CP v2

Tag: Žmogaus teisės

  • Iranas: verslininkas mirė sulaikytas, kai aiškinosi brolio suėmimą dėl „Starlink“ įrangos

    Iranas: verslininkas mirė sulaikytas, kai aiškinosi brolio suėmimą dėl „Starlink“ įrangos

    Irane kilus naujai įtampai dėl interneto ribojimų, žmogaus teisių organizacijos skelbia apie 40-mečio verslininko Hesamo Alaeeddino mirtį, kai jis buvo sulaikytas saugumo pajėgų. Pranešama, kad vyras į institucijas atvyko siekdamas išsiaiškinti brolio, suimto dėl „Starlink“ įrangos, padėtį.

    Abdorrahman Boroumand Foundation teigimu, Hesamas Alaeeddinas sulaikymo metu buvo sumuštas, o patirti sužalojimai galėjo tapti mirties priežastimi. Organizacija taip pat nurodo, kad smurtas galėjo būti panaudotas ir prieš jo brolį, kuriam esą pareikšti įtarimai dėl palydovinio interneto įrangos naudojimo.

    „Jis atėjo pasiteirauti dėl brolio likimo, tačiau iš ten nebegrįžo gyvas“, – sakė žmogaus teisių organizacijos atstovas.

    Nepriklausomai patikrinti šių teiginių sudėtinga: dėl ryšio sutrikimų ir informacijos kontrolės tarptautinės žiniasklaidos galimybės gauti patvirtinimus yra ribotos, o oficiali teisėsaugos ir teismų pozicija viešai aiškiai neįvardyta. Kai kuriuose nepatvirtintuose pranešimuose teigiama, kad kūnas šeimai buvo perduotas ir palaidotas praėjusios savaitės viduryje.

    Hesamas Alaeeddinas buvo žinomos Teherano šeimos narys, siejamas su „Alaeddin Mall“ prekybos centru, kuris anksčiau minėtas ir kaip vienas iš protestų židinių augant kainoms bei infliacijai. Šis kontekstas Irane išlieka jautrus, o bet kokie sulaikymai, susiję su protestais ar komunikacijos priemonėmis, paprastai sulaukia didelio visuomenės dėmesio.

    Pastaraisiais mėnesiais Iranas periodiškai riboja prieigą prie pasaulinio interneto, o tai skatina dalį gyventojų ieškoti alternatyvų, įskaitant palydovinį ryšį. Pranešimuose pabrėžiama, kad „Starlink“ įranga šalyje dažniausiai patenka neoficialiais kanalais ir yra prieinama tik nedidelei daliai gyventojų, tuo metu dauguma lieka be stabilaus ryšio.

    Irano pareigūnai anksčiau yra įspėję, kad „Starlink“ įrangos turėtojams ir naudotojams gali grėsti teisinė atsakomybė. Žmogaus teisių gynėjai sako, kad tokia praktika didina riziką savavališkiems sulaikymams ir smurtui, ypač kai visuomenėje auga įtampa dėl informacijos prieinamumo.

  • Iranas įvykdė mirties bausmę 21 metų karatė čempionui: JT fiksuoja egzekucijų šuolį

    Iranas įvykdė mirties bausmę 21 metų karatė čempionui: JT fiksuoja egzekucijų šuolį

    Irano teismų sistema patvirtino, kad įvykdyta mirties bausmė 21 metų karatė sportininkui Sassanui Azadvarui Joonqani. Vyras buvo sulaikytas per sausio pradžioje vykusius protestus, o tarptautinės organizacijos tuo pat metu įspėja apie sparčiai augantį egzekucijų skaičių šalyje.

    Remiantis Irano žiniasklaidoje skelbta informacija, bausmė įvykdyta Dastgerdo kalėjime Isfahane gegužės 1 dieną anksti ryte. Irano teisminė valdžia teigia, kad nuosprendis susijęs su kaltinimais dėl veiksmų protestų metu.

