CP v2

Tag: Volkswagen

  • Trumpas grasina ES automobiliams: muito tarifas iki 25 proc. – ką tai reikštų Europai?

    Trumpas grasina ES automobiliams: muito tarifas iki 25 proc. – ką tai reikštų Europai?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jau kitą savaitę ketina padidinti Europos Sąjungos automobiliams ir sunkvežimiams taikomas importo muito tarifas iki 25 proc. Jis taip pat akcentavo, kad tarifų būtų galima išvengti gaminant transporto priemones JAV.

    „Jei jie gamins automobilius ir sunkvežimius JAV gamyklose, muito tarifo nebus“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šis pareiškimas nuskambėjo jautriu metu, kai JAV tarifų politika pastaraisiais mėnesiais susidūrė su teisiniais ribojimais. JAV Aukščiausiasis Teismas vasarį paskelbė, kad daliai tarifų, kuriuos administracija grindė neįprasta Tarptautinių nepaprastųjų ekonominių galių įstatymo interpretacija, trūko teisinio pagrindo.

    Po šio sprendimo Trumpas pasirašė įsaką dėl naujo 10 proc. visuotinio tarifo, siekdamas pakeisti anksčiau taikytas priemones. Vėliau viešai buvo minėta ir didesnė, 15 proc. norma, tačiau dabar akcentuojamas būtent 25 proc. tarifas, nukreiptas į ES automobilių ir sunkvežimių importą.

    Baltaisiais rūmais remiantis, ES esą nepadarė pakankamos pažangos įgyvendindama įsipareigojimus pagal dvišalius susitarimus. Europos Komisija savo ruožtu pabrėžė, kad palaiko nuolatinį ryšį su JAV administracija ir siekia aiškumo dėl JAV įsipareigojimų, kartu palikdama galimybę imtis priemonių ES interesams apsaugoti.

    Praktinis tokio sprendimo poveikis labiausiai paliestų gamintojus, kurie didelę dalį JAV parduodamų automobilių importuoja iš Europos. Tarp dažniausiai minimų bendrovių yra „Mercedes-Benz“, „BMW“ ir „Volkswagen“, kurių tiekimo grandinės ir gamybos geografija JAV rinkoje išlieka itin svarbi konkurencingumui.

    Rinkos dalyviams svarbu ir tai, kokiu teisiniu pagrindu tarifai būtų keliami. Pranešimuose nurodoma, kad administracija ketina remtis Prekybos plėtros įstatymo 232 skirsniu, kuris leidžia tarifus motyvuoti nacionalinio saugumo argumentais ir jau anksčiau buvo taikytas transporto priemonių bei jų dalių importui.

    Jei muitai būtų įgyvendinti, trumpuoju laikotarpiu didėtų importuojamų automobilių kaina, o tai galėtų persiskirstyti į galutinę kainodarą ir paklausą JAV rinkoje. Ilgesniu laikotarpiu tokios priemonės dažnai skatina gamintojus spartinti lokalizaciją, didinti surinkimą ar komponentų gamybą JAV, tačiau tai priklauso nuo investicijų apimties, darbo rinkos ir tiekimo grandinių lankstumo.

  • ES Pramonės spartinimo aktas stringa: Vokietijos pramonė jį vadina biurokratiniu monstru

    ES Pramonės spartinimo aktas stringa: Vokietijos pramonė jį vadina biurokratiniu monstru

    Europos Komisijos siūlomas Pramonės spartinimo aktas, kurį pristato už pramonę atsakingas eurokomisaras Stéphane Séjourné, sulaukia vis aštresnio pasipriešinimo. Kritika girdima ne tik iš kai kurių ES institucijų ir valstybių narių, bet ir iš Vokietijos pramonės lyderių, kuriems svarbiausia išlikti konkurencingiems pasaulinėse rinkose.

    Didžiausią rezonansą sukėlė signalai iš Hanoverio pramonės parodos, kur Vokietijos verslo atstovai viešai suabejojo akto kryptimi. Vokietija yra viena labiausiai nuo eksporto priklausomų ES ekonomikų, todėl bet kokios naujos taisyklės, galinčios išprovokuoti prekybos ribojimus už Europos ribų, čia vertinamos ypač jautriai.

