CP v2

Tag: Xi Jinpingas

  • Putino vizitas Pekine po Trumpo: ką iš tiesų derasi Rusija ir Kinija ir kur čia Europa

    Putino vizitas Pekine po Trumpo: ką iš tiesų derasi Rusija ir Kinija ir kur čia Europa

    Kas slepiasi už darbotvarkės

    Praėjus mažiau nei savaitei po Donaldo Trumpo vizito Pekine, į Kinijos sostinę atvyko Vladimiras Putinas valstybiniam susitikimui su Xi Jinpingu. Iš pirmo žvilgsnio tai dar vienas rutininis viršūnių susitikimas, tačiau daug ką išduoda ne deklaracijos, o delegacijų sudėtis.

    Skirtingai nei JAV vadovo kelionėje, kurioje buvo ryškus technologijų ir finansų verslo atstovų vaidmuo, Kremlius į Pekiną atsivežė itin „valstybinę“ komandą. Tarp lydinčiųjų minimi penki vicepremjerai, aštuoni ministrai, regionų vadovai ir Rusijos centrinio banko vadovė.

    Ekonominė priklausomybė ir pigūs ištekliai

    Rusijai Kinija pastaraisiais metais tapo esmine ekonomine atrama, ypač sugriežtėjus Vakarų sankcijoms ir apribojus prieigą prie finansų infrastruktūros. Dvišalė prekyba jau keletą metų iš eilės viršija maždaug 185 mlrd. eurų ribą, o Maskva vis labiau remiasi Pekinu dėl pramoninių įrenginių, elektronikos ir transporto.

    Kartu auga ir atsiskaitymai juaniais: po 2022 metais įvykusio lūžio jų dalis Rusijos užsienio prekyboje šoktelėjo nuo pavienių procentų iki dešimčių procentų. Tai reiškia, kad Kinijos finansiniai kanalai Rusijai tampa nebe papildomu, o struktūriniu sprendimu.

    Pekinas tuo pat metu perka didelius kiekius su nuolaida parduodamos rusiškos naftos, o energetinėje darbotvarkėje išlieka ir naujo dujotiekio „Sibiro galia 2“ projektas. Kinijos logika paprasta: siekti pigesnių žaliavų, bet neperžengti ribos, kuri galėtų sukelti skausmingas Vakarų antrines sankcijas ir paveikti eksportą į Europos rinkas.

    Derybos dėl Ukrainos ir Taivano korta

    Vizito fone išryškėja ir geopolitiniai skaičiavimai. Į delegaciją įtrauktas Kirilas Dmitrijevas, vadovaujantis Rusijos tiesioginių investicijų fondui ir laikomas vienu svarbių Kremliaus derybininkų su Vašingtonu, o tai rodo, kad Maskvai svarbi ne tik ekonomika, bet ir Kinijos politinis svoris tarptautinėse derybose.

    Kinijai šis artumas su Rusija yra ir spaudimo instrumentas JAV atžvilgiu. Demonstruodama, kaip arti gali būti Maskvai, Kinija siekia stiprinti savo pozicijas dėl Taivano ir mažinti JAV politinę bei karinę paramą salai, kurią Pekinas laiko savo teritorijos dalimi.

    Putinas ir Xi yra susitikę daugiau nei 40 kartų ir viešai pabrėžia asmeninį ryšį, o tai kuria ilgalaikio bendradarbiavimo įspūdį. Europai tai signalas, kad vien laukti lyderių pasikeitimo ar „natūralaus atvėsimo“ gali būti rizikinga strategija, ypač kai ekonominiai ryšiai ir abipusė nauda giliai įsišakniję.

    Šio vizito žinutė Europai dviprasmė: viena vertus, Kinija vengia veiksmų, kurie galėtų tiesiogiai užkirsti kelią prekybai su ES, kita vertus, ji išnaudoja Rusiją kaip svertą derybose su Vašingtonu. Todėl Europos pasirinkimai dėl sankcijų vykdymo, technologijų kontrolės ir ekonominio atsparumo tampa nebe teoriniais, o praktiniais klausimais.

  • Putinas skuba į Pekiną po Trumpo vizito: ką Xi išloš, o Maskva praras šiame žaidime

    Putinas skuba į Pekiną po Trumpo vizito: ką Xi išloš, o Maskva praras šiame žaidime

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužės 19 dieną atvyksta į Pekiną dviejų dienų susitikimui su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Vizitas vyksta praėjus vos kelioms dienoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo viešnagės Kinijoje, todėl dėmesys krypsta į tai, kaip Pekinas balansuos tarp dviejų didžiųjų sostinių.

    Pastaraisiais metais Maskva, po 2022 metais pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą, tapo itin priklausoma nuo prekybos su Kinija. Vakarų sankcijos riboja Rusijos galimybes skolintis, importuoti technologijas ir uždirbti iš tradicinių rinkų, todėl Pekinas Rusijai tapo svarbiausiu ekonominiu partneriu.

