CP v2

Tag: Vyriausybė

  • Potvynių rizika: Vyriausybėje suderinti institucijų veiksmai ir savivaldybių pasirengimas reagavimui

    Potvynių rizika: Vyriausybėje suderinti institucijų veiksmai ir savivaldybių pasirengimas reagavimui

    Pratybos Vyriausybėje

    Lietuvos Vyriausybėje surengtos tarpinstitucinės stalo pratybos, skirtos suderinti atsakingų tarnybų veiksmus galimo potvynio atveju. Jose aptartos sprendimų priėmimo grandinės, informacijos perdavimo kanalai ir greito reagavimo procedūros.

    Nuotoliniu būdu pratybose dalyvavo ir Pagėgių savivaldybės atstovai, kurie kartu su kitomis institucijomis derino veiksmus rizikos zonoje esančiose teritorijose. Dėmesys skirtas tam, kad potvynio situacijoje sprendimai būtų priimami aiškiai ir laiku.

    Ką tikrino ir derino institucijos

    Pratybų metu vertintas gyvybiškai svarbių paslaugų tęstinumas, turto apsaugos ir viešosios tvarkos užtikrinimas, taip pat gelbėjimo darbų organizavimas, jei tektų vykdyti evakuaciją. Tokie scenarijai apima ir kritinės infrastruktūros klausimus, kai svarbu užtikrinti kelių pralaidumą bei ryšio priemonių patikimumą.

    Taip pat iš anksto aptartos gyventojų laikino apgyvendinimo galimybės parengtose vietose ir savivaldybių poreikiai, kuriuos reikėtų tenkinti ekstremaliosios situacijos metu. Praktikoje tai reiškia tiek logistiką, tiek atsakomybių pasidalijimą tarp institucijų.

    Situacija Pagėgių savivaldybėje

    Pagėgių savivaldybėje situacija stebima nuolat, analizuojami hidrologiniai duomenys ir prognozės, o informacija apibendrinama kasdien. Toks stebėjimas leidžia anksčiau pastebėti tendencijas, kai vandens lygis ima kilti palaipsniui.

    Savivaldybė palaiko ryšį su seniūnijomis, vietos gyventojais ir tarnybomis, kad informacija pasiektų atsakingus asmenis operatyviai. Prireikus tai padeda greičiau organizuoti perspėjimą, pagalbą ir kitus veiksmus vietoje.

    Šiuo metu hidrometeorologinė situacija Lietuvoje vertinama kaip stabili. Nors kai kur fiksuojamas laipsniškas vandens lygio kilimas, reikšmingų ar pavojingų pokyčių kol kas nenustatyta.

  • Kultūros ministerija renka idėjas Vytauto Didžiojo metų programai: kaip prisidėti iki 2026 metų birželio 1 dienos

    Kultūros ministerija renka idėjas Vytauto Didžiojo metų programai: kaip prisidėti iki 2026 metų birželio 1 dienos

    Kultūros ministerija pradeda rengti 2030 metų Vytauto Didžiojo metų minėjimo programą ir kviečia visuomenę teikti idėjas. Pasiūlymų laukiama iš institucijų, organizacijų, bendruomenių ir pavienių gyventojų.

    Seimas 2030-uosius paskelbė Vytauto Didžiojo metais, nes tais metais sueis 600 metų nuo Lietuvos valdovo mirties. Ministerija pabrėžia, kad ši sukaktis laikoma proga ne tik pagerbti istorinę asmenybę, bet ir aktualizuoti valstybingumo raidą bei visuomenę telkiančias vertybes.

    Ką siekiama įprasminti 2030 metais

    Vytauto Didžiojo valdymo laikotarpis siejamas su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniu sustiprėjimu ir platesniu įsitraukimu į krikščioniškosios Europos erdvę. Istorikai pabrėžia ir to meto daugiakultūrį valstybės pobūdį, kai skirtingos religinės ir tautinės bendruomenės sugyveno bendros teisės ir papročio pagrindu.

    Ministerija pažymi, kad minėjimo programoje numatoma ieškoti pusiausvyros tarp istorinio tikslumo ir šiuolaikiškai pateikto turinio. Tikimasi, kad iniciatyvos padės plačiau kalbėti apie Lietuvos vietą regione, diplomatiją, kariuomenės ir valstybės valdymo tradicijas, taip pat apie kultūrinį palikimą.

    „Vytauto Didžiojo metų paskelbimas – tai ne tik istorinės asmenybės pagerbimas, bet ir proga iš naujo apmąstyti Lietuvos valstybingumo raidą, mūsų visuomenės stiprybes ir vertybes“, – sakė kultūros viceministrė Renata Kurmin.

