CP v2

Tag: Žiedinė ekonomika

  • ES žalia ekonomika sprogo: saulė lenkia hidro, bet daugiausia uždirba visai kitas sektorius

    ES žalia ekonomika sprogo: saulė lenkia hidro, bet daugiausia uždirba visai kitas sektorius

    Žalioji ekonomika vėl centre

    Energetikos rinkose augant neapibrėžtumui ir geopolitinei įtampai, Europos Sąjungoje vis garsiau kalbama apie atsinaujinančių išteklių vaidmenį stiprinant energijos nepriklausomybę. Tokį posūkį skatina ir pastarųjų metų pamokos, kai importuojamo kuro kainos tapo itin svyruojančios.

    Eurostato duomenys rodo, kad atsinaujinančių išteklių dalis bendrame ES energijos vartojime priartėjo prie 50 proc. Kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Austrija ir Švedija, jau dabar didžiąją dalį poreikio patenkina iš atsinaujinančių šaltinių.

    Saulės energija auga sparčiausiai

    Nors didžiausia žalios elektros dalis ES vis dar pagaminama iš vėjo ir hidroenergijos, būtent saulės energetika išsiskiria tempu. Eurostatas fiksuoja, kad saulės dalis nuo 2008 metais buvusio maždaug 1 proc. iki 2024 metais viršijo 23 proc.

    Tokia dinamika siejama su technologijų pigimu, greitesniu projektų įgyvendinimu ir vis aktyvesniu saulės elektrinių diegimu ant pastatų stogų bei pramoniniuose parkuose. Ekspertai neatmeta, kad artimiausiais metais saulės gamyba pagal apimtį gali aplenkti hidroenergiją.

    Pelningiausias sektorius nustebino

    Eurostato statistika atskleidžia, kad didžiausią pelną ES žaliojoje ekonomikoje generuoja ne elektrą gaminantys sektoriai, o atliekų tvarkymas. 2023 metais šios veiklos sukurta pridėtinė vertė viršijo 200 milijonų eurų ir per dešimtmetį šoktelėjo apie 78 proc.

    Tai maždaug dvigubai daugiau nei kitų, pagal vertę sekančių veiklų, susijusių su nuotekų tvarkymu ir medžiagų atgavimu. Atliekų tvarkymas taip pat išlieka didžiausiu darbdaviu žaliojoje ekonomikoje, jame dirba beveik 1 000 000 žmonių visoje ES.

    Žalieji darbai daugėja, bet kryptys skiriasi

    Žaliojoje ekonomikoje darbo vietų skaičius ES per mažiau nei dešimtmetį išaugo daugiau nei 2 000 000. Eurostato vertinimu, 2014 metais jų buvo apie 3 600 000, o 2023 metais skaičius pasiekė 5 800 000.

    Didelė dalis užimtumo tenka energijos taupymo sprendimams, pastatų efektyvumo didinimui ir atsinaujinančių išteklių infrastruktūrai. Greta to išlieka svarbios sritys, susijusios su dirvožemio ir požeminio vandens apsauga bei nuotekų tvarkymu, kurios reikalauja specifinių kompetencijų.

    Reguliavimo kryptis kelia klausimų

    Eurostatas nurodo, kad nuo 2014 metų ES žaliosios ekonomikos sukuriama vertė augo nuosekliai, o metinis prieaugis vidutiniškai siekė beveik 8 proc. Per mažiau nei dešimtmetį bendra sektoriaus apimtis beveik padvigubėjo ir 2023 metais siekė apie 1 330 000 000 eurų.

    Vis dėlto politinėje darbotvarkėje matomas poslinkis į reguliavimo supaprastinimą, kuris verslui žada mažesnę administracinę naštą, bet daliai ekspertų kelia rizikų dėl aplinkosauginių standartų silpninimo. Diskusijas kursto ir atidėtos ar sušvelnintos iniciatyvos, nukreiptos prieš žaliąjį smegenų plovimą, pesticidų mažinimą bei gamtos atkūrimo tikslus.

    Rinkai tai reiškia dvejopą signalą: viena vertus, investicijų ir darbo vietų augimą toliau stumia technologijų pažanga, kita vertus, spartą gali riboti kintantis reguliavimo klimatas. Artimiausi metai parodys, ar ES išlaikys ankstesnį tempą, ypač atsinaujinančių išteklių ir žiedinės ekonomikos srityse.

