CP v2

Tag: Wopke Hoekstra

  • ES vadovai perspėja: Europos priklausomybė nuo iškastinio kuro gali tapti ginklu karo metu

    ES vadovai perspėja: Europos priklausomybė nuo iškastinio kuro gali tapti ginklu karo metu

    Europos Sąjungos klimato ir gynybos politikos vadovai perspėja, kad priklausomybė nuo importuojamos naftos ir dujų gali tapti rimta saugumo spraga, jei Europoje kiltų platesnio masto karinis konfliktas. Pasak jų, priešiškos valstybės ar tiekimo grandinių sutrikdytojai galėtų pasinaudoti energijos srautais kaip spaudimo priemone.

    Šiuo metu ES didžiąją dalį iškastinio kuro atsiveža iš užsienio: apie 95 proc. naftos ir apie 85 proc. gamtinių dujų, kurias sunaudoja namų ūkiai, transportas ir pramonė. Toks importo mastas, anot Europos Komisijos atstovų, reiškia, kad energetika konflikto metu gali tapti ne tik ekonomikos, bet ir gynybos planavimo klausimu.

    Energetika kaip gynybos rizika

    ES klimato komisaras Wopke Hoekstra pabrėžia, kad net ir taikos metu Europa jau patiria apribojimų bei kainų šuolių, kai tarptautiniai konfliktai išbalansuoja rinką. Jo teigimu, karo ar beveik karo situacijoje energijos ištekliai galėtų būti panaudoti siekiant „užsmaugti“ ekonomiką, trikdyti logistiką ir pramonės pajėgumus.

    „Įsivaizduokite, kas būtų situacijoje, kai esame arti karo arba kare, o kita pusė tuo naudojasi, kad jus užsmaugtų“, – sakė Wopke Hoekstra.

    Gynybos komisaras Andrius Kubilius primena, kad ankstesnė patirtis, kai Rusija ribojo dujų tiekimą reaguodama į Europos paramą Ukrainai, parodė, jog energija gali būti naudojama kaip spaudimo instrumentas. Pasak jo, priklausomybė nuo autoritarinių režimų prekyboje ilgainiui virsta sistemine rizika.

    Kodėl elektrifikacija laikoma sprendimu

    Komisarai akcentuoja, kad energijos perėjimas prie vietinių, mažai taršių šaltinių yra svarbus ne tik klimato tikslams, bet ir strateginiam atsparumui. Kadangi ES neturi didelių iškastinio kuro išteklių, ilgalaikėje perspektyvoje didžiausią reikšmę įgyja atsinaujinanti energetika, branduolinė energija ir kiti Europoje gaminami sprendimai.

    Wopke Hoekstra teigia, kad vien tiekėjų diversifikacija problemos neišsprendžia, nes tai vis tiek palieka Europą priklausomą nuo importo. Jo nuomone, atsparumo pagrindas yra gausi, Europoje pagaminta ir konkurencingos kainos energija, kuri mažintų ekonomikos pažeidžiamumą sukrėtimų metu.

    Vienas svarbiausių instrumentų, apie kurį kalbama Briuselyje, yra spartesnė transporto, šildymo ir pramonės elektrifikacija. Logika paprasta: kuo daugiau sektorių pereina prie elektros, tuo mažesnė bendroji priklausomybė nuo naftos ir dujų, o ribotus skystojo kuro išteklius lengviau nukreipti ten, kur jų neišvengiama prireikia.

    Naujos priklausomybės grėsmė

    Kartu ES vadovai įspėja, kad atsisakant iškastinio kuro svarbu nesukurti naujų vienpusių priklausomybių, ypač nuo kritinių žaliavų ir švarių technologijų tiekimo. Jų vertinimu, energetinė nepriklausomybė turi eiti kartu su pramonės politika, gamybos pajėgumų stiprinimu ir tiekimo grandinių saugumu.

    „Tai darome ne tam, kad vėliau suteiktume kitai valstybei naują svertų rinkinį, kuriuo būtų galima mus spausti“, – sakė Wopke Hoekstra.

