Tag: Žmogaus teisės

  • Izraelis nutraukia ryšius su JT vadovu Guterresu: priežastis – seksualinio smurto sąrašas

    Izraelis nutraukia ryšius su JT vadovu Guterresu: priežastis – seksualinio smurto sąrašas

    Diplomatinis boikotas po JT sprendimo

    Izraelis pranešė nutraukiantis visus kontaktus su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi António Guterresu. Apie tai paskelbta po to, kai Izraelis įtrauktas į JT kasmetinį sąrašą šalių ir grupuočių, siejamų su seksualiniu smurtu konfliktų metu.

    Izraelio atstovas JT Danny Danonas pareiškė, kad tokį sprendimą laiko nepagrįstu ir politiškai motyvuotu. Izraelio užsienio reikalų ministerija šį įtraukimą pavadino gėdingu ir absurdišku.

    „Su šiuo generaliniu sekretoriumi mes baigėme“, – sakė Danny Danonas.

    Jo teigimu, Izraelio įtraukimas į sąrašą prilygina šalį „Hamas“ ir tai esą yra nepriimtina. Izraelio misija JT nurodė, kad su generalinio sekretoriaus biuru nebendraus tol, kol A. Guterresas eis pareigas.

    Ką skelbia JT ataskaita

    JT generalinio sekretoriaus metinė ataskaita apie seksualinį smurtą konfliktų metu įprastai iš anksto pristatoma susijusioms šalims. Šį kartą, remiantis JT pateikiama formuluote, ataskaitoje minėta „patikima informacija“ apie galimus Izraelio saugumo pajėgų veiksmus palestiniečių atžvilgiu kalėjimuose ir kituose sulaikymo centruose.

    JT taip pat nurodė, kad inspektoriams buvo ribojama prieiga prie tokių objektų, todėl dalis vertinimų grindžiami liudijimais, medicininiais duomenimis ir kitais nepriklausomais šaltiniais. Izraelis savo ruožtu tvirtina, kad kvietė JT atstovus atvykti ir patikrinti kaltinimus vietoje, tačiau, pasak Izraelio atstovų, tai nebuvo padaryta.

    Platesnis kontekstas: įtampa su JT auga

    Izraelio ir JT santykiai išlieka įtempti nuo 2023 metais įvykdyto „Hamas“ išpuolio ir po jo prasidėjusio karo Gazos Ruože. Izraelis ne kartą kritikavo JT pareigūnų pareiškimus dėl civilių aukų ir humanitarinės padėties, o A. Guterresas tapo vienu dažniausiai Izraelio politikų kritikuojamų tarptautinių lyderių.

    JT sąraše „Hamas“ taip pat figūruoja dėl kaltinimų seksualiniu smurtu per 2023 metų spalio 7 dienos ataką ir galimo įkaitų išnaudojimo. Izraelis pabrėžia, kad būtent šis palyginimas, jo vertinimu, labiausiai diskredituoja pačią sąrašo logiką.

    „Iš mūsų pusės generalinio sekretoriaus durys lieka atviros“, – sakė Stéphane Dujarric.

    JT atstovas spaudai patvirtino, kad organizacija yra informuota apie Izraelio pareiškimus, tačiau pabrėžė, kad JT tęs ataskaitų rengimą pagal nustatytą mandatą. A. Guterresso kadencija baigiasi 2026 metų gruodžio 31 dieną, tad diplomatinis konfliktas gali persikelti ir į platesnes diskusijas dėl JT vaidmens bei patikimumo vertinant karo nusikaltimų ir žmogaus teisių pažeidimų įtarimus.

  • Vilnius skelbia NVO žmogaus teisių projektų konkursą: paraiškų laukia iki 2026 metų birželio 21 dienos

    Vilniaus miesto savivaldybė skelbia nevyriausybinių organizacijų žmogaus teisių stiprinimo projektų atrankos konkursą. Iniciatyvą koordinuoja Socialinės gerovės skyrius, o dėmesys skiriamas sprendimams, kurie didintų paslaugų prieinamumą pažeidžiamoms grupėms.

    Konkursu siekiama skatinti žmogaus teisėmis grįstas paslaugas ir pagalbą, stiprinti socialinę įtrauktį ir prisidėti prie pagarbios komunikacijos kultūros mieste. Savivaldybė tikisi, kad projektai turės aiškų praktinį poveikį bendruomenėms ir pasieks realius paslaugų gavėjus.

    Kuriose srityse laukiami projektai?

    Šiame kvietime išskiriamos dvi teminės kryptys. Pirmoji – visuomenės sąmoningumo didinimas apie pagarbią komunikaciją negalios tema, siekiant mažinti stereotipus ir diskriminaciją kasdienėje aplinkoje.