  • Belgijos „DeepTech“ startuolis D-CRBN pritraukė 17,5 mln. eurų CO2 paversti žiedine anglimi

    Belgijos „DeepTech“ startuolis D-CRBN pritraukė 17,5 mln. eurų CO2 paversti žiedine anglimi

    D-CRBN, Antverpene įsikūręs „DeepTech“ startuolis, užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė 17,5 mln. eurų. Bendrovė kuria elektrifikuotos plazmos technologiją, leidžiančią pramonės CO2 emisijas ir angliavandenilius perdirbti į žiedinės ekonomikos anglies molekules.

    Investicijų etapui vadovavo Astaia, taip pat dalyvavo ankstesni investuotojai SFPIM ir Europos inovacijų tarybos (EIC) fondas. Lygiagrečiai įmonė paskelbė apie ribotą papildomą etapą, kuriame planuoja pritraukti iki 5 mln. eurų iš atrinktų strateginių pramonės partnerių.

    Kas yra D-CRBN technologija?

    D-CRBN teigia, kad jos sprendimas naudoja atsinaujinančia elektra paremtą procesą, kuris CO2 turtingas pramonines dujas ir angliavandenilius paverčia anglies monoksidu bei sintezės dujomis. Šios medžiagos laikomos svarbiais „blokais“ tvariems degalams, chemijos produktams ir medžiagoms gaminti.

    Įmonė pabrėžia, kad technologija sukurta taip, jog būtų išvengta nepageidaujamų šalutinių produktų, pavyzdžiui, suodžių. Elektrifikavimas, jų vertinimu, gali padėti mažinti priklausomybę nuo iškastinių žaliavų ir stiprinti tiekimo saugumą Europoje.

    Nuo pilotų prie pramoninio masto

    Startuolis įkurtas 2021 metais, o technologija, pasak bendrovės, jau išbandyta pramoninio piloto mastu bendradarbiaujant su plieno ir chemijos sektorių partneriais. D-CRBN nurodo, kad keli demonstraciniai projektai juda komercinio diegimo link.

    „Šis A serijos etapas yra svarbus lūžis: turėdami pagrindinį investuotoją ir tęstinę partnerių paramą, galime pereiti nuo piloto patvirtinimo prie plėtros pramoniniu mastu“, – sakė D-CRBN vienas iš įkūrėjų ir komercijos vadovas Davidas Ziegleris.

    Kur bus panaudotos investicijos?

    Gautas lėšas D-CRBN planuoja skirti pirmiesiems pramoniniams demonstraciniams įrenginiams didinti, taip pat inžinerijos ir operacijų komandų plėtrai. Kartu įmonė sieks paspartinti CO2 į anglies monoksidą ir sintezės dujas platformos komercinį diegimą.

    „Europos konkurencingumas priklausys nuo to, kaip efektyviai proveržio inovacijos taps pramoniniu mastu veikiančiais sprendimais. D-CRBN rodo, kaip „deep tech“ gali mažinti sunkiųjų pramonės šakų emisijas ir kurti vertę iš to, kas anksčiau buvo laikoma atliekomis“, – sakė EIC fondo valdybos narys Hermannas Hauseris.

    Įmonė taip pat anksčiau buvo gavusi 2,5 mln. eurų EIC „Accelerator“ dotaciją 2023 metais. D-CRBN pozicionuoja savo sprendimą kaip vieną iš įrankių, galinčių padėti pramonei pereiti prie žiedinės anglies ekonomikos, kai emisijos tampa žaliava naujiems produktams.

  • Ukmergės „Konteinerio krata“ parodė rūšiavimo spragas: kodėl plastiko konteineris ne viskam

    Ukmergėje surengtas viešas socialinis eksperimentas „Konteinerio krata“ atskleidė, kad net ir nuolat rūšiuojantys gyventojai dažnai suklysta. Specialiai renginiui buvo išverstas plastiko konteinerio turinys ir vietoje, gyvai, perrūšiuotos atliekos.

    Iniciatyvą kartu su Ukmergės rajono savivaldybe įgyvendino pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“. Eksperimento tikslas buvo ne bausti, o praktiškai parodyti, kas iš tiesų turėtų patekti į pakuočių konteinerius ir kodėl priemaišos trukdo perdirbimui.

    Tarp tinkamai išmestų pakuočių specialistai rado statybinių atliekų, elektronikos prietaisų, laidų, pjūklo diską, taip pat buities daiktų, kurie nėra pakuotės. Tokios priemaišos apsunkina rūšiavimo linijų darbą, didina atmetimų dalį ir mažina tikimybę, kad surinkta žaliava bus perdirbta.