    Uždarytas procesas ir ribotos galimybės gintis

    Valstybinė naujienų agentūra „Mizan“ nurodė, kad S. Azadvaras buvo pripažintas kaltu dėl moharebeh, tai yra kaltinimo, kuris oficialiai aiškinamas kaip priešiškumas Dievui, taip pat dėl bendradarbiavimo su priešu. Tokie kaltinimai Irane dažnai pritaikomi su saugumu susijusiose bylose, o bausmės už juos gali būti itin griežtos.

    Pasak teismų pateiktos versijos, jis esą mėtė akmenis ir kitus daiktus į transporto priemonę, kuria važiavo saugumo pajėgos, ir apgadino automobilio langus. Pranešimuose nepateikiama informacija, kad incidento metu būtų buvę sužeistų ar žuvusių saugumo pareigūnų.

    Teisminė valdžia taip pat tikino, kad teismo posėdyje buvo užtikrinta teisinė gynyba, tačiau detalių apie įrodymus, proceso viešumą ar argumentų vertinimą nepateikė. Dėl tokių bylų Irane dažnai kyla klausimų, kiek realiai kaltinamiesiems sudaromos galimybės apsiginti ir ar laikomasi tarptautinių teisingo teismo standartų.

    Žmogaus teisių organizacijos kelia abejones

    Teisininkų platforma „Dadban“ teigė, kad kaltinimai, remiantis jų vertinimu, neatitinka teisinio moharebeh apibrėžimo, taikomo Irano teisėje. Žmogaus teisių organizacija „Hengaw“ skelbė, jog byloje esama rimtų teisinių neaiškumų, o gynėjai tvirtino nematantys patikimų įrodymų, kurie pagrįstų mirties bausmę.

    „Hengaw“ taip pat tvirtino, kad sulaikymo metu jis galėjo patirti fizinį ir psichologinį spaudimą, siekiant išgauti prisipažinimą. Tokie pareiškimai nėra patvirtinti nepriklausomo tyrimo, tačiau jie atspindi nuolatinę tarptautinių stebėtojų kritiką dėl tardymo praktikų ir prisipažinimų patikimumo politinėse bylose.

    Organizacijų teigimu, S. Azadvaras buvo sulaikytas sausio 8 dieną, o pradžioje laikytas vienutėje. Mirties nuosprendis, kaip skelbiama, priimtas karo ir saugumo eskalacijos fone ir vėliau paliktas galioti Aukščiausiojo Teismo.

    JT perspėjimas dėl egzekucijų augimo

    Jungtinių Tautų institucijos pastarosiomis savaitėmis viešai perspėjo apie galimą mirties bausmės taikymo intensyvėjimą Irane, ypač saugumo sukrėtimų ir protestų kontekste. JT duomenimis, nuo karo pradžios fiksuota mažiausiai 21 egzekucija ir daugiau kaip 4 000 sulaikymų, o tai didina riziką, kad mirties bausmė taps dar aktyviau naudojamu spaudimo instrumentu.

    „Amnesty International“ pranešė užfiksavusi mažiausiai 19 egzekucijų per kelias pastarąsias savaites ir įspėjo apie priverstinius dingimus bei kankinimų riziką. Organizacija ragina Iraną sustabdyti egzekucijas ir užtikrinti, kad sulaikytųjų bylos būtų nagrinėjamos laikantis tarptautinių standartų.

    Irano teisminės valdžios vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejei pastaruoju metu viešai ragino teismus su sulaikytųjų bylomis dirbti greičiau ir, jo žodžiais, už įprastų procedūrų ribų. Jis taip pat pareiškė, kad Iranas neketina paisyti tarptautinių raginimų sustabdyti mirties bausmes.

