Tag: Žiedinė ekonomika

  • Namai iš grybų – ne fantazija: Lenkijoje rodoma paroda atskleidžia, kas jau įmanoma

    Grybiena, moksliškai vadinama miceliu, vis dažniau minima ne tik biologijos, bet ir dizaino bei architektūros kontekste. Tai natūrali požeminė tinklų sistema, kuri skaidydama organines medžiagas gali būti „užauginama“ į norimą formą ir vėliau išdžiovinama, kad nebeaugtų.

    Būtent šis principas tampa pagrindu biologiškai suyrantiems, mažai energijos reikalaujantiems gaminti kompozitams. Medžiaga vertinama dėl mažo svorio ir izoliacinių savybių, todėl ją bandoma taikyti pakuotėms, interjero sprendimams ir eksperimentinei statybai.

    Paroda Vroclave ir tyrimai

    Vroclave pristatoma paroda „Mycelium. Formos iš grybų karalystės“ supažindina su kūriniais ir prototipais, kuriuose micelis naudojamas kaip konstrukcinė ar apdailos medžiaga. Parodoje keliama mintis, kad dalį šiandien įprastų sintetinių medžiagų būtų galima keisti natūralios kilmės alternatyvomis.

    Šią kryptį nagrinėja ir akademinė bendruomenė, tarp jų Poznanės technologijos universiteto Architektūros fakulteto tyrėjai. Jų tikslas – suprasti, kaip micelio kompozitai galėtų būti auginami valdomomis sąlygomis, o rezultatas atitiktų bent bazinius statybos reikalavimus.

    Kur micelis jau naudojamas

    Micelio medžiagos jau pasiekė rinką kaip pakuočių sprendimai, kuriais siekiama pakeisti dalį putplasčio ar kitų sunkiai perdirbamų medžiagų. Tokie sprendimai dažniausiai gaminami auginant micelį formose, užpildytose žemės ūkio atliekomis, o paskui gaminį stabilizuojant džiovinimu.

    Šis modelis patrauklus dėl žiedinės ekonomikos logikos: vietoje naftos pagrindo žaliavų naudojamos biomasės atliekos, o galutinis produktas gali suirti natūraliai. Dėl to micelis dažnai minimas kartu su mažesnio anglies pėdsako medžiagų paieškomis statybų sektoriuje.

    Kodėl dar nestatome micelio namų

    Nors micelio kompozitai vilioja šilumos izoliacija ir mažu svoriu, iki pilnaverčių gyvenamųjų namų dar trūksta kelių esminių dalykų. Pagrindiniai iššūkiai siejami su laikomąja galia, mechaniniu atsparumu ir ilgalaikiu stabilumu realiomis eksploatacijos sąlygomis.

    Miceliui itin svarbi drėgmė: per didelė drėgmė gali trumpinti tarnavimo laiką, o netinkamos sąlygos skatina biologinius procesus, kuriuos statyboje būtina griežtai kontroliuoti. Taip pat riboja ir technologiniai aspektai, nes ne visos formos ar konstrukcijos lengvai „užauginamos“ be trūkių ir deformacijų.

    Dėl to šiandien micelis dažniau matomas kaip apdailos, izoliacijos ar vienkartinių konstrukcijų medžiaga, o ne kaip gelžbetonį ar medieną pakeičiantis sprendimas. Vis dėlto parodos ir laboratoriniai bandymai rodo aiškią tendenciją: ieškoma medžiagų, kurios būtų lengviau perdirbamos, mažiau taršios ir kuriamos bendradarbiaujant su gamtiniais procesais.

  • Lenkų startuolis poliesterį paverčia ekoplytomis: ar taip pavyks pramušti tekstilės perdirbimo aklavietę?

    Europoje kasmet susidaro daugiau kaip 15 mln. tonų tekstilės atliekų, tačiau į vadinamąjį tekstilė į tekstilę perdirbimą grįžta mažiau nei 1 proc. Didžioji dalis išmetamų drabužių sudeginama, šalinama sąvartynuose arba iškeliauja į trečiąsias šalis, kur atliekų tvarkymas neretai virsta ekologine ir socialine problema.

    Šiame kontekste dėmesio sulaukė Lenkijos įmonė „Myco Renew“, kuri kuria biologinę technologiją, leidžiančią apdoroti net ir sintetinius audinius. Idėja paprasta, bet ambicinga: naudojant atrinktus grybų konsorciumus tekstilės atliekas paversti nauju kompozitu, kuris galėtų būti pritaikomas, pavyzdžiui, statybose.

