CP v2

Tag: Žiedinė ekonomika

  • Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas jau čia: nemokamai pasitikrink žinias apie klimato kaitą

    Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas jau čia: nemokamai pasitikrink žinias apie klimato kaitą

    Spalio 24 dieną minima Tarptautinė klimato kaitos diena, o kartu su ja gyventojai kviečiami į Nacionalinį aplinkosaugos egzaminą. Renginį organizuoja „Žaliosios politikos institutas“, o dalyvavimas yra atviras ir nemokamas.

    Egzaminas vyksta internetu, todėl prisijungti galima patogiu metu nuo 8.00 iki 20.00 valandos. Organizatoriai pabrėžia, kad tai proga ne tik pasitikrinti žinias, bet ir gauti aiškius paaiškinimus, padedančius geriau suprasti aktualias temas.

    Klausimai apima klimato kaitą, atsakingą vartojimą, atliekų tvarkymą, žiedinę ekonomiką ir atsinaujinančią energetiką. Tai sritys, kurios tiesiogiai susijusios su kasdieniais pasirinkimais: energijos vartojimu namuose, transportu, pirkinių krepšeliu ir atliekų rūšiavimu.

    Kas gali dalyvauti?

    Organizatoriai kviečia prisijungti 7–12 klasių moksleivius, plačiąją visuomenę ir aplinkosaugos ekspertus. Kad dalyviams būtų paprasčiau pasirinkti, klausimai suskirstyti pagal sudėtingumą į kelias kategorijas.

    Moksleiviams siūlomos pradedančiojo ir smalsuolio kategorijos, norintiems gilesnio iššūkio numatyta ekspertų kategorija. Taip pat yra kategorija dalyviams, kurie nori išbandyti jėgas ir įvertinti savo bendrą supratimą apie aplinkosaugą.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Klimato kaitos tema pastaraisiais metais vis dažniau persikelia iš mokslinių ataskaitų į kasdienį gyvenimą: daugiau ekstremalių orų reiškinių, šiltesnės žiemos ir dažnesnės karščio bangos keičia įprastus planus ir didina rizikas sveikatai bei ūkiui. Švietimas šioje srityje laikomas viena efektyviausių ilgalaikių priemonių, padedančių priimti pagrįstus sprendimus.

    Egzamino iniciatoriai akcentuoja, kad aplinkosaugos raštingumas tampa praktiniu įgūdžiu: nuo gebėjimo mažinti energijos sąnaudas iki supratimo, kaip veikia atliekų prevencija ir kodėl vien rūšiavimo nepakanka. Vis daugiau dėmesio skiriama ir atsinaujinančiai energetikai, kuri Europoje sparčiai plečiama siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    Prizai ir grįžtamasis ryšys

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai, tarp kurių numatytos planšetės, elektroninės skaityklės, ekskursijos ir knygos. Po egzamino dalyviai el. paštu gauna ne tik teisingus atsakymus, bet ir išsamesnius paaiškinimus, padedančius mokytis iš klaidų.

    Norint dalyvauti, reikia iš anksto užsiregistruoti. Užsiregistravus taip pat žadama gauti informaciją, kuri gali padėti pasiruošti klausimams ir geriau orientuotis egzamino temose.

  • „Žaliasis taškas“ startuoja su nemokamomis nuotolinėmis edukacijomis – ko dar nežinote apie rūšiavimą?

    „Žaliasis taškas“ startuoja su nemokamomis nuotolinėmis edukacijomis – ko dar nežinote apie rūšiavimą?

    Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ kviečia visuomenę į nemokamų nuotolinių edukacijų ciklą „Žaliasis raštingumas“. Jo tikslas – paprastai ir praktiškai paaiškinti, kaip kasdieniais įpročiais mažinti atliekų kiekį ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.

    Edukacijose akcentuojama, kad teisingas rūšiavimas yra viena svarbiausių grandžių žiedinėje ekonomikoje, kai pakuotės gali būti perdirbtos ir tapti naujais gaminiais. Kuo mažiau atliekų patenka į mišrių atliekų srautą, tuo mažesnė tarša ir didesnės galimybės panaudoti žaliavas pakartotinai.

    Organizatoriai primena, kad rūšiavimo kokybė priklauso ne tik nuo infrastruktūros, bet ir nuo kasdienių sprendimų: pakuočių ištuštinimo, tinkamo atskyrimo pagal medžiagas ir įpročio nepalikti maisto likučių. Netinkamai išrūšiuotos atliekos gali užteršti perdirbimui tinkamą srautą ir sumažinti perdirbimo efektyvumą.

    Kam skirtos edukacijos?

