Tag: Žemės nuoma

  • Didelis pokytis žemės nuomai kaime: nuo 2027 metų daugiau reikalų spręs Zarasų savivaldybė

    Didelis pokytis žemės nuomai kaime: nuo 2027 metų daugiau reikalų spręs Zarasų savivaldybė

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos Zarasų rajono savivaldybė perims dalį valstybinės žemės administravimo funkcijų kaimo vietovėse. Tai reikš, kad gyventojams dėl nuomos, panaudos ir dalies kitų procedūrų dažniau teks kreiptis į savivaldybę, o ne į Nacionalinę žemės tarnybą.

    Pokyčiams ruošiantis Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos organizuotame pasitarime dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės specialistai. Susitikimuose su savivaldybėmis aptariama, kaip praktiškai vyks funkcijų perdavimas, kokių procesų reikės iki pertvarkos starto ir kaip bus užtikrintas paslaugų tęstinumas.

    Ką gyventojams spręs savivaldybė?

    Po pertvarkos savivaldybė kaimo vietovėse administruos valstybinės žemės nuomos ir panaudos procedūras, taip pat organizuos valstybinės žemės nuomos aukcionus. Tai aktualu tiek ūkininkaujantiems, tiek asmenims, kurie valstybinę žemę naudoja prie sodybų ar kitiems teisėtiems poreikiams.

    Savivaldybė taip pat išduos sutikimus statyti statinius valstybinėje žemėje, kai tokie sutikimai reikalingi pagal galiojančią tvarką. Be to, ji organizuos žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą ir priims sprendimus, susijusius su nekilnojamojo turto kadastro klausimais, kiek tai patenka į perduodamų funkcijų apimtį.

    Kas ir toliau liks Nacionalinei žemės tarnybai?

    Valstybinės žemės pardavimas ir pardavimo aukcionai ir toliau bus Nacionalinės žemės tarnybos atsakomybė. Tarnyba taip pat vykdys valstybinės žemės patikėtinių priežiūrą, žemės paėmimą visuomenės poreikiams bei kitas nacionalinio lygmens funkcijas.

    Perduodant dalį administravimo savivaldybėms pati žemė išliks valstybės nuosavybė, keisis tik sprendimų priėmimo ir paslaugų suteikimo organizavimas. Aplinkos ministerija pabrėžia, kad pertvarkos kryptis siejama su siekiu sprendimus priimti arčiau gyventojų ir geriau atsižvelgti į vietos specifiką.

    Kodėl tai svarbu kaimo gyventojams?

    Praktikoje dažniausiai svarbiausias pokytis bus aiškesnis adresas, kur kreiptis dėl kasdienių valstybinės žemės naudojimo klausimų kaime. Savivaldybėms perėmus dalį funkcijų, tikimasi sklandesnės komunikacijos vietoje, tačiau pereinamuoju laikotarpiu gyventojams gali tekti atidžiau sekti, kuriai institucijai priskirtas konkretus klausimas.

    Jei kyla neaiškumų, gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikslinti savivaldybėje, ar konkretus prašymas bus nagrinėjamas vietos lygmeniu, ar jį ir toliau administruos Nacionalinė žemės tarnyba. Tai ypač aktualu planuojant nuomos sutarčių pratęsimą, aukcionus ar statybų projektus valstybinėje žemėje.

  • Didžiulė žemės reforma: nuo 2027 metų savivaldybės perims 800 tūkst. ha kaime

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos keisis valstybinės žemės administravimo tvarka: savivaldybės šias funkcijas vykdys ne tik miestuose ir miesteliuose, bet ir kaimo teritorijose. Tai įvardijama kaip antrasis ir baigiamasis valstybinės žemės valdymo pertvarkos etapas, aiškiau atskiriant administravimą nuo kontrolės.

    Aplinkos ministerija teigia, kad pertvarkos esmė yra sprendimų priėmimą priartinti prie gyventojų ir verslo, kad vietoje būtų greičiau įvertinamos konkrečios situacijos. Kartu pabrėžiama, jog perleidžiant funkcijas savivaldybėms didėja ir jų atsakomybė už sprendimų teisėtumą bei viešąjį interesą.

    „Šios reformos tikslas – kad sprendimai dėl valstybinės žemės būtų priimami arčiau žmonių. Savivaldybėms perėmus kaimiškųjų teritorijų administravimą, sprendimus bus galima priimti vietos lygmeniu, geriau įvertinus žmonių poreikius“, – sakė aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

    Nacionalinė žemės tarnyba ir toliau atliks priežiūros ir dalį nacionalinio lygmens funkcijų, kad būtų suvaldytos korupcijos rizikos ir užtikrintas vienodas teisės aktų taikymas. Tarnyba taip pat išlaikys vaidmenį kaip žemėtvarkos kompetencijų centras, konsultuojantis savivaldybes ir vertinantis sprendimų atitiktį reikalavimams.

