CP v2

Tag: Xi Jinpingas

  • Trumpo vizitas Pekine virto šou: „Tesla“ ir „Nvidia“ vadovai, asmenukės ir makaronai

    Trumpo vizitas Pekine virto šou: „Tesla“ ir „Nvidia“ vadovai, asmenukės ir makaronai

    JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitas Pekine tapo ne vien diplomatine kelione, o kruopščiai surežisuotu reginiu, kurį lydėjo verslo lyderių delegacija ir išskirtinis Kinijos protokolas. Pirmasis per beveik dešimtmetį einančio pareigas JAV prezidento apsilankymas Kinijoje buvo pilnas simbolinių gestų, viešų ceremonijų ir derybų užkulisių.

    Kinijos sostinė sutelkė visą reprezentacinę galią: pasitikimas su orkestru ir mokiniais, valstybinis banketas Liaudies Didžiojoje salėje, privati ekskursija ir uždarymo pasivaikščiojimas po Džongnanhaį. Tokie elementai tarptautinėje diplomatijoje dažnai naudojami kaip signalai apie santykių toną ir siekį mažinti įtampą.

    „Viešuose pasirodymuose buvo neįprastai daug šiltų gestų, ilgų rankos paspaudimų ir sinchroniško ėjimo“, – sakė Azijos politikos instituto Asia Society politikos analitikas Lyle’as Morrisas.

    Valstybiniame bankete skambėjo tostas, o meniu buvo parinktas taip, kad atrodytų kaip atskira žinutė: šalia kinų virtuvės patiekalų atsirado ir labiau tarptautiniai pasirinkimai. Kinijai tai įprastas minkštosios galios instrumentas, kai maistas, ceremonijos ir dovanos tampa politinio pasakojimo dalimi.

    Didžiausio dėmesio sulaukė ne tik lyderiai, bet ir technologijų verslo elitas. Socialiniuose tinkluose Kinijoje plačiai išplito vaizdai, kuriuose „Xiaomi“ vadovas Lei Junas bandė nusifotografuoti su „Tesla“ vadovu Elonu Musku, o šis reagavo santūriai, kas iš karto virto memais ir diskusijomis.

    Viraliniu tapo ir epizodas, kuriame Muskas grupinėje nuotraukoje sukosi filmuodamas telefonu, šalia „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango ir „Apple“ vadovo Timo Cooko. Tokie momentai Kinijos socialinėse platformose dažnai įgauna atskirą gyvenimą, o verslo lyderiai tampa popkultūros veikėjais.

    Penktadienį dėmesio centre atsidūrė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas, pastebėtas vaikštantis istoriniame Pekino hutongų rajone ir valgantis makaronus. Nuotraukos ir vaizdo įrašai greitai paplito, o vietiniai gyventojai būriavosi norėdami nusifotografuoti, taip sustiprindami kelionės kaip spektaklio įspūdį.

    Ši detalė sutapo su geopolitiniu fonu: Vašingtono eksporto kontrolė pažangiems lustams pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių JAV ir Kinijos trinties linijų. „Nvidia“ atsidūrė pačiame šių ribojimų centre, nes leidimai ir licencijos gali nulemti, kiek bendrovė galės išlaikyti pozicijas milžiniškoje Kinijos rinkoje.

    Susitikimo pabaigoje Trumpas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas turėjo privatų pasivaikščiojimą Džongnanhaio komplekse, į kurį retai įleidžiami užsienio lyderiai. Išsiskiriant Xi įteikė rožių sėklų, o tai buvo interpretuojama kaip simbolinis palankumo gestas ir kvietimas tęsti dialogą.

    Vis dėlto už šiltų kadrų liko aiškios ribos: strateginiai nesutarimai dėl Taivano, technologijų eksporto kontrolės ir kitų saugumo klausimų niekur nedingo. Tokios kelionės dažnai kuria palankesnę atmosferą deryboms, tačiau pačios savaime negarantuoja, kad esminiai konfliktai bus išspręsti.

  • S&P 500 pasiekė 7 savaičių rekordą, bet Trumpo ir Xi derybos nuvylė: kas laukia toliau?

    S&P 500 pasiekė 7 savaičių rekordą, bet Trumpo ir Xi derybos nuvylė: kas laukia toliau?