    Antroji kryptis – psichologinės ir emocinės pagalbos paslaugos vaikams ir šeimoms. Tokio pobūdžio projektai gali apimti konsultavimą, ankstyvosios pagalbos priemones ar kitus sprendimus, kurie padeda stiprinti emocinę gerovę ir mažinti krizių riziką.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme. Organizacija turi būti įregistravusi nevyriausybinės organizacijos žymą Juridinių asmenų registre ir būti registruota ir (ar) veiklą vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.

    Taip pat nurodoma, kad organizacijos steigimo dokumentuose turi būti aiškiai įtvirtinti tikslai, uždaviniai ar veiklos rūšys, susijusios su socialinių paslaugų teikimu pagal šio konkurso kryptis. Tai svarbu vertinant, ar pareiškėjo veikla atitinka kvietimo tikslą ir ar organizacija turi reikiamą kompetenciją.

    Iki kada priimamos paraiškos?

    Paraiškų laukiama iki 2026 metų birželio 21 dienos 23:55 valandos. Savivaldybė kviečia NVO nelaukti paskutinės dienos ir paraiškas teikti iš anksto, kad prireikus būtų laiko patikslinti dokumentus.

    Konkursas išlieka aktualus platesniame kontekste, nes savivaldybių finansuojami projektai dažnai tampa pagrindu ilgalaikėms paslaugoms, partnerystėms su bendruomenėmis ir tvaresniems pagalbos modeliams. Dėl to planuojant paraišką verta aiškiai numatyti tikslines grupes, paslaugų prieinamumą ir numatomą rezultatų matavimą.

  • Varėnoje atverta paroda apie XIV Dalai Lamos vizitus Lietuvoje: akimirkos ir istoriniai ryšiai

    Varėnoje atverta paroda apie XIV Dalai Lamos vizitus Lietuvoje: akimirkos ir istoriniai ryšiai

    Varėnoje pristatyta fotografijų paroda apie Jo Šventenybės XIV Tibeto Dalai Lamos vizitus Lietuvoje. Ekspozicija kviečia prisiminti ne tik viešnagių akimirkas, bet ir platesnį Lietuvos ryšį su Tibeto laisvės idėja.

    Parodoje rodomi skirtingų metų vizitų kadrai, tarp jų ir Varėnos fotografo Nikolajaus Lysenkovo nuotraukos iš 2013 metais vykusio apsilankymo. Organizatoriai pabrėžia, kad tai dokumentas apie visuomenės laikyseną žmogaus teisių ir laisvės klausimais.

    2013 metais XIV Tibeto Dalai Lama į Lietuvą atvyko tuometės Seimo Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupės pirmininkės Dalios Kuodytės kvietimu. Prie vizito organizavimo prisidėjo ir Varėnos rajono meras Algis Kašėta.

    „Ši paroda yra priminimas, kad laisvė, žmogaus teisės ir tautų teisė išsaugoti tapatybę nėra savaime suprantami dalykai“, – sakė A. Kašėta.

    Renginyje taip pat akcentuotas Dalios Kuodytės indėlis ir jos atminimas. Ji buvo viena nuosekliausių Tibeto rėmimo iniciatyvų Lietuvoje dalyvių ir ilgą laiką dirbo Varėnos rajono savivaldybėje.

    Ryšiai nuo nepriklausomybės pradžios

    Organizatoriai primena, kad XIV Tibeto Dalai Lama Lietuvai svarbus ir istoriniu požiūriu. Po nepriklausomybės atkūrimo jis buvo tarp pirmųjų pasaulio lyderių, pasveikinusių Lietuvą, telegramą Vytautui Landsbergiui išsiuntęs 1990 metais balandžio 3 dieną.

    1991 metais Dalai Lama pirmą kartą oficialiai lankėsi Lietuvoje ir kreipėsi į žmones iš Seimo tribūnos. Šie vizitai tapo atspirties tašku visuomeninėms Tibeto rėmimo iniciatyvoms, kurios Lietuvoje aktyvėjo ir vėlesniais metais.

    Primenama ir visuomeninių lyderių įtaka, tarp jų rašytojos Jurgos Ivanauskaitės, kuri ilgą laiką buvo siejama su Tibeto kultūros sklaida ir solidarumo idėjomis. Pasak parodos rengėjų, šis kontekstas padeda geriau suprasti, kodėl paroda aktuali ne vien kaip fotografijų rinkinys.

    Aktualus kontekstas: Tibeto padėtis ir simbolinės datos

    Parodos autoriai atkreipia dėmesį, kad Tibeto situacija tarptautinėje darbotvarkėje išlieka jautri. Žmogaus teisių organizacijos pastaraisiais metais kritikuoja priemones, kurios, jų vertinimu, silpnina tibetiečių kalbos ir kultūros tęstinumą, o diskusijos dažnai kyla dėl internatinių mokyklų sistemos.