    Fast fashion pasekmės

    Tekstilės atliekų kalną didina greitosios mados modelis, kai pigūs drabužiai į prekybą išleidžiami itin sparčiai, o jų kokybė dažnai nusileidžia ankstesniems standartams. Dėl to trumpėja drabužių naudojimo laikas, o išmetamų gaminių srautai auga greičiau nei spėja prisitaikyti surinkimo ir perdirbimo infrastruktūra.

    Problema ypač paaštrėja tuomet, kai drabužiai pagaminti iš skirtingų pluoštų mišinių, papildyti elastanu ar apdoroti įvairiais cheminiais priedais. Tokie gaminiai tampa sunkiai perdirbami, o jų išrūšiavimas brangus ir techniškai sudėtingas.

    Kur dingsta išmesti drabužiai

    Nors dalis naudotų tekstilės gaminių surenkama, reikšminga jų dalis nepasiekia aukštos vertės perdirbimo grandinės. Viešojoje erdvėje ne kartą fiksuota, kad dalis europietiškos naudotos aprangos eksporto galiausiai atsiduria nelegaliuose sąvartynuose Afrikoje ar Pietų Amerikoje, kur ją sunku saugiai sutvarkyti.

    „Globaliai kasmet susidaro apie 92 mln. tonų tekstilės atliekų, o didelė jų dalis vis dar šalinama sąvartynuose arba sudeginama“, – sakė „Myco Renew“ vadovas Tomaszas Mierzwa.

    Be logistikos ir atliekų srautų valdymo, vis dažniau akcentuojamas ir cheminės sudėties klausimas. Europos institucijų ir projektų tyrimai rodo, kad dalis tekstilės gaminių rinkoje neatitinka cheminių reikalavimų, o tai apsunkina saugų perdirbimą ir riboja medžiagų grąžinimą į žiedinę ekonomiką.

    Grybai, bioreaktorius ir ekoplytos

    „Myco Renew“ teigia technologiją vystanti remdamasi moksliniais tyrimais, kuriuose nagrinėta grybų geba skaidyti dažus ir organinius teršalus. Praktinis tikslas – biologiškai apdoroti tekstilės atliekas, o gautą masę kartu su grybiena ir mineraliniais priedais panaudoti statybinių medžiagų gamybai.

    Įmonė nurodo, kad poliesterio pluoštai kompozite išlieka, tačiau įgauna naują panaudojimo kryptį: kuriami izoliaciniai, garsą slopinantys sprendimai ir kompozitai, savo forma primenantys ekoplytas. Tokia kryptis gali būti patraukli, nes statybų sektorius ieško alternatyvių žaliavų ir mažesnio poveikio medžiagų.

    Startuolis jau turi veikiantį bioreaktorių, kuris vienu ciklu apdoroja apie 15 kg tekstilės. Kitas etapas – mastelio didinimas, kad perdirbimo apimtys būtų skaičiuojamos ne kilogramais, o tonomis, tačiau tam reikės papildomo finansavimo ir sertifikavimo, be kurio statybinių gaminių rinkoje įsitvirtinti būtų sunku.

    Jeigu technologijai pavyktų pasiekti pramoninį mastą, ji galėtų tapti dar vienu įrankiu sprendžiant mišrių ir sintetinių tekstilės atliekų problemą. Vis dėlto rinkos proveržį lems ne tik biotechnologinis sprendimas, bet ir surinkimo, rūšiavimo, atsekamumo bei reguliavimo pokyčiai, kurie Europoje sparčiai griežtėja.

  • Europa ant lūžio: EAA įvardijo 6 žingsnius, kurie gali sustiprinti ekonomiką nepjaunant šakos

    Europa ant lūžio: EAA įvardijo 6 žingsnius, kurie gali sustiprinti ekonomiką nepjaunant šakos

    Geopolitinė įtampa, technologijų lūžiai ir klimato kaita vis dažniau verčia Europą rinktis tarp greito augimo ir ilgalaikio stabilumo. Europos aplinkos agentūra (EAA) naujoje analizėje teigia, kad konkurencingumą įmanoma stiprinti neatsisakant tvarumo.

    EAA ataskaitoje pabrėžiama, kad trumpalaikė nauda, grindžiama intensyviu išteklių vartojimu ir ekosistemų alinimu, didina pažeidžiamumą. Alternatyva vadinama no regret kryptis, kai investicijos į gamtą, žmones ir technologijas duoda naudą net ir pasikeitus ekonominėms ar politinėms sąlygoms.

    Ataskaita, pavadinta Competitive by nature: Europe’s long-term competitiveness through the lens of sustainability, paskelbta 2026 metų spalio 13 dieną. Joje išskiriami šeši sprendimai, galintys vienu metu mažinti rizikas ir kelti produktyvumą.

