CP v2

Tag: Zarasai

  • Panevėžyje brangsta šiluma ir karštas vanduo: nuo rugsėjo – naujos AB „Panevėžio energija“ kainos

    Panevėžyje brangsta šiluma ir karštas vanduo: nuo rugsėjo – naujos AB „Panevėžio energija“ kainos

    Nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos įsigalioja nauji AB „Panevėžio energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos tarifai. Bendrovė skelbia, kad šilumos kaina už suvartotą kiekį sieks 7,59 ct/kWh be pridėtinės vertės mokesčio.

    Taikant 21 proc. PVM, galutinė kaina vartotojams sudarys 9,18 ct/kWh. Šis tarifas bus taikomas visiems bendrovės aptarnaujamiems vartotojams, atsiskaitantiems už centralizuotai tiekiamą šilumą pagal suvartojimą.

    „Nuo rugsėjo 1 dienos nustatyta centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sudaro 7,59 ct/kWh be PVM, o su 21 proc. PVM vartotojams – 9,18 ct/kWh“, – skelbiama AB „Panevėžio energija“ informacijoje.

    Gyventojams, naudojantiems centralizuotai ruošiamą karštą vandenį, taip pat numatyti pokyčiai. Įvertinus šilumos kainą ir padidėjusius geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo įkainius Zarasų mieste ir rajone, karštas vanduo kainuos 9,91 euro už kubinį metrą su 21 proc. PVM.

    Praktikoje tai reiškia, kad galutinę karšto vandens kainą lemia ne vien šilumos tarifas, bet ir vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų dalis, kuri skirtingose savivaldybėse gali kisti. Dėl to karšto vandens kaina gali augti net ir tuomet, kai šilumos dedamoji keičiasi nedaug.

    Centralizuoto šildymo kainos Lietuvoje paprastai svyruoja priklausomai nuo kuro struktūros, šilumos gamybos efektyvumo ir reguliuojamų dedamųjų. Vartotojams patariama sekti sąskaitas, o išaugus išlaidoms įvertinti būsto šilumos vartojimo mažinimo galimybes, pavyzdžiui, šilumos punkto balansavimą ar pastato modernizavimą.

  • Zarasų delegacija Italijoje: Motafolonėje – nauji planai, kuriant 15 metų partnerystę

    Zarasų delegacija Italijoje: Motafolonėje – nauji planai, kuriant 15 metų partnerystę

    Zarasų rajono savivaldybės delegacija 2026 metų rugpjūčio 14–19 dienomis lankėsi Motafolonėje Italijoje. Vizitas surengtas Motafolonės mero Romeo Basile kvietimu ir tapo dar vienu žingsniu stiprinant daugiau nei 15 metų trunkančius miestų ryšius.

    Zarasams atstovavo merė Nijolė Guobienė, Finansų skyriaus vedėja Edita Gusevienė, Investicijų ir plėtros skyriaus vedėja Ramunė Šileikienė ir Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkė Natalija Sapožnikova. Savivaldybė pabrėžia, kad tokio lygmens kontaktai svarbūs ne tik protokolui, bet ir praktinėms iniciatyvoms.

    Šių metų viešnagė įvyko netrukus po Motafolonės atstovų vizito Zarasuose. Motafolonės delegacija rugpjūčio 12–17 dienomis dalyvavo Zarasų miesto 520-ojo gimtadienio renginiuose, kartu su kitų miestų partnerių atstovais sveikino bendruomenę ir įsitraukė į pagrindines šventės veiklas.

    Susitikimai per miesto šventę

    Motafolonėje Zarasų atstovės dalyvavo vienoje svarbiausių kasmečių miesto švenčių, skirtų globėjui Šv. Antanui Abatui. Programoje vyko religinės apeigos, bendruomenės renginiai, mugė ir koncertai, o vienu ryškiausių akcentų tapo iškilminga procesija miesto gatvėmis.