    „Žaliojo taško“ atstovai pabrėžia, kad dažniausia klaida kyla iš paprasto nesusipratimo: plastiko konteineris neretai suprantamas kaip skirtas visiems plastikiniams daiktams. Tačiau pakuočių tvarkymo sistema yra sukurta pakuotėms, o ne žaislams, buities reikmenims ar kitoms ne pakuotėms priskiriamoms atliekoms.

    „Praktikoje plastiko konteineris neretai tampa vieta viskam, kas pagaminta iš plastiko, tačiau schema sukurta būtent pakuočių atliekoms, o ne kitiems daiktams“, – sakė „Žaliojo taško“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė.

    Eksperimentas tapo ir priminimu, kad rūšiavimo sėkmę lemia ne tik surenkamas kiekis, bet ir kokybė. Netinkamai įmestos atliekos gali užteršti visą partiją, todėl dalis potencialiai perdirbamų pakuočių galiausiai keliauja į mišrias atliekas arba apdorojimą, kuris negrąžina jų į žiedinę ekonomiką.

    Renginyje akcentuota paprasta taisyklė: į plastiko konteinerį turėtų patekti pakuotės, o ne bet koks plastikinis daiktas. Popierius ir kartonas keliauja į popieriaus konteinerį, stiklinės pakuotės į stiklui skirtą, o likusios pakuotės paprastai metamos į plastiko konteinerį pagal savivaldybėje taikomą surinkimo tvarką.

    „Rūšiavimo sistema paremta ne medžiaga, o pakuotės principu“, – sakė A. Burbaitė.

    Ukmergės rajono savivaldybės atstovai pabrėžė, kad svarbiausia šiandien yra gyventojų švietimas ir aiški, patogi infrastruktūra. Pasak jų, konteinerių prieinamumas ir reguliarus aptarnavimas yra būtinos sąlygos, tačiau ne mažiau svarbus ir žmonių įprotis stabtelėti prieš išmetant ir įvertinti, ar tai tikrai pakuotė.

    Po „Konteinerio kratos“ tinkamai ir netinkamai išrūšiuotos atliekos buvo sudėtos į skaidrius konteinerius ir paliktos viešoje erdvėje kaip edukacinė instaliacija. Organizatoriai tikisi, kad vizualus palyginimas padės gyventojams greičiau įsiminti dažniausias klaidas ir jų išvengti kasdienybėje.

  • Lodzėje iš nuotekų valyklos kurs biometaną: dujos į tinklą, šiluma miestui ir skystos trąšos

    Lodzėje prie Grupinės nuotekų valyklos planuojama statyti biodujų ir biometano gamybos įrenginius. Ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo pasirašė miesto vandentvarkos įmonė ZWiK ir „Veolia“ grupės bendrovės Lenkijoje.

    Projektas numato ne tik biodujų gamybą, bet ir jų išvalymą iki biometano kokybės, kad dujos galėtų būti tiekiamos į dujų tinklą. Kartu būtų gaminama elektra ir šiluma, kuri pirmiausia būtų naudojama pačios valyklos poreikiams.

    Biometanas iš nuotekų dumblų

    Planuojama investicija remiasi anaerobinio pūdymo technologija, kai iš organinių atliekų, įskaitant nuotekų dumblą, išgaunamos biodujos. Iš jų pašalinus priemaišas ir padidinus metano koncentraciją, gaunamas biometanas, kurį galima naudoti kaip gamtinių dujų pakaitalą.

    Tokie sprendimai tampa vis svarbesni Europoje, nes biometanas laikomas viena iš priemonių mažinti iškastinio kuro vartojimą ir didinti vietinę energijos gamybą. Praktikoje tai reiškia mažesnį priklausomumą nuo importuojamų energijos išteklių ir stabilesnes sąnaudas infrastruktūros objektams, kurie energiją naudoja nuolat.

    „Tai projektas, rodantis, kad modernus miestas gali būti ir atsakingas aplinkai, ir saugus energetiškai, ir patogus gyventojams“, – sakė Lodzės merė Hanna Zdanowska.

    Elektra, šiluma ir dar vienas produktas

    Pagal skelbiamus planus, dalis pagamintos energijos būtų skirta nuotekų valyklos įrenginiams, o šiluma galėtų prisidėti prie efektyvesnio komunalinių objektų šildymo. Kartu tikimasi mažinti anglies dioksido emisijas, nes dalis energijos būtų pagaminta iš vietinių biogeninių žaliavų.

    Be energijos, proceso šalutiniu produktu įvardijamas skystas tręšiamasis produktas, kurį būtų galima panaudoti žemės ūkyje. Tokia schema atitinka žiedinės ekonomikos principą, kai atliekos paverčiamos žaliavomis ir produktais.