    Prisitaikymas prie klimato

    EAA akcentuoja, kad Europa šyla sparčiausiai iš visų žemynų, todėl ekonominiai nuostoliai dėl karščio bangų, sausrų, potvynių ir gaisrų auga. Prisitaikymas prie klimato pokyčių, agentūros vertinimu, tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir konkurencingumo klausimu.

    Kaip praktiški sprendimai įvardijami gamta grįsti projektai, tokie kaip šlapynių, upių užliejamų teritorijų atkūrimas ar daugiau žaliųjų zonų miestuose. Tokios priemonės padeda sugerti potvynių vandenį, mažina karščio salų efektą ir ilgainiui gali sumažinti infrastruktūros remonto bei sveikatos išlaidas.

    Ištekliai, žiediškumas ir DI

    Kitas akcentas yra efektyvesnis išteklių naudojimas, nes Europa reikšmingą dalį žaliavų ir energijos importuoja, o tiekimo grandinės pastaraisiais metais patyrė ne vieną sukrėtimą. EAA siūlo spartinti žiedinės ekonomikos modelį, kai daugiau taisoma, pakartotinai naudojama ir perdirbama, taip mažinant priklausomybę nuo pirminių žaliavų.

    Ataskaitoje nurodoma, kad dirbtinis intelektas ir kiti skaitmeniniai įrankiai gali padėti sekti medžiagas tiekimo grandinėse, geriau valdyti kintančią atsinaujinančios energetikos gamybą elektros tinkle ir realiu laiku stebėti aplinkos žalą. Vis dėlto EAA atkreipia dėmesį ir į augantį duomenų centrų energijos bei vandens poreikį, kuris pats tampa nauju politikos galvosūkiu.

    Greta to aptariama ir naujos kartos biotechnologijų kryptis, kai medžiagos ar kuras gaminami iš biologinių žaliavų, o ne iš naftos ir dujų. Agentūra pabrėžia, kad ši kryptis gali mažinti iškastinio kuro vartojimą, tačiau jos poveikis žemei ir vandeniui turi būti valdomas, kad nepersvertų naudos.

    Įgūdžiai, pasitikėjimas ir taisyklės

    EAA teigimu, perėjimas prie mažiau taršios ekonomikos neįvyks be žmonių įgūdžių, todėl siūloma daugiau investuoti į švietimą, profesinį rengimą ir mokymąsi visą gyvenimą. Tai ypač aktualu energetikos pertvarkai, pramonei ir statyboms, kur dažnai pritrūksta parengtų specialistų.

    Ne mažiau svarbus, pasak agentūros, yra visuomenės pasitikėjimas. Kai klimato politika visuomenėje suvokiama kaip neteisinga ar pernelyg brangi, didėja rizika, kad sprendimai bus atidėliojami, švelninami arba visai stabdomi.

    Galiausiai EAA primena, kad Europos Sąjungos vidaus rinka leidžia formuoti tarptautinius aplinkosaugos ir socialinius standartus, o tai tampa ekonominiu svertu pasaulinėje konkurencijoje. Agentūra ragina siekti aiškių ir nuspėjamų taisyklių, kurios skatintų verslą investuoti, o gyventojams suteiktų daugiau tikrumo dėl permainų krypties.

    „Tvarumas neturi būti konkurencingumo kaina, jis gali tapti jo pagrindu“, – teigiama EAA ataskaitoje.

  • Prancūzijos startuolis VoltR pritraukė 22 mln. eurų: ličio baterijų atnaujinimą ketina plėsti Europoje

    Prancūzijos startuolis VoltR pritraukė 22 mln. eurų: ličio baterijų atnaujinimą ketina plėsti Europoje

    Prancūzijos startuolis VoltR pritraukė 22 mln. eurų finansavimą, kuriuo siekia sparčiau industrializuoti ličio baterijų atnaujinimo veiklą ir didinti gamybos apimtis Europoje. Bendrovė kuria vadinamąsias ekologiškai suprojektuotas baterijas, kurioms panaudoja dar tinkamas eksploatuoti panaudotų elementų dalis.

    Pasak įmonės, finansavimą sudaro 16 mln. eurų nuosavo kapitalo investicija ir 6 mln. eurų dotacijos. Investicijoje dalyvavo SPI 2 fondas, kurį Prancūzijos Vyriausybės vardu valdo Bpifrance, taip pat „Decathlon“ inovacijų ir investicijų padalinys „Decathlon PULSE“.

    VoltR vadovas Maxime Bleskine pabrėžia, kad pagrindinė idėja paprasta: pasibaigus pirmajam naudojimo ciklui, ličio elementas dar nebūtinai yra pasiekęs savo pramoninio gyvenimo pabaigą.