    „Po reformos savivaldybės perims daugiau atsakomybės vietos lygmeniu, o Nacionalinė žemės tarnyba sutelks dėmesį į nacionalinio lygmens funkcijas, kad naujasis modelis veiktų sklandžiai ir paslaugos gyventojams būtų kokybiškos“, – sakė Dovydas Petraška.

    Kas keisis gyventojams ir verslui

    Savivaldybės administruos valstybinę žemę visoje savo teritorijoje, įskaitant kaimo vietoves, ir priims sprendimus dėl nuomos bei panaudos. Taip pat jos organizuos valstybinės žemės nuomos aukcionus, išduos dalį sutikimų statyti statinius valstybinėje žemėje ir spręs dalį su nekilnojamojo turto kadastro klausimais susijusių procedūrų.

    Numatoma, kad savivaldybėms pereis ir dalis žemėtvarkos bei teritorijų planavimo procesų organizavimo darbų, įskaitant žemės reformos žemėtvarkos projektų užsakymą. Reforma apima daugiau kaip 800 000 hektarų valstybinės žemės kaimo teritorijose, todėl savivaldybėms teks didesnis administracinis krūvis ir poreikis stiprinti kompetencijas.

    Ką pasilieka Nacionalinė žemės tarnyba

    Nacionalinė žemės tarnyba toliau prižiūrės valstybinės žemės patikėtinius, vertins sandorių projektų atitiktį teisės aktams, atliks patikrinimus ir konsultuos savivaldybes. Taip siekiama užtikrinti, kad decentralizavus sprendimus būtų išlaikyti skaidrumo standartai ir sumažintos piktnaudžiavimo rizikos.

    Be to, tarnyba išliks atsakinga už valstybinės žemės pardavimą ir pardavimo aukcionų organizavimą, žemės paėmimą visuomenės poreikiams bei žemės valdos projektų valstybinę priežiūrą. Jai taip pat lieka geodezijos, kartografijos ir erdvinių duomenų atnaujinimo darbai, taip pat kai kurie leidimai ir pažymos, susijusios su žemės ūkio ir miškų paskirties žemės įsigijimu.

    Aplinkos ministerija ir Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad pasirengimas pokyčiams jau vyksta: rengiami susitikimai su savivaldybių vadovais ir specialistais, aptariami praktiniai iššūkiai ir veiksmai, kuriuos reikia įgyvendinti iki pertvarkos starto. Tikimasi, kad po 2027 metų sausio 1 dienos gyventojai ir verslas sprendimus galės gauti greičiau, o kontrolės mechanizmai padės išlaikyti vienodą tvarką visoje šalyje.

  • Valstybinės žemės nuoma apsiverčia: kas keičiasi be aukciono ir ką privalės įsirašyti sutartyje

    Nuo spalio 9 dienos įsigaliojo atnaujintos kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės. Nacionalinė žemės tarnyba pabrėžia, kad pakeitimai svarbūs tiek jau turintiems nuomos sutartis, tiek planuojantiems valstybinę žemę nuomotis be aukciono.

    Pakeitimai parengti derinant tvarką su Žemės įstatymo nuostatomis, kurios įsigalioja 2026 metų gegužės 1 dieną. Tikslas – aiškiau apibrėžti dokumentų sąrašus, sutarties keitimo pagrindus ir nuomos mokesčio perskaičiavimą, kad mažėtų interpretacijų ir ginčų.

    Kas aktualu apleistiems statiniams

    Vienas esminių pokyčių susijęs su atvejais, kai valstybinė žemė be aukciono nuomojama apleistiems ar sunykusiems statiniams eksploatuoti. Nuo šiol tiksliau įvardijama, kokius dokumentus reikia pateikti, o reikalavimai priklauso nuo statinio būklės ir priežasčių, kodėl jis šiuo metu negali būti naudojamas.

    Apleistų statinių atveju pabrėžiama, kad tvarka taikoma tada, kai paskirčiai atkurti pakanka paprastojo ar kapitalinio remonto arba rekonstravimo neplečiant faktinių išorės matmenų. Atskirai aptariami iki 2010 metų sausio 1 dienos pradėti statyti statiniai, kai statybą leidžiantis dokumentas nebegalioja, tačiau būtina neviršyti projekte numatytų parametrų.

