CP v2

Tag: Zarasų rajono savivaldybė

  • Magučių kaimo vairuotojams – svarbi žinia: Šilo gatvę remontuos „Nomera“, laukia ribojimai

    Magučių kaimo vairuotojams – svarbi žinia: Šilo gatvę remontuos „Nomera“, laukia ribojimai

    Nuo 2026 metų rugsėjo 19 dienos Magučių kaime prasidės Šilo gatvės paprastojo remonto darbai, kuriuos vykdys UAB „Nomera“. Apie planuojamus darbus informuoja Zarasų rajono savivaldybės administracija.

    Remontuojama bus apie 300 metrų ilgio atkarpa nuo sankryžos su valstybinės reikšmės keliu Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai iki posūkio šiaurinėje Magučių kaimo dalyje. Tai viena svarbiausių vietinių jungčių, todėl darbų laikotarpiu tikėtini kasdienio susisiekimo pokyčiai.

    Numatyta atnaujinti viršutinį kelio dangos sluoksnį ir sutvarkyti kelkraščius. Tokie darbai paprastai atliekami siekiant atkurti dangos lygumą, sumažinti susidėvėjimo požymius ir pagerinti eismo saugą, ypač intensyviau naudojamose įvažiavimo atkarpose.

    Savivaldybė nurodo, kad darbai turėtų būti užbaigti iki 2026 metų spalio pabaigos. Terminas gali priklausyti ir nuo oro sąlygų, nes dalis kelio dangos darbų reikalauja tinkamos temperatūros bei kritulių nebuvimo.

    Gyventojams ir eismo dalyviams primenama, kad remonto metu galimi laikini eismo bei privažiavimo nepatogumai. Vairuotojų prašoma būti atidiems, stebėti laikinus kelio ženklus ir planuoti keliones iš anksto, ypač piko metu.

  • Smalvų bendruomenė gavo paramą: naujos palapinės ir Liepos 6-osios šventė su „Dvargantis“

    Smalvų bendruomenė gavo paramą: naujos palapinės ir Liepos 6-osios šventė su „Dvargantis“

    Smalvų kaimo bendruomenė Zarasų rajone įgyvendino projektą, kuriuo siekiama sustiprinti vietos renginių organizavimą ir pritraukti daugiau dalyvių. Bendruomenė skelbia, kad pagrindinis tikslas buvo sudaryti patogesnes sąlygas veikloms lauke ir aktyviau įsitraukti į rajono renginius.

    Pasak organizatorių, pastaraisiais metais vis daugiau susitikimų, edukacijų ir švenčių vyksta po atviru dangumi, todėl išaugo poreikis turėti patikimą inventorių. Tokios priemonės leidžia renginius vykdyti sklandžiau, o prastesni orai nebetampa kliūtimi bendruomenės susibūrimams.

    Įsigijo priemones renginiams lauke

    Įgyvendinant projektą buvo įsigytos dvi palapinės, 10 sulankstomų suolų ir penki stalai. Šis inventorius bus naudojamas ne tik Smalvų renginiuose, bet ir vykstant į kitų vietovių šventes bei iniciatyvas, kur bendruomenė atstovauja savo kraštui.

    Tokios investicijos į bendruomenių infrastruktūrą dažnai laikomos viena efektyviausių priemonių stiprinti socialinius ryšius regionuose. Praktinis inventorius padeda įtraukti įvairaus amžiaus gyventojus, sudaro sąlygas organizuoti daugiau veiklų ir lengviau bendradarbiauti su kaimyninėmis bendruomenėmis.

    Liepos 6-osios renginys su kaimynais

    Viena projekto veiklų buvo Liepos 6-osios renginys, organizuotas kartu su Samanių kaimo bendruomenės „Dvargantis“ atstovais. Šventėje vyko įvairios veiklos, edukacijos, viktorinos ir bendras skirtingų bendruomenių narių susibūrimas.

    Bendruomenė pabrėžia, kad tokie susitikimai kuria ilgalaikę naudą: gyventojai dalijasi patirtimi, lengviau planuoja bendras iniciatyvas ir stiprina tarpusavio pasitikėjimą. Tikimasi, kad įsigytos priemonės tarnaus ne vienerius metus ir leis dar aktyviau telkti žmones bendroms veikloms.