    Kinijos spaudimo svertai

    Analitikų vertinimu, šįkart Kinija turi daugiau derybinės galios, nes būtent ji padeda Rusijai išlaikyti eksporto srautus ir finansinį stabilumą. Tuo pat metu Pekinas siekia mažinti įtampą su Vašingtonu ir išlaikyti manevro laisvę, kad nebūtų įtrauktas į antrinių sankcijų riziką.

    NATO Kiniją yra pavadinusi lemiamu Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintoju, akcentuodama dvigubos paskirties prekių tiekimą, kuris gali būti naudojamas karinei pramonei. JAV jau ne kartą ragino Pekiną mažinti ekonominę paramą Maskvai, o bet kokie nauji susitarimai Pekine bus atidžiai stebimi Vašingtone.

    Energetika taps pagrindine tema

    Didžiausias darbotvarkės blokas, tikėtina, bus energetika, nes Kinija tapo didžiausia rusiškos naftos ir dujų pirkėja. Po Europos rinkos susitraukimo Rusija vis daugiau žaliavų parduoda Azijai, dažnai siūlydama nuolaidas, kad išlaikytų biudžeto pajamas ir finansuotų ekonomiką.

    Papildomą spaudimą stiprina energetinio saugumo įtampa regione, todėl Pekinui svarbu diversifikuoti tiekimą ir užsitikrinti stabilius srautus. Maskvai tai yra tiesioginė pajamų linija, nes energijos eksportas išlieka vienu svarbiausių Rusijos biudžeto ramsčių.

    „Esame labai pažengusioje stadijoje dėl rimto, labai reikšmingo žingsnio į priekį dujų ir naftos sektoriuje“, – sakė Vladimiras Putinas.

    Ekspertai neatmeta, kad bus aptariamos ir Kinijos investicijos į Rusijos valstybinį sektorių bei platesnis bendradarbiavimas, atsižvelgiant į tai, jog dvišalė prekyba po 2022 metų pasiekė rekordus. Vis dėlto Pekinui svarbiausia išlaikyti kontrolę: gauti ekonomiškai naudingas sąlygas, neperžengiant ribos, kuri galėtų išprovokuoti griežtesnį JAV ir sąjungininkų atsaką.

    Šis Putino vizitas iš esmės tampa testu, ar Kinijai pavyks vienu metu demonstratyviai priimti tiek JAV, tiek Rusijos lyderius ir iš to išsiderėti maksimalų geopolitinį bei ekonominį dividendą. Maskvai tuo pat metu tai yra bandymas gauti garantijų, kad Pekino santykių šiltėjimas su Vašingtonu nesusilpnins Rusijai gyvybiškai svarbaus ekonominio užnugario.

  • Kinija sutiko iki 2028 metų kasmet papildomai pirkti JAV žemės ūkio produkcijos už 15 mlrd. eurų

    Kinija sutiko iki 2028 metų kasmet papildomai pirkti JAV žemės ūkio produkcijos mažiausiai už maždaug 15 mlrd. eurų, pranešė Baltieji rūmai. Tai vienas konkrečiausių rezultatų po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimo Pekine.

    Pagal Baltųjų rūmų pateiktą informaciją, šie pirkimai būtų papildomi prie anksčiau aptartų sojų įsipareigojimų. JAV administracija teigia, kad tai turėtų suteikti daugiau stabilumo ūkininkams ir maisto pramonės eksportuotojams.

    Taip pat nurodoma, kad Kinija atnaujino daugiau nei 400 JAV jautienos gamybos įmonių registracijas ir įtraukė naujus objektus. Kartu žadama dirbti su JAV reguliuotojais, kad būtų panaikinti dalies gamyklų veiklos apribojimai ir išplėsta prieiga prie rinkos.

    Dar vienas žingsnis, anot Baltųjų rūmų, yra paukštienos importo atnaujinimas iš tų JAV valstijų, kurias JAV Žemės ūkio departamentas yra pripažinęs laisvomis nuo paukščių gripo. Tokie sprendimai paprastai turi tiesioginę įtaką kainoms ir atsargų planavimui, ypač dideliems perdirbėjams.

    Nauji pirkimai papildo platesnį prekybos santykių „paliaubų“ paketą, dėl kurio, pasak JAV pusės, šalys buvo sutarusios ankstesniame etape. Tuomet Kinija įsipareigojo kasmet pirkti po 25 mln. metrinių tonų JAV sojų iki 2028 metų, o abi pusės sustabdė platesnį muitų didinimą.

