacijose net ir nedidelė klaida gali lemti tai, kad automobilis po smūgio nuskrieja į šaligatvį ar viešojo transporto stotelę.

    Pareigūnai primena, kad prie stotelių ir pėsčiųjų zonų būtina iš anksto mažinti greitį, laikytis saugaus atstumo ir atlikti juostos keitimo manevrus tik įsitikinus, kad tai saugu. Nors šįkart niekas nenukentėjo, tokie įvykiai dažnai baigiasi sunkiais sužalojimais.

  • „Volkswagen“ elektrinis SUV ID. UNYX 08 Kinijoje stringa: pardavimai keliskart mažesni nei planuota

    „Volkswagen“ bandymas atsikovoti pozicijas Kinijoje susidūrė su rimtu iššūkiu: elektrinis SUV ID. UNYX 08 nuo balandžio iki rugpjūčio vidutiniškai buvo parduodamas po 267 automobilius per mėnesį. Tai gerokai atsilieka nuo gamintojo vidinių tikslų, kuriuose šiam modeliui buvo numatytas apie 3 622 vienetų mėnesinis tempas.

    Toks startas išryškina platesnę Vokietijos koncerno problemą didžiausioje pasaulio automobilių rinkoje, kurioje ilgus metus jis buvo vienas lyderių. Kinijos rinka anksčiau generavo itin reikšmingą grupės pelno dalį, o dabar jos svoris koncerno finansiniuose rezultatuose yra akivaizdžiai sumenkęs.

    Konkurencija Kinijoje tapo kitokia

    Kinijos elektromobilių pirkėjai per pastaruosius kelerius metus išmoko tikėtis daugiau: ne tik elektrinės pavaros, bet ir pažangios programinės įrangos, greito įkrovimo, naujų jutiklių rinkinių bei nuolatinių sistemos atnaujinimų. Vietos gamintojai šiuos sprendimus diegia greitai, o kainodarą neretai išlaiko agresyvią.

    Šiame kontekste ID. UNYX 08 startinė kaina siekė apie 31 500 eurų, tačiau panašiame kainų lygyje pirkėjai rado modelių su turtingesne įranga ir labiau išplėtotomis skaitmeninėmis funkcijomis. Rinkoje, kur naujovės atsiranda kas kelis mėnesius, net ir nedidelis technologinis atsilikimas tampa akivaizdus.

    „Kinijos pirkėjai klausia, kodėl turėtų mokėti daugiau už vokišką automobilį, jei panašias technologijas gali gauti pigiau“, – sakė Gartner tyrimų viceprezidentas Pedro Pacheco.

    Matomumo ir platinimo dilema

    Prie silpnų rezultatų prisidėjo ir platinimo strategija. ID. UNYX 08 daugiausia buvo siūlomas per atskirą, dar tik plečiamą prekybos kanalą, siejamą su „Volkswagen Anhui“ elektromobilių kryptimi, o tai reiškė mažesnį salonų pasiekiamumą ir kuklesnę rinkodarą.

    Tuo metu „Volkswagen“ kartu su ilgamečiais partneriais Kinijoje yra sukaupęs didelį tradicinį salonų tinklą, tačiau naujojo modelio pardavimas nebuvo pilnai „įlietintas“ į šią infrastruktūrą. Dėl to dalis vairuotojų tiesiog nesusidūrė su pasiūlymu arba net nežinojo, kad toks modelis apskritai egzistuoja.

    Partnerystės ir greičio išbandymas

    „Volkswagen“ siekį paspartinti vietos rinkai pritaikytų elektromobilių kūrimą turėjo sustiprinti bendradarbiavimas su Kinijos gamintoju „Xpeng“. Koncernas yra pabrėžęs, kad bendras darbas leido sukurti naują elektrinę architektūrą ir sutrumpinti kūrimo ciklą iki maždaug 18 mėnesių.

    Vis dėlto Kinijoje vien greitesnio kūrimo nebepakanka: svarbu, kad galutinis produktas būtų konkurencingas programinės įrangos, įkrovimo galimybių, kainos ir pirkėjo patirties prasme. Kai konkurentai panašios išvaizdos ar funkcijų automobilius rinkai pateikia anksčiau, prekės ženklo reputacija ne visada kompensuoja atsilikimą.