    Patikslinta ir sunykusių statinių vertinimo logika, kai žala atsirado ne dėl savininko valios, pavyzdžiui, po gaisro ar ekstremaliojo įvykio. Tokiais atvejais svarbu, kad liekanos būtų įregistruotos Kultūros vertybių registre ir Nekilnojamojo turto registre, o už paveldą atsakinga institucija būtų įvertinusi atstatymo galimybes pagal planavimo ir paveldosaugos reikalavimus.

    Sutartys, statybos ir mokesčiai

    Kita pokyčių dalis susijusi su jau sudarytomis nuomos sutartimis: patikslinta nuomos mokesčio perskaičiavimo tvarka ir išplėsti atvejai, kada sutartį galima keisti, jei nuomos faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Vertinant prašymą keisti sutartį, nuo šiol tiesiogiai taikomi atnaujintose taisyklėse įtvirtinti pagrindai ir sąlygos.

    Daugiau aiškumo įvedama ir nuomininkams, kurie ketina statyti naujus statinius arba rekonstruoti esamus. Vien deklaruojamo ketinimo nepakanka: galimybė statyti ar rekonstruoti turi būti numatyta pačioje valstybinės žemės nuomos sutartyje, o planuojant darbus svarbu iš anksto pasitikrinti, ar sutarties sąlygos tai leidžia.

    Atnaujintos taisyklės taip pat tiksliau nusako, kokius dokumentus ir kada nuomininkas turi pateikti savivaldybės administracijai, kad galėtų pasinaudoti sutartyje įrašyta teise vykdyti statybas ar rekonstrukciją. Praktikoje tai reiškia, kad prieš pradedant projektavimą ar rangos darbus verta įsivertinti ne tik investicijų planą, bet ir nuomos sutarties turinį.

    Mažiau perteklinių pažymų

    Taisyklėse aiškiau įtvirtinta nuostata, kada žmogus ar įmonė turi pateikti nuosavybės teisę į sklype esančius statinius ar įrenginius patvirtinančius dokumentus. Jei institucija šiuos duomenis gali gauti pati teisės aktų nustatyta tvarka, papildomai jų teikti nereikės.

    Dar vienas patikslinimas susijęs su statinių kadastro duomenimis, kai registruose ar dokumentuose nėra aišku, ar statinys yra pagrindinis daiktas, ar priklausinys. Tokiu atveju asmuo turės parengti arba atnaujinti kadastro duomenų bylą ir ją pateikti kartu su prašymu nuomoti valstybinę žemę.

    NŽT akcentuoja, kad pokyčių esmė – daugiau aiškumo tais atvejais, kurie praktikoje kelia daugiausia klausimų: nuoma be aukciono, apleistų ar sunykusių statinių situacijos, sutarties keitimas bei statybų planavimas. Nuomininkams rekomenduojama prieš teikiant prašymus peržiūrėti sutarties sąlygas ir įvertinti, ar turimi dokumentai atitinka atnaujintus reikalavimus.

  • ŽŪDC siunčia SMS: iki gruodžio 1 dienos atnaujinkite Valdų registrą, kitaip strigs išmokos?

    ŽŪDC siunčia SMS: iki gruodžio 1 dienos atnaujinkite Valdų registrą, kitaip strigs išmokos?

    Žemės ūkio valdų valdytojams primenama iki 2026 metų gruodžio 1 dienos peržiūrėti ir, jei reikia, atnaujinti savo valdos duomenis Valdų registre. Svarbiausia užduotis – įtraukti trūkstamus žemės sklypus, kuriuose šiais metais buvo deklaruotos žemės ūkio naudmenos ir pasėliai, bei pateikti žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus.

    Valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras apie neatitikimus ir trūkstamą informaciją informuoja SMS žinutėmis, taip pat planuoja siųsti pranešimus elektroniniu paštu. Tokie pranešimai yra informacinio pobūdžio ir skirti atkreipti dėmesį, kad valdos įrašai sutaptų su faktine situacija ir deklaruotais plotais.

    Kam dažniausiai pritrūksta dokumentų?

    Dažniausia problema kyla tais atvejais, kai žemė valdoma nuomos ar panaudos pagrindu, o dokumentai nėra pateikti arba jų duomenys nėra įkelti į Valdų registrą. Jei nuomos ar panaudos sutartys nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, valdos valdytojas turi įkelti sutarčių duomenis ir kopijas, kad jos būtų įtrauktos teisės aktų nustatyta tvarka.