    Vis dėlto viešojoje erdvėje matyti ir skirtingos interpretacijos: Kinijos prekybos ministerija yra užsiminusi apie preliminarų susitarimą mažinti kai kuriuos tarifus ir patvirtinusi žemės ūkio bei orlaivių sandorius, tačiau be detalių. Dėl to rinkos dalyviai paprastai laukia ne tik politinių pareiškimų, bet ir praktinių įgyvendinimo dokumentų, kvotų bei tiksliai apibrėžtų produktų grupių.

    Baltieji rūmai taip pat skelbia, kad Kinija sutiko pradiniu etapu įsigyti 200 „Boeing“ orlaivių. Be to, minima, kad būtų sprendžiami su retųjų žemių gavybos ir perdirbimo įrangos bei technologijų ribojimais susiję klausimai, nors konkrečių įsipareigojimų šioje dalyje nepateikiama.

    Analitikai paprastai tokio tipo paketus vertina kaip bandymą sukurti nuspėjamesnį prekybos režimą bent daliai sektorių, tačiau pabrėžia, kad rezultatai priklauso nuo vykdymo mechanizmų. Skelbiama, kad abi šalys ketina steigti dvišales tarybas prekybai ir investicijoms valdyti mažiau jautriuose sektoriuose.

    Tuo pat metu išlieka rizika, kad dalis susitarimų gali keistis priklausomai nuo vidaus politikos, reguliacinių sprendimų ir geopolitinių įtampų. Baltieji rūmai nurodo, kad D. Trumpas ir Xi Jinpingas šiemet dar gali susitikti kelis kartus, o kitas jų susitikimas numatomas rudenį Vašingtone.

  • Kinija skelbia apie preliminarų susitarimą su JAV: daliai prekių planuojama mažinti muitus

    Kinija skelbia apie preliminarų susitarimą su JAV: daliai prekių planuojama mažinti muitus

    Kinijos prekybos ministerija pranešė, kad Pekinas ir Vašingtonas pasiekė preliminarų susitarimą dėl dalies muitų mažinimo ir dvišalės prekybos skatinimo. Pasak ministerijos, numatoma siekti abipusių tarifų mažinimų pasirinktoms prekių grupėms, nors konkrečios detalės kol kas nepateikiamos.

    Ministerijos teigimu, šalys taip pat sutiko steigti Prekybos tarybą ir Investicijų tarybą, kurios turėtų tapti nuolatinėmis platformomis deryboms. Šiose struktūrose planuojama aptarti tiek tikslinius tarifų mažinimus, tiek platesnius sprendimus dėl rinkos prieigos.

    Vienas iš akcentų įvardijamas žemės ūkis: Kinija skelbia, kad abi pusės sieks plėsti dvišalę prekybą, įskaitant žemės ūkio produkciją, ir spręsti kai kuriuos netarifinius barjerus. Tokios kliūtys dažniausiai apima sertifikavimo, patikrų, sanitarinius ir fitosanitarinius reikalavimus, kurie praktikoje gali riboti importą ne mažiau nei muitai.

    Pranešime taip pat minimi susitarimai aviacijos sektoriuje dėl Kinijos orlaivių pirkimo iš JAV, taip pat dėl garantijų tiekimo grandinei, įskaitant lėktuvų variklius ir susijusias dalis. Ankstesniuose viešuose JAV pareiškimuose buvo minimi dideli numatomi orlaivių užsakymai, tačiau galutinės sąlygos priklausys nuo vėlesnių derybų ir komercinių kontraktų.

    Ši Kinijos pozicija paskelbta po JAV prezidento Donaldo Trumpo vizito Kinijoje ir susitikimų su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Pats Trumpas anksčiau teigė, kad susitikimuose muitų klausimas nebuvo aptarinėjamas, todėl Pekino paskelbtas „preliminarus“ susitarimas signalizuoja, kad derybos gali vykti keliuose kanaluose ir skirtingais lygiais.

    Ekspertai paprastai pažymi, kad preliminarūs susitarimai dėl muitų dažnai reiškia politinį įsipareigojimą tęsti derybas, bet ne galutinį sprendimą. Rinkos paprastai laukia konkrečių sąrašų, apimančių prekes, tarifų dydžius, įsigaliojimo terminus ir mechanizmus, kaip būtų prižiūrimas susitarimų vykdymas.

    Tolimesnė derybų eiga gali priklausyti ir nuo planuojamų aukščiausio lygio susitikimų vėliau šiais metais. JAV administracija anksčiau yra užsiminusi apie papildomus lyderių susitikimus, siekiant stabilizuoti dvišalius ekonominius santykius, tačiau praktiniai sprendimai paprastai gimsta ilgesniame techninių derybų procese.