    Vokietijos verslas: per daug protekcionizmo

    Vokietijos pramonės federacija BDI, vienijanti dešimtis sektorių asociacijų, aktą įvardijo kaip perteklinės reguliacijos pavyzdį. Verslo atstovai baiminasi, kad siūlomas modelis skatins biurokratinę naštą ir labiau rems protekcionistinę nei konkurencingumą didinančią politiką.

    BDI vadovas Peteris Leibingeris akcentavo, kad tokia iniciatyva gali tapti ypač skausminga eksportuojančiai ekonomikai. Jo teigimu, naujas reguliavimas gali susiaurinti manevro laisvę įmonėms, kurios konkuruoja ne tik Europoje, bet ir JAV bei Azijoje.

    „Tai biurokratinis monstras, dar vienas biurokratinis monstras iš Briuselio“, – sakė Peteris Leibingeris.

    Ką siekia pakeisti Europos Komisija

    Akto idėja siejama su platesniu ES planu stiprinti švariųjų technologijų pramonę ir mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių tiekimo grandinių. Tarp prioritetų minima elektromobilių baterijų, vėjo ir saulės energetikos komponentų gamyba, taip pat spartesnis pramonės modernizavimas.

    Viena iš jautriausių akto dalių yra vadinamoji Made in EU preferencija, kuri suteiktų daugiau svorio Europos kilmės gaminiams viešuosiuose pirkimuose ir paramos schemose. Kritikai pabrėžia, kad net ir gerų tikslų siekiančios nuostatos gali virsti papildomais reikalavimais, lėtinančiais projektus ir didinančiais kaštus.

    Diskusijas kaitina ir signalai apie griežtesnį požiūrį į trečiųjų šalių investicijas, ypač tais atvejais, kai rinkoje dominuoja vienas žaidėjas. Verslo organizacijos baiminasi, kad tokie ribojimai gali atsiliepti atsakomosiomis priemonėmis, o tai labiausiai smogtų eksportuojantiems sektoriams.

    Skirtingos stovyklos pačioje Europoje

    Ne visos įmonės Vokietijoje aktą vertina vienodai. Dalis automobilių tiekėjų ir baterijų gamintojų palankiau žiūri į paramos ir paskatų modelį, nes jis gali padėti greičiau finansuoti gamybos plėtrą Europoje ir sumažinti atotrūkį nuo Azijos konkurentų.

    „Volkswagen“ pozicija rodo, kad dalis pramonės nori aiškesnių kriterijų, kurie apibrėžtų, kam ir kokiomis sąlygomis gali būti skiriamas viešasis finansavimas. Įmonė pabrėžė, kad siūlomos taisyklės labiau nustato paramos gavimo sąlygas, o ne tiesiogiai uždaro rinkas.

    Prancūzijos verslo atstovai kritikuoja interpretaciją, esą pasiūlymas naudingas tik vienai ar kelioms šalims. Jų teigimu, Europos preferenciją reikėtų vertinti kaip techninį konkurencingumo instrumentą, o ne kaip nacionalinių interesų konfliktą.

    Akto kritikai institucijų lygiu taip pat kelia klausimą, ar griežtesnė preferencija neprieštaraus tarptautiniams įsipareigojimams ir ar neapsunkins santykių su svarbiais prekybos partneriais. Šie argumentai svarbūs, nes ES siekia derinti pramonės stiprinimą su taisyklėmis pagrįsta prekyba ir Pasaulio prekybos organizacijos principais.

    Numatoma, kad artimiausios politinės diskusijos tarp ES šalių ministrų taps pirmu rimtu testu, ar aktas gali būti priimtas dar šiais metais. Kol kas signalai rodo, kad kompromisų reikės daug, o didžiausios įtampos kyla dėl biurokratinių mechanizmų apimties ir galimų pasekmių Europos eksportui.

  • Trumpas grasina kelti muitus ES automobiliams iki 25 proc.: ką tai reikštų Europai ir JAV rinkai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad artimiausiu metu ketina padidinti muitus į Jungtines Valstijas importuojamiems Europos Sąjungos automobiliams ir automobilių dalims iki 25 proc. Tokį planą jis paskelbė socialiniame tinkle, teigdamas, jog ES nevykdo praėjusią vasarą pasiekto prekybos susitarimo sąlygų.