    Gegužės 17 dieną pasaulyje minima XI Tibeto Pančen Lamos pagrobimo metinė. 1995 metais jis buvo pagrobtas būdamas šešerių, o jo likimas iki šiol nežinomas, todėl šis atvejis dažnai įvardijamas kaip vienas ilgiausiai trunkančių dingimų šiuolaikinėje žmogaus teisių darbotvarkėje.

    „Simboliška, kad paroda jubiliejinius metus užbaigs Dzūkijoje, krašte, kuris gerai supranta laisvės kainą ir atminties svarbą“, – sakė A. Kašėta.

    Parodą Varėnoje parengė Tibeto laisvės judėjimas, fondas „Už Tibetą“, VšĮ „Tibeto namai“ ir Varėnos rajono savivaldybė. Skelbiama, kad ekspozicija Varėnoje veiks iki 2026 metais liepos 6 dienos.

  • Khashoggi byla atgimsta: Prancūzijoje teisėjas tirs nužudymą, minimas Mohammedas bin Salmanas

    Khashoggi byla atgimsta: Prancūzijoje teisėjas tirs nužudymą, minimas Mohammedas bin Salmanas

    Prancūzijoje tyrimą pradėsiantis tyrimo teisėjas imsis 2018 metais nužudyto Saudo Arabijos žurnalisto Jamalo Khashoggi bylos aplinkybių. Sprendimas priimtas po kelių nevyriausybinių organizacijų skundų, kuriuose minimas Saudo Arabijos sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas.

    J. Khashoggi, tuo metu gyvenęs Jungtinėse Valstijose, 2018 metais buvo nužudytas Saudo Arabijos konsulate Stambule. Jo kūnas taip ir nebuvo rastas, o tarptautinį rezonansą sukėlęs nusikaltimas tapo vienu ryškiausių pastarųjų metų išpuolių prieš žiniasklaidos laisvę.

    Skundą teikė kelios organizacijos

    Bylą Prancūzijoje išjudino organizacijų „Trial International“ ir „Reporters Without Borders“ pateiktas skundas, kuriuo prašoma įvertinti galimą aukštų Saudo Arabijos pareigūnų vaidmenį. Anksčiau teisinius veiksmus buvo inicijavusi ir organizacija „Democracy for the Arab World Now“ (DAWN), siejama su J. Khashoggi profesine veikla.

    Pasak skundo autorių, kalbama apie galimą bendrininkavimą vykdant prievartinį dingimą ir kankinimus, veikimą organizuotoje grupėje. Teisinėje argumentacijoje pabrėžiama ir tai, kad, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, negalima atmesti kvalifikavimo kaip nusikaltimų žmoniškumui.

    Kodėl byla vėl pajudėjo?

    Anksčiau Nacionalinė antiteroristinė prokuratūra buvo pasisakiusi prieš tyrimo pradėjimą, argumentuodama, kad nevyriausybinės organizacijos tokio pobūdžio byloje neturi pakankamo procesinio statuso. Vis dėlto apeliacinė instancija atvėrė kelią tolesniam skundo nagrinėjimui, o dabar juo rūpinsis specializuoto padalinio tyrimo teisėjas.

    „Tai realios politikos sprendimas, dangstomas aukštesniais ekonominiais interesais, kad nebūtų supykdytos Saudo Arabijos institucijos“, – sakė „Reporters Without Borders“ teisininkas Emmanuelis Daoudas.

    Tarptautinis kontekstas ir reputacinė kaina

    JAV žvalgybos vertinimuose anksčiau buvo nurodyta tikimybė, kad už operaciją atsakomybė tenka aukščiausiam Saudo Arabijos politiniam sluoksniui, o Mohammedas bin Salmanas minėtas kaip galimai tiesiogiai susijęs su sprendimų priėmimu. Pats Saudo Arabijos sosto įpėdinis ne kartą viešai neigė davęs nurodymą nužudyti žurnalistą, tačiau pripažino, kad tai buvo didelė klaida.

    Per kelerius metus po nužudymo Saudo Arabija, nors ir patyrė tarptautinę izoliaciją, palaipsniui buvo grąžinta į daugelio Vakarų valstybių politinių ir ekonominių ryšių darbotvarkę. Būtent ši įtampa tarp žmogaus teisių klausimų ir strateginių interesų, ekspertų vertinimu, ir lemia, kodėl tokios bylos kaip J. Khashoggi nužudymas vis dar turi didelį politinį svorį.

    Skundo autoriai Prancūzijos sprendimą vertina kaip svarbų žingsnį siekiant teisinės atsakomybės, net jei procesas gali užtrukti ir susidurti su diplomatiniais barjerais. Tuo pat metu byla gali tapti precedentu, kaip Europos teisėsauga nagrinėja tarptautinius nusikaltimus, susijusius su prievartiniu dingimu ir kankinimais, kai įtariamieji siejami su aukščiausiais valdžios sluoksniais.