    Aktualūs ir tikslūs sklypų duomenys Valdų registre reikalingi ne tik apskaitai, bet ir tam, kad institucijos galėtų greičiau patikrinti deklaruojamų plotų pagrįstumą. Praktikoje neatitikimai tarp deklaravimo ir registrų duomenų gali lemti papildomus tikrinimus ar prašymus patikslinti informaciją.

    Kaip patikslinti Valdų registrą?

    Valdos duomenis galima atnaujinti per Elektroninius valdžios vartus, pasirinkus valdos duomenų atnaujinimo paslaugą. Kitas kelias – kreiptis į seniūniją pagal valdos centro vietą, kur specialistai padeda pateikti patikslinimus ir įkelti reikalingus dokumentus.

    Taip pat primenama, kad žemės ūkio valdos duomenys turi būti atnaujinami ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, net jei pokyčių nebuvo. Jeigu šiais kalendoriniais metais duomenys jau atnaujinti ir visi dokumentai pateikti teisingai, pakartotinai to daryti nereikia.

    Kilus klausimams dėl konkrečios situacijos, rekomenduojama kreiptis į savivaldybės administracijos arba seniūnijos specialistus. Tai dažniausiai padeda greičiau išspręsti netikslumus ir išvengti situacijų, kai tenka papildomai aiškintis dėl sklypų ar sutarčių galiojimo.

  • Zarasų rajone – nauji valstybinės žemės nuomos tarifai: kas mokės mažiau, o kam grės 4 proc.?

    Zarasų rajone – nauji valstybinės žemės nuomos tarifai: kas mokės mažiau, o kam grės 4 proc.?

    Zarasų rajono savivaldybės taryba 2026 metais patvirtino valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus ir lengvatas ne aukciono būdu nuomojamai valstybinei žemei. Savivaldybė pabrėžia, kad tarifai, palyginti su 2025 metais, daugeliu atvejų mažėja 0,2–0,4 procentinio punkto, tačiau galutinę sumą lemia ir nuo rinkos vertės priklausantis skaičiavimas.

    Aukciono būdu išnuomotiems sklypams taikoma kita tvarka: nuomos mokestis lygus aukciono metu pasiūlytam didžiausiam nuomos mokesčio dydžiui. Tai reiškia, kad tokių sutarčių atveju savivaldybės patvirtinti tarifai nėra pagrindinis kintamasis, nes kainą faktiškai nustato pats aukcionas.

    Kur taikomas didžiausias tarifas

    Didžiausias 4 proc. tarifas numatytas kitos paskirties žemei, kai sklypas nėra įregistruotas Registrų centre nuomininko vardu, išskyrus atvejus, susijusius su fizinių asmenų naudojamomis gyvenamųjų pastatų teritorijomis. Toks tarifas taip pat gali būti taikomas sklypams ar jų dalims, kurie pripažįstami nenaudojamais ar apleistais pagal savivaldybės nustatytą tvarką.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad net ir mažėjant tarifams, mokestį gali didinti kasmet kintanti vidutinė žemės rinkos vertė, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis. Praktikoje tai reiškia, kad daliai nuomininkų sąskaitos gali išlikti panašios, o kai kuriais atvejais ir augti, jei vertės perskaičiavimas bus reikšmingas.

    Kas gali gauti lengvatas

    2026 metais numatytos lengvatos taikomos ne aukciono būdu nuomojamai valstybinei žemei, kuri neatitinka apleistos žemės kriterijų. Lengvatomis numatomi neapmokestinamieji dydžiai: iki 0,10 hektaro namų valdos kitos paskirties žemės arba iki 0,5 hektaro žemės ūkio paskirties žemės, kai šeimoje kalendorinių metų sausio 1 dieną nėra darbingų asmenų.

    Lengvatos gali būti taikomos asmenims su 0–40 proc. dalyvumo lygiu, senatvės pensijos amžių pasiekusiems gyventojams, išankstinę senatvės pensiją gaunantiems asmenims, nepilnamečiams vaikams, šalpos kompensacijų gavėjams ir daugiavaikėms šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų. Savivaldybė taip pat nurodo, kad dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, vertinant lengvatos sąlygas, nepriskiriami darbingiems asmenims.

    Daliai gyventojų lengvata nebus pritaikyta automatiškai, todėl reikės kreiptis į savivaldybės administracijos Finansų skyrių ir pateikti prašymą. Tai aktualu išankstinės senatvės pensijos gavėjams, šalpos kompensacijų gavėjams ir daugiavaikėms šeimoms, o nedeklaravus gyvenamosios vietos Zarasų rajone gali būti prašoma pateikti papildomą pažymą apie šeimos sudėtį.