    Kitas žingsnis – šilumos susigrąžinimas

    Partneriai taip pat planuoja atskirą iniciatyvą, susijusią su šilumos susigrąžinimu iš nuotekų. Tokie sprendimai Europoje diegiami ten, kur yra dideli ir stabilūs nuotekų srautai, o išgauta žematemperatūrė šiluma, pasitelkus šilumos siurblius, gali būti panaudota pastatams ar technologiniams procesams.

    Miestas paraleliai vysto ir kitus atsinaujinančios energetikos projektus, įskaitant saulės elektrinių parkus. Tikslas – nuosekliai mažinti anglies vaidmenį vietos energijos balanse ir didinti komunalinių paslaugų atsparumą kainų svyravimams.

  • Alytuje apdovanoti „Atliekų kultūros“ egzamino lyderiai: 636 dalyviai ir aiškūs rekordai

    Alytaus miesto savivaldybėje įteikti apdovanojimai geriausiai „Atliekų kultūros“ egzamine pasirodžiusiems dalyviams. Šiemet tvaraus gyvenimo ir atliekų tvarkymo žinias pasitikrino 636 alytiškiai, o prizus pelnė 52 dalyviai, suklydę nė karto arba padarę tik vieną klaidą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad egzaminas tampa ne tik žinių patikrinimu, bet ir praktiniu postūmiu keisti kasdienius įpročius. Rūšiavimas, pakartotinis naudojimas ir atsakingas vartojimas yra tiesiogiai susiję su savivaldybių išlaidomis atliekų tvarkymui, taršos mažinimu ir žiedinės ekonomikos tikslais.

    Kas šiemet išsiskyrė?

    Daugiausia dalyvių šiemet subūrė Adolfo Ramanausko-Vanago ir Putinų gimnazijos: per abi įstaigas egzamine dalyvavo 349 žmonės. Tai rodo, kad mokyklos išlieka viena svarbiausių grandžių, formuojant rūšiavimo ir atsakingo vartojimo įpročius šeimose.

    Teisingai į visus 20 klausimų atsakė trys dalyviai: mokytoja Jolita Noruvienė, gimnazistai Nojus Selemonavičius ir Simas Kristupas Jasas. Dar kelių dešimčių dalyvių rezultatai buvo beveik maksimalūs, o tai, pasak rengėjų, rodo augantį praktinį supratimą, ką ir kur mesti.

    „Kiekvienais metais Alytuje atliekų rūšiavimas gerėja po 10 proc. Bet visada norisi, kad būtų dar geriau ir efektyviau“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis.

    Renginyje dalyvavo ir vicemerė Kristina Daugelevičienė bei mero patarėja Goda Prapuolenytė-Leonavičienė. Savivaldybė akcentuoja, kad tokios iniciatyvos padeda ne tik gerinti statistinius rodiklius, bet ir mažina kasdienėje buityje daromas klaidas, kai atliekos patenka į netinkamus konteinerius.

    Egzamino reikšmė ir platesnis kontekstas

    „Atliekų kultūros“ egzaminas yra nacionalinė iniciatyva, vykstanti nuo 2020 metais, ir kasmet pritraukianti tūkstančius dalyvių visoje Lietuvoje. Jo esmė paprasta: kuo aiškiau žmonės supranta rūšiavimo taisykles, tuo mažiau atliekų užteršiama, o daugiau jų galima perdirbti arba panaudoti pakartotinai.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis šiandien yra ne vien konteinerių ar infrastruktūros trūkumas, bet ir rūšiavimo kokybė. Net nedidelės klaidos, pavyzdžiui, netinkamai išrūšiuotos pakuotės ar užterštos antrinės žaliavos, gali sumažinti perdirbamumo galimybes ir didinti atliekų tvarkymo kaštus.

    Kas organizuoja iniciatyvą?

    „Atliekų kultūros“ egzamino organizatorius yra UAB Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras, o projekto globėja – Aplinkos ministerija. Partneriai apima Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei regioninius atliekų tvarkymo centrus, tarp jų – Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą.

    Organizatorių teigimu, viena stipriausių projekto pusių yra tai, kad žinios greitai „persikelia“ į namus. Vaikai, išmokę taisykles mokyklose ir per egzaminą, dažnai tampa pagrindiniais šeimos edukatoriais ir skatina tėvus bei senelius rūšiuoti teisingiau.

    „Didžiausi edukatoriai, kaip matome, yra vaikai, jie parneša žinias į namus ir skatina mus, suaugusius, atsakingai elgtis“, – sakė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojas Janis Laurinaitis.