    Projektą rėmė Zarasų rajono savivaldybė.

  • Zarasų savivaldybėje bręsta svarbūs sprendimai: šaukiami komitetai ir tarybos posėdis

    Zarasų savivaldybėje bręsta svarbūs sprendimai: šaukiami komitetai ir tarybos posėdis

    Zarasų rajono savivaldybė paskelbė artimiausių Savivaldybės tarybos komitetų posėdžių grafiką. Visi posėdžiai vyks Savivaldybės Didžiojoje salėje (Sėlių a. 22, antrame aukšte), o darbotvarkėse paprastai svarstomi socialiniai, finansiniai, savivaldos ir ūkio klausimai.

    Socialinio komiteto posėdis numatytas rugsėjo 21 dieną 8.00 valandą. Po jo tą pačią dieną vyks Finansų komiteto posėdis, kurio pradžia planuojama 10.00 valandą.

    Rugsėjo 21 dieną 13.00 valandą šaukiamas Savivaldos komiteto posėdis. Vėliau, 15.00 valandą, vyks Ūkio komiteto posėdis, kuriame įprastai aptariami infrastruktūros, turto ir viešųjų paslaugų klausimai.

    Taip pat pranešta, kad Zarasų rajono savivaldybės tarybos 45-asis posėdis vyks rugsėjo 24 dieną 9 valandą toje pačioje Savivaldybės Didžiojoje salėje. Savivaldybė gyventojams primena, kad tarybos posėdžiuose priimami sprendimai tiesiogiai veikia rajono biudžetą, paslaugas ir savivaldybės institucijų darbo kryptis.

    Informaciją apie posėdžių laiką ir vietą paskelbė Zarasų rajono savivaldybės administracija. Gyventojams, norintiems sekti klausimų svarstymą ar iš anksto susipažinti su sprendimų projektais, aktualiausia tikrinti savivaldybės skelbiamus darbotvarkių ir dokumentų atnaujinimus.

  • Zarasų taryba renkasi į 45-ąjį posėdį: keisis biudžetas, strateginis planas ir parama

    Zarasų taryba renkasi į 45-ąjį posėdį: keisis biudžetas, strateginis planas ir parama

    Zarasų rajono savivaldybėje šaukiamas 45-asis tarybos posėdis, kuris vyks 2026 metų rugsėjo 24 dieną, ketvirtadienį, 9 valandą Savivaldybės Didžiojoje salėje. Posėdis šaukiamas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu ir tarybos veiklos reglamentu.

    Darbotvarkėje numatyti klausimai, kurie tiesiogiai susiję su savivaldybės finansais ir artimiausių metų planavimu. Tarybai bus teikiami sprendimų projektai dėl 2026–2028 metų strateginio veiklos plano ir 2026–2028 metų biudžeto pakeitimų.

    Strateginio veiklos plano ir biudžeto korekcijos savivaldybėse paprastai reiškia tikslinamą projektų finansavimą, perskirstomas lėšas pagal aktualius poreikius ir atnaujinamus rodiklius. Tokie pakeitimai svarbūs, nes nuo jų priklauso investicijų tempas, paslaugų apimtis ir įsipareigojimų vykdymas metų eigoje.

    Posėdyje taip pat numatyta svarstyti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo pakeitimus. Praktikoje tai gali paveikti paraiškų nagrinėjimo procesą, reikalaujamus dokumentus, vertinimo kriterijus ar savivaldybės taikomų priemokų ir kompensacijų administravimą.

    Kitas blokas darbotvarkėje skirtas švietimo srities klausimams. Taryba planuoja svarstyti sprendimus dėl užmokesčio dydžio už savivaldybės mokyklose teikiamą neformalųjį švietimą pakeitimų, taip pat dėl mokinių skaičiaus klasėse ir klasių bei grupių skaičiaus nustatymo 2026–2027 mokslo metams.