    Per šventę vyko ir platesni tarptautiniai susitikimai, nes Motafolonė subūrė miestų partnerių delegacijas iš Belgijos, Armėnijos ir Prancūzijos. Tokie susitikimai dažnai tampa erdve aptarti bendras idėjas ir ieškoti projektų, kurie vėliau įgauna konkrečias formas jaunimo, kultūros ar turizmo srityse.

    Nuo tradicijų prie konkrečių projektų

    Vizito metu dėmesys skirtas ir praktinėms bendradarbiavimo kryptims: savivaldos patirčių mainams, turizmo plėtrai, jaunimo įtraukimui ir tarptautinių projektų rengimui. Savivaldybės atstovai akcentuoja, kad miestų partnerystės šiandien vis dažniau remiasi ne vien kultūrinėmis programomis, bet ir gebėjimu kartu pritraukti finansavimą bei kurti ilgalaikes iniciatyvas.

    Zarasų ir Motafolonės partnerystė, skaičiuojama nuo 2010 metų, apima įvairias kultūros, jaunimo ir tarptautinio bendradarbiavimo veiklas. Kaip vienas pavyzdžių minimas tarptautinis „Erasmus+“ projektas „Šiuolaikinis jaunimas: kodėl ir kaip veikti mieste“, kuriuo siekiama skatinti jaunų žmonių pilietiškumą ir aktyvesnį dalyvavimą savo bendruomenių gyvenime.

    Pasak savivaldybės, tokie vizitai primena, kad miestų partnerystė nėra vien formalus dokumentas ar reprezentacinė pareiga. Gyvą ryšį kuria bendros patirtys, asmeniniai kontaktai ir nuoseklus darbas ieškant bendrų interesų, kurie ilgainiui gali virsti naujomis iniciatyvomis Zarasuose ir Motafolonėje.

  • Zarasų maudyklos patikrintos: naujausi tyrimai parodė, ar vanduo saugus poilsiautojams

    Zarasų maudyklos patikrintos: naujausi tyrimai parodė, ar vanduo saugus poilsiautojams

    2026 metų rugpjūčio 16 dieną atlikti Zarasų rajono savivaldybės maudyklų vandens mikrobiologinių tyrimų rezultatai parodė, kad vandens kokybė atitinka higienos normos HN 92:2018 reikalavimus. Tyrimus atliko akredituota laboratorija, o vertinimas pagrįstas privalomais rodikliais.

    Maudyklų vandens stebėsena Zarasų rajone vykdoma reguliariai viso maudymosi sezono metu. Mėginiai imami kas dvi savaites, kad būtų laiku pastebėti galimi taršos pokyčiai ir poilsiautojai būtų informuoti apie saugias maudynių sąlygas.

    Kas tiksliai tiriama?

    Vertinant maudyklų vandens saugą, didžiausias dėmesys skiriamas bakterijoms, kurios gali rodyti fekalinę taršą ir didesnę riziką susirgti žarnyno infekcijomis. Praktikoje tai reiškia, kad tikrinami du pagrindiniai indikatoriai, taikomi visoje Europos Sąjungoje.

    Vienas rodiklis yra žarniniai enterokokai, kurių leistina riba yra iki 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų vandens. Kitas rodiklis yra žarninės lazdelės (E. coli), kurių leistina riba yra iki 1 000 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų vandens.

    Kodėl rezultatų gali prireikti net ir „švariame“ ežere?

    Net ir vizualiai skaidrus vanduo ne visada reiškia, kad jis mikrobiologiškai saugus. Bakterijų rodikliai gali padidėti po stipresnių liūčių, kai į telkinius nuplaunamos teršalų dalelės, taip pat dėl gausesnio poilsiautojų srauto ar laukinių gyvūnų poveikio pakrantėse.

