CP v2

Tag: Volkswagen

  • Šie varikliai su LPG gali nustebinti: patvarūs, pigūs ir tinka net senesniems modeliams

    Šie varikliai su LPG gali nustebinti: patvarūs, pigūs ir tinka net senesniems modeliams

    Dujos vis dar vilioja vairuotojus

    Nors automobilių su dujų įranga keliuose daugelyje šalių mažėja, LPG vis dar laikomas vienu pigiausių būdų sumažinti kasdienes išlaidas kurui. Pagrindinė priežastis paprasta: net ir esant didesnėms sąnaudoms, galutinė vieno kilometro kaina dažnai būna mažesnė nei važiuojant benzinu.

    Praktikoje automobilis su LPG dažniausiai sunaudoja maždaug 10–20 proc. daugiau degalų nei važiuodamas benzinu. Vis dėlto finansinė nauda priklauso ne tik nuo kainų degalinėje, bet ir nuo to, ar variklis „draugauja“ su dujomis, o įranga parinkta ir sureguliuota teisingai.

    Didžiausią reikšmę turi variklio konstrukcija: paprastesnis įpurškimas, atsparūs vožtuvai ir aiški, patikima mechanika. Dujoms dažniausiai geriausiai tinka benzininiai varikliai su netiesioginiu įpurškimu, nes jų dujų įrangos sprendimai paprastai pigesni, o eksploatacija kelia mažiau rizikų.

    Kokie sprendimai laikomi saugiausiais

    Dažnai išskiriami varikliai, kurie turi netiesioginį įpurškimą ir hidraulinę vožtuvų tarpelių kompensaciją. Tokia konstrukcija mažina priežiūros kaštus, nes paprastai nereikia dažnai reguliuoti vožtuvų, o dujų sistema gali būti sukonfigūruota stabiliau.

    Vienu iš gerai žinomų pavyzdžių laikomas „Volkswagen“ koncerno 1.6 MPI. Nors naujuose automobiliuose šis variklis seniai nebediegiamas, antrinėje rinkoje jo dar daug, o dalys paprastai lengvai randamos ir nėra brangios.

    Šio tipo varikliams būdinga paprasta konstrukcija ir pakankamai nuspėjamas darbas su ketvirtos kartos LPG įranga. Visgi ir jie nėra „amžini“: pasitaiko tepalo prasisunkimų, užsiteršusios droselinės sklendės ar uždegimo sistemos gedimų, kurie važiuojant dujomis gali pasijusti greičiau.

    Prieš montuojant LPG svarbu įsitikinti, kad variklis techniškai tvarkingas: patikrinti uždegimą, žvakes, kompresiją, kuro korekcijas, atlikti išmetamųjų dujų analizę. Tipinė tokios įrangos montavimo kaina šiandien dažnai sukasi apie 800–1 000 eurų, tačiau galutinė suma priklauso nuo komplektacijos ir darbų apimties.

    Japonų ir kitų gamintojų alternatyvos

    Tarp dujoms tinkamų variklių dažnai minimi ir japoniški sprendimai, ypač „Toyota“ Valvematic šeimos 1.6, 1.8 ir 2.0 litro benzininiai varikliai. Jie vertinami dėl konstrukcinių sprendimų, kurie gali palengvinti eksploataciją su LPG, jei įranga parinkta ir sureguliuota profesionaliai.

    Vis dėlto svarbu neskubėti visų „Toyota“ benzininių variklių vertinti vienodai. Kai kuriuose sprendimuose vožtuvų tarpeliai reguliuojami plokštelėmis, o tai važiuojant dujomis gali reikšti sudėtingesnę ir brangesnę periodinę priežiūrą.

    Dar vienas pasirinkimas – „Subaru“ opoziciniai varikliai, kurie dėl savo konstrukcijos kai kuriais atvejais sėkmingai dirba su LPG. Dažniausiai minimi 2.0 ir 2.5 litro sprendimai, tačiau čia ypač svarbi montuotojų kompetencija ir teisingas sistemos sureguliavimas, nes net smulkios klaidos gali virsti brangiais remontais.

    Tarp naujesnių mažatūrių variklių minimas „Renault“ 1.0 TCe, kuris kai kuriose versijose buvo siūlomas ir su gamykline dujų įranga. Tokie automobiliai dažnai patrauklūs tuo, kad gamintojas jau būna numatęs suderinamumą ir kalibracijas, o vairuotojui lieka laikytis aptarnavimo grafiko.

    Vis dėlto šis variklis turi ir savo taisykles: kai kuriuose variantuose nėra hidraulinės vožtuvų kompensacijos, todėl rekomenduojama periodiškai tikrinti vožtuvų tarpelius. Praktikoje tai daroma maždaug kas 30 000–40 000 kilometrų, kad sumažėtų vožtuvų lizdų dėvėjimosi rizika.

    LPG turi aukštesnį oktaninį skaičių nei benzinas ir degimo procesas gali vykti aukštesnėje temperatūroje, todėl prasta uždegimo sistema ar netikslus mišinio sureguliavimas greitai išryškėja. Dėl to realios sutaupytos sumos priklauso ne tik nuo variklio pasirinkimo, bet ir nuo montavimo kokybės bei reguliaraus aptarnavimo.

    Jei dujų sistema sumontuota profesionaliai, o variklis prižiūrimas laiku, LPG gali tapti racionaliu sprendimu ilgoms kelionėms ir kasdieniam važiavimui. Tačiau perkant automobilį su jau sumontuota įranga verta reikalauti serviso istorijos ir diagnostikos, nes klaidos čia dažnai kainuoja daugiau nei pati įranga.

