Tag: Volkswagen

  • Tūkstančiai vairuotojų to nežino: vienas serviso įprotis gerokai prailgina DSG dėžės gyvenimą

    Tūkstančiai vairuotojų to nežino: vienas serviso įprotis gerokai prailgina DSG dėžės gyvenimą

    DSG: kodėl ji tokia populiari

    DSG yra dviejų sankabų automatinė pavarų dėžė, plačiai montuojama „Volkswagen“ grupės automobiliuose nuo 2003 metų. Jos konstrukcija leidžia pavaras perjungti labai greitai, dažnai beveik nejuntamai, o tai padeda išlaikyti gerą dinamiką ir ekonomiškumą.

    Priešingai nei kai kurie stereotipai, DSG pati savaime nebūtinai yra mažiau patikima už kitų gamintojų automatus. Ilgaamžiškumą dažniausiai nulemia konkretus dėžės tipas, priežiūra ir vairavimo sąlygos, ypač mieste.

    „Sausa“ ir „šlapia“ sankaba: skirtumai svarbūs

    DSG šeimoje yra skirtingų versijų: su šlapia sankaba, kai sankabos dirba alyvos vonelėje, ir su sausa sankaba, kur alyvos aušinimas sankaboms netaikomas. Šlapios sankabos dažniau montuojamos galingesniems varikliams, nes geriau atlaiko didesnį sukimo momentą.

    Sausos sankabos dėžės paprastai jautresnės ilgam lėtam riedėjimui, dažnam pajudėjimui ir sustojimui, ypač spūstyse. Tokiose situacijose sankaba lengviau perkaista, o tai gali paspartinti jos nusidėvėjimą ir sukelti trūkčiojimus ar vibracijas.

    Vienas įprotis, kuris dažnai išgelbsti

    Praktikoje vienas svarbiausių dalykų, apie kurį vairuotojai vis dar pamiršta, yra reguliarus alyvos keitimas ten, kur jis numatytas pagal konkrečios DSG konstrukciją. Užteršta alyva ilgainiui blogina mazgų darbą ir didina riziką, kad nukentės mechatronika, tai yra pavarų dėžės valdymo modulis.

    „Reguliari alyvos keitimo disciplina yra esminė, nes užteršta alyva gali pakenkti tiksliai dirbantiems mechatronikos vožtuvams“, – sako autoserviso vadovė Iwona Kornatko.

    Dažniausiai minimas aptarnavimo intervalas siekia apie 60 000–80 000 kilometrų, tačiau realų poreikį lemia gamintojo reikalavimai ir eksploatacijos sąlygos. Jei automobilis daug laiko praleidžia spūstyse ar dažnai važiuoja su didesne apkrova, profilaktika tampa dar svarbesnė.

    Vairavimo klaidos, kurios trumpina dėžės amžių

    Vienas žalingiausių įpročių yra automobilio laikymas įkalnėje ne stabdžiu, o sankabos slydimu, kai vairuotojas bando „prilaikyti“ automobilį be aiškaus sustojimo. Tokiu atveju sankaba dirba nuolatine apkrova ir kaista, todėl jos nusidėvėjimas smarkiai paspartėja.

    Spūstys dviejų sankabų dėžėms irgi yra sudėtingas režimas, nes nuolat kartojasi trumpi pajudėjimai ir sustojimai. Naudingesnė taktika yra pajudėti tada, kai galima nuvažiuoti kiek ilgesnį atstumą, o ne nuolat riedėti po kelis metrus.

    Dar viena tema yra važiavimas su priekaba ar dideliu svoriu, nes apkrova auga, o sankaboms tenka daugiau darbo. Tokiose situacijose dviejų sankabų dėžė gali būti jautresnė nei klasikinis automatas su hidrotransformatoriumi, todėl svarbu laikytis gamintojo nurodytų vilkimo ribų.

    Dažnos problemos ir ką jos reiškia

    Pagal vairuotojų patirtis, daugiau priekaištų ilgą laiką sulaukdavo tam tikros septynių pavarų sausos sankabos versijos, ypač ankstesnių gamybos metų, kur buvo fiksuojami trūkčiojimai, vibracijos ar netolygus darbas lėtai riedant. Tuo tarpu šlapios sankabos konstrukcijos dažniau vertinamos kaip atsparesnės, nors ir jos nėra visiškai apsaugotos nuo netolygaus perjungimo.

    „Ne viskas, ką vairuotojai vadina gedimu, yra gedimas. Sankabos yra eksploatacinė dalis ir jos natūraliai dėvisi, todėl keitimą reikia numatyti kaip įprastą išlaidą“, – sako Iwona Kornatko.

    Kiek gali kainuoti remontai

    Remonto sąnaudos labai priklauso nuo to, kas tiksliai nusidėvėjo: sankabos komplektas, dvimasis smagratis ar mechatronika. Sankabos keitimas dažnai reiškia reikšmingas išlaidas, o darbų kaina gali būti panaši į pačių dalių kainą, nes reikalingi specialūs įrankiai ir valdymo bloko adaptacija.