    Specialistai pabrėžia, kad reguliari stebėsena leidžia ne tik įvertinti esamą situaciją, bet ir greitai reaguoti, jei rodikliai pablogėtų. Tokiais atvejais savivaldybės paprastai organizuoja papildomus tyrimus ir, jei reikia, laikinai riboja maudynes konkrečioje vietoje.

    Kaip finansuojama stebėsena?

    Zarasų rajono maudyklų stebėsenos programa finansuojama savivaldybės Visuomenės sveikatos specialiosios programos rėmimo lėšomis. Savivaldybė nurodo, kad tokiu būdu užtikrinamas nuoseklus tyrimų grafikas ir galimybė pasitelkti akredituotą laboratoriją.

    Gyventojams ir svečiams rekomenduojama sekti savivaldybės skelbiamą informaciją viso sezono metu, ypač po audrų ar ilgiau trunkančių liūčių. Tai padeda pasirinkti saugiausias vietas maudynėms ir išvengti su vandeniu plintančių susirgimų.

  • Zarasų rajone vėjas verčia medžius: savivaldybė skelbia skubų prašymą gyventojams

    Zarasų rajone vėjas verčia medžius: savivaldybė skelbia skubų prašymą gyventojams

    Zarasuose ir visame Zarasų rajone dėl stipraus vėjo fiksuojami pavojingi incidentai: virsta medžiai, lūžta šakos, jos krenta ant kelių, šaligatvių ir kiemų. Zarasų rajono savivaldybė ragina gyventojus išlikti itin budrius ir saugoti save bei turtą.

    Gyventojams primenama neiti ir nevažiuoti po svyrančiais medžiais, ypač parkuose, senesnėse alėjose, prie vandens telkinių ir atvirose vietose, kur gūsiai stipriausi. Taip pat patariama nepalikti automobilių po medžiais ir atidžiai įvertinti, ar kiemuose nėra pavojingai pakibusių šakų.

    Rytoj savivaldybė kviečia prie tvarkymosi prisidėti gyventojus, galinčius saugiai padėti seniūnijos darbuotojams. Nuo 8 valandos siūloma rinktis prie seniūnijos ir tvarkyti miesto erdves, o daugiabučių gyventojų prašoma sutvarkyti namų prieigas, pašalinti nulaužtas šakas ir kitas vėjo padarytas kliūtis.

    Akcentuojama, kad teritorijų tvarkyti negalima, jeigu jose vis dar yra pavojingai svyrančių medžių ar įtemptų, pakibusių šakų. Tokiais atvejais prašoma nerizikuoti ir palikti situacijos įvertinimą bei darbus specialistams, nes stipresnis gūsis gali sukelti staigų lūžį.

    Taip pat raginama į patalpas įnešti lauke paliktus lengvus daiktus, kuriuos vėjas gali pakelti ar nublokšti, pasirūpinti balkonų ir kiemų saugumu, o esant galimybei padėti vyresniems ar vienišiems kaimynams. Pastebėjus ant važiuojamosios dalies, pėsčiųjų tako ar prie pastatų nuvirtusius medžius, prašoma nedelsiant pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • Zarasuose renkasi taryba: spręs dėl socialinio būsto nuomos ir investicijų į „Zarasų būstą“

    Zarasuose renkasi taryba: spręs dėl socialinio būsto nuomos ir investicijų į „Zarasų būstą“

    Zarasų rajono savivaldybėje šaukiamas 43-iasis tarybos posėdis, kuris vyks 2026 metų rugpjūčio 28 dieną 9 valandą savivaldybės Didžiojoje salėje. Posėdis sušauktas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu ir tarybos veiklos reglamentu.

    Darbotvarkėje numatyta vienuolika klausimų, apimančių nevyriausybinių organizacijų tarybos veiklos atnaujinimą, švietimo įstaigų priešmokyklinio ugdymo organizavimą ir mokinių priėmimo tvarkos pakeitimus. Šiuos klausimus tarybai pristatys merė Nijolė Guobienė ir savivaldybės administracijos padalinių vadovai.