    S&P 500 indeksas praėjusią savaitę pakilo 0,13 proc. ir taip pratęsė augimo seriją iki septynių savaičių iš eilės. Tai ilgiausias toks laikotarpis nuo 2023 metų gruodžio, nors penktadienį rinka smuko 1,24 proc. Investuotojų nuotaikas išlaikė savaitės pradžioje fiksuoti nauji rekordai.

    Rinkos savaitę užbaigė atsargiai, nes Pekine surengtas JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimas neatnešė aiškių, apčiuopiamų susitarimų. Neapibrėžtumas dėl prekybos ir technologijų ribojimų išlieka vienu svarbiausių veiksnių, darančių įtaką akcijų kainoms.

    Vienas ryškiausių signalų investuotojams buvo D. Trumpo teiginiai apie galimą Kinijos įsipareigojimą pirkti „Boeing“ lėktuvus ir variklius, tačiau nei Kinija, nei „Boeing“ apie tai oficialiai nepranešė. Rinkos lūkesčiai buvo didesni, todėl „Boeing“ akcijos savaitę baigė tarp didžiausių pralaimėtojų.

    Technologijų sektorius tapo atrama indeksui, nors puslaidininkių tematikoje aiškaus proveržio po susitikimo taip pat nebuvo. D. Trumpas viešai užsiminė, kad aptartos dirbtinio intelekto saugumo gairės ir „Nvidia“ H200 lustų pardavimai Kinijai, tačiau konkrečių sprendimų rinkos negavo.

    Investuotojų dėmesį traukė ir geopolitinė rizika, ypač su Iranu susijusi įtampa, kuri kelia naftos kainas ir didina infliacijos spaudimą. Brangstanti energija paprastai apsunkina įmonių pelningumą ir didina neapibrėžtumą dėl vartotojų perkamąjos galios.

    Kitas svarbus rinkos variklis buvo obligacijų pajamingumų kilimas ir klausimas, kada JAV centrinis bankas ryšis mažinti palūkanų normas. Naujausi infliacijos rodikliai, kuriuos rinkos siejo ir su energijos kainų šuoliais, sustiprino abejones dėl greito palūkanų mažinimo, o tai tradiciškai mažina rizikingesnio turto patrauklumą.

    Tuo pat metu vadinamasis DI sandoris išliko aktyvus: investuotojai ir toliau perka bendroves, kurios uždirba iš duomenų centrų plėtros, skaičiavimo galios ir tinklų infrastruktūros. Rinkos nuotaikas papildomai pakurstė „Cerebras“ debiutas biržoje, o „Cisco“ paskelbti rezultatai sustiprino lūkesčius, kad DI infrastruktūros paklausa artimiausiais metais išliks didelė.

    Analitikų vertinimu, tolesnę S&P 500 kryptį lems keli sunkiai prognozuojami kintamieji: ar infliacija leis švelninti pinigų politiką, kaip klostysis JAV ir Kinijos technologinės varžybos ir ar energijos kainų šuoliai neįsuks naujos kainų augimo bangos. Kol kas rinka demonstruoja atsparumą, tačiau pasiekus aukštumas svyravimų rizika didėja.

  • Trumpo vizitas Kinijoje: daug pažadų, mažai aiškių susitarimų ir nauji signalai dėl Taivano

    Užuominos apie sandorius, bet mažai detalių

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas po dviejų dienų susitikimo Pekine su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu grįžta su užuominomis apie galimus susitarimus, tačiau be aiškių proveržių svarbiausiais klausimais, kurie ilgai temdo Vašingtono ir Pekino santykius. Viešuose pasisakymuose daugiausia skambėjo ketinimai, o ne konkretūs įsipareigojimai, todėl tikrasis vizito rezultatas lieka miglotas.

    Pasak Trumpo, buvo aptartos prekybos temos, galimi Kinijos pirkimai iš JAV ir bendra kryptis „stabilizuoti“ dvišalius ryšius, tačiau skaičiai ir terminai liko neįvardyti. Kinijos pusė dalies teiginių viešai nepatvirtino, o tai dar labiau sustiprino įspūdį, kad bent kol kas kalbama apie politinę žinutę, o ne baigtus susitarimus.

    Taivanas vėl atsidūrė dėmesio centre

    Didžiausią atgarsį sukėlė Trumpo pareiškimai, kad su Xi Jinpingu plačiai aptarti JAV ryšiai su Taivanu, nors prieš vizitą buvo kartojama, jog šis klausimas nebus darbotvarkės ašis. Trumpas užsiminė, kad svarsto galimybę peržiūrėti JAV ginklų pardavimų Taivanui politiką, pabrėždamas, kad sprendimą žada priimti artimiausiu metu.