    Mechatronikos gedimai paprastai yra vieni brangiausių, nes tai sudėtingas valdymo modulis, o kai kuriais atvejais jis keičiamas nauju. Būtent dėl to alyvos keitimas ir teisingas eksploatavimas laikomi pigiausia prevencija, galinčia atitolinti brangiausius remontus.

    Dar vienas patarimas: leiskite sistemai sušilti

    Kaip ir variklio, taip ir pavarų dėžės alyvai reikia pasiekti darbinę temperatūrą. Pirmus kilometrus verta vengti staigių akseleracijos šuolių ir maksimalios apkrovos, ypač šaltuoju sezonu, kai sušilimas trunka ilgiau.

    Tokie paprasti įpročiai kartu su periodiniu aptarnavimu dažnai lemia, ar DSG tarnaus ilgai ir sklandžiai, ar pradės rodyti trūkčiojimų, vibracijų ir brangių gedimų simptomus gerokai anksčiau.

  • Vokietija stoja prieš ES muitus kiniškiems elektromobiliams: rizikuoja „Volkswagen“?

    Vokietija stoja prieš ES muitus kiniškiems elektromobiliams: rizikuoja „Volkswagen“?

    Vokietija siekia sustabdyti arba sušvelninti Europos Sąjungos planuojamus papildomus muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams. Priemonės siejamos su ES tyrimu dėl galimų Kinijos subsidijų, kurios, Briuselio vertinimu, iškreipia konkurenciją ir mažina kainas Europoje.

    Europos Komisija yra paskelbusi, kad papildomi muitai atskiriems Kinijos gamintojams gali siekti iki 38,1 proc. Jie būtų taikomi greta jau galiojančių importo tarifų, todėl kai kurių modelių galutinė kaina ES rinkoje galėtų pastebimai išaugti.

    Vokietijos pozicija išsiskiria tuo, kad ji labiau akcentuoja galimą atsakomųjų priemonių riziką. Berlynui ypač svarbu, kaip į galimus ES tarifus reaguotų Kinija, kuri yra viena didžiausių Vokietijos automobilių pramonės rinkų.

    Smūgis gali grįžti per Kiniją

    Kinija jau yra užsiminusi apie galimybę įvesti tarifus ES pagamintiems automobiliams su didesnio darbinio tūrio varikliais. Toks žingsnis būtų jautrus Vokietijos gamintojams, nes aukštesnės klasės modeliai tradiciškai sudaro svarbią jų eksporto dalį.

    Dar vienas Berlyno argumentas susijęs su gamyba pačioje Kinijoje. Tokie koncernai kaip „BMW“, „Mercedes-Benz“ ir „Volkswagen“ turi dideles gamyklas Kinijoje, o bet kokia eskalacija galėtų paliesti tiek tiekimo grandines, tiek pardavimus, tiek investicijų klimatą.

    „Izoliacija ir neteisėtos muitų kliūtys galiausiai tik viską pabrangina ir padaro visus skurdesnius“, – sakė Olafas Scholzas.

    Vartotojų kaina ir klimato tikslai

    ES viduje muitų klausimas kelia ir praktinę dilemą: kaip suderinti pramonės apsaugą su vartotojų interesais. Kinijos elektromobiliai daugelyje šalių konkuruoja kaina, o kai kurie gamintojai pirkėjus vilioja papildomomis komplektacijomis ar paslaugomis, todėl kainos kilimas labiausiai paliestų mažesnes pajamas turinčius vairuotojus.

    Kartu tai gali turėti įtakos ir elektromobilių plėtros tempui. Europoje pastaraisiais metais ryškėjo ženklai, kad paklausa auga netolygiai, o pirkėjus stabdo aukštesnės kainos, ne visur pakankamai išvystyta įkrovimo infrastruktūra ir klausimai dėl baterijų ilgaamžiškumo bei likutinės vertės.

    Vokietijos oponentai įspėja, kad pigesnių modelių branginimas per muitus gali sulėtinti perėjimą prie mažiau taršaus transporto. Kita vertus, tarifų šalininkai akcentuoja, kad be apsauginių priemonių Europos gamintojams bus sunkiau investuoti į konkurencingus elektromobilius ir išlaikyti darbo vietas.

    Ką tai reiškia rinkai?

    Jei ES muitai įsigaliotų, tikėtina, kad dalis Kinijos gamintojų ieškotų būdų išlaikyti konkurencingumą mažindami maržas, peržiūrėdami komplektacijas arba spartindami gamybos lokalizavimą Europoje. Pastarasis scenarijus būtų palankesnis ES pramonei, tačiau trumpuoju laikotarpiu kainų spaudimas vartotojams vis tiek išliktų.

    Vokietijai tai tampa testu, kaip apginti savo pramonės interesus neįsukant ES į plataus masto prekybos konfliktą su Kinija. Artimiausi sprendimai lems ne tik elektromobilių kainas, bet ir tai, kokiu greičiu Europa pereis prie elektrinio transporto bei kaip persiskirstys gamyba pasaulinėje automobilių rinkoje.