    Kokių pasiūlymų laukiama

    Planuojama, kad programa apims kultūrinius renginius, edukacinius projektus, parodas, mokslines konferencijas ir bendruomenines veiklas Lietuvoje bei užsienyje. Taip pat numatomi ir tęstiniai, visos valstybės mastu reikšmingi projektai, kurie galėtų išlikti svarbūs ir pasibaigus atmintiniems metams.

    Teikiant siūlymus prašoma aiškiai įvardyti planuojamas veiklas 2029–2030 metų laikotarpiu, nurodyti atsakingus vykdytojus ir galimus finansavimo šaltinius. Toks reikalavimas taikomas siekiant, kad į programą patektų įgyvendinami, aiškią naudą kuriantys sumanymai.

    Kada bus tvirtinama programa

    Kultūros ministerija kartu su sudaryta darbo grupe rengiamą Vytauto Didžiojo metų programą ketina teikti tvirtinti Vyriausybei 2026 metais. Iki tol bus vertinami gauti pasiūlymai ir derinamos prioritetinės kryptys.

    Pasiūlymai priimami iki 2026 metų birželio 1 dienos, juos galima pateikti elektroniniu paštu info@lrkm.lt. Ministerija ragina teikti idėjas iš anksto, kad jos galėtų būti įvertintos ir, prireikus, patikslintos kartu su programos rengėjais.

  • Kultūros ministerija pradeda rengti Vytauto Didžiojo metų programą: laukia visuomenės idėjų

    Kultūros ministerija pradeda rengti Vytauto Didžiojo metų programą: laukia visuomenės idėjų

    Kultūros ministerija kviečia gyventojus, institucijas ir organizacijas teikti idėjas Vytauto Didžiojo metų minėjimo programai. Siekiama, kad 2030 metais suplanuotos iniciatyvos būtų ne formalios, o įtraukiančios ir turinčios ilgalaikę vertę.

    Seimas 2030-uosius yra paskelbęs Vytauto Didžiojo metais, numatant, kad tais metais bus minimos 600-osios Lietuvos valdovo mirties metinės. Ministerijos teigimu, tai proga ne tik prisiminti istorinę asmenybę, bet ir plačiau kalbėti apie valstybingumo raidą, politines bei kultūrines tradicijas ir jų reikšmę šiandien.

    „Vytauto Didžiojo metų paskelbimas – tai ne tik istorinės asmenybės pagerbimas, bet ir proga iš naujo apmąstyti Lietuvos valstybingumo raidą, mūsų visuomenės stiprybes ir vertybes“, – sakė kultūros viceministrė Renata Kurmin.

    Pasak ministerijos, programą planuojama rengti kartu su sudaryta darbo grupe, o parengtą dokumentą ketinama teikti tvirtinti Vyriausybei 2026 metais. Tikimasi, kad iki to laiko pavyks surinkti idėjas, kurios padėtų sujungti nacionalinio lygmens prioritetus su bendruomenių iniciatyvomis Lietuvoje ir užsienyje.

    Numatoma, kad programoje gali atsirasti kultūriniai renginiai, edukaciniai projektai, parodos, mokslinės konferencijos ir bendruomeninės veiklos. Kartu pabrėžiama, jog svarbus dėmesys bus skiriamas istorinei atminčiai, valstybingumo tradicijų aktualizavimui ir iniciatyvoms, kurios išliktų prasmingos ir pasibaigus atmintiniems metams.

    Ministerija siūlymų laukia dėl pasirengimo ir konkrečių veiklų 2029–2030 metais, prašant nurodyti galimus finansavimo šaltinius ir atsakingus vykdytojus. Siūlymus galima teikti iki 2026 metų birželio 1 dienos.

  • Lenkija keičia ilgalaikės priežiūros sistemą: patvirtintas senjorų bonas ir aiškesnės paslaugų taisyklės

    Lenkija keičia ilgalaikės priežiūros sistemą: patvirtintas senjorų bonas ir aiškesnės paslaugų taisyklės

    Kas nuspręsta ir kodėl

    Lenkijos Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuris apjungia dvi kryptis: ilgalaikės priežiūros koordinavimą ir pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms. Tikslas – suvienodinti sąvokas, nustatyti kokybės stebėseną ir aiškiau informuoti gyventojus, kokios paslaugos jiems priklauso.

    Už senjorų politiką atsakingi pareigūnai projektą vadina svarbiu žingsniu modernizuojant sistemą. Akcentuojama, kad tai susiję ir su KPO reformų įgyvendinimu, kurioms keliami konkretūs terminai ir rezultatai.

