CP v2

Tag: Xi Jinpingas

  • Kinija smogia JAV prieš Xi vizitą: dronų eksportas ribojamas, šešios įmonės atsidūrė juodajame sąraše

    Kinija smogia JAV prieš Xi vizitą: dronų eksportas ribojamas, šešios įmonės atsidūrė juodajame sąraše

    Įtampa kyla prieš Xi kelionę

    Kinija paskelbė naują ekonominių atsakomųjų priemonių paketą Jungtinėms Valstijoms: griežtinama bepiločių orlaivių eksporto kontrolė ir ribojami ryšiai su šešiomis JAV organizacijomis. Žingsnis žengtas artėjant planuojamam Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizitui JAV rugsėjo mėnesį.

    Pekinas aiškina, kad priemonės yra atsakas į Vašingtono sprendimus, kurie, Kinijos vertinimu, riboja Kinijos technologijų įmonių galimybes ir daro įtaką dvišalei prekybai. Nors po Xi susitikimų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Pekine gegužės mėnesį buvo matyti santykių atšilimo ženklų, nauji sprendimai rodo, kad įtampa išlieka.

    Dronų eksportas bus tikrinamas atskirai

    Kinijos Prekybos ministerija pranešė, kad bepiločių orlaivių, jų pagrindinių komponentų ir susijusių technologijų eksportui bus taikomas vertinimas kiekvienu atveju atskirai. Tai reiškia, kad eksportuotojai turės įrodyti, jog prekės nebus panaudotos kariniams tikslams ar kitai jautriai veiklai.

    Tokie ribojimai siejami su dvigubos paskirties prekių logika, kai civilinės technologijos gali būti pritaikomos gynybai, žvalgybai ar infrastruktūros atakoms. Dronų rinka pastaraisiais metais tapo viena jautriausių grandžių JAV ir Kinijos technologiniame ginče, nes būtent čia susikerta tiek vartotojų, tiek saugumo interesai.

    „Kinija neturi kito pasirinkimo, kaip imtis būtinų atsakomųjų priemonių“, – teigiama Kinijos Prekybos ministerijos pareiškime.

    Juodasis sąrašas ir sertifikavimo pokyčiai

    Kinija taip pat uždraudė šešioms JAV organizacijoms vykdyti prekybą ar kitą veiklą su Kinijos subjektais. Tarp įvardytų subjektų minimos Applied DNA Sciences ir nevyriausybinė organizacija Human Rights in China.

    Atskiru sprendimu Pekinas uždraudė bendrovei Compliance Testing LLC vykdyti veiklą Kinijoje, tvirtindamas, kad ji veikė kartu su JAV Federaline ryšių komisija ir prisidėjo prie sprendimų, kurie, Kinijos vertinimu, kenkia šalies saugumui ir suverenitetui.

    Be to, Kinijos Valstybinė rinkos reguliavimo administracija pakeitė taisykles dėl CCC sertifikavimo, kuris taikomas elektronikos gaminių saugos standartams. Nuo šiol JAV įmonės, atliekančios gamyklų patikras Kinijos subjektų vardu, nebegalės išduoti tokių sertifikatų, todėl gamintojams gali tekti samdyti auditorius už JAV ribų.

    Šie sprendimai gali didinti administracinę naštą tiekėjams ir gamintojams bei ilginti produktų pateikimo į rinką terminus. Praktikoje tai tampa dar vienu netarifiniu barjeru pasaulinėse tiekimo grandinėse, kurios jau ir taip jautriai reaguoja į geopolitinius sprendimus.

    Kas išprovokavo atsaką

    Pekinas tiesiogiai sieja savo priemones su pastaruoju metu JAV įvestais ribojimais. Tarp jų minima JAV Federalinės ryšių komisijos politika dėl Kinijoje pagamintų dronų importo, taip pat JAV Vidaus saugumo departamento sprendimai įtraukti dešimtis Kinijos įmonių į sąrašus, susijusius su priverstinio darbo prevencija.

    Kinija pabrėžia, kad veikia santūriai ir ragina Vašingtoną atšaukti, jos vertinimu, klaidingus sprendimus. Tačiau kartu perspėja, kad JAV įvedus naujus ribojimus, atsakomosios priemonės gali būti plečiamos.

    Analitikai tokius veiksmus vertina kaip signalą, kad technologijų ir prekybos konfliktas vis dažniau persikelia į reguliacinių priemonių lygmenį. Dronai, humanoidiniai robotai, energijos keitikliai ir sertifikavimo procedūros tampa sritimis, kuriose konkurencija grindžiama ne vien kainomis ar inovacijomis, bet ir nacionalinio saugumo argumentais.