    „Sprendimą priimsiu per gana trumpą laiką“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Tokie signalai jautrūs dėl to, kad JAV ilgą laiką laikėsi linijos, jog Taivanui bus tiekiama gynybinė ginkluotė, skirta atgrasymui ir status quo palaikymui. Kinija Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, todėl bet koks JAV žingsnis, kuris Pekine būtų suprastas kaip paramos stiprinimas, paprastai sukelia diplomatinę įtampą, o bet koks atsitraukimas gali būti vertinamas kaip papildomas spaudimo svertas Taivanui.

    Prekyba, DI ir saugumo darbotvarkė

    Trumpas kalbėjo apie galimus didelius Kinijos pirkimus iš JAV, bet konkrečių apimčių nepateikė, apsiribodamas bendra kryptimi ir miglotais skaičiais. Taip pat buvo minėta idėja stiprinti dvišalį dialogą dėl ekonomikos bei kurti papildomus kanalus, kurie mažintų netikėtumų riziką prekybos santykiuose.

    Atskirai Trumpas patvirtino, kad su Xi Jinpingu aptarė ir dirbtinio intelekto reguliavimo bei praktinio taikymo „apsauginių turėklų“ poreikį. Toks akcentas atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai didžiosios valstybės DI vertina ne tik kaip konkurencijos sritį, bet ir kaip rizikų šaltinį, apimantį nacionalinį saugumą, technologijų eksporto kontrolę ir informacinę erdvę.

    Vis dėlto keli jautriausi klausimai, dažnai keliantys trintį, aiškaus sprendimo nepasiekė. Tarp jų išliko kibernetinio saugumo įtampos, sintetiniais opioidais susijusios grandinės, taip pat žmogaus teisių tema, kuri JAV ir Kinijos dialoge dažnai tampa politinės retorikos dalimi, bet retai virsta greitais pokyčiais.

    Ką reiškia tokia baigtis?

    Šio vizito rezultatas labiau primena bandymą išlaikyti santykių stabilumą ir „užšaldyti“ eskalaciją, o ne išspręsti giliai struktūrines problemas, susijusias su prekybos disbalansu, subsidijomis, technologijų konkurencija ir karine įtampa Indijos ir Ramiojo vandenynų regione. Tokia logika dažnai reiškia mažus, lengviau parduodamus vidaus auditorijai laimėjimus, o sudėtingiausi klausimai nukeliami į vėlesnes derybų fazes.

    Papildomos reikšmės įgauna ir užuominos apie būsimus aukšto lygio kontaktus, kurie galėtų tęsti dialogą šiais metais. Tačiau kol nėra aiškių rašytinių susitarimų ar abiejų pusių patvirtintų detalių, vizitas išlieka daugiau simbolinis, o rinkoms ir sąjungininkams svarbiausia bus tai, ar realūs sprendimai dėl Taivano ir ekonominių taisyklių iš tiesų bus priimti.

  • Trumpo vizitas Kinijoje įvertintas kukliai: draugystės gestai neuždengė JAV ir Kinijos varžybų

    Prancūzijos dienraštis „Le Figaro“ įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitą Kinijoje kaip kuklaus rezultato, nors viešojoje erdvėje netrūko šiltų pareiškimų ir simbolinių draugystės gestų. Anot laikraščio, demonstratyvus mandagumas neužmaskavo gilėjančios strateginės konkurencijos, kuri vis aiškiau žymi dvipolio pasaulio kontūrus.

    Leidinio vertinimu, Kinijos lyderis Xi Jinpingas vizito metu siekė siųsti dvi žinutes vienu metu: išorėje pademonstruoti valstybės tvirtumą, o viduje ir partneriams pateikti stabilumo pažadą. Toks tonas leidžia Pekinui palaikyti dialogą, bet kartu neleisti Vašingtonui diktuoti darbotvarkės.

    „Le Figaro“ taip pat atkreipė dėmesį į Kinijos laikyseną Irano klausimu, kuri, pasak apžvalgininkų, išlieka pragmatiška. Pekinas vengia įsipareigojimų, kurie galėtų įtraukti jį į tiesioginę konfrontaciją, tačiau siekia išsaugoti įtakos taškus regione ir apsaugoti savo ekonominius interesus.

