CP v2

Tag: Žmogaus teisės

  • Starmerio istorinis atsiprašymas: 185 000 kūdikių atimti iš vienišų motinų, žada pokyčius

    Starmerio istorinis atsiprašymas: 185 000 kūdikių atimti iš vienišų motinų, žada pokyčius

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris parlamente oficialiai atsiprašė už valstybės vaidmenį dešimtmečius trukusioje priverstinių įvaikinimų praktikoje. Jis ją pavadino skaudžia dėme šalies istorijoje ir pripažino, kad pasekmės daugybei šeimų jaučiamos iki šiol.

    Remiantis istorinių tyrimų ir parlamentinių svarstymų metu pateiktais duomenimis, 1949–1976 metais Anglijoje ir Velse apie 185 000 nesusituokusių moterų pagimdytų kūdikių buvo atiduoti įvaikinti susituokusioms poroms. Kampanijų dalyviai teigė, kad daugelis motinų buvo spaudžiamos, klaidinamos ar gąsdinamos atsisakyti vaikų.

    Starmeris susitiko su nukentėjusiųjų atstovais, dalis jų stebėjo atsiprašymą Bendruomenių Rūmų galerijoje. Premjeras pabrėžė, kad prievarta ar spaudimu grįsti sprendimai paveikė ir įvaikintus vaikus, ir jų biologines šeimas, o trauma neretai tęsiasi visą gyvenimą.

    „Vaikai užaugo tikėdami, kad buvo nepageidaujami. Jaunoms motinoms buvo sakoma, kad jos amoralios, o jų kūdikiams esą bus geriau be jų“, – sakė Keiras Starmeris.

    Anot premjero, tai nebuvo pavieniai atvejai: praktikos buvo įtvirtintos savivaldos struktūrose, savanoriškose ir tikėjimu grįstose institucijose, taip pat sveikatos ir socialinės priežiūros sistemoje. Jis pripažino, kad valstybė turi atsakomybę už finansuotus ir legitimuotus mechanizmus, kurie sudarė sąlygas tokiems sprendimams.

    Dar 2022 metais parlamento Jungtinis žmogaus teisių komitetas ragino vyriausybę atsiprašyti už viešųjų institucijų ir valstybės tarnautojų veiksmus, kurie, komiteto vertinimu, prisidėjo prie priverstinių įvaikinimų. 2023 metais atsiprašymus paskelbė Škotijos ir Velso valdžios, tačiau tuometinė konservatorių vadovaujama JK vyriausybė atsisakė tai padaryti, argumentuodama, kad valstybė šių praktikų aktyviai nerėmė.

    Prie atsiprašymo Starmeris pridėjo ir konkrečius pažadus: daugiau pagalbos nukentėjusiems žmonėms, lengvesnę prieigą prie įvaikinimo dokumentų bei didesnį psichologinės pagalbos prieinamumą. Kampanijų dalyviai pabrėžia, kad atsiprašymas yra esminis žingsnis pripažįstant padarytą žalą ir mažinant ilgai lydėjusią socialinę stigmą.

    „Gėda ne jūsų, jos niekada nebuvo jūsų. Gėda yra mūsų“, – sakė Keiras Starmeris.

  • Irano dainininkei Parastoo Ahmadi – 74 kirčiai už dainavimą be hidžabo: kas žinoma

    Irano dainininkei Parastoo Ahmadi – 74 kirčiai už dainavimą be hidžabo: kas žinoma

    Nuosprendis, apie kurį praneša aktyvistai

    Irano dainininkei Parastoo Ahmadi, kuriai yra 29 metai, esą skirta 74 kirčių bausmė už pasirodymą be hidžabo. Apie tai skelbia žmogaus teisių gynėjai, remdamiesi teismo dokumentais ir advokatų turima informacija.

    Teigiama, kad sprendimą priėmė Komo provincijos baudžiamasis teismas. Oficialioje Irano teismų sistemos naujienų agentūroje šis nuosprendis kol kas nebuvo paskelbtas.

    Kas įvyko per koncertą?

    Pasak pranešimų, dėmesį teisėsaugai patraukė 2024 metais įvykęs internetu transliuotas pasirodymas, rodytas dainininkės „Youtube“ kanale. Koncerte skambėjo ir istorinė patriotinė giesmė „Az Khoon-e Javanan-e Vatan“, o įrašas vėliau plačiai išplito socialiniuose tinkluose.