  • Didžiojoje Britanijoje stiprėja spaudimas visiškai uždrausti surogaciją: kas tai pakeistų?

    Didžiojoje Britanijoje vėl įsibėgėjo diskusija dėl surogacijos, o dalis politikų ir visuomeninių organizacijų ragina svarstyti visišką jos draudimą. Spaudimą sustiprino keli rezonansiniai atvejai, iškėlę klausimus apie moterų apsaugą, vaikų teises ir komercinių interesų įtaką šeimos kūrimo industrijai.

    Vienu iš katalizatorių tapo Barrie Drewitt-Barlow byla. Vyras, ilgus metus viešai pristatytas kaip britiškos surogacijos veidas, kartu su partneriu sulaukė kaltinimų dėl išžaginimo ir prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais, o tai dar labiau pakurstė kritiką, kad sistema gali būti išnaudojama pažeidžiamiausių asmenų sąskaita.

    Viešumoje aptarinėta ir jo paties anksčiau deklaruota praktika, kai iš surogacinių motinų buvo reikalaujama gimdymo atliekant cezario pjūvį. Kritikai tokius pavyzdžius naudoja kaip argumentą, kad surogacijoje moters nėštumas kartais traktuojamas kaip paslauga, o sprendimai dėl kūno ir sveikatos gali tapti sutarties objektu.

    Spaudimas keisti taisykles

    Tuo pat metu surogaciją palaikančios organizacijos Britanijoje ragina supaprastinti procedūras ir modernizuoti reguliavimą. Peticija, raginanti palengvinti surogacijos kelią šeimai, surinko daugiau nei 100 000 parašų, todėl klausimas turi atsidurti parlamento darbotvarkėje.

    Tarp siūlymų minimas automatinis užsakančiųjų tėvystės ar motinystės pripažinimas nuo vaiko gimimo, mažesnė teismų priežiūra ir surogatinės motinos teisinio statuso keitimas. Kritikai įspėja, kad tai galėtų susilpninti surogatinės motinos galimybes persigalvoti po gimdymo ir sumažinti apsaugos mechanizmus, jei procesas tampa konfliktiškas.

    Kur matomos didžiausios rizikos?

    Oponentai dažniausiai išskiria dvi rizikų grupes: moterų ir vaikų gerovę. Jie teigia, kad komercinės sutartys gali sukurti spaudimą surogatinėms motinoms laikytis nurodymų dėl gyvenimo būdo, gydymo ar elgesio, o finansinis motyvas ne visada leidžia aiškiai atskirti laisvą apsisprendimą nuo ekonominės prievartos.

    Vis dažniau keliama ir emocinės kainos tema. Moterų liudijimuose akcentuojama psichologinė įtampa po gimdymo, kai kūdikis perduodamas užsakovams, o jų išgyvenimai, anot kritikos, kartais nuvertinami argumentu, kad „viskas buvo žinoma iš anksto“.

    Diskusijose grįžtama ir prie prenatalinio ryšio tarp motinos ir kūdikio, kurį dalis ekspertų ir visuomenės vertina kaip reikšmingą ankstyvajai vaiko raidai. Dėl to keliami klausimai, ar praktika, kai naujagimis nuo pirmųjų minučių atskiriamas nuo jį išnešiojusios moters, visada suderinama su vaiko interesais.

    Europa dalį kelių jau pasirinko

    Europos kontekstas išlieka nevienalytis: kai kurios valstybės surogaciją draudžia ar griežtai riboja, o kitose leidžiamos tam tikros formos. Britanijoje dalis aktyvistų ragina eiti draudimo keliu ir svarstyti ne tik vidaus surogacijos ribojimą, bet ir tai, kaip vertinti piliečių naudojimąsi surogacijos paslaugomis užsienyje.

    Kita pusė pabrėžia, kad visiškas draudimas galėtų pastūmėti praktiką į mažiau skaidrias jurisdikcijas, kur apsaugos standartai silpnesni. Todėl artimiausiu metu parlamente, tikėtina, susidurs dvi kryptys: griežtinimas iki draudimo ir reguliavimo pertvarka, siekiant daugiau aiškumo, kontrolės ir atsakomybės.

    Kol kas aišku viena: surogacija Didžiojoje Britanijoje tapo ne tik šeimos planavimo, bet ir žmogaus teisių, sveikatos politikos bei tarptautinės teisės klausimu. Sprendimai, kuriuos priims politikai, turės ilgalaikių pasekmių tiek šeimoms, tiek moterų apsaugos sistemai, tiek vaikų teisių praktikai.