  • Zarasuose pagerbti „Atliekų kultūros egzamino“ lyderiai: jaunimas rodo, kaip keisti kasdienybę

    Zarasuose pagerbti „Atliekų kultūros egzamino“ lyderiai: jaunimas rodo, kaip keisti kasdienybę

    Zarasų rajono savivaldybėje įteikti apdovanojimai geriausiai „Atliekų kultūros egzamine“ pasirodžiusiems dalyviams. Renginyje akcentuota, kad aplinkosauginiai įpročiai prasideda nuo žinių, o jos virsta konkrečiais kasdieniais sprendimais.

    Savivaldybė iniciatyvą palaikė ir šiemet, įsteigdama prizus rajono mokiniams bei suaugusiesiems, kurie pademonstravo tvirčiausias atliekų rūšiavimo ir žiedinės ekonomikos žinias. Tokia praktika, pasak organizatorių, stiprina bendruomenės įsitraukimą ir padeda aplinkosaugą perkelti iš deklaracijų į veiksmą.

    Apdovanojimai savivaldybėje

    Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė laureatams įteikė prizus ir padėkas. Ji pabrėžė, kad salėje susirinkę vaikai ir jaunimas savo smalsumu bei atsakomybe kuria pavyzdį, kuris dažnai veikia stipriau nei raginimai.

    „Rūpestis gamta prasideda nuo supratimo, o tada persikelia į įpročius: kaip rūšiuojame, kiek vartojame ir ką pasirenkame kasdien“, – sakė Nijolė Guobienė.

    „Atliekų kultūros egzaminas“ Lietuvoje kasmet primena, kad rūšiavimas nėra vien techninis veiksmas. Jis tiesiogiai siejasi su mažesniu sąvartynų apkrovimu, didesniu perdirbamų žaliavų kiekiu ir atsakingesniu vartojimu, kai pirmenybė teikiama pakartotiniam naudojimui.

    Kas tapo nugalėtojais

    1–4 klasių grupėje geriausiai pasirodė Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos trečiokė Aušrinė Komkaitė. 5–10 klasių grupėje lyderiais tapo Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos penktokas Dominykas Komka, Antazavės Juozo Gruodžio gimnazijos dešimtokė Julija Krastinaitė ir Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos dešimtokas Vytautas Gurskij.

    Vyresniųjų ir suaugusiųjų kategorijoje išskirti Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos vienuoliktokas Augustinas Pupelis bei suaugusiųjų grupės nugalėtoja Kristina Špūraitė-Pepelienė. Renginyje priminta, kad tvarumo srityje svarbi ne tik individuali, bet ir bendruomeninė pažanga.

    Komandinio įsitraukimo simboliu tapo geriausiai pasirodžiusi klasė: Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos 4C. Pasak renginio organizatorių, klasės ir mokyklos bendruomenės įtrauktis yra vienas veiksmingiausių būdų, padedančių tvarius įpročius paversti norma.

    Savivaldybė sveikino visus dalyvius ir nugalėtojus, ragindama pasiekimą laikyti ne finišu, o startu. Akcentuota, kad net maži kasdieniai pasirinkimai, kai juos daro daug žmonių, ilgainiui virsta reikšmingu pokyčiu.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.

  • „Gamtos ateitis“ pradeda kampaniją: kaip paneigiami mitai apie atliekų rūšiavimą Lietuvoje

    „Gamtos ateitis“ pradeda kampaniją: kaip paneigiami mitai apie atliekų rūšiavimą Lietuvoje

    Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ pradėjo visuomenės švietimo kampaniją, kuria siekia paneigti dažniausiai pasitaikančius mitus apie atliekų rūšiavimą. Iniciatyva orientuota į paprastą, kasdienėje buityje pritaikomą informaciją ir aiškias taisykles, kurios padeda išvengti klaidų.

    Kampanija pavadinta „Už Lietuvą – rūšiavimo čempionę!“ ir akcentuoja, kad nuo kiekvieno gyventojo pasirinkimų priklauso, kiek atliekų iš tiesų bus perdirbta. Asociacija pabrėžia, kad net ir nedidelės klaidos rūšiuojant gali sumažinti antrinių žaliavų kokybę, todėl svarbu laikytis bazinių principų.

    Kaip skleidžiama informacija?

    Vienas pagrindinių kampanijos įrankių – trumpi animaciniai edukaciniai vaizdo įrašai, skirti paneigti populiarius įsitikinimus apie rūšiavimo sistemą. Tokia forma pasirinkta tam, kad informacija būtų lengvai suprantama ir patraukli skirtingoms amžiaus grupėms.

