CP v2

Tag: Zarasų rajono savivaldybė

  • Naktis Zarasų savivaldybėje: jaunimas apie politiką, sprendimus ir tai, kas vyksta už kulisų

    Naktis Zarasų savivaldybėje: jaunimas apie politiką, sprendimus ir tai, kas vyksta už kulisų

    Trečiadienį, gegužės 20 dieną, Zarasų rajono savivaldybėje surengtas renginys Naktis savivaldybėje subūrė jaunus žmones, savivaldos atstovus ir svečius atviram pokalbiui apie jaunimo politiką ir dalyvavimą sprendimų priėmime. Organizatoriai akcentavo, kad renginio tikslas buvo priartinti savivaldą prie jaunimo ir paskatinti aktyviau įsitraukti į vietos bendruomenės gyvenimą.

    Vakaro metu taip pat paminėtas Lietuvos jaunimo politikos 30-metis. Ši sukaktis tapo proga aptarti, kaip per tris dešimtmečius kito jaunimo įsitraukimo formos, kokie mechanizmai veikia savivaldybėse ir kodėl nuoseklus dialogas tarp institucijų ir jaunų žmonių išlieka vienu svarbiausių pasitikėjimo pagrindų.

    Ką jauni žmonės nori girdėti

    Diskusijoje dalyvavo Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Jevgenijus Šuklinas. Pokalbyje aptartos jaunimui aktualios temos, nuo pilietinio aktyvumo iki praktinių kliūčių, su kuriomis susiduriama bandant įsitraukti į sprendimų priėmimą vietos lygmeniu.

    „Jaunimo balsas savivaldoje svarbus ne tik dėl idėjų, bet ir dėl ilgalaikės atsakomybės už savo miestą ir rajoną“, – sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

    Dalyviai taip pat kėlė klausimus apie stereotipus, dėl kurių politika jauniems žmonėms neretai atrodo tolima ar nepatraukli. Diskusijoje akcentuota, kad sprendimų priėmimo procesai yra kasdienis, dažnai nematomas darbas, o didelė dalis rezultatų gimsta ne viešuose pasisakymuose, bet susitikimuose, derinimuose ir ilgose procedūrose.

    Politikos užkulisiai ir savivalda

    Renginyje kalbėta ir apie tai, kaip atrodo politiko darbo rutina bei kokie iššūkiai kyla dirbant su rinkėjų lūkesčiais ir ribotais ištekliais. Akcentuota, kad savivaldybės lygmeniu sprendimai dažniausiai tiesiogiai paliečia kasdienybę, nuo jaunimo užimtumo iki viešųjų paslaugų kokybės.

    Diskusiją moderavo Simona Matusevičiūtė. Prie pokalbio prisijungė Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė ir Savivaldybės tarybos narys Ramūnas Keršys, pasidaliję įžvalgomis apie jaunimo lūkesčius bei realius būdus, kaip juos įtraukti į vietos sprendimus.

    Vakaro dalis su muzika

    Antroje renginio dalyje pasirodė atlikėjas Pijus Opera. Organizatorių teigimu, pasirodymas buvo interaktyvus, įtraukė publiką ir suteikė vakarui lengvesnį toną po diskusijų apie viešąjį gyvenimą ir atsakomybę.

    Renginio organizatoriai dėkojo visiems dalyviams ir prisidėjusiems prie įgyvendinimo. Taip pat padėkota Zarasų rajono savivaldybės kultūros centrui už pagalbą, UAB „Danvita“ už paramą produkcija bei fotografui Domui Gilbrantui už renginio akimirkų įamžinimą.

  • Zarasų rajone paskirstytas 5 000 eurų jaunimo iniciatyvoms: finansavimą gavo visi projektai

    Zarasų rajone paskirstytas 5 000 eurų jaunimo iniciatyvoms: finansavimą gavo visi projektai

    Zarasų rajono savivaldybėje balandžio 29 dieną ir gegužės 6 dieną vyko Jaunimo iniciatyvų skatinimo konkurso paraiškų vertinimas. Savivaldybė skelbia, kad šiemet konkursas sulaukė aktyvių ir kūrybiškų idėjų, o finansavimas skirtas visiems paraiškas pateikusiems projektams.