    Numatomi ir sprendimai, susiję su Zarasų Fausto Latėno meno mokykla bei Zarasų sporto centru, kur būtų tikslinami neformaliojo švietimo programų klasių ar grupių skaičiai ir jų dydžiai. Tokie sprendimai dažniausiai siejami su faktiniu mokinių srautų pasiskirstymu, pedagoginių etatų planavimu ir infrastruktūros apkrovimu.

    Darbotvarkėje įtrauktas ir klausimas dėl įgaliojimų suteikimo Savivaldybės administracijai vykdyti valstybinę kelių transporto priežiūrą. Šis sprendimas svarbus savivaldybės funkcijų vykdymui, nes susijęs su kontrole ir administracinių procedūrų organizavimu vietos lygmeniu.

    Taryba taip pat svarstys sprendimą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto perdavimo viešajai įstaigai Sveikatos centrui. Toks turto valdymo sprendimas dažniausiai priimamas siekiant aiškesnės atsakomybės už eksploataciją, priežiūrą ir investicijų planavimą įstaigoje, kuri realiai naudojasi turtu.

    Atskiras darbotvarkės punktas skirtas civilinės saugos būklei ir ekstremaliųjų situacijų valdymui Zarasų rajone. Ši informacija bus pateikta tarybos nario oficialiu paklausimu, o atsakymą pristatys Savivaldybės administracijos vadovas.

    Kaip numatyta, potvarkis dėl posėdžio sušaukimo turi būti paskelbtas savivaldybės interneto svetainėje. Dokumente taip pat nurodoma skundų pateikimo tvarka ir institucijos, į kurias galima kreiptis ginčijant priimtus administracinius sprendimus.

  • Smalvuose masažų projektas pritraukė 3 kartus daugiau žmonių: ką tai sako apie stresą regione

    Smalvuose masažų projektas pritraukė 3 kartus daugiau žmonių: ką tai sako apie stresą regione

    Smalvų bendruomenė šiais metais įgyvendino Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektą „Balansas: kūno ir psichikos stiprinimas per masažą“. Jo tikslas buvo paprastas, bet aktualus: sudaryti sąlygas vietos gyventojams lengviau pasirūpinti fizine ir emocine savijauta neišvykstant iš savo gyvenamosios vietos.

    Projekto metu bendruomenės nariai galėjo pasinaudoti termomasažine lova, kuri padeda atpalaiduoti raumenis ir mažinti įtampą. Praktikoje tai virto ne tik poilsio procedūra, bet ir konkrečiu paskatinimu skirti laiko reguliariam savijautos gerinimui.

    Per du projekto įgyvendinimo mėnesius paslaugomis pasinaudojo 150 žmonių, nors planuota buvo 50 dalyvių. Toks rezultatas rodo, kad net ir nedidelėse vietovėse, kur paslaugų pasirinkimas įprastai mažesnis, sveikatinimo iniciatyvos gali sulaukti itin didelio poreikio.

    Bendruomenė pabrėžia, kad gyventojams svarbi buvo galimybė gauti paslaugą vietoje, nepatiriant papildomų kelionės išlaidų ir laiko sąnaudų. Dalyviai išskyrė, kad procedūros padėjo sumažinti įtampą, geriau pailsėti ir bent trumpam atsitraukti nuo kasdienio tempo.

    Šis pavyzdys atliepia ir platesnes visuomenės sveikatos tendencijas: augant kalbėjimui apie psichikos sveikatą, vis dažniau ieškoma prieinamų, kasdienybėje pritaikomų būdų įtampai mažinti. Savivaldybių remiami bendruomeniniai projektai neretai tampa vienu iš greičiausių kelių pasiekti žmones, kuriems sveikatinimo paslaugos kitu atveju būtų sunkiau prieinamos.

    Smalvų bendruomenė dėkoja Zarasų rajono savivaldybei už finansinę paramą ir galimybę įgyvendinti iniciatyvą. Organizatorių teigimu, didelis dalyvių skaičius tapo aiškiu signalu, kad panašios priemonės ateityje galėtų būti tęsiamos ir plečiamos.