    Socialinis būstas ir nuomos mokesčiai

    Vienas jautriausių posėdžio klausimų – socialinio būsto nuomos mokesčio sumažinimas. Praktikoje tokie sprendimai dažniausiai siejami su gyventojų pajamų pokyčiais, socialinės paramos poreikiu ir savivaldybės siekiu užtikrinti būsto prieinamumą pažeidžiamiausioms grupėms.

    Savivaldybės tarybos sprendimai šioje srityje turi tiesioginę įtaką tiek nuomininkams, tiek savivaldybės biudžetui, todėl paprastai vertinamas balansas tarp socialinės politikos tikslų ir tvaraus būsto fondo administravimo. Posėdyje taip pat gali būti aptarti taikomi kriterijai ir sprendimo įsigaliojimo terminai.

    Investicijos į savivaldybės valdomas įmones

    Darbotvarkėje numatytas pritarimas uždarosios akcinės bendrovės „Zarasų komunalininkas“ akcijų įsigijimui, taip pat finansinio turto investavimas į „Zarasų būstą“ ir įstatinio kapitalo didinimas. Tokie sprendimai paprastai susiję su savivaldybės siekiu užtikrinti svarbių paslaugų tęstinumą, įmonių finansinį stabilumą ir galimybes vykdyti infrastruktūros atnaujinimą.

    Investicijos į savivaldybės valdomas bendroves dažniausiai vertinamos per paslaugų kokybės, kainų pagrįstumo ir aiškių veiklos rodiklių prizmę. Taryboje sprendžiant dėl kapitalo didinimo, paprastai svarbu, kokiems tikslams lėšos skiriamos ir kokio efekto tikimasi gyventojams.

    Turto perdavimas ir valdymo klausimai

    Posėdyje planuojama spręsti ir dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise savivaldybės administracijai. Taip pat numatytas klausimas dėl turto, kurį patikėjimo teise valdė Antazavės Juozo Gruodžio pagrindinė mokykla, perdavimo kitoms savivaldybės biudžetinėms įstaigoms.

    Tokie sprendimai paprastai priimami siekiant sutvarkyti turto apskaitą, aiškiau priskirti atsakomybes už pastatų priežiūrą ir užtikrinti, kad patalpos būtų naudojamos pagal aktualius viešųjų paslaugų poreikius. Praktikoje tai gali reikšti efektyvesnį patalpų panaudojimą arba pasirengimą būsimoms investicijoms.

    Kaip numatyta savivaldybės dokumentuose, tarybos posėdžio medžiaga ir sprendimai skelbiami viešai savivaldybės informavimo kanaluose. Priimti sprendimai teisės aktų nustatyta tvarka gali būti skundžiami administracine tvarka arba teismui.

  • Festivalis „Kings of Platform“ šiemet neįvyks: organizatoriai atskleidė, kada grįš į Zarasus

    Festivalis „Kings of Platform“ šiemet neįvyks: organizatoriai atskleidė, kada grįš į Zarasus

    Praėjusiais metais sužibėjęs renginys „Kings of Platform“ šiemet neįvyks. Organizatoriai pranešė, kad festivalis perkeliamas ir į Zarasus sugrįš 2027 metais.

    Pasak organizatorių, sprendimą lėmė kelios priežastys ir siekis renginį įgyvendinti aukštesne kokybe. Jie pabrėžia, kad nori pristatyti dar stipresnę programą ir iki galo išpildyti sumanymą, kuriam jau buvo skirta daug pasiruošimo.

    „Tai nėra lengvas sprendimas. Į šį renginį jau buvo sudėta daug darbo, idėjų, pasiruošimo ir, svarbiausia, daug širdies“, – sakė renginio organizatorė Gabija Veronika Barkauskė.