    Kontekste išskiriama ir Ormuzo sąsiaurio svarba, nes bet koks tiekimo sutrikimas turi tiesioginį poveikį pasaulinėms energijos kainoms ir prekybos grandinėms. Dėl to Kinija dažniau renkasi derybinę liniją ir palaiko ryšius su regiono veikėjais, siekdama mažinti riziką, o ne eskaluoti konfliktą.

    Leidinys primena, kad Trumpas viešai kalbėjo apie JAV ir Kiniją kaip apie dvi pagrindines pasaulio galias, kartais apibūdinamas kaip G2. Pekinas oficialiai tokią etiketę linkęs atmesti, nes jam svarbu išlaikyti Globalių Pietų atstovo įvaizdį, tačiau realioje politikoje Kinijai paranku būti laikomai vienu iš dviejų centrų, nuo kurių priklauso tarptautinė darbotvarkė.

    Papildomą signalą, anot „Le Figaro“, siunčia ir artėjantis Rusijos vadovo Vladimiro Putino vizitas Kinijoje, rodantis Pekino ryšių su Maskva tęstinumą. Tai sustiprina įspūdį, kad net ir priimdamas JAV prezidentą su iškilmingu protokolu, Pekinas išlaiko savo platesnę strateginę kryptį ir partnerystes, kurios Vakarams kelia vis daugiau klausimų.

    Bendra išvada, kurią akcentuoja prancūzų leidinys, yra paprasta: gražūs kadrai ir diplomatinės frazės padeda palaikyti dialogo kanalus, bet nepakeičia fundamentalaus JAV ir Kinijos interesų susidūrimo. Dėl to tokie vizitai labiau atspindi atsargų valdymą ir pozicijų tikslinimą, o ne ryškų santykių lūžį.

  • Kremlius patvirtino Putino vizitą Pekine: susitikimas su Xi vyks netrukus po Trumpo kelionės

    Kremlius pranešė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas gegužės 19–20 dienomis vyks į Pekiną ir susitiks su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Apie kelionę paskelbta netrukus po to, kai vizitą Kinijos sostinėje baigė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

    Pagal Kremliaus pateiktą informaciją, dviejų dienų vizitas bus siejamas ir su 2001 metais pasirašytos Kinijos ir Rusijos draugystės sutarties 25 metų sukaktimi. Šalių lyderiai ketina aptarti dvišalius santykius ir tarptautines bei regionines temas.

    Signalai po Trumpo vizito

    Laiko sutapimas iškart sulaukė dėmesio, nes vizitas paskelbtas po Trumpo kelionės į Pekiną. JAV ir Kinijos darbotvarkėje pastaruoju metu dominuoja saugumo ir prekybos klausimai, o geopolitinį foną aštrina karas Ukrainoje ir įtampa dėl Taivano.

    Kinija išlieka svarbia Rusijos ekonomine atrama, ypač energetikos ir prekybos srautuose, kai Maskvai taikomos Vakarų sankcijos. Tuo pat metu Pekinas viešai pabrėžia siekį išlaikyti manevro laisvę ir vengia žingsnių, kurie galėtų tiesiogiai įtraukti jį į karo Ukrainoje eskalaciją.

    Ilgalaikė partnerystė ir karo šešėlis

    Putinas ir Xi per pastarąjį dešimtmetį susitiko daugybę kartų, o jų ryšys dažnai pristatomas kaip strateginė partnerystė. Rusijos ir Kinijos kontaktai suintensyvėjo po 2022 metais pradėtos plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

    Dar 2022 metų vasarį, likus kelioms savaitėms iki invazijos, Putinas ir Xi Pekine paskelbė apie partnerystę be ribų, akcentuodami platų bendradarbiavimo spektrą. Vėliau šalys tęsė politinį dialogą, stiprino ekonominius ryšius ir dalyvavo bendrose karinėse pratybose.

  • Trumpo ir Xi derybų užkulisiai, „Cerebras“ IPO sprogimas ir masiniai atleidimai: kas toliau?

    Trumpo ir Xi derybų užkulisiai, „Cerebras“ IPO sprogimas ir masiniai atleidimai: kas toliau?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas baigė dviejų dienų vizitą Pekine ir po susitikimų su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu pasiuntė kelis signalus, kurie iškart supurtė rinkas. Investuotojai jautriai reagavo į užuominas apie galimus susitarimus dėl energijos, prekybos ir sankcijų politikos.

    Vienas didžiausių klausimų po šio vizito – Taivano tema. Trumpas žurnalistams sakė atsisakęs komentuoti, ar JAV gintų Taivaną galimo konflikto atveju, o tokia formuluotė rinkoms paprastai reiškia didesnę geopolitinę riziką ir didesnius kainų svyravimus.