    Iš viso jaunimo iniciatyvoms Zarasų rajone paskirstyta 5 000 eurų. Lėšos bus naudojamos veikloms, kurios apima aktyvų laisvalaikį, kūrybines iniciatyvas, savanorystę ir bendruomeniškumo stiprinimą.

    Kas gavo finansavimą?

    Antazavės jaunimo klubas „Horizontas“ projektui Antazavės jaunimo žaidynės „Horizontas“ gavo 1 000 eurų. Projekto veiklose numatomi komandiniai žaidimai ir užduotys, orientuotos į bendravimą, komandinį darbą ir aktyvų laisvalaikį.

    Viešoji įstaiga „Žvaigždynai“ projektui ANT RATŲ taip pat skirta 1 000 eurų. Planuojama organizuoti riedlenčių ir paspirtukų varžybas, siekiant suburti aktyvų jaunimą ir skatinti saviraišką bei bendruomeniškumą.

    Zarasų rajono jaunimo visuomeninių organizacijų sąjunga „Apskritas stalas“ projektui Zarasų rajono jaunimo apdovanojimai „VO“ 2026 skirta 1 000 eurų. Tai tradicija tampantis renginys, kuriuo siekiama įvertinti aktyviausius jaunuolius, organizacijas ir iniciatyvas, o jauni žmonės įsitrauks ir į organizavimo darbus.

    Dėmesys kūrybai ir savanorystei

    Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras finansavimą skyrė projektui Jaunimo kūrybos studija, kurį įgyvendins neformali jaunimo grupė Neuždaryk durų. Projekto metu numatoma įsigyti muzikinės įrangos, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos repeticijoms ir pasirodymams su autoriniais kūriniais.

    Viešoji įstaiga „Turmontai“ projektui Tapk veikliu savo bendruomenėje gavo 1 000 eurų. Projekto veiklomis siekiama stiprinti jaunimo savanorystę ir įsitraukimą į vietos gyvenimą Turmante bei Kimbartiškėse, suteikiant daugiau praktinės patirties ir skatinant bendruomenės stiprinimą.

    Ką tai reiškia rajonui?

    Toks sprendimas, kai finansuojami visi pateikti projektai, rodo, kad savivaldybė prioritetą teikia jaunimo įsitraukimui, o ne konkurencijai dėl riboto vietų skaičiaus. Praktikoje tai leidžia greičiau paleisti iniciatyvas ir išlaikyti jaunų žmonių motyvaciją, ypač mažesnėse bendruomenėse.

    Savivaldybė tikisi, kad patvirtintos veiklos praturtins jaunimo kasdienybę ir paskatins dar daugiau jaunuolių teikti idėjas ateityje. Projektai apima tiek renginius, tiek ilgiau trunkančias veiklas, kurios gali turėti tęstinį poveikį bendruomenėms.

    Jaunimo reikalų koordinatorės informacija.

  • Zarasuose pagerbti „Atliekų kultūros egzamino“ lyderiai: jaunimas rodo, kaip keisti kasdienybę

    Zarasuose pagerbti „Atliekų kultūros egzamino“ lyderiai: jaunimas rodo, kaip keisti kasdienybę

    Zarasų rajono savivaldybėje įteikti apdovanojimai geriausiai „Atliekų kultūros egzamine“ pasirodžiusiems dalyviams. Renginyje akcentuota, kad aplinkosauginiai įpročiai prasideda nuo žinių, o jos virsta konkrečiais kasdieniais sprendimais.

    Savivaldybė iniciatyvą palaikė ir šiemet, įsteigdama prizus rajono mokiniams bei suaugusiesiems, kurie pademonstravo tvirčiausias atliekų rūšiavimo ir žiedinės ekonomikos žinias. Tokia praktika, pasak organizatorių, stiprina bendruomenės įsitraukimą ir padeda aplinkosaugą perkelti iš deklaracijų į veiksmą.

    Apdovanojimai savivaldybėje

    Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė laureatams įteikė prizus ir padėkas. Ji pabrėžė, kad salėje susirinkę vaikai ir jaunimas savo smalsumu bei atsakomybe kuria pavyzdį, kuris dažnai veikia stipriau nei raginimai.

    „Rūpestis gamta prasideda nuo supratimo, o tada persikelia į įpročius: kaip rūšiuojame, kiek vartojame ir ką pasirenkame kasdien“, – sakė Nijolė Guobienė.