    „Per ketverius metus įrodėme, kad pasibaigus pirmajam ciklui ličio elementas dar gali būti panaudojamas naujuose produktuose. Turėdami daugiau nei 20 000 rinkai pateiktų baterijų patirtį, dabar galime tai įgyvendinti dideliu mastu“, – sakė Maxime Bleskine.

    Įmonė skelbia per dvejus metus planuojanti šešis kartus padidinti gamybos pajėgumus ir padvigubinti darbuotojų skaičių, sukuriant apie 40 naujų darbo vietų. Taip pat numatoma plėtra per Europą, orientuojantis į pramoninius klientus, kuriems svarbi tiekimo grandinės patikimumo ir tvarumo pusiausvyra.

    VoltR įkurta 2022 metais, o jos modelis remiasi panaudotų baterijų surinkimu, elementų diagnostika ir jų pritaikymu naujuose gaminiuose pagal likusią talpą bei technines charakteristikas. Bendrovė teigia, kad taip pagamintos baterijos atitinka įprastus sertifikavimo ir veikimo reikalavimus, tačiau leidžia sumažinti naujų elementų poreikį.

    Tokios technologijos svarbios platesniame Europos kontekste, kuriame siekiama mažinti priklausomybę nuo importuojamų žaliavų ir didinti strateginių sektorių atsparumą. ES baterijų reglamentas kelia vis griežtesnius tvarumo, atsekamumo ir žiedinės ekonomikos reikalavimus, todėl atnaujinimas ir perdirbimas tampa vis svarbesnėmis grandimis.

    VoltR teigia sukūrusi integruotą veiklos grandinę nuo baterijų surinkimo iki elementų testavimo ir naujų baterijų gamybos. Bendrovė taikosi į įrankių, mikromobilumo, išmaniųjų miestų sprendimų, namų automatizavimo bei mobilios energijos kaupimo segmentus, kur paklausa auga dėl elektrifikacijos ir didėjančio akumuliatorių skaičiaus rinkoje.

    Gautos lėšos bus skirtos gamybinių pajėgumų plėtrai ir procesų automatizavimui, taip pat diagnostikos ir pritaikymo technologijų vystymui. Įmonė planuoja padidinti gamyklos Verrières-en-Anjou pajėgumą ir išplėsti infrastruktūrą taip, kad būtų galima apdoroti didėjančius baterijų kiekius, pasiekiančius pirmojo naudojimo ciklo pabaigą.

    Bpifrance atstovas Jean-Philippe Richard pažymėjo, kad investicija papildo platesnę baterijų vertės grandinės strategiją, kurioje remiama ir nauja gamyba, ir perdirbimas, o atnaujinimas suteikia papildomą vertės išsaugojimo etapą. VoltR savo ruožtu tikisi tapti reikšmingu žiedinės ekonomikos žaidėju, galinčiu sumažinti poveikį aplinkai ir padėti stiprinti Europos baterijų sektoriaus savarankiškumą.

  • Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas jau čia: nemokamai pasitikrink žinias apie klimato kaitą

    Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas jau čia: nemokamai pasitikrink žinias apie klimato kaitą

    Spalio 24 dieną minima Tarptautinė klimato kaitos diena, o kartu su ja gyventojai kviečiami į Nacionalinį aplinkosaugos egzaminą. Renginį organizuoja „Žaliosios politikos institutas“, o dalyvavimas yra atviras ir nemokamas.

    Egzaminas vyksta internetu, todėl prisijungti galima patogiu metu nuo 8.00 iki 20.00 valandos. Organizatoriai pabrėžia, kad tai proga ne tik pasitikrinti žinias, bet ir gauti aiškius paaiškinimus, padedančius geriau suprasti aktualias temas.

    Klausimai apima klimato kaitą, atsakingą vartojimą, atliekų tvarkymą, žiedinę ekonomiką ir atsinaujinančią energetiką. Tai sritys, kurios tiesiogiai susijusios su kasdieniais pasirinkimais: energijos vartojimu namuose, transportu, pirkinių krepšeliu ir atliekų rūšiavimu.

    Kas gali dalyvauti?

    Organizatoriai kviečia prisijungti 7–12 klasių moksleivius, plačiąją visuomenę ir aplinkosaugos ekspertus. Kad dalyviams būtų paprasčiau pasirinkti, klausimai suskirstyti pagal sudėtingumą į kelias kategorijas.