  • „Volkswagen“ pigiausi elektromobiliai šluoja rinką: 70 000 užsakymų per kelis mėnesius

    „Volkswagen“ pigiausi elektromobiliai šluoja rinką: 70 000 užsakymų per kelis mėnesius

    „Volkswagen“ grupė skelbia, kad naujieji mažieji ir įperkamesni elektromobiliai Europoje sulaukė itin didelio pirkėjų dėmesio – užsakymų skaičius jau perkopė 70 000. Į šį ketvertą įeina „Volkswagen“ ID. Polo, „Volkswagen“ ID. Cross, „Skoda“ Epiq ir „Cupra“ Raval.

    Gamintojas nurodo, kad šių modelių paklausa reikšmingai viršijo lūkesčius, o vien ID. Polo esą surinko apie 25 000 užsakymų. Likusi dalis pasidalijo tarp „Skoda“ ir „Cupra“ modelių, o papildomas impulsas prognozuojamas dėl ketvirtojo šeimos nario – ID. Cross – starto.

    Kas vilioja pirkėjus?

    Esminis argumentas – kaina ir dydis, pritaikytas miestui. Vokietijoje šių elektromobilių kaina startuoja maždaug nuo 27 500 eurų, skaičiuojant su pridėtinės vertės mokesčiu, todėl jie taikosi į pirkėjus, kuriems iki šiol elektromobiliai atrodė per brangūs.

    Įtampos rinkoje netrūksta: Europoje sparčiai daugėja konkurentų, ypač mažesnių elektrinių hečbekų ir krosoverių segmente, o gamintojai vis dažniau kovoja ne tik technologijomis, bet ir finansinėmis sąlygomis. Tai verčia tradicinius prekių ženklus greičiau plėsti biudžetinių modelių pasiūlą.

    Baterijos, nuotolis ir įkrovimas

    Šeimos techninė bazė panaši: siūlomos dvi baterijų kryptys, pradedant 32 kilovatvalandžių ličio geležies fosfato baterija. Tokia versija orientuota į kasdienes keliones mieste ir priemiestyje, o deklaruojamas nuvažiuojamas atstumas siekia apie 290 kilometrų pagal WLTP.

    Norintiems didesnio lankstumo siūlomas 52 kilovatvalandžių nikelio, mangano ir kobalto baterijos variantas, kuris WLTP cikle gali siekti apie 450 kilometrų. Visų keturių modelių pavara – priekinė, o galia, priklausomai nuo versijos, numatoma nuo maždaug 84 iki 163 kilovatų.

    Įkrovimo parametrai šiame segmente vertinami kaip konkurencingi: mažesnė baterija gali priimti iki 90 kilovatų galią, o 10–80 proc. įkrovimas trunka apie 27 minutes. Didesnė baterija gali krautis iki 105 kilovatų ir tą patį intervalą pasiekia maždaug per 24 minutes.

    Ką tai reiškia Europai?

    Didelis užsakymų skaičius rodo aiškią tendenciją: masinei elektromobilių plėtrai Europoje kritinis veiksnys tampa kaina, o ne vien maksimalus nuotolis. Pirkėjai vis dažniau renkasi kompaktiškus modelius, kurie kasdienėms kelionėms pakankami, o kaina artėja prie vidaus degimo variklius turinčių alternatyvų.

    „Volkswagen“ grupei ši sėkmė svarbi ir strategiškai, nes Europoje spaudimą kelia tiek tradiciniai konkurentai, tiek sparčiai augantis Kinijos gamintojų pasiūlos segmentas. Kuo daugiau pirkėjų įtraukiama į žemesnę kainų kategoriją, tuo labiau tikėtina, kad elektromobiliai taps įprastu, o ne išskirtiniu pasirinkimu.

  • Robotaksių bumas Europoje stringa: kodėl „Volkswagen“, BMW ir „Tesla“ vis dar atsilieka?

    Robotaksių bumas Europoje stringa: kodėl „Volkswagen“, BMW ir „Tesla“ vis dar atsilieka?

    Robotaksių idėja jau kelerius metus skamba kaip artimiausio dešimtmečio transporto revoliucija, tačiau Europoje komercinis proveržis vyksta gerokai lėčiau nei Kinijoje ar kai kuriose JAV rinkose. Nors dalis gamintojų pristato pilotus, masinis, visiškai be vairuotojo veikiantis paslaugos modelis vis dar atsiremia į realybės barjerus.

    Didžiausi iššūkiai kartojasi beveik visur: griežtesnė reguliacinė aplinka, didelė jutiklių ir skaičiavimo įrangos kaina, sudėtingas programinės įrangos sertifikavimas bei atsakomybės už avarijas klausimas. Prie to prisideda ir Europos miestų specifika, kur intensyvus eismas, pėstieji bei dviratininkai kelia daugiau scenarijų, kuriuos sistemoms būtina patikimai „suprasti“.

    Europos kelių eismo taisyklės daugelyje valstybių reikalauja, kad viešuose bandymuose automobilyje būtų žmogus, galintis perimti kontrolę, todėl pilnai be vairuotojo veikiančių robotaksių sertifikavimas užsitęsia. Tokia priežiūra didina bandymų kaštus ir lėtina duomenų rinkimą, kuris būtinas DI valdomoms sistemoms mokytis iš realaus eismo situacijų.

    Reguliavimas ir sauga stabdo tempą

    Skirtingai nei rinkose, kuriose leidimai suteikiami greičiau konkrečioms teritorijoms, Europoje dažnai taikomas atsargesnis požiūris į nepakankamai įrodytą programinę įrangą. Net ir sėkmingi pilotai nebūtinai greitai virsta komerciniais maršrutais, nes kiekvienas mastelio didinimo žingsnis reikalauja papildomų patikrų, rizikų vertinimo ir suderinimo su vietos institucijomis.

