Tag: Zarasų rajono savivaldybė

  • Zarasų krašte permainos: Salako seniūnijai pradeda vadovauti Juozas Mačiulis

    Zarasų krašte permainos: Salako seniūnijai pradeda vadovauti Juozas Mačiulis

    Salako seniūnijoje nuo 2026 metų spalio 22 dienos pareigas pradeda eiti naujas seniūnas Juozas Mačiulis. Pokytį patvirtino Zarasų rajono savivaldybės administracija, pabrėždama, kad gyventojai kviečiami tiesiogiai susipažinti su naujuoju vadovu.

    Pirmasis susitikimas su bendruomene numatytas 2026 metų spalio 22 dieną 16.00 valandą Salako seniūnijos patalpose. Gyventojai raginami atvykti, užduoti klausimus ir aptarti aktualius vietos reikalus.

    Savivaldybės teigimu, tokie susitikimai yra svarbi seniūnijos darbo dalis, leidžianti aiškiau išsigryninti prioritetus ir greičiau reaguoti į kasdienes problemas. Praktikoje dažniausiai aptariami kelių ir šaligatvių priežiūros, viešųjų erdvių tvarkymo, socialinės pagalbos bei saugumo klausimai.

    Keičiantis seniūnui, gyventojams paprastai aktualu ir tai, kaip bus organizuojamas seniūnijos aptarnavimas bei informacijos sklaida. Savivaldybės administracija nurodo, kad bendruomenės pasiūlymai ir pastabos bus laukiami jau pirmojo susitikimo metu.

    Zarasų rajono savivaldybė primena, kad seniūnija yra arčiausiai gyventojų esanti savivaldos grandis, todėl nuo seniūno darbo neretai priklauso ir kasdienio gyvenimo kokybė. Tikimasi, kad naujasis Salako seniūnas darbą pradės nuo atviro dialogo su vietos žmonėmis.

  • „Auksinių krivūlių“ kulminacija: apdovanotas Arvydas Každailis – kviečia pažiūrėti įrašą

    „Auksinių krivūlių“ kulminacija: apdovanotas Arvydas Každailis – kviečia pažiūrėti įrašą

    Spalio 15 dieną vykusioje „Auksinių krivūlių“ apdovanojimų ceremonijoje dailininkui ir heraldikos kūrėjui Arvydui Každailiui įteiktas „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimas. Kandidatūrą šiam įvertinimui teikė Zarasų rajono savivaldybė.

    „Auksinės krivūlės“ laikomos vienais ryškiausių Lietuvos savivaldos apdovanojimų, kuriais įvertinami žmonės ir iniciatyvos, prisidėję prie vietos bendruomenių stiprinimo. Šis apdovanojimas dažnai skiriamas už ilgalaikį ir visuomenei reikšmingą darbą, kurio rezultatai matomi ne vienoje srityje.

    Arvydas Každailis plačiai žinomas kaip profesionalus dailininkas ir Lietuvos heraldikos tradicijų puoselėtojas. Jo darbai siejami su valstybės ir savivaldos simbolika, kuri viešajame gyvenime atlieka ne tik estetinę, bet ir istorinę bei tapatybinę funkciją.

    Savivaldybė kviečia gyventojus peržiūrėti ceremonijos vaizdo įrašą ir apdovanojimo akimirkas. Įraše Arvydo Každailio apdovanojimo dalis prasideda nuo 2 valandų 6 minučių 2 sekundžių.

    Tokie įvertinimai viešai primena, kad simboliai, herbai ir vizualinė valstybės kalba nėra vien formalumas. Jie padeda išsaugoti istorijos tęstinumą ir stiprina vietos bendruomenių bei institucijų atpažįstamumą.

  • Zarasai įsigijo du automobilius: paaiškėjo, kam jie skirti ir kiek tai kainavo

    Zarasai įsigijo du automobilius: paaiškėjo, kam jie skirti ir kiek tai kainavo

    Zarasų rajono savivaldybė 2026 metais atnaujino dviejų savo įstaigų transportą ir perdavė joms po automobilį. Savivaldybė teigia, kad sprendimas susijęs su kasdienėmis paslaugomis gyventojams ir praktiniais įstaigų poreikiais.