    Mokėjimo terminai ir delspinigiai

    Žemės nuomos mokestį juridiniams ir fiziniams asmenims į Zarasų rajono savivaldybės biudžetą reikia sumokėti iki 2026 metų lapkričio 16 dienos. Terminas nurodomas atsižvelgiant į tai, kad lapkričio 15 diena yra poilsio diena, todėl mokėjimas nukeliamas į artimiausią darbo dieną.

    Už pavėluotai sumokėtą mokestį skaičiuojami 0,026 proc. delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Savivaldybė taip pat yra numačiusi, kad nuo mokesčio atleidžiami mokėtojai, kuriems už visus nuomojamus ar naudojamus valstybinės žemės sklypus priskaičiuota iki 3 eurų.

    Juridiniai asmenys mokestį turi apskaičiuoti patys ir pateikti deklaraciją Finansų skyriui. Jei deklaracijos nepateikiamos laiku, savivaldybės specialistai mokestį apskaičiuoja ir deklaracijas suformuoja patys, o negavus deklaracijos rekomenduojama kreiptis į Finansų skyrių, kad būtų patikslinti duomenys.

    Savivaldybė primena, kad asmenys, naudojantys valstybinės žemės sklypus iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo, taip pat privalo mokėti žemės nuomos mokestį. Gyventojai raginami naudotis elektroninėmis savitarnos priemonėmis, kurios leidžia patogiau peržiūrėti deklaracijas ir atlikti mokėjimus nuotoliniu būdu.

  • NŽT perspėja: teikiant prašymus ne per ŽIS galite įklimpti dėl klaidų ir praleistų terminų

    Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) ragina gyventojus ir organizacijas prašymus dėl valstybinės žemės nuomos ir panaudos teikti per Žemės informacinę sistemą (ŽIS), o ne per Žemėtvarkos planavimo dokumentų informacinę sistemą (ŽPDRIS). Pasak tarnybos, netinkamai pasirinkus sistemą dažniau pasitaiko klaidų, kurios vėliau užvilkina procesus.

    NŽT atkreipia dėmesį, kad pildant prašymus per ŽPDRIS didėja žmogiškųjų klaidų tikimybė. Viena dažniausių problemų, anot tarnybos, yra netiksliai nurodoma informacija apie konkretų žemės sklypą, o tai gali lemti papildomus patikslinimus ir ilgesnį prašymo nagrinėjimą.

    Kuo ŽIS patogesnė pareiškėjams?

    ŽIS yra susieta su kitais valstybės registrais ir informacinėmis sistemomis, todėl dalis duomenų pildant prašymą įkeliama automatiškai. Tai reiškia, kad dažniau užsipildo būtinos sklypo charakteristikos, taip pat dalis pareiškėjo ir prašymo gavėjo duomenų, o klaidų rizika sumažėja.

    Dar vienas sistemos privalumas, kurį akcentuoja NŽT, yra galimybė nuolat matyti pateikto prašymo nagrinėjimo eigą. Tai leidžia pareiškėjui aiškiau suprasti, kuriame etape yra procesas, ir užtikrina skaidresnį sprendimų priėmimą.

    Kodėl svarbu nepraleisti pranešimų?

    NŽT pabrėžia, kad pateikus prašymą per ŽIS būtina sekti sistemos pranešimus, nes juose gali būti nurodyta pateikti trūkstamus dokumentus, suderinti sutarties projektą ar atlikti kitus veiksmus. Šiems veiksmams taikomi konkretūs terminai, todėl delsimas gali turėti tiesioginių pasekmių.

    Jeigu per nustatytą laiką pareiškėjas neįvykdo pranešime nurodyto veiksmo, pavyzdžiui, nepateikia papildomų dokumentų, prašymo nagrinėjimas gali būti nutrauktas. Tarnyba akcentuoja, kad tokiais atvejais procesą gali tekti pradėti iš naujo.

    Kaip paspartinamas sutarčių derinimas?

    NŽT teigimu, kai nuomos ar panaudos procesas vykdomas per ŽIS, išvadų teikimas dėl sutarčių projektų atitikties teisės aktų reikalavimams gali vykti greičiau. Taip yra todėl, kad išvadų etapas sistemoje automatiškai aktyvuojamas iškart po to, kai abi šalys suderina sutarties projektą.