    Žmogaus teisių gynėjai nurodo, kad kartu su dainininke buvo nuteisti ir keli su pasirodymu dirbę komandos nariai, įskaitant muzikantus. Be fizinės bausmės, esą skirtas dvejų metų draudimas išvykti iš šalies ir dvejų metų draudimas užsiimti menine veikla.

    Kokie kaltinimai minimi dokumentuose?

    Teigiama, kad teismo dokumentuose minimi kaltinimai dėl viešosios moralės ir padorumo pažeidimo, taip pat dėl internete publikuoto, valdžios vertinimu, „vulgaraus ir amoralaus turinio“. Iranas po 1979 metų revoliucijos taiko griežtas moterų aprangos ir viešo elgesio taisykles, o jų pažeidimai gali užtraukti ir baudžiamąją atsakomybę.

    Pastaraisiais metais kultūros laukas Irane tapo ypač jautrus: dalis atlikėjų ir kūrėjų renkasi veikti užsienyje arba anonimiškai, o socialinių tinklų platformos tapo ir saviraiškos, ir rizikos kanalu. Tokios bylos, žmogaus teisių organizacijų vertinimu, siunčia žinią, kad kontrolė gali griežtėti net ir po tarptautinio dėmesio sulaukusių protestų.

    „74 kirčiai yra dar vienas priminimas, kad žmogaus teisių padėtis Irane nepasikeitė, nepaisant valdžios pastangų gerinti savo įvaizdį“, – sakė Irane žmogaus teises stebinčios JAV įsikūrusios organizacijos atstovė Bahar Ghandehari.

    „Taika nėra tik raketų garsų nutildymas ar bombardavimo liepsnų užgesimas. Ji įmanoma tik tada, kai moterys nebaudžiamos už darbą, studijas, dainavimą ar savo gyvenimo būdą“, – teigė Pensilvanijos universiteto profesorė Fatemeh Shams.

    Kol kas neaišku, ar nuosprendis įsiteisėjo ir ar jis gali būti skundžiamas, taip pat kokios tikslios bylos detalės būtų pateiktos viešai, jei sprendimą paskelbtų Irano teismų institucijos. Žmogaus teisių gynėjai ragina tarptautinę bendruomenę atidžiai stebėti bylą ir spausti Teheraną atsisakyti fizinių bausmių bei kultūros veikėjų persekiojimo.

  • Mirė Marjane Satrapi, „Persepolis“ autorė: jos kūryba pakeitė požiūrį į Iraną ir tremtį

    Mirė Marjane Satrapi, „Persepolis“ autorė: jos kūryba pakeitė požiūrį į Iraną ir tremtį

    Netektis Paryžiuje

    Prancūzų ir iraniečių kilmės rašytoja bei iliustratorė Marjane Satrapi mirė Paryžiuje, eidama 57-uosius metus. Apie netektį pranešė artimieji ir bičiuliai, nurodydami, kad pastarieji metai kūrėjai buvo itin sunkūs.

    Artimųjų teigimu, Satrapi mirtį lydėjo asmeninė drama: ji esą palūžo po vyro, prodiuserio ir scenaristo Mattiaso Ripa, mirties. Jis mirė 2025 metų balandžio 8 dieną.

    „Marjane Satrapi mirė iš sielvarto, praėjus kiek daugiau nei metams po Mattiaso Ripa, jos vyro ir gyvenimo meilės, mirties“, – teigiama artimųjų pranešime.

    „Persepolis“ fenomenas

    1969 metų lapkričio 22 dieną Irane, Rašto mieste, gimusi Satrapi pasaulyje išgarsėjo autobiografiniu grafiniu romanu „Persepolis“. Jame ji pasakojo apie vaikystę Teherane po 1979 metų revoliucijos, religinių suvaržymų griežtėjimą ir šeimos sprendimą išsiųsti ją į Europą.

    „Persepolis“ tapo viena ryškiausių šiuolaikinės komiksų kultūros knygų, padėjusių Vakarų auditorijai suprasti Irano visuomenės kasdienybę už politinių antraščių. Kūrinys buvo vertinamas už atvirumą, humorą ir aiškią poziciją žmogaus teisių bei autoritarizmo klausimais.