    Prie saugos reikalavimų prisideda ir avarijų tyrimo bei atsakomybės mechanizmai: kai vairuotojo „nėra“, sudėtingiau apibrėžti kaltę ir draudimo modelį. Dėl to dalis bendrovių renkasi konservatyvesnį kelią ir pirmiausia investuoja į pažangias vairuotojo pagalbos funkcijas, o ne į visiškai autonomines taksi flotiles.

    Technologijų kaina ir verslo logika

    Robotaksiams būtini sprendimai dažnai remiasi brangiais jutikliais, didelės galios kompiuteriais ir redundancijos architektūra, kad gedimo atveju transporto priemonė išliktų saugi. Kuo daugiau saugumo sluoksnių, tuo didesnė savikaina, o tai apsunkina pelningą kainodarą, ypač miestuose, kur kelionės viešuoju transportu yra palyginti pigios ir patogios.

    Ne vienas Europos gamintojas pastaraisiais metais peržiūrėjo prioritetus, nes vartotojai vis mažiau linkę mokėti priemoką už riboto naudojimo autonomines funkcijas. Dėl to verslo planai, paremti dideliu robotaksių parko mastu ir greita investicijų grąža, tampa rizikingesni, o projektai juda lėčiau arba siaurinami iki bandymų zonų.

    Kodėl Kinija juda greičiau

    Kinijoje robotaksių paslaugos veikia keliuose didmiesčiuose, dažniausiai aiškiai apibrėžtose geografinėse zonose, kur maršrutai ir veikimo sąlygos kontroliuojamos. Tokia geografinė kontrolė leidžia greičiau plėsti parką, nes sistema mokoma konkrečioje aplinkoje, o paslaugos teikėjas gali aiškiai apibrėžti atsakomybės ir saugos procedūras.

    Svarbus veiksnys yra ir valstybės politika, kuri autonominio vairavimo plėtrą laiko strategine kryptimi, taip pat stipri vietinė elektromobilių ir komponentų tiekimo grandinė. Tai padeda greičiau mažinti techninę savikainą ir efektyviau industrializuoti sprendimus, kurie Europoje dažnai kuriami fragmentuotai, skirtingose reguliacinėse erdvėse.

    Tuo pat metu ir Kinijoje pasitaiko techninių sutrikimų, kurie laikinai pristabdo licencijų išdavimą ar projektų apimtį, tačiau bendra kryptis išlieka augimo link. Europoje panašūs incidentai paprastai sukelia ilgesnę pauzę, nes rizikų tolerancija ir sertifikavimo dinamika yra konservatyvesnė.

    Artimiausiais metais Europos robotaksių rinkos kryptį lems du dalykai: ar pavyks suderinti vienodesnes taisykles tarp valstybių ir ar technologijų kaina pakankamai kris, kad paslauga konkuruotų su viešuoju transportu bei įprastu pavežėjimu. Kol kas pilotai daugėja, tačiau masinis startas vis dar atrodo labiau kaip kito etapo, o ne rytojaus klausimas.

  • „Volkswagen“ Kinijoje kelia kartelę: skelbia, kada pasirodys 3 lygio autonominiai automobiliai

    „Volkswagen“ Kinijoje kelia kartelę: skelbia, kada pasirodys 3 lygio autonominiai automobiliai

    Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ pranešė, kad artimiausiais mėnesiais Kinijoje dar labiau koncentruosis į autonominio vairavimo technologijų kūrimą. Šis žingsnis siejamas su sparčiai augančia konkurencija Kinijos rinkoje, kur naujos pagalbinio ir autonominio vairavimo funkcijos diegiamos itin greitai.

    Bendrovė nurodė, kad Kinijoje veikiantis jos automatizuoto vairavimo padalinys CARIZON stiprina partnerystę su „Horizon Robotics“. Tikslas – paspartinti pažangių sistemų kūrimą, remiantis DI sprendimais, kurie būtini greitesniam suvokimo, sprendimų priėmimo ir vairavimo funkcijų tobulinimui realiomis eismo sąlygomis.

    Kas keisis vairuotojams?

    „Volkswagen“ planuose – 3 lygio autonominis vairavimas, kai tam tikromis sąlygomis vairuotojas gali nukreipti dėmesį nuo kelio, o atsakomybę laikinai perima sistema. Tokios funkcijos paprastai numatomos greitkeliuose ar aiškiai apibrėžtuose maršrutuose, tačiau jų veikimą griežtai riboja taisyklės ir techninės sąlygos.

    Bendrovė taip pat mini 4 lygio kryptį, kuri labiausiai siejama su be vairuotojo veikiančiais robotaksi. Kinijoje ši sritis laikoma viena pažangiausių pasaulyje, nes kai kuriuose miestuose robotaksi paslaugos jau testuojamos ar teikiamos komerciniu režimu, tačiau jų geografija ir naudojimo scenarijai išlieka riboti.

    „Volkswagen“ skelbia, kad pirmuosius 3 lygio autonominio vairavimo automobilius Kinijos rinkai planuoja pristatyti 2027 metais. Tuo pat metu bendrovė ketina pradėti diegti ir vadinamąsias 2++ lygio funkcijas, skirtas pagalbai mieste, kai automobilis gali padėti įveikti sankryžas, šviesoforus, žiedus ar atlikti automatizuotus posūkius, tačiau vairuotojas turi išlikti atsakingas.

    Kodėl Kinija tapo prioritetu?

    Kinijos rinka yra kritiškai svarbi daugeliui Europos gamintojų, tačiau spaudimas čia didėja dėl vietinių gamintojų technologinio tempo ir agresyvios kainodaros. Pastaraisiais metais Kinijos prekių ženklai ypač sustiprėjo elektromobilių segmente, o jų automobiliai dažnai siūlo daugiau programinių funkcijų už mažesnę kainą.