    Kas paaiškėjo po Pekino?

    Po susitikimų taip pat nuskambėjo teiginiai, kad Kinija galėtų didinti JAV naftos pirkimus, nors oficialaus patvirtinimo iš Pekino tuo metu nebuvo. Tokie pareiškimai dažnai daro tiesioginę įtaką naftos kainoms, nes rinka vertina ne tik faktus, bet ir politinę kryptį.

    Dar viena jautri ašis – sankcijos įmonėms, susijusioms su Irano naftos pirkimais. Trumpas leido suprasti, kad sprendimai dėl galimo sankcijų švelninimo galėtų būti priimti artimiausiomis dienomis, o tai papildomai veikia tiek energijos sektorių, tiek tarptautinės prekybos lūkesčius.

    Vizito pabaigoje Trumpas pakvietė Xi Jinpingą apsilankyti Baltuosiuose rūmuose rugsėjo 24 dieną. Kol kas neaišku, ar kvietimas bus priimtas, tačiau vien derybų tęstinumo perspektyva gali mažinti įtampą tarp didžiausių pasaulio ekonomikų.

    „Cerebras“ IPO sukėlė euforiją

    Tuo pat metu JAV technologijų rinkoje ryškiausia naujiena tapo lustų bendrovės „Cerebras“ debiutas „Nasdaq“ biržoje. Pirmąją prekybos dieną akcijos šoko 68 proc., o bendrovės rinkos vertė priartėjo prie maždaug 88 mlrd. eurų.

    Šis šuolis sustiprino lūkestį, kad DI infrastruktūros bumas gali atgaivinti seniai primirštą technologijų IPO bangą. Rinkoje taip pat aptarinėjama galimybė, kad „SpaceX“ artimiausiu metu gali pateikti IPO dokumentus ir pradėti pasirengimą investuotojų turui.

    Atleidimai automobilių pramonėje ir kriptovaliutų reguliavimas

    Automobilių sektoriuje nuotaikos gerokai niūresnės: tradiciniai gamintojai mažina darbo vietas, perskirstydami investicijas į programinę įrangą, automatizaciją ir DI sprendimus. Skelbiama, kad „GM“, „Ford“ ir „Stellantis“ kartu sumažino daugiau nei 20 000 apmokamų darbuotojų pareigybių, tai sudaro apie 19 proc. jų bendros tokio tipo darbo jėgos.

    Toks pjūvis rodo platesnę tendenciją: automobilių gamyba vis labiau panašėja į technologijų verslą, o dalies funkcijų paklausa mažėja dėl automatizavimo ir procesų skaitmeninimo. Politikos lygmeniu JAV taip pat stiprėja spaudimas riboti Kinijos automobilių gamintojų įėjimą į rinką, argumentuojant nacionalinio saugumo ir darbo vietų apsauga.

    Kriptovaliutų rinkai aktuali žinia – JAV Senate žengtas žingsnis dėl teisėkūros iniciatyvos, siekiančios aiškesnių taisyklių šiam sektoriui. Šalininkai tai vadina bandymu įvesti daugiau priežiūros ir saugiklių, o kritikai perspėja apie rizikas vartotojų apsaugai ir finansų sistemos stabilumui.

    Šios savaitės paveikslas investuotojams išlieka dvipusis: vienoje pusėje – geopolitikos ir reguliavimo neapibrėžtumas, kitoje – DI infrastruktūros paklausa, kuri toliau kelia technologijų sektoriaus temperatūrą. Rinkos artimiausiu metu labiausiai vertins, ar politiniai pareiškimai virs patvirtintais sprendimais, o DI euforija – tvariais rezultatais.

  • Trumpo vizitas Kinijoje įžiebė naują krizę: lustai ir retieji metalai vėl ant stalo

    Trumpo vizitas Kinijoje įžiebė naują krizę: lustai ir retieji metalai vėl ant stalo

    Kas vyko Pekine

    JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitas Kinijoje į Pekiną sutraukė įtakingą JAV technologijų verslo delegaciją, tarp jų – „Nvidia“, „Tesla“, „Apple“ ir „Meta“ vadovus. Susitikimų fone skambėjo signalai apie Kinijos norą pritraukti užsienio kapitalą, tačiau realūs barjerai išlieka.

