Tag: Žemės ūkio parama

  • Jaunųjų ūkininkų signalas ministrui: parama yra, bet ūkiai bankrutuoja vis dažniau

    Spalio 22 dieną 12 valandą Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga kviečia žiniasklaidą į spaudos konferenciją po susitikimo su žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika. Šio pokalbio organizacija laukė beveik tris mėnesius, o jame ketina kelti šeimos ūkiams kritinius klausimus.

    Konferencijoje savo patirtimi dalysis jaunasis ūkininkas, patyręs ūkio bankrotą. Jis žada paaiškinti, kokių sprendimų ir pagalbos priemonių pritrūko, kad veikla išliktų, ir kodėl pagalba realybėje ne visada pasiekia tuos, kuriems jos labiausiai reikia.

    Paramos yra, kartų kaitos trūksta

    Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, per dešimtmetį jaunųjų ūkininkų Lietuvoje sumažėjo beveik trečdaliu. Sąjunga pabrėžia, kad statistika rodo nuolatinį traukimąsi, o tai kelia klausimą, kodėl net ir esant didelėms paramos sumoms kartų kaita nesusiformuoja.

    Pasak organizatorių, vienas jautriausių klausimų yra ūkių finansinis atsparumas, ypač kai didėja gamybos kaštai ir svyruoja supirkimo kainos. Tokiose sąlygose net nedidelės klaidos paramos taisyklėse ar vėluojantys sprendimai gali nulemti, ar ūkis išsilaikys, ar bus priverstas trauktis.

    Žemės įsigijimas ir paramos paskirstymas

    Po susitikimo delegacija ketina pristatyti ministro atsakymus dėl jaunųjų ūkininkų galimybių įsigyti žemės, paramos paskirstymo ir šeimos ūkių išlikimo. Organizacija akcentuoja, kad be realiai prieinamos žemės ir prognozuojamų paramos taisyklių jauni žmonės dažnai nesiryžta perimti ar kurti ūkio.

    Taip pat bus keliama tema, kiek žemės ūkiui skiriamų lėšų naudos lieka regionuose, ar jos kuria darbo vietas ir sudaro sąlygas jaunoms šeimoms likti gyventi kaimiškose vietovėse. Sąjungos teigimu, parama turi būti vertinama ne vien pagal išmokėtas sumas, bet ir pagal ilgalaikį poveikį vietos ekonomikai.

    Lūkesčiai prieš darbus Europos Sąjungoje

    Spaudos konferencijoje žadama aptarti ir Lietuvos žemės ūkio prioritetus artėjant pirmininkavimui ES Tarybai. Jaunieji ūkininkai sieks aiškumo, kokių sprendimų Lietuva planuoja siekti ūkininkams ir regionams, ir kaip į jų rengimą bus įtraukti patys sektoriaus atstovai.

    Organizatoriai primena, kad į Vilnių atvyks jaunųjų ūkininkų atstovai iš 10 rajonų. Prieš susitikimą su ministru jie planuoja susitikti su Seimo pirmininku Juozu Oleku ir įteikti rezoliuciją, kurioje išdėstyti pagrindiniai sektoriaus lūkesčiai.

    Spalio 27 dieną jaunųjų ūkininkų atstovai numato tęsti diskusijas susitikime su už žemės ūkį ir maistą atsakingu Europos Komisijos nariu Christophe’u Hansenu. Sąjunga tikisi, kad klausimai dėl kartų kaitos, paramos kryptingumo ir šeimos ūkių gyvybingumo taps konkrečių sprendimų dalimi, o ne tik politinių deklaracijų tema.

  • Ūkininkai Seime privers ministrą aiškintis: skelbia 20 mln. eurų, bet daliai ūkių – nulis

    Seime numatytoje žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos spaudos konferencijoje žadama pristatyti beveik 20 mln. eurų paramos paketą ūkininkams, kurį lėmė pabrangę degalai ir trąšos. Taip pat turėtų būti aptartas 320 mln. eurų tiesioginių išmokų mokėjimas ir jo grafikas.

    Į renginį ketina atvykti ir kelių ūkininkų organizacijų atstovai, kurie planuoja ministrui užduoti klausimus tiesiogiai. Jų teigimu, skelbiami milijonai neatsako į svarbiausią problemą – dalis ūkių pagal pasirinktą paramos modelį gali likti be jokios kompensacijos.

    Kam parama nepasiekia?

    Didžiausią nerimą kelia nederlingų žemių, pievų ir ganyklų ūkių padėtis, ypač regionuose, kur gyvulininkystė remiasi natūraliomis pievomis. Organizacijų teigimu, pagal pristatytą schemą už ganyklas kai kurie ūkiai negaus nė euro, nors sąnaudos dėl brangusių degalų išaugo visiems.