  • Norvegijos vėjo jėgainių parkas pripažintas pažeidęs samių teises: kodėl elnių migracija tapo konfliktu

    Norvegijos vėjo jėgainių parkas pripažintas pažeidęs samių teises: kodėl elnių migracija tapo konfliktu

    Norvegijos Aukščiausiasis Teismas 2021 metais vienbalsiai nusprendė, kad vienas didžiausių Europos sausumos vėjo parkų Fosen regione buvo pastatytas pažeidžiant samių, kaip vietos čiabuvių, teises. Teismas konstatavo, kad projektas trukdė tradicinei elnininkystei ir taip pažeidė tarptautiniais įsipareigojimais saugomas kultūrines teises.

    Nors sprendimas buvo griežtas, reali situacija dar ilgai nesikeitė. Po nuosprendžio turbinos kurį laiką ir toliau veikė, o tai sukėlė klausimų, kaip valstybė suderina atsinaujinančios energetikos tikslus ir pareigą užtikrinti teismo sprendimų vykdymą.

    Senos ganyklos ir nauja infrastruktūra

    Fosen plynaukštė šimtmečius buvo svarbi sezoninių ganyklų ir migracijos kelių dalis: elnių bandos čia juda pagal metų laikus, o maršrutų stabilumas yra esminė tradicinės elnininkystės sąlyga. Įrengus vėjo parką, teritorijoje atsirado keliai, statybų ir priežiūros technika, išaugęs žmonių judėjimas.

    Samių bendruomenės teigė, kad elniai vengia tam tikrų zonų dėl triukšmo, šešėlių mirgėjimo ir nuolatinio infrastruktūros buvimo. Kai migracijos kelias tampa fragmentuotas, nukenčia visas sezoninis ciklas: nuo ganymo planavimo iki bandos saugumo ir veršiavimosi laikotarpio.

    Žiemos rizika: ledo mėtymas

    Konfliktą paaštrino ir specifinė šiaurinių vėjo parkų problema žiemą, kai ant menčių susidaro ledas. Esant tam tikroms sąlygoms, ledo gabalai gali būti nusviesti nuo besisukančių menčių, todėl aplink kai kurias zonas taikomi saugos apribojimai.

    Ganytojai teigė, kad tai dar labiau sumažina praktiškai prieinamą teritoriją ir apsunkina bandų vedimą. Energetikos bendrovėms tokie ribojimai yra saugos klausimas, tačiau vietos elnininkystei tai reiškia dar vieną kliūtį jau ir taip susiaurėjusiame migracijos koridoriuje.

    Kodėl byla tapo precedentu Europoje

    Teismo sprendimas atkreipė dėmesį į platesnę tendenciją: atsinaujinančios energetikos plėtra vis dažniau susiduria su žemės naudojimo konfliktais, ypač atokiuose regionuose, kur vėjo sąlygos palankios, o tradicinės veiklos priklauso nuo didelių vientisų teritorijų. Fosen atvejis tapo pavyzdžiu, kad žaliosios energijos projektams neužtenka vien klimato argumentų, jei neįvertinamas poveikis vietos bendruomenių teisėms.

    Vėlesnėse derybose buvo ieškota kompromiso: numatytos kompensacijos ir sąlygos, kurios suteiktų daugiau įtakos sprendžiant dėl būsimų projektų. Tačiau daliai bendruomenės toks modelis kelia abejonių, ar piniginės priemonės gali kompensuoti prarastą migracijos maršrutų vientisumą ir ilgalaikius pokyčius kraštovaizdyje.

    Fosen istorija parodė, kad pereinant prie mažiau taršios energetikos didėja poreikis anksti įtraukti vietos gyventojus, atlikti išsamius poveikio vertinimus ir numatyti realiai įgyvendinamus sprendimus. Priešingu atveju net teismo pripažintos teisės gali virsti ilgai trunkančiu politiniu ir socialiniu konfliktu.

  • Irano valdžia smogė futbolo legendai Ali Karimi: konfiskuojamas turtas ir butai

    Irano valdžia smogė futbolo legendai Ali Karimi: konfiskuojamas turtas ir butai

    Irano valdžia pranešė konfiskavusi buvusio šalies futbolo rinktinės kapitono Ali Karimi turtą Alborzo provincijoje. Pasak teisminės valdžios, tai yra dalis platesnės kampanijos prieš žinomus asmenis, kuriuos režimas vadina oponentais ar bendradarbiaujančiais su priešiškomis užsienio struktūromis.

    Teigiama, kad pareigūnai identifikavo du komercinės paskirties objektus ir keturis butus, registruotus A. Karimi sūnaus Havasho Karimi vardu. Teisėsauga nurodė, kad turtas aptiktas atlikus teisinius ir žvalgybinius patikrinimus, o teismas esą nurodė jį perleisti „visuomenės naudai“.