    Kad svarbi informacija nepasimestų, NŽT rekomenduoja sistemoje iš anksto pasitikrinti pranešimų siuntimo nustatymus ir pasirinkti pranešimų gavimą el. paštu. Jeigu šis būdas nepasirenkamas, pranešimus reikėtų reguliariai tikrinti pačioje ŽIS aplinkoje.

  • NŽT įspėja savivaldybes: šios klaidos su valstybine žeme kartojasi ir brangiai kainuoja

    Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) savivaldybių atstovams surengė seminarą apie valstybinės žemės valdymą ir kontrolę. Daugiausia dėmesio skirta pasikartojantiems, iš pirmo žvilgsnio mažareikšmiams pažeidimams, kurie vėliau komplikuoja sandorius ir didina ginčų riziką.

    NŽT pabrėžė, kad savivaldybėms, tapusioms valstybinės žemės patikėtinėmis, neužtenka formaliai parengti dokumentų. Praktikoje klaidos kartojasi, todėl net ir gavus teigiamą išvadą svarbu ištaisyti nurodytus neatitikimus ir jų neperkelti į kitus projektus.

    Dažniausios klaidos sandoriuose

    Kaip akcentuota seminare, NŽT dažniausiai pastebi neaiškiai apibrėžtas sklypo naudojimo paskirties ar naudojimo būdo keitimo galimybes. Taip pat pasitaiko nepakankamai tiksliai įvertinamos statybų ar rekonstravimo sąlygos valstybinėje žemėje, o tai vėliau tampa pagrindu skundams ir sprendimų peržiūrai.

    Kita pasikartojanti problema – nepakankamai pagrįstas išnuomojamo sklypo dydis ir ne iki galo aiškios nuomos sutarties pratęsimo ar subnuomos sąlygos. NŽT primena, kad miglotos formuluotės ypač jautrios viešojo intereso požiūriu, nes palieka erdvės skirtingoms interpretacijoms.

    Panaudos kontrolė nesibaigia sutartimi

    NŽT atkreipė dėmesį į valstybinės žemės panaudos sutarčių priežiūrą, kuri išlieka savivaldybių atsakomybė ir po sutarties pasirašymo. Savivaldybės turi reguliariai tikrinti, ar panaudos gavėjai laikosi sąlygų, o nustačius pažeidimus taikyti teisės aktuose numatytas priemones.

    Ypatingas dėmesys skirtas situacijoms, kai panaudos pagrindais gauti sklypai statiniams eksploatuoti vėliau faktiškai aptarnauja komercinę veiklą. Tokiais atvejais kyla rizika, kad valstybinė žemė naudojama verslui, tačiau už ją nemokamas žemės nuomos mokestis, todėl svarbu laiku identifikuoti pažeidimus ir, jei reikia, inicijuoti sutarties nutraukimą.

    Keičiasi metodika ir procesai

    Savivaldybėms pristatyti metodikos pakeitimai, susiję su kitos paskirties valstybinės žemės sklypų administravimu, kai pardavimas ar nuoma vyksta ne aukciono būdu. Daug klausimų kelia sklypų dalių nustatymas situacijose, kai viename sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai, todėl akcentuota tinkama suinteresuotų asmenų informavimo tvarka.

    Taip pat aptarti sutikimų statyti valstybinėje žemėje išdavimo aspektai, kai būtina įsitikinti, ar pateikti visi reikiami dokumentai ir suderinimai. NŽT pabrėžė, kad tai ypač aktualu saugomose teritorijose, kultūros paveldo objektų teritorijose ar jų apsaugos zonose, kur papildomi reikalavimai dažnai lemia sprendimų teisėtumą.

    NŽT paragino aktyviau naudotis Žemės informacine sistema, nes ji leidžia greičiau rengti sandorių projektus, sekti prašymų nagrinėjimo eigą ir mažinti administracinę naštą. Kartu pristatyta ir supaprastinta archyvinių dokumentų kopijų gavimo tvarka savivaldybėms, kai dokumentai užsakomi elektronine paraiška ir dažniausiai pateikiami per 2–5 darbo dienas.

    Platesniame kontekste NŽT primena, kad valstybinės žemės valdymo srityje keliami skaidrumo ir kontrolės lūkesčiai nuosekliai auga. Tarnybos teigimu, praktinė metodinė pagalba ir vienodesni standartai turėtų mažinti nepagrįstų sprendimų riziką, ypač savivaldybėms perimant vis daugiau funkcijų.