  • Mechanikas perspėja: itin skystas 0W-20 tepalas ir ilgi keitimo terminai gali brangiai kainuoti

    Mechanikas perspėja: itin skystas 0W-20 tepalas ir ilgi keitimo terminai gali brangiai kainuoti

    Automobilių gamintojai vis dažniau rekomenduoja mažos klampos variklio alyvas, tokias kaip 0W-20 ar 0W-30, nes jos mažina trintį ir padeda sumažinti degalų sąnaudas. Tačiau dalis meistrų perspėja, kad realiomis eksploatacijos sąlygomis toks sprendimas ne visada yra palankus variklio ilgaamžiškumui.

    Mažos klampos alyvos yra skystesnės, todėl greičiau pasiekia tepimo taškus, ypač šaltu startu, kai variklis labiausiai dėvisi. Žymėjime pirmasis skaičius prieš raidę W rodo elgseną šaltyje, o antrasis skaičius nusako klampą aukštoje temperatūroje, kai variklis jau įšilęs ir apkrovos didesnės.

    Vienas pagrindinių mechanikų argumentų susijęs su tuo, kaip tokia alyva elgiasi stipriai įkaitusi. Pasak autoserviso savininko Tymoteuszo Perenco, 0W-20 alyva, su kuria vis dažniau susiduriama naujesniuose automobiliuose, įkaitusi gali atrodyti beveik kaip vanduo, tik su rusvu atspalviu.

    „Man atrodo, kad 5W buvo technologijų viršūnė ir to visiškai pakanka, o 0W jau yra šioks toks perlenkimas“, – sakė T. Perencas.

    Mechanikas taip pat atkreipia dėmesį į rizikas, kurios išryškėja praktikoje, ypač jei automobilis eksploatuojamas intensyviai arba netinkamomis sąlygomis. Anot jo, pasitaiko atvejų, kai keičiant alyvą joje matomos smulkios metalo dalelės, o tai gali būti ženklas, kad variklio viduje vyksta padidintas dėvėjimasis.

    Ne mažiau kritikos sulaukia ir ilgi alyvos keitimo intervalai, kuriuos nurodo kai kurie gamintojai. Tokie intervalai neretai siekia iki 30 000 kilometrų, tačiau mechanikai pabrėžia, kad tai dažnai yra teorinė riba, kuri ne visada atitinka kasdienę eksploataciją mieste, trumpais atstumais ar dažnai stovint spūstyse.

    „Gamintojas nori, kad važinėtumėte su skysta alyva ir keistumėte ją kas 30 tūkstančių. Tada už remontus paliksite dar daugiau pinigų“, – teigė T. Perencas.

    Meistrų rekomendacija paprasta: jei norima sumažinti riziką, verta trumpinti alyvos keitimo intervalą. Praktikoje dažnai minima riba yra 10 000–15 000 kilometrų, o automobilį naudojant trumpoms kelionėms, kai variklis nespėja pasiekti darbinės temperatūros, alyva greičiau praranda savybes dėl drėgmės ir degalų priemaišų.

    Svarbu suprasti, kad klampa nėra vien asmeninio pasirinkimo klausimas. Naujesni varikliai dažnai suprojektuoti su mažesnėmis tolerancijomis ir konkrečiomis gamintojo patvirtintomis specifikacijomis, todėl būtina vadovautis instrukcija, užrašu ant alyvos įpylimo dangtelio arba gamintojo patvirtintų specifikacijų sąrašu.

    Taip pat būtina įvertinti eksploatacijos režimą: tempiant priekabą, važiuojant didelėmis apkrovomis, karštyje ar ilgai laikant aukštas apsukas, alyva patiria didesnį terminį stresą. Tokiais atvejais net ir tinkamos specifikacijos alyva gali greičiau senti, todėl intervalų trumpinimas tampa ne atsargumo pertekliumi, o racionalia profilaktika.

  • „Volkswagen“ svarsto „Seat“ likimą po 2030-ųjų: Ispanijos vyriausybė žada kovoti iki galo

    „Volkswagen“ svarsto „Seat“ likimą po 2030-ųjų: Ispanijos vyriausybė žada kovoti iki galo

    „Seat“ ateitis vėl kelia įtampą

    „Seat“ prekės ženklo ateitis Ispanijoje vėl atsidūrė dėmesio centre, kai „Volkswagen“ grupė pripažino, kad svarsto įvairius scenarijus po 2030 metų. Nors sprendimas dar nepriimtas, pats faktas sustiprino diskusijas apie šalies automobilių pramonės kryptį.

    Ispanijos vyriausybė viešai stojo ginti istorinės markės, akcentuodama jos reikšmę pramonei ir identitetui. Tuo pat metu gamintojas pabrėžia, kad dabartinis modelių ciklas tęsis pagal planą.

    Vyriausybės žinutė: darys viską

    Pirmasis vicepremjeras ir ekonomikos ministras Carlosas Cuerpo teigė, kad vyriausybė dės „visas būtinas pastangas“, kad „Seat“ išliktų. Pasak jo, tai tradiciškai ispaniškas prekės ženklas, todėl valstybė suinteresuota išlaikyti jo gyvybingumą.

    Ši pozicija svarbi ir dėl darbo vietų bei tiekimo grandinės, kuri koncentruota aplink gamybos pajėgumus Katalonijoje. Automobilių gamyba Ispanijoje yra viena reikšmingiausių pramonės šakų, todėl bet kokie pokyčiai turi platesnį ekonominį efektą.