    Pasak D. Trumpo, dabar galiojantys muitai automobiliams ir dalims siekia 15 proc., tačiau jie esą būtų pakelti jau kitą savaitę. Tokia retorika atgaivina įtampą tarp dviejų didžiausių pasaulio prekybos partnerių ir kelia riziką gamintojams, kurių verslo modelis remiasi eksportu į JAV.

    Susitarimas ir auganti įtampa

    Praėjusią vasarą JAV ir ES paskelbė pasiekusios vadinamąjį Turnberry susitarimą, kuriuo buvo siekiama stabilizuoti prekybinius santykius ir sumažinti dalį tarifų. Pagal jį ES turėjo mažinti tarifus daliai JAV pramonės prekių, didinti energijos pirkimus ir skatinti investicijas, o JAV mainais įtvirtino mažesnį tarifą ES automobiliams ir dalims.

    Vis dėlto abiejose pusėse liko neišspręstų klausimų. ES kritikuoja tai, kad JAV plieno ir aliuminio tarifai toliau veikia įvairius gaminius, o Vašingtonas nepatenkintas lėtesniu, nei tikėtasi, susitarimo įgyvendinimu Europoje, kur sprendimai dažnai reikalauja ilgesnių derybų tarp valstybių narių ir Europos Komisijos.

    Europos Parlamente jau skamba kritika

    Praėjusią savaitę į Vašingtoną vyko ES prekybos pareigūnas Marošas Šefčovičius, po susitikimų jis viešai leido suprasti, kad susitarimas išlieka tvirtas. Tačiau po D. Trumpo pareiškimo Europos Parlamente pasigirdo griežtesni vertinimai.

    „Prezidento Trumpo elgesys nepriimtinas; mes ES, Europos Parlamente, laikomės susitarimo. Šiuo metu rengiame teisės aktus ir siekiame juos užbaigti birželį, tačiau JAV ne kartą pažeidė susitarimą“, – sakė Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange.

    Kas labiausiai nukentėtų ir kokios pasekmės?

    Automobilių muitai yra vienas jautriausių instrumentų, nes tiesiogiai smogia į ES eksporto flagmaną, ypač Vokietijos automobilių pramonę. Didesni tarifai paprastai reiškia brangesnius importuojamus automobilius JAV pirkėjams, mažesnius pardavimus, spaudimą tiekimo grandinėms ir galimą gamintojų sprendimą dalį kaštų perkelti vartotojams.

    Tokie tarifai taip pat gali paskatinti atsakomąsias priemones iš ES pusės arba bent jau sugriežtinti derybinę liniją, ypač jei Briuselis vertintų, kad vienašališkas muitų kėlimas prieštarauja susitarimo dvasiai. Praktikoje tai didina neapibrėžtumą rinkose ir sunkina planavimą tiek gamintojams, tiek tiekėjams, tiek logistikos bendrovėms.

    Ši situacija taip pat parodo, kaip greitai politiniai signalai gali pakeisti prekybos aplinką: net ir esant formaliam susitarimui, jo įgyvendinimo tempas bei skirtingas šalių vertinimas tampa pretekstu naujiems tarifams. Artimiausiomis savaitėmis dėmesys kryps į tai, ar muitų didinimas bus įgyvendintas ir kokių konkrečių atsakomųjų žingsnių gali imtis Europos Sąjunga.

  • „Rivian“ atsitraukia: DOE paskola mažinama iki 4,5 mlrd., keičiami Džordžijos gamyklos planai

    „Rivian“ atsitraukia: DOE paskola mažinama iki 4,5 mlrd., keičiami Džordžijos gamyklos planai

    Elektromobilių gamintoja „Rivian“ pranešė perderėjusi JAV Energetikos departamento (DOE) paskolą: jos dydis sumažintas nuo maždaug 6,6 mlrd. eurų iki maždaug 4,2 mlrd. eurų. Kartu bendrovė pakoregavo planus dėl statomos gamyklos Džordžijos valstijoje, kuriai paskola ir buvo numatyta.