    Kinijos lyderis Xi Jinpingas verslo atstovams akcentavo, kad šalis esą bus atviresnė JAV bendrovėms. Tuo pat metu abiejų pusių santykius ir toliau temdo strateginės technologijos bei tiekimo grandinių priklausomybės.

    Eksporto kontrolė: tema, kurią apeina

    JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras viešai pabrėžė, kad dvišaliuose susitikimuose nebuvo aptarinėjami lustų eksporto kontrolės klausimai. Tai jautru, nes pažangūs lustai ir jų tiekimas tapo vienu svarbiausių JAV ir Kinijos konkurencijos frontų.

    Rinkoje ir politikoje svarstoma, kad bet koks sprendimas, palengvinantis pažangių „Nvidia“ lustų pardavimus Kinijos įmonėms, galėtų sukelti audringą reakciją JAV Kongrese. Kita vertus, Kinija nuosekliai didina spaudimą investuoti į vietinę gamybą ir mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų.

    „Nėra taip, kad Kinija automatiškai pirks JAV lustus – jie priima savo sprendimus ir stipriai remia vidaus gamybą“, – sakė Jamiesonas Greeras.

    Retieji elementai: svertas, kurio bijo visi

    Kitas kertinis klausimas – kritinės žaliavos ir retieji žemės elementai, kurių gavybos bei perdirbimo grandinėse dominuoja Kinija. Šios medžiagos yra būtinos puslaidininkiams, gynybos pramonei, elektromobiliams, vėjo jėgainėms ir pažangiai elektronikai.

    Pastaraisiais metais būtent retieji elementai tapo patogiu Kinijos svertu prekybos įtampoje, o tiekimo ribojimai ar licencijavimo griežtinimas gali greitai išbalansuoti kainas ir gamybos planus. JAV siekia diversifikuoti tiekimą, bet naujų kasybos ir perdirbimo pajėgumų sukūrimas paprastai trunka metus.

    Greeras teigė, kad tiekimas pastaruoju metu gerėja, tačiau kartais vėluoja, o susitarimų tęstinumas nėra garantuotas. Neapibrėžtumas rinkoms reiškia paprastą dalyką: kiekvienas politinis pareiškimas gali akimirksniu virsti rizika technologijų sektoriui.

    Platesnis kontekstas technologijų rinkai

    Ši kelionė vyksta laikotarpiu, kai pasaulis sparčiai didina investicijas į DI, duomenų centrus ir puslaidininkių infrastruktūrą, o valstybės vis aktyviau gina strategines tiekimo grandines. Dėl to technologijų bendrovės vienu metu turi laviruoti tarp augimo Kinijoje, reguliavimo JAV ir geopolitinės rizikos.

    Investuotojams tokie vizitai dažnai tampa lakmuso popierėliu: ar bus švelninamos įtampos, ar priešingai – bus sugriežtintos taisyklės dėl lustų, programinės įrangos ir kritinių mineralų. Kol kas viešai skambėjusi žinia aiški: durys žadamos atverti, tačiau svarbiausios temos lieka jautrios ir iki galo neišspręstos.

  • Kinijos agentai su paslaptingais portfeliais šalia Trumpo: internete įsižiebė audra

    Kinijos agentai su paslaptingais portfeliais šalia Trumpo: internete įsižiebė audra

    Donaldo Trumpo vizitas Pekine šįkart sukėlė ažiotažą ne vien dėl oficialių susitikimų, bet ir dėl socialiniuose tinkluose išplitusio vaizdo įrašo. Jame matyti, kaip šalia iš lėktuvo lipančio Trumpo juda Kinijos apsaugos pareigūnai su juodais portfeliais, laikomais neįprastai tvirtai ir pasirengus veikti.

    Įrašas greitai paskatino spėliones, kas gali būti portfeliuose, o diskusijos nuėjo iki versijų apie paslėptus ginklus ar net slaptas technologijas. Visgi artimos apsaugos ir VIP saugumo praktika rodo, kad tokie portfeliai dažnai turi labai praktišką paskirtį.

    Specialistai aiškina, kad aukšto lygio delegacijų apsaugoje neretai naudojami balistiniai portfeliai, iš pirmo žvilgsnio primenantys įprastus dokumentų dėklus. Esant grėsmei, jie gali būti greitai išskleisti ir panaudoti kaip kulkoms atsparesnis skydas, padedantis pridengti saugomą asmenį ar patį apsaugos pareigūną.