  • Trumpo ir Xi derybų užkulisiai: dvi technologijų temos, kurios gali pakeisti pasaulio rinkas

    Trumpo ir Xi derybų užkulisiai: dvi technologijų temos, kurios gali pakeisti pasaulio rinkas

    JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikime Pekine dėmesio centre atsidūrė ne tik geopolitika, bet ir dvi technologijų kryptys, galinčios nulemti derybų baigtį: kritiniai mineralai ir JAV bendrovių prieiga prie Kinijos rinkos. Į vizitą kartu vyko ir svarbūs technologijų sektoriaus vadovai, tarp jų „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas, „Tesla“ vadovas Elonas Muskas ir „Apple“ vadovas Timas Cookas.

    Šis formatas siunčia signalą, kad ekonomika ir technologijos Vašingtonui yra vienas svarbiausių prioritetų. Pastaraisiais metais būtent puslaidininkių eksporto ribojimai, duomenų ir kibernetinio saugumo reikalavimai bei tiekimo grandinių rizikos tapo pagrindiniais JAV ir Kinijos santykių trinties taškais.

    Rinka ir lustų eksporto ribojimai

    Viena jautriausių temų yra prieiga prie Kinijos rinkos JAV technologijų įmonėms ir taisyklės, reguliuojančios pažangių lustų pardavimą. Kinija išlieka viena didžiausių pasaulio technologijų vartotojų rinkų, tačiau užsienio bendrovės čia susiduria su griežta reguliacine aplinka ir geopolitinėmis rizikomis.

    Ypatingas dėmesys skiriamas „Nvidia“ pažangių lustų tiekimui, nes būtent jie yra kritinė infrastruktūra DI sistemoms mokyti ir diegti. JAV eksporto kontrolės mechanizmai šioje srityje yra ne tik ekonominis, bet ir nacionalinio saugumo instrumentas, todėl bet koks sušvelninimas gali tapti politiškai jautrus JAV vidaus politikoje.

    Analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad tokioms bendrovėms kaip „Apple“ ar „Tesla“ svarbiausia gali būti ne vienkartinis proveržis, o labiau prognozuojamos taisyklės. Jų ryšiai su Kinija apima tiekimą, gamybą, vietos vartotojus, konkurenciją ir reguliuotojų sprendimus, todėl stabilumas joms dažnai svarbesnis už antraštes.

    Retieji žemės elementai ir kritiniai mineralai

    Antra tema, galinti tapti derybų svertu, yra kritiniai mineralai ir retieji žemės elementai, būtini elektromobiliams, baterijoms, vėjo jėgainėms, lazeriams, gynybos pramonei ir pažangiai elektronikai. Pagal Tarptautinės energetikos agentūros duomenis, 2024 metais Kinija sudarė apie 59 proc. pasaulinės retųjų žemių gavybos ir apie 91 proc. jų rafinavimo.

    Toks dominavimas reiškia, kad net ir turint alternatyvių telkinių kitose šalyse, didžiausia pridėtinė vertė bei kontrolė išlieka ten, kur vyksta perdirbimas ir rafinavimas. Dėl to eksporto kontrolės ar licencijavimo sprendimai gali tiesiogiai paveikti Vakarų pramonės gamybos tempus ir kainas.

    JAV ir sąjungininkai pastaraisiais metais intensyvino pastangas diversifikuoti kritinių mineralų tiekimą, tačiau naujų kasybos ir perdirbimo pajėgumų sukūrimas užtrunka. Todėl derybose Pekinas šią sritį gali naudoti kaip spaudimo priemonę, o Vašingtonas gali siekti patikimesnių ir labiau prognozuojamų tiekimo sąlygų.

    „Klausimas yra ne vien apie vieną kelionę ar vieną antraštę, o apie tai, kur link judės DI tiekimo grandinės ir kokie bus būsimi eksporto ribojimai“, – sakė technologijų rinkas stebintis analitikas Danas Ivesas.

    Kol kas viešai skelbiama, kad derybos tęsiamos ir apima platesnį klausimų paketą, įskaitant Taivano ir Irano temas bei prekybos santykius. Vis dėlto būtent technologijų sektoriaus sprendimai, susiję su lustais ir kritiniais mineralais, gali greičiausiai turėti tiesioginį poveikį pasaulinėms tiekimo grandinėms ir įmonių investiciniams planams.

  • Naujasis FED vadovas patvirtintas vos 54 balsais: įtampa kyla ir dėl Trumpo susitikimo Pekine

    Naujasis FED vadovas patvirtintas vos 54 balsais: įtampa kyla ir dėl Trumpo susitikimo Pekine

    Istoriškai artimas balsavimas Senate

    JAV Senatas patvirtino Keviną Warshą naujuoju Federalinio rezervo sistemos vadovu, o sprendimas priimtas minimalia persvara. Tai vienas artimiausių balsavimų modernioje istorijoje, signalizuojantis, kad naujajam vadovui teks dirbti didelės politinės įtampos fone.