    Pirmasis pirkinys skirtas Zarasų rajono socialinių paslaugų centrui. Gegužės 27 dieną centrui perduotas elektromobilis „Citroën ë-SpaceTourer“, kurio kaina siekė 81 554 eurus.

    Šis automobilis bus naudojamas socialinių dirbtuvių veikloms, vežant projekto dalyvius ir užtikrinant mobilumą žmonėms su negalia. Praktikoje tokio tipo transportas ypač svarbus regionuose, kur viešasis susisiekimas ne visuomet leidžia patikimai pasiekti užsiėmimų vietas.

    Antrasis automobilis atiteko Zarasų rajono savivaldybės kultūros centrui. Spalio 6 dieną įstaigai perduotas aštuonių vietų „Renault Trafic“, kainavęs 39 339 eurus.

    Savivaldybės teigimu, šis mikroautobusas bus naudojamas mažesnių meno kolektyvų išvykoms ir kasdienei įstaigos veiklai. Kultūros įstaigoms toks transportas dažnai reikalingas ne tik koncertams ar renginiams, bet ir repeticijų, edukacijų bei logistikos darbams užtikrinti.

    Pastaraisiais metais savivaldybės vis dažniau renkasi universalius mikroautobusus ir, kur leidžia biudžetas bei infrastruktūra, dalį parko elektrifikuoja. Tai siejama su mažesnėmis eksploatacijos sąnaudomis ir poreikiu modernizuoti viešųjų paslaugų teikimą.

  • Zarasų seniūnų susirinkime – audros žala, keliai ir apšvietimas: kas bus padaryta iki žiemos?

    Zarasų seniūnų susirinkime – audros žala, keliai ir apšvietimas: kas bus padaryta iki žiemos?

    Spalio 6 dieną Zarasų rajono savivaldybės administracijoje vykusiame seniūnų susirinkime aptarti rugsėjį atlikti darbai ir artimiausi planai. Didžiausias dėmesys skirtas audros padarinių šalinimui, kelių būklei, gatvių apšvietimo gedimams bei viešųjų erdvių priežiūrai.

    Susirinkime akcentuota, kad rudenį išauga darbų apimtys ne tik dėl lapų tvarkymo ar kapinių priežiūros prieš Vėlines. Papildomai tenka spręsti ir po stipresnių vėjų bei liūčių atsirandančias problemas, o dalį darbų riboja darbuotojų, rangovų ir finansavimo galimybės.

    Turmantas ir Dusetos: keliai, šventės, audros padariniai

    Turmanto seniūnijoje, seniūno Stanislovo Stankevičiaus teigimu, Smalvose ir Kimbartiškėse sutvarkytos asfalto duobės, kurių remontas buvo suplanuotas dar pavasarį. Vis dėlto išliko praktinė problema dėl gatvių apšvietimo: net ir laiku pranešus apie gedimus, rangovams ne visada pavyksta sutvarkyti visas nurodytas vietas, todėl tenka kreiptis pakartotinai.

    Seniūnijoje taip pat sutvarkyta aplinka prie tako, vedančio link Turmanto geležinkelio stoties: nušienauta žolė, iškirsti krūmai. Be to, aptartas autobusų ir traukinių tvarkaraščių suderinamumas, kad gyventojams kelionės būtų patogesnės.

    Dusetų seniūnijoje, pasak seniūno pavaduotojo Algirdo Lekavecko, rugsėjį daugiausia jėgų pareikalavo audros padarinių šalinimas. Tvarkytos kapinės, šalinti išvartyti medžiai prie Zarasų rajono Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos stadiono, atlaisvinti užversti keliai, o surinkta mediena planuojama panaudoti šildymui.

    Antalieptės kapinėse audra išvertė mažiausiai 15 medžių, todėl teko organizuoti ne tik kamienų išvežimą, bet ir kelmų pašalinimą, pasitelkiant papildomą techniką. Pasartės kaime pirmiausia buvo išpjautas pravažiavimas, o vėliau kelias platintas ir tvarkyti kelkraščiai, prisidėjo ir miškininkai.