    Platesnė kampanija prieš kritiką

    Valstybinė žiniasklaida Irane šiuos sprendimus sieja su platesniu spaudimu kultūros, sporto ir žiniasklaidos atstovams. Pastaruoju metu panašių priemonių, anot pranešimų, sulaukė buvę redaktoriai, sporto laidų vedėjai, aktoriai, taip pat žurnalistai, dirbantys opozicinėse persų kalba veikiančiose redakcijose už Irano ribų.

    Irano pareigūnai viešai deklaruoja, kad tokios priemonės taikomos dėl tariamo bendradarbiavimo su „priešiškomis valstybėmis“ ar dalyvavimo „ardomuosiuose tinkluose“. Kartu pabrėžiama, kad turto konfiskavimo praktika gali tęstis, o viešojoje erdvėje kritikai neretai puolami ir propagandinėse laidose.

    Kodėl A. Karimi tapo taikiniu?

    A. Karimi nėra pirmą kartą atsidūręs valdžios akiratyje. Po to, kai 2022 metais viešai palaikė protestus, įsiplieskusius po Mahsos Amini mirties ir tapusius judėjimo „Moterys, gyvenimas, laisvė“ simboliu, pranešta, kad jo gyvenamoji vieta buvo laikinai užantspauduota.

    Vėliau spaudimas, kaip teigiama, didėjo dėl jo dalyvavimo opoziciniuose solidarumo formatuose, siejamuose su Irano monarchijos įpėdiniu Reza Pahlavi. Tokie ryšiai Irano institucijų retorikoje dažnai pristatomi kaip grėsmė nacionaliniam saugumui.

    Futbolo žvaigždė, turinti milžinišką auditoriją

    1978 metais Karadže gimęs A. Karimi laikomas vienu ryškiausių Irano futbolininkų istorijoje. Jis žaidė Jungtiniuose Arabų Emyratuose, vėliau persikėlė į Europą ir atstovavo Vokietijos klubams „Schalke 04“ bei „Bayern Munich“, su kuriais dalyvavo UEFA Čempionų lygos varžybose.

    Azijos futbolo konfederacija 2017 metais A. Karimi įvardijo tarp svarbiausių Azijos futbolo istorijos figūrų. FIFA 2018 metų pasaulio čempionato burtų ceremonijoje jį taip pat išskyrė kaip vieną ryškiausių Irano futbolo vardų, greta kito buvusio kapitono Ali Daei.

    Pats A. Karimi anksčiau, reaguodamas į grasinimus dėl turto, yra pabrėžęs, kad jo asmeniniai interesai jam nėra svarbiausi.

    „Mano turtas tebūnie paaukotas Irano žmonėms“, – sakė Ali Karimi.

    Viešų komentarų apie naujausią konfiskavimo bangą jis kol kas nėra pateikęs. Tuo pat metu žmogaus teisių organizacijos ne kartą yra kritikavusios Irano praktiką naudoti teisinius ir ekonominius svertus kaip spaudimo priemonę prieš žinomus režimo kritikus, ypač po 2022 metų protestų.

  • Prekyba žmonėmis Lietuvoje: pagrindiniai išnaudojimo ženklai ir aiškūs žingsniai, kur kreiptis

    Prekyba žmonėmis yra vienas sunkiausių žmogaus teisių pažeidimų ir nusikaltimų, galintis vykti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Dažniausiai žmogus išnaudojamas pasinaudojant jo pažeidžiamumu, apgaule, skola, grasinimais ar fizine prievarta, o tikslas būna pelnas iš kito žmogaus.

    Šis nusikaltimas gali apimti priverstinį darbą, seksualinį išnaudojimą, priverstinį elgetavimą, nusikalstamą veiklą ar kitokį nuolatinį žmogaus kontrolės ir priklausomybės sukūrimą. Svarbu suprasti, kad aukomis gali tapti bet kas, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo ar socialinės padėties.

    Kaip atpažinti galimą išnaudojimą?

    Prekyba žmonėmis neretai prasideda nuo pažadų apie gerai apmokamą darbą, apmokėtą apgyvendinimą ar greitą įdarbinimą be aiškios sutarties. Rizika didėja, kai siūlomas darbas neaiškus, reikalaujama skubėti, o į klausimus apie sąlygas atsakinėjama vengiant konkretybių.

    Įtarimą turėtų kelti situacijos, kai žmogus neturi galimybės laisvai disponuoti savo dokumentais ar telefonu, yra lydimas ir kontroliuojamas, jam ribojamas judėjimas ar kontaktai su artimaisiais. Taip pat pavojingas signalas, jei žmogus bijo kalbėti, atrodo įbaugintas, negali pasakyti, kur gyvena, arba nežino, kam ir kiek „skolingas“.

    Dažnas požymis yra darbas labai ilgomis valandomis be poilsio, nesumokamas atlygis arba nuolat žadama „sumokėti vėliau“. Kartais išnaudojimas slepiamas formaliais susitarimais, tačiau realybėje žmogui neleidžiama išeiti iš darbo, keisti gyvenamosios vietos ar laisvai priimti sprendimų.