    Nuotoliniai užsiėmimai pritaikyti skirtingoms auditorijoms: priešmokyklinio amžiaus vaikams, 1–4 klasių mokiniams, vyresniųjų klasių moksleiviams ir suaugusiesiems. Registruojantis prašoma pasirinkti tinkamą užsiėmimą pagal amžiaus grupę ir nurodyti tikslų el. pašto adresą, nes visa informacija pateikiama nuotoliniu būdu.

    Dalį programos sudaro paskaitos apie teisingą rūšiavimą, o dalį – kūrybinės dirbtuvės apie antrąjį pakuočių gyvenimą. Spalio mėnesio temose atsispindi ir Klimato savaitės kontekstas, kai daugiau dėmesio skiriama vartojimo mažinimui bei pakartotiniam panaudojimui.

    Kada vyks nuotoliniai susitikimai?

    Edukacijų ciklas suplanuotas spalio mėnesį, numatyti keli skirtingi laikai ryte ir po pietų. Paskaitos ir kūrybinės dirbtuvės vyks spalio 1, 7, 8, 15, 22 ir 29 dienomis.

    Organizatoriai nurodo, kad dalyvių registracija vykdoma iš anksto, o papildoma informacija teikiama „Žaliojo taško“ komunikacijos kanaluose ir kontaktiniu el. paštu bei telefonu. Kilus klausimams, rekomenduojama kreiptis tiesiogiai, kad būtų parinkta tinkamiausia edukacija pagal dalyvių amžių ir poreikius.

  • „Recykl“ su kontraktu Švedijoje: nauja „Smapol“ linija ir plėtra Lietuvoje mažėjant pelnui

    Lenkijos perdirbimo grupė „Recykl“, dirbanti naudotų padangų perdirbimo srityje, plečia veiklą užsienyje: pasirašė sutartį dėl „Smapol“ technologinės linijos tiekimo Švedijai ir toliau investuoja Lietuvoje. Įmonė taip pat tęsia pasirengimą užbaigti Vokietijos bendrovės HRV įsigijimą.

    2026 metų antrąjį pusmetį grupės pajamos siekė apie 16,2 mln. eurų ir buvo panašios kaip prieš metus. Vis dėlto pelningumas smuko: EBITDA sumažėjo iki maždaug 2,7 mln. eurų, o grynasis pelnas – iki apie 620 000 eurų, kai prieš metus buvo apie 1,08 mln. eurų.

    Kontraktas Švedijoje

    „Recykl“ pranešė pasirašiusi sutartį dėl linijos, skirtos kelių asfaltui naudojamo priedo „Smapol“ gamybai, tiekimo Švedijos rinkai. Tokie sprendimai siejami su kelių infrastruktūros sektoriaus spaudimu mažinti anglies pėdsaką ir didinti perdirbtų žaliavų dalį.

    „Žengiame į labai reiklią ir konkurencingą Skandinavijos rinką. Informuojame apie faktus – produktus ir pardavimus vystome nuosekliai, be triukšmo“, – sakė „Recykl“ vadovas Maciej Jasiewicz.

    Bendrovė taip pat mini kitą produktą – „Elitex“, naudojamą gumos mišiniuose ir termoplastiniuose polimeruose, kuris gali mažinti gaminių savikainą ir anglies pėdsaką. Įmonės teigimu, derybos su užsienio partneriais tęsiasi.

    Investicijos Lietuvoje ir plėtra regione

    Lietuvoje grupė tęsia 2025 metais pradėtas investicijas į vietos padangų surinkimo ir tvarkymo verslą, veikiantį su prekės ženklu Recykl Litwa. Pagrindinės investicijų kryptys – automobilių parko ir konteinerių plėtra bei platesnis surinkimo tinklas.

    Bendrovės planuose – didesnio masto projektai, įskaitant „Smapol“ priedų gamybos startą, tačiau tai siejama su nuosekliu žingsniu iš Lietuvos į kitas Skandinavijos rinkas. Paraleliai grupė tęsia darbus, reikalingus HRV įsigijimo užbaigimui ir vėlesnei integracijai, kuri paprastai reikalauja papildomų sąnaudų.

    Padangų perdirbimo svarba auga

    Įmonė pabrėžia, kad padangų perdirbimo rinką vis labiau formuoja teisėkūros pokyčiai ir griežtėjantys reikalavimai tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu. Tokios kryptys siejamos su žiedinės ekonomikos tikslais, didesniais perdirbimo mastais ir geresne atliekų srautų kontrole.