  • Po audros Zarasų rajone tamsa nesitraukia: ESO atskleidė, kur brigados dirba šiandien

    Po audros Zarasų rajone tamsa nesitraukia: ESO atskleidė, kur brigados dirba šiandien

    Po rugpjūčio 22 dienos audros dalyje Utenos regiono gyventojų elektros tiekimas vis dar nėra atkurtas. ESO skelbia, kad daugiausia darbo šiuo metu tenka Zarasų rajonui, kur fiksuojami pavieniai, bet gausūs smulkesni tinklo gedimai.

    ESO duomenimis, Zarasų rajono savivaldybėje registruoti 75 elektros tiekimo sutrikimai, o be elektros dar yra apie 200 klientų. Gedimus rajone šalina 16 brigadų, kurios dirba keliuose seniūnijų ir kaimų ruožuose.

    Didžioji dalis gedimų susiję su 0,4 kV žemos įtampos tinklu, todėl dažnai be elektros lieka po vieną–keturis klientus. ESO pažymi, kad tikrasis gedimo mastas neretai paaiškėja tik brigadai atvykus į vietą, o kai kur tenka įrengti naujas atramas ir atstatyti linijų atkarpas.

    Darbus apsunkina įmirkęs gruntas ir sudėtingas privažiavimas prie pažeistų vietų, todėl dalis remonto užtrunka ilgiau nei įprastai. Tokiose situacijose komandos pirmiausia siekia atkurti tiekimą didesnėms vartotojų grupėms, o vėliau pereina prie pavienių atšakų.

    Zarasų rajone ESO tinkle buvo pastatyti arba klientams suteikti 53 generatoriai, iš jų 10 perduota Savivaldybei. Atkūrus elektros tiekimą, generatorius planuojama surinkti per artimiausias dienas, dalis gyventojų taip pat naudojasi nuosavais generatoriais.

    ESO taip pat nurodo, kad dalis likusių sutrikimų registruojami objektuose, kuriuose elektros energija realiai nevartojama. Pasak bendrovės, 45 objektai, kuriuose dar fiksuojami sutrikimai, yra negyvenamos sodybos ar kitos paskirties pastatai.

    Utenos regione šiuo metu fiksuoti 323 elektros tiekimo sutrikimai, be elektros yra 714 klientų, o gedimus šalina 91 brigada. Iš viso regionuose, kuriuose dar likę audros sukeltų gedimų, registruojami 325 sutrikimai ir 718 klientų be elektros, darbus vykdo 105 brigados.

    ESO gyventojams primena, kad apie nutrūkusį elektros tiekimą ar pastebėtus pažeidimus svarbu pranešti oficialiais kanalais, o prie nutrauktų laidų artintis ar bandyti juos pašalinti savarankiškai yra pavojinga. Bendrovė pabrėžia, kad darbų eiga priklauso ir nuo situacijos vietoje bei galimybės saugiai pasiekti gedimo taškus.

  • Du nauji vartai į Zarasus: vienas šviečia nuo saulės ir vėjo, kitas slepia elniažuvės legendą

    Du nauji vartai į Zarasus: vienas šviečia nuo saulės ir vėjo, kitas slepia elniažuvės legendą

    Į Zarasus atvykstančius keliautojus nuo šiol pasitinka du skirtingi, bet tą pačią žinutę siunčiantys kelio ženklai. Vienas įrengtas prie miesto, kitas ties rajono riba, o abu tampa savotiškais vartais į ežerų kraštą ir jo tapatybę.

    Iš Rokiškio pusės, prieš įvažiuojant į Zarasų miestą, atnaujintas jau anksčiau matytas ženklas. Jis išlaikė atpažįstamą idėją, tačiau buvo pritaikytas geriau matytis tamsiuoju paros metu.

    Šio ženklo apšvietimui naudojama saulės ir vėjo energija, todėl akcentas prie miesto įvažiavimo tampa ne tik ryškesnis, bet ir mažiau priklausomas nuo elektros tinklų. Tokie sprendimai savivaldybėse dažnėja, nes leidžia sumažinti eksploatacijos sąnaudas ir palengvina įrengimą atokesnėse vietose.