  • WSJ: Kinija beprecedenčiai šnipinėja Rusiją ir derasi dėl eros po Putino

    WSJ: Kinija beprecedenčiai šnipinėja Rusiją ir derasi dėl eros po Putino

    Žvalgybos aktyvumas auga

    Kinija Rusijoje vykdo itin intensyvią žvalgybinę veiklą ir lygiagrečiai stiprina ryšius su įtakingomis grupėmis, nepriklausančiomis Vladimiro Putino artimiausiam ratui, skelbia Wall Street Journal. Pasak leidinio, Pekinas taip ruošiasi scenarijams, kurie gali atsiverti Rusijai keičiantis valdžios pusiausvyrai.

    Publikacijoje teigiama, kad Kinijos tarnybų dėmesys krypsta ne tik į aukščiausią politinį lygmenį, bet ir į vidurinę valstybės aparato grandį bei saugumo struktūras. Tokie taikiniai žvalgybai patrauklūs todėl, kad būtent jie dažnai užtikrina kasdienį sprendimų įgyvendinimą ir informacijos srautus.

    WSJ nurodo, kad Kremlius viešai linkęs menkinti tokios veiklos mastą, siekdamas nerodyti įtampos santykiuose su Pekinu. Tuo pat metu, anot leidinio, Rusijos karo Ukrainoje eiga ir sankcijų poveikis didina Maskvos priklausomybę nuo Kinijos.

    Dujotiekis įstrigo, sąlygos griežtėja

    Vienu ryškiausių jėgų pusiausvyros pokyčių ženklų įvardijamos derybos dėl energetikos. Pasak WSJ, per V. Putino vizitą Pekine Kinijos pareigūnai nepritarė dujotiekio Power of Siberia 2 projektui tokiomis sąlygomis, kokių tikėjosi Maskva.

    Leidinio teigimu, Pekinas siekė, kad rusiškos dujos būtų tiekiamos už kainą, artimą vidaus kainoms Rusijoje, o tai reikštų mažesnes pajamas, nei tikėtasi eksporto sutartyse. Taip pat buvo akcentuojama, kad statybos finansavimo našta turėtų tekti Rusijai, kitaip tariant, projektas faktiškai būtų subsidijuojamas Maskvos lėšomis.

    Toks derybinis tonas rodo, kad Kinija vis mažiau linkusi suteikti Rusijai lengvatų vien dėl geopolitinės partnerystės. Energetika čia tampa ne solidarumo, o šalto išskaičiavimo sritimi, kurioje Pekinas maksimaliai didina savo naudą.

    Ką tai reiškia karui ir ekonomikai

    Jei dideli infrastruktūros projektai stringa, Rusijai dar sunkiau kompensuoti prarastas Europos energijos rinkas ir stabilizuoti biudžeto pajamas. Mažesnės energetikos įplaukos reikštų siauresnį finansinį manevrą ilgalaikiam karui ir vidaus ekonomikos amortizavimui.

    WSJ aprašoma situacija taip pat stiprina vertinimą, kad Kinijos ir Rusijos santykiai darosi vis labiau asimetriški. Kinija įtvirtina vyresniojo partnerio vaidmenį, o Maskvai lieka mažiau svertų diktuoti sąlygas, ypač kai alternatyvų dėl sankcijų ir izoliacijos vis mažiau.

    Ilgainiui toks santykių modelis gali reikšti ir didesnę Kinijos įtaką Rusijos sprendimų priėmimui, ypač energetikos, technologijų ir saugumo srityse. Kartu tai kuria prielaidas Pekinui aktyviau formuoti savo pozicijas dėl regiono saugumo architektūros, atsižvelgiant į galimus pokyčius Maskvoje.

  • Dar vienas gaisras Kinijos gamykloje: žuvo 28, Xi Jinpingas pripažįsta rimtas saugos spragas

    Kinijos Fudziano provincijoje esančiame Dzindziango mieste kilęs gaisras avalynės gamykloje nusinešė mažiausiai 28 žmonių gyvybes. Apie nelaimę pranešė valstybinė žiniasklaida, o įvykis tapo dar vienu signalu dėl gamybos saugos problemų šalyje.

    Gaisras, pirminiais duomenimis, įsiplieskė dieną gamyklos pirmame aukšte. Ugnis sparčiai plito dėl lengvai užsiliepsnojančių klijų ir kitų avalynės gamyboje naudojamų medžiagų, todėl situacija greitai tapo nekontroliuojama.

    Skelbiama, kad incidento metu teritorijoje buvo 239 žmonės, o gelbėtojams pavyko evakuoti 213. Dalis aukų mirė jau po to, kai buvo pristatytos į ligoninę, o daugiau kūnų rasta gaisravietėje.