    Viešai pristatytuose teisės aktų pakeitimų projektuose numatomas griežtesnis padangų atliekų tvarkymo reguliavimas: didesni perdirbimo ir susigrąžinimo tikslai bei platesnis produktų apimties apibrėžimas. Verslo vertinimu, tai gali mažinti šešėlinės rinkos dalį ir stiprinti profesionalius atliekų tvarkytojus.

  • „Orlen“ stotyse startuoja pirmasis olejomatas: naudotas kepimo aliejus virs biopriedais degalams

    Lenkijos energetikos ir degalų grupė „Orlen“ kartu su „EMKA OIL“ Plocke pradėjo pilotinį projektą ir vienoje savo tinklo degalinėje pastatė pirmąjį olejomatą. Tai įrenginys, skirtas surinkti panaudotą maistinį aliejų, kuris vėliau perdirbamas ir gali būti naudojamas biokomponentų degalams gamyboje.

    Įmonės teigia, kad sprendimas siejamas su žiedinės ekonomikos principų diegimu ir siekiu patogiai įtraukti gyventojus į atliekų surinkimą. Olejomatas pastatytas netoli gyvenamųjų rajonų ir didelių parduotuvių, kad atliekų pristatymas būtų kuo paprastesnis kasdienėse maršrutų grandinėse.

    „Orlen“ valdybos viceprezidentas, atsakingas už downstream veiklą, Ireneuszas Sitarskis pabrėžė, kad panaudotas kepimo aliejus neturėtų keliauti į nuotekų sistemas, nes gali tapti vertinga žaliava. Pasak jo, tai taip pat dera su strategija kuo labiau išnaudoti esamus perdirbimo pajėgumus apdorojant biologinės kilmės žaliavas.

    Kas blogai, kai aliejus pilamas į kanalizaciją?

    „EMKA OIL“ apklausoje apie aliejaus perdirbimą nurodoma, kad 28,7 proc. respondentų namuose panaudotą aliejų po kepimo vis dar pila į kanalizaciją. Toks elgesys yra viena dažniausių riebalų sankaupų ir vamzdynų užsikimšimų priežasčių, nes atvėsęs aliejus nusėda ant vamzdžių sienelių ir jungiasi su kitomis nuosėdomis.

    Praktika žinoma ne tik buitiniame, bet ir komerciniame sektoriuje, todėl daugelyje Europos miestų skatinami atskiri panaudotų riebalų surinkimo srautai. Surinktas maistinis aliejus, priklausomai nuo užterštumo ir logistikos, gali būti žaliava pažangiems biokomponentams ar kitiems pramoniniams produktams.

    Biokomponentai ir degalų ateitis

    Pastaraisiais metais Europoje griežtėja reikalavimai mažinti transporto išmetimus, todėl auga pažangių biokomponentų paklausa. Panaudotas maistinis aliejus laikomas viena patraukliausių žaliavų dėl to, kad tai atliekos, o jų panaudojimas padeda mažinti tiek taršą, tiek spaudimą pirminėms žaliavoms.

    „Orlen“ teigia, kad plėsdama pažangių biokomponentų gamybą siekia didinti kaštų efektyvumą ir mažinti priklausomybę nuo išorinių rinkų svyravimų. Pilotinis olejomato projektas gali tapti vienu iš būdų stabiliau užsitikrinti atliekinių žaliavų srautus, jeigu sprendimas pasiteisins ir bus plečiamas visame tinkle.

    Pasak „EMKA OIL“ projekto iniciatorės ir bendrovės viceprezidentės Małgorzatos Rdest, tinkamai parinkta vieta yra esminis veiksnys, kad gyventojai reguliariai atneštų panaudotą aliejų. Lenkijoje, įmonių duomenimis, jau veikia 126 olejomatai, todėl „Orlen“ žingsnis vertinamas kaip bandymas šią infrastruktūrą priartinti prie degalinių ir padidinti surinkimo patogumą.

  • Šiukšlių revoliucija: kaip rūšiavimas ir deginimas keičia ekonomiką ir elektros gamybą

    Šiukšlių revoliucija: kaip rūšiavimas ir deginimas keičia ekonomiką ir elektros gamybą

    Kiekvienais metais pasaulyje susidaro daugiau nei 2 mlrd. tonų komunalinių atliekų, o didelė jų dalis dingsta iš akių vos atsidūrusi konteineryje. Tačiau būtent nuo to momento prasideda atliekų kelias, kuris lemia taršą, savivaldybių išlaidas ir energijos poreikius.

    Žiedinės ekonomikos principas paprastas: išteklius naudoti kuo ilgiau, pirmiausia mažinant vartojimą, vėliau pakartotinai naudojant ir perdirbant. Kuo daugiau medžiagų grįžta į gamybą, tuo mažiau jų galiausiai patenka į sąvartynus.