    Ką planuoja „SEAT S.A.“ ir „Cupra“

    „SEAT S.A.“ atskiria „Seat“ prekės ženklo ateitį nuo pačios bendrovės perspektyvų, nes įmonė valdo ir „Cupra“. „Volkswagen“ grupė tikina, kad „SEAT S.A.“ viduje turi tvirtą ateitį, o „Cupra“ ir toliau bus pagrindinis augimo bei pelningumo variklis.

    Bendrovė patvirtino, kad suplanuoti modelių atnaujinimai nesikeičia, įskaitant lengvųjų hibridų „Ibiza“ ir „Arona“ versijas, kurios numatytos 2027 metais. Vis dėlto po dabartinio produktų ciklo „Seat“ kryptis lieka atvira.

    Gamintojas pažymi, kad griežtėjantys reikalavimai, elektrifikacijos kaštai ir būtinos investicijos naujai elektromobilių kartai daro sprendimus vis sudėtingesnius. Galutinė trajektorija, kaip nurodo įmonė, priklausys nuo reguliavimo raidos, pirkėjų paklausos ir rinkos sąlygų.

    Investicijos ir pramonės persitvarkymas

    „Volkswagen“ ir „SEAT S.A.“ kartu su partneriais anksčiau paskelbė apie 10 milijardų eurų investicijų paketą elektrifikacijai, siekiant stiprinti gamybą Ispanijoje. Tarp tikslų įvardyta ir gamyklos Martorelyje pertvarka, kad būtų galima gaminti miesto elektromobilius.

    Premjeras Pedro Sánchez vizito Martorelyje metu „Seat“ yra pavadinęs ikonišku prekės ženklu ir pabrėžęs jo svarbą šalies pramonės ekosistemai. Šiame kontekste „Seat“ likimas tampa ne tik verslo sprendimu, bet ir politiniu klausimu, susijusiu su perėjimu prie mažataršio transporto.

    Kol kas „Volkswagen“ palieka atviras kelias alternatyvas po 2030 metų ir pabrėžia, kad sprendimo dar nėra. Tai reiškia, kad artimiausiais metais lemiami bus tiek rinkos signalai, tiek tai, kaip greitai Europoje ir Ispanijoje vyks perėjimas prie elektrinio mobilumo.

  • AfD pergalė Vokietijoje sujudino rinkas: ekonomikai gresia politinis paralyžius Berlyne?

    AfD pergalė Vokietijoje sujudino rinkas: ekonomikai gresia politinis paralyžius Berlyne?

    Vokietijoje fiksuotas istorinis lūžis: kraštutinių dešiniųjų partija AfD laimėjo Saksonijos-Anhalto žemės rinkimus, surinkusi 43,8 proc. balsų. Tai pirmoji tokio pobūdžio pergalė Vokietijos žemėje nuo Antrojo pasaulinio karo, o ji iškart pakurstė diskusijas, ar šalis neslysta į politinę fragmentaciją.

    AfD iškovojo 39 mandatus iš 83 ir iki daugumos pritrūko trijų vietų. Tuo pat metu kanclerio Friedricho Merzo vadovaujama CDU patyrė skaudų smūgį, jos rezultatas krito iki 17,2 proc., kai 2021 metais siekė 37,1 proc.

    Didžiausia rizika – Berlyne

    Ekonomistai pabrėžia, kad trumpuoju laikotarpiu tiesioginis smūgis ekonomikai gali būti ribotas, nes Saksonija-Anhaltas sudaro mažiau nei 2 proc. Vokietijos bendrojo vidaus produkto. Tačiau rinkimų signalas stiprina įtampą federalinėje politikoje, o būtent nuo jos priklauso svarbios reformos.

    Naujausios apklausos rodo ryškų pasitikėjimo erozijos mastą: kanclerio darbą teigiamai vertina apie 13 proc. gyventojų. Tuo metu AfD nacionaliniu mastu pirmauja su maždaug 27 proc., o CDU ir CSU atsilieka, siekdamos apie 21 proc.

    „Didėja politinės aklavietės rizika nacionaliniu lygmeniu, kuri galėtų sužlugdyti būtinas reformas ir priversti mažinti Vokietijos potencialaus augimo prognozes“, – sakė „Oxford Economics“ ekonomistas Alexanderis Valentinas.

    Ekspertų vertinimu, šį rudenį balsuosiančios Saksonija-Anhaltas, Berlynas ir Meklenburgas-Pomeranija kartu sukuria apie 8 proc. Vokietijos BVP, tačiau svarbiausia yra ne regionų svoris. Esminis klausimas – ar didėjantis spaudimas tradicinėms partijoms nesumažins jų gebėjimo susitarti dėl pensijų, darbo rinkos ir energetikos politikos.

    Pramonei reikia ne tik pinigų

    Vokietijos pramonės problemos siejamos ne vien su investicijų stoka, bet ir su lėtais leidimų procesais, aukštomis energijos kainomis, darbo jėgos trūkumu bei senstančia infrastruktūra. Ilgalaikiams sprendimams trukdo ir konkurencingumo mažėjimas, o tai keičia įmonių planus ir rizikos vertinimus.