    Kaip veiks senjorų bonas

    Projektas numato senjorų bono įvedimą kaip nepiniginių paslaugų paketą trumpalaikei, skubiai pagalbai. Pagal sumanymą bonas būtų skirtas iki dviejų savaičių trukmės paslaugoms, kai žmogui laikinai prireikia papildomos pagalbos namuose.

    Paslaugos apimtų kasdienius poreikius: pagalbą apsirengiant, ruošiant maistą, palaikant tvarką, taip pat palydėjimą ar pagalbą naudojantis sveikatos paslaugomis ir užtikrinant socialinį ryšį. Tai reiškia, kad parama būtų nukreipta į realią pagalbą, o ne į piniginę išmoką.

    Teisę į boną turėtų 65 metų ir vyresni asmenys, kurie atitinka rezidavimo šalyje sąlygą ir nustatytus pajamų kriterijus. Projekte nurodytas pajamų slenkstis yra 3 410 zlotų, tai sudaro apie 790 eurų per mėnesį, skaičiuojant apytiksliu 1 zloto ir 0,23 euro kursu.

    Ką keičia ilgalaikės priežiūros koordinavimas

    Įstatymo projekte siūloma aiškiai apibrėžti, kas laikoma ilgalaike priežiūra, neformaliu globėju ir neformalia priežiūra. Tokie apibrėžimai svarbūs tam, kad savivaldybės ir paslaugų teikėjai taikytų vienodus kriterijus, o gyventojams būtų aiškiau, kokią pagalbą jie gali gauti.

    Taip pat planuojama įdiegti koordinavimo ir kokybės stebėsenos mechanizmus. Praktikoje tai turėtų reikšti daugiau duomenų apie paslaugų prieinamumą, vienodesnius standartus ir mažiau situacijų, kai pagalba priklauso nuo konkrečios savivaldybės galimybių ar interpretacijų.

    Numatyta, kad programa būtų diegiama palaipsniui, prioritetą teikiant toms savivaldybėms, kur viešos globos paslaugos senjorams iki šiol nėra užtikrinamos. Tai leidžia koncentruoti išteklius ten, kur spragos didžiausios, tačiau kartu gali reikšti nevienodą startą skirtinguose regionuose.

    Ankstesnėse diskusijose Lenkijoje buvo svarstyta, kad bonas galėtų būti atskira priemonė ir didesnės apimties, o parama būtų orientuota į vyresnius nei 75 metų žmones. Dabartinis projektas keičia modelį ir akcentuoja trumpalaikes paslaugas bei platesnį amžiaus kriterijų, susietą su pajamomis.

    Toliau įstatymo projektas turės pereiti parlamentinį svarstymą, kuriame gali keistis detalės: pajamų riba, paslaugų apimtis ir įgyvendinimo terminai. Galutinės taisyklės paaiškės po teisėkūros procedūrų, tačiau kryptis jau aiški – daugiau koordinacijos ir tikslinė pagalba namuose.

  • Telšių rajone siūlomi mokyklų tinklo plano pakeitimai: gyventojai kviečiami teikti pastabas iki gegužės 12 dienos

    Telšių rajono savivaldybė paskelbė viešai svarstyti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2022–2026 metų bendrojo plano pakeitimo projektą. Projektu numatoma koreguoti anksčiau patvirtintą planą, pagal kurį savivaldybė organizuoja mokyklų tinklą ir jo pokyčius.

    Savivaldybė nurodo, kad projektas parengtas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu ir Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Šios taisyklės yra patvirtintos Vyriausybės 2011 metais birželio 29 dieną nutarimu Nr. 768.

    Kur ir iki kada teikti siūlymus

    Suinteresuotos grupės ir gyventojai savo pastebėjimus bei siūlymus dėl plano pakeitimo projekto gali pateikti Telšių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriui. Pastabos priimamos iki 2026 metais gegužės 12 dienos imtinai.

    Siūlymus galima pateikti elektroniniu paštu arba atvykus į savivaldybę adresu Žemaitės g. 14, Telšiai, 101 kabinetas. Savivaldybė ragina pastabas teikti kuo konkrečiau, nurodant, kurioms projekto nuostatoms jos skirtos ir kokie pakeitimai siūlomi.