    Kinijos lyderis Xi Jinpingas, cituojamas valstybinių šaltinių, pripažino, kad šiemet šalyje fiksuota daug rimtų nelaimių, susijusių su gamybos sauga. Jis paragino institucijas daryti išvadas ir stiprinti prevenciją, kad tokie atvejai nesikartotų.

    Valstybinėje žiniasklaidoje paviešintuose vaizduose matyti, kaip liepsnos apėmė kelių aukštų pastatą, o į dangų kilo tiršti juodi dūmai. Pranešama, kad dalis darbuotojų bandė gelbėtis traukdami ant stogo, o ugniagesiai žmones pasiekė kopėčių technika.

    Į įvykio vietą buvo sutelktos didelės pajėgos: nurodoma, kad dirbo apie 200 ugniagesių ir 35 gaisrinės mašinos, pasitelktas ir sraigtasparnis. Tuo pat metu aiškinamasi, dėl ko kilo gaisras ir ar buvo laikomasi privalomų saugos reikalavimų.

    Dzindziangas neretai vadinamas Kinijos avalynės pramonės centru, o miestas siejamas su reikšminga pasaulinės sportinės avalynės gamybos dalimi. Tokiose pramonės zonose didelę riziką didina tankus užstatymas, intensyvus pamaininis darbas ir dideli degių medžiagų kiekiai.

    Pastaraisiais metais Kinijoje ne kartą fiksuoti dideli pramoniniai gaisrai ir kitos avarijos, po kurių valdžia žada griežtesnę kontrolę. Ekspertai dažniausiai akcentuoja tas pačias silpnąsias vietas: evakuacinių kelių užstatymą, nepakankamas priešgaisrines priemones, netinkamą chemikalų sandėliavimą ir formaliai vykdomus patikrinimus.

    Šis atvejis dar kartą parodo, kad gamybos apimtys ir greitas tiekimo terminų spaudimas negali tapti pasiteisinimu saugos standartams. Nuo tyrimo rezultatų priklausys, ar bus imtasi realių sisteminių pokyčių, ar tai liks dar vienu tragišku epizodu statistikoje.

  • Putinas grįžo iš Pekino su 40 sandorių, bet be lemtingo dujotiekio: ką parodė Xi žaidimas

    Putinas grįžo iš Pekino su 40 sandorių, bet be lemtingo dujotiekio: ką parodė Xi žaidimas

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš vizito Pekine išvyko skelbdamas apie tvirtą draugystę su Kinija ir pasirašytą paketą dvišalių susitarimų. Vis dėlto svarbiausio Maskvai lūkesčio – proveržio dėl dujotiekio „Sibiro galia 2“ – pasiekti nepavyko, o tai parodė augančią Pekino derybinę galią.

    Per susitikimus abiejų šalių lyderiai viešai pabrėžė ilgalaikį bendradarbiavimą, tačiau energetikos klausimu aiškios pabaigos datos neįvardijo. Kremliaus atstovai pripažino, kad dėl projekto dar liko neišspręstų niuansų, todėl susitarimas faktiškai liko įstrigęs.

    Kur įstrigo dujotiekio derybos?

    „Sibiro galia 2“ Maskvai yra strateginis projektas, nes po 2022 metais pradėto karo prieš Ukrainą rusiškų dujų eksportas į Europą reikšmingai sumenko. Dujotiekis turėtų leisti dalį buvusių srautų nukreipti į Kiniją per Mongoliją, o planuojamas pajėgumas siektų iki 50 mlrd. kubinių metrų per metus.

    Tačiau Kinija į šį projektą žiūri atsargiai: Pekinas siekia diversifikuoti energijos importą ir vengti per didelės priklausomybės nuo vieno tiekėjo. Derybose esminės kliūtys tradiciškai siejamos su kaina, finansavimo modeliu ir pristatymo terminais, o Rusijos silpnesnė pozicija po Europos rinkos praradimo didina Kinijos spaudimo galimybes.

    „Nėra kaip to pagražinti: Putinui nepavyko susitarti dėl dujotiekio“, – sakė Azijos politikos instituto analitikas Lyle’as Morrisas.

    40 susitarimų, bet svarstyklės krypsta Kinijos naudai

    Nors dujotiekio klausimas liko atviras, šalys pasirašė daugiau nei 40 susitarimų, apimančių prekybą, švietimą, technologijas, branduolinės saugos sritis ir kitus bendradarbiavimo formatus. Tokia apimtis leidžia Pekinui ir Maskvai demonstruoti, kad ryšiai nesilpnėja, o praktinis darbotvarkės turinys plečiasi.

    Vis dėlto prekybinė proporcija išlieka Kinijos naudai: Kinija yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė, tačiau Rusijos dalis bendroje Kinijos prekyboje sudaro tik nedidelę dalį. Tai reiškia, kad Maskvai Pekinas ekonomiškai yra gerokai svarbesnis nei Pekinui Maskva, todėl derybose Kinija gali sau leisti griežtesnes sąlygas.