    „Atliekų kultūros egzaminas“ Lietuvoje kasmet primena, kad rūšiavimas nėra vien techninis veiksmas. Jis tiesiogiai siejasi su mažesniu sąvartynų apkrovimu, didesniu perdirbamų žaliavų kiekiu ir atsakingesniu vartojimu, kai pirmenybė teikiama pakartotiniam naudojimui.

    Kas tapo nugalėtojais

    1–4 klasių grupėje geriausiai pasirodė Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos trečiokė Aušrinė Komkaitė. 5–10 klasių grupėje lyderiais tapo Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos penktokas Dominykas Komka, Antazavės Juozo Gruodžio gimnazijos dešimtokė Julija Krastinaitė ir Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos dešimtokas Vytautas Gurskij.

    Vyresniųjų ir suaugusiųjų kategorijoje išskirti Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos vienuoliktokas Augustinas Pupelis bei suaugusiųjų grupės nugalėtoja Kristina Špūraitė-Pepelienė. Renginyje priminta, kad tvarumo srityje svarbi ne tik individuali, bet ir bendruomeninė pažanga.

    Komandinio įsitraukimo simboliu tapo geriausiai pasirodžiusi klasė: Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos 4C. Pasak renginio organizatorių, klasės ir mokyklos bendruomenės įtrauktis yra vienas veiksmingiausių būdų, padedančių tvarius įpročius paversti norma.

    Savivaldybė sveikino visus dalyvius ir nugalėtojus, ragindama pasiekimą laikyti ne finišu, o startu. Akcentuota, kad net maži kasdieniai pasirinkimai, kai juos daro daug žmonių, ilgainiui virsta reikšmingu pokyčiu.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.

  • Zarasų savivaldybės vizitas Budapešte: ko iš „Interreg Europe“ GRANDIS parsivežė rajono komanda

    Zarasų savivaldybės vizitas Budapešte: ko iš „Interreg Europe“ GRANDIS parsivežė rajono komanda

    Zarasų rajono savivaldybės delegacija gegužės 14 dieną ir gegužės 15 dieną lankėsi Budapešte, kur vyko „Interreg Europe“ programos projekto GRANDIS darbuotojų mainų vizitas. Kelionės ašis – moterų valdomo smulkiojo ir vidutinio verslo stiprinimas, socialinės inovacijos bei žaliųjų ir skaitmeninių sprendimų diegimas regionuose.

    GRANDIS projektas orientuotas į viešosios politikos ir praktinių priemonių tobulinimą: nuo mentorystės modelių iki bendruomenių įtraukties ir paramos mechanizmų, kurie padeda moterims lengviau pradėti ar plėsti verslą. Toks formatas ypač svarbus regionams, kuriuose verslo ekosistema dažnai priklauso nuo kelių aktyvių organizacijų ir riboto finansavimo.

    Ko vyko mokytis į Vengriją?

    Vizitą koordinavo pagrindinis projekto partneris – Pietų Uždanubės regioninė inovacijų agentūra. Zarasų atstovai Vengriją pasirinko dėl partnerių pristatytų pavyzdžių, kaip kultūrinės iniciatyvos, mentorystė ir bendruomeniškumas gali tapti praktiniu įrankiu verslumui auginti.

    Delegacija siekė ne tik išklausyti pristatymus, bet ir išsiaiškinti, kaip konkrečios priemonės veikia kasdienybėje: kas finansuoja programas, kaip pritraukiami dalyviai, kokie rodikliai padeda įvertinti poveikį ir su kokiais barjerais susiduriama įgyvendinant idėjas vietos lygmeniu.

    Susitikimai su kultūros ir verslumo organizacijomis

    Pirmąją dieną Zarasų delegacija lankėsi Vengrijos liaudies menininkų asociacijoje, kur pristatytas kasmet organizuojamas Liaudies meno festivalis. Aptarta, kaip savanorystė, tradicinių amatų sklaida ir partnerystės su vietos bendruomenėmis gali sukurti ir socialinę, ir ekonominę grąžą.

    Taip pat aplankyti Vengrijos kultūros paveldo rūmai, kur pristatyti kultūros paveldo komunikacijos ir edukacinių veiklų organizavimo principai. Tokios institucijos dažnai veikia kaip platforma vietos kūrėjams ir smulkiajam verslui, ypač kai kuriami renginiai, mokymai ir turistiniai maršrutai.