    Warshas anksčiau buvo Federalinio rezervo valdytojas ir viešai kritikavo JAV pinigų politikos kryptį, ragindamas pokyčių. Rinkos dalyviams svarbiausias klausimas dabar yra tai, kiek jis sugebės sutelkti Federalinio rezervo komitetą bendriems sprendimams, ypač jei infliacijos spaudimas išliks.

    Trumpas Pekine: derybų darbotvarkė plati

    Tuo pat metu pasaulio dėmesys krypsta į JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą Pekine su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Skelbiama, kad pokalbiuose aptarti geopolitiniai klausimai, prekyba ir technologijos, o taip pat jautrūs saugumo klausimai, įskaitant Taivaną.

    Viešai akcentuota ir būtinybė mažinti rizikas globaliose tiekimo grandinėse bei užtikrinti stabilumą strategiškai svarbiuose regionuose. Tokie susitikimai paprastai turi tiesioginį poveikį rinkų lūkesčiams, ypač energetikos kainoms, muitams ir puslaidininkių bei kitų aukštųjų technologijų sektoriams.

    „Pagrindinė užduotis dabar yra nustatyti aiškias taisykles ir apsaugas, kad pažangios technologijos nepatektų į netinkamas rankas“, – sakė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.

    Rinkos: rekordai, bet infliacijos signalai aštrėja

    JAV akcijų rinkos fone matyti paradoksas: indeksai artėjo prie rekordų, nors didelė dalis įmonių sesiją baigė su minusu. Investuotojai daugiausia rėmėsi technologijų sektoriaus kilimu, tačiau tuo pat metu didesni nei tikėtasi infliacijos rodikliai priminė, kad palūkanų mažinimas gali būti sudėtingesnis.

    Padidėję gamintojų kainų rodikliai rodo, kad kainų spaudimas gali persiduoti į galutines vartotojų kainas, todėl Federaliniam rezervui sprendimų laisvė išlieka ribota. Dėl to rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie būsimą pinigų politiką, ypač artėjant naujojo vadovo darbo pradžiai.

    „Cisco“ rezultatai ir atleidimai

    Tarp ryškiausių verslo naujienų išsiskyrė „Cisco“ ketvirčio rezultatai, kurie pranoko Volstrito lūkesčius ir paskatino akcijų šuolį prekyboje po biržos uždarymo. Bendrovė taip pat pranešė apie planuojamą darbuotojų skaičiaus mažinimą, kas rodo, kad net ir augant pajamoms įmonės toliau optimizuoja kaštus.

    „Cisco“ teigė šiemet jau sukaupusi reikšmingą užsakymų portfelį, susijusį su DI sprendimais ir duomenų centrų infrastruktūra. Tai atitinka bendrą rinkos tendenciją, kai įmonės investuoja į tinklų pajėgumus, kibernetinį saugumą ir skaičiavimo resursus, reikalingus DI projektams.

    Vartojimas lėtėja: mažiau perkama alaus

    Kitoje ekonomikos pusėje matyti vartotojų nuotaikų atsargumas: JAV mažėjo alaus ir panašių gėrimų pardavimo apimtys, ypač degalinių ir mažų parduotuvių kanale. Analitikai tai sieja su išaugusiomis degalų kainomis ir bendru pragyvenimo brangimu, kai dalis pirkinių krepšelio tampa lengviau atsisakoma.

    Tokie pokyčiai dažnai laikomi ankstyvu signalu, kad namų ūkių biudžetai patiria spaudimą. Jei tendencija tęsis, ji gali persikelti ir į kitus nebūtinųjų prekių segmentus, o tai svarbu vertinant ekonomikos augimo perspektyvas.

  • Xi pažadas JAV gigantams pribloškė: „Tesla“, „Apple“ ir „Nvidia“ laukia dideli pokyčiai

    Xi pažadas JAV gigantams pribloškė: „Tesla“, „Apple“ ir „Nvidia“ laukia dideli pokyčiai

    Kinijos lyderis Xi Jinpingas susitikime su JAV verslo vadovais pareiškė, kad Kinijos rinka užsienio įmonėms esą bus atveriama dar plačiau. Tarp delegacijos, kuri keliavo kartu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, buvo „Tesla“ ir „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas, „Apple“ generalinis direktorius Timas Cookas bei „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas.

    Valstybinė Kinijos žiniasklaida skelbė, kad Xi akcentavo JAV įmonių vaidmenį šalies reformų ir atsivėrimo procese, teigdamas, jog abi pusės iš to esą gavo naudos. Pasak oficialiai pateikiamos pozicijos, Kinija tikisi didinti abipusiai naudingą ekonominį bendradarbiavimą.

    „Kinijos durys atsivers dar plačiau“, – sakė Xi Jinpingas.