    Tokio portfelio laikymas viena ranka, prispaudus prie kūno, paprastai laikomas pasirengimo veikti poza, kuri sutrumpina reakcijos laiką. Saugumo protokoluose svarbiausia ne demonstracija, o greitis ir aiškūs veiksmai, todėl vizualiai tai gali atrodyti įtartinai tiems, kurie nėra matę panašių procedūrų.

    Kartais tokio tipo portfeliuose gali būti ir papildomos apsaugos priemonės, pavyzdžiui, ryšio įranga ar medicininės pagalbos rinkinys, tačiau viešai tokios detalės paprastai neatskleidžiamos. Dėl to socialiniuose tinkluose atsiranda erdvės fantazijoms, kurios greitai virsta sąmokslo teorijomis.

    Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimai vyksta įtemptame geopolitiniame fone, kai aštrėja JAV ir Kinijos konkurencija dėl prekybos, technologijų ir saugumo. Tokiose kelionėse saugumo priemonės dažnai būna maksimalios, o apsaugos elgesys griežtai standartizuotas, kad būtų sumažinta bet kokia rizika.

    Galiausiai tai, kas interneto auditorijai pasirodė kaip šnipų filmo scena, apsaugos profesionalams greičiausiai tėra kasdienė taktika. Virusiniai įrašai tokius momentus ištraukia iš konteksto, o komentarų lavina sukuria įspūdį, kad už įprastų procedūrų būtinai slypi paslaptis.

  • Rinkos šovė aukštyn po Trumpo ir Xi susitikimo: dėl ko investuotojai sulaikė kvapą?

    Rinkos šovė aukštyn po Trumpo ir Xi susitikimo: dėl ko investuotojai sulaikė kvapą?

    Pasaulio biržos sureagavo akimirksniu

    Ketvirtadienį pasaulio akcijų rinkose vyravo augimas, investuotojams vertinant signalus po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimo Pekine. Dalis rinkų dalyvių tikėjosi, kad dialogas sumažins įtampą tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų ir atneš daugiau aiškumo dėl prekybos bei technologijų.

    Europoje pagrindiniai indeksai kilo: Didžiosios Britanijos FTSE 100 didėjo, Prancūzijos CAC 40 taip pat fiksavo augimą, o Vokietijos DAX šoktelėjo ryškiausiai. Nuotaikas palaikė ir geresni nei prognozuota Jungtinės Karalystės ekonomikos duomenys, rodantys spartesnę plėtrą kovą.

    Azijoje vaizdas nevienodas

    Azijos biržose judėjimas buvo mišrus. Tokijo Nikkei 225 traukėsi po bandymo pasiekti naują dienos rekordą, o Pietų Korėjos Kospi augo iki naujų aukštumų, daugiausia dėl technologijų sektoriaus ir investuotojų lūkesčių, susijusių su DI plėtra.

    Tuo pat metu Kinijos akcijos smuko: Šanchajaus indeksas krito, o Honkongo Hang Seng išliko beveik nepakitęs. Investuotojai regione jautriai reaguoja į bet kokias žinias apie JAV ir Kinijos santykius, ypač kai kalbama apie technologijų eksporto kontrolę ir lustų tiekimo grandines.

    Hormuzo sąsiauris ir naftos kaina

    Rinkų dėmesio centre išliko ir karas Irane, įžengęs į trečią mėnesį, nes energetikos kainos tiesiogiai veikia infliaciją ir palūkanų normų lūkesčius. Naftos kainos judėjo nevienodai, o investuotojai stebėjo, ar įmanoma sumažinti riziką dėl tiekimo sutrikimų.

    JAV administracija pranešė, kad D. Trumpas ir Xi Jinpingas aptarė ekonominį bendradarbiavimą, o abi pusės sutarė, jog Hormuzo sąsiauris turi išlikti atviras. Šis maršrutas laikomas kritiniu pasaulinei energetikai, nes juo keliauja reikšminga dalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų krovinių.

    JAV rekordai ir pokyčiai Federaliniame rezerve

    Volstrite technologijų akcijos stūmė indeksus į naujus rekordus: S&P 500 ir Nasdaq fiksavo naujas aukštumas, o Dow Jones kito nežymiai. Rinkos dalyviai taip pat vertino JAV obligacijų pajamingumus, kurie išliko aukšti, lyginant su laikotarpiu iki karo Irane pradžios.