    Vėliau istorija persikėlė į ekraną: animacinį filmą „Persepolis“ Satrapi režisavo kartu su Vincentu Paronnaud. Filmas 2007 metais pristatytas Kanų kino festivalyje, kur pelnė žiuri prizą, o vėliau sulaukė ir „Oskarų“ nominacijų, įskaitant nominaciją animacinio filmo kategorijoje.

    Filmai, protestai ir pilietybė

    Satrapi kūrybinė biografija neapsiribojo „Persepolis“: ji sukūrė ir kitų grafinių romanų, tarp jų „Chicken With Plums“, o taip pat dirbo kine. Tarp jos darbų minimi filmai „The Voices“ ir „Radioactive“, pastarasis pasakojo apie Marie Curie gyvenimą.

    Autorė buvo žinoma kaip atvira Irano teokratinio režimo kritikė ir rėmė pilietinius judėjimus, įskaitant protestus po Mahsos Amini mirties. 2024 metais ji išleido komiksą „Woman, Life, Freedom“, tiesiogiai siejamą su protestų šūkiu ir platesne Irano visuomenės kova už teises.

    Į Prancūziją Satrapi persikėlė 1994 metais, o 2006 metais gavo Prancūzijos pilietybę. 2025 metais ji atsisakė Prancūzijos Garbės legiono apdovanojimo, viešai kritikuodama Paryžiaus politiką Irano atžvilgiu.

  • ES pritarė griežčiausiam migracijos grąžinimo reguliavimui: grąžinimo centrai už Bendrijos ribų

    ES pritarė griežčiausiam migracijos grąžinimo reguliavimui: grąžinimo centrai už Bendrijos ribų

    Kas sutarta Briuselyje

    Europos Sąjungos institucijos pasiekė politinį susitarimą dėl vadinamojo Grąžinimo reglamento, kuriuo siekiama paspartinti neteisėtai ES esančių migrantų išsiuntimą. Dokumentas pristatomas kaip vienas reikšmingiausių migracijos politikos sugriežtinimų per pastaruosius dešimtmečius.

    Sprendimas grindžiamas argumentu, kad dabartinė sistema neveikia pakankamai efektyviai: oficialūs ES duomenys rodo, jog išvyksta tik apie 29 proc. asmenų, kuriems nurodyta palikti Bendriją. Dėl to valstybės narės vis dažniau kalba apie poreikį didinti kontrolę ir spartinti procedūras.

    „Tai labai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad turėtume kontrolę: kas atvyksta į ES, bet ir kas turi ją palikti“, – sakė už vidaus reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Magnusas Brunneris.

    Grąžinimo centrai už ES ribų

    Vienas labiausiai diskutuojamų pakeitimų numato galimybę valstybėms narėms steigti vadinamuosius grąžinimo centrus už ES ribų, jei su trečiąja šalimi sudaromas atitinkamas susitarimas. Tokie centrai galėtų būti tiek tranzito vietos, tiek teritorijos, kuriose asmuo būtų laikomas iki grąžinimo.

    Naujas modelis reikštų reikšmingą posūkį nuo iki šiol taikytos praktikos, kai grąžinimas dažniausiai vykdomas į kilmės šalį arba į valstybę, su kuria asmuo turi aiškų ryšį. Pagal susitarimo logiką, šis ryšio reikalavimas būtų susilpnintas, o išimtis numatoma nelydimiems nepilnamečiams.

    „Kitas žingsnis yra stiprinti migracijos diplomatiją kartu su trečiosiomis šalimis“, – sakė Magnusas Brunneris.

    Dalies ES valstybių politinėje darbotvarkėje idėja jau buvo iškelta anksčiau, o kai kurios šalys ieško potencialių partnerių. Tokios iniciatyvos vertinamos ir kaip bandymas perkelti dalį migracijos valdymo už ES teritorijos ribų, kartu tikintis atgrasyti nuo neteisėto atvykimo.

    Daugiau galių, ilgesnis sulaikymas, griežtesni draudimai

    Susitarimas taip pat numato didesnes valstybių narių galias ieškant neteisėtai esančių migrantų. Tekste įtvirtinta galimybė atlikti patikrinimus „gyvenamojoje vietoje ar kitose susijusiose patalpose“, o tai žmogaus teisių organizacijos vertina kaip riziką platesniam interpretavimui.