    Organizatorių teigimu, Zarasai renginiui yra esminė vieta, todėl pasirinkta grįžti būtent čia. Jie dėkoja miestui ir žiūrovams už palaikymą bei tikina, kad renginys bus sugrąžintas tada, kai bus pasirengta jį surengti taip, kaip jis vertas.

    „Norime jį surengti taip, kaip jis yra vertas būti surengtas – dar stipresnį, dar kokybiškesnį ir dar labiau išpildytą“, – sakė G. V. Barkauskė.

    Pastaraisiais metais festivaliai vis dažniau koreguoja datas dėl išaugusių kaštų, sudėtingesnės logistikos ir programos planavimo, o taip pat dėl didesnių auditorijos lūkesčių. Renginių rinka po pandemijos tapo jautresnė finansiniams rizikos veiksniams, todėl organizatoriai vis dažniau renkasi perkelti projektus, užuot pateikę kompromisinį variantą.

    „Kartais tam, kad sukurtum kažką tikrai stipraus, reikia leisti sau palaukti. „Kings of Platform“ grįš ir bus vertas laukimo“, – sakė organizatorė.

  • Zarasai švenčia 520 metų jubiliejų: atvyko delegacijos iš penkių šalių ir turėjo staigmenų

    Zarasai švenčia 520 metų jubiliejų: atvyko delegacijos iš penkių šalių ir turėjo staigmenų

    Zarasai šiemet 520-ąjį miesto gimtadienį pavertė ne tik vietos bendruomenės švente, bet ir tarptautiniu susitikimu. Rugpjūčio 12–17 dienomis mieste lankėsi partnerinių savivaldybių delegacijos iš Senglea Maltoje, Mottafollone Italijoje, Ballan-Miré Prancūzijoje, Daugpilio Latvijoje ir Chemerovecka Ukrainoje.

    Svečiai kartu su zarasiškiais dalyvavo pagrindiniuose jubiliejaus renginiuose ir tarptautinio festivalio „Žolynai“ programoje. Jie pasveikino miesto gyventojus sukakties proga, perdavė miestų vadovų linkėjimus bei dovanas Zarasų rajono savivaldybei, o dalis susitikimų vyko ir Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje.

    Partnerystės vertė kasdienybėje

    Delegacijų atstovai akcentavo, kad miestų partnerystės šiandien vertinamos ne vien kaip formalūs susitarimai. Vis dažniau jos tampa praktiniu kanalu bendruomenėms bendrauti, keistis kultūros idėjomis, plėtoti jaunimo iniciatyvas ir kurtis ilgalaikius ryšius, kurie išlieka nepriklausomai nuo politinių ciklų.

    Italijos ir Maltos partneriai pabrėžė, kad tokie vizitai suteikia galimybę ne tik pristatyti savus miestus, bet ir pažinti kitų tradicijas, vietos tapatybę bei kasdienį gyvenimą. Anot svečių, būtent gyvas bendravimas padeda greičiau rasti bendrus projektus ir išlaikyti nuoseklų bendradarbiavimą.

    Prancūzijos Ballan-Miré delegacija priminė ir jau įgyvendintas iniciatyvas, susijusias su kūrybiniais mainais bei jaunimo projektais. Tokie pavyzdžiai rodo, kad tarptautinės partnerystės vis dažniau remiasi konkrečiais darbais, o kultūra tampa vienu lengviausiai žmones sujungiančių tiltų.

    Ukrainos delegacijos padėkos ženklai

    Šventėje dalyvavę Ukrainos partneriai išskyrė Zarasų rajono savivaldybės paramą ir nuolatinį ryšį. Delegacija įteikė garbės apdovanojimus Zarasų rajono savivaldybės merei Nijolei Guobienei ir Savivaldybės tarybos nariui Kęstučiui Stankevičiui, taip pat padėkas Savivaldybės administracijai.