    Simboliniu pavyzdžiu tapo „Intel“ atsisakytas puslaidininkių projektas Saksonijoje-Anhalte. Buvo planuojama iki maždaug 27 000 000 000 eurų investicija, o valstybės parama galėjo siekti apie 9 000 000 000 eurų, tačiau projektas 2025 metų liepą buvo atšauktas.

    Didžiausi pokyčiai vyksta ir automobilių pramonėje: „Volkswagen“ tęsia vieną didžiausių restruktūrizacijų savo istorijoje. Pranešta apie planus iki dešimtmečio pabaigos sumažinti darbuotojų skaičių beveik 100 000, o daliai gamyklų Vokietijoje po 2031 metų dar nėra užtikrintos gamybos programos.

    Vokietijos automobilių gamyba taip pat rodo spaudimą: per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius pagaminta apie 2 650 000 lengvųjų automobilių, tai 4 proc. mažiau nei prieš metus ir 16 proc. mažiau nei 2019 metais. Tokiame fone bet koks politinio stabilumo silpnėjimas reiškia papildomą riziką investicijoms ir sprendimų greičiui.

    Rinkos kol kas ramios

    Finansų rinkų reakcija po žemės rinkimų buvo santūri: Vokietijos DAX indeksas smuktelėjo apie 0,3 proc. Dešimties metų Vokietijos obligacijų pajamingumas kilo nežymiai iki maždaug 3,35 proc., o didesnį jo šuolį pastaruoju metu labiau lėmė energijos kainos, infliacijos lūkesčiai ir pinigų politikos kryptis euro zonoje.

    Kita vertus, ilgiau išliekant didesnėms skolinimosi kainoms, klaidų kaina didėja: bet koks delsimas su struktūrinėmis reformomis ar neaiškūs sprendimai dėl energetikos ir darbo rinkos gali greičiau atsispindėti finansavimo sąnaudose.

    Paradoksalu, bet dalis ekonominių rodiklių rodo atsigavimo ženklus: gamybos sektoriaus aktyvumas vasarą stiprėjo, o naujų užsakymų augimą skatino gynybos poreikiai, duomenų centrų plėtra ir atsargų kaupimas. Vis dėlto pagrindinis klausimas lieka politinis – ar Berlynas turės pakankamai vienybės, kad šį atsigavimą paverstų tvariu augimu.

  • Vokietijos gamybos kaštai spaudžia „Volkswagen“: daugiau užsakymų gali atitekti Poznanės gamyklai

    Gamybos mažinimas Vokietijoje

    „Volkswagen“ viešai pripažįsta, kad Europoje susidūrė su per dideliais gamybos pajėgumais ir dėl to ieško, kur mažinti apimtis bei kaštus. Koncerno vertinimu, vien Europoje pajėgumai viršija paklausą maždaug 500 000 automobilių per metus, todėl restruktūrizacija tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.

    Didžiausias spaudimas tenka Vokietijos gamykloms, kuriose gamyba brangiausia. Koncernas signalizuoja, kad ateityje ne visoms Vokietijos vietovėms galės garantuoti naujų modelių gamybos paskyrimus, o tai didina riziką, jog dalis projektų bus perkelta į pigesnes Europos šalis.

    Kodėl dėmesys krypsta į Lenkiją?

    Pramonės analitikai ir Vokietijos žiniasklaida vis dažniau mini Čekiją, Slovakiją ir Poznanę kaip galimus naujų „Volkswagen“ projektų laimėtojus. Logika paprasta: mažesni darbo ir gamybos kaštai leidžia greičiau atkurti pelningumą, ypač kai rinka spaudžiama kainų konkurencijos ir lėtėjančios paklausos.

    Vienas dažniausiai aptariamų scenarijų yra naujo elektrinio komercinio automobilio, planuojamo apie 2028 metus, gamyba ne Vokietijoje, o Lenkijoje. Nors oficialių patvirtinimų dėl konkretaus modelio dar nėra, pati kryptis atitinka koncerno tikslą daugiau gaminti ten, kur bendra savikaina mažesnė.

    Skirtumą lemia darbo kaštai

    Kaštų skirtumus gerai iliustruoja Europos darbo sąnaudų statistika: vidutinė valandinė darbo kaina Europos Sąjungoje siekia apie 34,9 euro. Vokietijoje ji yra apie 45 eurai, kai Lenkijoje – apie 19,1 euro, o Čekijoje ir Slovakijoje – apie 19,8 euro.

    Toks atotrūkis reiškia, kad net ir nedideli gamybos perkėlimai ar naujų modelių „nominacijos“ gali turėti apčiuopiamą finansinį efektą. Automobilių pramonėje, kur maržos dažnai matuojamos kelių procentų rėžiuose, tai tampa vienu svarbiausių argumentų renkantis vietą naujiems projektams.

    Mažiau modelių, paprastesnė komplektacija

    Be geografinių sprendimų, „Volkswagen“ planuoja mažinti ir produktų sudėtingumą. Koncernas kalba apie modelių skaičiaus sumažinimą maždaug perpus, o komplektacijų pasirinkimų karpymą iki 75 proc., vietoje jų siūlant aiškius komplektacijų paketus.

