CP v2

Tag: Žemės nuoma

  • Pastatei statinį valstybinėje žemėje? NŽT įspėja: sklypo negausi ir be aukciono jo nenusipirksi

    Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėja daugėjant atvejų, kai valstybinėje žemėje savavališkai pastačius statinius ar įrengus objektus vėliau bandoma pasiekti, kad aplink juos būtų suformuotas žemės sklypas. Anot tarnybos, neteisėtas veiksmas negali tapti pagrindu atsirasti teisei į valstybinę žemę.

    NŽT pabrėžia, kad žemės sklypas neformuojamas tam, kad būtų įteisintas savavališkai atsiradęs objektas. Kitaip tariant, faktas, jog valstybinėje žemėje stovi statinys, tvenkinys ar kitas įrenginys, savaime nesukuria teisės nei į nuomą, nei į pirkimą be aukciono.

    Kada galima be aukciono?

    Pagal galiojančią tvarką be aukciono gali būti parduodami ar išnuomojami tik suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naudojami valstybinės žemės sklypai. Esminė sąlyga yra ta, kad sklypas turi būti reikalingas jame teisėtai esantiems ir įregistruotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal nustatytą pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.

    Todėl NŽT akcentuoja, kad teisė į valstybinę žemę be aukciono siejama ne su bet kokiu objektu, o su teisėtai pastatytu ir registruotu statiniu bei kitomis teisės aktuose numatytomis sąlygomis. Jei statinys atsirado pažeidžiant reikalavimus, tai negali tapti argumentu formuoti sklypą ir vėliau įteisinti naudojimą.

    Svarbu atskirti naudojimą ir teisę

    NŽT atkreipia dėmesį į dažną klaidą, kai faktinis naudojimas sutapatinamas su teise naudotis žeme. Net jei asmuo realiai tvarko tam tikrą plotą, aptvėrė teritoriją ar joje stovi pastatytas objektas, tai nereiškia, kad šis plotas automatiškai turi būti suformuotas kaip sklypas jo reikmėms.

    Pasak tarnybos, valstybinės žemės sklypo suformavimas ir teisės tą sklypą įsigyti ar išsinuomoti suteikimas yra du atskiri teisiniai procesai. Net ir tada, kai statinys yra teisėtas, žemė gali būti suteikiama tik įvertinus, ar tenkinamos visos teisės aktuose numatytos sąlygos ir ar sklypas iš tiesų būtinas statinio eksploatavimui.

    Ką tai reiškia gyventojams?

    NŽT primena, kad savavališkas valstybinės žemės užėmimas, neteisėtos tvoros, savavališkai įrengti tvenkiniai ar kiti statiniai nelaikomi pagrindu suteikti teisę naudotis valstybine žeme. Tokie atvejai pirmiausia vertinami kaip pažeidimai, o ne kaip situacijos, kurias valstybė turėtų „sutvarkyti“ suformuodama sklypą.

    Gyventojams, planuojantiems statybas ar bet kokius įrenginius, svarbiausia iš anksto pasitikrinti žemės nuosavybės ir naudojimo statusą bei teisines galimybes. NŽT pabrėžia, kad teisėtas kelias visada prasideda nuo dokumentų ir leidimų, o ne nuo faktiškai atsiradusio objekto.

  • Žemę paėmė visuomenės poreikiams? Štai kada dar galite ją dirbti ir ką privalote žinoti

    Nacionalinė žemės tarnyba primena, kad tam tikrais atvejais visuomenės poreikiams paimtas žemės sklypas dar gali būti laikinai naudojamas žemės ūkio veiklai. Tai aktualu situacijose, kai sklypas jau įregistruotas valstybės vardu, tačiau realūs infrastruktūros darbai dar nepradėti.

    Dažniausiai žemė visuomenės poreikiams paimama kelių, geležinkelių, elektros tinklų ar kitos infrastruktūros projektams. Kol projektas pereina parengiamuosius etapus, buvęs sklypo savininkas ar teisėtas naudotojas gali kreiptis dėl laikino naudojimo, kad žemė neliktų apleista.

    Laikinai naudotis gali buvęs savininkas arba teisėtas naudotojas, kurio nuomos, panaudos ar kita naudojimosi teisę suteikianti sutartis buvo nutraukta dėl paėmimo visuomenės poreikiams. Ši galimybė taikoma ne tik dideliems projektams, pavyzdžiui, „Rail Baltica“, bet ir kitiems infrastruktūros atvejams.