    Imbradas ir Salakas: infrastruktūra, tiltas, drenažas

    Imbrado seniūnijoje pristatyti darbai, susiję su kelių kokybe: Imbrado kaime išasfaltuotos Dvaro ir Beržų gatvių atkarpos, kurios ilgą laiką kėlė nepatogumų dėl trumpų, tarp asfaltuotų ruožų likusių žvyro segmentų. Taip pat baigtas planuotas kelių žvyravimas, duobių remontas, Aviliuose sutvarkyta kelio pralaida.

    Suvieke baigiamas įrengti pėsčiųjų tiltas į kapines, rangovas jį planuoja užbaigti iki spalio vidurio. Kartu sutvarkytas kapinių aikštelės ir link jos vedančios gatvės apšvietimas, kad artėjant Vėlinėms teritorija būtų saugesnė ir patogesnė lankytojams.

    Salako seniūnijoje laikinasis seniūno funkcijų vykdytojas Jonas Šileikis nurodė, kad po audros pirmiausia skubėta atlaisvinti kelius, nes kai kur nuvirtę medžiai trukdė net elektros tiekimą atkuriantiems darbuotojams. Vėliau tvarkyti kelkraščiai, Salako ir Vajasiškio kapinės, šalinti pavojingi medžiai Bažnyčios gatvėje.

    Biržūnuose įrengti du papildomi šviestuvai, kurių prašė gyventojai dėl tamsaus ruožo, taip pat sutaisytos asfalto duobės. Kartu atkreiptas dėmesys, kad toks remontas dažnai būna laikinas sprendimas, kai dangos būklė prasta ir įtrūkimai nuolat formuoja naujas išdaužas.

    Seniūnijoje fiksuotos ir pasikartojančios problemos dėl drenažo: Dulių kaime, užsikimšus sistemai, vanduo semia gyventojų rūsius, o Avinuostoje pralaidas kemša bebrai. Seniūnijos darbuotojams pavesta pralaidas reguliariai tikrinti ir valyti, tačiau pabrėžta, kad kai kur būtinas ir pačių gyventojų susitarimas dėl priežiūros.

    Zarasų miestas: turgavietė, viešosios erdvės, pasirengimas žiemai

    Zarasų seniūnė Aurelija Vaitonienė informavo, kad audros padarinių šalinimas dar nėra baigtas: dalis darbų tebelaukia dėl ribotų žmogiškųjų išteklių, rangovų užimtumo ir lėšų. Tuo pat metu tęsiamas šienavimas, o prasidėjus intensyvesniam lapų kritimui daugiau resursų skiriama jų surinkimui ir išvežimui.

    Seniūnė pranešė, kad įrengta nauja turgavietė jau veikia, o prekiautojai vietą vertina kaip patogesnę dėl artimos autobusų stoties ir didesnių pėsčiųjų srautų. Tačiau dar numatyta spręsti dangos nelygumų problemą, nes po lietaus kai kur kaupiasi vanduo.

    Mieste taip pat sureguliuotas įvažiavimo ženklo iš Rokiškio pusės apšvietimas, remontuojama akmeninė kapinių tvora, atnaujinami šuliniai, taisomi suoliukai, pakrantės tako ir tiltų lentos. Pabrėžta, kad medinių konstrukcijų priežiūra reikalauja nuolatinio atnaujinimo, ypač keičiantis sezonams.

    Kopūstinėje įrengiamos autobusų stotelės pagrindas jau paruoštas, pastatytas rėmas, laukiama stogo. Ruošiantis žiemai, seniūnijoje remontuojama kelių priežiūros technika ir aptarti probleminiai ruožai, kuriuose reikėtų gerinti prasilenkimo sąlygas ar priėjimus, kad paslaugos šaltuoju sezonu vyktų sklandžiau.

    Susirinkime atkreiptas dėmesys ir į viešosios infrastruktūros niokojimą: kai kur suremontuota ar pakeista žaidimų aikštelių įranga netrukus vėl sugadinama, pasitaiko ir dingimų. Seniūnijoms tai reiškia papildomas išlaidas ir lėtesnį kitų darbų įgyvendinimą.

