Tag: Vyriausybė

  • Lenkijos Seimas balsavo dėl nepasitikėjimo D. Tusko vyriausybe: sprendimas jau priimtas

    Lenkijos Seime ketvirtadienį įvyko balsavimas dėl konstruktyvaus nepasitikėjimo ministro pirmininko Donaldo Tusko vadovaujama Vyriausybe.

    Kaip skelbia Lenkijos portalas „wPolityce“, iniciatyvą Seime pateikė opozicijos klubo „Rozwój Plus“ frakcija, siejamas su buvusiu premjeru Mateuszu Morawieckiu.

    Parlamente šis klausimas buvo svarstomas po įtemptos ir audringos diskusijos. Balsavimas surengtas kiek prieš 17 valandą.

    Be paties nepasitikėjimo klausimo, konstruktyvaus balsavimo metu svarbu ir tai, kas būtų siūlomas naujuoju ministru pirmininku, jei dabartinė Vyriausybė netektų pasitikėjimo.

    Ką siūlė į premjerus

    Prieš balsavimą buvo paskelbta, kad Marekas Jurekas pareiškė esąs pasirengęs vadovauti techninei Vyriausybei, jei iniciatyva Seime sulauktų palaikymo.

    Tokie „techninės Vyriausybės“ scenarijai paprastai siejami su laikinu valdymu ir bandymu stabilizuoti situaciją, tačiau sprendimą šiuo atveju turėjo priimti Seimo dauguma.

    Seimo balsavimas jau įvyko

    Po diskusijų Lenkijos Seimas perėjo prie balsavimo, o sprendimas dėl inicijuoto konstruktyvaus nepasitikėjimo jau priimtas.

    Daugiau detalių apie tikslius balsavimo rezultatus pateiktame tekste nenurodoma.

  • Apklausa smogė Szymonui Hołowniai: dauguma lenkų nenori jo Donaldo Tusko Vyriausybėje

    Nauja visuomenės nuomonės apklausa Lenkijoje rodo aiškią tendenciją: didžioji dalis gyventojų nepritaria minčiai, kad Szymonas Hołownia prisijungtų prie Donaldo Tusko vadovaujamos Vyriausybės. Tyrimo rezultatai signalizuoja, kad rinkėjai jo ministro poste kol kas nemato.

    Apklausoje klausta, ar Szymonas Hołownia turėtų tapti Donaldo Tusko Vyriausybės nariu. Teigiamai atsakė mažuma respondentų: 5 proc. pasirinko variantą „tikrai taip“, dar 13 proc. nurodė „greičiau taip“.

    Neigiamų atsakymų dalis buvo gerokai didesnė. 26 proc. apklaustųjų teigė „greičiau ne“, o 38 proc. pasirinko kategorišką „tikrai ne“, todėl bendrai nepritariančiųjų dalis siekė 64 proc.

    Dar 18 proc. respondentų nurodė, kad neturi nuomonės arba jiems sunku atsakyti. Toks neapsisprendusiųjų skaičius leidžia daryti prielaidą, kad tema visuomenėje svarbi, tačiau daliai rinkėjų trūksta aiškios informacijos apie galimą Hołownios vaidmenį Vyriausybėje.

    Politiniu požiūriu tokie skaičiai Hołowniai yra nepalankūs, nes signalizuoja ribotą visuomenės mandatą perimti vykdomosios valdžios atsakomybę. Apklausos kontekste tai gali stiprinti spaudimą jam aiškiau apsibrėžti, ar prioritetas yra darbas koalicijoje, ar atskiras politinis kelias.

    Apklausa atlikta 2026 metų spalio 6–7 dienomis, joje dalyvavo 1 018 suaugusių Lenkijos gyventojų. Tyrimą atliko Institutas Badań Pollster, naudota reprezentatyvi imtis.

  • Vyriausybės įvestos degalų kainų lubos mažai padėjo: dyzelinas brangsta, LPG šoktelėjo 36 proc.

    Vyriausybės nustatytos maksimalios mažmeninės degalų kainos nepadarė didesnio proveržio vartotojams: prieš intensyvesnį kelionių laikotarpį degalinėse kainos išlieka aukštos. Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad realios kainos dažnai būna tik nežymiai mažesnės už nustatytas ribas.