    Vaizdo įrašai platinami asociacijos socialinių tinklų kanaluose, taip pat perduodami visoms Lietuvos savivaldybėms, kad šios galėtų naudoti medžiagą vietinėje komunikacijoje. Tokiu būdu siekiama, kad vienodos žinutės pasiektų gyventojus skirtinguose regionuose ir sumažintų painiavą dėl taisyklių.

    Kokius mitus siekiama paneigti?

    Asociacija išskiria kelias dažniausiai pasitaikančias klaidingas nuostatas, kurios neretai tampa priežastimi nerūšiuoti arba rūšiuoti atmestinai. Tarp jų – įsitikinimas, kad į rūšiavimo konteinerius galima mesti tekstilę, arba kad visos atliekos galiausiai vis tiek supilamos į vieną šiukšliavežę.

    Taip pat akcentuojamas požiūris, jog šiukšlės nėra asmeninė atsakomybė, ir nuomonė, kad viena neteisingai išmesta atlieka nieko nepakeis. Kampanijos žinutė paprasta: rūšiavimas veikia tada, kai žmonės laikosi taisyklių, o surinktos žaliavos išlieka pakankamai švarios ir tinkamos perdirbti.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    Atliekų tvarkymo sistemoje svarbiausia ne vien surinkti daugiau, bet ir surinkti tinkamai, nes užterštos atliekos dažnai tampa neperdirbamos. Tai reiškia, kad gyventojų įpročiai tiesiogiai susiję su tuo, ar atliekos virsta žaliavomis, ar keliauja į šalinimą.

    „Gamtos ateitis“ teigia, kad rūšiavimas nėra sudėtingas, jei laikomasi kelių aiškių taisyklių ir vengiama „mitais“ paremtų sprendimų. Kampanija kviečia gyventojus pasitikrinti savo įpročius ir priimti kasdienius sprendimus, kurie mažina atliekų kiekį ir didina perdirbimo efektyvumą.

  • Mados industrijos paradoksas: visi kalba apie tvarumą, bet pirkėjai už jį mokėti nebenori

    Mados industrijos paradoksas: visi kalba apie tvarumą, bet pirkėjai už jį mokėti nebenori

    Pasaulinę mados industriją 2026 metais sukaustė paradoksas: rinkodaroje vis garsiau žadamas tvarumas, tačiau dalis vartotojų, spaudžiami pragyvenimo kaštų, už tai primokėti nenusiteikę. Vis dėlto prekės ženklai tvarumo krypties neatsisako, nes tai tampa ne įvaizdžio, o rizikų valdymo klausimu.

    Didieji žaidėjai plečia žiediškumo sprendimus ir siūlo daugiau perdirbtų medžiagų, o dalis įmonių investuoja į laboratorijoje užaugintus deimantus ar antrinę prekybą. Tačiau pirkėjai vis dažniau renkasi kainą ir vertę, todėl vadinamasis tvarumo priedas pardavimuose ne visada atsiperka.

    „Tvarumas yra verslas, o ne gerumo akcija: kai brangsta nafta, brangsta poliesteris, o logistika tampa per daug nepastovi“, – sakė buvusi H&M vadovė Helena Helmersson.

    Tvarumas virsta finansų disciplina

    Pastarąjį dešimtmetį mažmenoje dominavo paprasta schema: auginti apimtis, mažinti tiekimo kainą ir išparduoti likučius akcijomis. Tačiau 2026 metais vis daugiau prekės ženklų pripažįsta, kad šie svertai silpnėja, o pelningumą tenka saugoti per tiekimo lankstumą ir stipresnį prekės ženklą.

    Papildomą spaudimą kuria energijos kainų šuoliai ir geopolitiniai sukrėtimai, tiesiogiai veikiantys sintetinių pluoštų savikainą. Kadangi poliesterio ir kitų naftos produktų kainos svyruoja, įmonėms tampa svarbu mažinti priklausomybę nuo pirminių žaliavų ir didinti perdirbtų medžiagų dalį.

    Priežastis paprasta: tvarumas vis dažniau atsiranda finansų direktorių darbotvarkėse kaip priemonė stabilizuoti maržas. Tai apima tiek žaliavų riziką, tiek tiekimo grandinių patikimumą, tiek ir reputacijos apsaugą, kai socialiniuose tinkluose skandalai gali greitai numušti prekės ženklo vertę.

    Prabanga taip pat pažeidžiama

    Net ir prabangos segmentas, kuriam kainų jautrumas mažesnis, susiduria su klimato rizika. Tokios žaliavos kaip kašmyras ar aukštos kokybės oda priklauso nuo oro sąlygų, vandens prieinamumo ir gamybos geografijos, o ekstremalūs reiškiniai gali sutrikdyti tiekimą ir kelti kaštus.