    Laikinas naudojimas turi aiškią pabaigą ir negali virsti nuolatiniu. Sklypu paprastai leidžiama naudotis iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo arba iki kito projektą įgyvendinančios institucijos nurodyto termino, o jam pasibaigus sklypas turi būti atlaisvintas.

    Svarbu, kad tokia žemė gali būti naudojama tik žemės ūkio veiklai, jos negalima perduoti kitiems asmenims ar naudoti kitai paskirčiai. Naudotojas privalo laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, netrukdyti matavimams, tyrinėjimams ar kitiems parengiamiesiems darbams, taip pat mokėti žemės nuomos mokestį Vyriausybės nustatyta tvarka.

    Kaip pateikti prašymą NŽT

    Norint gauti teisę laikinai naudotis visuomenės poreikiams paimtu sklypu, NŽT reikia pateikti nustatytos formos prašymą. Gavusi prašymą, NŽT galimybę derina su projektą įgyvendinančia institucija, kuri įvertina, iki kada sklypą galima naudoti nekenkiant projekto eigai.

    Prašymą galima pateikti elektroniniu būdu per Elektroninius valdžios vartus arba per sistemą „E. pristatymas“. Taip pat galima pateikti elektroniniu paštu, tačiau dokumentas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba pasirašytas ranka ir nuskenuotas.

    Norintys prašymą pateikti ne elektroniniu būdu, gali jį išsiųsti paštu arba pristatyti atvykę į NŽT klientų aptarnavimo padalinius. NŽT atkreipia dėmesį, kad planuojant vizitą dažnai patogiau užsiregistruoti iš anksto, kad nereikėtų laukti eilėje.

  • NŽT įspėja: kada valstybinę žemę po nebaigtu statiniu leis išsinuomoti be aukciono

    Nacionalinė žemės tarnyba primena, kad valstybinę žemę po teisėtai pradėtu, bet nebaigtu statyti statiniu tam tikrais atvejais galima išsinuomoti be aukciono. Tačiau vien faktas, kad turite nebaigtą statinį, automatiškai teisės į tokią nuomą nesuteikia.

    Galimybė nuomotis be aukciono siejama su aiškiu tikslu: užbaigti jau pradėtą statybą. Praktikoje tai reiškia, kad valstybinės žemės sklypas ar jo dalis nuomojamas statinio savininkui arba teisėtam naudotojui būtent statybos darbams pabaigti, o ne alternatyviems planams.

    Kokios sąlygos taikomos nebaigtiems statiniams

    Be aukciono valstybinė žemė gali būti išnuomojama, kai statinys yra teisėtai pradėtas statyti, o planuojamas užbaigimas neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Taip pat turi būti laikomasi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimų.

    NŽT pabrėžia, kad ši išimtis nėra skirta atvejams, kai siekiama vietoje nebaigto statinio statyti visiškai naują objektą arba pradėti kitą, su esamo statinio užbaigimu ir paskirtimi nesusijusią veiklą. Tokiose situacijose nuoma be aukciono paprastai nebūtų taikoma.

    Apleisti statiniai ir terminai

    Atskira nuostata taikoma sklypams ar jų dalims, kuriose yra tik apleisti statiniai: ir tokiais atvejais valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono. Vis dėlto sutartyse numatomos papildomos sąlygos, įpareigojančios per nustatytą laiką atlikti reikalingus darbus ir užbaigti statybą.

    Įprastai statybos darbams atlikti nustatomas 2 metų terminas, o tais atvejais, kai būtina rengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą, terminas gali siekti 5 metus. Nuomininkas privalo iki nustatyto termino pateikti dokumentą, patvirtinantį statybos užbaigimą.

    Jeigu per sutartyje numatytą laiką statybos užbaigimas nepatvirtinamas, nuomininkui gali tekti mokėti dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį, kol pateikiamas užbaigimą patvirtinantis dokumentas. Taip pat paliekama galimybė kreiptis dėl nuomos sutarties nutraukimo.

    Kas organizuoja valstybinės žemės nuomą

    Valstybinės žemės nuomą miestuose ir miesteliuose organizuoja savivaldybės. Kaimiškosiose teritorijose iki 2026 metų pabaigos šią funkciją vykdo Nacionalinė žemės tarnyba.