    Pagal skelbiamus rinkos skaičiavimus, dyzelinas per metus pabrango beveik 34 proc., o suskystintos naftos dujos (LPG) – beveik 36 proc. Benzino kainų augimas buvo mažesnis ir siekė apie 12 proc., tačiau bendras fonas vairuotojams išlieka įtemptas.

    Kainų lubos suveikė tik formaliai

    Nustatytos kainų ribos reiškia, kad degalinės oficialiai neturėtų jų viršyti, tačiau tai nebūtinai reiškia apčiuopiamą atpigimą. Praktikoje kainos dažnai laikosi vos keliais euro centais žemiau nustatytos maksimalios kartelės, todėl vartotojams skirtumas menkai juntamas.

    Tokia situacija rinkoje dažniausiai aiškinama tuo, kad mažmeninės kainos ir taip stipriai priklauso nuo didmeninių degalų kainų, naftos produktų logistikos ir paklausos. Kai tarptautinėse rinkose išlieka įtampa, administracinės priemonės tik ribotai keičia galutinį rezultatą degalinės švieslentėje.

    Rekordinis atotrūkis tarp benzino ir dyzelino

    Vienas labiausiai vairuotojų pastebimų pokyčių – išaugęs skirtumas tarp populiariausio benzino ir dyzelino kainų. Analitikai fiksuoja rekordinį atotrūkį, kai dyzelinas tampa reikšmingai brangesnis už benziną, ir tai keičia tiek asmeninių kelionių, tiek vežėjų kaštų skaičiavimus.

    Dyzelino kainas dažnai labiau „kaitina“ pramonės ir logistikos paklausa, ypač artėjant sezoniniams pikams. Papildomą spaudimą sukuria ir naftos produktų rinkos jautrumas geopolitinėms naujienoms, nes bet koks tiekimo rizikos signalas į kainą įskaičiuojamas greitai.

    Kodėl brangsta LPG ir ko tikėtis toliau

    Didžiausias metinis šuolis fiksuojamas LPG segmente, o analitikai prognozuoja, kad būtent ši degalų rūšis artimiausiu metu gali brangti labiau nei benzinas ar dyzelinas. Nors galimos nedidelės korekcijos žemyn benzinui ir dyzelinui, LPG kryptis išlieka labiau į viršų.

    Tarptautinėje rinkoje naftos kainas palaiko padidėjusi rizika dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose, o tai tiesiogiai persiduoda ir degalų savikainai. Kol šis fonas nesikeičia, tikėtis ryškaus atpigimo degalinėse sudėtinga, o kainų „lubos“ labiau primena kontrolės priemonę, o ne realų kainų mažinimo mechanizmą.

  • SVV taryba perspėja: sustojus 20 gigantų, kas užtikrins maistą ir kaip įtraukti ūkius?

    Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (SVV taryba) ragina Vyriausybę iš anksto įvertinti, kaip būtų užtikrintas maisto tiekimas, jei sutriktų didžiųjų gamintojų darbas. Tarybos teigimu, kriziniu metu vien pasikliauti keliomis stambiomis įmonėmis yra per didelė rizika, todėl būtina į planavimą įtraukti smulkiuosius ir vidutinius gamintojus, šeimos ūkius bei vietos perdirbėjus.

    Parodoje „Rinkis prekę lietuvišką 2026“ Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusioje diskusijoje pramonės atstovai akcentavo, kad apie 20 didžiausių įmonių pagamina maždaug 80 proc. Lietuvai reikalingo maisto. SVV taryba pabrėžia, kad tokia koncentracija reiškia ne tik efektyvumą, bet ir pažeidžiamumą, jei vienu metu iškrenta keli pagrindiniai tiekimo grandinės dalyviai.

    „Kai didžioji maisto gamybos dalis sutelkta nedaugelyje įmonių, būtina numatyti, kaip būtų užtikrinamas tiekimas vienu metu sustojus keliems didiesiems gamintojams“, – sakė SVV tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.

