CP v2

Tag: Žalioji arbata

  • Šis gėrimas gali padėti mažinti trigliceridus, bet yra viena klaida, kuri viską sugadina

    Šis gėrimas gali padėti mažinti trigliceridus, bet yra viena klaida, kuri viską sugadina

    Trigliceridai yra viena pagrindinių riebalų formų kraujyje: organizmas juos naudoja energijai, tačiau jų perteklius siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Padidėję rodikliai dažnai signalizuoja apie mitybos, antsvorio, gliukozės apykaitos ar kitus metabolinius sutrikimus.

    Ieškant paprastų sprendimų dažnai minima žalioji arbata. Joje gausu polifenolių, ypač katechinų, tarp jų epigalokatechino galato, kuriems priskiriamas galimas poveikis lipidų apykaitai ir uždegiminiams procesams.

    Tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai: dalis darbų rodo palankų poveikį kraujo lipidams, tačiau ne visada fiksuojamas statistiškai reikšmingas trigliceridų mažėjimas. Didesnėse apžvalgose dažniau matomas bendrojo ir MTL cholesterolio mažėjimas, o trigliceridų pokytis neretai būna tik tendencija.

    Kada poveikis gali būti ryškesnis?

    Kai kuriose analizėse pažymima, kad nauda gali labiau išryškėti tam tikrose grupėse, pavyzdžiui, turint antsvorio ar sergant 2 tipo cukriniu diabetu. Vis dėlto dažnai kalbama ne apie įprastą arbatą, o apie koncentruotus žaliosios arbatos ekstraktus.

    Svarbu atskirti puodelį arbatos nuo papildų: ekstraktuose veikliųjų medžiagų dozės būna gerokai didesnės. Dėl to jų poveikis ir galimos nepageidaujamos reakcijos gali skirtis, todėl prieš vartojant koncentruotus preparatus verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Kodėl trigliceridai pakyla?

    Trigliceridai didėja, kai organizmas gauna daugiau energijos, nei sunaudoja, ypač kai racione daug pridėtinio cukraus ir rafinuotų angliavandenių. Prie to prisideda ir dažnas alkoholio vartojimas, antsvoris, sėslus gyvenimo būdas, kai kurie vaistai, ligos bei genetika.

    Gairėse pabrėžiama, kad pirmasis žingsnis, nustačius padidėjusius trigliceridus, yra gyvenimo būdo korekcija. Esant lengvai ar vidutiniškai padidėjusiems rodikliams, dažniausiai rekomenduojama mažinti pridėtinį cukrų, rafinuotus produktus, sočiuosius riebalus, riboti alkoholį, didinti fizinį aktyvumą ir siekti kūno masės mažėjimo.

    Viena taisyklė, kuri lemia rezultatą

    Jei mėgstate žaliąją arbatą, ji gali būti tinkamas kasdienis gėrimas, nes nesaldinta turi mažai kalorijų. Problema prasideda tuomet, kai į arbatą dedama cukraus, sirupų arba pasirenkami paruošti saldinti arbatos gėrimai.

    Būtent pridėtinis cukrus gali veikti priešinga kryptimi, nei tikimasi, nes didina bendrą kalorijų kiekį ir gali bloginti trigliceridų rodiklius. Todėl paprasta taisyklė, kuri dažniausiai duoda didžiausią naudą, yra rinktis nesaldintą gėrimą ir vengti saldintų alternatyvų.

    Žaliojoje arbatoje taip pat yra kofeino, todėl jautresniems žmonėms verta įvertinti visą dienos kofeino kiekį. Jei jaučiate širdies plakimą, nerimą ar miego sutrikimus, gėrimo kiekį geriau mažinti arba rinktis silpnesnę arbatą.

    Padidėjusiais nevalgius dažniausiai laikomi rodikliai nuo 150 miligramų decilitre, o reikšmingai didėjant svarbu ieškoti priežasties ir stebėti dinamiką. Esant labai didelėms reikšmėms didėja ir ūminio pankreatito rizika, todėl tokiais atvejais būtinas skubus gydytojo įvertinimas ir griežtesnės rekomendacijos.

  • Arbata bus nepalyginamai skanesnė: esminė vandens klaida, kurią daro beveik visi

    Daugelis arbatą ruošia tuo pačiu būdu: užverda vandenį, užpila arbatžoles ir palieka kelioms minutėms. Tačiau būtent čia dažniausiai ir slypi priežastis, kodėl gėrimas kartais būna kartus, sutraukiantis arba, priešingai, vandeningas ir be aiškaus aromato.

    Skirtingoms arbatoms reikia skirtingos vandens temperatūros ir plikymo laiko. Per karštas vanduo ypač greitai ištraukia taninus ir kitus junginius, kurie sustiprina kartumą, o per vėsus vanduo neleidžia atsiskleisti kvapui ir skoniui.