    S. Azadvaro egzekucija vyksta tuo metu, kai Teheranas tęsia mirties bausmėmis pasibaigiančias bylas, siejamas su protestais ir saugumo kaltinimais. Tarptautinės organizacijos pabrėžia, kad tokiomis aplinkybėmis ypač svarbu procesų skaidrumas ir nepriklausoma priežiūra, nes klaidų kaina yra negrįžtama.

  • Buvęs įkaitas prabilo apie Irano Evino kalėjimą: šviesa nedingo nė minutei, laikas tirpo

    Buvęs įkaitas prabilo apie Irano Evino kalėjimą: šviesa nedingo nė minutei, laikas tirpo

    Prancūzijos pilietis Louis Arnaud po beveik dvejų metų Irane pagaliau prabilo apie Teherane esantį Evino kalėjimą, kuris tarptautinių žmogaus teisių organizacijų ne kartą įvardytas kaip vieta, kur taikomas kankinimas ir psichologinis smurtas. Vyras sako, kad net ir išėjęs į laisvę jis vis dar gyvena su ten patirtų dienų prisiminimais.

    Louis Arnaud buvo sulaikytas 2022 metų rugsėjo 28 dieną, kai, pasak jo paties, keliavo po regioną. Iranas jam metė kaltinimus, susijusius su tuo metu šalyje kilusiais masiniais protestais po Mahsos Amini mirties policijos areštinėje, o pats prancūzas tvirtino esąs nekaltas.

    Kas vyksta už uždarų durų

    Interviu „Euronews“ Louis Arnaud Evino kalėjimą apibūdino kaip „blogio lindynę“, akcentuodamas sąlygas 209-ajame bloke, kuriame, kaip teigiama, laikomi politiniai ir užsienio kaliniai. Pasak jo, žmonės grūdami į kamerų patalpas be langų, o šviesa neišjungiama ištisą parą.

    „Šviesa panaikina bet kokį laiko pojūtį, nuolat tikrina tavo kūną. Kameroje nėra nieko, ji visiškai tuščia: valgai, gyveni ir miegi ant grindų“, – sakė Louis Arnaud.

    Jis pasakojo, kad pasivaikščioti kaliniai esą būdavo išvedami retai, o bet koks kontaktas su išoriniu pasauliu priklausė nuo prižiūrėtojų valios. Anot jo, tokia rutina kuria nuolatinį nesaugumo jausmą ir stiprina spaudimą, kurio tikslas gali būti priversti žmogų prisipažinti dėl tariamo šnipinėjimo.

    Protestai ir įkaitų diplomatija

    Evino kalėjimas išlieka vienu ryškiausių Irano represinės sistemos simbolių: čia, įvairių tyrimų duomenimis, laikomi disidentai, žurnalistai, aktyvistai bei užsieniečiai. Vakarų valstybės ne kartą yra kaltinusios Iraną praktikuojant vadinamąją įkaitų diplomatiją, kai sulaikymai naudojami deryboms ar politiniam spaudimui.

    Louis Arnaud teigė, kad kalėjime apie padėtį šalyje kaliniai sužinodavo fragmentiškai, dažniausiai iš naujai atvežtų žmonių. Jis priminė, jog po 2022 metų protestų Irane įtampa niekur nedingo, o žmogaus teisių gynėjai ir toliau fiksuoja plačias represijas, masinius sulaikymus bei griežtas bausmes demonstrantams.

    Išlikimas ir ryšys su kitais

    Louis Arnaud pasakojo, kad su kitais kaliniais jis beveik nesusitikdavo, tačiau vienas epizodas įstrigo ilgam. Paskutinę naktį, perkeltas į kitą kamerą, jis esą ant sienos rado įbrėžtą prancūzų poeto Gérardo de Nervalio eilių fragmentą ir suprato, kad tai galėjo palikti kita Prancūzijos pilietė Cécile Kohler.

    „Supratau, kad ji turėjo gelbėtis literatūra ir poezija. Tai buvo labai stipru, tarsi tas tekstas būtų paliktas tam, kad atsivertų vartai“, – sakė Louis Arnaud.