    Tarybos vertinimu, rizikos scenarijuose dažnai per mažai dėmesio skiriama žmogiškajam veiksniui. Net ir turint pajėgumus, gamyba gali sustoti dėl darbuotojų trūkumo, riboto judėjimo, logistikos trikdžių ar energijos tiekimo sutrikimų, todėl iš anksto turi būti aišku, kas galėtų greitai perimti dalį gamybos ir tiekimo.

    SVV taryba siūlo savivaldybių lygmeniu nusimatyti aiškius aprūpinimo maistu planus, kuriuose būtų įvertintos šeimos ūkių ir vietos perdirbėjų galimybės. Pasak jos, planuose turėtų atsirasti konkretūs atsakymai, kokius produktus vietos gamintojai galėtų tiekti, kokiais kiekiais, per kiek laiko, taip pat kaip būtų organizuojamas surinkimas, sandėliavimas ir paskirstymas gyventojams.

    Taryba atkreipia dėmesį ir į tarptautinę patirtį: ginkluoto konflikto sąlygomis ar sutrikus įprastoms tiekimo grandinėms būtent smulkesni ūkiai neretai tampa svarbiausiu maisto šaltiniu vietos bendruomenėms. Šį principą, anot SVV tarybos, verta perkelti ir į Lietuvos pasirengimo krizėms modelį, numatant, kokį poreikio procentą realiai galėtų padengti regioniniai gamintojai.

    SVV taryba taip pat kritikuoja tai, kad diskusijose dėl sektoriaus atsparumo dažniau dominuoja stambiosios pramonės balsas, o smulkesnių dalyvių interesai lieka nepakankamai atstovaujami. Ji primena, kad nebuvo kviesta į premjero susitikimą su Lietuvos pramonininkų konfederacijos Agromaisto ir bioekonomikos komitetu, nors sprendimai dėl atsparumo priemonių tiesiogiai paliečia ir mažesnius gamintojus.

    Be to, taryba nurodo, kad dėl atstovavimo kreipėsi į Ministrą Pirmininką dar rugpjūtį, o vėliau pakartotinai prašė Žemės ūkio ministerijos įtraukti jos atstovus į tarpinstitucinę darbo grupę. Ministerija, pasak SVV tarybos, kaip kliūtį įvardijo juridinio asmens kodo neturėjimą, nors taryba veikia įstatymo pagrindu kaip visuomeninė patariamoji institucija.

    „Juridinio asmens kodo argumentą vertiname kaip formalų pasiteisinimą. Ministerija turėtų labiau ieškoti galimybių įtraukti smulkiojo ir vidutinio verslo atstovus, o ne priežasčių palikti juos nuošalyje“, – sakė D. Matukienė.

    SVV taryba ragina Vyriausybę ir Žemės ūkio ministeriją priimti aiškų, motyvuotą sprendimą dėl jos įtraukimo į maisto sektoriaus atsparumo priemonių rengimą. Taip pat siūloma viešai paskelbti socialinių partnerių atrankos kriterijus ir praktines taisykles, kas krizės metu atsakytų už produktų surinkimą, maršrutus, paskirstymo vietas ir koordinavimą su savivaldybėmis.

  • 800 plus laukia permainos: valdžia siūlo automatinį pratęsimą be kasmetinių prašymų

    Lenkijos valdžia rengia pakeitimus, kurie galėtų iš esmės supaprastinti 800 plus vaiko išmokos skyrimą. Siūloma, kad teisė į išmoką kitam laikotarpiui būtų pratęsiama automatiškai, tėvams kasmet nepildant naujo prašymo.

    Pagal projektą, jei šeimos situacija nesikeičia, institucijos sprendimą priimtų remdamosi anksčiau pateiktais duomenimis. Tai reikštų mažiau administracinės naštos tėvams ir mažiau rutininio darbo išmokas administruojančioms įstaigoms.

    Vis dėlto prašymų teikimas visiškai nedingtų. Jis išliktų svarbiausiose situacijose, pavyzdžiui, gimus vaikui ar šeimai grįžus iš užsienio, kai duomenų reikia iš naujo arba būtina patikslinti gyvenimo aplinkybes.