    Žaliajai arbatai verdantis vanduo netinka

    Viena dažniausių klaidų yra žaliąją arbatą užpilti ką tik užvirusiu vandeniu. Tokiu atveju skonis dažnai tampa aštrus, kartus ir sutraukiantis, nes lapeliai per greitai atiduoda medžiagas, kurios dominuoja prieš švelnesnius aromatus.

    Žaliajai arbatai paprastai tinka maždaug 70–80 laipsnių vanduo. Jei neturite termometro, paprasta taisyklė yra po užvirimo luktelėti kelias minutes, kol vanduo šiek tiek atvės.

    Plikymo laikas taip pat svarbus: daugeliu atvejų verta pradėti nuo 2–3 minučių ir tuomet koreguoti pagal skonį. Per ilgai laikoma žalia arbata dažniau tampa karti, o ne sodresnė.

    Juodajai arbatai reikia daugiau karščio

    Juodoji arbata yra atsparesnė temperatūrai, todėl jai paprastai tinka apie 90–100 laipsnių vanduo. Užpylus per vėsiu vandeniu, gėrimas neretai išeina blankus, o aromatas atsiveria silpniau.

    Dažniausiai juodajai arbatai pakanka 3–5 minučių. Jei ji nuolat gaunasi per karti, dažnai geresnis sprendimas yra trumpinti plikymo laiką, o ne skiesti vandeniu ar saldinti.

    Baltosios ir žolelių arbatos: skirtingi principai

    Baltoji arbata yra švelnesnė, todėl ją taip pat geriau plikyti ne verdančiu, o maždaug 75–85 laipsnių vandeniu. Tokia temperatūra padeda išlaikyti subtilius aromatus ir sumažina riziką, kad skonis bus šiurkštus.

    Žolelių arbatos, tokios kaip ramunėlių, mėtų ar melisų, dažniausiai gali būti užpilamos labai karštu, beveik verdančiu vandeniu, apie 90–100 laipsnių. Kad skonis būtų ryškesnis, jas dažnai palieka plikytis ilgiau, maždaug 5–10 minučių.

    Skonį gali pakeisti ir pats vanduo. Kietesnis vanduo, kuriame daugiau mineralų, kartais užgožia aromatus, o pakartotinai virintas vanduo dažniau duoda plokštesnį skonį, todėl geriau naudoti šviežią vandenį ir užvirti tik tiek, kiek reikia.

    Dar viena dažna klaida yra bandymas stiprinti arbatą vien ilgiau laikant maišelį ar lapelius puodelyje. Jei norisi sodresnio skonio, dažniau padeda tinkamas arbatžolių kiekis ir teisingas plikymo laikas, nes perlaikyta arbata tampa karti, o ne maloniai stipri.

    Praktinis atmintukas paprastas: žaliajai arbatai tinka 70–80 laipsnių ir 2–3 minutės, baltajai apie 75–85 laipsnius ir 3–5 minutės, juodajai 90–100 laipsnių ir 3–5 minutės, o žolelių arbatoms dažnai tinka beveik verdantis vanduo ir 5–10 minučių. Jei ant pakuotės nurodyta konkreti temperatūra, patikimiausia laikytis būtent jos.

  • Japoniška arbata su skrudintais ryžiais užkariauja virtuves: kuo genmaicha lenkia kavą

    Japoniška arbata su skrudintais ryžiais užkariauja virtuves: kuo genmaicha lenkia kavą

    Kas yra genmaicha?

    Genmaicha – japoniška žalioji arbata, maišoma su skrudintais ryžiais, dažniausiai gaminama iš sencha arba bancha lapelių. Ryžiai suteikia gėrimui švelnų, skrudintos duonos ir riešutų primenantį aromatą, o kai kuriose mišiniuose juntama ir kukurūzų spragėsių nata.

    Dėl ryžių genmaicha dažnai būna mažiau karti ir sutraukianti nei įprasta žalia arbata, todėl tinka tiems, kuriems klasikinės žaliosios arbatos skonis per intensyvus. Tai ir viena priežasčių, kodėl šis gėrimas pastaraisiais metais populiarėja už Japonijos ribų.

    Kuo ji išsiskiria nuo kavos?

    Genmaichoje yra kofeino, tačiau jo kiekis paprastai mažesnis nei puodelyje kavos, nors reali koncentracija priklauso nuo mišinio, arbatžolių ir ryžių santykio bei plikymo. Dėl to ji gali tikti ryte ar pirmoje dienos pusėje, kai norisi švelnesnio tonuso be staigaus „šuolio“.

    Žaliojoje arbatoje natūraliai esanti L-teanina kartu su kofeinu gali būti viena priežasčių, kodėl arbatos poveikis dažnai apibūdinamas kaip tolygesnis. Tyrimuose analizuojama, kad toks derinys gali padėti išlaikyti budrumą, tačiau reakcija vis tiek individuali.