    Važiuojant iš Utenos pusės kelionė į Zarasų kraštą prasideda dar prieš pasiekiant miestą. Ties Zarasų rajono riba iškilęs naujas ženklas akcentuoja krašto simboliką ir kviečia ne tik įvažiuoti, bet ir stabtelėti.

    Miško fone išryškėja elniažuvės siluetas, laikomas vienu ryškiausių Zarasų simbolių. Kompozicijoje susiejami kraštui būdingi motyvai, vandens platybės, miškai ir legendų nuojauta, todėl ženklas veikia kaip vizualus pasakojimas apie vietą.

    Savivaldybė nurodo, kad ateityje planuojama subtiliai apšviesti ir naująjį ženklą, kad jis būtų matomas sutemus. Šiuo metu vertinamos alternatyvos, ar naudoti saulės ir vėjo energiją, ar sprendimą jungti prie ESO elektros tinklų.

    Projektą įgyvendino skirtingi vykdytojai: naująjį ženklą ties Zarasų rajono riba įrengė UAB „MPJ“, o iš Rokiškio pusės pasitinkantį ženklą atnaujino Zarasų seniūnija. Pasak savivaldybės, abu ženklai turėtų tapti ne tik orientyru kelyje, bet ir nuoseklia krašto įvaizdžio dalimi.

    Tokie infrastruktūros akcentai vis dažniau kuriami kaip vietos identiteto elementai, ypač regionuose, konkuruojančiuose dėl vidaus turizmo srautų. Zarasų atveju pasirinkti motyvai aiškiai siejami su ežerais, gamta ir vietos simboliais, todėl pirmasis įspūdis apie kraštą pradedamas formuoti dar kelyje.

  • Zarasuose įspėjo apie femicido riziką: kokie ženklai rodo, kad smurtas artėja prie tragedijos

    Zarasuose įspėjo apie femicido riziką: kokie ženklai rodo, kad smurtas artėja prie tragedijos

    Zarasų rajono savivaldybėje vykusi Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos diskusija parodė, kad smurtas šeimoje dažnai nėra vienkartinis konfliktas. Specialistai akcentavo sisteminį smurtą, kai kontrolė ir bauginimas pamažu apima vis daugiau kasdienio gyvenimo sričių.

    Posėdyje dalyvavo savivaldybės, policijos, vaiko teisių, probacijos, socialinių paslaugų, švietimo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Taip pat įžvalgomis dalijosi specializuotos kompleksinės pagalbos centro komanda, dirbanti Anykščių, Zarasų ir Visagino savivaldybėse.

    Pagalba regionuose turi būti pasiekiama

    Specializuotos kompleksinės pagalbos centro atstovė Regina Jacikienė pabrėžė, kad regionuose itin svarbu išlaikyti pagalbą kuo arčiau žmogaus. Vyresniems ar atokiau gyvenantiems žmonėms kelionė į kitą miestą gali tapti realia kliūtimi ieškant teisinės, psichologinės ar socialinės pagalbos.

    Centro specialistai dažniausiai informaciją apie smurto atvejį gauna iš policijos, tačiau kreiptis galima ir savarankiškai. Nukentėjusiesiems suteikiamos konsultacijos, padedama susigaudyti, kokias paslaugas konkrečioje savivaldybėje galima gauti ir kokie sprendimai realiai įgyvendinami čia ir dabar.

    Smurtas prasideda ne nuo smūgio

    Psichologės Vida Krasauskienė ir Laima Milovančevičė atkreipė dėmesį, kad psichologinis smurtas ilgai gali likti nepastebėtas. Jis neretai prasideda nuo pavydo, menkinimo, nuolatinės kritikos, reikalavimo atsiskaityti, kur ir su kuo žmogus buvo.

    Vėliau kontrolė gali virsti ryšių su artimaisiais ribojimu, spaudimu atsisakyti darbo, finansų ir sprendimų kontrolės perėmimu. Tokiose situacijose svarbu vertinti ne atskirą epizodą, o visą smurto istoriją ir tai, kaip ji eskaluojasi.

    Diskusijoje akcentuota, kad klausimas, kodėl žmogus neišeina, dažnai supaprastina problemą. Išėjimui reikalingos realios sąlygos, tokios kaip saugi vieta gyventi, pajamos, vaikų priežiūra, transportas, teisinė pagalba ir patikimas palaikymo tinklas.