    Projekte taip pat numatomi aiškesni kriterijai, kas laikomas turinčiu teisę gauti išmoką. Tarp siūlomų patikslinimų minima galimybė išmoką skirti ir asmenims, kurie teismo sprendimu vykdo vadinamąją kasdienę vaiko priežiūrą.

    800 plus išmoka šiuo metu siekia apie 185 eurus per mėnesį už kiekvieną vaiką iki 18 metų ir yra mokama nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Pagal skelbiamus Lenkijos socialinio draudimo duomenis, vien per 2025 metų paraiškų teikimo etapą gauta milijonai prašymų, todėl automatizavimas pristatomas kaip būdas išvengti pasikartojančių procesų.

    Numatoma, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2027–2028 metų išmokų laikotarpio, kuris prasidėtų 2027 metų birželio 1 dieną. Projektą svarstyti planuojama Vyriausybės posėdyje, kurio metu turėtų paaiškėti ir galutinis siūlomų sprendimų variantas.

  • Mažiau biurokratijos dėl valstybinės žemės: ką Vyriausybė pakeitė aukcionuose ir nuomoje

    Vyriausybė trečiadienį pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms pataisoms, kurios keičia valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarką. Sprendimu siekiama supaprastinti procedūras, paspartinti procesus ir aiškiau paskirstyti atsakomybes tarp institucijų bei savivaldybių.

    Kaip nurodoma, pakeitimai parengti derinant tvarkas su Seimo patvirtintais Vietos savivaldos, Žemės bei Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymų pakeitimais. Tai reiškia, kad atnaujintos taisyklės turi veikti kaip viena sistema, kad būtų mažiau interpretacijų ir ginčų.

    „Valstybinės žemės valdymas turi būti aiškus, skaidrus ir paprastas, o tuo pačiu ir patogus tiek žmonėms, tiek verslui, tiek institucijoms“, – sakė aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

    Kas keičiasi aukcionuose

    Nustatyta, kad valstybinės žemės pardavimo aukcionus organizuos Nacionalinė žemės tarnyba. Tuo metu nuomos aukcionus galės organizuoti tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek savivaldybės, priklausomai nuo situacijos ir kompetencijų pasidalijimo.

    Taip pat suvienodinami reikalavimai uždariems ir atviriems aukcionams: pakaks vieno dalyvio, kad aukcionas būtų laikomas įvykusiu ir baigtu. Tikimasi, kad tai sumažins atvejų, kai procedūros stringa vien dėl formalių priežasčių.

    Nuoma, vertės perskaičiavimas ir sutikimai

    Pagal atnaujintą tvarką nuomotojas kas 3 metus perskaičiuos valstybinės žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, vertę, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis. Tokiu būdu siekiama, kad mokestis labiau atitiktų aktualią sklypo vertę ir mažėtų ilgalaikiai neatitikimai.

    Patikslinta ir sutikimų išdavimo tvarka: savivaldybių merai ir Nacionalinė žemės tarnyba išduos sutikimus dėl žemės nuomos perleidimo ar įkeitimo. Tai turėtų aiškiau apibrėžti, kur kreiptis konkrečiais atvejais ir sutrumpinti derinimų grandinę.

    Papildomos nuostatos dėl sklypų ir statinių

    Atsisakoma prievolės nuomojamuose sklypuose išskirti valstybinės žemės sklypo dalis kiekvienam statiniui tais atvejais, kai taikomos Žemės įstatyme numatytos išimtys. Praktikoje tokie reikalavimai neretai ilgindavo dokumentų rengimą ir derinimus.

    Numatyta galimybė Žemės įstatyme nustatytais atvejais be aukciono išnuomoti valstybinę žemę apleistiems statiniams eksploatuoti, kai jų sutvarkymui būtinas remontas ar rekonstravimas. Taip pat detalizuota tvarka, kada ir kaip asmenims gali būti mažinama parduodamos valstybinės žemės kaina.

    Be to, panaikinama prievolė valstybei išpirkti statinius, jei nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą. Vyriausybė tikisi, kad visuma pakeitimų sumažins administracinę naštą ir sudarys prielaidas efektyviau valdyti valstybinę žemę.