    Antrąją dieną programa tęsėsi Vengrijos verslių moterų asociacijoje, kur pristatyta „TalentA Hungary“ iniciatyva, apjungianti mokymus ir mažąsias dotacijas. Dėmesys čia skiriamas praktiniams sprendimams, padedantiems diegti žaliąsias ir skaitmenines inovacijas, ypač žemės ūkio srityje.

    Delegacija susipažino ir su mentorystės iniciatyva „Poppy Pod“, kurią įgyvendina įmonė „Panyi Zsuzsi“. Programos esmė – kryptingai padėti amatininkėms ir kūrėjoms susidėlioti verslo pradžios žingsnius, nuo produkto pateikimo iki pardavimų kanalų ir komunikacijos.

    Ką tai gali reikšti Zarasų rajonui?

    Vizito metu daugiausia dėmesio skirta tam, kaip moterų inicijuotos veiklos gali būti stiprinamos ne pavienėmis akcijomis, o nuoseklia sistema: mentorystės tinklu, mokymais, vietos renginiais ir aiškiomis sąlygomis mažoms paramos priemonėms. Tokie modeliai regionuose dažnai veikia efektyviausiai, kai sujungiami savivaldybės, nevyriausybinių organizacijų ir verslo partnerių resursai.

    Į Budapeštą vyko GRANDIS projekto koordinatorės Raimonda Kuolė ir Simona Matusevičiūtė, Zarasų rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Paula Džahija bei laikinai Zarasų verslo ir turizmo informacijos centro direktorės pareigas einanti Natalija Sapožnikova. Pasak delegacijos, tarptautiniai mainai padeda greičiau atsirinkti veikiančius sprendimus ir susikurti ryšius, reikalingus tęstiniams projektams.

    GRANDIS įgyvendinamas pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo programą „Interreg Europe“ ir finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Tokie projektai paprastai siekia, kad gerosios praktikos būtų pritaikytos ne tik vieno vizito metu, bet ir vėliau, atnaujinant regiono priemones, paslaugas bei partnerystes.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.

  • Kurortų asociacijos suvažiavimas Raudondvaryje: Zarasai įvardijo svarbiausius plėtros poreikius

    Kurortų asociacijos suvažiavimas Raudondvaryje: Zarasai įvardijo svarbiausius plėtros poreikius

    Gegužės 19 dieną Kauno rajone, Raudondvario pilyje, surengtas XXII visuotinis Lietuvos kurortų asociacijos narių suvažiavimas. Jame Zarasų rajono savivaldybei atstovavo merė Nijolė Guobienė, merės patarėja Simona Burokaitė ir Architektūros bei teritorijų planavimo skyriaus vedėjas, savivaldybės vyriausiasis architektas Evaldas Ulianskas.

    Suvažiavime pristatyta asociacijos 2025 metų veiklos ataskaita, patvirtinti finansiniai dokumentai ir aptarta 2026 metų finansinė sąmata. Taip pat diskutuota apie svarbiausius kurortų ir kurortinių teritorijų klausimus, kurie vis dažniau siejami ne vien su turizmu, bet ir su regionų gyvybingumu bei paslaugų kokybe.

    Augantys lūkesčiai ir ribotas finansavimas

    Diskusijose akcentuota, kad kurortai ir kurortinės teritorijos susiduria su sparčiai augančiais gyventojų, lankytojų ir investuotojų lūkesčiais. Iš šių vietovių tikimasi tvarkingos infrastruktūros, patrauklios viešosios aplinkos ir kokybiškų sveikatinimo, turizmo bei rekreacijos paslaugų.

    Kartu pabrėžta, kad realias plėtros galimybes neretai riboja nepakankamas finansavimas ir nenuoseklūs sprendimai nacionaliniu lygmeniu. Suvažiavimo dalyviai kalbėjo apie poreikį stiprinti bendradarbiavimą su valstybės institucijomis ir Seimo nariais, kad kurortinių teritorijų poreikiai būtų aiškiau matomi formuojant prioritetus.

    Kurortai kaip nacionalinis klausimas

    Suvažiavimo metu išskirta, kad kurortai ir kurortinės teritorijos prisideda prie šalies įvaizdžio, vietos ekonomikos ir turizmo srautų augimo, todėl jų plėtra tampa nacionalinio masto tema. Pasak dalyvių, ilgalaikiams rezultatams būtinas strateginis valstybės požiūris, o ne vien savivaldybių pastangos.