  • Mažiau biurokratijos dėl valstybinės žemės: ką Vyriausybė pakeitė aukcionuose ir nuomoje

    Vyriausybė trečiadienį pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms pataisoms, kurios keičia valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarką. Sprendimu siekiama supaprastinti procedūras, paspartinti procesus ir aiškiau paskirstyti atsakomybes tarp institucijų bei savivaldybių.

    Kaip nurodoma, pakeitimai parengti derinant tvarkas su Seimo patvirtintais Vietos savivaldos, Žemės bei Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymų pakeitimais. Tai reiškia, kad atnaujintos taisyklės turi veikti kaip viena sistema, kad būtų mažiau interpretacijų ir ginčų.

    „Valstybinės žemės valdymas turi būti aiškus, skaidrus ir paprastas, o tuo pačiu ir patogus tiek žmonėms, tiek verslui, tiek institucijoms“, – sakė aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

    Kas keičiasi aukcionuose

    Nustatyta, kad valstybinės žemės pardavimo aukcionus organizuos Nacionalinė žemės tarnyba. Tuo metu nuomos aukcionus galės organizuoti tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek savivaldybės, priklausomai nuo situacijos ir kompetencijų pasidalijimo.

    Taip pat suvienodinami reikalavimai uždariems ir atviriems aukcionams: pakaks vieno dalyvio, kad aukcionas būtų laikomas įvykusiu ir baigtu. Tikimasi, kad tai sumažins atvejų, kai procedūros stringa vien dėl formalių priežasčių.

    Nuoma, vertės perskaičiavimas ir sutikimai

    Pagal atnaujintą tvarką nuomotojas kas 3 metus perskaičiuos valstybinės žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, vertę, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis. Tokiu būdu siekiama, kad mokestis labiau atitiktų aktualią sklypo vertę ir mažėtų ilgalaikiai neatitikimai.

    Patikslinta ir sutikimų išdavimo tvarka: savivaldybių merai ir Nacionalinė žemės tarnyba išduos sutikimus dėl žemės nuomos perleidimo ar įkeitimo. Tai turėtų aiškiau apibrėžti, kur kreiptis konkrečiais atvejais ir sutrumpinti derinimų grandinę.

    Papildomos nuostatos dėl sklypų ir statinių

    Atsisakoma prievolės nuomojamuose sklypuose išskirti valstybinės žemės sklypo dalis kiekvienam statiniui tais atvejais, kai taikomos Žemės įstatyme numatytos išimtys. Praktikoje tokie reikalavimai neretai ilgindavo dokumentų rengimą ir derinimus.

    Numatyta galimybė Žemės įstatyme nustatytais atvejais be aukciono išnuomoti valstybinę žemę apleistiems statiniams eksploatuoti, kai jų sutvarkymui būtinas remontas ar rekonstravimas. Taip pat detalizuota tvarka, kada ir kaip asmenims gali būti mažinama parduodamos valstybinės žemės kaina.

    Be to, panaikinama prievolė valstybei išpirkti statinius, jei nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą. Vyriausybė tikisi, kad visuma pakeitimų sumažins administracinę naštą ir sudarys prielaidas efektyviau valdyti valstybinę žemę.

  • Pastatei statinį valstybinėje žemėje? NŽT įspėja: sklypo negausi ir be aukciono jo nenusipirksi

    Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėja daugėjant atvejų, kai valstybinėje žemėje savavališkai pastačius statinius ar įrengus objektus vėliau bandoma pasiekti, kad aplink juos būtų suformuotas žemės sklypas. Anot tarnybos, neteisėtas veiksmas negali tapti pagrindu atsirasti teisei į valstybinę žemę.

    NŽT pabrėžia, kad žemės sklypas neformuojamas tam, kad būtų įteisintas savavališkai atsiradęs objektas. Kitaip tariant, faktas, jog valstybinėje žemėje stovi statinys, tvenkinys ar kitas įrenginys, savaime nesukuria teisės nei į nuomą, nei į pirkimą be aukciono.

    Kada galima be aukciono?

    Pagal galiojančią tvarką be aukciono gali būti parduodami ar išnuomojami tik suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naudojami valstybinės žemės sklypai. Esminė sąlyga yra ta, kad sklypas turi būti reikalingas jame teisėtai esantiems ir įregistruotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal nustatytą pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.

    Todėl NŽT akcentuoja, kad teisė į valstybinę žemę be aukciono siejama ne su bet kokiu objektu, o su teisėtai pastatytu ir registruotu statiniu bei kitomis teisės aktuose numatytomis sąlygomis. Jei statinys atsirado pažeidžiant reikalavimus, tai negali tapti argumentu formuoti sklypą ir vėliau įteisinti naudojimą.