    Ką daryti įtarus prekybą žmonėmis?

    Jei kyla įtarimų, svarbiausia nebandyti situacijos spręsti vieniems, ypač jei matote galimą grėsmę sau ar kitam asmeniui. Pirmiausia vertinkite saugumą, o informaciją perduokite atsakingoms tarnyboms, kurios gali reaguoti nedelsiant.

    Jei žmogui gresia pavojus ar reikia skubios pagalbos, skambinkite numeriu 112. Pranešdami stenkitės kuo tiksliau nurodyti vietą, situacijos aplinkybes, galimus asmenų aprašymus ir tai, kodėl įtariate išnaudojimą.

    Kur kreiptis pagalbos Lietuvoje?

    Pagalbos galima kreiptis net ir tuo atveju, jei nesate tikri, ar tai tikrai prekyba žmonėmis. Konsultacijos padeda įvertinti riziką, aptarti saugius veiksmus, o nukentėjusiesiems gali būti suteikta psichologinė, socialinė ir teisinė pagalba.

    Jei įtariate prekybos žmonėmis atvejį ar patys nukentėjote, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112. Dėl psichologinės, socialinės pagalbos ar teisinės konsultacijos galima kreiptis į Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis pagalbos liniją telefonu +370 800 91119, o už Lietuvos Respublikos ribų telefonu +370 616 91119.

    Prekyba žmonėmis dažnai vyksta nepastebimai, todėl informuotumas ir neabejingumas yra esminiai. Vienas tikslus pranešimas gali padėti laiku sustabdyti išnaudojimą ir apsaugoti žmogų nuo tolesnės žalos.

  • Portugalijoje sulaikyta dar 15 policininkų: Lisabonoje plečiamas kankinimų ir išžaginimų tyrimas

    Portugalijoje sulaikyta dar 15 policininkų: Lisabonoje plečiamas kankinimų ir išžaginimų tyrimas

    Portugalijoje antradienį sulaikyta dar 15 policijos pareigūnų, įtariamų kankinimais ir piktnaudžiavimu tarnyba prieš pažeidžiamus žmones. Taip plečiamas tyrimas dėl galimų nusikaltimų Lisabonoje, kur, kaip įtariama, dalis veikų vyko policijos nuovadose.

    Portugalijos policija pranešė, kad iš viso šiuo metu tiriami 24 pareigūnai. Jie įtariami sunkiais nusikaltimais, tarp jų sunkinančiomis aplinkybėmis padarytais kankinimais, išžaginimu, piktnaudžiavimu valdžia ir sunkiu fiziniu smurtu.

    Tyrėjai tą pačią dieną atliko apie 30 kratų, įskaitant dvi policijos nuovadas Portugalijos sostinėje. Portugalijos žiniasklaida skelbia, kad galimos aukos dažniausiai buvo dokumentų neturintys užsieniečiai, benamiai ar narkotikų vartotojai.

    Policijos vadovas Luís Carrilho, komentuodamas tyrimą, pabrėžė nulinės tolerancijos principą pareigūnų nusižengimams. Jo teigimu, gyventojai gali ir toliau pasitikėti policija, o institucija siekia, kad galimi pažeidimai būtų ištirti iki galo.

    Kas žinoma apie ankstesnius sulaikymus?

    Dar 2026 metų kovą teismas leido suimti septynis pareigūnus, įtariamus panašiais nusikaltimais, susijusiais su įvykiais vienoje Lisabonos policijos nuovadoje. Tuomet teismas argumentavo, kad būtina užkirsti kelią galimam nusikalstamų veikų tęsimui, viešosios tvarkos trikdymui ir įrodymų naikinimui.

    Portugalijos Viešojo saugumo policijos (PSP) Lisabonos metropoliteno vadovybė viešai pasmerkė bet kokį elgesį, kuris akivaizdžiai prieštarauja pareigūnų veiklos principams. PSP taip pat nurodė, kad apie galimus pažeidimus buvo informuota prokuratūra.

    Pažeidžiamų žmonių apsauga ir pasitikėjimas institucijomis

    Žmogaus teisių organizacijos Europoje ne kartą akcentavo, kad dokumentų neturintys migrantai, benamiai ir priklausomybių turintys asmenys rečiau kreipiasi pagalbos, nes bijo sulaikymo, stigmos ar keršto. Dėl to tokios grupės laikomos ypač pažeidžiamos, o bet kokie įtarimai dėl pareigūnų smurto paprastai sulaukia didelio visuomenės dėmesio.

    Teisės ekspertai pabrėžia, kad tokiose bylose svarbiausia yra nepriklausomas tyrimas, aiškus įrodymų rinkimas ir veiksmingos vidinės kontrolės procedūros. Nuo šių elementų priklauso ne tik galimos atsakomybės klausimas, bet ir ilgalaikis pasitikėjimas teisėsauga.