    Aptariant rangovų darbų kokybę pabrėžta, kad vien užsakymo neužtenka, būtina vietoje patikrinti atliktus darbus ir fiksuoti trūkumus. Taip pat diskutuota dėl Dusetų ir Turmanto viešųjų pirčių ateities, siūlant prieš sprendimus surinkti tikslesnius duomenis apie paslaugos poreikį ir išlaikymo kaštus.

  • Smalvos pagaliau turi sceną: 355 balsai ir 10 000 eurų išjudino 20 metų brandintą svajonę

    Smalvos pagaliau turi sceną: 355 balsai ir 10 000 eurų išjudino 20 metų brandintą svajonę

    Smalvų kaime įrengta lauko scena, kurios atsiradimo bendruomenė laukė ne vienerius metus. Nauja erdvė turėtų tapti vieta koncertams, šventėms, edukacinėms veikloms ir susitikimams po atviru dangumi.

    Scenos projektas įgyvendintas pasinaudojus Zarasų rajono savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto priemone. Šis modelis leidžia gyventojams siūlyti idėjas ir balsuojant nuspręsti, kurioms iniciatyvoms bus skiriamos lėšos.

    Smalvų idėjai įgyvendinti buvo numatyta 10 000 eurų. Už projektą balsavo 355 gyventojai, o toks palaikymas savivaldybėje įvardijamas kaip išskirtinis bendruomenės aktyvumo pavyzdys.

    „Dvidešimt metų brandinta svajonė jau išsipildė“, – sakė Smalvų bendruomenės atstovai.

    Vietos gyventojai tikisi, kad scena sustiprins kultūrinį gyvenimą ir padės pritraukti daugiau lankytojų į renginius. Planuojama, kad erdvė bus naudojama kartu su vietos kultūros veiklomis, o vasaros sezonu taps vienu pagrindinių traukos taškų.

    Dalyvaujamasis biudžetas pastaraisiais metais vis dažniau taikomas savivaldybėse, nes skatina gyventojus įsitraukti į sprendimų priėmimą ir aiškiai matyti rezultatą. Smalvų scenos atvejis rodo, kad net nedidelė investicija, kai ją palaiko bendruomenė, gali reikšmingai pakeisti viešąją erdvę ir renginių galimybes.

  • Vajasiškyje į atlaidus sugrįžo kraštiečiai: šventė tapo parama bažnyčios remontui

    Vajasiškyje į atlaidus sugrįžo kraštiečiai: šventė tapo parama bažnyčios remontui

    2026 metų liepos 26 dieną Vajasiškyje surengti tradiciniai Šv. Onos atlaidai ir kaimo bendruomenės šventė. Į renginį susirinko vietos gyventojai, sugrįžę kraštiečiai ir svečiai, o dienos programa apjungė maldą, bendrystę ir vasarišką šurmulį.

    Atlaidų iškilmės prasidėjo Vajasiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, kur aukotos šv. Mišios. Po jų renginio dalyviai persikėlė į kaimo erdves, kur šventė tęsėsi neformaliai, susitikimais ir pasidalijimais naujienomis.

    Muzika, kermošius ir tradicijos

    Šventinę nuotaiką kūrė Salako gyvos muzikos grupė, vadovaujama O. Macijausko, taip pat „Senolių kaimo“ muzikantės. Gyva muzika ir šokiai išliko viena ryškiausių šios dienos tradicijų, sutraukiančių įvairaus amžiaus žmones.

    Kaip įprasta tokio pobūdžio bendruomenės renginiuose, vyko kermošius, o šventės dalyviai galėjo įsigyti vietos gamintojų ir amatininkų produkcijos. Tokie susibūrimai padeda palaikyti vietos iniciatyvas ir stiprina mažų bendruomenių ryšius, ypač vasaros viduryje, kai sugrįžta daugiau išvykusiųjų.