    Nauda sveikatai: ką sako mokslas?

    Daugiausia potencialios naudos siejama ne su ryžiais, o su žaliosios arbatos lapeliais, kuriuose yra polifenolių, įskaitant katechinus. Vienas dažniausiai nagrinėjamų junginių yra epigalokatechino galatas, siejamas su antioksidaciniu poveikiu.

    Vis dėlto svarbu atskirti faktus nuo marketingo: genmaicha nėra detoksikuojantis gėrimas ir nepakeičia gydymo. Reguliarus nesaldintos arbatos vartojimas gali būti dalis sveikesnės mitybos, ypač jei ji pakeičia saldintus gėrimus ir taip padeda mažinti pridėtinio cukraus kiekį.

    Žalioji arbata neretai pristatoma kaip priemonė lieknėjimui, tačiau poveikis kūno masei paprastai būna nedidelis. Katechinai ir kofeinas gali nežymiai prisidėti prie energijos apykaitos, bet reikšmingų pokyčių tikėtis neverta, jei nesikeičia bendra mityba ir fizinis aktyvumas.

    Kaip teisingai paruošti?

    Genmaichos nereikėtų užpilti verdančiu vandeniu, nes per aukšta temperatūra gali sustiprinti kartumą. Dažniausiai rekomenduojama 70–80 laipsnių temperatūra ir 1–2 minučių plikymas, o tikslius parametrus verta derinti pagal gamintojo nurodymus.

    Daugelį genmaichos mišinių galima plikyti pakartotinai: antras užpilas paprastai būna švelnesnis, bet aromatingas. Tai patogu tiems, kurie nori ilgiau mėgautis skoniu nepadidindami kofeino dozės taip smarkiai, kaip ruošiant naują stiprų puodelį.

    Kam reikėtų atsargumo?

    Nors daugumai žmonių genmaicha yra saugi, joje esantis kofeinas gali sukelti nemigą, nerimą ar širdies plakimą jautresniems asmenims. Dėl to vėlyvą vakarą šios arbatos geriau vengti, ypač jei miego kokybė jums jautri.

    Atsargumo turėtų laikytis ir nėščiosios, vertindamos bendrą dienos kofeino kiekį iš visų šaltinių. Taip pat verta prisiminti, kad arbatos junginiai gali mažinti neheminės geležies įsisavinimą, todėl esant geležies trūkumui geriau ja nepopinti geležies turinčių patiekalų.

  • Arbatą iš to paties pakelio plikote antrą kartą? Ekspertai paaiškino, kada tai pavojinga

    Daugelis arbatžolių pakelį užpila dar kartą norėdami sutaupyti arba tiesiog nemėtyti to, kas, atrodo, dar tinkama. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vieno atsakymo nėra: kai kuriais atvejais tai priimtina, kitais gali kelti rizikų.

    Pirmojo plikymo metu į puodelį patenka didžioji dalis aromatinių junginių, antioksidantų ir kofeino. Dėl to antras užpylimas paprastai būna švelnesnis, mažiau kartus ir mažiau kvapnus, o įprastų juodosios arbatos pakelių skonis dažnai pastebimai prastesnis.

    Svarbiausias veiksnys, apie kurį kalba maisto saugos specialistai, yra laikas ir laikymo sąlygos. Panaudoto pakelio nereikėtų palikti šiltoje patalpoje kelioms valandoms, nes drėgna aplinka sudaro sąlygas greičiau daugintis bakterijoms ir vystytis pelėsiui.

    Jei planuojate tą patį pakelį naudoti dar kartą, saugiausia tai daryti iš karto po pirmo puodelio. Kitu atveju pakelį verta trumpam įdėti į švarų indelį ir laikyti šaldytuve, o pakartotinai panaudoti per 24 valandas.

    Dažniau pakartotiniam plikymui tinka žalioji, baltoji ir oolong arbatų lapelių arbata, ypač kokybiškesnė. Kai kuriose arbatos tradicijose lapeliai užpilami ne vieną kartą, o kiekvienas užpilas atskleidžia kitokius skonio niuansus.

    Vis dėlto vaisių ir žolelių arbatos pakeliuose po pirmo užpylimo aromatas dažniausiai smarkiai susilpnėja. Be to, jei pakelis suplyšęs, nemaloniai kvepia ar matyti pelėsio požymių, rizikuoti neverta ir geriau pasiruošti naują gėrimą.

    Pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama ir pačių pakelių sudėčiai. Dalis modernių pakelių gaminami ne vien iš popieriaus, bet ir iš sintetinių pluoštų, todėl mokslininkai tyrinėja, ar labai karštas vanduo gali paskatinti mikroplastiko dalelių patekimą į gėrimą.