  • Dronų kompetencijų centras Druckūnuose: Vyriausybė perdavė Šauliams 51,9 ha valstybinės žemės

    Vyriausybė pritarė sprendimui Varėnos seniūnijoje, Druckūnų kaime, perduoti Lietuvos šaulių sąjungai 51,9 hektaro valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise. Šiame sklype planuojama steigti Lietuvos šaulių sąjungos Dronų kompetencijų centrą, skirtą mokymams ir gebėjimų stiprinimui.

    Patikėjimo teisė reiškia, kad žemė ir toliau lieka valstybės nuosavybė, tačiau Šaulių sąjunga įgyja teisę sklypą valdyti, naudoti ir vystyti jame numatytą infrastruktūrą pagal nustatytas sąlygas. Tokia schema dažnai taikoma, kai valstybė siekia greičiau įgyvendinti viešąjį interesą atitinkančius projektus.

    Numatoma, kad teritorijoje galėtų atsirasti infrastruktūra, skirta Alytaus, Marijampolės, Kauno ir Vilniaus regionams, vystant dronų bei priešdroninių sistemų pajėgumus. Akcentuojama, jog dronai būtų naudojami tik mokymo tikslais, todėl triukšmo poveikis aplinkai, tikėtina, būtų ribotas.

    Dronų ir priešdroninių sprendimų plėtra pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių šiuolaikinės gynybos prioritetų Europoje, ypač įvertinus karo Ukrainoje patirtis. Praktinis operatorių rengimas, saugus treniruočių laukas ir gebėjimas testuoti taktikas realiomis sąlygomis laikomi esminiais elementais kuriant veiksmingą teritorinės gynybos sistemą.

    Tikėtina, kad toks centras gali prisidėti ir prie standartizuotų mokymų, bendradarbiavimo su valstybės institucijomis bei greitesnio naujų technologijų įsisavinimo. Kartu tai gali stiprinti visuomenės pasirengimą krizinėms situacijoms, kai bepiločių orlaivių panaudojimas aktualus ne tik gynyboje, bet ir žvalgyboje, paieškos bei gelbėjimo darbuose.

    Apie konkrečius centro įrengimo terminus, planuojamas investicijas ir infrastruktūros apimtį šiame etape detaliai neskelbiama. Sprendimo pagrindas siejamas su krašto apsaugos sistemos poreikiu nuosekliai auginti dronų operatorių rengimo ir priešdroninių priemonių taikymo kompetencijas.

  • Premjeras žada proveržį Klaipėdai: uostas, keliai ir darbuotojai taps Vyriausybės prioritetu

    Po Vyriausybės susitikimo su Vakarų Lietuvos verslo lyderiais Klaipėdoje sutarta imtis konkrečių veiksmų, kurie turėtų stiprinti regiono ekonomiką ir gerinti sąlygas investicijoms. Pagrindiniai akcentai – susisiekimo infrastruktūra, kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas ir geresnis vietos potencialo išnaudojimas.

    Premjeras pabrėžė, kad Klaipėdos regionas Lietuvai svarbus ne tik kaip uostamiestis, bet ir kaip logistikos, pramonės, energetikos bei eksporto mazgas. Jo teigimu, Klaipėdos konkurencingumas tiesiogiai susijęs su visos šalies ekonomikos augimu ir atsparumu išorės sukrėtimams.

    „Klaipėdos sėkmė yra visos Lietuvos ekonomikos augimo ir atsparumo klausimas. Klaipėda turi būti saugi, patogi ir konkurencinga vieta verslui, investicijoms bei ekonominei vertei kurti“, – sakė Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

    Verslo atstovai susitikime akcentavo atotrūkį tarp didžiųjų miestų ir nuo jų nutolusių savivaldybių, todėl ragino kryptingai didinti regionų patrauklumą. Vyriausybė nurodė planuojanti stiprinti investicijų skatinimo priemones, įskaitant laisvųjų ekonominių zonų plėtrą, kad įmonėms būtų lengviau plėsti gamybą ir kurti gerai apmokamas darbo vietas.