    Atnaujintos sąlygos reiškia, kad finansavimas dabar apima vieną gamybos plėtros etapą, o ne du, kaip planuota anksčiau. Dėl to numatoma metinė gamyklos galia mažėja nuo 400 000 iki 300 000 automobilių, tačiau įmonė tikisi lėšomis pasinaudoti anksčiau nei buvo planuota.

    Greitesnė prieiga, mažesnė plėtra

    „Rivian“ teigia, kad pakeitimai leidžia anksčiau pradėti skolintis pagal programą ir iš karto užtikrinti didesnę pradinę gamybą. Kita vertus, bendra planuota gamybos apimtis sumažinama, nes elektromobilių paklausa pastaraisiais metais tapo sunkiau prognozuojama.

    Pasak bendrovės, tikslas išlieka aiškus: naujoje gamykloje vėliau turėtų būti gaminamas „Rivian“ R2 modelis. Įmonė nurodė, kad paskola planuojama pasinaudoti 2027 metais, tai yra metais anksčiau nei buvo numatyta ankstesniuose grafikuose.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    Elektromobilių sektoriuje pastaruoju metu ryškėja tendencija perskaičiuoti investicijas: gamintojai atsargiau vertina paklausos augimo tempą, didelę kainų konkurenciją ir aukštų palūkanų poveikį vartotojų sprendimams. Dėl to vis dažniau pasirenkamas etapinis gamybos pajėgumų didinimas, o ne didelės apimties plėtra iš karto.

    „Rivian“ vadovas RJ Scaringe taip pat akcentavo, kad bet kokia vėlesnė Džordžijos gamyklos plėtra būtų finansuojama pačios bendrovės lėšomis. Tokią kryptį sustiprina ir pastarojo meto partnerystės, kurios padeda pritraukti kapitalą bei dalintis technologijų kūrimo kaštais.

    Finansiniai rezultatai: nuostolis mažėjo

    Kartu su paskolos pakeitimais „Rivian“ paskelbė ketvirčio rezultatus: grynasis nuostolis siekė apie 386 mln. eurų ir buvo mažesnis nei prieš metus, kai nuostolis sudarė apie 502 mln. eurų. Pajamos augo iki maždaug 1,28 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 1,15 mlrd. eurų prieš metus.

    Investuotojai atidžiai stebėjo ir bendrąjį pelningumą: bendrasis pelnas sudarė apie 110 mln. eurų, tačiau per metus sumažėjo. Bendrovė nurodė, kad automobilių segmente rezultatą neigiamai paveikė mažesnės pajamos iš reguliacinių kreditų bei mažesnės gamybos apimtys, o programinės įrangos ir paslaugų kryptis išliko pelningesnė.

    „Jei ateityje plėsime gamyklą, tai darysime jau savo lėšomis“, – sakė RJ Scaringe.

  • Kinijos elektromobilių kainų karas virto DI lenktynėmis: kodėl tai keis vairuotojų įpročius

    Kinijos elektromobilių kainų karas virto DI lenktynėmis: kodėl tai keis vairuotojų įpročius

    Kinijos elektromobilių rinkoje užsitęsęs kainų karas vis dažniau perauga į kitą frontą – kovą dėl dirbtinio intelekto funkcijų automobiliuose. Gamintojai bando išsiskirti ne vien mažesne kaina ar nuvažiuojamu atstumu, bet ir tuo, ką vairuotojas gauna ekrane, balsu bei nuotoliniais atnaujinimais.

    Pastaraisiais metais konkurencija Kinijoje slinko nuo baterijų efektyvumo prie pažangių vairuotojo pagalbos sistemų ir galingesnių lustų. Dabar vis daugiau dėmesio skiriama vadinamajai išmaniajai kabinai: balso asistentams, personalizuotoms rekomendacijoms, turinio integracijoms ir paslaugoms, kurias galima valdyti neištraukiant telefono.

    „ByteDance“ DI atsidūrė milijonuose automobilių

    Technologijų bendrovė „ByteDance“ per savo platformą „Volcano Engine“ Pekino automobilių parodoje paskelbė, kad jos DI modelį „Doubao“ naudoja daugiau kaip 50 automobilių prekės ženklų. Teigiama, kad „Doubao“ integruotas į 145 modelius ir yra pasiekiamas daugiau nei 7 000 000 transporto priemonių.