    JAV administracija taip pat akcentavo rinkos prieigos klausimą, teigdama, kad aptarti būdai, kaip didinti amerikietiško verslo galimybes Kinijoje ir skatinti Kinijos investicijas. Tokie pareiškimai svarbūs tuo metu, kai pasaulio ekonomika susiduria su lėtėjančiu augimu, o tarptautinės įmonės ieško stabilesnių eksporto ir gamybos grandinių.

    DI tapo pagrindine tema

    Susitikimo fone aiškiai matyti dar viena linija: DI technologijų varžybos tarp JAV ir Kinijos. Pastaraisiais metais Vašingtonas ribojo pažangių lustų ir susijusių technologijų eksportą, ypač susijusį su didelio našumo skaičiavimais, kurie būtini DI modeliams mokyti ir paleisti.

    Kinija savo ruožtu stiprina vietinę puslaidininkių ekosistemą ir ragina įmones labiau remtis nacionaliniais tiekėjais. Tai reiškia, kad net ir skambant pareiškimams apie atviresnę rinką, technologijų sektoriuje išlieka didelė įtampa dėl tiekimo grandinių, licencijų ir eksporto kontrolės.

    Žiniasklaidoje taip pat pasirodė pranešimų apie galimus JAV sprendimus leisti „Nvidia“ tiekti dalį pažangesnių produktų Kinijos bendrovėms, tačiau konkrečios sąlygos ir apimtys išlieka jautrus klausimas. JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas viešai teigė, kad tokie sprendimai pirmiausia priklauso nuo JAV prekybos politikos vykdytojų.

    Ką tai reiškia tarptautinėms įmonėms?

    Tokio lygio susitikimai paprastai siunčia signalą pasaulio rinkoms, tačiau realūs pokyčiai dažniausiai priklauso nuo reguliavimo ir politinių sprendimų. Investuotojams ir tarptautinėms bendrovėms svarbiausia ne deklaracijos, o tai, ar bus supaprastintas patekimas į Kinijos rinką, ar sumažės reguliacinė rizika ir ar bus užtikrintas aiškesnis technologijų importo režimas.

    Technologijų įmonėms Kinija išlieka vienas didžiausių vartotojų ir gamybos centrų, tačiau kartu tai rinka, kurioje jautriausios sritys yra duomenų valdymas, debesų paslaugos, pažangūs lustai ir DI infrastruktūra. Dėl to tikėtina, kad artimiausiu metu lygiagrečiai vyks dvi priešingos tendencijos: bandymai atnaujinti verslo dialogą ir tolesnis strateginių technologijų ribojimas.

  • Trumpo vizitas Pekine virto šou: „Tesla“ ir „Nvidia“ vadovai, asmenukės ir makaronai

    Trumpo vizitas Pekine virto šou: „Tesla“ ir „Nvidia“ vadovai, asmenukės ir makaronai

    JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitas Pekine tapo ne vien diplomatine kelione, o kruopščiai surežisuotu reginiu, kurį lydėjo verslo lyderių delegacija ir išskirtinis Kinijos protokolas. Pirmasis per beveik dešimtmetį einančio pareigas JAV prezidento apsilankymas Kinijoje buvo pilnas simbolinių gestų, viešų ceremonijų ir derybų užkulisių.

    Kinijos sostinė sutelkė visą reprezentacinę galią: pasitikimas su orkestru ir mokiniais, valstybinis banketas Liaudies Didžiojoje salėje, privati ekskursija ir uždarymo pasivaikščiojimas po Džongnanhaį. Tokie elementai tarptautinėje diplomatijoje dažnai naudojami kaip signalai apie santykių toną ir siekį mažinti įtampą.

    „Viešuose pasirodymuose buvo neįprastai daug šiltų gestų, ilgų rankos paspaudimų ir sinchroniško ėjimo“, – sakė Azijos politikos instituto Asia Society politikos analitikas Lyle’as Morrisas.

    Valstybiniame bankete skambėjo tostas, o meniu buvo parinktas taip, kad atrodytų kaip atskira žinutė: šalia kinų virtuvės patiekalų atsirado ir labiau tarptautiniai pasirinkimai. Kinijai tai įprastas minkštosios galios instrumentas, kai maistas, ceremonijos ir dovanos tampa politinio pasakojimo dalimi.

    Didžiausio dėmesio sulaukė ne tik lyderiai, bet ir technologijų verslo elitas. Socialiniuose tinkluose Kinijoje plačiai išplito vaizdai, kuriuose „Xiaomi“ vadovas Lei Junas bandė nusifotografuoti su „Tesla“ vadovu Elonu Musku, o šis reagavo santūriai, kas iš karto virto memais ir diskusijomis.