    Femicidas dažniausiai turi įspėjimų

    Komisijos narė, teisininkė konsultantė Mėta Paulauskė pristatė femicido sąvoką ir pabrėžė, kad tokie nužudymai dažniausiai nėra netikėti. Iki tragedijos neretai eina kontrolė, izoliavimas, grasinimai, fizinio smurto sunkėjimas, sisteminis persekiojimas, o ypač pavojingas gali būti laikotarpis po santykių nutraukimo.

    „Užuot klausę, kodėl ji neišėjo, turėtume klausti, kaip užtikrinti, kad išėjusi ji liktų gyva ir saugi“, – sakė M. Paulauskė.

    Posėdyje aptarta, kad didelės rizikos signalai dažnai kartojasi ir stiprėja. Tarp jų minimi grasinimai nužudyti ar nusižudyti, smaugimas, įkyrus sekimas, laukimas prie namų ar darbovietės, ginklo turėjimas ar demonstravimas, taip pat pasikartojantys apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio pažeidimai.

    Pasak dalyvių, institucijoms svarbu neapsiriboti vieno įvykio fiksavimu, o sutelkti dėmesį į visą situacijos dinamiką. Tarp priemonių, kurios gali sustiprinti prevenciją, įvardytas nuoseklesnis mirtino smurto rizikos vertinimas, aiškesni bendri saugumo planai ir griežtesnis reagavimas į persekiojimą.

    Posėdyje priminta, kad smurtas nėra susijęs tik su socialine atskirtimi ar priklausomybėmis. Smurtą patiria ir dirbantys, išsilavinę, visuomenėje gerai vertinami žmonės, tačiau jie dažniau vengia viešumo ir pagalbos ieško tyliai, todėl tikrasis mastas gali būti didesnis nei matomas iš policijos iškvietimų.

    Taip pat pažymėta, kad pagalbos gali prireikti ir vyrams, tačiau stereotipai apie pažeidžiamumo slėpimą neretai trukdo kreiptis. Mažose bendruomenėse ypač svarbus konfidencialumas, nes baimė būti atpažintam ar apkalbėtam gali sulaikyti nuo sprendimo ieškoti pagalbos.

    Komisija aptarė ir darbą su smurtaujantys asmenimis, nes be elgesio keitimo vien draudimais problemos neišspręsi. Praktika rodo, kad į smurtinio elgesio keitimo programas savanoriškai kreipiamasi retai, o didesnis įsitraukimas atsiranda tuomet, kai tai tampa teisinio proceso ar probacijos dalimi.

    Diskusijoje pabrėžta, kad pokyčiai įmanomi tik prisiėmus atsakomybę už smurtą ir dirbant ilgą laiką, mokantis atpažinti emocijas bei valdyti elgesį. Nukentėjusiojo kaltinimas ar atsakomybės perkėlimas aukai buvo įvardyti kaip vieni pavojingiausių mitų, stabdančių pagalbą.

    Kalbėta ir apie prevencijos priemones jaunimui, nes kontrolės požymiai santykiuose vis dažniau persikelia į skaitmeninę erdvę. Specialistai akcentavo, kad telefono tikrinimas, draudimas bendrauti su draugais, pavydas ir nuolatinė partnerio kontrolė nėra meilės įrodymas, o galimas smurto pradžios signalas.

    Posėdžio dalyviai sutarė, kad veiksminga prevencija neįmanoma be tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Savivaldybės, policijos, vaiko teisių, socialinių paslaugų, švietimo, probacijos ir pagalbą teikiančių organizacijų susikalbėjimas tiesiogiai lemia, ar žmogus laiku gaus realią apsaugą.

    Esant tiesioginiam pavojui sveikatai ar gyvybei būtina skambinti numeriu 112.