    Moksleiviams siūlomos pradedančiojo ir smalsuolio kategorijos, norintiems gilesnio iššūkio numatyta ekspertų kategorija. Taip pat yra kategorija dalyviams, kurie nori išbandyti jėgas ir įvertinti savo bendrą supratimą apie aplinkosaugą.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Klimato kaitos tema pastaraisiais metais vis dažniau persikelia iš mokslinių ataskaitų į kasdienį gyvenimą: daugiau ekstremalių orų reiškinių, šiltesnės žiemos ir dažnesnės karščio bangos keičia įprastus planus ir didina rizikas sveikatai bei ūkiui. Švietimas šioje srityje laikomas viena efektyviausių ilgalaikių priemonių, padedančių priimti pagrįstus sprendimus.

    Egzamino iniciatoriai akcentuoja, kad aplinkosaugos raštingumas tampa praktiniu įgūdžiu: nuo gebėjimo mažinti energijos sąnaudas iki supratimo, kaip veikia atliekų prevencija ir kodėl vien rūšiavimo nepakanka. Vis daugiau dėmesio skiriama ir atsinaujinančiai energetikai, kuri Europoje sparčiai plečiama siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    Prizai ir grįžtamasis ryšys

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai, tarp kurių numatytos planšetės, elektroninės skaityklės, ekskursijos ir knygos. Po egzamino dalyviai el. paštu gauna ne tik teisingus atsakymus, bet ir išsamesnius paaiškinimus, padedančius mokytis iš klaidų.

    Norint dalyvauti, reikia iš anksto užsiregistruoti. Užsiregistravus taip pat žadama gauti informaciją, kuri gali padėti pasiruošti klausimams ir geriau orientuotis egzamino temose.

  • „Žaliasis taškas“ startuoja su nemokamomis nuotolinėmis edukacijomis – ko dar nežinote apie rūšiavimą?

    „Žaliasis taškas“ startuoja su nemokamomis nuotolinėmis edukacijomis – ko dar nežinote apie rūšiavimą?

    Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ kviečia visuomenę į nemokamų nuotolinių edukacijų ciklą „Žaliasis raštingumas“. Jo tikslas – paprastai ir praktiškai paaiškinti, kaip kasdieniais įpročiais mažinti atliekų kiekį ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.

    Edukacijose akcentuojama, kad teisingas rūšiavimas yra viena svarbiausių grandžių žiedinėje ekonomikoje, kai pakuotės gali būti perdirbtos ir tapti naujais gaminiais. Kuo mažiau atliekų patenka į mišrių atliekų srautą, tuo mažesnė tarša ir didesnės galimybės panaudoti žaliavas pakartotinai.

    Organizatoriai primena, kad rūšiavimo kokybė priklauso ne tik nuo infrastruktūros, bet ir nuo kasdienių sprendimų: pakuočių ištuštinimo, tinkamo atskyrimo pagal medžiagas ir įpročio nepalikti maisto likučių. Netinkamai išrūšiuotos atliekos gali užteršti perdirbimui tinkamą srautą ir sumažinti perdirbimo efektyvumą.

    Kam skirtos edukacijos?

    Nuotoliniai užsiėmimai pritaikyti skirtingoms auditorijoms: priešmokyklinio amžiaus vaikams, 1–4 klasių mokiniams, vyresniųjų klasių moksleiviams ir suaugusiesiems. Registruojantis prašoma pasirinkti tinkamą užsiėmimą pagal amžiaus grupę ir nurodyti tikslų el. pašto adresą, nes visa informacija pateikiama nuotoliniu būdu.

    Dalį programos sudaro paskaitos apie teisingą rūšiavimą, o dalį – kūrybinės dirbtuvės apie antrąjį pakuočių gyvenimą. Spalio mėnesio temose atsispindi ir Klimato savaitės kontekstas, kai daugiau dėmesio skiriama vartojimo mažinimui bei pakartotiniam panaudojimui.

    Kada vyks nuotoliniai susitikimai?

    Edukacijų ciklas suplanuotas spalio mėnesį, numatyti keli skirtingi laikai ryte ir po pietų. Paskaitos ir kūrybinės dirbtuvės vyks spalio 1, 7, 8, 15, 22 ir 29 dienomis.

    Organizatoriai nurodo, kad dalyvių registracija vykdoma iš anksto, o papildoma informacija teikiama „Žaliojo taško“ komunikacijos kanaluose ir kontaktiniu el. paštu bei telefonu. Kilus klausimams, rekomenduojama kreiptis tiesiogiai, kad būtų parinkta tinkamiausia edukacija pagal dalyvių amžių ir poreikius.

  • „Recykl“ su kontraktu Švedijoje: nauja „Smapol“ linija ir plėtra Lietuvoje mažėjant pelnui

    Lenkijos perdirbimo grupė „Recykl“, dirbanti naudotų padangų perdirbimo srityje, plečia veiklą užsienyje: pasirašė sutartį dėl „Smapol“ technologinės linijos tiekimo Švedijai ir toliau investuoja Lietuvoje. Įmonė taip pat tęsia pasirengimą užbaigti Vokietijos bendrovės HRV įsigijimą.