    Nors tyrimų kryptis aiški, galutinių atsakymų dėl poveikio žmogaus sveikatai dar trūksta, todėl atsargesnis pasirinkimas yra arbata popieriniuose pakeliuose be plastiko arba biri lapelių arbata. Norint mažinti kofeino kiekį, antras užpylimas kai kam gali būti net patogesnis, tačiau esant abejonėms dėl šviežumo saugiausia pakelį išmesti.

  • Dietologė įvardijo vieną arbatą: kuo ji iš tiesų naudinga ir kam gali pakenkti?

    Dietologė įvardijo vieną arbatą: kuo ji iš tiesų naudinga ir kam gali pakenkti?

    Žalioji, juodoji ir baltoji arbata gaminamos iš to paties augalo Camellia sinensis, tačiau jų poveikis organizmui gali skirtis. Skirtumus lemia apdorojimas po skynimo: žaliojoje arbatoje oksidacija greitai sustabdoma, todėl išlieka daugiau katechinų, tarp jų ir EGCG. Juodojoje arbatoje dalis šių junginių pakinta ir susidaro teaflavinai, todėl polifenolių profilis tampa kitoks.

    Mokslinėje literatūroje žalioji arbata dažnai minima dėl antioksidacinių savybių, siejamų su katechinais. Tyrimų apžvalgos rodo, kad reguliariai vartojama žalioji arbata kai kuriems žmonėms gali nežymiai pagerinti širdies ir kraujagyslių rizikos rodiklius, pavyzdžiui, cholesterolio ar gliukozės kontrolę. Vis dėlto efektas paprastai būna nedidelis ir priklauso nuo bendros mitybos, dozės bei individualios sveikatos būklės.

    Populiarus įsitikinimas, kad žalioji arbata intensyviai degina riebalus, yra perdėtas. Katechinų ir kofeino derinys gali šiek tiek didinti energijos sąnaudas, tačiau didelių ir patikimų svorio pokyčių vien nuo gėrimo tikėtis nereikėtų. Didžiausia praktinė nauda dažnai atsiranda tada, kai arbata pakeičia saldintus gėrimus ir tampa subalansuotos mitybos dalimi.

    Kaip plikyti, kad skonis ir poveikis nesuprastėtų

    Vieno universalaus plikymo recepto nėra, tačiau dažnai rekomenduojama pradėti nuo 75–85 laipsnių temperatūros vandens ir 2–3 minučių plikymo. Aukštesnė temperatūra ir ilgesnis laikas gali ištraukti daugiau katechinų ir kofeino, bet kartu sustiprina kartumą ir aitrumą. Dėl to verta orientuotis į konkrečios arbatos rekomendacijas ir pritaikyti plikymą pagal skonį.

    Žaliojoje arbatoje yra ir L-teanino, kuris tiriamas dėl galimo poveikio dėmesiui bei nuotaikai. Kai kurių tyrimų apžvalgos leidžia manyti, kad L-teanino ir kofeino derinys trumpam gali padėti susikaupti, tačiau tai nėra ryškus ar ilgalaikis poveikis. Arbata neturėtų būti laikoma priemone protiniam darbingumui „užkelti“.

    Kofeinas ir miegas: kam verta pasisaugoti

    Arbata nėra be kofeino, todėl jautresniems žmonėms ji gali trukdyti užmigti. Europos maisto saugos institucija nurodo, kad maždaug 100 miligramų kofeino, suvartoto arti miego laiko, daliai suaugusiųjų gali pailginti užmigimą ir sutrumpinti miegą. Kofeino kiekis puodelyje labai priklauso nuo lapelių rūšies, jų kiekio ir plikymo trukmės.

    Jei vargina nemiga ar nerimas, praktiškas sprendimas yra riboti arbatą antroje dienos pusėje arba rinktis natūraliai be kofeino esančius gėrimus. Tokiais atvejais dažnai minimas rooibos, kuris neturi kofeino ir gali būti tinkamesnis vakare. Vis dėlto ir čia svarbu nepamiršti bendro skysčių vartojimo bei individualios tolerancijos.

    Arbata ir geležis: svarbus laikas

    Arbatos polifenoliai gali mažinti nehemės geležies įsisavinimą, o ji daugiausia gaunama iš augalinių produktų. Dėl to žmonėms, turintiems geležies stoką ar anemiją, taip pat nėščiosioms ir vartojantiems geležies papildus nerekomenduojama užsigerti arbata valgant ar vartojant papildus. Paprastai patariama išlaikyti 1–2 valandų pertrauką.

    Apibendrinant, žalioji arbata turi stiprių argumentų: polifenoliai, saikingas kofeino kiekis ir nulinės kalorijos, jei ji geriama be cukraus. Tačiau ji nėra gydymo priemonė ir ne visiems tinka vienodai, ypač jei jautriai reaguojama į kofeiną ar aktualus geležies trūkumas. Naudingiausia arbata yra ta, kuri dera su sveikatos būkle ir papildo mitybą, o ne ją pakeičia.