    Įtampą didina ir Europos Sąjungos bei Kinijos prekybiniai ginčai, įskaitant diskusijas dėl tarifų ir subsidijų. Tokia aplinka apsunkina ilgalaikį planavimą, todėl gamintojai vis dažniau kuria Kinijai skirtas technologijas vietoje, pasitelkdami regiono tiekėjus ir partnerius.

    „Volkswagen“ taip pat yra paskelbusi apie bendradarbiavimą su Kinijos elektromobilių gamintoja „Xpeng“, siekdama sukurti naują elektronikos ir programinės įrangos platformą Kinijos modeliams. Tokios platformos tampa esminės, nes modernios pagalbinio vairavimo sistemos remiasi ne vien jutikliais, bet ir nuolat atnaujinama programine įranga bei didelio našumo skaičiavimais automobilyje.

    Europos gamintojų spaudimas auga

    Europos automobilių pramonė pastaraisiais metais patyrė kelis vienu metu sutapusius sukrėtimus: pandemijos pasekmes, tiekimo grandinių sutrikimus, griežtėjančius emisijų reikalavimus ir perėjimą prie elektromobilumo. Tuo pat metu Kinijos gamintojai į rinką ateina su greitesniais ciklais, o programinės įrangos funkcijas paverčia vienu pagrindinių pardavimo argumentų.

    Autonominio vairavimo srityje ypač svarbūs saugos reikalavimai ir reguliavimas, todėl 3 lygio sprendimų plėtra paprastai vyksta lėčiau nei vartotojai tikisi. Vis dėlto gamintojams tai tampa reputacijos ir konkurencingumo klausimu, nes vartotojai vis dažniau lygina ne variklio galią, o automobilio skaitmenines galimybes ir pagalbos vairuotojui funkcijų brandą.

    „Volkswagen“ sprendimas stiprinti technologinę kryptį Kinijoje rodo siekį prisitaikyti prie rinkos, kur naujovės diegiamos greičiausiai. Artimiausi metai parodys, ar investicijos ir partnerystės leis koncernui pasivyti vietos lyderius ir pasiūlyti masinei rinkai patikimas 3 lygio funkcijas.

  • Tėvai atsikvėpė: vaikams vietoj ekranų vis dažniau renkasi audioknygas ir podcastus

    Tėvai atsikvėpė: vaikams vietoj ekranų vis dažniau renkasi audioknygas ir podcastus

    Ilgesnė kelionė automobiliu, vaikų klausimas „kada atvažiuosime?“ ir į rankas paduodamas telefonas daugeliui šeimų – pažįstamas scenarijus. Tačiau vis dažniau ekrano alternatyva tampa garsiai klausomos istorijos: pasakų veikėjų balsai, audioknygos ir vaikams skirti podcastai. Klausymas pamažu įsitvirtina kaip natūralus būdas vaikams įsisavinti turinį, o rinkos skaičiai rodo ryškų augimą.

    Lenkijoje radijo auditorijų tyrimų duomenimis, daugiau kaip 93 proc. gyventojų per mėnesį pasiekia bent vieną garso turinio formą. Nors radijas išlieka dominuojantis, podcastų klausomumas auga, o nemaža dalis auditorijos jų klausosi bent kartą per mėnesį. Tyrimas apie podcastų klausytojus rodo, kad kas savaitę šio formato klausosi apie 8,4 milijono žmonių, o mėnesinis pasiekiamumas artėja prie 11 milijonų.

    Panašios tendencijos matomos ir tarptautiniu mastu: vaikams ir jaunimui skirtų audioknygų pardavimai pastaraisiais metais augo sparčiausiai, o rinka vertinama maždaug 460 milijonų eurų 2025 metais. Prognozuojama, kad šis segmentas kasmet gali augti apie 15 proc., nes leidėjai ir platformos investuoja į vaikams pritaikytą garsinę produkciją bei žinomus pasakotojus.

    Tėvų apklausos rodo, kad audioknygos šeimose neretai tampa bendru ritualu: daugiau kaip pusė tėvų, kurie patys klausosi audioknygų, teigia, kad tai daro ir jų vaikai. Dar svarbiau, kad didelė dalis tėvų šį formatą renkasi sąmoningai kaip alternatyvą laikui prie ekranų. Klausomas turinys ypač patogus situacijose, kai ekranas nepageidaujamas, pavyzdžiui, prieš miegą ar kelionėse.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad garsinis turinys turi kelis praktinius privalumus: jis neskleidžia mėlynosios šviesos, nevargina akių ir gali padėti formuoti įprotį įdėmiai klausytis. Edison Research duomenimis, beveik pusė 6–12 metų vaikų yra bent kartą klausę podcasto, o beveik trečdalis tai daro reguliariai, bent kartą per mėnesį. Reikšminga ir tai, kad didelė dalis vaikų podcastų klausosi kartu su tėvais, todėl tai tampa bendru šeimos laiku.

    Į augančią paklausą reaguoja ne tik turinio kūrėjai, bet ir prekių ženklai. Pavyzdžiui, Volkswagen komercinių automobilių padalinys pristatė vaikams skirtą pasakojimų podcastą „Droga do Marzeń“, kurio pagrindinis herojus leidžiasi į kelionę į klasikinį Le Mano renginį. Pasakojime veikia keli personažai, o istorija orientuota į ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikus, bet kuriama taip, kad būtų įdomi ir vyresniems klausytojams.