    Toks supaprastinimas turėtų mažinti tiekimo grandinių įvairovę, sandėliavimo poreikį ir surinkimo proceso sudėtingumą. Kaip pavyzdys nurodomos sėdynės: vietoje daugiau nei 2 300 variantų ateityje būtų paliekama apie 100, taip iš esmės mažinant gamybos klaidų ir logistikos kaštų riziką.

    Sprendimus lems politika ir akcininkai

    „Volkswagen“ atvejis išskirtinis tuo, kad sprendimų priėmimas Vokietijoje yra glaudžiai susijęs su profsąjungomis ir regionų įtaka. Priežiūros taryboje didelę dalį balsų turi darbuotojų atstovai ir Žemutinės Saksonijos žemė, todėl socialiniai argumentai čia dažnai konkuruoja su grynai ekonominiu efektyvumu.

    Vis dėlto, kai kaštai pradeda stipriau spausti akcininkų interesus, didėja tikimybė, kad į pirmą planą bus keliami grąžos ir konkurencingumo tikslai. Tokiu atveju sprendimai dėl gamybos geografijos gali būti dar labiau nukreipti į pigesnes Europos vietas, tarp jų ir Lenkiją.

  • „Volkswagen“ ruošiasi istoriniam kirčiui: 100 000 darbo vietų mažinimas ir grėsmė 4 gamykloms

    „Volkswagen“ ruošiasi istoriniam kirčiui: 100 000 darbo vietų mažinimas ir grėsmė 4 gamykloms

    Susitarimas dėl 100 000 vietų

    Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ pranešė, kad vadovybė ir profesinės sąjungos sutarė dėl papildomo 50 000 darbo vietų mažinimo iki dešimtmečio pabaigos. Tai prisidės prie anksčiau planuotų 50 000, todėl bendras mažinimas sieks 100 000.

    Bendrovė teigia, kad personalo apimtys turi būti nuosekliai derinamos prie ekonominės realybės. Skaičiuojama, kad tai sudarytų apie 15 proc. visos grupės darbuotojų.

    „Būtina sistemingai suderinti darbuotojų skaičių su ekonomine realybe“, – teigiama „Volkswagen“ pareiškime.

    Sprendimui pritarė stebėtojų taryba, kurioje dirba ir darbuotojų, ir akcininkų atstovai. Tai laikoma svarbiu žingsniu sudėtingose derybose dėl kaštų mažinimo ir konkurencingumo.

    Kodėl spaudimas didėja

    „Volkswagen“ nurodo, kad situaciją apsunkina JAV tarifų politika, nepastovi elektromobilių paklausa ir ypač aštri konkurencija Kinijoje bei iš Kinijos gamintojų. Pastarieji pastaraisiais metais aktyviai plečia eksportą ir didina kainų spaudimą Europoje.

    Europos gamintojams papildomų iššūkių kelia ir sparčiai besikeičianti vartotojų paklausa: pirkėjai jautriau reaguoja į kainą, o elektromobilių rinkoje daugėja modelių, kurie siūlo didelę komplektaciją už mažesnę sumą. Tuo pat metu didelę reikšmę turi ir baterijų tiekimo grandinės, energijos kainos bei gamybos efektyvumas.

    Gamyklos Vokietijoje ir istorinis precedentas

    Įmonė taip pat pripažino, kad keturių Vokietijos gamyklų ateitis 2030-aisiais nėra užtikrinta. Kalbama apie padalinius Hanoveryje, Emdėne, Cvikau ir Nekarsulme.

    Jei šie objektai būtų uždaryti, tai būtų pirmas kartas, kai „Volkswagen“ užvertų pilno masto automobilių gamyklas savo namų rinkoje. Toks scenarijus reikštų reikšmingą poslinkį Vokietijos pramonės politikoje ir darbo rinkoje, nes automobilių sektorius išlieka viena svarbiausių šalies ekonomikos atramų.

    „Stebėtojų taryba vienbalsiai patvirtino vykdomosios valdybos šiandien pristatytą ateities planą“, – sakė „Volkswagen“ vadovas Oliveris Blume.

    „Volkswagen“ grupė vienija ne tik pagrindinį „Volkswagen“ prekės ženklą, bet ir „Audi“, „Porsche“, „Škoda“, „SEAT“, „Cupra“, taip pat prabangos segmentą atstovaujančius „Bentley“, „Lamborghini“ ir „Ducati“. Bendrovė pabrėžia, kad pertvarka apims visą grupę ir sieks atkurti konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.

  • Norvegija pasiekė rekordą: elektromobiliai sudarė 98,7 proc. pardavimų – kas aplenkė „Tesla“?

    Norvegija pasiekė rekordą: elektromobiliai sudarė 98,7 proc. pardavimų – kas aplenkė „Tesla“?

    Rinka beveik tapo vien elektrinė

    Norvegijos naujų lengvųjų automobilių rinka rugpjūtį priartėjo prie istorinio lūžio – beveik visi parduoti automobiliai buvo varomi elektra. Norvegijos kelių eismo informacijos tarybos (OFV) duomenimis, per mėnesį šalyje įregistruotas 13 451 naujas automobilis, tai yra 3,4 proc. mažiau nei prieš metus.