    Tyrimas Portugalijoje tęsiamas, o institucijos kol kas neatskleidžia, kiek dar pareigūnų gali sulaukti įtarimų. Portugalijos žiniasklaida yra skelbusi, kad tyrimo apimtis gali būti platesnė ir apimti kelias policijos nuovadas, įskaitant vadovaujančias pareigas einančius asmenis.

  • Irane įvykdyta mirties bausmė 2022 metų protestų dalyviui: teisių gynėjai kalba apie kankinimus

    Irane įvykdyta mirties bausmė 2022 metų protestų dalyviui: teisių gynėjai kalba apie kankinimus

    Irano teismų sistema 2026 metų gegužės 3 dieną pranešė įvykdžiusi mirties bausmę 29 metų Mehrabui Abdollahzadeh, kuris buvo sulaikytas per 2022 metais kilusius protestus po Mahsos Amini mirties moralės policijos sulaikyme. Protestų banga, tarptautiniu mastu praminta Moteris, gyvenimas, laisvė, tapo vienu didžiausių iššūkių Irano valdžiai per pastarąjį dešimtmetį.

    Vyras buvo kilęs iš Urmijos miesto Irano šiaurės vakaruose. Pasak teisėsaugos, mirties nuosprendis jam paskirtas dėl kaltinimų vadinamąja korupcija žemėje, siejant bylą su „Basij“ savanoriškos paramilitarinės struktūros nario Abbasso Fatemiyeh nužudymu.

    Žmogaus teisių organizacijos šį atvejį vertina kaip dar vieną signalą apie griežtėjančias represijas prieš protestų dalyvius ir politinius kalinius. Teisių gynėjai teigia, kad Abdollahzadeh kalėjime galėjo būti taikyta fizinė ir psichologinė prievarta, siekiant išgauti prisipažinimus, o pats nuteistasis neigė savo dalyvavimą nužudyme.

    Teisių gynėjų teigimu, abejonių kelia ir bylos įrodymai, nes, kaip nurodoma, įrašuose iš įvykio vietos esą nematyti, kad jis būtų buvęs nusikaltimo vietoje. Tokios aplinkybės sustiprina nuogąstavimus dėl teisingo proceso užtikrinimo, ypač kai kalbama apie bylas, kuriose gresia mirties bausmė.

    Egzekucijų banga ir karo retorika

    Ši egzekucija įvyko po kelių pastarosiomis dienomis viešintų mirties bausmių, kurias Irano institucijos aiškino nacionalinio saugumo argumentais. Teismų sistema skelbė ir apie žmonių nuteisimą bei įvykdytas bausmes bylose, susijusiose su tariamu bendradarbiavimu su Izraeliu.

    Kritikai teigia, kad pastaruoju metu Irane dažniau remiamasi karo sąlygų ir grėsmių valstybei retorika, kuri leidžia greitinti tyrimus, teismus ir nuosprendžių vykdymą. Tai kelia papildomų klausimų dėl nepriklausomos gynybos galimybių, įrodymų patikrinimo ir skaidrumo.

    Jungtinių Tautų įspėjimai

    Jungtinių Tautų žmogaus teisių pareigūnai pastarosiomis savaitėmis viešai perspėjo apie mirties bausmės taikymo suintensyvėjimą Irane. JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas yra išreiškęs susirūpinimą, kad šalyje žmogaus teisės varžomos vis griežčiau, o egzekucijų skaičius didina įtampą visuomenėje ir tarptautinėje bendruomenėje.

    JT žmogaus teisių biuras Ženevoje anksčiau skelbė, kad nuo karo eskalacijos 2026 metų vasario 28 dieną Irane buvo įvykdyta mažiausiai 21 egzekucija, o sulaikytųjų skaičius, siejamas su nacionalinio saugumo kaltinimais, galėjo viršyti 4 000. Tarp nurodytų atvejų minėtos bylos, susijusios tiek su protestais, tiek su naryste opozicinėse grupėse ar šnipinėjimo kaltinimais.

    Irano teismų sistemos vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejeai, reaguodamas į kritiką, pabrėžė, kad valdžia esą nesitrauks nuo baudžiamojo persekiojimo ir bausmių tiems, kuriuos laiko atsakingais už smurtą ir žmonių žūtis.

    Žmogaus teisių gynėjai savo ruožtu akcentuoja, kad tokiose bylose ypač svarbu užtikrinti viešą ir patikrinamą teismo procesą, teisę į advokatą, draudimą kankinti ir realią galimybę apskųsti sprendimus. Abdollahzadeh egzekucija, jų vertinimu, rodo, jog po 2022 metų protestų Irano valdžia ir toliau renkasi griežtą atsaką, o mirties bausmė išlieka vienu pagrindinių spaudimo instrumentų.