    „Vaikai mokosi per pasakojimą – tai vienas seniausių būdų perduoti žinias. Podcastas šį poreikį atliepia šiuolaikiškai: jis pasiekiamas bet kada, nereikalauja ekrano ir įtraukia vaizduotę“, – sakė Tomasz Pękała, Volkswagen komercinių automobilių padalinio ryšių su visuomene vadovas.

    Rinkos stebėtojai pažymi, kad artimiausiais metais vaikams skirto garso turinio pasiūla dar plėsis. Augimą skatina patogus klausymas telefonuose ir automobiliuose, vis geresnė turinio paieška platformose, taip pat tėvų poreikis rasti subalansuotą, ekrano nereikalaujantį laisvalaikio formatą. Dėl to audioknygos ir podcastai vis dažniau vertinami ne kaip atsitiktinė pramoga, o kaip kasdienio ugdymo ir šeimos rutinos dalis.

  • „Volkswagen“ gamykloje 100 avių pakeitė žoliapjoves: kaip veikia saulės parkas ir nauda gamtai

    „Volkswagen“ gamykloje Lenkijos Vžesnios mieste dalis teritorijos prižiūrima ne technika, o 100 avių banda. Gyvūnai gano žolę po daugiau nei 31 000 saulės modulių ir taip pakeičia įprastas žoliapjoves, kurias reikėtų naudoti visą sezoną.

    Sprendimas pasirinktas kartu siekiant kelių tikslų: palaikyti tvarką po fotovoltiniais moduliais, mažinti priežiūros kaštus ir triukšmą, taip pat prisidėti prie biologinės įvairovės. Tokie projektai vis dažniau įvardijami kaip agrivoltika, kai viena žemės teritorija naudojama ir energijai, ir žemės ūkiui.

    Gamykloje įrengtas saulės parkas užima apie 27 hektarus ir jo įrengtoji galia siekia 18,3 megavato. Skelbiama, kad saulėtomis dienomis ši elektrinė gali padengti visą gamyklos elektros poreikį, todėl objektas tampa svarbia vietinės energijos tiekimo grandimi.

    Pasak projekto organizatorių, avys natūraliai palaiko tinkamą augalijos aukštį ir padeda išvengti darbų, kurie įprastai reikalauja degalų, technikos priežiūros ir papildomų darbuotojų laiko. Be to, gyvūnai karštomis dienomis gali slėptis modulių šešėlyje, o pati teritorija lieka mažiau trikdoma mechaninio pjovimo.

    „Ši fotovoltinė ferma šiandien gamina ne tik žaliąją energiją. Ji taip pat tapo vieta, kur palaikome biologinę įvairovę, vietos žemės ūkį ir mokslinius tyrimus“, – sakė „Volkswagen Poznań“ Vžesnios gamyklos direktorė Marzena Pillich-Gronksa.

    Į projektą įtraukta Didžiosios Lenkijos regionui būdinga veislė, kuri minima ir genetinio paveldo išsaugojimo programose. Banda į teritoriją atgabenta balandžio pabaigoje ir planuojama, kad ji čia ganysis iki rudens, prižiūrima gyvulininkystės specialistų.

    Avių augintoja Justyna Nowak-Gaek teigia, kad gyvūnai greitai priprato prie naujos aplinkos ir elgiasi ramiai, išsiskirstydami į mažesnes grupes skirtingose parko vietose. Tokia elgsena paprastai laikoma ženklu, kad banda nejaučia nuolatinio streso ir teritorijoje jaučiasi saugiai.

    Projektą įgyvendinusi ir saulės elektrinę eksploatuojanti bendrovė „Quanta Energy“ pabrėžia, kad toks modelis gali tapti pavyzdžiu kitoms pramoninėms teritorijoms Europoje. Praktikoje tai reiškia, kad atsinaujinančios energetikos plėtra gali būti derinama ne tik su kraštovaizdžio apsauga, bet ir su konkrečiais sprendimais, mažinančiais poveikį aplinkai.

    Panašios krypties sprendimai pastaraisiais metais daugėja ir kituose regionuose, pavyzdžiui, plėtojant plūduriuojančias saulės elektrines vandens telkiniuose. Tokiose sistemose akcentuojama dviguba nauda: elektros gamyba ir mažesnis vandens garavimas, todėl atsinaujinanti energetika vis dažniau kuriama kaip infrastruktūra, sprendžianti daugiau nei vieną uždavinį.

  • „Volkswagen“ planai verda: profsąjunga perspėja apie didelį konfliktą dėl atleidimų

    „Volkswagen“ planai verda: profsąjunga perspėja apie didelį konfliktą dėl atleidimų

    Įtampos židinys Vokietijos pramonėje

    Vokietijos automobilių gamintojo „Volkswagen“ vadovybės svarstomas masto taupymo planas kelia riziką peraugti į didelį konfliktą su darbuotojais, įspėja profsąjunga IG Metall. Ketvirtadienį prie kelių gamyklų Vokietijoje vyko protestai, o įmonės vadovai planus pristatė stebėtojų tarybai.

    Pasak profsąjungos, darbuotojų kantrybė senka, nes kalbama ne tik apie išlaidų mažinimą, bet ir apie galimus struktūrinius sprendimus, kurie paliestų dešimtis tūkstančių žmonių. Konfliktas gresia tapti vienu didžiausių pastarųjų metų Vokietijos pramonėje.

    „Mes nestovėsime nuošalyje ir nedarysime nieko, jei įmonė nepakeis kurso“, – sakė IG Metall atstovas Thorstenas Groegeris.

    Kokie sprendimai svarstomi?

    Žiniasklaidoje skelbiama, kad „Volkswagen“ generalinis direktorius Oliveris Blume svarsto iki 100 000 darbo vietų mažinimą visame pasaulyje. Tai sudarytų apie 16 proc. grupės darbuotojų, nes „Volkswagen“ pasaulyje dirba maždaug 630 000 žmonių.