    Atskyrimas lemia, kiek atgaunama

    Atliekų tvarkymo kompleksuose vis dažniau diegiamos mechaninio rūšiavimo linijos, kuriose įranga atskiria plastiką, metalą, popierių ir kartoną. Taip iš mišrių šiukšlių formuojami antriniai žaliavų srautai, kurie gali vėl patekti į pramonę.

    Vis dėlto dalies atliekų perdirbti nepavyksta dėl sudėties, užterštumo ar ekonominio neapsimokėjimo. Tokiu atveju kai kuriose šalyse pasirenkamas atliekų deginimas energijai gauti, siekiant sumažinti į sąvartynus keliaujantį kiekį.

    „Perdirbimas išsaugo medžiagą, o energijos gamyba iš atliekų sprendžia tai, kas lieka, kad ir likutis sukurtų vertę“, – sakė inžinierė Alya Al Obeidli.

    Uzbekistanas mažina priklausomybę nuo sąvartynų

    Uzbekistanas per metus sugeneruoja apie 15 mln. tonų buitinių atliekų, o perdirbama ar specializuotai apdorojama, valdžios institucijų vertinimu, tik apie 5–6 proc. Dėl to daugeliui atliekų galutinis taškas vis dar yra sąvartynas.

    Netoli Taškento veikiantis naujas apie 24 hektarų sąvartynas kasdien priima maždaug 1 500–2 500 tonų atliekų, priklausomai nuo sezono. Tokiose aikštelėse atliekos sutankinamos ir užpilamos gruntu, o apsauginiai sluoksniai turi mažinti teršalų patekimą į gruntą.

    Tačiau sąvartynų poveikis išlieka: be deguonies yrant organinėms atliekoms susidaro metanas, kuris yra viena reikšmingiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Dėl to vis dažniau įrengiamos dujų surinkimo sistemos ir svarstomos jų panaudojimo energetikoje galimybės.

    „Sename sąvartyne metano dujų sankaupos buvo labai didelės, o dabar ten vykdomas projektas jas surinkti ir iš jų gaminti elektrą“, – sakė Rafaelis Bekmullinas.

    Elektra iš atliekų, bet svarbiausia – rūšiavimas

    Vienas iš Uzbekistano planuojamų sprendimų – atliekų energinis panaudojimas. Prie Samarkando statoma jėgainė, kuri, planuojama, per parą apdoros apie 1 500 tonų buitinių atliekų ir per metus pagamins apie 240 mln. kilovatvalandžių elektros.

    Pareigūnai pabrėžia, kad ilgalaikis tikslas yra atliekų srautų atskyrimas: perdirbamos medžiagos turi grįžti į gamybą, organika – virsti kompostu ar biodujomis, o tik likutis keliauti į energijos gamybą. Toks eiliškumas leidžia išlaikyti daugiau vertingų medžiagų apytakoje.

    Vis dėlto praktika rodo, kad infrastruktūros nepakanka, jei rūšiavimas neprasideda namuose. Angrene vykusiame bandomajame projekte gyventojams išdalinus 10 000 maišų atliekoms atskirti, grąžinta su išrūšiuotomis atliekomis buvo tik apie 1 proc.

    „Be atliekų rūšiavimo neįmanoma pasiekti rezultatų“, – sakė Sobiras Mashrabovas.

    Ekspertai akcentuoja, kad žiedinė ekonomika prasideda dar anksčiau nei konteineryje: mažesniu vartojimu, ilgesniu daiktų naudojimu ir pakartotiniu panaudojimu. Kuo mažiau mišrių atliekų susidaro, tuo mažiau jų tenka deginti ar laidoti, o tai tiesiogiai mažina taršą ir ilgalaikes sąnaudas.

  • Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas grįžta spalį: kas gali dalyvauti ir kodėl verta išbandyti

    Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas grįžta spalį: kas gali dalyvauti ir kodėl verta išbandyti

    Spalį Lietuvoje vyks Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas, kviesiantis moksleivius, studentus, pedagogus ir visus besidominčius gamtos apsauga pasitikrinti žinias. Iniciatyvą nuo 2011 metais organizuoja VšĮ „Žaliosios politikos institutas“, o renginys kasmet siekia didinti visuomenės aplinkosauginį raštingumą.

    Šiemet egzaminas numatytas 2026 metais spalio 23 dieną ir vyks nuotoliniu būdu specialioje internetinėje platformoje. Dalyviai atsakinės į klausimus apie klimato kaitą, taršos mažinimą, atliekų tvarkymą, žiedinę ekonomiką, biologinę įvairovę ir tvaresnius vartojimo įpročius.