    Iš jų net 98,7 proc. sudarė elektromobiliai. Tai naujas šalies rekordas ir dar vienas ženklas, kad Norvegija praktiškai jau įgyvendino siekį, jog visi nauji lengvieji automobiliai būtų elektriniai.

    „Lengvųjų automobilių rinka šiek tiek traukiasi, tačiau skirtingų gamintojų rezultatai labai nevienodi. Keli dideli prekių ženklai auga, o konkurencija dėl pirkėjų tapo tolygesnė“, – sakė OFV vadovas Geir Inge Stokke.

    Kas iš tiesų laimėjo rugpjūtį

    Nors „Tesla“ vis dar išlieka viena stipriausių metų gamintojų reitinge, rugpjūtį ji nukrito į septintą vietą. „Tesla“ pardavė 627 automobilius ir sudarė 4,7 proc. rinkos.

    Tuo metu geriausiai pasirodė „Volkswagen“: 1 457 parduoti automobiliai ir 10,8 proc. rinkos dalis. Antrą vietą užėmė „Toyota“, pardavusi 1 328 automobilius, arba 9,9 proc. rinkos.

    Pagal atskirus modelius rugpjūčio lyderiu tapo „Volkswagen“ ID.4. Antroje vietoje rikiavosi „Toyota“ bZ4X, o trečioje – „BMW“ iX3; „Tesla“ modeliai į penketuką nepateko, o „Model 3“ buvo septintas.

    Kinijos gamintojų šuolis ir senų automobilių dilema

    OFV statistika rodo, kad konkurenciją ypač aštrina Kinijos gamintojai. Rugpjūtį „Xpeng“ ir „BYD“ kartu daugiau nei padvigubino rinkos dalį iki 11,4 proc., kai tuo pačiu laikotarpiu prieš metus ji siekė 4,9 proc.

    OFV atkreipia dėmesį, kad pasiekus beveik 99 proc. naujų automobilių elektrifikaciją, tolesnis taršos mažinimas vis labiau priklausys nuo to, kaip greitai iš kelių dings senesni benzininiai ir dyzeliniai automobiliai. Kitaip tariant, naujų automobilių rinka jau beveik išsprendė problemą, tačiau autoparko atsinaujinimas dar užtruks.

    Rugpjūtį norvegai nupirko vos 30 benzininių automobilių, tai sudarė 0,2 proc. rinkos. Buvo įregistruotas ir nedidelis skaičius benzininių hibridų bei įkraunamų hibridų, o dyzeliniai automobiliai sudarė 0,5 proc. lengvųjų automobilių rinkos.

    „Naujų automobilių rinka dabar praktiškai yra vien elektrinė, ir vėl fiksuojamas rekordinis elektromobilių dalies rodiklis. Todėl tolesni išmetamųjų teršalų mažinimo rezultatai vis labiau priklauso nuo to, kaip greitai iš esamo autoparko pasitrauks seni benzininiai ir dyzeliniai automobiliai“, – sakė G. I. Stokke.

    Norvegijos pavyzdys siejamas su nuoseklia politika: ilgą laiką taikytais mokesčių lengvatų ir skatinimo mechanizmais, kurie elektromobilius pavertė konkurencingais kainos ir eksploatacijos prasme. Dėl to elektrinės transporto priemonės čia iš nišinės prekės virto dominuojančiu pasirinkimu, o tradicinių variklių pardavimai sparčiai tirpsta.

  • Štai kaip atrodys naujasis „Volkswagen“ elektrinis SUV: ID.4 įpėdinis tampa panašus į Tiguan

    Štai kaip atrodys naujasis „Volkswagen“ elektrinis SUV: ID.4 įpėdinis tampa panašus į Tiguan

    „Volkswagen“ ruošia didelį elektrinių modelių strategijos posūkį: populiarūs ID.4 ir ID.5 sulauks įpėdinio, kuris vizualiai bus gerokai artimesnis įprastiems markės SUV. Pirmieji vaizdai iš dalies maskuoto prototipo rodo kampuotesnes, labiau vertikalias proporcijas, primenančias Tiguan.

    Iki šiol ID.4 ir ID.5, kurie rinkoje debiutavo 2021 metais, kartu buvo pristatyti daugiau nei 900 000 kartų. Tačiau gamintojas pastaraisiais metais vis aiškiau signalizuoja, kad nori atsitraukti nuo pernelyg futuristinės ID šeimos išvaizdos ir grįžti prie atpažįstamos „Volkswagen“ dizaino kalbos.

    Nuo futurizmo prie pažįstamo dizaino

    Vokietijos automobilių apžvalgininkas „Autogefühl“ pademonstravo trumpą vaizdo įrašą, kuriame matyti būsimo modelio eksterjeras ir kelios detalės. Nors kėbulas vis dar dengiamas kamufliažu, aiškiai išsiskiria labiau stačiakampė forma, griežtesnės linijos ir iš esmės pergalvota galinė dalis.

    Pastebima ir praktinė detalė: durų rankenėlės, panašu, tampa įprastesnės, o ne stilizuotos kaip kai kuriuose dabartiniuose ID serijos modeliuose. Tai dera su bendru gamintojo siekiu, kad elektromobiliai vartotojams būtų suprantami ir artimi tradiciniams „Volkswagen“ automobiliams.