    Ūkininkai pabrėžia, kad gyvulių ganymas pievose nereiškia, jog pašarai žiemai atsiranda be kaštų. Šienavimas, presavimas ir pašarų išvežimas reikalauja technikos bei degalų, todėl augančios kuro kainos labiausiai smogia mažesniems ir mažiau našiose žemėse dirbantiems ūkiams.

    „Mums svarbiausias klausimas paprastas: kodėl vieniems numatomos kompensacijos, o kiti paliekami be pagalbos, nors degalai ir trąšos brangsta visiems“, – sako ūkininkų organizacijų atstovai.

    Trąšų ir degalų šokas dar nedingęs

    Pastaraisiais metais trąšų kainas stipriai veikė energetikos svyravimai, ypač gamtinių dujų rinka, nuo kurios priklauso azotinių trąšų gamyba. Degalų kainas ūkiuose didina ne tik pasaulinės naftos kainos, bet ir sezoniškumas, kai darbymetis sutampa su didžiausiu dyzelino poreikiu.

    Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad tokio tipo kompensacijų schemos turi būti aiškios ir administruojamos taip, kad neatsirastų „baltų dėmių“ atskiroms ūkininkavimo kryptims. Priešingu atveju parama gali iškreipti konkurenciją ir paspartinti smulkesnių ūkių pasitraukimą, ypač gyvulininkystės regionuose.

    ES darbotvarkė ir spaudimas dėl dialogo

    Ūkininkų atstovai kelia ir platesnį klausimą dėl Lietuvos pasirengimo darbui Europos Sąjungos lygmeniu, kai svarstomi būsimos žemės ūkio politikos prioritetai. Pasak jų, Lietuvai svarbu turėti aiškią poziciją dėl paramos paskirstymo, šeimos ūkių gyvybingumo ir regionų išlaikymo.

    Organizacijos tvirtina, kad vien pažadai nebeužtenka, o ministerijai būtinas reguliarius susitikimus užtikrinantis dialogas su sektoriumi. Jos akcentuoja, kad sprendimai turi būti paremti realiomis sąnaudomis ir skirtingų ūkininkavimo modelių specifika, o ne vien lengviausiai administruojamais kriterijais.

    Į spaudos konferenciją ketina atvykti Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos bei Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos atstovai. Jie tikisi išgirsti, ar parama bus koreguojama taip, kad pasiektų ir tuos ūkius, kuriems ūkininkauti sudėtingiausia.

  • Razma perspėja: 20 mln. eurų parama gali didinti atskirtį – prašo ministro skaičių

    Vertindamas Žemės ūkio ministerijos siūlomą 19,576 mln. eurų pagalbos paketą, Plungės rajono savivaldybės tarybos ir Telšių regiono plėtros tarybos narys socialdemokratas Giedrius Razma ragina atsisakyti ūkininkų supriešinimo. Jo teigimu, esminis klausimas yra paprastas: ar parama pasieks tuos ūkius, kuriems jos šiandien reikia labiausiai.

    Pasak politiko, vien tik hektarų ar melžiamų karvių skaičius yra patogus administruoti kriterijus, tačiau jis neparodo realios ūkių padėties skirtinguose regionuose. Nederlingos žemės, didesnės sąnaudos ir mažesnės pajamos, anot jo, lemia nevienodas starto pozicijas, todėl vienodas tarifas nebūtinai reiškia teisingą rezultatą.

    Ar vienodas tarifas teisingas?

    Pagal ministerijos aptariamą modelį augalininkystės ūkiams preliminariai būtų mokama po 9,77 euro už hektarą, taikant 300 hektarų ribą. Pieno gamintojams numatyta po 18,34 euro už melžiamą karvę, taip pat iki 300 karvių.

    G. Razmos teigimu, tokios „lygios taisyklės“ realybėje gali sustiprinti atotrūkį, jei neįvertinamas ūkių pažeidžiamumas. Jis atkreipia dėmesį, kad pieno sektoriuje supirkimo kainos tarp ūkių gali ženkliai skirtis, o vienoda išmoka už karvę tokiu atveju vieniems tampa tik priedu, kitiems – išgyvenimo klausimu.

    „Klausimas nėra, kuriam sektoriui paramą atimti. Klausimas – kaip turimą sumą paskirstyti taip, kad ji padėtų ūkiams, kurie dėl nederlingų žemių, mažesnių pajamų ar sudėtingesnių sąlygų susiduria su didžiausia išlikimo rizika“, – sakė G. Razma.