    Šalys taip pat kalbėjo apie didesnį karinį pasitikėjimą, įskaitant bendras pratybas, oro ir jūrų patruliavimą. Tokie signalai Vakaruose dažnai vertinami kaip bandymas stiprinti koordinaciją saugumo srityje, nors oficialiai pabrėžiamas gynybinis bendradarbiavimo pobūdis.

    Subtili Pekino pusiausvyra su Vašingtonu

    Putino viešnagė įvyko netrukus po JAV prezidento Donaldo Trumpo vizito, o Kinija abiem svečiams demonstravo panašiai iškilmingą priėmimą. Tai leido Pekinui siųsti žinutę, kad jis palaiko ryšius ir su Vašingtonu, ir su Maskva, siekdamas išlaikyti manevro laisvę.

    Georgetowno universiteto profesorius Evanas Medeirosas pažymėjo, kad Kinija stengėsi išlaikyti apytikrę lygiavą, demonstruodama panašų protokolą skirtingiems lyderiams. Tokia taktika atspindi Xi Jinpingo siekį įtvirtinti Kiniją kaip neišvengiamą tarptautinės politikos centrą, ypač didėjant geopolitinei konkurencijai ir energijos išteklių svarbai.

    Putino vizitas Pekine parodė paradoksą: susitarimų skaičius įspūdingas, tačiau strateginiuose energetikos klausimuose Kinija nėra linkusi skubėti. Tai sustiprina įspūdį, kad partnerystė tęsiasi, bet jos sąlygas vis dažniau diktuoja Pekinas.

  • JAV ir Kinija ruošiasi nukirpti milžiniškus muitus: kas slypi už susitarimo ir kas laimės?

    JAV ir Kinija ruošiasi nukirpti milžiniškus muitus: kas slypi už susitarimo ir kas laimės?

    Po metų įtampos – naujas posūkis

    JAV ir Kinija signalizuoja, kad po daugiau nei metus trukusio atsakomųjų priemonių ciklo gali sumažinti tarpusavio muitus dešimčių milijardų eurų vertės prekėms. Apie pasirengimą derėtis dėl abipusių tarifų mažinimo paskelbė Kinijos prekybos institucijos, o procesą turėtų prižiūrėti naujai kuriama prekybos taryba.

    Šis posūkis įvardijamas kaip bandymas stabilizuoti dvišalius ekonominius santykius, kurie 2025 metais buvo tapę vienu svarbiausių pasaulio prekybos neapibrėžtumo veiksnių. Analitikai pabrėžia, kad vien pats dialogo atnaujinimas rinkoms dažnai yra ne mažiau svarbus nei konkretūs skaičiai.

    Kokio masto muitų mažinimas svarstomas

    Kinijos pusė nurodo, kad kalbama apie abipusius tarifų mažinimus panašios apimties produktams, o poveikis paliestų prekes, kurių vertė kiekvienoje pusėje siektų bent 27 000 000 000 eurų. Tai reikštų, kad derybų objektas būtų ne pavienės pozicijos, o platesni prekių krepšeliai.

    Vis dėlto rinkos dalyviai vertina atsargiai: net ir reikšminga suma prekybos mastų kontekste nebūtinai greitai pakeičia ekonomikos augimo trajektoriją. Dėl to svarbiausiu rodikliu taps ne vien tarifas, o tai, ar susitarimas sumažins riziką tiekimo grandinėms ir investicijoms.

    „Tai teigiamas žingsnis teisinga kryptimi: kol abi šalys kalbasi ir siekia stabilizuoti santykius, tai gera žinia pasaulio investuotojams“, – sakė „Pinpoint Asset Management“ ekonomistas Zhiwei Zhang.

    Aviacija, žemės ūkis ir retieji metalai

    Greta tarifų Kinija pranešė ketinanti atnaujinti kai kurių JAV jautienos eksportuotojų registracijas, kurios buvo pasibaigusios įtampos pike. Tokie administraciniai sprendimai paprastai greičiau pajuntami verslui nei plataus masto tarifų persitvarkymas, nes tiesiogiai veikia prekybos srautus.

    Taip pat patvirtinta, kad Kinija planuoja įsigyti 200 orlaivių iš „Boeing“, nors konkretūs modeliai neįvardyti. Aviacijos sandoriai dažnai laikomi ir ekonominiu, ir politiniu signalu, nes apima ilgalaikius įsipareigojimus, aptarnavimo grandines, dalių tiekimą bei darbo vietas.