    Viraliniu tapo ir epizodas, kuriame Muskas grupinėje nuotraukoje sukosi filmuodamas telefonu, šalia „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango ir „Apple“ vadovo Timo Cooko. Tokie momentai Kinijos socialinėse platformose dažnai įgauna atskirą gyvenimą, o verslo lyderiai tampa popkultūros veikėjais.

    Penktadienį dėmesio centre atsidūrė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas, pastebėtas vaikštantis istoriniame Pekino hutongų rajone ir valgantis makaronus. Nuotraukos ir vaizdo įrašai greitai paplito, o vietiniai gyventojai būriavosi norėdami nusifotografuoti, taip sustiprindami kelionės kaip spektaklio įspūdį.

    Ši detalė sutapo su geopolitiniu fonu: Vašingtono eksporto kontrolė pažangiems lustams pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių JAV ir Kinijos trinties linijų. „Nvidia“ atsidūrė pačiame šių ribojimų centre, nes leidimai ir licencijos gali nulemti, kiek bendrovė galės išlaikyti pozicijas milžiniškoje Kinijos rinkoje.

    Susitikimo pabaigoje Trumpas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas turėjo privatų pasivaikščiojimą Džongnanhaio komplekse, į kurį retai įleidžiami užsienio lyderiai. Išsiskiriant Xi įteikė rožių sėklų, o tai buvo interpretuojama kaip simbolinis palankumo gestas ir kvietimas tęsti dialogą.

    Vis dėlto už šiltų kadrų liko aiškios ribos: strateginiai nesutarimai dėl Taivano, technologijų eksporto kontrolės ir kitų saugumo klausimų niekur nedingo. Tokios kelionės dažnai kuria palankesnę atmosferą deryboms, tačiau pačios savaime negarantuoja, kad esminiai konfliktai bus išspręsti.

  • S&P 500 pasiekė 7 savaičių rekordą, bet Trumpo ir Xi derybos nuvylė: kas laukia toliau?

    S&P 500 pasiekė 7 savaičių rekordą, bet Trumpo ir Xi derybos nuvylė: kas laukia toliau?

    S&P 500 indeksas praėjusią savaitę pakilo 0,13 proc. ir taip pratęsė augimo seriją iki septynių savaičių iš eilės. Tai ilgiausias toks laikotarpis nuo 2023 metų gruodžio, nors penktadienį rinka smuko 1,24 proc. Investuotojų nuotaikas išlaikė savaitės pradžioje fiksuoti nauji rekordai.

    Rinkos savaitę užbaigė atsargiai, nes Pekine surengtas JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimas neatnešė aiškių, apčiuopiamų susitarimų. Neapibrėžtumas dėl prekybos ir technologijų ribojimų išlieka vienu svarbiausių veiksnių, darančių įtaką akcijų kainoms.

    Vienas ryškiausių signalų investuotojams buvo D. Trumpo teiginiai apie galimą Kinijos įsipareigojimą pirkti „Boeing“ lėktuvus ir variklius, tačiau nei Kinija, nei „Boeing“ apie tai oficialiai nepranešė. Rinkos lūkesčiai buvo didesni, todėl „Boeing“ akcijos savaitę baigė tarp didžiausių pralaimėtojų.

    Technologijų sektorius tapo atrama indeksui, nors puslaidininkių tematikoje aiškaus proveržio po susitikimo taip pat nebuvo. D. Trumpas viešai užsiminė, kad aptartos dirbtinio intelekto saugumo gairės ir „Nvidia“ H200 lustų pardavimai Kinijai, tačiau konkrečių sprendimų rinkos negavo.

    Investuotojų dėmesį traukė ir geopolitinė rizika, ypač su Iranu susijusi įtampa, kuri kelia naftos kainas ir didina infliacijos spaudimą. Brangstanti energija paprastai apsunkina įmonių pelningumą ir didina neapibrėžtumą dėl vartotojų perkamąjos galios.

    Kitas svarbus rinkos variklis buvo obligacijų pajamingumų kilimas ir klausimas, kada JAV centrinis bankas ryšis mažinti palūkanų normas. Naujausi infliacijos rodikliai, kuriuos rinkos siejo ir su energijos kainų šuoliais, sustiprino abejones dėl greito palūkanų mažinimo, o tai tradiciškai mažina rizikingesnio turto patrauklumą.

    Tuo pat metu vadinamasis DI sandoris išliko aktyvus: investuotojai ir toliau perka bendroves, kurios uždirba iš duomenų centrų plėtros, skaičiavimo galios ir tinklų infrastruktūros. Rinkos nuotaikas papildomai pakurstė „Cerebras“ debiutas biržoje, o „Cisco“ paskelbti rezultatai sustiprino lūkesčius, kad DI infrastruktūros paklausa artimiausiais metais išliks didelė.