    Atskira diskusijų kryptis – energetinis saugumas ir pasirengimas veiklos tęstinumui galimų sutrikimų atvejais, kas ypač aktualu energijai imliai pramonei. Susitikime pabrėžta, kad stabilus energijos tiekimas ir aiškios ilgalaikės taisyklės yra vienas esminių veiksnių, lemiančių investuotojų sprendimus.

    Taip pat aptartas demografinis iššūkis: Vakarų Lietuvos įmonės siekia išlaikyti regione jaunas šeimas ir pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus. Premjeras nurodė, kad šeimoms skirtų priemonių tikslas – didinti paramą vaikų auginimui ir skatinti kurtis regionuose, įskaitant didesnę pagalbą įsigyjant būstą.

    Dar vienas verslui svarbus klausimas – patogus oro susisiekimas, nes Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje veikia daug tarptautinių įmonių. Pažymėta, kad Palangos oro uosto kryptys ir plėtra vertinamos kaip reikšminga regiono konkurencingumo dalis, o galimybės pritraukti papildomą finansavimą infrastruktūrai laikomos svarbiu postūmiu.

  • Vyriausybė keičia kurortų taisykles: daugiau miestelių galės pretenduoti į statusą

    Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotiems pakeitimams, kuriais atnaujinami reikalavimai vietovėms, siekiančioms gauti kurorto ar kurortinės teritorijos statusą. Tikimasi, kad supaprastintos procedūros ir aiškesni kriterijai atvers kelią didesniam skaičiui savivaldybių vystyti turizmą ir pritraukti investicijas.

    Pakeitimai siejami su Lietuvos ekonomikos transformacijos planu „3i“, kuriame akcentuojamas regionų atotrūkio mažinimas ir tolygesnė plėtra. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pabrėžia, kad atnaujinti reikalavimai turėtų padėti savivaldybėms kryptingiau planuoti infrastruktūrą ir gerinti paslaugų kokybę kurortinėse vietovėse.

    „Priimtais pakeitimais sustiprinsime regionus, kuriuose planuojama kurortų ir kurortinių teritorijų plėtra. Jais suteikiama daugiau lankstumo savivaldybėms stiprinti turizmą ir modernizuoti esamą infrastruktūrą“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

    Lankstesnis požiūris į aplinkkelius

    Vienas svarbiausių pokyčių susijęs su iki šiol taikytais aplinkkelių reikalavimais. Praktikoje jie dažnai tapdavo kliūtimi, ypač mažesnėms savivaldybėms, nes tokie projektai reikalauja didelių investicijų, ilgų planavimo procedūrų ir sudėtingų derinimų.

    Po pakeitimų aplinkkelių poreikis bus vertinamas lanksčiau tais atvejais, kai vietoves kerta valstybinės reikšmės keliai. Tai turėtų leisti realistiškiau atsižvelgti į konkrečios savivaldybės galimybes ir faktinius eismo srautus, kartu ieškant sprendimų, kaip užtikrinti saugumą ir mažinti triukšmą.

    Daugiau dėmesio patogiam judumui

    Atnaujintose nuostatose didesnis akcentas skiriamas infrastruktūrai, kuri realiai atliepia lankytojų poreikius. Numatoma daugiau dėmesio skirti pėsčiųjų ir dviračių takų, taip pat pažintinių maršrutų sistemai, kad kurortinės teritorijos būtų patogios tiek turistams, tiek vietos gyventojams.

    Svarbi kryptis – prieinamumas žmonėms su negalia, kad judėjimas ir paslaugos būtų kuo universalesnės. Toks požiūris atitinka ir platesnę Europos tendenciją kurortus vystyti kaip sveikatingumo, lėtojo turizmo ir kokybiško poilsio kryptis, kur svarbus ne tik apgyvendinimas, bet ir patogus susisiekimas vietoje.

    Aiškesni aplinkos kriterijai

    Kartu atsisakoma dalies nuostatų, kurios nebeatitiko šiandienos poreikių, ir pereinama prie aiškiau pamatuojamų kriterijų. Tarp jų išskiriami aplinkos oro kokybės, triukšmo ir elektromagnetinės taršos reikalavimai, kurie turėtų padėti objektyviau vertinti aplinkos sąlygas ir planuojamą plėtrą.