    „Tai ne filantropija, o grynas verslas: klimato mažinimo priemonės gali labai greitai atsispindėti pelno (nuostolio) ataskaitoje“, – sakė „Kering“ tvarumo ir institucinių reikalų vadovė Marie-Claire Daveu.

    Investuotojai vis atidžiau vertina aplinkosaugos, socialinius ir valdysenos rodiklius, todėl tvarumas tampa ir kapitalo pritraukimo, ir rizikų draudimo mechanizmu. Prabangai tai kartu yra būdas skatinti kūrybą, ieškant naujų medžiagų, technologijų ir gamybos sprendimų.

    Žiediškumas brangus, bet artėja taisyklės

    Žiedinės ekonomikos tikslas madoje yra nutolti nuo modelio paimk, pagamink, išmesk ir kurti gaminius taip, kad juos būtų galima perparduoti, taisyti ar perdirbti į naują pluoštą. Tačiau tekstilės perdirbimo infrastruktūra dar tik plečiasi, o tekstilė į tekstilę sprendimai iki šiol išlieka sudėtingi ir brangūs.

    Situaciją keičia ne vien vartotojų nuotaikos, bet ir reguliavimas. Europos Sąjungoje įgyvendinamos priemonės, skirtos mažinti žaliąjį smegenų plovimą, riboti perteklinį prekių naikinimą ir didinti gaminių tvarumo reikalavimus, todėl įmonėms kyla ne tik reputacinė, bet ir finansinių sankcijų rizika.

    Dalis prekės ženklų akcentuoja, kad jaunų vartotojų vertybės ilgainiui gali pastūmėti rinką, tačiau šiandien jų perkamoji galia ne visada atitinka keliamus lūkesčius. Dėl to tvarumas madoje vis labiau primena maratoną: investicijų reikia dabar, o didesnė grąža ir aiškesni signalai iš rinkos dažnai ateina vėliau.

  • Alytaus rajono gimnazistai sužibėjo Sumanaus moksleivio akademijoje: jų projektas – geriausias

    Alytaus rajono gimnazistai sužibėjo Sumanaus moksleivio akademijoje: jų projektas – geriausias

    Gegužės 15 dieną Alytaus rajono Miroslavo ir Krokialaukio Tomo Noraus‑Naruševičiaus gimnazijų mokiniai dalyvavo baigiamajame Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos projekto Sumanaus moksleivio akademija susitikime. Renginyje vyko I ir II lygio klasių uždarymo ceremonija bei pristatyti mokinių parengti projektiniai darbai.

    Didžiausio įvertinimo sulaukė Miroslavo gimnazijos II lygio verslumo klasės komandos darbas apie žemės ūkio šalutinių produktų ir atliekų panaudojimo galimybes energetikoje, žemės ūkyje ir pramonėje. Projektą rengė Tajus Dambrauskas, Martynas Karkauskas ir Lukas Žilinskas, o jų idėja pripažinta geriausiu verslumo klasės projektiniu darbu.

    Ko siekė mokinių projektas?

    Mokiniai analizavo, kaip ūkyje susidarančios liekanos ir atliekos gali tapti ištekliais, o ne problema, ir kokios jų pritaikymo kryptys realiausios. Tokios temos aktualios ne tik dėl aplinkosaugos, bet ir dėl augančio dėmesio žiedinei ekonomikai, kai vertė kuriama efektyviau panaudojant jau turimus resursus.

    Praktikoje tai reiškia ieškojimą sprendimų, kurie mažintų švaistymą, prisidėtų prie tvaresnės gamybos ir galėtų suteikti papildomų galimybių regionų verslui. Universitetų ir mokyklų bendri projektai dažnai tampa pirmu žingsniu, kai moksleiviai išbando tyrimų, planavimo ir viešo pristatymo kompetencijas.

    Bendras darbas ir inžinerijos idėjos

    Renginyje pristatytas ir II lygio inžinerijos klasės projektas, kurį parengė Alytaus rajono Butrimonių ir Miroslavo gimnazijų III–IV gimnazijos klasių mokinių komanda. Organizatoriai pabrėžė, kad komanda sėkmingai bendradarbiavo rengdama ir pristatydama projektinę idėją, o tokia patirtis stiprina komandinio darbo įgūdžius.