    2026 metų antrąjį pusmetį grupės pajamos siekė apie 16,2 mln. eurų ir buvo panašios kaip prieš metus. Vis dėlto pelningumas smuko: EBITDA sumažėjo iki maždaug 2,7 mln. eurų, o grynasis pelnas – iki apie 620 000 eurų, kai prieš metus buvo apie 1,08 mln. eurų.

    Kontraktas Švedijoje

    „Recykl“ pranešė pasirašiusi sutartį dėl linijos, skirtos kelių asfaltui naudojamo priedo „Smapol“ gamybai, tiekimo Švedijos rinkai. Tokie sprendimai siejami su kelių infrastruktūros sektoriaus spaudimu mažinti anglies pėdsaką ir didinti perdirbtų žaliavų dalį.

    „Žengiame į labai reiklią ir konkurencingą Skandinavijos rinką. Informuojame apie faktus – produktus ir pardavimus vystome nuosekliai, be triukšmo“, – sakė „Recykl“ vadovas Maciej Jasiewicz.

    Bendrovė taip pat mini kitą produktą – „Elitex“, naudojamą gumos mišiniuose ir termoplastiniuose polimeruose, kuris gali mažinti gaminių savikainą ir anglies pėdsaką. Įmonės teigimu, derybos su užsienio partneriais tęsiasi.

    Investicijos Lietuvoje ir plėtra regione

    Lietuvoje grupė tęsia 2025 metais pradėtas investicijas į vietos padangų surinkimo ir tvarkymo verslą, veikiantį su prekės ženklu Recykl Litwa. Pagrindinės investicijų kryptys – automobilių parko ir konteinerių plėtra bei platesnis surinkimo tinklas.

    Bendrovės planuose – didesnio masto projektai, įskaitant „Smapol“ priedų gamybos startą, tačiau tai siejama su nuosekliu žingsniu iš Lietuvos į kitas Skandinavijos rinkas. Paraleliai grupė tęsia darbus, reikalingus HRV įsigijimo užbaigimui ir vėlesnei integracijai, kuri paprastai reikalauja papildomų sąnaudų.

    Padangų perdirbimo svarba auga

    Įmonė pabrėžia, kad padangų perdirbimo rinką vis labiau formuoja teisėkūros pokyčiai ir griežtėjantys reikalavimai tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu. Tokios kryptys siejamos su žiedinės ekonomikos tikslais, didesniais perdirbimo mastais ir geresne atliekų srautų kontrole.

    Viešai pristatytuose teisės aktų pakeitimų projektuose numatomas griežtesnis padangų atliekų tvarkymo reguliavimas: didesni perdirbimo ir susigrąžinimo tikslai bei platesnis produktų apimties apibrėžimas. Verslo vertinimu, tai gali mažinti šešėlinės rinkos dalį ir stiprinti profesionalius atliekų tvarkytojus.

  • „Orlen“ stotyse startuoja pirmasis olejomatas: naudotas kepimo aliejus virs biopriedais degalams

    Lenkijos energetikos ir degalų grupė „Orlen“ kartu su „EMKA OIL“ Plocke pradėjo pilotinį projektą ir vienoje savo tinklo degalinėje pastatė pirmąjį olejomatą. Tai įrenginys, skirtas surinkti panaudotą maistinį aliejų, kuris vėliau perdirbamas ir gali būti naudojamas biokomponentų degalams gamyboje.

    Įmonės teigia, kad sprendimas siejamas su žiedinės ekonomikos principų diegimu ir siekiu patogiai įtraukti gyventojus į atliekų surinkimą. Olejomatas pastatytas netoli gyvenamųjų rajonų ir didelių parduotuvių, kad atliekų pristatymas būtų kuo paprastesnis kasdienėse maršrutų grandinėse.

    „Orlen“ valdybos viceprezidentas, atsakingas už downstream veiklą, Ireneuszas Sitarskis pabrėžė, kad panaudotas kepimo aliejus neturėtų keliauti į nuotekų sistemas, nes gali tapti vertinga žaliava. Pasak jo, tai taip pat dera su strategija kuo labiau išnaudoti esamus perdirbimo pajėgumus apdorojant biologinės kilmės žaliavas.

    Kas blogai, kai aliejus pilamas į kanalizaciją?