    Loterija su konkrečiu tikslu

    Renginyje surengta loterija šiemet turėjo aiškų tikslą: rėmėjų ir dalyvių paaukotos lėšos skirtos Vajasiškio bažnyčios remontui. Bendruomenės nariai pabrėžė, kad tokia parama tampa praktišku būdu prisidėti prie paveldo ir vietos sakralinių erdvių išsaugojimo.

    Šventės metu dėkota renginio vedėjai Reginai, rėmėjams, savanoriams ir visiems susirinkusiesiems. Organizatoriai akcentavo, kad šventė išlieka bendru darbu kuriamas renginys, kuriame svarbūs ir pasiruošimo darbai, ir kiekvienas atvykęs dalyvis.

    Dalinis finansavimas iš savivaldybės programos

    Organizatoriai nurodė, kad renginys iš dalies finansuotas Zarasų rajono savivaldybės Nevyriausybinių organizacijų rėmimo programos lėšomis. Savivaldybių parama tokioms iniciatyvoms paprastai skiriama siekiant skatinti bendruomeniškumą, vietos tradicijų tęstinumą ir gyventojų įsitraukimą.

    Bendruomenė tikisi, kad atlaidai ir šventė išliks kasmetiniu traukos tašku, o bažnyčios remonto darbai, paremti vietos žmonių solidarumu, prisidės prie ilgalaikio Vajasiškio kultūrinio ir dvasinio gyvenimo tęstinumo.

  • Zarasuose savivaldybė parėmė lazerių verslą: vienas pirkinys atvėrė kelią mugėms ir užsakymams

    Zarasuose savivaldybė parėmė lazerių verslą: vienas pirkinys atvėrė kelią mugėms ir užsakymams

    Zarasų rajone individualios veiklos vykdytojas Artūras Purvinskis įgyvendino savivaldybės smulkiojo verslo rėmimo programos projektą, skirtą lazerinės gamybos ir apdirbimo veiklos plėtrai. Jo dirbtuvėse gaminiai kuriami apdirbant medieną, plastiką, stiklą ir tekstilę, o užsakymai orientuoti į personalizuotas dovanas ir smulkiąją gamybą.

    Projekto esmė buvo praktiška ir tiesiogiai susijusi su augančiais užsakymų srautais: užtikrinti saugų žaliavų, įrangos ir pagamintos produkcijos transportavimą. Įsigyta priekaba turėtų palengvinti ne tik kasdienę logistiką, bet ir suteikti daugiau lankstumo planuojant gamybą bei pristatymus klientams.

    Smulkiajam verslui tokie investiciniai sprendimai dažnai tampa lūžio tašku, nes logistika yra viena brangiausių ir daugiausia laiko atimančių grandžių. Patikimas transportavimas sumažina sugadinimo riziką, leidžia greičiau reaguoti į užsakymus ir paprasčiau dalyvauti prekybos renginiuose, kur svarbus operatyvus pasiruošimas.

    Pasak projekto vykdytojo, įsigyta priekaba jau spėjo pasiteisinti praktikoje. Ja A. Purvinskis naudojosi vykdamas prekiauti į trijose Smalvų bendruomenės organizuotose šventėse ir dar dviejuose kituose Zarasų rajono renginiuose.

    Tokios išvykos į muges ir vietos šventes smulkiajam gamintojui yra svarbus kanalas pasiekti pirkėjus, išbandyti naujus produktus ir gauti grįžtamąjį ryšį. Tai padeda plėsti klientų ratą ne vien internete, bet ir gyvai, kur pirkėjai gali įvertinti gaminių kokybę ir individualizavimo galimybes.

    Projektas buvo finansuotas iš dalies Zarasų rajono savivaldybės lėšomis. Savivaldybės parama tokio tipo iniciatyvoms paprastai siejama su vietos ekonomikos stiprinimu, savarankiško užimtumo skatinimu ir galimybe mažoms veikloms augti nepersikeliant į didmiesčius.

  • Policijos diena Zarasuose: merės Nijolės Guobienės žinutė pareigūnams ir bendruomenei

    Policijos diena Zarasuose: merės Nijolės Guobienės žinutė pareigūnams ir bendruomenei

    Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė Policijos dienos proga kreipėsi į Zarasų rajono policijos pareigūnus, padėkodama už jų atsakomybę ir tarnystę žmogui. Pasak merės, pareigūnų darbas yra esminė grandis, užtikrinanti kasdienį žmonių saugumą.