    Taip pat minimos galimos keturių gamybos vietų pertvarkos Vokietijoje, įskaitant trijų „Volkswagen“ gamyklų ir vienos „Audi“ gamyklos ateitį. Galutinių sprendimų posėdyje tikėtasi nesulaukti, tačiau jis gali tapti derybų, kurios truks mėnesius, pradžia.

    „Jei šie planai taptų realybe, mes juos stabdytume visomis išgalėmis“, – sakė IG Metall vadovė Christiane Benner.

    Kodėl spaudimas „Volkswagen“ auga?

    Įmonei spaudimą didina keli veiksniai: tarptautinės prekybos įtampa ir tarifai, lėtesnė grąža iš elektromobilių bei aštri konkurencija Kinijoje, kuri išlieka didžiausia automobilių rinka pasaulyje. Kinijoje vietos gamintojai ypač agresyviai konkuruoja kainomis ir technologijomis, todėl Europos gamintojams sudėtinga išlaikyti maržas.

    Elektromobilių segmente „Volkswagen“ ir kiti tradiciniai gamintojai susiduria su brangiomis baterijų tiekimo grandinėmis, sparčiu modelių atnaujinimo tempu ir poreikiu investuoti į programinę įrangą. Visa tai reiškia, kad taupymo priemonės dažnai tampa ne vienkartiniu sprendimu, o ilgalaike strategija.

    Derybų fonas ir politinės kliūtys

    „Volkswagen“ jau yra sutarusi dėl 50 000 darbo vietų mažinimo Vokietijoje iki 2030 metų, įskaitant 35 000 pagrindiniame „Volkswagen“ prekės ženkle. Šie sprendimai buvo suderinti 2024 metų pabaigoje kartu su įsipareigojimu iki dešimtmečio pabaigos Vokietijoje išvengti gamyklų uždarymų.

    Situaciją komplikuoja stebėtojų tarybos sudėtis, kurioje tradiciškai yra 20 narių, o darbuotojų atstovai turi reikšmingą balsą. Papildomai svarbi ir Žemutinės Saksonijos žemės įtaka, nes ji turi pakankamai akcijų, kad galėtų blokuoti esminius sprendimus, susijusius su gamybos vietomis ir strategine pertvarka.

    Ekspertai pabrėžia, kad platesnė Vokietijos automobilių pramonė taip pat prisitaiko prie mažesnės paklausos ir perėjimo prie elektrifikacijos, todėl darbo vietų mažinimas paliečia ne tik gamintojus, bet ir tiekėjus. Dėl to „Volkswagen“ sprendimai gali turėti reikšmingą poveikį visam regionų užimtumui ir pramonės grandinei.

  • „Volkswagen“ planas iki 2030-ųjų sujudino Vokietiją: kalbama apie 100 000 darbo vietų

    „Volkswagen“ planas iki 2030-ųjų sujudino Vokietiją: kalbama apie 100 000 darbo vietų

    Priežiūros taryboje – blokada

    „Volkswagen“ bandymas gauti pritarimą plataus masto pertvarkai atsitrenkė į priežiūros tarybos pasipriešinimą. Agentūros „Reuters“ cituojami šaltiniai teigia, kad darbuotojų atstovai kartu su Žemutinės Saksonijos atstovais neleido patvirtinti siūlymų, kurie keltų riziką darbo vietoms ir gamykloms.

    Pranešama, kad balsavimas baigėsi 12 prieš 7 valdybos siūlymų nenaudai. Tai reiškia, kad artimiausiu metu išlieka didelis neapibrėžtumas, kokia kryptimi bus sprendžiami kaštų mažinimo ir gamybos tinklo klausimai.

    Protestai ir kalbos apie darbo vietas

    Tą pačią dieną, kai vyko posėdis, profesinė sąjunga IG Metall organizavo koordinuotus protestus visoje Vokietijoje. Protestuotojai siekė sustabdyti planą, kuris, remiantis žiniasklaidoje aptariamais scenarijais, galėtų apimti iki 100 000 darbo vietų mažinimą visame pasaulyje.

    Taip pat buvo minima galimybė uždaryti keturias gamyklas Vokietijoje, įskaitant „Volkswagen“ gamybos padalinius ir „Audi“ gamyklą Neckarsulm. Vis dėlto pati „Volkswagen“ po posėdžio viešai konkrečių skaičių ir sprendimų dėl uždarymų nepatvirtino.

    Strategija iki 2030-ųjų: mažiau modelių, mažiau variantų

    Po posėdžio koncernas pristatė strategines gaires iki 2030 metų, kurios nereikalavo priežiūros tarybos pritarimo. Bendrovė planuoja perpus sumažinti siūlomų modelių skaičių ir iki 75 proc. apkarpyti automobilių variantų įvairovę, siekdama mažinti sudėtingumą ir savikainą.

    Taip pat numatyta mažinti metinius gamybos pajėgumus iki maždaug 9 mln. automobilių. „Volkswagen“ tai aiškina suintensyvėjusia konkurencija ir poreikiu pritaikyti gamybą prie paklausos, nes prieš pandemiją pajėgumai siekė apie 12 mln., o dabar yra arčiau 10 mln. automobilių per metus.

    Kas spaudžia „Volkswagen“?

    Finansiniai rodikliai ir rinkos dinamika tampa pagrindiniu spaudimo šaltiniu. „Volkswagen“ nurodė, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį pasauliniai pristatymai sumenko 8,6 proc. per metus, o tai rodo lėtėjimą pagrindinėse rinkose ir aštrėjančią kainų konkurenciją.