    Ministerija nurodo, kad rengiant pakeitimus dirbo tarpinstitucinė darbo grupė, į kurią įtraukti skirtingų sričių specialistai: nuo sveikatos ir aplinkos iki susisiekimo, teritorijų planavimo ir viešojo saugumo. Tai turėtų sumažinti riziką, kad reikalavimai būtų formalūs, bet nepraktiški, ir padėti suderinti interesus.

    Šiuo metu Lietuvoje yra keturi kurortai: Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga. Kurortinių teritorijų statusą turi Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijos bei Kulautuvos, Kačerginės miestelių ir dalies Zapyškio miestelio teritorijos.

  • Naujas lyderis jauniesiems ūkininkams: buvęs viceministras žada mažiau chaoso ir daugiau aiškumo

    2026 metų rugpjūčio 29 dieną vykusiame Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos suvažiavime organizacijos pirmininku išrinktas agronomijos mokslų daktaras dr. Paulius Astrauskas. Vicepirmininkais tapo Vytautas Buivydas, Rūta Jurgaitė ir Vytenis Grigas.

    Naujoji vadovybė akcentuoja, kad svarbiausia jauniesiems ūkininkams šiandien yra ne pavienės trumpalaikės priemonės, o stabili ir prognozuojama žemės ūkio politika. Pasak sąjungos, tik aiškios taisyklės leidžia drąsiai planuoti investicijas į žemę, techniką ir modernesnius ūkininkavimo sprendimus.

    „Žemės ūkis nėra vienų metų ar vienos politinės kadencijos projektas. Jaunas žmogus, investuojantis į žemę, techniką ir technologijas, turi žinoti, kad veiklos taisyklės nebus keičiamos nebaigus įgyvendinti pradėtų investicijų“, – sakė dr. Paulius Astrauskas.

    Organizacija pabrėžia, kad dažni reguliavimo pokyčiai ypač skaudžiai atsiliepia pradedantiems ūkiams, kurių finansinis atsparumas mažesnis, o investicijos dažnai planuojamos ilgam laikotarpiui. Dėl to sąjunga ketina siekti aiškesnių pereinamųjų laikotarpių, kai keičiasi reikalavimai, ir mažesnės administracinės naštos kasdienėje ūkių veikloje.

    Taip pat numatoma daugiau dėmesio skirti kartų kaitai ir jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, kad išsilavinę ir iniciatyvūs jauni žmonės matytų realią perspektyvą perimti šeimos ūkius arba kurti naujus. Sąjungos teigimu, čia svarbūs ne tik finansiniai instrumentai, bet ir veiksminga konsultavimo sistema bei paprastesnės procedūros.

    Vienu iš prioritetų įvardijamas šiuolaikinių technologijų diegimas, įskaitant tiksliosios žemdirbystės sprendimus ir DI taikymą planuojant darbus, optimizuojant išteklius bei stebint laukų būklę. Toks kryptingas modernizavimas, anot sąjungos, gali didinti ūkių konkurencingumą ir mažinti sąnaudas, ypač augant darbo jėgos trūkumui regione.

    Artimiausiu metu naujoji vadovybė planuoja susitikimus su Vyriausybės vadovu ir žemės ūkio ministru, kad pristatytų svarbiausius jauniesiems ūkininkams kylančius iššūkius ir aptartų sprendimus. Sąjunga teigia toliau aktyviai atstovausianti narių interesams tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu.

    Dr. Paulius Astrauskas yra ūkininkas, agronomijos mokslų daktaras ir buvęs žemės ūkio viceministras. Sąjunga tikisi, kad jo patirtis viešajame sektoriuje ir praktiniame ūkininkavime padės stiprinti dialogą su institucijomis ir užtikrinti, kad jaunųjų ūkininkų balsas sprendimų priėmime būtų girdimas aiškiau.

    „Mūsų pagrindinė kryptis – ne trumpalaikės priemonės, o stabilios sąlygos, leidžiančios jaunam ūkininkui savo ūkio ateitį planuoti dešimtmečiams į priekį. Sieksime būti konstruktyvus, kompetentingas ir aiškiai girdimas jaunųjų ūkininkų balsas“, – sakė dr. Paulius Astrauskas.