    Sveikinime išskirta bendrystė su Zarasų rajono savivaldybe ir pastangos kartu ieškoti sprendimų, kad rajono gyventojai jaustųsi saugūs. Akcentuota, kad pagalba turi pasiekti žmones ne tik nutikus nelaimei, bet ir tada, kai pavojus tik nujaučiamas.

    Akcentas prevencijai ir pasitikėjimui

    Merė pabrėžė, kad policijos matomumas bendruomenėje ir greita reakcija į pranešimus stiprina visuomenės pasitikėjimą. Saugumo jausmą kuria ne vien patruliavimas, bet ir prevencinės priemonės, glaudus dialogas su gyventojais bei institucijomis.

    Tokiose savivaldybėse kaip Zarasų rajonas ypač svarbu, kad pagalbos sistema veiktų laiku ir būtų pasiekiama visose teritorijose, įskaitant mažesnius miestelius. Praktikoje tai reiškia operatyvų reagavimą, aiškią komunikaciją ir nuoseklų darbą su vietos bendruomenėmis.

    Palinkėjimai tarnybai ir artimiesiems

    Linkėdama pareigūnams stiprybės, merė išskyrė susitelkimą, kolegų ir vadovų palaikymą bei visuomenės pasitikėjimą. Taip pat pabrėžtas artimųjų supratimas, nes tarnyba dažnai reiškia didelę emocinę įtampą ir atsakomybę.

    Sveikinime priminti policijos šūkio žodžiai Ginti. Saugoti. Padėti., kaip kasdienio darbo prasmę nusakantis įsipareigojimas. Kreipimosi pabaigoje palinkėta pareigūnams būti saugiems, stipriems ir visuomet sugrįžti ten, kur jų laukia.

  • Zarasai skelbia 2027 m. stipendiją menininkui: kas gali gauti ir kiek pinigų numatyta?

    Zarasai skelbia 2027 m. stipendiją menininkui: kas gali gauti ir kiek pinigų numatyta?

    Zarasų rajono savivaldybė paskelbė konkursą 2027 metais skirti stipendiją meno kūrėjui, kuris reziduoja savivaldybės teritorijoje. Paraiškos priimamos kelioms stipendijų kryptims, o per metus bus atrenkamas vienas laimėtojas.

    Numatyta, kad individuali stipendija sieks 20 bazinių socialinių išmokų per mėnesį, o edukacinė stipendija bus vienkartinė ir sudarys 30 bazinių socialinių išmokų. Konkretūs dydžiai eurais priklausys nuo 2027 metais patvirtintos bazinės socialinės išmokos vertės.

    Kam skirta stipendija?

    Į stipendiją gali pretenduoti pilnamečiai asmenys, turintys meno kūrėjo statusą ir gyvenantys Zarasų rajono savivaldybėje. Taip pat numatyta, kad paraiškas gali teikti Lietuvos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių bei Europos ekonominės erdvės šalių piliečiai ar nuolatiniai gyventojai.

    Vertinant paraiškas bus atsižvelgiama į tai, ar planuojama kūryba gali prisidėti prie Zarasų krašto kultūros plėtros, inovacijų ir sklaidos vietoje. Svarbus kriterijus ir tai, ar projektas gali padėti garsinti Zarasus meno ir kultūros srityje.

    Trys stipendijų kryptys

    Individuali stipendija skirta konkrečiam kūrybos rezultatui sukurti ir pristatyti Zarasuose, pavyzdžiui, parodai, filmui, performansui, monospektakliui, solo koncertui ar knygai. Taip pat galima teikti projektus, susijusius su vietos renginių turinio kūrimu ir įgyvendinimu, bendradarbiaujant su kultūros įstaigomis ar nevyriausybinėmis organizacijomis.