    Koncernas taip pat yra pripažinęs, kad pirmąjį 2026 metų ketvirtį grynasis pelnas sumažėjo 28 proc. iki 1,56 mlrd. eurų, o pajamos traukėsi 2,5 proc. iki 75,7 mlrd. eurų. Šie skaičiai sustiprino valdybos argumentą, kad vien anksčiau sutarti taupymo žingsniai nebeatitinka aplinkos, kurioje brangsta gamyba ir didėja reguliacinė našta.

    Vadovų žinutė: perteklius ir produktyvumas

    „Volkswagen“ vadovas Oliveris Blume vaizdo pranešime teigė, kad per pastaruosius 12 mėnesių pasaulinė padėtis suprastėjo, o įtaką daro geopolitinė įtampa, tarifai, aukšti kaštai, griežtėjantis reguliavimas ir konkurencijos augimas. Pasak jo, koncernui būtina atsisakyti perteklinių pajėgumų, o tai ilgainiui gali reikšti ir diskusijas apie gamyklų ateitį.

    Finansų vadovas Arno Antlitz akcentavo, kad siekiama ženkliai mažinti administracines išlaidas, didinti gamyklų efektyvumą ir greitinti technologijų kūrimą bei sprendimų priėmimą. „Volkswagen“ taip pat pabrėžia skaitmeninimo, DI ir bendrų paslaugų svarbą produktyvumui didinti.

    Šiuo metu „Volkswagen“ visame pasaulyje turi apie 657 000 darbuotojų, tačiau oficialiai neįvardija, kaip planuojamas pajėgumų mažinimas atsilieps užimtumui. Darbuotojų taryba, remiantis „Reuters“ informacija, iš vadovybės pareikalavo aiškių atsakymų dėl kaštų mažinimo planų ir galimų pasekmių darbuotojams.

  • „Volkswagen“ prie bedugnės: kalbama apie 100 000 darbo vietų ir gamyklų uždarymą Vokietijoje

    „Volkswagen“ prie bedugnės: kalbama apie 100 000 darbo vietų ir gamyklų uždarymą Vokietijoje

    Europos automobilių milžinė „Volkswagen“ ketvirtadienį pradeda vienas svarbiausių pastarųjų metų derybų: vadovybė su stebėtojų taryba aptaria galimą didžiausią restruktūrizaciją koncerno istorijoje. Darbuotojų atstovai tuo pat metu rengia protestus prie gamyklų Vokietijoje, siekdami užkirsti kelią masinėms atleidimų bangoms.

    Žiniasklaidoje skelbiama, kad svarstomi planai galėtų apimti iki 100 000 darbo vietų mažinimą visame pasaulyje, tai sudarytų maždaug 16 proc. koncerno darbuotojų. Taip pat minima kelių gamyklų Vokietijoje uždarymo arba palaipsnio veiklos nutraukimo galimybė, įskaitant ir „Audi“ padalinio objektus.

    Šie ketinimai reikštų posūkį po ankstesnių susitarimų su profsąjungomis, kai iki dešimtmečio pabaigos buvo siekta išvengti gamyklų uždarymų Vokietijoje. Tačiau koncernas jau yra įsipareigojęs iki 2030 metų mažinti apie 50 000 darbo vietų šalyje, iš jų 35 000 pagrindiniame „Volkswagen“ prekės ženkle.

    Kas stumia į naują etapą?

    „Volkswagen“ spaudžia keli veiksniai vienu metu. Pirmiausia, elektros automobilių versle maržos išlieka mažesnės nei tikėtasi, o investicijų poreikis į baterijas, programinę įrangą ir gamybos pertvarką nemažėja.

    Kita kryptis yra Kinija, didžiausia pasaulio automobilių rinka, kur vietos gamintojai agresyviai konkuruoja kainomis ir technologijomis. Dėl to Vokietijos gamintojai, tarp jų ir „Volkswagen“, praranda dalį pardavimų ir turi peržiūrėti modelių portfelį bei kaštų struktūrą.

    Trečias smūgis yra prekybos politika: aukštesni importo tarifai automobiliams ir jų dalims JAV, koncerno vertinimu, gali kainuoti apie 5 mlrd. eurų per metus. Ypač pažeidžiami „Audi“ ir „Porsche“, nes šie prekių ženklai neturi gamyklų JAV ir labiau priklauso nuo importo.

    Kokie sprendimai svarstomi?

    Kol kas mažai tikėtina, kad stebėtojų taryba priims galutinį sprendimą iš karto, tačiau posėdis gali tapti ilgų derybų startu. Vokietijos žiniasklaida mini scenarijų, pagal kurį būtų svarstoma uždaryti arba iš esmės perorganizuoti kelias gamyklas, tarp jų Hanoverio, Emdeno ir Zvikau objektus, taip pat „Audi“ gamyklą Nekarsulme.

    Alternatyva visiškam uždarymui galėtų būti gamybos perkėlimas ir naujų modelių priskyrimo stabdymas atskiroms gamykloms, taip palaipsniui mažinant apimtis. Taip pat aptariama galimybė dalį menkiau apkrautų objektų pritaikyti kitai pramonei, įskaitant gynybos sektoriaus gamybos plėtrą, jei atsirastų partnerių ir politinis palaikymas.

    Be gamyklų klausimo, vadovybė vertina ir koncerno struktūros supaprastinimą. Tarp galimų variantų minimas pagrindinio „Volkswagen“ prekės ženklo ir komponentų verslo atskyrimas ar pertvarkymas, kad būtų mažiau dubliavimosi ir greitesnis sprendimų priėmimas.

    Kodėl sprendimus bus sunku prastumti?