    „Doubao“ diegiamas ne tik vietinių gamintojų automobiliuose, bet ir kai kuriuose užsienio prekės ženklų modeliuose, kuriuos Kinijoje kuria ar pritaiko vietos partneriai. Tai rodo, kad programinė įranga ir DI sprendimai tampa vienu greičiausių būdų pasivyti konkurentus, net kai techniniai parametrų skirtumai mažėja.

    „Mes ir toliau integruosime naujas funkcijas dar greičiau“, – sakė Audi ir SAIC bendradarbiavimo projekto vadovas Fermínas Soneira.

    Jo teigimu, nuotoliniai atnaujinimai leidžia pakeitimus įdiegti greitai, o tai reiškia, kad funkcijų ciklas trumpėja: tai, kas šiandien atrodo kaip išskirtinumas, po kelių mėnesių gali tapti rinkos standartu.

    Kainų spaudimas niekur nedingo

    Nors DI tampa svarbiu pardavimo argumentu, gamintojai Kinijoje vis dar susiduria su didele pasiūla ir ribotu pelningumu. Rinkos dalyviai pripažįsta, kad esant dideliam gamybos pajėgumų pertekliui kainų konkurencija išlieka, o vien programinės funkcijos ne visada kompensuoja maržų kritimą.

    „Bus sunku, nes pajėgumai yra, o kainų karas tikrai nesustos per artimiausią mėnesį“, – sakė F. Soneira.

    Konsultacijų bendrovės „AlixPartners“ atstovai šią dinamiką apibūdina kaip perėjimą nuo kainų karo prie funkcijų karo, ypač aplink kabinos technologijas. Kartu įspėjama, kad tokios funkcijos greitai supanašėja, todėl išsiskirti vien DI etiketėmis tampa vis sunkiau.

    Kas iš tiesų keičiasi vairuotojui?

    Praktinis pokytis – automobilis vis dažniau tampa paslaugų platforma. Įdiegtas DI gali aptarnauti balsu valdomas užklausas, padėti navigacijoje, pritaikyti multimediją, o kai kuriuose sprendimuose – ir atlikti kasdienes užduotis, pavyzdžiui, užsakyti maisto pristatymą ar suplanuoti kelionės maršrutą.

    „Alibaba“ taip pat skelbė apie savo DI modelio „Qwen“ integraciją į automobilius, įskaitant BYD ir „Volkswagen“ partnerystės Kinijoje projektus. Toks modelis orientuotas į balso komandas ir paslaugų valdymą, o dalis funkcijų kuriamos taip, kad veiktų ir prastesnio ryšio sąlygomis.

    Svarbi detalė – DI sprendimų vertė vairuotojui priklausys nuo stabilaus veikimo, privatumo užtikrinimo ir aiškios naudos, o ne vien nuo įspūdingų demonstracijų. Analitikai pabrėžia, kad ilgainiui DI turėtų veikti fone, t. y. pagerinti patirtį taip, kad pats DI nebūtų pagrindinė „funkcija“, o taptų nematomu pagalbininku.

    Kinijos rinka dažnai tampa vieta, kur naujovės įdiegiamos greičiausiai, todėl tikėtina, kad panašūs lūkesčiai netrukus persikels ir į Europą bei JAV. Tai reiškia, kad Vakarų gamintojams teks ne tik konkuruoti kaina ar dizainu, bet ir sparčiau kurti programinę ekosistemą, kurią pirkėjai Kinijoje jau ima laikyti savaime suprantama.

  • „Volkswagen“ pelnas smuko 28 proc.: vadovai įspėja, kad be radikalių karpymų gresia ateitis

    „Volkswagen“ pelnas smuko 28 proc.: vadovai įspėja, kad be radikalių karpymų gresia ateitis

    Vokietijos automobilių gamintojas „Volkswagen“ paskelbė apie gerokai smukusį pirmojo ketvirčio pelną ir perspėjo, kad be papildomų, gilesnių kaštų mažinimo priemonių grupės ateitis gali būti atsidūrusi pavojuje. Bendrovė susiduria su silpnesne paklausa, įtempta geopolitine aplinka, prekybos barjerais ir augančia konkurencija, ypač elektromobilių segmente.