  • Juodoji ar žalioji arbata pėdoms? Ši paprasta vonelė gali sumažinti prakaitą ir kvapą

    Juodoji ar žalioji arbata pėdoms? Ši paprasta vonelė gali sumažinti prakaitą ir kvapą

    Vasarą pėdos dažniau prakaituoja, oda greičiau sausėja, o uždarose avalynėse atsiranda nemalonus kvapas. Nors pirmas impulsas būna griebtis stiprių dezodorantų ar brangių kremų, kai kuriais atvejais gali padėti paprasta namų priemonė – pėdų vonelė su arbata.

    Arbatoje natūraliai yra augalinių junginių, ypač polifenolių ir taninų, kurie gali veikti odą sutraukiančiai ir raminamai. Dėl to ji kartais pasirenkama kaip papildoma priemonė, kai vargina drėgmės perteklius, nemalonus kvapas ar išsausėjusi, sudirgusi pėdų oda.

    Kaip veikia juodoji arbata?

    Juodoji arbata dažniausiai siejama su taninais, kurie turi sutraukiantį poveikį. Praktikoje tai reiškia, kad trumpam gali sumažėti odos drėgnumas ir prakaito išsiskyrimo intensyvumas, ypač jei pėdos prakaituoja fiziologiškai, be kitų simptomų.

    Svarbu suprasti, kad pėdų kvapas kyla ne iš paties prakaito, o iš bakterijų, kurios skaido ant odos ir kojinėse esančias medžiagas. Dėl to vien vonelės nepakanka, jei avalynė prastai vėdinama, ilgai nedžiūsta ar yra susikaupę nešvarumai.

    Kuo naudinga žalioji arbata?

    Žalioji arbata vertinama dėl didesnės antioksidantų koncentracijos, ypač katechinų, kurie siejami su raminamuoju ir odos būklę gerinančiu poveikiu. Ji gali būti tinkamesnė, kai pėdų oda sausa, šerpetojanti, sudirgusi ar po ilgos dienos jaučiamas tempimas.

    Reguliariai atliekamos vonelės gali suminkštinti suragėjusį epidermį, padėti palaikyti komfortą ir palengvinti kasdienę pėdų priežiūrą. Vis dėlto ryškiems nuospaudų, įtrūkimų ar uždegimo atvejams dažniausiai prireikia tikslingesnių priemonių.

    Kaip paruošti pėdų vonelę?

    Pėdas įprastai mirkoma šiltame, bet ne karštame užpyle apie 10–15 minučių, o po to kruopščiai nusausinama, ypač tarpupirščiai. Vėliau verta patepti drėkinamuoju kremu, nes net ir sutraukianti vonelė gali papildomai sausinti odą.

    Jei pėdos prakaituoja ir sklinda kvapas, dažnai pasirenkama juodoji arbata, o jei labiau vargina sausumas ir sudirgimas – žalioji. Abu variantus galima kaitalioti, tačiau svarbiausia laikytis higienos: kasdien keisti kojines, leisti batams išdžiūti ir rinktis kvėpuojančias medžiagas.

    Jei kvapas atsirado staiga, yra labai intensyvus, juntamas niežėjimas, paraudimas, pleiskanojimas, odos įtrūkimai ar skausmas, vien namų priemonių nepakanka. Tokiais atvejais verta kreiptis į gydytoją arba podologą, nes simptomai gali rodyti grybelinę ar bakterinę infekciją.

  • Šaltai matchai pridėkite šį prieskonį: žada mažiau uždegimo ir švelnesnį kofeino poveikį

    Šaltai matchai pridėkite šį prieskonį: žada mažiau uždegimo ir švelnesnį kofeino poveikį

    Šaltai ruošiama matcha vis dažniau vadinama alternatyva ledinei kavai, nes suteikia energijos, bet daugeliui sukelia mažiau staigių „kofeino bangų“. Skirtingai nei įprasta žalioji arbata, matcha geriama su visu susmulkintu lapeliu, todėl į organizmą patenka daugiau biologiškai aktyvių medžiagų.

    Matchoje natūraliai yra kofeino ir L-teanino derinys, kuris, remiantis mitybos ir neurofiziologijos tyrimais, gali sietis su tolygesniu budrumu ir ramesniu susikaupimu. Dėl to dalis žmonių ją renkasi vietoj kavos, ypač šiltuoju metų laiku, kai stipri kava kartais sustiprina širdies plakimą ar nerimo pojūtį.