    Toks gestas, pasak organizatorių, tapo vienu jautriausių jubiliejaus akcentų, priminusiu, kad savivaldos partnerystės krizės metu įgauna papildomą prasmę. Bendradarbiavimas neretai apima ne tik kultūrinius mainus, bet ir realią pagalbą, ryšio palaikymą bei bendruomenių solidarumą.

    Svečiai pažino Zarasų kraštą

    Viešnagę papildė pažintinė programa po Zarasų rajoną: svečiai lankėsi Antazavės dvare, dalyvavo klasikinės muzikos koncerte ir susipažino su ekspozicijomis. Stelmužėje jie įsitraukė į sutartinių šventę „Pa Sanuoju Ųžalu“, o Zaraso ežere plaukė katamaranu ir stebėjo saulėlydį.

    Pasak priimančiosios pusės, neformalūs susitikimai ir bendros patirtys dažnai tampa tuo momentu, kai užsimezga tvirčiausi ryšiai. Į Zarasus sugrįžę svečiai pastebėjo, kad miestas atrodo gyvesnis, o labiausiai įsimena tai, kas išlieka Zarasų vizitine kortele: ežerų kraštovaizdis, ramybė ir vietos žmonių svetingumas.

    „Užsienio delegacijų viešnagė mūsų miesto jubiliejaus metu buvo puiki proga ne tik pristatyti Zarasus, bet ir patiems dar kartą pajusti, kokią vertę turi mūsų tarptautinės partnerystės. Nuoširdus bendravimas, bendros patirtys ir laikas kartu yra tai, kas oficialius ryšius paverčia tikra draugyste“, – sako Zarasų rajono savivaldybės atstovai.

  • „Globalūs Zarasai“: liūtis nesustabdė kraštiečių – grįžtantys žada naują impulsą rajonui

    „Globalūs Zarasai“: liūtis nesustabdė kraštiečių – grįžtantys žada naują impulsą rajonui

    Rugpjūčio 6 dieną Zarasuose įvyko pirmasis gyvas iniciatyvos „Globalūs Zarasai“ susitikimas, subūręs kraštiečius, sugrįžusius į gimtinę atostogų ar visam laikui, ir tuos, kurie šiuo metu gyvena svetur. Organizatorių teigimu, tikslas buvo paprastas, bet ambicingas: atkurti ryšius, dalintis patirtimis ir ieškoti būdų, kaip diasporos žinios galėtų prisidėti prie Zarasų rajono ateities.

    Susitikimas simboliškai pradėtas prie Kraštiečių suoliuko Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos skverelyje. Žiemą pastatytas suoliukas šįkart sutiko vasariškoje aplinkoje, o dalyviai akcentavo, kad tokios vietos mieste gali tapti gyvos bendruomenės traukos taškais ir naujų tradicijų pradžia.

    Vos susirinkus užklupo smarki vasariška liūtis, tačiau ji nesumažino entuziazmo ir neatgrasė atvykusiųjų. Į susitikimą atvyko po Lietuvą ir pasaulį išsibarstę zarasiškiai, tarp jų gyvenantys Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Šveicarijoje, taip pat sugrįžę iš įvairių Lietuvos miestų ir Zarasų rajono vietovių.

    Po trumpos pradžios lauke bendruomenė persikėlė į Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos terasą, kur vyko atviresni pokalbiai. Diskusijose kartotas motyvas, kad vietos žmonės kartais nebeįvertina savo krašto stiprybių, o atvykę iš svetur į Zarasus žvelgia tarsi naujomis akimis.

    „Zarasai mums visada išliko gražiausias miestas pasaulyje“, – sakė vienas susitikimo dalyvių, kalbėdamas apie ryšį su gimtine ir norą jį palaikyti net gyvenant už Lietuvos ribų.