    Retųjų žemių ir kitų kritinių žaliavų tema, kuri pastaraisiais metais tapo itin jautri dėl eksporto ribojimų ir technologinių sankcijų, kol kas aptarta abstrakčiai. Abi pusės nurodo ketinančios nagrinėti ir spręsti teisėtus bei pagrįstus vienos kitos nuogąstavimus, tačiau konkrečių mechanizmų nepateikia.

    Kodėl šis susitarimas gali būti ribotas

    Ekonomistai pabrėžia, kad tarifų mažinimo poveikis gali būti mažesnis, jei jis apims tik dalį prekių ir nepalies jautriausių sektorių, susijusių su pažangiomis technologijomis, lustais ir strateginėmis žaliavomis. Be to, verslui svarbu ne tik muitų dydis, bet ir taisyklių stabilumas, prognozuojamumas bei rizika, kad priemonės vėl bus sugrąžintos.

    Artimiausiais mėnesiais rinkos stebės, ar prekybos taryba taps veikiančiu derybų kanalu su aiškiu grafiku ir tarpiniais rezultatais. Jei susitarimas bus įtvirtintas dokumentais ir apims platesnį prekių spektrą, tai galėtų sumažinti kainų spaudimą kai kuriose importo grandyse ir atlaisvinti dalį investicinių sprendimų.

  • Putino ir Xi derybos įkaitino dujų kortą: „Sibiro galia 2“ grįžta, kai rinka dreba

    Putino ir Xi derybos įkaitino dujų kortą: „Sibiro galia 2“ grįžta, kai rinka dreba

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Pekine susitiko su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, o darbotvarkėje vėl atsidūrė ilgai strigęs dujotiekio „Sibiro galia 2“ projektas. Derybas sustiprino nerimas pasaulinėse energijos rinkose ir siekis užsitikrinti tiekimą, mažiau priklausomą nuo jūrinių maršrutų.

    „Sibiro galia 2“ planuojamas kaip maždaug 2 600 kilometrų ilgio vamzdynas, galintis į Kiniją per Mongoliją kasmet nukreipti iki 50 mlrd. kubinių metrų dujų. Maskvai tai būtų būdas perorientuoti srautus po to, kai dujų eksportas į Europą smarkiai sumažėjo, o Pekinui tai reikštų papildomą sausumos tiekimo kanalą.

    Bene didžiausias kliuvinys – kaina

    Iki šiol projektą stabdė ne techniniai, o komerciniai klausimai: kaina, finansavimo sąlygos ir aiškus tiekimo grafikas. Viešojoje erdvėje minėta, kad Kinija siekia kainodaros, artimesnės Rusijos vidaus tarifams, o Rusija nori gerokai palankesnių sąlygų, panašių į „Sibiro galios“ pirmojo etapo logiką.

    Po susitikimo Kremlius leido suprasti, kad dėl pagrindinių parametrų pasiektas principinis supratimas, tačiau liko detalių, kurias dar reikia suderinti. Tai reiškia, kad galutinis sprendimas gali užtrukti, o projekto starto data ir toliau išlieka neapibrėžta.

    Kinijos argumentas – tiekimo saugumas

    Diskusijas dėl papildomų sausumos dujų srautų sustiprino rizikos, susijusios su energijos tiekimu jūriniais maršrutais. Tokiais atvejais alternatyvūs vamzdynai tampa patrauklūs, nes leidžia apeiti siaurus tarptautinės prekybos taškus ir sumažinti tiekimo sutrikimų tikimybę.

    Vis dėlto analitikai atkreipia dėmesį, kad Pekinas paprastai derasi kietai ir nesutinka skubėti, jei tai blogina kainą ar didina strateginę priklausomybę. Kinija turi ir kitų tiekimo šaltinių, įskaitant vietinę gavybą bei tiekimą vamzdynais iš Centrinės Azijos, todėl „Sibiro galia 2“ jai nėra vienintelė išeitis.

    Rizikos abiem pusėms

    Maskvai toks megaprojektas padėtų kompensuoti prarastas Europos rinkas, tačiau kartu didintų priklausomybę nuo vieno stambaus pirkėjo. Tokia struktūra ilgainiui gali silpninti Rusijos derybinę poziciją, jei Kinija liktų dominuojančiu klientu.

    Kinijai papildomas vamzdynas reikštų didesnį tiekimo stabilumą, tačiau kartu tai būtų didesnė priklausomybė nuo rusiškų energijos srautų ir politinių santykių dinamikos. Dėl to galutinis sandoris, jei jis bus pasiektas, greičiausiai atspindės ne tik ekonomiką, bet ir abiejų valstybių geopolitinius skaičiavimus.

    Kol kas „Sibiro galia 2“ išlieka vienu svarbiausių signalų rinkoms: bet koks proveržis gali keisti ilgalaikę dujų srautų geografiją Eurazijoje. Tačiau net ir pažanga derybose nebūtinai reiškia greitą statybų startą, nes tokio masto projektams reikia laiko, kapitalo ir tvirtų, abiem pusėms priimtinų taisyklių.