    Analitikų vertinimu, tolesnę S&P 500 kryptį lems keli sunkiai prognozuojami kintamieji: ar infliacija leis švelninti pinigų politiką, kaip klostysis JAV ir Kinijos technologinės varžybos ir ar energijos kainų šuoliai neįsuks naujos kainų augimo bangos. Kol kas rinka demonstruoja atsparumą, tačiau pasiekus aukštumas svyravimų rizika didėja.

  • Trumpo vizitas Kinijoje: daug pažadų, mažai aiškių susitarimų ir nauji signalai dėl Taivano

    Užuominos apie sandorius, bet mažai detalių

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas po dviejų dienų susitikimo Pekine su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu grįžta su užuominomis apie galimus susitarimus, tačiau be aiškių proveržių svarbiausiais klausimais, kurie ilgai temdo Vašingtono ir Pekino santykius. Viešuose pasisakymuose daugiausia skambėjo ketinimai, o ne konkretūs įsipareigojimai, todėl tikrasis vizito rezultatas lieka miglotas.

    Pasak Trumpo, buvo aptartos prekybos temos, galimi Kinijos pirkimai iš JAV ir bendra kryptis „stabilizuoti“ dvišalius ryšius, tačiau skaičiai ir terminai liko neįvardyti. Kinijos pusė dalies teiginių viešai nepatvirtino, o tai dar labiau sustiprino įspūdį, kad bent kol kas kalbama apie politinę žinutę, o ne baigtus susitarimus.

    Taivanas vėl atsidūrė dėmesio centre

    Didžiausią atgarsį sukėlė Trumpo pareiškimai, kad su Xi Jinpingu plačiai aptarti JAV ryšiai su Taivanu, nors prieš vizitą buvo kartojama, jog šis klausimas nebus darbotvarkės ašis. Trumpas užsiminė, kad svarsto galimybę peržiūrėti JAV ginklų pardavimų Taivanui politiką, pabrėždamas, kad sprendimą žada priimti artimiausiu metu.

    „Sprendimą priimsiu per gana trumpą laiką“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Tokie signalai jautrūs dėl to, kad JAV ilgą laiką laikėsi linijos, jog Taivanui bus tiekiama gynybinė ginkluotė, skirta atgrasymui ir status quo palaikymui. Kinija Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, todėl bet koks JAV žingsnis, kuris Pekine būtų suprastas kaip paramos stiprinimas, paprastai sukelia diplomatinę įtampą, o bet koks atsitraukimas gali būti vertinamas kaip papildomas spaudimo svertas Taivanui.

    Prekyba, DI ir saugumo darbotvarkė

    Trumpas kalbėjo apie galimus didelius Kinijos pirkimus iš JAV, bet konkrečių apimčių nepateikė, apsiribodamas bendra kryptimi ir miglotais skaičiais. Taip pat buvo minėta idėja stiprinti dvišalį dialogą dėl ekonomikos bei kurti papildomus kanalus, kurie mažintų netikėtumų riziką prekybos santykiuose.

    Atskirai Trumpas patvirtino, kad su Xi Jinpingu aptarė ir dirbtinio intelekto reguliavimo bei praktinio taikymo „apsauginių turėklų“ poreikį. Toks akcentas atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai didžiosios valstybės DI vertina ne tik kaip konkurencijos sritį, bet ir kaip rizikų šaltinį, apimantį nacionalinį saugumą, technologijų eksporto kontrolę ir informacinę erdvę.

    Vis dėlto keli jautriausi klausimai, dažnai keliantys trintį, aiškaus sprendimo nepasiekė. Tarp jų išliko kibernetinio saugumo įtampos, sintetiniais opioidais susijusios grandinės, taip pat žmogaus teisių tema, kuri JAV ir Kinijos dialoge dažnai tampa politinės retorikos dalimi, bet retai virsta greitais pokyčiais.

    Ką reiškia tokia baigtis?

    Šio vizito rezultatas labiau primena bandymą išlaikyti santykių stabilumą ir „užšaldyti“ eskalaciją, o ne išspręsti giliai struktūrines problemas, susijusias su prekybos disbalansu, subsidijomis, technologijų konkurencija ir karine įtampa Indijos ir Ramiojo vandenynų regione. Tokia logika dažnai reiškia mažus, lengviau parduodamus vidaus auditorijai laimėjimus, o sudėtingiausi klausimai nukeliami į vėlesnes derybų fazes.

    Papildomos reikšmės įgauna ir užuominos apie būsimus aukšto lygio kontaktus, kurie galėtų tęsti dialogą šiais metais. Tačiau kol nėra aiškių rašytinių susitarimų ar abiejų pusių patvirtintų detalių, vizitas išlieka daugiau simbolinis, o rinkoms ir sąjungininkams svarbiausia bus tai, ar realūs sprendimai dėl Taivano ir ekonominių taisyklių iš tiesų bus priimti.