    Kas iš tiesų yra matcha

    Matcha yra smulkiai sumalti arbatmedžio lapai, kurie suplakami su vandeniu ir išgeriami, o ne užplikomi ir nukošiami. Dėl šios priežasties skonis būna intensyvesnis, spalva ryškesnė, o juntamas „arbatos stiprumas“ didesnis nei įprasto puodelio žaliosios arbatos.

    Matchoje aptinkami katechinai, tarp jų ir EGCG, dažnai minimas mokslinėje literatūroje dėl antioksidacinių savybių. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad poveikis priklauso nuo visos mitybos, miego ir kofeino tolerancijos, o vienas gėrimas nepakeičia gyvenimo būdo.

    Prieskonis, kuris dera su šalta matcha

    Vienas populiariausių priedų, kuris ypač tinka šaltai matchai, yra cinamonas. Jis padeda sušvelninti žolės kartumą ir suteikia natūralaus saldumo įspūdį, todėl dažnai leidžia sumažinti pridėtinio cukraus kiekį arba jo visai atsisakyti.

    Cinamonas taip pat siejamas su priešuždegiminėmis savybėmis ir gliukozės kontrolės rodiklių gerėjimu, tačiau rezultatai skirtinguose tyrimuose nevienodi. Praktinis patarimas paprastas: pradėkite nuo mažo kiekio, nes per daug cinamono gali užgožti matchos skonį ir padaryti gėrimą per aitrų.

    Kaip pasigaminti šaltą matchą namuose

    Paprastai pakanka pusės ar vieno arbatinio šaukštelio matchos ir nedidelio kiekio vėsaus ar kambario temperatūros vandens. Pirmiausia miltelius verta gerai išplakti plaktuvėliu ar plaktuvėje, kad neliktų gumulėlių, ir tik tada pilti pieną ar augalinį gėrimą bei dėti ledo.

    Jei norite sluoksniuoto gėrimo, pieną su ledu supilkite į stiklinę, o matchos koncentratą užpilkite ant viršaus. Gaiviau bus, jei dalį pieno pakeisite kokosų vandeniu ar gerai atšaldytu mineraliniu vandeniu, o skoniui pagyvinti tiks laimo ar citrinos sultys.

    Gėrimo „sveikumas“ labai priklauso nuo priedų: sirupai, dideli kiekiai medaus ar plakta grietinėlė greitai paverčia jį desertu. Jei matchą renkatės kaip kasdienę kavos alternatyvą, geriausia laikytis paprastos sudėties ir pasilikti saldinimą tik minimalų.

    Svarbu nepamiršti, kad matcha nėra be kofeino, todėl jautresniems žmonėms, nėščiosioms ar turintiems miego, širdies ritmo ar kraujospūdžio problemų verta pasitarti su gydytoju. Daugeliui saugiausias metas šaltai matchai yra rytas arba pirma dienos pusė, kad kofeinas netrukdytų užmigti.

  • Mokslininkai įvardijo gėrimą, kuris širdį saugo geriau nei obuoliai ir uogos

    Naujas mitybos tyrėjų darbas primena, kad širdžiai palankūs pasirinkimai nebūtinai baigiasi vaisių dubeniu. Analizuojant didelės žmonių grupės mitybą ir vadinamųjų flavanolų kiekį, vienas kasdienis gėrimas pagal šių junginių „indėlį“ aplenkė obuolius ir uogas.

    Flavanolai yra augalinės kilmės polifenoliai, siejami su geresne kraujagyslių funkcija ir mažesniu uždegiminiu fonu. Šie junginiai aptinkami įvairiuose produktuose, tačiau jų kiekis racione labai priklauso ne tik nuo vaisių, bet ir nuo gėrimų pasirinkimo.

    Kodėl vien vaisių gali nepakakti

    Tyrime akcentuojama, kad net ir dažnai kartojama rekomendacija per dieną suvalgyti kelias porcijas vaisių ir daržovių ne visada užtikrina didesnį flavanolų kiekį. Priežastis paprasta: skirtinguose produktuose jų koncentracija skiriasi, o dalis žmonių renkasi vaisius, kurie flavanolų turi mažiau.

    Būtent todėl išryškėjo arbatos vaidmuo: tiek žalioji, tiek juodoji arbata gali tapti reikšmingu šių junginių šaltiniu kasdienėje mityboje. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad arbata turėtų papildyti, o ne pakeisti vaisius, nes vaisiai yra svarbūs dėl skaidulų ir vitaminų.

    Žalioji ir juodoji arbata: kuo jos skiriasi

    Žalioji arbata paprastai mažiau oksiduojama, todėl joje dažniau išlieka daugiau katechinų, įskaitant EGCG, kuris plačiai tiriamas dėl antioksidacinių savybių. Juodojoje arbatoje oksidacijos procesai suformuoja kitus polifenolius, tačiau ji taip pat gali būti reikšmingas flavanolų šaltinis.