    Papildomą dėmesį prikaustė ir JAV sprendimai dėl pinigų politikos: Senatas patvirtino Keviną Warshą vadovauti Federaliniam rezervui, jam perimant pareigas iš Jerome’o Powello. Investuotojams tai svarbu, nes naujo vadovo požiūris į palūkanų normas gali turėti tiesioginį poveikį akcijų, dolerio ir obligacijų rinkoms.

    „Abi pusės sutaria, kad Hormuzo sąsiauris turi išlikti atviras“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas, komentuodamas D. Trumpo ir Xi Jinpingo derybų rezultatus.

    Tuo metu rinkos stebėjo ir JAV verslo lyderių vizitą Kinijoje, įskaitant technologijų sektoriaus vadovus, nes būtent šioje srityje JAV ir Kinijos konkurencija yra aštriausia. Bet kokie signalai dėl puslaidininkių tiekimo, eksporto ribojimų ar investicijų sąlygų gali greitai pakeisti investuotojų nuotaikas visame pasaulyje.

  • Trumpas atvyko į Pekiną derybų su Xi: darbotvarkėje prekyba, lydėjo Muskas ir „Apple“ vadovas

    Trumpas atvyko į Pekiną derybų su Xi: darbotvarkėje prekyba, lydėjo Muskas ir „Apple“ vadovas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienio vakarą atvyko į Pekiną valstybinio vizito, kurį per iškilmingą sutikimo ceremoniją pasitiko Kinijos viceprezidentas Han Zheng. Vizitas, numatytas gegužės 13–15 dienomis, laikomas bandymu stabilizuoti įtemptus Vašingtono ir Pekino santykius.

    Pats D. Trumpas teigė, kad pagrindinis pokalbių su Kinijos vadovu Xi Jinpingu akcentas bus prekyba. Anot jo, JAV sieks susitarimų, kurie paskatintų Kiniją pirkti daugiau amerikietiškų žemės ūkio produktų ir orlaivių, taip mažinant dvišalės prekybos disbalansą.

    Poveikis po prekybos karo

    Pastaraisiais metais JAV ir Kinijos prekybos santykius smarkiai apsunkino tarifai, eksporto kontrolės ir technologijų ribojimai, o įmonės abiejose Ramiojo vandenyno pusėse buvo priverstos peržiūrėti tiekimo grandines. Dėl šių priemonių dalis prekybos srautų persiorientavo į kitas rinkas, o verslas aktyviau ieškojo alternatyvių gamybos ir logistikos maršrutų.

    Šio vizito metu abi pusės, tikėtina, sieks bent jau sumažinti neapibrėžtumą, kuris slopina investicijas ir apsunkina ilgalaikius kontraktus. Prekybos klausimai šiuo metu glaudžiai susiję ir su nacionalinio saugumo argumentais, todėl susitarimams paprastai reikia politinės valios iš abiejų sostinių.

    Verslo lyderiai Pekine

    Į Pekiną su D. Trumpu atvyko aukšto rango JAV verslo ir technologijų sektoriaus vadovai. Tarp jų minimi Elonas Muskas, „NVIDIA“ vadovas Jensenas Huangas ir „Apple“ vadovas Timas Cookas, taip pat kitų didžiųjų bendrovių vadovai.

    Tokia delegacijos sudėtis signalizuoja, kad šalia politinių pareiškimų bus ieškoma ir praktinių sprendimų dėl prekybos, gamybos grandinių, technologijų eksporto bei prieigos prie rinkų. Technologijų įmonėms Kinija išlieka viena svarbiausių tiek kaip vartotojų rinka, tiek kaip gamybos ekosistemos dalis, tačiau rizikos vertinimas ir reguliacinė aplinka pastaruoju metu tapo griežtesni.

    Ko tikėtis iš susitikimo?

    Nors oficialiai skelbiama, kad dėmesio centre bus prekyba, derybos greičiausiai apims ir platesnį klausimų spektrą, nuo investicijų taisyklių iki aukštųjų technologijų ribojimų. Rinkos paprastai jautriai reaguoja ne tik į pasiektus susitarimus, bet ir į toną bei ženklus, ar abi pusės pasirengusios mažinti įtampą.

    Artimiausiomis dienomis daugiausia dėmesio bus skiriama konkretiems rezultatams, ar pavyks susitarti dėl papildomų Kinijos pirkimų, ar bus paskelbti bendri principai dėl tolimesnių derybų. Net ir riboti susitarimai gali turėti apčiuopiamą poveikį sektoriams, kurie tiesiogiai priklauso nuo tarptautinės prekybos ir globalių tiekimo grandinių.