    ES institucijos pripažįsta, kad tai ilgas procesas, trunkantis dešimtmečius, tačiau pabrėžia skubą mažinti pažeidžiamumą kuo greičiau. Pastarųjų metų krizės, įskaitant karą Ukrainoje ir įtampas Artimuosiuose Rytuose, Europos energetikos politikoje vis aiškiau susiejo kainų stabilumą, pramonės konkurencingumą ir nacionalinį saugumą.

  • Europos Komisija įspėja Turkiją: Kipro šalinimas iš COP31 pasirengimo susitikimų nepriimtinas

    Europos Komisija įspėja Turkiją: Kipro šalinimas iš COP31 pasirengimo susitikimų nepriimtinas

    Europos Komisija viešai sukritikavo Turkiją dėl to, kad ši pastaraisiais mėnesiais į neformalius pasirengimo susitikimus prieš Jungtinių Tautų klimato konferenciją COP31 neįtraukė Kipro. Briuselis pabrėžia, kad tokia praktika kertasi su tarptautinių renginių rengimo principais ir kelia politinę įtampą prieš svarbų klimato diplomatijos etapą.

    COP31 konferencija šių metų lapkričio mėnesį turėtų vykti Antalijoje, o Turkija kaip šeimininkė atsidūrė dėmesio centre ne tik dėl klimato darbotvarkės, bet ir dėl santykių su Europos Sąjunga. Diplomatų teigimu, Kipras taip pat susidūrė su ignoruojamais ar atmetamais prašymais dėl dvišalių kontaktų.

    Europos Komisijos klimato politikos vadovas Wopke Hoekstra pabrėžė, kad ES šiuo klausimu laiko liniją aiškia: jeigu renginys tarptautinis, jo organizavimas negali būti grindžiamas atskirų valstybių politinėmis išlygomis. Jo žinutė iš esmės reiškia, kad Turkija negali pasirinktinai bendrauti su ES valstybėmis narėmis.

    „Tai nepriimtina, ir mes to taip pat nepriimsime. Arba bendraujate su visomis 27, arba su nė viena“, – sakė Wopke Hoekstra.

    Komisija akcentuoja, kad Kipro, kaip Jungtinių Tautų valstybės narės, šalinimas iš COP31 pasirengimo proceso neatitinka įtraukios ir skaidrios klimato diplomatijos logikos. Briuselio teigimu, Turkija patikino, kad ateityje Kipras nebebus eliminuojamas iš pasirengimo susitikimų, tačiau ES signalizuoja situaciją atidžiai stebėsianti.

    Ši istorija atgaivina seną ir jautrų geopolitinį kontekstą: Turkija nepalaiko diplomatinių santykių su Kipro Respublika, kuri tarptautiniu mastu pripažįstama kaip teisėta visos salos valdžia. Ankara pripažįsta tik šiaurinėje salos dalyje veikiančią turkų kipriečių administraciją, o Kipras nuo 1974 metų išlieka faktiškai padalytas.

    ES atsiduria nepatogioje padėtyje ir dėl institucinio vaidmens: Kipras šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai rotacijos principu, todėl formaliai atstovauja visoms 27 valstybėms narėms. Dėl to Turkijos sprendimas atmesti ar apeiti Nikosiją tampa ne vien dvišaliu ginču, bet ir klausimu, kaip su ES elgiamasi kaip su politiniu vienetu.

    Klimato konferencijų šeimininkams paprastai keliami aukšti neutralumo ir įtraukties standartai, nes COP formate sprendžiami globalūs klausimai: emisijų mažinimas, prisitaikymas prie klimato kaitos, finansavimas ir technologijų perdavimas. Augant karščio bangų, vandens stygiaus ir energetinio saugumo problemoms, bet kokie politiniai trukdžiai pasirengimo procesui gali paveikti ir derybų tempą, ir pasitikėjimą šeimininko vaidmeniu.

  • Europos Komisija skiria per 1 mlrd. eurų vandenilio projektams: kas laimėjo ir kokie terminai

    Kas finansuojama ir kodėl

    Europos Komisija atrinko devynis atsinaujinančio vandenilio gamybos projektus, kuriems numatyta daugiau kaip 1,09 mlrd. eurų parama. Lėšos skiriamos per Europos vandenilio banko trečiąjį aukcioną, o finansavimo šaltinis – ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.