    2026 metų sausio–kovo mėnesiais grupės grynasis pelnas sumažėjo 28 proc. iki 1,56 mlrd. eurų. Pajamos per tą patį laikotarpį krito 2 proc. iki 75,7 mlrd. eurų, o rezultatai buvo prastesni, nei tikėjosi dalis rinkos analitikų.

    „Iki šiol suplanuotų kaštų mažinimo priemonių nepakanka“, – sakė „Volkswagen“ finansų direktorius Arno Antlitzas.

    Pasak jo, įmonei reikia iš esmės keisti veiklos modelį ir siekti struktūrinių, tvarių pagerinimų visose grandyse. Tarp galimų krypčių minimas gamybos kaštų mažinimas neprastinant kokybės, administracinių išlaidų apkarpymas, gamyklų efektyvumo didinimas, spartesnė technologijų plėtra ir greitesnis sprendimų priėmimas.

    „Volkswagen“ jau anksčiau skelbė apie planus iki 2030 metų Vokietijoje mažinti darbo vietų skaičių 50 000, o dabar užsimena, kad gali tekti peržiūrėti ir gamybos pajėgumus. Grupė valdo 10 prekės ženklų, tarp jų „Audi“, „SEAT“ ir „Škoda“, todėl kaštų mažinimas ir struktūriniai pokyčiai palies ne vieną grandį.

    Didžiausias spaudimas – Kinijoje

    Per pirmąjį ketvirtį „Volkswagen“ pardavė apie 2 mln. automobilių, tai yra beveik 7 proc. mažiau nei prieš metus. Augimas Pietų Amerikoje (3 proc.), Vakarų Europoje (1 proc.) ir Centrinėje bei Rytų Europoje (7 proc.) neatsvėrė nuosmukio Kinijoje (20 proc.) ir Šiaurės Amerikoje (9 proc.).

    Kinijos rinka ilgą laiką buvo vienas svarbiausių „Volkswagen“ pelno šaltinių, tačiau joje itin sustiprėjo vietos gamintojų pozicijos. Tokios bendrovės kaip BYD agresyviai plečia elektromobilių pasiūlą ir užima didesnę rinkos dalį, o konkurencija vis dažniau persikelia ir į Europą, kur Kinijos gamintojai didina pardavimus.

    Šis spaudimas sutampa su plačiau Europoje matoma tendencija: tradiciniai gamintojai priversti greitinti elektrifikacijos planus, investuoti į programinę įrangą ir baterijų technologijas, bet kartu saugoti pelningumą. Dėl to daugelyje koncernų didėja dėmesys platformų supaprastinimui, tiekimo grandinių optimizavimui ir gamybos automatizavimui.

    Tarifai ir prognozės 2026 metams

    Arno Antlitzas taip pat teigė, kad Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo įvesti tarifai, galiojantys jau apie metus, grupei kasmet kainuoja papildomai apie 4 mlrd. eurų. Tokie kaštai dar labiau apsunkina gamintojų galimybes konkuruoti kainomis ir planuoti investicijas.

    „Volkswagen“ prognozuoja, kad 2026 metais grupės pardavimai gali augti nuo 0 iki 3 proc., o pagrindinė pelno marža turėtų siekti nuo 4 iki 5,5 proc. Bendrovė pažymėjo, kad vertinant perspektyvas nebuvo įtrauktas galimas karo Artimuosiuose Rytuose poveikis, nes jo patikimai įvertinti šiuo metu neįmanoma.

    Bendrovės vadovas Oliveris Blume pabrėžė, kad strategiją tenka derinti prie iš esmės besikeičiančio pasaulio, kuriame daugėja karų, geopolitinių įtampų, prekybos barjerų, griežtėja reguliavimas, o konkurencija tampa vis intensyvesnė. Pasak jo, tokios aplinkybės verčia „Volkswagen“ sparčiau priimti sprendimus ir aiškiau susidėlioti prioritetus.