    Nuo 2027 metų valstybinės žemės nuomos administravimą kaimiškosiose teritorijose taip pat perims savivaldybės. Tai reiškia, kad gyventojams ir verslui dėl nuomos procedūrų vis dažniau teks kreiptis į vietos savivaldą, o ne į NŽT.

  • Šimtams žemės savininkų – signalas iš Vilkaviškio: paskelbtas apleistų sklypų sąrašas

    Vilkaviškio rajono savivaldybė paskelbė nenaudojamų ir apleistų žemės sklypų sąrašą, sudarytą pagal mero 2026 metų rugpjūčio 24 dieną pasirašytą potvarkį Nr. B-MP-645. Į jį įtraukti sklypai, kurie savivaldybės vertinimu neatitinka naudojimo ir priežiūros reikalavimų.

    Savivaldybė pabrėžia, kad sąraše esantiems sklypams bus taikomas žemės mokesčio ir arba valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas, nustatytas savivaldybės tarybos sprendimais. Praktikoje tai reiškia, kad apleistų teritorijų savininkams finansinė našta gali didėti, kol sklypai bus sutvarkyti.

    Skelbiamame sąraše nurodyti konkretūs adresai įvairiose rajono vietovėse, tarp jų Kybartuose, Pilviškiuose, Virbalyje, Vilkaviškyje ir kaimiškose seniūnijose. Viešinimas leidžia gyventojams ir savininkams aiškiai identifikuoti, kuriems sklypams pritaikytas apleisto ar nenaudojamo sklypo statusas.

    Pasak savivaldybės, sąrašas skelbiamas vadovaujantis tvarkos aprašu, patvirtintu Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2024 metų gegužės 31 dieną sprendimu Nr. B-TS-442. Ši tvarka apibrėžia, kaip savivaldybės teritorijoje nustatomi nenaudojami ir apleisti sklypai bei kaip vykdomas jų įtraukimas į sąrašus.

    Tokie sąrašai savivaldybėse dažniausiai siejami su keliais tikslais: skatinti savininkus prižiūrėti turtą, mažinti aplinkosaugines ir gaisrų rizikas bei gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę. Apleistos teritorijos taip pat gali kelti problemų dėl piktžolių plitimo, atliekų kaupimo ar nesaugios infrastruktūros.

    Savininkams, kurie mano, kad sklypas į sąrašą pateko nepagrįstai, įprastai svarbu kuo greičiau susisiekti su savivaldybe ir išsiaiškinti vertinimo motyvus, dokumentus bei galimus terminus trūkumams pašalinti. Tuo pačiu savivaldybė primena, kad efektyviausias būdas išvengti didesnių tarifų yra realūs sklypo tvarkymo veiksmai ir jo naudojimas pagal paskirtį.

  • Anykščiuose keičiasi valstybinės žemės nuoma: kada savivaldybė perima bendrijų statinius?

    Anykščiuose keičiasi valstybinės žemės nuoma: kada savivaldybė perima bendrijų statinius?

    Anykščių rajono savivaldybės taryba patvirtino naują tvarką, kuri nustato, kaip nutraukiamos valstybinės žemės nuomos sutartys ir kokiais atvejais savivaldybė išperka teisėtai pastatytus statinius bei įrenginius.

    Naujos taisyklės aktualios gyventojams ir energetikos bendrijoms, kurios valstybinėje žemėje turi infrastruktūrą ar kitus objektus, susijusius su jų veikla.

    Kas tiksliai patvirtinta?

    Savivaldybė patvirtino Valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo ir teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių išpirkimo Anykščių rajono savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašą.

    Šis aprašas apibrėžia procedūrą, pagal kurią savivaldybė perima savo nuosavybėn statinius ir įrenginius, esančius valstybinėje žemėje, kai nutraukiamos nuomos sutartys su energetikos bendrijomis.

    Kada pradedamas išpirkimo procesas?

    Išpirkimo procesas inicijuojamas tais atvejais, kai valstybinės žemės nuomos sutartys su energetikos bendrijomis nutraukiamos dėl to, kad bendrijai panaikinamas energetikos bendrijos statusas.