    Kraštiečiai dalijosi pastebėjimais, kad pastaraisiais metais rajonas tapo tvarkingesnis, patrauklesnis ir gyvybingesnis. Pasak dalyvių, toks pokytis svarbus ne tik vietos gyventojams, bet ir tiems, kurie svarsto sugrįžti: sprendimą dažnai lemia ne vien emocinis ryšys, bet ir realios paslaugos, infrastruktūra, kultūrinis gyvenimas bei galimybės dirbti.

    Susitikime dalyvavo ir žmonės, kurie po gyvenimo Italijoje bei Jungtinėje Karalystėje nusprendė grįžti į Lietuvą ir kurti kasdienybę gimtajame krašte. Jie kalbėjo apie praktinius sugrįžimo iššūkius, adaptaciją ir tai, kad sprendimą palengvina stipresnis vietos bendruomenės palaikymas bei aiški informacija apie galimybes.

    Viena iš svarbiausių susitikimo temų tapo ryšio su diaspora stiprinimas ir idėja kurti Zarasų garbės ambasadorių tinklą. Tokie modeliai pastaraisiais metais vis dažniau naudojami Lietuvos regionuose: jie padeda palaikyti nuolatinį kontaktą, pritraukti partnerystes, skleisti žinią apie kraštą ir skatinti grįžimą, ypač kai dalis bendruomenės gyvena skirtingose šalyse.

    Dalyviai sutarė, kad nuotoliniai ir gyvi susitikimai turi vykti reguliariai, nes būtent tęstinumas kuria pasitikėjimą ir leidžia iš idėjų pereiti prie konkrečių iniciatyvų. Kitas gyvas susitikimas planuojamas žiemą, šventiniu laikotarpiu, kai į gimtinę sugrįžta daugiau svetur gyvenančių kraštiečių.

    Organizatoriai dėkojo susitikimo dalyviams ir partneriams, prisidėjusiems prie renginio, bei pabrėžė, kad „Globalūs Zarasai“ sieks augti kaip ilgalaikė bendruomenė. Pasak jų, stipriausia tokios iniciatyvos vertė yra ne vien vienkartinis renginys, o nuoseklus bendradarbiavimas, kuriame diaspora gali tapti realiu pokyčių partneriu rajone.

  • Zarasų rajone įžiebia naujus šviestuvus: gyventojai ir darbuotojai sako, kad pagaliau bus saugiau

    Zarasų rajone įžiebia naujus šviestuvus: gyventojai ir darbuotojai sako, kad pagaliau bus saugiau

    Zarasuose Aušros skersgatvio atkarpoje, vedančioje bendrovės „Engel Dali“ teritorijos link, jau sumontuoti nauji gatvės apšvietimo įrenginiai. Savivaldybė nurodo, kad apšvietimas pradėtas diegti siekiant spręsti tamsiuoju paros metu kylančius nepatogumus ir saugumo rizikas.

    Sprendimas priimtas atsižvelgus į šioje vietoje veikiančių įmonių darbuotojų prašymus, nes iki šiol neapšviesta atkarpa apsunkindavo judėjimą pėstiesiems ir vairuotojams. Apšvietimas šioje zonoje svarbus ir dėl kasdienių srautų, kai žmonės į darbą ar iš jo grįžta anksti ryte arba vėlai vakare.

    Darbus savivaldybė baigia ir Ditkūnų kaimo Tiesiojoje gatvėje, kur apšvietimo įrengimas suplanuotas įvertinus technines galimybes. Šis sprendimas taip pat priimtas atsižvelgus į gyventojų kreipimusis ir poreikį gerinti matomumą gyvenamojoje teritorijoje.

    Praktikoje gatvių apšvietimas dažniausiai siejamas ne tik su patogumu, bet ir su eismo sauga, ypač ten, kur pėstieji dalijasi erdve su automobiliais, o šaligatvių infrastruktūra ribota. Savivaldybės teigimu, apšviestos gatvės ir skersgatviai sumažina riziką nepastebėti pėsčiųjų bei kitų eismo dalyvių, ypač prastomis oro sąlygomis.