    Tokios temos aktualios ne tik dėl augančių ekstremalių orų reiškinių, bet ir dėl ES klimato tikslų, numatančių reikšmingą šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą iki 2030 metų bei klimato neutralumą iki 2050 metų. Praktiniai sprendimai kasdienybėje, nuo energijos taupymo iki rūšiavimo, tampa vis svarbesni tiek namų ūkiams, tiek organizacijoms.

    Organizatoriai skelbia keturias dalyvių kategorijas: pradedantieji, smalsuoliai, tyrinėtojai ir ekspertai. Tokia struktūra leidžia pritaikyti klausimų sudėtingumą skirtingoms amžiaus grupėms ir patirties lygiui, kad dalyvauti būtų prasminga ir mokiniams, ir specialistams.

    Po egzamino dalyviai elektroniniu paštu gaus ne tik savo rezultatą, bet ir teisingus atsakymus bei paaiškinimus, kurie padeda mokytis iš klaidų. Geriausiai pasirodžiusiems numatomi diplomai ir prizai, kuriuos paprastai steigia partneriai ir prie iniciatyvos prisijungiančios savivaldybės.

    „Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas – tai ne tik žinių patikrinimas, bet ir galimybė ugdyti atsakingą, aplinkai draugišką visuomenę“, – sakė VšĮ „Žaliosios politikos instituto“ direktorius Remigijus Lapinskas.

    Aplinkosauginis švietimas pastaraisiais metais vis dažniau siejamas su praktiniais įgūdžiais: kaip atpažinti žaliąjį smegenų plovimą, įvertinti produkto poveikį aplinkai per visą jo gyvavimo ciklą ar suprasti, kuo skiriasi atliekų prevencija nuo paprasto rūšiavimo. Organizatoriai pabrėžia, kad net trumpas žinių testas gali tapti paskata pasidomėti patikimais šaltiniais ir priimti labiau pagrįstus sprendimus kasdien.

  • Kinijoje nutiesė plastikinę kelių dangą: į asfaltą įmaišė per 6 000 perdirbtų pieno butelių

    Šanchajuje dar 2021 metais įgyvendintas neįprastas infrastruktūros bandymas: universiteto teritorijoje nutiestas kelio ruožas, kuriam panaudotos perdirbtos plastiko atliekos, įskaitant daugiau kaip 6 000 panaudotų pieno butelių. Idėja paprasta, bet ambicinga – dalį įprastų asfalto sudedamųjų pakeisti perdirbtu polimeru, kad mažiau atliekų patektų į sąvartynus.

    Projektas įgyvendintas Rytų Kinijos mokslo ir technologijų universitete, bendradarbiaujant su chemijos pramonei atstovaujančia bendrove „Dow“ ir pieno prekės ženklu „Shiny Meadow“. Kelio danga sukurta naudojant polimerais modifikuotą asfaltą – tai technologija, kai į bitumą ar asfalto mišinį įmaišomi polimerai, siekiant pagerinti eksploatacines savybes.

    Nors tokie buteliai teoriškai gali būti perdirbami, praktikoje perdirbėjai jų dažnai vengia dėl užterštumo. Pieno likučiai ir organinės priemaišos apsunkina rūšiavimą bei plovimą, todėl atliekų tvarkytojams tai tampa brangesniu ir mažiau patraukliu srautu.

    Dėl šios priežasties dalis plastiko, kuris „ant popieriaus“ laikomas perdirbamu, realiame gyvenime praranda vertę ir keliauja į mišrių atliekų grandinę. Kelio dangos projektas buvo pristatytas kaip būdas sukurti alternatyvų tokio plastiko panaudojimo kelią, kai tradicinis perdirbimas stringa.

    Sprendimo esmė – surinkti sunkiau perdirbamas plastiko atliekas, jas apdoroti ir paversti antrine žaliava, kuri gali būti naudojama asfaltui modifikuoti. Tokiu atveju plastikas tampa ne atskira dangos „pakaitalo“ plokšte, o mišinio dalimi, kuri prisideda prie tam tikrų fizinių savybių.

    Bendrovė „Dow“ teigė, kad tokie sprendimai potencialiai leidžia mažinti pirminių žaliavų poreikį, o kartu ieškoti būdų, kaip prailginti kelio dangos tarnavimo laiką. Kuo ilgiau danga tarnauja be remonto, tuo mažiau reikia naujų medžiagų, transportavimo ir statybos darbų.

    Tokie projektai dažnai pristatomi kaip žiedinės ekonomikos pavyzdžiai, kai pakuotė po naudojimo nelieka bevertė. Vis dėlto specialistai paprastai pabrėžia, kad būtina vertinti visą ciklą: nuo surinkimo ir apdorojimo kaštų iki ilgalaikės dangos būklės, mikroplastiko rizikų bei realaus poveikio emisijoms.