  • „Volkswagen“ pelnas krito 14 proc.: vadovai perspėja, kad vien planuojamų taupymų nepakaks

    „Volkswagen“ pelnas krito 14 proc.: vadovai perspėja, kad vien planuojamų taupymų nepakaks

    Vokietijos automobilių gamybos milžinė „Volkswagen“ pranešė apie silpnesnius nei tikėtasi pirmojo ketvirčio rezultatus ir perspėjo, kad vien jau suplanuotų išlaidų mažinimo priemonių gali nepakakti. Bendrovė teigia, jog spaudimą didina didesni tarifai JAV ir vis intensyvesnė Kinijos gamintojų konkurencija.

    „Volkswagen“ skelbia, kad pirmąjį metų ketvirtį veiklos pelnas siekė 2,5 mlrd. eurų ir buvo 14,3 proc. mažesnis nei prieš metus. Pajamos per tą patį laikotarpį sudarė 75,66 mlrd. eurų ir smuko 2,5 proc., o rinkoje tai buvo įvertinta kaip signalas, kad kaštų spaudimas Europoje nemažėja.

    „Karai, geopolitinė įtampa, prekybos barjerai, griežtesnis reguliavimas ir įnirtinga konkurencija sukuria priešpriešinį vėją“, – sakė „Volkswagen“ vadovas Oliveris Blume.

    Rezultatai paskelbti tuo metu, kai Europos automobilių gamintojai susiduria su keliais lygiagrečiais iššūkiais: neapibrėžtumu tarptautinėje prekyboje, išaugusiomis gamybos sąnaudomis, lėtesniu elektromobilių paklausos augimu kai kuriose rinkose ir griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais. „Volkswagen“ akcijos po naujienų buvo smukusios maždaug 2 proc., o nuo metų pradžios jų vertė buvo kritusi daugiau nei 18 proc.

    Taupymo planas gali būti per siauras

    Bendrovės finansų vadovas Arno Antlitz pabrėžė, kad dabartinė rinkos situacija verčia ieškoti papildomų sprendimų. Pasak jo, tikslas yra ne vien trumpalaikės priemonės, o struktūrinė, tvari transformacija, apimanti automobilių savikainos mažinimą, administracinių išlaidų karpymą ir spartesnį technologijų kūrimą.

    „Turime iš esmės transformuoti verslo modelį ir pasiekti struktūrinių, tvarių pagerinimų“, – sakė „Volkswagen“ finansų vadovas Arno Antlitz.

    Tarp minimų krypčių įvardijamas sudėtingumo mažinimas: siauresnis produktų ir technologinių platformų spektras, paprastesnė organizacinė struktūra ir trumpesnės sprendimų grandinės. Tai svarbu, nes automobilių pramonėje vis daugiau vertės kuria programinė įranga, baterijų technologijos ir gamybos efektyvumas, o kiekvienas papildomas modelių bei komplektacijų sluoksnis didina sąnaudas.

    Konkurencija ir geopolitika didina rizikas

    „Volkswagen“ viešai pripažįsta, kad konkurencija su Kinijos prekių ženklais darosi vis agresyvesnė, ypač elektromobilių segmente, kuriame kainos ir įrangos santykis tampa lemiamu argumentu pirkėjams. Prie to prisideda ir prekybos ribojimai bei tarifai, kurie gali paveikti tiek pardavimų apimtis, tiek tiekimo grandinių planavimą.

    Bendrovė taip pat yra paskelbusi apie plataus masto pertvarkas ir darbo vietų mažinimą Vokietijoje, siekdama didinti pelningumą ir finansinį atsparumą. Įmonės komunikacijoje akcentuojama, kad be efektyvesnės gamybos ir greitesnio sprendimų priėmimo bus sunku išlaikyti maržas aplinkoje, kurioje didėja tiek reguliacinis, tiek kainų spaudimas.

    Žvelgdama į priekį, „Volkswagen“ nurodo tikslą 2026 metais pasiekti 4–5,5 proc. veiklos grąžą nuo pardavimų, palyginti su 2,8 proc. 2025 metais. Rinkai tai signalizuoja, kad bendrovė tikisi atšokimo, tačiau jam pasiekti gali prireikti dar griežtesnių sprendimų nei dabar numatyti taupymo paketai.