    Tvarka taip pat taikoma, kai nustatoma, jog bendrija nevykdo numatytos veiklos, dėl ko atsiranda pagrindas nutraukti nuomos santykius ir spręsti dėl valstybinėje žemėje esančios infrastruktūros likimo.

    Kodėl tai svarbu bendrijoms ir savivaldybei?

    Savivaldybė nurodo, kad nauju aprašu siekiama užtikrinti skaidresnį procesą ir didesnį teisinį aiškumą, kai nutraukiamos valstybinės žemės nuomos sutartys ir sprendžiama dėl turto perėmimo.

    Praktiškai tai reiškia, kad iš anksto aiškiau apibrėžiami veiksmai, atsakomybės ir principai, kaip infrastruktūra turi būti perimta savivaldybės žinion, jei bendrija nebegali tęsti savo veiklos.

    Gyventojams ir bendrijų nariams tai svarbu dėl galimų pokyčių valdant bendrą turtą, taip pat dėl to, kad nuomos santykių pabaiga gali turėti įtakos projektų tęstinumui ir įsipareigojimų vykdymui.

    Energetikos bendrijoms rekomenduojama įsivertinti, ar jų statusas ir realiai vykdoma veikla atitinka reikalavimus, nes būtent šie aspektai įvardijami kaip esminės priežastys, galinčios lemti sutarties nutraukimą ir turto perėmimo procedūrą.

    Anykščių rajono savivaldybė taip pat pabrėžia, kad tvarka skirta užtikrinti tinkamą turto valdymą ir aiškius sprendimus situacijose, kai valstybinėje žemėje esantys objektai lieka be veiklą vykdančio valdytojo.

    Tekstas parengtas pagal Anykščių rajono savivaldybės pateiktą informaciją.

  • Anykščių taryba patvirtino atleidimo nuo mokesčio už statybas valstybinėje žemėje tvarką

    Anykščių taryba patvirtino atleidimo nuo mokesčio už statybas valstybinėje žemėje tvarką

    Anykščių rajono savivaldybės taryba patvirtino tvarkos aprašą, kuriuo nustatyta, kada ir kaip galima būti atleistiems nuo atlyginimo už galimybę statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje.

    Sprendimas aktualus tiek įmonėms, tiek gyventojams, planuojantiems statybas ar plėtrą sklypuose, kurie priklauso valstybei, bet yra išnuomoti naudotis.

    Ką keičia naujas aprašas?

    Tvarkos aprašas apibrėžia kriterijus, pagal kuriuos pareiškėjai gali pretenduoti į atleidimą nuo nustatyto mokesčio. Praktikoje tai reiškia aiškiau aprašytas situacijas, kada savivaldybė gali taikyti išimtį.

    Taip pat nustatytos prašymų pateikimo procedūros: kokiu būdu teikiami dokumentai, kokių terminų reikia laikytis ir kokią informaciją pareiškėjas turi pateikti, kad prašymas būtų nagrinėjamas.

    Kaip bus priimami sprendimai?

    Apraše numatyta, kaip vertinami gauti prašymai ir kokia eiga priimamas galutinis sprendimas. Tai svarbu pareiškėjams, nes leidžia iš anksto suprasti, kokie veiksmai ir vertinimo žingsniai jų laukia.

    Galutinį sprendimą kiekvienu konkrečiu atveju priima Anykščių rajono savivaldybės taryba, įvertinusi, ar prašymas atitinka nustatytus kriterijus ir ar pateikti visi reikalingi dokumentai.

    Gyventojams ir verslui rekomenduojama prieš planuojant statybas nuomojamoje valstybinėje žemėje pasitikslinti, ar planuojama veikla patenka į apraše numatytas sąlygas, ir pasirengti dokumentus taip, kad prašymo nagrinėjimas neužsitęstų.

    Informacija parengta pagal Anykščių rajono savivaldybės pateiktą pranešimą.

  • Šiauliuose griežtinama kontrolė: savavališkai užimta valstybinė žemė bus atlaisvinta

    Šiaulių miesto savivaldybė praneša keičianti požiūrį į neteisėtą valstybinės žemės naudojimą: atvejai, kai teritorijos užimamos be nuomos sutarties ar kito teisinio pagrindo, nebebus toleruojami. Pasak savivaldybės atstovų, iki šiol kai kuriose situacijose buvo įsivyravusi praktika „naudoti, kol niekas netrukdo“, tačiau tokia tvarka baigiasi.