    Vyras taip pat pristatė savo knygoje aprašytą vadinamąjį vidinės rezistencijos principą: net būdamas sukaustytas, žmogus gali atsisakyti nuolankumo ir išlikti orus. Pasak jo, būtent toks požiūrio lūžis padėjo išgyventi ir vėliau grįžti į gyvenimą, kuris, anot prancūzo, po kalėjimo negrįžtamai pasikeitė.

    Kalbėdamas apie ryšį su Irane likusiais žmonėmis, Louis Arnaud pabrėžė, kad informacija šalyje griežtai kontroliuojama, o už įrašus socialiniuose tinkluose žmonėms gali grėsti itin griežtos bausmės. Dėl to, pasak jo, jis vengia klausinėti buvusių kalinių apie jautrius politinius įvykius ir stengiasi palaikyti tik žmogišką ryšį.

    Evino kalėjimas tarptautinėje darbotvarkėje išlieka kaip vienas kertinių žmogaus teisių pažeidimų Irane taškų. Ekspertai pabrėžia, kad tokie liudijimai yra svarbūs ne tik asmeninei istorijai, bet ir tam, kad būtų dokumentuojami galimi sisteminiai pažeidimai bei didinamas spaudimas dėl kalinių apsaugos ir skaidresnių procesų.

  • Balandžio 29 dieną minima Džinsų diena: kaip ji tapo pasauliniu seksualinio smurto prevencijos simboliu

    Balandžio 29 dieną minima Džinsų diena: kaip ji tapo pasauliniu seksualinio smurto prevencijos simboliu

    Paskutinis balandžio trečiadienis daugelyje šalių minimas kaip Tarptautinė džinsų diena, skirta seksualinio smurto prevencijai ir solidarumui su nukentėjusiais. Šią dieną žmonės kviečiami vilkėti džinsus ne dėl mados, o kaip aiškų palaikymo ženklą.

    Džinsų dienos ištakos siejamos su rezonansine byla Italijoje, kuri dar 1992 metais sukėlė plataus masto pasipiktinimą visuomenėje. Teisme tuomet buvo suformuluota auką kaltinanti logika, esą dėl aptemptų džinsų auka turėjo prisidėti prie jų nusivilkimo, todėl kaltinimas smurtu esą neįrodytas.

    Reaguodamos į tokį požiūrį, kitą dieną Italijos parlamentarės į darbą atėjo vilkėdamos džinsus ir taip pradėjo protestą prieš aukų kaltinimą. Nuo tada džinsai tapo tarptautiniu simboliu, primenančiu esminę žinutę: smurtas niekada negali būti pateisinamas žmogaus išvaizda, apranga ar elgesiu.

    Šiandien Džinsų diena siejama su visuomenės švietimu apie sutikimo svarbą, stereotipų žalą ir būtinybę kurti saugią aplinką nukentėjusiems kreiptis pagalbos. Iniciatyva taip pat skatina atsisakyti kaltės perkėlimo aukai ir stiprinti institucijų bei bendruomenių atsakomybę už prevenciją.

    Balandžio 29 dieną prisijungti prie iniciatyvos paprasta: vilkėti džinsus, palaikyti nukentėjusius ir prisidėti prie pagarbios, faktų ir žmogaus teisių principais grįstos diskusijos. Kuo daugiau žmonių aiškiai parodo, kad smurtui nėra pateisinimų, tuo tvirčiau visuomenėje įsitvirtina žinia, kad atsakomybė visada tenka smurtautojui.

    Jei jūs ar jūsų aplinkoje esantis žmogus patyrė seksualinį smurtą, svarbu žinoti, kad pagalba egzistuoja, o kreiptis pagalbos nėra gėda. Tokiais atvejais verta kreiptis į specializuotas pagalbos organizacijas ar skubios pagalbos tarnybas, kurios gali suteikti emocinę, teisinę ir medicininę pagalbą.