    Be to, griežtinamos sulaikymo ir draudimų atvykti taisyklės. Maksimalus sulaikymo terminas asmenims, laukiantiems išsiuntimo, didinamas nuo 6 mėnesių iki 2 metų, numatant galimą papildomą 6 mėnesių pratęsimą, o saugumo rizika laikomiems asmenims terminas gali būti taikomas neribotai.

    „Nuostata sąmoningai suformuluota miglotai, kad skirtingose valstybėse narėse būtų galima ją aiškinti plačiai“, – sakė Italijos teisininkų asociacijos atstovė Eleonora Celoria.

    Įvažiavimo draudimai daugeliu atvejų būtų ilginami nuo 5 iki 10 metų, o kai kuriais atvejais numatoma ir galimybė taikyti draudimą visam gyvenimui. Kartu keičiama ir apskundimo logika: automatinis išsiuntimo sustabdymas vien dėl pateikto skundo nebebūtų taikomas, paliekant teismams spręsti individualiai.

    Dar viena priemonė yra Europos grąžinimo orderis, kuris turėtų palengvinti valstybių narių sprendimų tarpusavio pripažinimą. Vis dėlto numatoma, kad ši priemonė liks savanoriška, todėl jos poveikis priklausys nuo to, kiek plačiai ją taikys nacionalinės institucijos.

    Kritika ir tolesni žingsniai

    Susitarimas sulaukė aštrios kritikos iš dalies nevyriausybinių organizacijų ir kai kurių Europos Parlamento narių, teigiančių, kad priemonės gali didinti piktnaudžiavimo riziką ir kelti grėsmę pagrindinėms teisėms. Ypač jautriai vertinami grąžinimo centrai už ES ribų, ilgesnis sulaikymas ir galimi patikrinimai privačiose erdvėse.

    Procedūriškai dokumentą dar turės formaliai patvirtinti Europos Parlamentas ir ES Taryba. Pagal kompromisą dalis nuostatų galėtų įsigalioti praėjus 12 mėnesių nuo reglamento įsigaliojimo, o visa apimtimi taisyklės pradėtų veikti etapais.

  • Konferencija Kupiškyje apie žmonių su negalia teises: kas regionuose stringa labiausiai?

    Konferencija Kupiškyje apie žmonių su negalia teises: kas regionuose stringa labiausiai?

    2026 metais gegužės 29 dieną Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengta konferencija Žmonių su negalia padėtis Lietuvoje: teisės ir realybė. Renginys subūrė politikus, savivaldos, įstaigų ir bendruomenių atstovus bei gyventojus, kuriems aktuali socialinė įtrauktis.

    Pagrindinis konferencijos akcentas buvo praktinis atotrūkis tarp teisės aktuose įtvirtintų garantijų ir kasdienės žmonių su negalia patirties, ypač mažesniuose miestuose. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip paslaugų prieinamumą lemia infrastruktūra, finansavimas ir specialistų trūkumas.

    Renginio dalyvius pasveikino Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas, pabrėžęs, kad regionuose dažniau susiduriama su paslaugų pasiekiamumo barjerais. Pasak jo, būtina suderinti savivaldybių realias galimybes su nacionaliniais įsipareigojimais ir aiškiau apsibrėžti prioritetus.

    Konferencijos iniciatoriais įvardyta Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, o globėju – Europos Parlamento narys dr. Aurelijus Veryga. Į renginį taip pat įsitraukė Teisingumo ministerijos, Seimo, savivaldybės administracijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Kur dažniausiai atsiranda spragos

    Konferencijoje pristatytos temos apėmė žmogaus teisių užtikrinimą, teisinę apsaugą, savivaldybių atsakomybes ir paslaugų organizavimą. Pranešėjai akcentavo, kad net ir esant aiškiam teisiniam reguliavimui, paslaugų kokybę dažnai riboja žmogiškieji ištekliai bei koordinavimo stoka tarp institucijų.

    Regionuose ypač svarbus tampa mobilumas ir prieinamumas, nes paslaugos neretai sutelktos didesniuose centruose. Tai reiškia ilgesnes keliones, papildomas išlaidas ir didesnę riziką, kad dalis žmonių pagalbos tiesiog negaus laiku.