  • Putino vizitas Pekine po Trumpo: ką iš tiesų derasi Rusija ir Kinija ir kur čia Europa

    Putino vizitas Pekine po Trumpo: ką iš tiesų derasi Rusija ir Kinija ir kur čia Europa

    Kas slepiasi už darbotvarkės

    Praėjus mažiau nei savaitei po Donaldo Trumpo vizito Pekine, į Kinijos sostinę atvyko Vladimiras Putinas valstybiniam susitikimui su Xi Jinpingu. Iš pirmo žvilgsnio tai dar vienas rutininis viršūnių susitikimas, tačiau daug ką išduoda ne deklaracijos, o delegacijų sudėtis.

    Skirtingai nei JAV vadovo kelionėje, kurioje buvo ryškus technologijų ir finansų verslo atstovų vaidmuo, Kremlius į Pekiną atsivežė itin „valstybinę“ komandą. Tarp lydinčiųjų minimi penki vicepremjerai, aštuoni ministrai, regionų vadovai ir Rusijos centrinio banko vadovė.

    Ekonominė priklausomybė ir pigūs ištekliai

    Rusijai Kinija pastaraisiais metais tapo esmine ekonomine atrama, ypač sugriežtėjus Vakarų sankcijoms ir apribojus prieigą prie finansų infrastruktūros. Dvišalė prekyba jau keletą metų iš eilės viršija maždaug 185 mlrd. eurų ribą, o Maskva vis labiau remiasi Pekinu dėl pramoninių įrenginių, elektronikos ir transporto.

    Kartu auga ir atsiskaitymai juaniais: po 2022 metais įvykusio lūžio jų dalis Rusijos užsienio prekyboje šoktelėjo nuo pavienių procentų iki dešimčių procentų. Tai reiškia, kad Kinijos finansiniai kanalai Rusijai tampa nebe papildomu, o struktūriniu sprendimu.

    Pekinas tuo pat metu perka didelius kiekius su nuolaida parduodamos rusiškos naftos, o energetinėje darbotvarkėje išlieka ir naujo dujotiekio „Sibiro galia 2“ projektas. Kinijos logika paprasta: siekti pigesnių žaliavų, bet neperžengti ribos, kuri galėtų sukelti skausmingas Vakarų antrines sankcijas ir paveikti eksportą į Europos rinkas.

    Derybos dėl Ukrainos ir Taivano korta

    Vizito fone išryškėja ir geopolitiniai skaičiavimai. Į delegaciją įtrauktas Kirilas Dmitrijevas, vadovaujantis Rusijos tiesioginių investicijų fondui ir laikomas vienu svarbių Kremliaus derybininkų su Vašingtonu, o tai rodo, kad Maskvai svarbi ne tik ekonomika, bet ir Kinijos politinis svoris tarptautinėse derybose.

    Kinijai šis artumas su Rusija yra ir spaudimo instrumentas JAV atžvilgiu. Demonstruodama, kaip arti gali būti Maskvai, Kinija siekia stiprinti savo pozicijas dėl Taivano ir mažinti JAV politinę bei karinę paramą salai, kurią Pekinas laiko savo teritorijos dalimi.

    Putinas ir Xi yra susitikę daugiau nei 40 kartų ir viešai pabrėžia asmeninį ryšį, o tai kuria ilgalaikio bendradarbiavimo įspūdį. Europai tai signalas, kad vien laukti lyderių pasikeitimo ar „natūralaus atvėsimo“ gali būti rizikinga strategija, ypač kai ekonominiai ryšiai ir abipusė nauda giliai įsišakniję.

    Šio vizito žinutė Europai dviprasmė: viena vertus, Kinija vengia veiksmų, kurie galėtų tiesiogiai užkirsti kelią prekybai su ES, kita vertus, ji išnaudoja Rusiją kaip svertą derybose su Vašingtonu. Todėl Europos pasirinkimai dėl sankcijų vykdymo, technologijų kontrolės ir ekonominio atsparumo tampa nebe teoriniais, o praktiniais klausimais.

  • Putinas skuba į Pekiną po Trumpo vizito: ką Xi išloš, o Maskva praras šiame žaidime

    Putinas skuba į Pekiną po Trumpo vizito: ką Xi išloš, o Maskva praras šiame žaidime

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužės 19 dieną atvyksta į Pekiną dviejų dienų susitikimui su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Vizitas vyksta praėjus vos kelioms dienoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo viešnagės Kinijoje, todėl dėmesys krypsta į tai, kaip Pekinas balansuos tarp dviejų didžiųjų sostinių.