    Kinijos bandymas taip pat parodė, kad universiteto ir verslo partnerystė gali tapti greitu būdu išbandyti technologiją realiomis sąlygomis. Toks modelis leidžia kaupti duomenis apie dangos atsparumą, priežiūros poreikį ir tai, ar sprendimą galima patikimai taikyti platesniu mastu.

    „Dow“ viešai yra minėjusi, kad perdirbto plastiko panaudojimas keliuose buvo bandomas ir kitose Azijos šalyse, bendradarbiaujant su vietos partneriais. Tokie projektai paprastai siekia dviejų tikslų: sumažinti sunkiai perdirbamų atliekų kiekį ir rasti ekonomiškai pagrįstą būdą jas įtraukti į infrastruktūrą.

    Vis dėlto galutinį vertinimą dažniausiai nulemia ne įspūdinga idėja, o kelių metų eksploatacijos rezultatai. Jei tokios dangos iš tiesų tarnauja ilgiau ar reikalauja mažiau remonto, plastiko panaudojimas asfalte gali tapti ne vien simboline, o praktiška atliekų mažinimo priemone.

  • Nyderlandų „Greencovery“ pritraukė 1 mln. eurų: kakavos atliekos taps skaidulomis ir ekstraktais

    Nyderlandų „Greencovery“ pritraukė 1 mln. eurų: kakavos atliekos taps skaidulomis ir ekstraktais

    Nyderlanduose, Wageningene įsikūręs maisto technologijų startuolis „Greencovery“ pritraukė 1 mln. eurų investiciją, kad pramoniniu mastu išplėstų kakavos žaliavos perdirbimo (upcycling) sprendimą. Bendrovė kuria technologiją, leidžiančią iš maisto pramonės šalutinių srautų išgauti vertingus funkcinius ingredientus.

    Į investicijų etapą įsitraukė regioninis investuotojas ROM InWest, esamas akcininkas Brightlands Venture Partners ir privatus investuotojas. Pasak įmonės, šis finansavimas yra pirmasis žingsnis didinant gamybą ir pereinant prie komercinio masto kakavos ingredientų tiekimo.

    „Įrodėme atskyrimo technologiją su kava, aliejinių kultūrų išspaudomis ir riešutais, tačiau kakava yra ta sritis, kurioje pasiekiame komercinį mastą. Šiaurės Olandijoje kasmet susidaro daugiau kaip 350 000 tonų maistinės kokybės šalutinių srautų, o ROM InWest įsitraukimas atveria prieigą prie regiono pramonės tinklo“, – sakė „Greencovery“ įkūrėjas ir vadovas Carlosas Cabrera.

    „Greencovery“, įkurta 2018 metais, vysto švelnaus atskyrimo technologiją, kuri, bendrovės teigimu, leidžia išgauti ingredientus su mažesniu anglies pėdsaku, palyginti su įprastais gamybos būdais. Praktikoje tai reiškia, kad maisto gamintojų likučiai ir šalutinės frakcijos gali tapti naujais, standartizuotos sudėties žaliavos šaltiniais.

    Bendrovė skelbia, kad pirmosios komercinės partijos jau buvo patvirtintos su pagrindiniais klientais, o dabar, kartu su strateginiu partneriu, siekiama padidinti pajėgumą iki 1 000 tonų. Paraleliai vystoma žiedinės kakavos vertės grandinės idėja Šiaurės Olandijoje, kur kakavos pramonė istoriškai yra stipri.

    Įmonė pabrėžia, kad Zaandamas jau kelis šimtmečius yra svarbus Europos maisto perdirbimo centras ir iki šiol išlieka reikšmingas pasaulinės kakavos prekybos taškas. „Greencovery“ tikslas – vietoje apdoroti šalutinius srautus ir paversti juos didesnės pridėtinės vertės ingredientais, o ne išgabenti menkaverčiams panaudojimo būdams ar utilizavimui.

    „Šalutinių srautų pavertimas funkciniais ingredientais, o ne jų deginimas ar menkaverčiai panaudojimo būdai, tiesiogiai prisideda prie žiedinės maisto sistemos. Šios technologijos diegimas su pramonės partneriu Šiaurės Olandijoje yra aiškus regioninio bendradarbiavimo pavyzdys“, – sakė ROM InWest investicijų vadovas Basas Kalshovenas.