    Praktikoje tai reiškia ne tik viešųjų erdvių tvarkymą, bet ir susisiekimo, vandentvarkos, energetinio efektyvumo, aplinkosaugos sprendimus bei sezoninių srautų valdymą. Tokie klausimai tiesiogiai lemia, ar kurortinė teritorija gali priimti daugiau lankytojų neblogindama vietos gyventojų gyvenimo kokybės.

    2026 metų planas: įvaizdis, partnerystės, bendros iniciatyvos

    Lietuvos kurortų asociacijos 2026 metų veiklos plane numatytos kryptys apima narių interesų atstovavimą ir dalyvavimą viešojoje politikoje, kurortų ir kurortinių teritorijų įvaizdžio stiprinimą bei rinkodaros priemonių plėtrą. Taip pat planuojamas aktyvesnis bendradarbiavimas sveikatinimo turizmo, balneologijos ir gamtinių gydomųjų išteklių srityse.

    Numatoma organizuoti pažintinius vizitus, konferencijas, tyrimus ir kitas bendras iniciatyvas, kurios padėtų derinti praktikas tarp skirtingų savivaldybių. Tokios partnerystės ypač svarbios mažesnėms kurortinėms teritorijoms, siekiančioms pritraukti investicijų ir išlaikyti paslaugų kokybės kartelę.

    Lietuvos kurortų asociacija veikia nuo 2007 metais ir vienija Birštoną, Druskininkus, Neringą ir Palangą, taip pat Anykščių, Ignalinos, Trakų, Zarasų ir Kauno rajono kurortines teritorijas. Asociacijos tikslas yra spręsti bendras problemas, atstovauti narių interesams valstybės institucijose bei tarptautinėse organizacijose ir skatinti sveikatinimo paslaugų bei natūralių gamtinių išteklių vystymą.

    Informacija parengta pagal Zarasų rajono savivaldybės administracijos pateiktus duomenis.

  • Zarasų savivaldybėje apsilankė P. Širvio progimnazijos šeštokai: kokias profesijas atrado?

    Zarasų savivaldybėje apsilankė P. Širvio progimnazijos šeštokai: kokias profesijas atrado?

    Gegužės 20 dieną Zarasų rajono savivaldybėje apsilankė Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos 6a klasės mokiniai. Vizito metu jie susipažino su savivaldybės darbu, kasdieniais procesais ir žmonėmis, kurie užtikrina, kad rajone veiktų viešosios paslaugos.

    Mokiniai domėjosi, kokių profesijų atstovai dirba savivaldybėje ir kokių gebėjimų reikia viešajame sektoriuje. Jiems pristatyta, kad administracijoje dirba administravimo, dokumentų valdymo, viešųjų ryšių, finansų, teisės, architektūros, švietimo, socialinės paramos ir infrastruktūros specialistai.

    Su šeštokais susitiko merė Nijolė Guobienė. Ji papasakojo apie mero darbą, atsakomybes ir sprendimus, kurie daro įtaką kasdieniam gyventojų gyvenimui, taip pat pabrėžė ryšio su bendruomene svarbą.

    Susitikimo metu mokiniai uždavė klausimų apie tai, kas savivaldybėje atsakingas už tvarką, kaip planuojami darbai ir kokios savybės svarbios vadovaujant. Vaikams rūpėjo ir praktiniai dalykai, pavyzdžiui, kokių darbuotojų savivaldybei dažniausiai reikia bei kaip atrodo karjeros kelias tokiose pareigose.

    Tokios išvykos laikomos reikšminga ugdymo karjerai dalimi, nes leidžia mokiniams pamatyti realią darbo aplinką ir geriau suprasti skirtingų profesijų turinį. Praktinis pažinimas padeda ne tik tiksliau įsivertinti savo pomėgius, bet ir susieti mokykloje įgyjamas žinias su konkrečiomis veiklomis.

    Profesinio orientavimo veiklos mokyklose vis dažniau grindžiamos partnerystėmis su įstaigomis ir darbdaviais, o karjeros ugdymas integruojamas į kasdienį ugdymo procesą. Tokiuose susitikimuose moksleiviai gauna progą išgirsti apie skirtingas pareigybes, jų atsakomybes ir reikalingas kompetencijas, kurios svarbios tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.