    Pastaraisiais metais Maskva, po 2022 metais pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą, tapo itin priklausoma nuo prekybos su Kinija. Vakarų sankcijos riboja Rusijos galimybes skolintis, importuoti technologijas ir uždirbti iš tradicinių rinkų, todėl Pekinas Rusijai tapo svarbiausiu ekonominiu partneriu.

    Kinijos spaudimo svertai

    Analitikų vertinimu, šįkart Kinija turi daugiau derybinės galios, nes būtent ji padeda Rusijai išlaikyti eksporto srautus ir finansinį stabilumą. Tuo pat metu Pekinas siekia mažinti įtampą su Vašingtonu ir išlaikyti manevro laisvę, kad nebūtų įtrauktas į antrinių sankcijų riziką.

    NATO Kiniją yra pavadinusi lemiamu Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintoju, akcentuodama dvigubos paskirties prekių tiekimą, kuris gali būti naudojamas karinei pramonei. JAV jau ne kartą ragino Pekiną mažinti ekonominę paramą Maskvai, o bet kokie nauji susitarimai Pekine bus atidžiai stebimi Vašingtone.

    Energetika taps pagrindine tema

    Didžiausias darbotvarkės blokas, tikėtina, bus energetika, nes Kinija tapo didžiausia rusiškos naftos ir dujų pirkėja. Po Europos rinkos susitraukimo Rusija vis daugiau žaliavų parduoda Azijai, dažnai siūlydama nuolaidas, kad išlaikytų biudžeto pajamas ir finansuotų ekonomiką.

    Papildomą spaudimą stiprina energetinio saugumo įtampa regione, todėl Pekinui svarbu diversifikuoti tiekimą ir užsitikrinti stabilius srautus. Maskvai tai yra tiesioginė pajamų linija, nes energijos eksportas išlieka vienu svarbiausių Rusijos biudžeto ramsčių.

    „Esame labai pažengusioje stadijoje dėl rimto, labai reikšmingo žingsnio į priekį dujų ir naftos sektoriuje“, – sakė Vladimiras Putinas.

    Ekspertai neatmeta, kad bus aptariamos ir Kinijos investicijos į Rusijos valstybinį sektorių bei platesnis bendradarbiavimas, atsižvelgiant į tai, jog dvišalė prekyba po 2022 metų pasiekė rekordus. Vis dėlto Pekinui svarbiausia išlaikyti kontrolę: gauti ekonomiškai naudingas sąlygas, neperžengiant ribos, kuri galėtų išprovokuoti griežtesnį JAV ir sąjungininkų atsaką.

    Šis Putino vizitas iš esmės tampa testu, ar Kinijai pavyks vienu metu demonstratyviai priimti tiek JAV, tiek Rusijos lyderius ir iš to išsiderėti maksimalų geopolitinį bei ekonominį dividendą. Maskvai tuo pat metu tai yra bandymas gauti garantijų, kad Pekino santykių šiltėjimas su Vašingtonu nesusilpnins Rusijai gyvybiškai svarbaus ekonominio užnugario.

  • Kinija sutiko iki 2028 metų kasmet papildomai pirkti JAV žemės ūkio produkcijos už 15 mlrd. eurų

    Kinija sutiko iki 2028 metų kasmet papildomai pirkti JAV žemės ūkio produkcijos mažiausiai už maždaug 15 mlrd. eurų, pranešė Baltieji rūmai. Tai vienas konkrečiausių rezultatų po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimo Pekine.

    Pagal Baltųjų rūmų pateiktą informaciją, šie pirkimai būtų papildomi prie anksčiau aptartų sojų įsipareigojimų. JAV administracija teigia, kad tai turėtų suteikti daugiau stabilumo ūkininkams ir maisto pramonės eksportuotojams.

    Taip pat nurodoma, kad Kinija atnaujino daugiau nei 400 JAV jautienos gamybos įmonių registracijas ir įtraukė naujus objektus. Kartu žadama dirbti su JAV reguliuotojais, kad būtų panaikinti dalies gamyklų veiklos apribojimai ir išplėsta prieiga prie rinkos.

    Dar vienas žingsnis, anot Baltųjų rūmų, yra paukštienos importo atnaujinimas iš tų JAV valstijų, kurias JAV Žemės ūkio departamentas yra pripažinęs laisvomis nuo paukščių gripo. Tokie sprendimai paprastai turi tiesioginę įtaką kainoms ir atsargų planavimui, ypač dideliems perdirbėjams.

    Nauji pirkimai papildo platesnį prekybos santykių „paliaubų“ paketą, dėl kurio, pasak JAV pusės, šalys buvo sutarusios ankstesniame etape. Tuomet Kinija įsipareigojo kasmet pirkti po 25 mln. metrinių tonų JAV sojų iki 2028 metų, o abi pusės sustabdė platesnį muitų didinimą.