    „EMKA OIL“ apklausoje apie aliejaus perdirbimą nurodoma, kad 28,7 proc. respondentų namuose panaudotą aliejų po kepimo vis dar pila į kanalizaciją. Toks elgesys yra viena dažniausių riebalų sankaupų ir vamzdynų užsikimšimų priežasčių, nes atvėsęs aliejus nusėda ant vamzdžių sienelių ir jungiasi su kitomis nuosėdomis.

    Praktika žinoma ne tik buitiniame, bet ir komerciniame sektoriuje, todėl daugelyje Europos miestų skatinami atskiri panaudotų riebalų surinkimo srautai. Surinktas maistinis aliejus, priklausomai nuo užterštumo ir logistikos, gali būti žaliava pažangiems biokomponentams ar kitiems pramoniniams produktams.

    Biokomponentai ir degalų ateitis

    Pastaraisiais metais Europoje griežtėja reikalavimai mažinti transporto išmetimus, todėl auga pažangių biokomponentų paklausa. Panaudotas maistinis aliejus laikomas viena patraukliausių žaliavų dėl to, kad tai atliekos, o jų panaudojimas padeda mažinti tiek taršą, tiek spaudimą pirminėms žaliavoms.

    „Orlen“ teigia, kad plėsdama pažangių biokomponentų gamybą siekia didinti kaštų efektyvumą ir mažinti priklausomybę nuo išorinių rinkų svyravimų. Pilotinis olejomato projektas gali tapti vienu iš būdų stabiliau užsitikrinti atliekinių žaliavų srautus, jeigu sprendimas pasiteisins ir bus plečiamas visame tinkle.

    Pasak „EMKA OIL“ projekto iniciatorės ir bendrovės viceprezidentės Małgorzatos Rdest, tinkamai parinkta vieta yra esminis veiksnys, kad gyventojai reguliariai atneštų panaudotą aliejų. Lenkijoje, įmonių duomenimis, jau veikia 126 olejomatai, todėl „Orlen“ žingsnis vertinamas kaip bandymas šią infrastruktūrą priartinti prie degalinių ir padidinti surinkimo patogumą.

  • Šiukšlių revoliucija: kaip rūšiavimas ir deginimas keičia ekonomiką ir elektros gamybą

    Šiukšlių revoliucija: kaip rūšiavimas ir deginimas keičia ekonomiką ir elektros gamybą

    Kiekvienais metais pasaulyje susidaro daugiau nei 2 mlrd. tonų komunalinių atliekų, o didelė jų dalis dingsta iš akių vos atsidūrusi konteineryje. Tačiau būtent nuo to momento prasideda atliekų kelias, kuris lemia taršą, savivaldybių išlaidas ir energijos poreikius.

    Žiedinės ekonomikos principas paprastas: išteklius naudoti kuo ilgiau, pirmiausia mažinant vartojimą, vėliau pakartotinai naudojant ir perdirbant. Kuo daugiau medžiagų grįžta į gamybą, tuo mažiau jų galiausiai patenka į sąvartynus.

    Atskyrimas lemia, kiek atgaunama

    Atliekų tvarkymo kompleksuose vis dažniau diegiamos mechaninio rūšiavimo linijos, kuriose įranga atskiria plastiką, metalą, popierių ir kartoną. Taip iš mišrių šiukšlių formuojami antriniai žaliavų srautai, kurie gali vėl patekti į pramonę.

    Vis dėlto dalies atliekų perdirbti nepavyksta dėl sudėties, užterštumo ar ekonominio neapsimokėjimo. Tokiu atveju kai kuriose šalyse pasirenkamas atliekų deginimas energijai gauti, siekiant sumažinti į sąvartynus keliaujantį kiekį.

    „Perdirbimas išsaugo medžiagą, o energijos gamyba iš atliekų sprendžia tai, kas lieka, kad ir likutis sukurtų vertę“, – sakė inžinierė Alya Al Obeidli.

    Uzbekistanas mažina priklausomybę nuo sąvartynų

    Uzbekistanas per metus sugeneruoja apie 15 mln. tonų buitinių atliekų, o perdirbama ar specializuotai apdorojama, valdžios institucijų vertinimu, tik apie 5–6 proc. Dėl to daugeliui atliekų galutinis taškas vis dar yra sąvartynas.

    Netoli Taškento veikiantis naujas apie 24 hektarų sąvartynas kasdien priima maždaug 1 500–2 500 tonų atliekų, priklausomai nuo sezono. Tokiose aikštelėse atliekos sutankinamos ir užpilamos gruntu, o apsauginiai sluoksniai turi mažinti teršalų patekimą į gruntą.

    Tačiau sąvartynų poveikis išlieka: be deguonies yrant organinėms atliekoms susidaro metanas, kuris yra viena reikšmingiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Dėl to vis dažniau įrengiamos dujų surinkimo sistemos ir svarstomos jų panaudojimo energetikoje galimybės.