    Svarbu atskirti naudojimą ir teisę

    NŽT atkreipia dėmesį į dažną klaidą, kai faktinis naudojimas sutapatinamas su teise naudotis žeme. Net jei asmuo realiai tvarko tam tikrą plotą, aptvėrė teritoriją ar joje stovi pastatytas objektas, tai nereiškia, kad šis plotas automatiškai turi būti suformuotas kaip sklypas jo reikmėms.

    Pasak tarnybos, valstybinės žemės sklypo suformavimas ir teisės tą sklypą įsigyti ar išsinuomoti suteikimas yra du atskiri teisiniai procesai. Net ir tada, kai statinys yra teisėtas, žemė gali būti suteikiama tik įvertinus, ar tenkinamos visos teisės aktuose numatytos sąlygos ir ar sklypas iš tiesų būtinas statinio eksploatavimui.

    Ką tai reiškia gyventojams?

    NŽT primena, kad savavališkas valstybinės žemės užėmimas, neteisėtos tvoros, savavališkai įrengti tvenkiniai ar kiti statiniai nelaikomi pagrindu suteikti teisę naudotis valstybine žeme. Tokie atvejai pirmiausia vertinami kaip pažeidimai, o ne kaip situacijos, kurias valstybė turėtų „sutvarkyti“ suformuodama sklypą.

    Gyventojams, planuojantiems statybas ar bet kokius įrenginius, svarbiausia iš anksto pasitikrinti žemės nuosavybės ir naudojimo statusą bei teisines galimybes. NŽT pabrėžia, kad teisėtas kelias visada prasideda nuo dokumentų ir leidimų, o ne nuo faktiškai atsiradusio objekto.

  • Žemę paėmė visuomenės poreikiams? Štai kada dar galite ją dirbti ir ką privalote žinoti

    Nacionalinė žemės tarnyba primena, kad tam tikrais atvejais visuomenės poreikiams paimtas žemės sklypas dar gali būti laikinai naudojamas žemės ūkio veiklai. Tai aktualu situacijose, kai sklypas jau įregistruotas valstybės vardu, tačiau realūs infrastruktūros darbai dar nepradėti.

    Dažniausiai žemė visuomenės poreikiams paimama kelių, geležinkelių, elektros tinklų ar kitos infrastruktūros projektams. Kol projektas pereina parengiamuosius etapus, buvęs sklypo savininkas ar teisėtas naudotojas gali kreiptis dėl laikino naudojimo, kad žemė neliktų apleista.

    Laikinai naudotis gali buvęs savininkas arba teisėtas naudotojas, kurio nuomos, panaudos ar kita naudojimosi teisę suteikianti sutartis buvo nutraukta dėl paėmimo visuomenės poreikiams. Ši galimybė taikoma ne tik dideliems projektams, pavyzdžiui, „Rail Baltica“, bet ir kitiems infrastruktūros atvejams.

    Laikinas naudojimas turi aiškią pabaigą ir negali virsti nuolatiniu. Sklypu paprastai leidžiama naudotis iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo arba iki kito projektą įgyvendinančios institucijos nurodyto termino, o jam pasibaigus sklypas turi būti atlaisvintas.

    Svarbu, kad tokia žemė gali būti naudojama tik žemės ūkio veiklai, jos negalima perduoti kitiems asmenims ar naudoti kitai paskirčiai. Naudotojas privalo laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, netrukdyti matavimams, tyrinėjimams ar kitiems parengiamiesiems darbams, taip pat mokėti žemės nuomos mokestį Vyriausybės nustatyta tvarka.

    Kaip pateikti prašymą NŽT

    Norint gauti teisę laikinai naudotis visuomenės poreikiams paimtu sklypu, NŽT reikia pateikti nustatytos formos prašymą. Gavusi prašymą, NŽT galimybę derina su projektą įgyvendinančia institucija, kuri įvertina, iki kada sklypą galima naudoti nekenkiant projekto eigai.

    Prašymą galima pateikti elektroniniu būdu per Elektroninius valdžios vartus arba per sistemą „E. pristatymas“. Taip pat galima pateikti elektroniniu paštu, tačiau dokumentas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba pasirašytas ranka ir nuskenuotas.

    Norintys prašymą pateikti ne elektroniniu būdu, gali jį išsiųsti paštu arba pristatyti atvykę į NŽT klientų aptarnavimo padalinius. NŽT atkreipia dėmesį, kad planuojant vizitą dažnai patogiau užsiregistruoti iš anksto, kad nereikėtų laukti eilėje.