  • Zarasuose susėdo 15 bendruomenių: išgirdo apie 2027–2030 finansavimą ir dalijosi bendrystės duona

    Zarasuose susėdo 15 bendruomenių: išgirdo apie 2027–2030 finansavimą ir dalijosi bendrystės duona

    Rugsėjo 5 dieną Zarasuose surengta Zarasų krašto bendruomenių metų šventė subūrė 15 rajono bendruomenių, savivaldybės vadovus ir nacionalinių organizacijų atstovus. Susitikimas tapo proga ne tik prisistatyti, bet ir aptarti, ko bendruomenėms reikės artimiausiais metais – nuo partnerystių iki tvaresnio finansavimo.

    Šventė vyko bendruomeniško susibūrimo principu: daug dėmesio skirta gyvam bendravimui, patirčių mainams ir vietos iniciatyvų matomumui. Pasak organizatorių, tokie renginiai padeda sutelkti žmones, kurie kasdien sprendžia labai praktiškus klausimus – nuo viešųjų erdvių iki pagalbos kaimynui.

    2026-ieji – bendruomenių metai

    2026 metais Zarasų rajono savivaldybėje paskelbti Zarasų krašto bendruomenių metai. Šventė tapo simboliniu šio sprendimo akcentu, primenančiu, kad bendruomenių gyvybingumas priklauso nuo žmonių įsitraukimo ir gebėjimo dirbti kartu su savivalda.

    Renginyje dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė, vicemeras Romas Dobrovolskis, administracijos direktorius Aurelijus Banys, taip pat nacionalinių skėtinių organizacijų vadovės. Susitikime pabrėžta, kad bendruomenės dažnai yra pirmosios, kurios reaguoja į vietos žmonių poreikius, o jų veiklos tęstinumui būtinas stabilus planavimas.

    „Aktyvios bendruomenės kuria rajono kasdienybę: jos telkia žmones, saugo tradicijas ir padeda spręsti konkrečias problemas“, – sakė Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė.

    Finansavimo kryptys 2027–2030 metams

    Viena svarbiausių renginio dalių buvo pranešimas apie artėjančio finansavimo laikotarpio galimybes ir pasirengimą 2027–2030 metams. Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė akcentavo, kad bendruomenėms vis svarbiau turėti aiškią veiklų kryptį, partnerius ir pagrįstus projektus, kurie atitinka viešąjį interesą.

    Pastaraisiais metais bendruomenių projektai vis dažniau siejami su energetiniu efektyvumu, socialinių paslaugų prieinamumu, jaunimo įtrauktimi ir viešųjų erdvių atnaujinimu. Šios kryptys, tikėtina, išliks aktualios ir naujame laikotarpyje, todėl bendruomenėms rekomenduojama iš anksto ruoštis idėjų portfelį, stiprinti administracinius gebėjimus ir finansinę drausmę.

    „Svarbu ne tik rasti lėšas, bet ir pasirengti: turėti komandą, aiškų tikslą ir planą, kaip pokytis išliks pasibaigus projektui“, – sakė Virginija Šetkienė.

    Penkiolika bendruomenių ir bendrystės simbolis

    Renginyje prisistatė 15 Zarasų rajono bendruomenių, kurios savo veiklą parodė kūrybiškai: vieni rinkosi dainas ir šokius, kiti – pasakojimus, skaidres ar vaizdo medžiagą. Bendras vardiklis buvo noras parodyti, kuo gyvena vietos žmonės, ir pakviesti bendradarbiauti.

    Neformali renginio dalis taip pat buvo svarbi: dalyviams siūlytos edukacijos, bendruomenių desertų ragavimas, pramogos Zaraso ežere. Tokios veiklos, anot dalyvių, padeda kurti pasitikėjimą tarp skirtingų seniūnijų ir mažina atotrūkį tarp oficialių sprendimų ir kasdienių poreikių.

    Ypatingu šventės simboliu tapo duona: svečiams ir bendruomenių atstovams įteikti duonos kepalėliai, primenantys svetingumą ir pasidalijimą. Organizatorių teigimu, ši tradicija pasirinkta sąmoningai – kaip ženklas, kad bendruomeniškumas prasideda nuo paprastų, bet svarbių gestų.

    Renginio pabaigoje skambėjo muzikinė programa, o organizatoriai dėkojo prisidėjusiems partneriams ir savanoriams. Zarasų rajono savivaldybės administracijos teigimu, bendruomenių metų iniciatyvos bus tęsiamos, siekiant, kad susitikimai nevirstų vien švente, o taptų nuoseklaus bendradarbiavimo pagrindu.