    Kodėl koreguojamas mokyklų tinklo planas

    Mokyklų tinklo pertvarkos planai savivaldybėse paprastai tikslinami tada, kai keičiasi demografinė situacija, mokinių srautai ar ugdymo organizavimo poreikiai. Tokie dokumentai taip pat derinami prie valstybės nustatytų reikalavimų, susijusių su klasių komplektavimu, ugdymo kokybe ir efektyviu viešųjų paslaugų teikimu.

    Telšių rajono savivaldybė viešam susipažinimui yra pateikusi tarybos sprendimo projekto dokumentus ir aiškinamąjį raštą. Šie dokumentai paaiškina, kokios konkrečios plano vietos keičiamos ir kokiais argumentais remiantis siūlomi pakeitimai.

  • Energoimli pramonė vis dar laukia sprendimų: net valdančiosios koalicijos politikai spaudžia Vyriausybę

    Lenkijos energoimli pramonė vis dar nesulaukia aiškaus Vyriausybės sprendimo, kaip būtų mažinamos elektros kainos didžiausiems vartotojams. Plėtros ir technologijų ministerija, atsakydama į žiniasklaidos klausimus, nenurodo, kada galėtų pateikti konkretų planą.

    Tuo metu dalis Europos Sąjungos valstybių jau yra suderinusios su Europos Komisija paramos modelius, kuriais siekiama stabilizuoti energijos kainą pramonei. Tokios priemonės ypač aktualios metalurgijai, chemijos ir kitoms šakoms, kurių sąnaudos tiesiogiai priklauso nuo elektros ir taršos leidimų kainų.

    Europos Komisija leidžia taikyti kainų lubas

    Pastaraisiais mėnesiais kelios šalys, tarp jų Vokietija, Bulgarija ir Slovėnija, gavo Europos Komisijos pritarimą taikyti valstybės pagalbos schemą, paremtą Clean Industrial Deal State Aid Framework nuostatomis. Pagrindinė idėja – valstybė kompensuoja dalį kainos skirtumo, kad itin daug elektros naudojančioms įmonėms faktinė kaina neviršytų 50 eurų už megavatvalandę.

    Toks mechanizmas stiprina vietos gamintojų konkurencingumą, nes mažina riziką, kad energijos sąnaudų šuoliai staiga „suvalgytų“ maržas. Kartu jis vertinamas kaip laikina priemonė, skirta amortizuoti energetikos rinkos nepastovumą ir pramonės transformaciją į mažiau taršius procesus.

    Ministerija: darbai vyksta, bet terminų nėra

    Plėtros ir technologijų ministerija teigia, kad vyksta darbai dėl galimybės perkelti Europos Komisijos komunikate numatytas priemones į nacionalinę praktiką. Tačiau ministerija neįvardija nei konkretaus grafiko, nei datos, kada planas pasiektų Vyriausybės programinių ir teisėkūros darbų sąrašą.

    Be to, Lenkijoje paraleliai svarstoma atnaujinti kompensacijų sistemą energoimliems sektoriams, tačiau ji nėra tiesiogiai tapati Europos Komisijos patvirtintoms schemoms, kurios remiasi 50 eurų už megavatvalandę ribos logika. Dėl to rinkoje išlieka neapibrėžtumas, kokio tipo priemonė galiausiai bus pasirinkta ir ar ji bus pakankamai greita.

    Koalicijos politikas: tai Vyriausybės silpnoji vieta

    Europos ekonomikos kongrese valdančiajai daugumai priklausantis parlamentaras Rafałas Komarewiczius viešai kritikavo užsitęsusį sprendimų priėmimą. Jo teigimu, apie paramą energoimliai pramonei kalbama jau kelerius metus, tačiau realių veiksmų pramonė nemato.

    „Tai yra Vyriausybės Achilo kulnas. Apie paramą pramonei kalbama jau dvejus su puse metų, bet veiksmų nematyti“, – sakė Rafałas Komarewiczius.

    Parlamentaras taip pat siūlė svarstyti atskiro Vyriausybės įgaliotinio pareigybę, kuris koordinuotų energijos kainų ir energoimlios pramonės klausimus. Pasak jo, šiuo metu sprendimai „išsiskaido“ per kelias ministerijas, todėl įmonėms ir politikams tampa neaišku, kas turi imtis lyderystės ir prisiimti atsakomybę už rezultatą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad delsimas gali turėti ir praktinių pasekmių: pramonės investicijos į modernizaciją, tiekimo grandinių perkėlimą ar naujus pajėgumus dažnai planuojamos keleriems metams į priekį. Jei aiškios paramos architektūros neatsiras laiku, dalis gamybos gali prarasti konkurencingumą, o Vyriausybei tektų rinktis tarp vėluojančių sprendimų ar taikymo atgaline data.