    Ankstesniais metais „Greencovery“ buvo pritraukusi apie 500 000 eurų technologijai toliau vystyti, o naujasis 1 mln. eurų etapas, pasak bendrovės, turėtų paspartinti perėjimą prie pramoninės gamybos. Tuo pat metu uždaromas papildomas 3 mln. eurų investicijų etapas, kurio daliai įsipareigojimų, anot įmonės, jau pritarta iš esamų ir naujų investuotojų.

    Plėtra orientuota į tris iš kakavos šalutinių srautų gaunamus produktus: kakavos skaidulas, kakavos ekstraktą ir tirpias kakavos skaidulas. Tokie ingredientai maisto gamintojams gali būti aktualūs dėl kelių priežasčių: stabilizuojant žaliavų tiekimą rinkoje, prisitaikant prie svyruojančių kakavos kainų ir kuriant produktus su aiškesnėmis sudėtimis, natūralesniais skoniais bei mažesniu cukraus kiekiu.

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija šalutinius maisto pramonės srautus vertinti kaip papildomą žaliavos šaltinį, o ne atlieką, ypač didėjant spaudimui mažinti maisto švaistymą ir pramonės taršą. Tokie projektai kaip „Greencovery“ atspindi verslo kryptį, kai tvarumo tikslai derinami su ekonomine logika: iš tos pačios įsigytos žaliavos siekiama išgauti daugiau parduodamos vertės.

  • Betonas iš žmonių nuotekų? Mokslininkai atskleidė, kiek priedo pakanka geresniam tvirtumui

    Betonas iš žmonių nuotekų? Mokslininkai atskleidė, kiek priedo pakanka geresniam tvirtumui

    Indijoje Manipal University Jaipur tyrėjų komanda, vadovaujama inžinieriaus Raghuvesho Tivariego, pasiūlė netikėtą būdą sumažinti cemento kiekį betone: dalį jo pakeisti priedu iš nuotekų dumblo. Žaliava buvo paimta iš nuotekų valyklos Warangale ir apdorota taip, kad virstų anglingu, porėtu produktu.

    Dumblas buvo kaitinamas ribojant deguonies patekimą, taikant pirolizę, maždaug 350–450 laipsnių Celsijaus temperatūroje. Po tokio apdorojimo gautas biokuras, vadinamas bianglimi, buvo sumaltas ir išsijotas, kad tiktų įmaišyti į cemento pagrindo mišinį.

    Mokslininkai išbandė tris sudėtis, kuriose bianglimi pakeista 5 proc., 10 proc. ir 15 proc. cemento. Matavimai parodė, kad jau 5 proc. priedas gali duoti apčiuopiamos naudos, o 91 dienos brandos laikotarpiu vidutinis gniuždymo stipris padidėjo apie 20 proc., lenkimo stipris – apie 36 proc.

    Dar geresnis rezultatas pasiektas su 10 proc. bianglies: po 91 dienos gniuždymo stiprio prieaugis siekė apie 21 proc., o lenkimo – iki 42 proc. Tačiau didinant kiekį iki 15 proc. pradėjo ryškėti neigiami požymiai: daugiau porų, mikroįtrūkimų ir silpniau susirišusių zonų, kurios ilgainiui gali mažinti ilgaamžiškumą.

    Tyrėjai aiškina, kad bianglies mikrostruktūra veikia kaip vandens kaupiklis: smulkios poros sulaiko drėgmę ir ją palaipsniui atiduoda kietėjimo metu. Dėl to cementinės reakcijos gali vykti tolygiau, o smulkios dalelės papildomai užpildo tuštumas, mažina poringumą ir vandens įgeriamumą.

    Tokie eksperimentai atitinka platesnę kryptį statybų sektoriuje: ieškoma mažesnio anglies pėdsako rišiklių ir būdų mažinti tradicinio klinkerio dalį, nes cementas yra vienas didžiausių pramoninių emisijų šaltinių. Nuotekų dumblo panaudojimas taip pat siejasi su žiedine ekonomika, kai atliekos paverčiamos žaliavomis.

    Vis dėlto iki praktinio naudojimo infrastruktūroje dar reikia papildomų bandymų. Mokslininkai pabrėžia būtinybę įvertinti atsparumą šalčiui, aukštai temperatūrai, druskingai aplinkai, taip pat ilgalaikį patvarumą ir tai, ar potencialiai pavojingi sunkieji metalai iš nuotekų dumblo lieka patikimai „užrakinti“ betono struktūroje.