    Edukacinė stipendija orientuota į profesinį tobulėjimą: dalyvavimą mobilumo programose, pleneruose, kultūros projektuose, mokymuose, seminaruose ar konferencijose. Rezidavimo stipendija skirta kūrybai ir bendradarbiavimui su Zarasų kultūros sektoriumi, bendruomenėmis bei profesionaliais menininkais.

    Kaip ir kada teikti paraišką?

    Paraiškos bus priimamos 2026 metais lapkričio 2 dieną–lapkričio 30 dieną. Dokumentai turi būti užpildyti lietuvių kalba kompiuteriu ir pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu.

    Paraiška ir priedai turi būti pateikiami viena byla ADOC arba PDF formatu. Kartu būtina pridėti gyvenimo aprašymą, kūrybinės veiklos aprašą ir numatomus kūrybos rezultatus, o edukacinei ar rezidavimo stipendijai papildomai reikalingi atitinkami priedai.

    Savivaldybė nurodo, kad paraiškas vertins komisija, o rezultatai turėtų būti paskelbti 2027 metais vasario mėnesį, patvirtinus Zarasų rajono savivaldybės biudžetą. Prieš teikiant paraišką rekomenduojama susipažinti su stipendijos skyrimo tvarkos aprašu.

  • Dusetose atkurta 1919-ųjų karių kapavietė: kas ir kodėl ėmėsi šio darbo?

    Dusetose atkurta 1919-ųjų karių kapavietė: kas ir kodėl ėmėsi šio darbo?

    Dusetų kapinėse sutvarkyta keturių Lietuvos karių, 1919 metais žuvusių kovose už šalies nepriklausomybę, kapavietė. Darbus įgyvendino draugija „Laisvės aukuras“, jau ne vienerius metus prižiūrinti už Lietuvos laisvę žuvusiųjų atminimo vietas.

    Kapavietėje palaidoti J. Malinauskas, Ant. Sudaitis, J. Kregždys ir Ant. Armonas. Pasak draugijos, tokie projektai svarbūs ne tik dėl fizinio tvarkymo, bet ir dėl istorinio pasakojimo išsaugojimo vietos bendruomenei.

    Kas konkrečiai buvo padaryta

    Tvarkymo darbai apėmė žolinės augmenijos pašalinimą, augalinio grunto išvežimą ir naujo sluoksnio suformavimą. Į kapavietės vietą atvežtas ir išlygintas sijotas smėlis, atlikti betonavimo darbai.

    Taip pat sumontuotos granitinės trinkelės, sutvarkant kapavietės dangą ir vizualiai suvienodinant teritoriją. Tokie sprendimai paprastai pasirenkami dėl ilgaamžiškumo ir paprastesnės priežiūros skirtingais metų laikais.

    Kaip prisidėjo savivaldybė ir bendruomenė

    Dalį projekto finansavo Zarasų rajono savivaldybė, skirdama lėšų pagal NVO sektoriaus ir bendruomeninių organizacijų finansavimo priemonę. Draugija pažymi, kad savivaldos parama leidžia nuosekliai planuoti darbus ir imtis tvarkyti mažiau matomas, tačiau istoriškai reikšmingas vietas.

    „Laisvės aukuras“ šių karių atminimu rūpinosi ir anksčiau. 2015 metais kartu su Dusetų bendruomene, kunigu Stanislovu Krumpliausku, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Zarasų kuopos kariais ir Lietuvos šaulių sąjungos nariais buvo surengtas žuvusiųjų pagerbimas.

    Tąkart kapavietės erdvėje įrengtas vėliavos stiebas ir iškelta trispalvė, o iniciatyvos tikslas buvo ne vien simbolinis. Tokie minėjimai, kaip pabrėžia organizatoriai, padeda vietos istoriją perduoti jaunajai kartai ir stiprina bendruomeniškumą.

    Draugija „Laisvės aukuras“ su vietos bendruomenėmis ir Zarasų rajono savivaldybe bendradarbiauja jau dvylika metų. Organizacija teigia, kad ilgalaikė partnerystė yra esminė sąlyga, kad atminties vietos būtų prižiūrimos ne vienkartinėmis akcijomis, o nuosekliai.