    Svarbus pokytis susijęs su administravimu: savivaldybė perėmė valstybinės žemės patikėtinio funkcijas. Tai reiškia, kad mieste stiprinama kontrolė, o pažeidimai bus sprendžiami nuosekliai ir teisinėmis priemonėmis, pradedant nuo įspėjimų ir baigiant administracinėmis sankcijomis ar ginčais teisme.

    „Savivaldybės pozicija aiški: neteisėtas valstybinės žemės užėmimas Šiaulių mieste nebus toleruojamas, o pažeidimai bus šalinami visais teisėtais būdais. Valstybinė žemė priklauso visiems, todėl negali būti naudojama privačiai be teisėto pagrindo“, – sakė Šiaulių miesto savivaldybės atstovė Viktorija Dildaitė.

    Savivaldybė nurodo, kad dažniausiai nustatomi pažeidimai yra susiję su savavališku teritorijų „prisijaukinimu“: valstybinė žemė aptveriama, paverčiama kiemu ar daržu, joje pastatomi laikini ar nuolatiniai statiniai. Verslo atvejais fiksuojama, kad įmonės valstybinėje žemėje sandėliuoja medžiagas, laiko įrangą ar naudoja teritoriją veiklai, taip sumažindamos sąnaudas.

    Pasak savivaldybės, vien „faktinis naudojimas“ nėra teisėtas pagrindas ir pats savaime nekuria teisės naudotis sklypu. Nustačius pažeidimus, bus taikomas vienas iš kelių kelių: geranoriškas teritorijos atlaisvinimas, naudojimo įteisinimas, jei tai leidžia teisės aktai, arba teisinės priemonės, įskaitant mokesčių taikymą ir administracinę atsakomybę.

    Pavyzdys: apleista degalinė Vilniaus gatvėje

    Kaip konkretų precedento pavyzdį savivaldybė įvardija buvusios degalinės pašalinimą Vilniaus gatvėje. Šis atvejis, anot savivaldybės, parodė, kad net ir ilgai užsitęsusios situacijos gali būti išspręstos, jei procedūros vykdomos iki galo.

    Procesas, savivaldybės teigimu, truko apie dvejus metus: informacija apie galimai bešeimininkį objektą gauta 2024 metų balandžio pradžioje, vėliau seko kreipimaisi į atsakingas institucijas, vieši pranešimai, o šeimininkams neatsiradus – teisminės procedūros dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais. Po palankaus teismo sprendimo reikėjo Šiaulių miesto tarybos sprendimo, o tada organizuotas griovimo ir ardymo darbų pirkimas.

    Savivaldybė skelbia, kad apleistos degalinės pašalinimo darbai baigti 2026 metų kovo 31 dieną. Taip pat pažymima, jog degalinę valdžiusi įmonė licencijos neteko dar 2018 metais, o 2022 metais buvo išregistruota, todėl neliko ir teisėto pagrindo užimti valstybinę žemę.

    Kodėl tai svarbu miestui?

    Savivaldybė akcentuoja, kad neteisėtas žemės naudojimas turi platesnį poveikį nei vien atskiras sklypas. Miestas patiria ekonominių nuostolių, nes teritorijos negali būti panaudotos viešiesiems projektams ar investicijoms, o pažeidimų šalinimas užtrunka dėl privalomų administracinių ir teisinių procedūrų.

    Dar viena problema – aplinkos ir vizualinė tarša: apleisti statiniai, sandėliuojamos medžiagos ar savavališkai aptvertos teritorijos blogina miesto vaizdą ir kelia klausimų dėl saugumo. Savivaldybė taip pat pabrėžia sąžiningos konkurencijos aspektą, nes verslui naudojantis valstybine žeme be sutarčių sudaromas nepagrįstas pranašumas kitų rinkos dalyvių atžvilgiu.

    Gyventojai ir įmonės raginami nelaukti patikrinimų ir įsivertinti, ar valstybinė žemė naudojama teisėtai, ar nėra savavališkai užimtų plotų, o statiniai įrengti laikantis reikalavimų. Savivaldybė pabrėžia, kad kontrolė nebus vienkartinė – ji bus vykdoma nuolat, siekiant skaidraus ir teisėto valstybinės žemės naudojimo visų šiauliečių labui.