    Silpnas ID. UNYX 08 debiutas tampa dar vienu signalu, kad tradiciniams gamintojams Kinijoje tenka ne tik persitvarkyti, bet ir iš esmės pergalvoti, kaip pristatomi, parduodami ir nuolat atnaujinami elektromobiliai. Artimiausi koncerno sprendimai dėl modelių portfelio, kainodaros ir prekybos kanalų parodys, ar „Volkswagen“ pavyks susigrąžinti tempą rinkoje, kurioje taisyklės pasikeitė greičiau nei daugelis prognozavo.

  • „Volkswagen“ nori užšaldyti algas iki 2030-ųjų? Nutekinti planai kelia audrą darbuotojams

    Vokietijos automobilių gamintojo „Volkswagen“ viduje aptariami kaštų mažinimo scenarijai sukėlė nerimą darbuotojams ir profesinėms sąjungoms. Darbuotojų atstovai, remdamiesi žiniasklaidoje cituojamais vidiniais dokumentais, teigia, kad svarstomas ilgalaikis darbo užmokesčio didinimo pristabdymas.

    Skelbiama, kad priemonės galėtų paliesti šimtus tūkstančių grupės darbuotojų skirtingose šalyse. Pats koncernas viešai tokių teiginių nepatvirtino, pabrėždamas, kad darbo kaštai paprastai aptariami derybose su socialiniais partneriais.

    Kas iš tiesų svarstoma?

    Pagal nutekintą informaciją, dalyje padalinių galėtų būti taikomas vadinamasis nulinio algų augimo principas, kai bazinis atlygis kurį laiką nebedidinamas. Tokia praktika įmonėse dažniausiai pristatoma kaip laikina priemonė, skirta stabilizuoti finansus ir suvaldyti sąnaudas.

    Darbuotojų atstovai akcentuoja, kad ilgesnis algų įšaldymas ypač jautrus, jei išlieka infliacija, nes reali perkamoji galia mažėja. Net ir nuosaikus kainų augimas per kelerius metus reikštų apčiuopiamą atlygio vertės kritimą, todėl profesinės sąjungos žada principingą pasipriešinimą.

    Poveikis gamykloms regione

    Diskusijos dėl atlygio politikos svarbios ir Vidurio Europai, kur „Volkswagen“ turi reikšmingus gamybos pajėgumus. Vien Lenkijoje su grupe siejamos gamyklos ir padaliniai yra tarp didesnių darbdavių pramonėje, todėl bet kokie sprendimai dėl algų ar priedų gali turėti platesnį socialinį efektą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad realus įgyvendinimas skirtingose šalyse priklauso nuo vietinių kolektyvinių sutarčių, darbo teisės ir derybų tradicijų. Net ir esant centrinei kaštų mažinimo krypčiai, vietos įmonių vadovai dažnai priversti ieškoti kompromisų su profesinėmis sąjungomis.

    Kodėl spaudimas didėja?

    Pastaraisiais metais Europos automobilių pramonė patiria dvigubą spaudimą: brangsta energija ir žaliavos, o kartu reikia milžiniškų investicijų į elektrifikaciją, programinę įrangą ir baterijų tiekimo grandines. Dėl to gamintojai ieško rezervų, o darbo kaštai tampa viena didžiausių eilutų balanse.

    Be to, rinka tampa vis konkurencingesnė, ypač elektromobilių segmente, kur kainų karai mažina pelningumą. Tokiose sąlygose koncernai dažniau peržiūri premijų sistemas, papildomas naudas ir darbuotojų skaičių, o algų augimas neretai tampa derybų objektu.

    Profesinės sąjungos primena, kad atlyginimų nustatymas nėra vienpusis administracinis sprendimas, o derybų rezultatas. „Darbo užmokesčio sąlygos turi būti sutariamos prie derybų stalo, o ne nuleidžiamos vienašaliais nurodymais“, – sakė darbuotojų atstovai.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar koncernas pateiks aiškią, oficialią poziciją ir kokius siūlymus pateiks derybose. Jei būtų siekiama griežtai įgyvendinti taupymo planą, analitikai neatmeta didesnės įtampos, protestų ar streikų rizikos, ypač ten, kur profesinės sąjungos tradiciškai turi didelę įtaką.