    Šių projektų tikslas – paspartinti vandenilio gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių ir sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Komisija pabrėžia, kad vandenilis ypač svarbus ten, kur tiesioginė elektrifikacija sudėtinga, pavyzdžiui, dalyje pramonės procesų ir transporto segmentų.

    Skaičiai: pajėgumai, apimtys ir išmokos

    Komisijos vertinimu, per pirmąjį dešimtmetį atrinkti projektai turėtų pagaminti apie 1,3 mln. tonų švaresnio vandenilio. Bendra planuojama elektrolizės įrenginių galia siekia maždaug 1,1 gigavato.

    Taip pat numatoma, kad iniciatyvos padės išvengti apie 9 mln. tonų anglies dioksido emisijų. Parama bus mokama kaip fiksuota priemoka, skirta sumažinti kainų skirtumą tarp brangesnės švarios gamybos ir pigesnių iškastinio kuro alternatyvų.

    Komisija nurodo, kad laimėtojams numatytos išmokos už sertifikuotą vandenilį svyruoja nuo 0,44 iki 3,49 euro už kilogramą. Tokia kainodara atspindi skirtingas gamybos sąnaudas ir projektų konkurencingumą, priklausantį nuo elektros kainų, technologinių sprendimų ir vietos infrastruktūros.

    Papildomi nacionaliniai pinigai ir terminai

    Be bendro ES finansavimo, Vokietija ir Ispanija papildomai skiria dar apie 1,7 mlrd. eurų nacionalinių lėšų, pasitelkdamos mechanizmą, leidžiantį remti projektus, kurie įveikė techninius kriterijus, tačiau netilpo į pagrindinį biudžetą. Tokia schema leidžia valstybėms greičiau „pratęsti“ aukciono rezultatus į savo rinkas.

    Projektų vystytojai privalės pasiekti finansinį uždarymą per 30 mėnesių, o veiklą pradėti per penkerius metus. Komisija prognozuoja, kad dotacijų sutartys turėtų būti galutinai suderintos iki 2026 metų pabaigos.

    „Investuodama daugiau kaip vieną milijardą eurų į vandenilio inovacijas, ES dar kartą nukreipia pajamas iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos į Europos pramonės konkurencingumo stiprinimą“, – sakė už klimatą, grynąjį nulį ir švarią plėtrą atsakingas eurokomisaras Wopke Hoekstra.

    Į atrinktų projektų geografiją patenka septynios šalys, tarp jų ir Graikija, kur numatytas bendros įmonės „Hellenic Hydrogen“ projektas. Toks paskirstymas rodo, kad vandenilio plėtra ES vis labiau siejama ne tik su technologijomis, bet ir su regioniniu energetiniu saugumu bei pramonės transformacija.

  • ES energetikos krizė aštrėja: klimato komisaras ragina spartinti atsinaujinančią energiją

    ES energetikos krizė aštrėja: klimato komisaras ragina spartinti atsinaujinančią energiją

    Europos Sąjungai susiduriant su nauja energijos kainų banga, už klimato politiką atsakingas eurokomisaras Wopke Hoekstra ragina veikti ryžtingiau ir greičiau mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Jo teigimu, Europa per dažnai į krizes reaguodavo pavėluotai, o šįkart delsti nebegalima.

    Interviu metu komisaras pabrėžė, kad atsparumas energijos sukrėtimams prasideda namuose, didinant vietinę gamybą ir spartinant perėjimą prie alternatyvių šaltinių. Tai, pasak jo, reiškia daugiau elektrifikacijos, atsinaujinančios energetikos, šilumos siurblių, jungčių tarp valstybių ir, kai kuriose šalyse, branduolinės energijos.

    „Po kiekvienos ankstesnės krizės turėjome būti radikalesni ir veikti labiau į priekį. Dabar būtent to ir reikia“, – sakė Wopke Hoekstra.

    Komisaras priminė, kad Europa nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio naftos krizių aiškiai matė savo pažeidžiamumą, nes žemyne ribota vietinių energijos išteklių pasiūla. Jo vertinimu, atsisakyti rusiškų dujų buvo būtina, tačiau dalis priklausomybės tiesiog persikėlė kitur.