    „Sename sąvartyne metano dujų sankaupos buvo labai didelės, o dabar ten vykdomas projektas jas surinkti ir iš jų gaminti elektrą“, – sakė Rafaelis Bekmullinas.

    Elektra iš atliekų, bet svarbiausia – rūšiavimas

    Vienas iš Uzbekistano planuojamų sprendimų – atliekų energinis panaudojimas. Prie Samarkando statoma jėgainė, kuri, planuojama, per parą apdoros apie 1 500 tonų buitinių atliekų ir per metus pagamins apie 240 mln. kilovatvalandžių elektros.

    Pareigūnai pabrėžia, kad ilgalaikis tikslas yra atliekų srautų atskyrimas: perdirbamos medžiagos turi grįžti į gamybą, organika – virsti kompostu ar biodujomis, o tik likutis keliauti į energijos gamybą. Toks eiliškumas leidžia išlaikyti daugiau vertingų medžiagų apytakoje.

    Vis dėlto praktika rodo, kad infrastruktūros nepakanka, jei rūšiavimas neprasideda namuose. Angrene vykusiame bandomajame projekte gyventojams išdalinus 10 000 maišų atliekoms atskirti, grąžinta su išrūšiuotomis atliekomis buvo tik apie 1 proc.

    „Be atliekų rūšiavimo neįmanoma pasiekti rezultatų“, – sakė Sobiras Mashrabovas.

    Ekspertai akcentuoja, kad žiedinė ekonomika prasideda dar anksčiau nei konteineryje: mažesniu vartojimu, ilgesniu daiktų naudojimu ir pakartotiniu panaudojimu. Kuo mažiau mišrių atliekų susidaro, tuo mažiau jų tenka deginti ar laidoti, o tai tiesiogiai mažina taršą ir ilgalaikes sąnaudas.

  • Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas grįžta spalį: kas gali dalyvauti ir kodėl verta išbandyti

    Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas grįžta spalį: kas gali dalyvauti ir kodėl verta išbandyti

    Spalį Lietuvoje vyks Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas, kviesiantis moksleivius, studentus, pedagogus ir visus besidominčius gamtos apsauga pasitikrinti žinias. Iniciatyvą nuo 2011 metais organizuoja VšĮ „Žaliosios politikos institutas“, o renginys kasmet siekia didinti visuomenės aplinkosauginį raštingumą.

    Šiemet egzaminas numatytas 2026 metais spalio 23 dieną ir vyks nuotoliniu būdu specialioje internetinėje platformoje. Dalyviai atsakinės į klausimus apie klimato kaitą, taršos mažinimą, atliekų tvarkymą, žiedinę ekonomiką, biologinę įvairovę ir tvaresnius vartojimo įpročius.

    Tokios temos aktualios ne tik dėl augančių ekstremalių orų reiškinių, bet ir dėl ES klimato tikslų, numatančių reikšmingą šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą iki 2030 metų bei klimato neutralumą iki 2050 metų. Praktiniai sprendimai kasdienybėje, nuo energijos taupymo iki rūšiavimo, tampa vis svarbesni tiek namų ūkiams, tiek organizacijoms.

    Organizatoriai skelbia keturias dalyvių kategorijas: pradedantieji, smalsuoliai, tyrinėtojai ir ekspertai. Tokia struktūra leidžia pritaikyti klausimų sudėtingumą skirtingoms amžiaus grupėms ir patirties lygiui, kad dalyvauti būtų prasminga ir mokiniams, ir specialistams.

    Po egzamino dalyviai elektroniniu paštu gaus ne tik savo rezultatą, bet ir teisingus atsakymus bei paaiškinimus, kurie padeda mokytis iš klaidų. Geriausiai pasirodžiusiems numatomi diplomai ir prizai, kuriuos paprastai steigia partneriai ir prie iniciatyvos prisijungiančios savivaldybės.

    „Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas – tai ne tik žinių patikrinimas, bet ir galimybė ugdyti atsakingą, aplinkai draugišką visuomenę“, – sakė VšĮ „Žaliosios politikos instituto“ direktorius Remigijus Lapinskas.

    Aplinkosauginis švietimas pastaraisiais metais vis dažniau siejamas su praktiniais įgūdžiais: kaip atpažinti žaliąjį smegenų plovimą, įvertinti produkto poveikį aplinkai per visą jo gyvavimo ciklą ar suprasti, kuo skiriasi atliekų prevencija nuo paprasto rūšiavimo. Organizatoriai pabrėžia, kad net trumpas žinių testas gali tapti paskata pasidomėti patikimais šaltiniais ir priimti labiau pagrįstus sprendimus kasdien.