    I lygio veiklose aktyviai dalyvavo Krokialaukio Tomo Noraus‑Naruševičiaus ir Miroslavo gimnazijų II gimnazijos klasių mokiniai. Visus mokslo metus jie gilino žinias per edukacines veiklas, kurios orientuotos į praktinį mokymąsi ir ankstyvą susipažinimą su studijų kryptimis.

    Studijų festivalis ir pažymėjimai

    Baigiamojo vizito metu mokiniai taip pat apsilankė VDU studijų festivalyje, kur susipažino su studijų programomis, dalyvavo praktinėse veiklose ir bendravo su universiteto bendruomene. Tokie susitikimai padeda moksleiviams realiau įvertinti studijų pasirinkimus ir suprasti, kokių kompetencijų reikės ateities profesijose.

    Mokslo metų pabaiga buvo pažymėta iškilminga ceremonija, per kurią dalyviams įteikti projekto pažymėjimai. Alytaus rajono mokyklų bendruomenė džiaugėsi mokinių iniciatyvumu, kūrybiškumu ir pasiekimais, o VDU Žemės ūkio akademijai padėkota už bendradarbiavimą ir suteiktas patirtis.

  • Aliuminį vis dar importuojame iš Rusijos: perdirbimas gali sumažinti priklausomybę ir kainų riziką

    Aliuminį vis dar importuojame iš Rusijos: perdirbimas gali sumažinti priklausomybę ir kainų riziką

    Importo priklausomybė nemažėja

    Aliuminis Lenkijoje išlieka strategiškai svarbi, bet ribotai vietoje pagaminama žaliava: šalies pramonė pačios pagamintu metalu patenkina apie 13 proc. vidaus poreikio. Dėl to ekonomika yra priversta remtis importu, o kainų ir tiekimo svyravimai greitai persiduoda gamintojams.

    Lenkijos ekonomikos instituto (PIE) apžvalgoje teigiama, kad 2025 metais Lenkija buvo viena didžiausių aliuminio importuotojų pasaulyje. Tai rodo, kad net ir didėjant gamybos efektyvumui, struktūrinė priklausomybė nuo įvežamos žaliavos išlieka.

    Rusijos dalis išlieka reikšminga

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tarp tiekėjų yra nemažai Europos Sąjungos šalių, tačiau dalis aliuminio vis dar atkeliauja iš Rusijos. PIE vertinimu, 2025 metais apie 10 proc. Lenkijos aliuminio importo sudarė tiekimas iš Rusijos.

    Toks srautas kelia papildomų rizikų, nes žaliavų prekybą vis dažniau veikia geopolitiniai sprendimai, sankcijos ir logistikos trikdžiai. Įmonėms tai reiškia didesnį neapibrėžtumą planuojant gamybą ir kainodarą.

    Kodėl aliuminis tampa dar svarbesnis

    Aliuminis, kaip ir varis, yra vienas pagrindinių metalų, reikalingų elektros tinklų plėtrai ir modernizacijai. Augant investicijoms į energetikos infrastruktūrą ir elektrifikaciją, didėja ir patikimo metalo tiekimo poreikis.

    Be energetikos, aliuminis plačiai naudojamas transporto, statybų, pakuočių ir mašinų gamybos sektoriuose. Dėl šios priežasties net nedideli tiekimo sutrikimai gali paveikti daugybę grandžių nuo komponentų iki galutinių produktų.

    Perdirbimas kaip greitesnė išeitis

    PIE ekonomistai pabrėžia, kad perdirbimas gali būti reali priemonė mažinti priklausomybę nuo importo ir didinti žaliavų saugumą. Jų nurodomi duomenys rodo, kad 2024 metais Lenkijoje susidarė dešimt kartų daugiau perdirbimui tinkamų aliuminio atliekų nei sudarė pirminio aliuminio gamyba šalyje.

    Tai signalizuoja apie didelį neišnaudotą potencialą: daugiau surinkto ir perdirbto metalo leistų bent dalį paklausos patenkinti vietiniais srautais. Kartu tai mažintų rizikas, susijusias su tiekimo koncentracija ir priklausomybe nuo riboto skaičiaus išorės partnerių.

    „Perdirbimas vis dažniau vertinamas ne tik kaip žiedinės ekonomikos tikslų priemonė, bet ir kaip būdas stiprinti valstybės ekonominį suverenitetą“, – teigiama PIE apžvalgoje.

    Ekspertų vertinimu, kryptingas perdirbimo grandinės stiprinimas galėtų apimti stabilesnį atliekų surinkimą, investicijas į rūšiavimą ir perlydymo pajėgumus bei aiškesnes taisykles pramonei. Tokios priemonės leistų mažinti importo spaudimą ir geriau valdyti kainų svyravimus.