    „Volkswagen“ valdymo modelis reiškia, kad darbuotojų atstovai stebėtojų taryboje turi didelę įtaką, todėl masiniai atleidimai ir gamyklų uždarymai gali susidurti su stipriu pasipriešinimu. Situaciją komplikuoja ir Žemutinės Saksonijos žemės dalis akcijų struktūroje, suteikianti galimybę blokuoti strategiškai svarbius sprendimus.

    Profesinės sąjungos jau signalizuoja, kad nesutiks su scenarijais, kurie reikštų staigų pramonės darbo vietų naikinimą.

    „Jei tokie planai taptų realybe, mes juos stabdytume visomis išgalėmis“, – sakė IG Metall vadovė Christiane Benner.

    Koncerno vadovas Oliveris Blume argumentuoja, kad be griežtesnės kaštų kontrolės ir investicijų disciplinos „Volkswagen“ rizikuoja prarasti konkurencingumą. Jo teigimu, ankstesnis dešimtmečių verslo modelis nebeatitinka rinkos realijų, o efektyvumo kartelę kelia tiek Kinijos gamintojai, tiek naujos gamyklos Europoje.

    Kaip baigsis derybos, priklausys ne tik nuo skaičių lentelėse, bet ir nuo politinių sprendimų dėl pramonės konkurencingumo, prekybos barjerų ir transformacijos į elektromobilumą tempo. Šių derybų rezultatas gali nulemti, kaip atrodys didžiausio Europos automobilių koncerno gamyba ir darbo rinka artimiausią dešimtmetį.

  • „Porsche“ grąžina „Cayenne“ į Vokietiją, bet darbuotojams siūlo skaudžią kainą – mažesnius atlyginimus

    „Porsche“ grąžina „Cayenne“ į Vokietiją, bet darbuotojams siūlo skaudžią kainą – mažesnius atlyginimus

    „Porsche“ svarsto reikšmingai perbraižyti savo gamybos žemėlapį: pranešama, kad visureigio „Cayenne“ gamyba galėtų būti perkelta iš Bratislavos Slovakijoje į Leipcigą Vokietijoje. Planas apimtų visas šio modelio versijas, nepriklausomai nuo jėgainės tipo, todėl Leipcigo gamykla gautų ilgalaikę užsakymų perspektyvą.

    Toks žingsnis siejamas su pajėgumų problema: „Porsche“ gamyklos Vokietijoje, įskaitant Leipcigą ir pagrindinę bazę Štutgarte-Cufenhauzene, esą šiuo metu dirba ne visu pajėgumu. Automobilių pramonėje tai reiškia augantį spaudimą mažinti savikainą ir lanksčiau paskirstyti modelių gamybą tarp skirtingų šalių.

    Perkėlimas su sąlyga

    Vis dėlto, skelbiama, kad gamybos grąžinimas į Vokietiją būtų įmanomas tik su viena esmine sąlyga: darbuotojai turėtų sutikti su pastebimais atlygio sumažinimais. Slovakijoje darbo sąnaudos mažesnės nei Vokietijoje, todėl, siekiant, kad „Cayenne“ surinkimas Leipcige būtų ekonomiškai pagrįstas, dalį skirtumo tektų kompensuoti per darbo užmokestį.

    Įmonės darbuotojų atstovai patvirtino, kad derybos vyksta, tačiau nemažai klausimų dar lieka atviri. Kol kas neaišku, kada galėtų būti pasiektas susitarimas, o pati „Porsche“ viešai nedetalizuoja konkrečių perkėlimo planų, tik patvirtina dialogą su darbuotojų atstovais.

    Taupymo planas ir darbo vietos

    „Cayenne“ gamybos perkėlimas būtų tik dalis platesnės restruktūrizacijos, kurią pastaraisiais mėnesiais vykdo sportinių automobilių gamintojas. Pranešama, kad keli šimtai terminuotų sutarčių jau nebuvo pratęstos, o iki rugpjūčio dar apie 200 darbo vietų planuojama mažinti savanoriško išėjimo ir išeitinių išmokų susitarimais.

    Taip pat svarstomas laikinas iki 400 darbuotojų perkėlimas į „Volkswagen“ gamyklą Volfsburge. Tokie sprendimai atspindi visoje Europoje ryškėjančią tendenciją: gamintojai mėgina išlaikyti kvalifikuotus specialistus, bet trumpuoju laikotarpiu perstumdo komandas ten, kur tuo metu labiausiai reikia rankų.

    „Nuolatinis spaudimas automobilių pramonei reikalauja nuoseklių veiksmų“, – sakė bendrovės vadovas Michaelis Leitersas.

    Anot jo, „Porsche“ kartu pabrėžia įsipareigojimą Vokietijai kaip gamybos bazei ir Leipcigo gamyklai. Vis dėlto darbuotojų pusėje pagrindinis klausimas išlieka paprastas: ar gamybos grąžinimas į Vokietiją netaps precedentu, kai investicijos ir užsakymų srautas perkami atlyginimų mažinimo kaina.

    Rinka spaudžia iš visų pusių

    Permainos vyksta sudėtingame fone: „Porsche“ patiria spaudimą dėl silpnesnių pardavimų Kinijoje, JAV tarifų poveikio ir didelių investicijų į strateginį persiorientavimą. Skelbiama, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį pasauliniai pristatymai smuko, o už 2025 finansinius metus bendrovė buvo pranešusi apie ryškų pelno kritimą.

    Jei „Cayenne“ išties persikeltų į Leipcigą, „Porsche“ galėtų pagerinti Vokietijos gamyklų užimtumą ir sumažinti neefektyvumo kaštus. Tačiau galutinis sprendimas, panašu, priklausys nuo to, ar įmonė ir darbuotojai ras kompromisą dėl jautriausio punkto – atlyginimų.