    Nederlingos žemės ir pievų paradoksas

    Politikas išskiria Žemaitijos savivaldybes, kuriose dirvožemių našumas mažesnis, o reikšmingą dalį žemės ūkio naudmenų sudaro daugiametės pievos ir ganyklos. Jo teigimu, vien Telšių regiono savivaldybėse deklaruojami pievų plotai sudaro dešimtis tūkstančių hektarų, tačiau siūlomoje schemoje papildoma išmoka už tokius plotus gali būti nenumatyta.

    G. Razmos vertinimu, daugiametės pievos statusas savaime nereiškia neveiklumo, nes jis atsiranda, kai plotas ilgą laiką naudojamas žoliniams pašarams ir nėra įtraukiamas į sėjomainą. Valstybė tokių pievų suarimą riboja, todėl, anot jo, būtų nelogiška, jei toks teisinis statusas virstų kliūtimi gauti pagalbą realią veiklą vykdantiems ūkiams.

    „Ar teisinga, kad žmogus, daugelį metų prižiūrėjęs pievas, jose ganęs galvijus ir laikęsis valstybės nustatytų reikalavimų, dabar paliekamas už paramos schemos ribų?“ – sakė G. Razma.

    Prašymas paviešinti skaičius

    G. Razma ragina iki galutinio sprendimo paskelbti, kaip 19,576 mln. eurų būtų paskirstyta pagal savivaldybes, vietoves su gamtinėmis kliūtimis, sektorius ir ūkių dydžio grupes. Jo teigimu, pieno ūkių atveju taip pat būtina pateikti paramos gavėjų pasiskirstymą pagal faktines supirkimo kainų grupes, kad būtų aišku, ar pagalba tikrai pasiekia silpniausius.

    Kaip galimą kryptį jis įvardija didesnį tarifą pirmiesiems hektarams ar pirmiesiems gyvuliams, taip labiau remiant smulkius ir vidutinius ūkius. Taip pat siūloma svarstyti kriterijus, kurie leistų įtraukti realiai gyvulininkystei ir pašarų ruošimui naudojamas daugiametes pievas, pavyzdžiui, siejant paramą su sutartinių gyvulių rodikliais.

    Politikas teigia šiuos klausimus kelsiantis regiono ir nacionaliniu lygmeniu, akcentuodamas, kad ribotos viešosios lėšos pirmiausia turėtų mažinti regioninę atskirtį. Jo vertinimu, paramos tikslas turi būti ne mechaninis išmokėjimas, o apčiuopiamas poveikis ūkių atsparumui ir kaimo gyvybingumui.

  • Jaunųjų ūkininkų nykimas nesustoja: kas 15 valandų Lietuvoje minus vienas, o parama – milijardinė

    Lietuvoje jaunųjų ūkininkų skaičius per kiek daugiau nei dešimtmetį sumažėjo 30,6 proc., o tai reiškia, kad statistiškai maždaug kas 15 valandų šalyje jaunųjų ūkininkų sumažėja vienu. Šie skaičiai vėl kelia klausimą, ar valstybės ir ES politika iš tiesų užtikrina kartų kaitą žemės ūkyje.

    Tuo pat metu žemės ūkiui kasmet išmokama daugiau kaip 1 milijardas eurų viešosios paramos, o atskiroms priemonėms skiriamos papildomos tikslinės lėšos. Kritikai pabrėžia, kad vien išmokų dydis dar negarantuoja ilgalaikio rezultato, jei jaunam žmogui neužtikrinamas realus startas: prieinama žemė, investicijos, stabilios pajamos ir aiškios taisyklės keliems metams į priekį.

    Diskusiją aštrina ir tai, kad regionuose socialinė bei ekonominė atskirtis išlieka didelė, o ūkių struktūroje ryškėja koncentracijos tendencijos. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad didesni ūkiai lengviau randa apyvartinių lėšų, greičiau įgyvendina investicinius projektus ir paprasčiau atlaiko kainų svyravimus, o smulkesniems ir pradedantiems tenka didžiausia rizika.

    Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga kartu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmais spalio 12 dieną Vilniuje rengia spaudos konferenciją, kurioje ketina pristatyti jaunųjų ūkininkų mažėjimo duomenis. Organizacijos taip pat žada kelti klausimus dėl paramos politikos rezultatyvumo ir to, ar priemonės iš tiesų pasiekia tuos, kam jos deklaruojamos.