    Vis dėlto viešojoje erdvėje matyti ir skirtingos interpretacijos: Kinijos prekybos ministerija yra užsiminusi apie preliminarų susitarimą mažinti kai kuriuos tarifus ir patvirtinusi žemės ūkio bei orlaivių sandorius, tačiau be detalių. Dėl to rinkos dalyviai paprastai laukia ne tik politinių pareiškimų, bet ir praktinių įgyvendinimo dokumentų, kvotų bei tiksliai apibrėžtų produktų grupių.

    Baltieji rūmai taip pat skelbia, kad Kinija sutiko pradiniu etapu įsigyti 200 „Boeing“ orlaivių. Be to, minima, kad būtų sprendžiami su retųjų žemių gavybos ir perdirbimo įrangos bei technologijų ribojimais susiję klausimai, nors konkrečių įsipareigojimų šioje dalyje nepateikiama.

    Analitikai paprastai tokio tipo paketus vertina kaip bandymą sukurti nuspėjamesnį prekybos režimą bent daliai sektorių, tačiau pabrėžia, kad rezultatai priklauso nuo vykdymo mechanizmų. Skelbiama, kad abi šalys ketina steigti dvišales tarybas prekybai ir investicijoms valdyti mažiau jautriuose sektoriuose.

    Tuo pat metu išlieka rizika, kad dalis susitarimų gali keistis priklausomai nuo vidaus politikos, reguliacinių sprendimų ir geopolitinių įtampų. Baltieji rūmai nurodo, kad D. Trumpas ir Xi Jinpingas šiemet dar gali susitikti kelis kartus, o kitas jų susitikimas numatomas rudenį Vašingtone.

  • Kinija skelbia apie preliminarų susitarimą su JAV: daliai prekių planuojama mažinti muitus

    Kinija skelbia apie preliminarų susitarimą su JAV: daliai prekių planuojama mažinti muitus

    Kinijos prekybos ministerija pranešė, kad Pekinas ir Vašingtonas pasiekė preliminarų susitarimą dėl dalies muitų mažinimo ir dvišalės prekybos skatinimo. Pasak ministerijos, numatoma siekti abipusių tarifų mažinimų pasirinktoms prekių grupėms, nors konkrečios detalės kol kas nepateikiamos.

    Ministerijos teigimu, šalys taip pat sutiko steigti Prekybos tarybą ir Investicijų tarybą, kurios turėtų tapti nuolatinėmis platformomis deryboms. Šiose struktūrose planuojama aptarti tiek tikslinius tarifų mažinimus, tiek platesnius sprendimus dėl rinkos prieigos.

    Vienas iš akcentų įvardijamas žemės ūkis: Kinija skelbia, kad abi pusės sieks plėsti dvišalę prekybą, įskaitant žemės ūkio produkciją, ir spręsti kai kuriuos netarifinius barjerus. Tokios kliūtys dažniausiai apima sertifikavimo, patikrų, sanitarinius ir fitosanitarinius reikalavimus, kurie praktikoje gali riboti importą ne mažiau nei muitai.

    Pranešime taip pat minimi susitarimai aviacijos sektoriuje dėl Kinijos orlaivių pirkimo iš JAV, taip pat dėl garantijų tiekimo grandinei, įskaitant lėktuvų variklius ir susijusias dalis. Ankstesniuose viešuose JAV pareiškimuose buvo minimi dideli numatomi orlaivių užsakymai, tačiau galutinės sąlygos priklausys nuo vėlesnių derybų ir komercinių kontraktų.

    Ši Kinijos pozicija paskelbta po JAV prezidento Donaldo Trumpo vizito Kinijoje ir susitikimų su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Pats Trumpas anksčiau teigė, kad susitikimuose muitų klausimas nebuvo aptarinėjamas, todėl Pekino paskelbtas „preliminarus“ susitarimas signalizuoja, kad derybos gali vykti keliuose kanaluose ir skirtingais lygiais.

    Ekspertai paprastai pažymi, kad preliminarūs susitarimai dėl muitų dažnai reiškia politinį įsipareigojimą tęsti derybas, bet ne galutinį sprendimą. Rinkos paprastai laukia konkrečių sąrašų, apimančių prekes, tarifų dydžius, įsigaliojimo terminus ir mechanizmus, kaip būtų prižiūrimas susitarimų vykdymas.

    Tolimesnė derybų eiga gali priklausyti ir nuo planuojamų aukščiausio lygio susitikimų vėliau šiais metais. JAV administracija anksčiau yra užsiminusi apie papildomus lyderių susitikimus, siekiant stabilizuoti dvišalius ekonominius santykius, tačiau praktiniai sprendimai paprastai gimsta ilgesniame techninių derybų procese.