    Vizitas siejamas ir su profesinio orientavimo iniciatyvomis, kuriomis siekiama užtikrinti nuoseklias karjeros paslaugas mokiniams. Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijoje taip pat vykdomos profesinio veiklinimo veiklos, skatinančios mokinius aktyviai pažinti profesijų pasaulį ir drąsiau planuoti savo ateities pasirinkimus.

    Savivaldybė padėkojo mokiniams ir juos lydėjusioms mokytojoms už smalsumą, aktyvumą ir įsitraukimą. Pasak organizatorių, tokie susitikimai prisideda prie geresnio savivaldos supratimo ir stiprina mokinių pilietiškumą.

  • Zarasai patvirtino 2026 metų suaugusiųjų mokymosi programas: 5 projektams skirta 5 000 eurų

    Zarasai patvirtino 2026 metų suaugusiųjų mokymosi programas: 5 projektams skirta 5 000 eurų

    Ką patvirtino savivaldybė

    Zarasų rajono savivaldybės administracija patvirtino 2026 metais finansuojamų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų sąrašą. Sprendimas priimtas po kovo mėnesį skelbto programų atrankos konkurso, kuriame dalyvavo penki paraiškų teikėjai.

    Savivaldybė nurodo, kad tris paraiškas pateikė rajono biudžetinės įstaigos, dar dvi – kiti švietimo teikėjai. Visas paraiškas vertino administracijos direktoriaus sudaryta komisija, kuri konstatavo, kad jos atitinka reikalavimus.

    Finansavimas ir programų apimtis

    Patvirtintoms veikloms numatytas 5 000 eurų finansavimas iš Savivaldybės biudžeto lėšų. Programos daugiausia vyks 2026 metų birželio–gruodžio mėnesiais, viena jų planuojama iki rugpjūčio.

    Numatytos veiklos apima tiek bendrųjų kompetencijų stiprinimą, tiek kalbų mokymąsi, tiek sveikatingumo užsiėmimus bei tradicinių amatų puoselėjimą. Savivaldybė pabrėžia, kad dalis programų orientuota į vyresnio amžiaus gyventojus ir bendruomenės įtrauktį.

    Kokios programos atrinktos 2026 metams

    Didžiausios apimties programa numatyta Zarasų trečiojo amžiaus universitete – 86 valandų mokymosi ciklas, skirtas vyresnio amžiaus žmonių saviraiškai, psichologiniam atsparumui, sveikatos stiprinimui ir mokymuisi visą gyvenimą. Joje planuojami ir išvažiuojamieji edukaciniai užsiėmimai, taip pat bendri mokymai su Latvijos Preili ir Daugpilio vyresnio amžiaus žmonių mokymosi organizacijomis.

    Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka įgyvendins 40 valandų anglų kalbos kursus, orientuotus į Pre–Intermediate (A2) lygį. Programoje numatyta praktika kasdienėmis temomis, gramatikos struktūrų įtvirtinimas ir skaitymo bei supratimo įgūdžių stiprinimas.

    Zarasų švietimo pagalbos tarnyba vykdys 24 valandų programą Kalbu lietuviškai, skirtą kitakalbiams gyventojams, siekiant suteikti bazinius lietuvių kalbos įgūdžius A1–A2 lygiu. Programoje numatytas gramatikos pagrindų mokymas, dažniausiai vartojamos frazės ir praktiniai kalbėjimo, klausymo, skaitymo bei rašymo pratimai.

    Zarasų krašto muziejus organizuos 24 valandų programą Geldų drožyba: gyvasis paveldas, kurioje dalyviai susipažins su medžio drožybos tradicijomis, įrankiais, medžiagomis ir ornamentika. Baigus užsiėmimus planuojama, kad dalyviai gebės praktiškai išdrožti tradicinę geldą ir ją dekoruoti regionui būdingais motyvais.

    Taip pat patvirtinta laisvosios mokytojos Ingridos Mulvinienės 24 valandų programa Vyresniojo amžiaus asmenų fizinio aktyvumo ugdymas Zarasuose. Jos metu numatytos paskaitos apie fizinį aktyvumą ir mankštas, kurias dalyviai galės tęsti savarankiškai, bei praktiniai užsiėmimai, skirti sveikos gyvensenos įpročiams stiprinti.