    Aptarimo centre numatyta ir 19,576 mln. eurų skubios paramos dėl pabrangusio kuro ir trąšų paskirstymo tema, taip pat skaidrumo bei prioritetų klausimai. Iš šios sumos 9,788 mln. eurų sudaro valstybės biudžeto lėšos, o organizatoriai akcentuoja, kad pagal pristatomą modelį į išmokas gali pretenduoti ir gerokai didesnio ekonominio pajėgumo ūkiai.

    „Svarbu ne tik tai, kiek paramos išmokama šiandien, bet ir kokias galimybes ji sukuria ateities kartoms“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

    Ilgalaikė dilema išlieka paprasta, bet aštri: jei jaunų žmonių žemės ūkyje mažėja, kas Lietuvoje gamins maistą po 20, 30 ar 50 metų. Atsakymas priklausys ne vien nuo išmokų eilutės biudžete, bet ir nuo to, ar parama taps realiu tramplinu jauniesiems ūkininkams, o ne vien trumpalaikiu kainų šoko amortizatoriumi.

  • ES vyriausioji prokurorė skundžiasi Europos Komisijai: Graikija riboja tyrimą dėl ūkių paramos sukčiavimo

    ES vyriausioji prokurorė skundžiasi Europos Komisijai: Graikija riboja tyrimą dėl ūkių paramos sukčiavimo

    Europos prokurorė Laura Codruța Kövesi kreipėsi į Europos Komisiją, perspėdama dėl Graikijos žingsnių, kurie, jos teigimu, apsunkintų Europos prokuratūros darbą šalyje. Konfliktas kilo vykstant tyrimui dėl galimo plataus masto sukčiavimo, susijusio su žemės ūkio parama ir ES lėšų panaudojimu.

    Pasak Europos prokuratūros, Atėnai pateikė teisės aktų pataisą, kuri faktiškai galėtų užkirsti kelią Europos prokurorams tirti parlamento narių veiksmus. Tai ypač jautru, nes tyrime minimi politikai ir keli valdančiosios partijos atstovai jau siejami su byla.

    Kas kelia įtampą tarp Atėnų ir EPPO

    Europos prokuratūra pabrėžia, kad siūlomi pokyčiai buvo stumiami skubos tvarka, o tai, jos vertinimu, mažina galimybes efektyviai tirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, patenkančius į EPPO kompetenciją. EPPO tiria įtariamą neteisėtą ES biudžeto lėšų panaudojimą, įskaitant sukčiavimą subsidijomis.

    „Skubotas sprendimas daro neigiamą poveikį EPPO galimybėms veiksmingai tirti ir persekioti nusikaltimus Graikijoje“, – sakė Laura Codruța Kövesi.

    Ji taip pat oficialiai kreipėsi į Graikijos teisingumo ministrą Giorgos Floridis, prašydama įvertinti, kaip pataisa atsilieps tyrimų nepriklausomumui ir bendradarbiavimui su Europos institucijomis. EPPO akcentuoja, kad valstybės narės privalo užtikrinti lojalaus bendradarbiavimo principą.

    Deleguotų prokurorų kadencijos ir nepriklausomumo klausimas

    EPPO laiške Europos Komisijai atkreipė dėmesį ir į deleguotų Europos prokurorų kadencijų pratęsimą. Teigiama, kad Graikijos Aukščiausioji teisėjų taryba atsisakė pratęsti trijų deleguotų prokurorų įgaliojimus penkeriems metams, kaip buvo prašoma, ir tai gali kelti abejonių dėl nepriklausomumo garantijų.

    Minėti prokurorai dirba su byla, kurioje tiriamas galimas piktnaudžiavimas žemės ūkio paramos mechanizmais ir įtariamas neteisėtas lėšų pasisavinimas. EPPO jau yra perdavusi bylų medžiagą Graikijos parlamentui, prašydama svarstyti kai kurių parlamentarų neliečiamybės panaikinimą.

    Ką tai gali reikšti Graikijai ir ES lėšų kontrolei

    Šis ginčas didina spaudimą Graikijos vyriausybei, nes tyrimas tiesiogiai susijęs su ES pinigų apsauga ir paramos sistemos patikimumu. Tokie tyrimai paprastai apima ne tik galimą sukčiavimo schemų organizavimą, bet ir kontrolės spragas, kurios leidžia neteisėtai gauti išmokas.

    Europos Komisija, gavusi skundą, gali prašyti paaiškinimų ir vertinti, ar nacionaliniai sprendimai neprieštarauja ES teisei bei EPPO veiklos principams. EPPO savo ruožtu signalizuoja, kad bet koks politinis ar teisinis barjeras tiriant ES lėšų panaudojimą gali turėti platesnių pasekmių pasitikėjimui bendra finansine sistema.