    Pasak W. Hoekstros, Europos dujų pirkimai vis labiau remiasi suskystintomis gamtinėmis dujomis, o tai didina jautrumą geopolitikai ir pasaulinėms kainų bangoms. Tokia situacija, jo teigimu, verčia kelti klausimą, ar naujos priklausomybės yra pakankamai saugios ilguoju laikotarpiu.

    Kaip vieną iš dabartinės įtampos veiksnių jis įvardijo geopolitinį nestabilumą Artimuosiuose Rytuose ir karą Ukrainoje, kurie didina žaliavų kainų svyravimus. Straipsnyje pažymima, kad 2026 metų gegužės pradžioje „Brent“ naftos kaina buvo pakilusi virš maždaug 85 eurų už barelį ribos, o tai vėl kelia spaudimą tiek verslui, tiek gyventojų išlaidoms.

    Augant energijos kainoms, brangsta ne tik degalai ar šildymas, bet ir dauguma prekių bei paslaugų, nes energija yra svarbi tiekimo grandinių dalis. Europos Komisija ne kartą yra atkreipusi dėmesį, kad aukštos kainos didina energetinio skurdo riziką, todėl ieškoma priemonių, kaip mažinti sąskaitas ir geriau apsaugoti pažeidžiamus vartotojus.

    Komisaras pripažino, kad artimiausiais metais Europa vis tiek neišvengs iškastinio kuro vaidmens, ypač gamtinių dujų, kurios dažnai laikomos pereinamuoju kuru. Kartu jis akcentavo, kad energijos paklausa gali augti ir dėl sparčios skaitmenizacijos bei didelių skaičiavimo pajėgumų poreikio, įskaitant dirbtinis intelektas sprendimus, net jei energijos efektyvumas bus nuosekliai didinamas.

    „Dujos dar kurį laiką išliks pereinamuoju kuru, o energijos paklausa, net ir taikant efektyvumo priemones, greičiau augs nei mažės“, – teigė Wopke Hoekstra.

    Milijardai tinklams ir įkrovimui

    Kalbėdamas apie tai, kodėl infrastruktūros modernizavimas vyksta lėtai, W. Hoekstra sutiko, kad Europos Sąjunga „turi daugiau namų darbų“. Jo teigimu, būtinos milijardinės investicijos į elektros tinklų atnaujinimą, jų pralaidumo didinimą ir įkrovimo stotelių plėtrą.

    Komisaras argumentavo, kad kiekvienas į energetikos transformaciją investuotas euras mažina ilgalaikę Europos priklausomybę ir pažeidžiamumą, todėl yra racionalus sprendimas tiek ekonominiu, tiek saugumo požiūriu. Jo vertinimu, be spartesnių investicijų ES bus sunku užtikrinti stabilesnes kainas per kitą sukrėtimą.

    JAV atsitraukimas ir naujos partnerystės

    Tarptautinės klimato politikos kontekste W. Hoekstra apgailestavo dėl JAV pasitraukimo iš plataus masto bendradarbiavimo klimato srityje, kuris, jo teigimu, apsunkina pasaulinių susitarimų įgyvendinimą. Vis dėlto komisaras pabrėžė, kad Europa toliau stiprina ryšius su panašiai mąstančiomis valstybėmis.

    Jo teigimu, glaudesnis bendradarbiavimas vyksta su Norvegija, Jungtine Karalyste, Kanada, Australija, taip pat su partneriais Lotynų Amerikoje, kai kuriomis Afrikos ir Azijos šalimis, tarp jų Japonija. Komisaras priminė, kad 2023 metais Dubajuje vykusioje klimato konferencijoje pavyko suburti plačią šalių daugumą, peržengusią tradicinę Šiaurės ir Pietų takoskyrą.

    Šiandien, pasak W. Hoekstros, užduotis išlieka ta pati: mažinti priklausomybę nuo importo, didinti vietinę energijos gamybą ir modernizuoti infrastruktūrą taip, kad kitas kainų šokas neatsidurtų ant namų ūkių ir įmonių pečių.