    Dar vienas dažnai minimas žaliosios arbatos privalumas yra L-teaninas, kuris daliai žmonių padeda išlaikyti ramesnę koncentraciją, švelnindamas kofeino „aštrumą“. Vis dėlto reakcija individuali, todėl svarbu stebėti, kaip arbata veikia būtent jus.

    Kiek arbatos gerti ir ko saugotis

    Daugelyje mitybos rekomendacijų suaugusiesiems akcentuojamas saikingas kofeino vartojimas, o arbata dažnai pasirenkama kaip švelnesnė alternatyva kavai. Praktikoje 2–4 puodeliai per dieną daugeliui žmonių yra toleruojamas kiekis, tačiau jautresniems kofeinui jo gali būti per daug.

    Svarbu vengti arbatos vėlai vakare, jei ji blogina miegą, nes prastesnis miegas siejamas su didesne širdies ir medžiagų apykaitos rizika. Taip pat verta prisiminti, kad arbata nėra „svorio metimo“ sprendimas: be kalorijų deficito ir fizinio aktyvumo reikšmingo efekto tikėtis neverta.

    Jei turite širdies ritmo sutrikimų, nerimo simptomų, virškinimo problemų ar vartojate vaistus, su kuriais kofeinas gali sąveikauti, dėl saugaus kiekio geriausia pasitarti su gydytoju. Širdžiai palankiausi rezultatai paprastai pasiekiami ne vienu produktu, o nuosekliai laikantis subalansuotos mitybos ir aktyvaus gyvenimo būdo.

  • Ne tik SPF kremas: 4 produktai, kurie gali sustiprinti odos apsaugą nuo saulės

    Ką verta įtraukti į mitybą

    Nuo žalingų UV spindulių pirmiausia saugo plataus spektro apsauginis kremas, tačiau vis daugiau dėmesio skiriama ir mitybai. Tyrimai rodo, kad tam tikri antioksidantai ir riebalų rūgštys gali padėti mažinti oksidacinį stresą, kurį sukelia saulė.

    Svarbu suprasti, kad maistas nepakeičia SPF, o veikia kaip papildomas, ilgalaikis foninis palaikymas. Dažniausiai poveikis siejamas su mažesniu uždegimu, geresne odos barjero funkcija ir lėtesniais fotosenėjimo procesais.

    Pomidoruose gausu likopeno, karotinoidinio antioksidanto, kuris siejamas su mažesniais UV sukeltos žalos žymenimis. Likopenas geriausiai įsisavinamas, kai pomidorai termiškai apdoroti ir valgomi su sveikaisiais riebalais, pavyzdžiui, alyvuogių aliejumi ar avokadu.

    Reguliarus pomidorų produktų vartojimas kai kuriuose klinikiniuose tyrimuose buvo siejamas su didesniu odos atsparumu paraudimui po saulės poveikio. Vis dėlto tai nėra momentinė apsauga, todėl rezultatai labiau tikėtini po kelių savaičių ar mėnesių.

    Riebios žuvys, tokios kaip lašiša, sardinės, skumbrė ar upėtakis, yra omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Jos gali mažinti uždegiminę odos reakciją į UV spinduliuotę ir palaikyti odos barjerą, kuris svarbus tiek drėgmės išlaikymui, tiek dirgiklių tolerancijai.

    Lašišoje esantis astaksantinas laikomas stipriu antioksidantu, o mokslinėje literatūroje aptariamas jo potencialas prisidėti prie mažesnio fotopažeidimo. Ekspertai pabrėžia, kad nauda labiau tikėtina tuomet, kai omega-3 gaunama reguliariai, o ne epizodiškai.

    Spalvingi vaisiai ir daržovės, ypač turintys beta karoteno, liuteino ir vitamino C, padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus. Morkos, saldžiosios bulvės, moliūgai, lapinės daržovės, paprikos, uogos ir citrusiniai vaisiai siejami su geresne odos būkle ir kolageno sintezės palaikymu.

    Vitamino C vaidmuo ypač svarbus, nes jis reikalingas normaliam kolageno susidarymui, o UV spinduliai šį procesą trikdo. Subalansuota mityba su įvairių spalvų augaliniais produktais paprastai laikoma patikimesniu keliu nei vieno papildo paieška.

    Žalioji arbata turi katechinų, įskaitant EGCG, kurie pasižymi antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Moksliniuose apžvalginiuose darbuose šie junginiai minimi kaip galintys prisidėti prie mažesnio UV sukeliamo paraudimo ir oksidacinės žalos.

    Vis dėlto nėra aiškios vienos rekomenduojamos žaliosios arbatos dozės odos apsaugai, nes poveikis priklauso nuo individualių įpročių ir bendros mitybos. Jei turite jautrų skrandį ar vartojate vaistus, verta pasitarti su sveikatos specialistu.