  • Rugsėjo 10-ąją visoje šalyje geltona šviesa: kaip prisidėti prie savižudybių prevencijos?

    Rugsėjo 10-ąją visoje šalyje geltona šviesa: kaip prisidėti prie savižudybių prevencijos?

    Rugsėjo 10 dieną minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena, skirta atkreipti dėmesį į vieną opiausių visuomenės sveikatos problemų. Zarasų rajono savivaldybė kviečia įstaigas, organizacijas ir gyventojus prisidėti prie iniciatyvos „Aš prisidedu prie savižudybių prevencijos“.

    Iniciatyva ragina kalbėti apie emocinius ir psichikos sveikatos sunkumus atvirai, be gėdos ir kaltės, kartu mažinant su tema vis dar siejamą stigmą. Specialistai pabrėžia, kad laiku pastebėta krizė ir greitai suteikta pagalba gali tapti lemiančiu veiksniu, padedančiu išsaugoti gyvybę.

    Kaip galima prisidėti?

    Rugsėjo 10 dieną gyventojai ir organizacijos raginami vakare pastatus apšviesti geltona šviesa, o prie drabužio prisisegti geltoną kaspinėlį. Geltona spalva tarptautiniu mastu naudojama kaip savižudybių prevencijos simbolis, primenantis apie viltį ir palaikymą.

    Taip pat kviečiama organizuoti pokalbius, diskusijas ar bendruomenių susibūrimus, kuriuose būtų kalbama apie emocinę sveikatą, galimus savižudybės rizikos ženklus ir pagalbos būdus. Įstaigos skatinamos viešai pasidalyti dalyvavimu iniciatyvoje ir priminti, kur kreiptis paramos.

    Kodėl svarbu pastebėti ir išgirsti?

    Savižudybių prevencija prasideda kasdienėse situacijose, kai pastebime žmogaus elgesio ar nuotaikos pokyčius, nepraeina miego sutrikimai, ryški beviltiškumo nuotaika ar užsisklendimas. Svarbu nepalikti žmogaus vieno su sunkiais išgyvenimais, išklausyti be vertinimo ir paskatinti ieškoti profesionalios pagalbos.

    Ne mažiau svarbu pasirūpinti ir savimi: pagalbos prašymas nėra silpnumo ženklas, o atsakingas žingsnis. Psichikos sveikatos specialistai pabrėžia, kad emocinės krizės gali ištikti bet ką, o ankstyvas kreipimasis dažnai padeda greičiau stabilizuoti būklę ir išvengti sunkesnių pasekmių.

    Kur kreiptis pagalbos?

    Jeigu kyla tiesioginė grėsmė žmogaus sveikatai ar gyvybei, būtina nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112. Jei reikia emocinės paramos ar konsultacijos, pagalbą Lietuvoje teikia kelios visą parą ar nustatytomis valandomis veikiančios linijos.

    Psichologinių krizių pagalbos centras teikia nemokamą pagalbą telefonu 1815. Suaugusiesiems visą parą pasiekiama Vilties linija telefonu 116 123, o Jaunimo linija teikia paramą visą parą telefonu 0 800 28 888.

    Vaikų linija veikia telefonu 116 111 kasdien 11.00–23.00 val., Pagalbos moterims linija pasiekiama visą parą telefonu 0 800 66 366. Tėvų linija konsultuoja telefonu 0 800 90012 darbo dienomis 9.00–13.00 ir 17.00–21.00 val., o Sidabrinė linija senjorams teikia emocinę paramą telefonu 0 800 80020.

    Pagalba vyrams teikiama ir telefonu 0 604 11 119, linija „Nelik vienas“ veikia kasdien 18.00–21.00 val., o Vyrų linija konsultuoja telefonu 0 670 00 027 darbo dienomis 10.00–14.00 val. Jaunimui rusų kalba veikia linija „Doverija“ telefonu 0 800 77 277 antradieniais–šeštadieniais 16.00–20.00 val.