    Salone žadami fiziniai mygtukai

    Nors įraše salonas praktiškai nerodomas, tikimasi, kad pokyčiai bus ne mažiau ryškūs nei išorėje. „Volkswagen“ viešai kalbėjo apie grįžimą prie daugiau fizinių valdiklių, nes vien lietimui jautrūs paviršiai sulaukė kritikos dėl ergonomikos ir naudojimo patogumo.

    Tokia kryptis atitinka ir platesnę pramonės tendenciją: gamintojai, diegdami didelius ekranus, vis dažniau ieško balanso tarp skaitmeninių funkcijų ir elementarių, vairuojant lengvai valdomų mygtukų. Tai ypač aktualu klimato kontrolei, garso reguliavimui ir dažniausiai naudojamoms vairuotojo funkcijoms.

    Ar ID.4 pavadinimas išnyks?

    Šis projektas siejamas ir su galimu pavadinimų pertvarkymu. Vokietijos profsąjunga IG Metall yra užsiminusi, kad modelis gali būti vadinamas ID. Tiguan, tačiau pats „Volkswagen“ to oficialiai nepatvirtino.

    Gamintojas naują elektrinį SUV turėtų pristatyti spalio 9 dieną. Tuomet paaiškės, ar techniniai atnaujinimai bus tokie pat reikšmingi kaip dizaino, ir ar rinkoje iš tiesų bus atsisakyta ID.4 vardo.

  • „Volkswagen“ nustebino: „ID. Buzz“ virto elektriniu kemperiu, amerikiečių laukia 2027 metais

    „Volkswagen“ nustebino: „ID. Buzz“ virto elektriniu kemperiu, amerikiečių laukia 2027 metais

    Elektrinis „California“ šeimos startas

    „Volkswagen“ pristatė pirmąjį elektrinį savo „California“ kemperių serijos modelį – „ID. California Cruise“, sukurtą „ID. Buzz“ pagrindu. Naujiena pirmiausia skirta Europai, kur numatytos ir trumpos, ir ilgos bazės versijos.

    Gamintojas šį modelį pozicionuoja kaip lengvą, savaitgalio išvykoms pritaikytą kemperį, o ne pilnai įrengtą namą ant ratų. Dėl to dalis tradicinių „California“ sprendimų čia sąmoningai palikti už borto.

    Ką gaus pirkėjai Europoje

    Ryškiausias „ID. California Cruise“ akcentas – maždaug 2 metrų ilgio lovos platforma su sulankstomu čiužiniu, įrengiama virš galinių sėdynių. Taip pat numatytos priekinio lango vėdinimo įdėklai ir visų langų užtemdymo užuolaidėlės.

    Modelis turi specialius „California“ ir „Cruise“ žymėjimus, o įrangoje numatytas ir vadinamasis „California“ režimas. Jis leidžia stovint ilgiau naudoti salono apšvietimą, šildymą ar kondicionavimą bei įkrauti įrenginius, kai automobilis naudojamas nakvynei.

    „Naujas režimas pritaiko automobilio vidaus ir išorės funkcijas nakvynei, kad transporto priemonę būtų patogu naudoti per naktį“, – teigia „Volkswagen“.

    Elektra stovyklavietėje ir ko čia nėra

    „Volkswagen“ akcentuoja ir „vehicle-to-load“ galimybę, kuri leidžia maitinti išorinius prietaisus per adapterį, jungiamą prie įkrovimo lizdo. Maksimali galia siekia apie 3,6 kW, tad teoriškai galima prijungti, pavyzdžiui, kavos aparatą ar kitą nedidelę buitinę techniką.

    Vis dėlto tai nėra pilnai sukomplektuotas kemperis: ši versija neturi virtuvės, o įranga labiau primena „ID. Buzz“ su stovyklavimui skirtu komplektu. Tradiciniai „California“ modeliai dažnai siūlo iškylantį stogą, virtuvės bloką, pasukamas priekines sėdynes ir integruotas valgymo zonas.

    Europoje „ID. California Cruise“ pardavimų pradžia siejama su artimiausiu laikotarpiu, o pristatymai planuojami 2027 metais. Galutinė kaina kol kas neskelbiama.

    Amerikai ruošiamas panašus variantas

    JAV rinkai „Volkswagen“ taip pat ruošia artimą koncepciją – „ID. Buzz Tourer“, kuris turėtų pasirodyti 2027 metais. Gamintojo aprašyme minimas išlankstomas čiužinys su platforma, langų užuolaidėlės, vėdinimo panelės priekyje, taip pat lauko stalas ir kėdės.

    Tokie sprendimai atspindi platesnę rinkos tendenciją: pirkėjai vis dažniau ieško universalių elektromobilių, galinčių atlikti ir kasdienio šeimos transporto, ir savaitgalio kelionių vaidmenį. Didėjant greitojo įkrovimo tinklams bei stovyklavimo infrastruktūrai, lengvesnės kemperių versijos tampa patrauklesnės, nors pilnas komfortas dažnai lieka brangesnių, specializuotų modelių teritorijoje.