    Savivaldybės pateikiama informacija rodo, kad 2026 metų programų kryptys derina praktinius įgūdžius, socialinę įtrauktį ir sveikatingumą. Tokia sudėtis atitinka bendrą tendenciją savivaldybėse telkti finansavimą į lengvai pritaikomas, bendruomenę įtraukiančias veiklas, kurios padeda gyventojams mokytis visą gyvenimą ir išlikti aktyviems.

  • Fasadų atnaujinimo kompensacija Zarasuose: prašymai priimami iki gegužės 31 dienos

    Fasadų atnaujinimo kompensacija Zarasuose: prašymai priimami iki gegužės 31 dienos

    Zarasų rajono savivaldybė primena, kad gyventojai dar gali teikti prašymus dėl medinių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų fasadų atnaujinimo išlaidų kompensavimo. Parama skirta Zarasų mieste esantiems pastatams, kurių fasadams reikalingas atnaujinimas.

    Prašymai priimami kasmet nuo balandžio 1 dienos iki gegužės 31 dienos, todėl planuojantys darbus raginami neatidėlioti. Savivaldybė pabrėžia, kad laiku pateiktas prašymas yra būtinas, jei norima rezervuoti lėšas ir vėliau pretenduoti į faktinių išlaidų kompensavimą.

    Kam taikoma parama ir kokia suma?

    Kompensuojamos medinių fasadų atnaujinimui reikalingos medžiagos, tokios kaip dažai, gruntas ir skiedikliai. Didžiausia kompensacijos suma vienam pareiškėjui gali siekti iki 1 000 eurų.

    Prašymai priimami dėl pastatų, esančių konkrečiose Zarasų miesto gatvėse: D. Bukonto, Kauno, Šiaulių, Turmanto ir Vytauto. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad kompensavimo galimybė siejama su patvirtinta programa ir nustatyta teritorija.

    Kokius dokumentus reikia pateikti?

    Kartu su prašymu reikia pateikti dokumentus, kurie leidžia įvertinti planuojamus darbus ir pareiškėjo teisę gauti kompensaciją. Tarp privalomų priedų nurodomas kitų savininkų sutikimas, jei turtas priklauso keliems asmenims, taip pat preliminarus dažomo fasado plotas ir esamos būklės nuotraukos.

    Taip pat reikalingi dokumentai, pagrindžiantys priklausymą prioritetinėms grupėms, jei tokios taikomos, raštiškas suderinimas su Savivaldybės vyriausiuoju architektu ir asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai. Savivaldybė ragina iš anksto pasirūpinti suderinimais, kad paraiškos teikimas neužstrigtų dėl formalumų.

    Kur kreiptis ir kaip pateikti prašymą?

    Prašymai priimami Zarasų rajono savivaldybės administracijoje adresu Sėlių a. 22, Zarasai, taip pat juos galima pateikti elektroniniu paštu. Kilus klausimams dėl tvarkos ar dokumentų, gyventojai kviečiami kreiptis į savivaldybės atsakingą specialistą nurodytais kontaktais.

    Savivaldybė primena, kad prašymo pateikimas yra pirmasis etapas: tik pateikus prašymą ir rezervavus lėšas, vėliau galima teikti paraišką patirtoms ir tinkamoms kompensuoti išlaidoms apmokėti. Dėl to gyventojams rekomenduojama planuoti darbus taip, kad jie atitiktų programos reikalavimus.

  • Zarasų rajone baigtas dalyvaujamojo biudžeto balsavimas: paaiškėjo du projektai, gausiantys finansavimą

    Zarasų rajone baigtas dalyvaujamojo biudžeto balsavimas: paaiškėjo du projektai, gausiantys finansavimą

    Kas nuspręsta Zarasų rajone?

    Zarasų rajono savivaldybėje baigėsi gyventojų balsavimas dėl dalyvaujamojo biudžeto projektų. Savivaldybė pranešė, kad balsavimas vyko 2026 metų balandžio 30 dieną–gegužės 14 dieną, o rezultatai jau patvirtinti.

    Gyventojai galėjo balsuoti elektroniniu būdu per savivaldybės sistemą arba užpildydami popierines balsavimo korteles seniūnijose. Savivaldybė nurodo, kad jei žmogus balsavo abiem būdais, buvo įskaitytas elektroninis balsas.