  • „Flex IT“ ir „T1A“ susijungė: kuriama 150 mln. eurų apyvartos žiedinės IT įrangos platforma Europoje

    „Flex IT“ ir „T1A“ susijungė: kuriama 150 mln. eurų apyvartos žiedinės IT įrangos platforma Europoje

    Danijos įmonė „T1A Group“ ir Nyderlandų bendrovė „Flex IT“ užbaigė susijungimą ir paskelbė kurianti Europos masto žiedinės IT platformą. Bendra naujai suformuotos grupės apyvarta siekia apie 150 mln. eurų, o tikslas – sujungti visą IT įrangos gyvavimo ciklą nuo paėmimo iš įmonių iki pakartotinio pardavimo.

    Abi bendrovės veikė skirtingose tos pačios vertės grandinės dalyse. „T1A“, įkurta 2001 metais Danijoje, specializuojasi įmonių nebenaudojamos IT įrangos surinkime, sertifikuotame duomenų ištrynime ir įrenginių atnaujinime, kad jie galėtų saugiai grįžti į rinką.

    „Flex IT“, įkurta 1991 metais ir įsikūrusi Leidene, platina naują ir atnaujintą techniką visoje Europoje per maždaug 13 000 perpardavėjų tinklą. Bendrovė taip pat turi sertifikuotus atnaujinimo pajėgumus Torunėje Lenkijoje bei teikia nuomos ir demonstracinių įrenginių paslaugas.

    Kaip veiks „uždaras ratas“

    Susijungimas leidžia vienoje grupėje „uždaryti ratą“: įmonės nurašytas kompiuteris ar kita technika gali būti paimta pagal sutartį, apdorota tinkamiausiame sertifikuotame centre ir vėliau parduota ten, kur jos vertė didžiausia. Taip mažėja tikimybė, kad dar tinkama įranga bus utilizuota arba ilgai gulės sandėliuose.

    Abi bendrovės nurodo turinčios R2v3 sertifikaciją, plačiai taikomą atsakingam elektronikos atnaujinimui ir perdirbimui. Sujungta grupė sertifikuotą apdorojimą vykdys Danijoje, Nyderlanduose ir Lenkijoje, todėl logistikos ir atsekamumo procesai turėtų tapti labiau standartizuoti.

    Investuotojai ir vadovų pokyčiai

    Sandorį finansuoja „Eurazeo“ Planetary Boundaries Fund, kuris 2026 metų gegužę įsigijo kontrolinį „T1A“ paketą ir dabar rėmė „Flex IT“ įsigijimą. Pranešime taip pat minima „Dansk Vækstkapital“ parama finansavimo struktūroje.

    Po susijungimo „Flex IT“ vadovas Angelo Bul tampa sujungtos grupės generaliniu direktoriumi. „T1A“ įkūrėjas Peter Hemicke paskirtas vykdomuoju valdybos pirmininku, daugiausia dėmesio skirs grupės strategijai ir liks vienu iš investuotojų.

    „Sunkiausia žiedinėje IT niekada nebuvo rasti pirkėją geram antro gyvenimo nešiojamajam kompiuteriui. Sunkiausia yra tą kompiuterį apskritai gauti“, – sakė Angelo Bul.

    „Dabar galime prisiimti atsakomybę už visą kliento įrangos gyvenimą – nuo dienos, kai ji atkeliauja, iki dienos, kai išeina, ir dar vėliau. Tai padeda pakartotinį naudojimą paversti įprastu pasirinkimu“, – pridūrė jis.

    „Surinkti įmonių IT ir sertifikuotai ją atnaujinti yra atskira disciplina, kurios mums prireikė dvidešimt penkerių metų. Pardavimas visoje Europoje, tinkama kaina ir tinkama rinka yra kita disciplina, kurią „Flex IT“ kūrė dar ilgiau“, – sakė Peter Hemicke.

    „Dabar galime paimti įrenginį iš įmonės vienoje šalyje ir grąžinti jį darbui kitoje su garantija ir aiškia grandinės atsekamybe“, – teigė jis.

    Kodėl žiedinė IT tampa strategine

    Elektronikos pakartotinis naudojimas vis dažniau siejamas ne tik su tvarumu, bet ir su kaštų bei tiekimo grandinių valdymu. Įmonėms tampa aktualu greičiau ir saugiau realizuoti nebenaudojamą techniką, kartu mažinant duomenų nutekėjimo riziką, todėl sertifikuotas duomenų ištrynimas ir procesų atsekamumas tampa esmine vertės dalimi.

    Tuo pat metu rinkoje auga poreikis patikimai atnaujintai įrangai su garantijomis, ypač kai organizacijos optimizuoja biudžetus ir ieško alternatyvų naujiems įrenginiams. Sujungta platforma siekia pasinaudoti šia tendencija, pasiūlydama vientisą modelį nuo surinkimo iki pardavimo per platų kanalą visoje Europoje.