    Ką verta riboti

    Didelis pridėtinio cukraus kiekis ir itin perdirbtas maistas siejami su lėtiniu, žemo laipsnio uždegimu organizme. Toks foninis uždegimas gali turėti įtakos ir odai, didindamas sudirgimo tikimybę bei silpnindamas jos atsistatymo procesus.

    Perteklinis cukrus taip pat susijęs su glikacija, kai cukrūs jungiasi su baltymais, įskaitant kolageną ir elastiną. Kadangi UV spinduliai ir taip spartina kolageno irimą, gausus saldumynų bei saldintų gėrimų vartojimas gali dar labiau išryškinti fotosenėjimo požymius.

    Kaip saugotis saulėje kasdien

    Pagrindinė rekomendacija išlieka ta pati: kasdien naudoti plataus spektro SPF 30 ar didesnę apsaugą ir jos negailėti. Dažniausiai priemonės užtepama per mažai, todėl reali apsauga būna mažesnė, nei tikimasi.

    Jei esate lauke, plaukiate ar sportuojate, apsaugą reikia atnaujinti maždaug kas dvi valandas ir po maudynių. Papildomai verta rinktis šešėlį, galvos apdangalus, akinius nuo saulės ir drabužius su UV apsauga, nes geriausiai veikia kelių priemonių derinys.

    Taip pat rekomenduojama vengti soliariumų, nes jie skleidžia koncentruotą UV spinduliuotę. Ilgainiui tai siejama su greitesniu odos senėjimu ir didesne odos vėžio rizika.

  • Traškučiai po vidurnakčio ir jokių dietų: 101 metų kinė atskleidė netikėtą ilgaamžiškumo rutiną

    Kinijoje, Vendžou mieste, 101 metų sulaukusi Džian Juečin sulaukė dėmesio dėl netikėtos kasdienybės: ji iki šiol išlaiko aštrų protą, turi savo dantis ir, pasak artimųjų, energija primena paauglę. Šeima pabrėžia, kad senolė labiausiai vertina ramybę, malonius ritualus ir gebėjimą džiaugtis smulkmenomis.

    Artimieji pasakoja, kad moteris dažnai užmiega apie 2 valandą nakties, o vakarą leidžia žiūrėdama pramogines televizijos laidas. Pabunda natūraliai, dažniausiai apie 10 valandą ryto, o dieną pradeda nuo mėgstamos žaliosios arbatos, kuri jai tapo nuolatiniu įpročiu.

    Naktiniai užkandžiai ir miegas

    Džian Juečin, pasak šeimos, sąmoningai neskaičiuoja kalorijų ir nesilaiko griežtų mitybos taisyklių. Ji dažniausiai valgo du kartus per dieną, sujungdama pusryčius su pietumis, o vakarieniauja apie 18 valandą.

    Tačiau istorijos išskirtinumas tas, kad moteris nevengia užkandžių po vidurnakčio: jei vėlai vakare pajunta alkį, ji gali suvalgyti sausainių ar traškučių. Nors toks įprotis skamba paradoksaliai, specialistai paprastai pabrėžia, kad ilgaamžiškumą lemia ne vienas produktas, o bendras gyvenimo būdo, sveikatos, genetikos ir psichologinės savijautos derinys.

    Artimieji teigia, kad dabartinis režimas susiformavo per pastaruosius kelerius metus, kai po nesėkmingo kritimo ir rankos traumos šeima perėmė didžiąją dalį buities darbų. Turėdama daugiau poilsio dieną, moteris pamažu paslinko miego laiką į vėlesnes valandas.

    Kas, anot šeimos, padeda labiausiai

    Nepaisant vėlyvų vakarų, artimieji tvirtina, kad jos miegas išlieka kokybiškas: ji esą užmiega labai greitai, vos atsigulusi. Šeima taip pat akcentuoja jos charakterį, kuris, jų manymu, daro didžiausią įtaką savijautai.

    „Ji niekada ilgai nelaiko pykčio ir stengiasi dėl smulkmenų nesinervinti“, – sakė moters artimieji.

    Šeimos pasakojimuose kartojasi mintis, kad per gyvenimą Džian Juečin buvo apsupta dėmesio ir šilumos, o tai, jų vertinimu, padėjo išlaikyti gerą emocinę būklę. Jie prisimena, kad jos vyras stengdavosi ją pralinksminti, kartu keliaudavo ir ieškodavo progų išeiti iš rutinos.

    Net ir sulaukusi 101 metų, moteris, pasak artimųjų, vis dar keliauja su vaikais ir anūkais, jau aplankiusi daugiau nei 20 miestų. Jos istorija dažnai pateikiama kaip priminimas, kad ilgalaikėje perspektyvoje svarbios ne tik mitybos detalės, bet ir streso valdymas, socialiniai ryšiai, judėjimas pagal galimybes bei reguliarus poilsis.