    Daugiausia palaikymo sulaukusios idėjos

    Iš viso viešam balsavimui buvo pateiktos devynios idėjos, o pagal taisykles finansavimą gauna du daugiausiai balsų surinkę projektai. Šiemet aiškūs lyderiai išsiskyrė gana ryškiai.

    Daugiausia balsų surinko lauko scenos įrengimo Smalvų kaime idėja, o antroje vietoje liko laisvalaikio ir poilsio zonos šeimoms projektas. Abu jie bus įgyvendinami savivaldybės biudžeto lėšomis.

    „Dėkojame visiems gyventojams, kurie dalyvavo balsavime, ir kviečiame įsitraukti į dalyvaujamojo biudžeto procesus ateityje“, – nurodė Zarasų rajono savivaldybės administracija.

    Kiek kainuos ir kur bus įgyvendinama?

    Lauko scenos projektas Smalvų kaime surinko 355 balsus, o jo vertė numatyta 8 750 eurų. Savivaldybė skelbia, kad scena planuojama prie Smalvų kultūros namų, kad erdvę būtų galima pritaikyti kultūros, socialiniams ir edukaciniams renginiams įvairiais metų laikais.

    Antrą vietą užėmusi laisvalaikio ir poilsio zona šeimoms surinko 232 balsus, o planuojama vertė siekia 10 000 eurų. Projektas numatytas Padustėlio kaime, kur ketinama sutvarkyti apleistą teritoriją ir įrengti viešą erdvę su vaikų žaidimų zona, suoliukais, šiukšliadėžėmis bei apželdinimu.

    Kitos idėjos taip pat sulaukė aktyvaus palaikymo, tačiau finansavimą šįkart užtikrino tik pirmos dvi vietos. Savivaldybė primena, kad balsuoti galėjo Zarasų rajone deklaruoti gyventojai nuo 18 metų.

  • Zarasuose padėkota ilgamečiam Salako seniūnui Reniui Kisieliui: atsisveikinimas savivaldybėje

    Zarasuose padėkota ilgamečiam Salako seniūnui Reniui Kisieliui: atsisveikinimas savivaldybėje

    Zarasų rajono savivaldybėje pirmadienį, gegužės 18 dieną, surengtas padėkos ir atsisveikinimo susitikimas su ilgamečiu Salako seniūnijos seniūnu Reniumi Kisieliumi. Į savivaldybę susirinko vadovai, kolegos ir bendruomenės atstovai, su kuriais seniūnas dirbo ne vienerius metus.

    Renginyje dalyvavo Zarasų rajono merė Nijolė Guobienė, savivaldybės administracijos direktorius Aurelijus Banys, taip pat Dusetų seniūnijos seniūnas Darius Steponavičius. Susitikime buvo prisiminti svarbiausi bendri darbai ir sprendimai, kurie per laiką formavo vietos savivaldos kasdienybę.

    Seniūno darbas, matomas kasdien

    Kalbėjusieji pabrėžė, kad seniūno pareigos dažnai lieka už oficialių renginių ribų, tačiau gyventojams yra vienos svarbiausių. Tai darbas, apimantis ir kasdienius ūkinius klausimus, ir pagalbą žmonėms, ir tarpininkavimą tarp bendruomenės bei savivaldybės institucijų.

    Susitikime akcentuota R. Kisieliaus sukaupta patirtis, nuoseklus požiūris į pareigas bei ryšys su Salako krašto gyventojais. Dėkota už kantrybę, bendradarbiavimą ir sprendimų paiešką situacijose, kai pagalbos reikia čia ir dabar.

    Priminti ir savivaldos pokyčiai

    Renginyje dalyvavo ir buvusių Antalieptės bei Suvieko seniūnijų seniūnai, priminę apie savivaldos pokyčius ir administracines pertvarkas, kurias per daugelį metų teko išgyventi kartu. Jų buvimas šalia pabrėžė ilgalaikę seniūnų bendrystę ir tarpusavio palaikymą, sprendžiant bendruomenėms svarbius klausimus.

    Atsisveikindamas R. Kisielius pasidalijo mintimis apie nueitą kelią, žmones, su kuriais teko dirbti, ir patirtis, sukauptas per ilgametį darbą. Susitikimas buvo pagarbus ir šiltas, o savivaldybės administracija R. Kisieliui palinkėjo sveikatos, stiprybės ir prasmingo naujo gyvenimo etapo.