    Zarasų rajono savivaldybė pabrėžia, kad viešosios infrastruktūros gerinimas bus tęsiamas ir toliau, derinant gyventojų poreikius, eismo saugumo aspektus ir realias technines galimybes. Anot administracijos, gatvių apšvietimo plėtra prisideda prie saugesnės ir patogesnės gyvenamosios aplinkos kūrimo tiek mieste, tiek kaimiškose vietovėse.

  • Zarasų 520-asis gimtadienis baigėsi: merė Nijolė Guobienė viešai kreipėsi į visus prisidėjusius

    Zarasų 520-asis gimtadienis baigėsi: merė Nijolė Guobienė viešai kreipėsi į visus prisidėjusius

    Zarasų miesto 520-asis gimtadienis šiemet tapo ne tik koncertų ir renginių ciklu, bet ir bendruomeniškumo patvirtinimu. Pasibaigus šventei, Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė viešai padėkojo visiems, kurie prisidėjo prie organizavimo, idėjų ir kasdienio darbo.

    Pasak merės, tokios sukaktys parodo, kad miesto tapatybę kuria ne vien scena ar programa, o žmonės, institucijos ir verslai, kurie įdeda laiko, energijos ir atsakomybės. Ji pabrėžė, kad šventė paliko ryškų įspūdį ir sustiprino pasididžiavimą Zarasais.

    Padėka organizatoriams ir komandai

    Ypatingas dėmesys skirtas Zarasų kultūros centro komandai, kuri, merės teigimu, užtikrino profesionalų pasirengimą ir sklandų šventės įgyvendinimą. Akcentuota, kad programa buvo gyva ir įvairi, pritaikyta skirtingoms auditorijoms nuo vaikų iki vyresnio amžiaus žiūrovų.

    Šiuolaikinių miestų šventėse vis svarbesnė tampa ne tik pramoginė, bet ir socialinė funkcija, kai siekiama įtraukti skirtingas grupes ir sukurti saugią, patogią aplinką. Tokį kryptingumą rodo ir programų plėtra, kai renginiai planuojami taip, kad lankytojai rastų turinio visai dienai ir įvairiose miesto erdvėse.

    Partneriai, rėmėjai ir miesto kasdienybė

    Merė padėkojo ir šventės partneriams bei rėmėjams, pabrėždama jų pasitikėjimą miestu bei indėlį į kultūrą, tradicijas ir ateitį. Anot jos, toks palaikymas yra svarbi miesto augimo dalis, nes investicijos nukreipiamos į žmones ir bendruomenės gyvenimo kokybę.

    Pastaraisiais metais daugelis savivaldybių daugiau dėmesio skiria renginių partnerystėms, nes jos padeda užtikrinti aukštesnę kokybę ir platesnį pasiekiamumą. Tai apima ne tik finansinę paramą, bet ir logistiką, komunikaciją, techninį aprūpinimą bei paslaugas, kurios leidžia renginiams vykti sklandžiai.

    Kas liko už scenos

    Padėkoje išskirti ir tie, kurių darbas dažnai nematomas: techniniai darbuotojai, dekoratoriai, fotografai, savanoriai, prekybininkai, miesto įstaigos, bendruomenės ir visi dirbę iki šventės, per ją ir po jos. Tokia grandinė paprastai lemia, ar renginys bus patogus, saugus ir laiku įgyvendintas.

    Galiausiai merė dėkojo Zarasų krašto žmonėms ir miesto svečiams, kurie savo buvimu, šypsenomis ir palaikymu kūrė šventinę nuotaiką. Ji pabrėžė, kad būtent lankytojai suteikia renginiams prasmę ir paverčia miesto sukaktį bendru visų įvykiu.

    „Ačiū Zarasų krašto žmonėms bei miesto svečiams, kurie savo buvimu, šypsenomis, plojimais, kūrė gerą nuotaiką“, – sakė Nijolė Guobienė.