    Diskusija: kaip sumažinti atotrūkį

    Po pranešimų surengtoje diskusijoje Kodėl teisės ir realybė vis dar nesutampa – ir ką darome toliau? aptarti konkretūs sprendimai, kurių galima imtis savivaldybių ir nacionaliniu lygiu. Dalyviai kalbėjo apie tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimą, paslaugų tęstinumą ir aiškesnį kelią žmogui, ieškančiam pagalbos.

    Taip pat pabrėžta emocinės paramos svarba, nes žmonės su negalia ir jų artimieji dažnai susiduria ne tik su fiziniais barjerais, bet ir su ilgalaikiu psichologiniu krūviu. Konferencijos dalyviai sutarė, kad pokyčiai įmanomi tik derinant teisines priemones su realiai finansuojamomis ir vietoje veikiančiomis paslaugomis.

    Ko tikisi bendruomenės

    Renginys Kupiškyje tapo platforma išgirsti regionų balsą ir tiksliau įvardyti, kur pagalbos grandinė nutrūksta dažniausiai. Bendras konferencijos tonas buvo orientuotas į sprendimus: nuo geresnio paslaugų planavimo iki socialinės įtraukties stiprinimo, kad kiekvienas žmogus galėtų gyventi savarankiškiau ir oriau.

    Konferencijos organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda sutelkti skirtingas institucijas bendram tikslui. Tikimasi, jog aptartos įžvalgos prisidės prie konkrečių sprendimų tiek Kupiškio rajone, tiek platesniu mastu.

  • Izraelis nutraukia ryšius su JT vadovu Guterresu: priežastis – seksualinio smurto sąrašas

    Izraelis nutraukia ryšius su JT vadovu Guterresu: priežastis – seksualinio smurto sąrašas

    Diplomatinis boikotas po JT sprendimo

    Izraelis pranešė nutraukiantis visus kontaktus su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi António Guterresu. Apie tai paskelbta po to, kai Izraelis įtrauktas į JT kasmetinį sąrašą šalių ir grupuočių, siejamų su seksualiniu smurtu konfliktų metu.

    Izraelio atstovas JT Danny Danonas pareiškė, kad tokį sprendimą laiko nepagrįstu ir politiškai motyvuotu. Izraelio užsienio reikalų ministerija šį įtraukimą pavadino gėdingu ir absurdišku.

    „Su šiuo generaliniu sekretoriumi mes baigėme“, – sakė Danny Danonas.

    Jo teigimu, Izraelio įtraukimas į sąrašą prilygina šalį „Hamas“ ir tai esą yra nepriimtina. Izraelio misija JT nurodė, kad su generalinio sekretoriaus biuru nebendraus tol, kol A. Guterresas eis pareigas.

    Ką skelbia JT ataskaita

    JT generalinio sekretoriaus metinė ataskaita apie seksualinį smurtą konfliktų metu įprastai iš anksto pristatoma susijusioms šalims. Šį kartą, remiantis JT pateikiama formuluote, ataskaitoje minėta „patikima informacija“ apie galimus Izraelio saugumo pajėgų veiksmus palestiniečių atžvilgiu kalėjimuose ir kituose sulaikymo centruose.

    JT taip pat nurodė, kad inspektoriams buvo ribojama prieiga prie tokių objektų, todėl dalis vertinimų grindžiami liudijimais, medicininiais duomenimis ir kitais nepriklausomais šaltiniais. Izraelis savo ruožtu tvirtina, kad kvietė JT atstovus atvykti ir patikrinti kaltinimus vietoje, tačiau, pasak Izraelio atstovų, tai nebuvo padaryta.

    Platesnis kontekstas: įtampa su JT auga

    Izraelio ir JT santykiai išlieka įtempti nuo 2023 metais įvykdyto „Hamas“ išpuolio ir po jo prasidėjusio karo Gazos Ruože. Izraelis ne kartą kritikavo JT pareigūnų pareiškimus dėl civilių aukų ir humanitarinės padėties, o A. Guterresas tapo vienu dažniausiai Izraelio politikų kritikuojamų tarptautinių lyderių.

    JT sąraše „Hamas“ taip pat figūruoja dėl kaltinimų seksualiniu smurtu per 2023 metų spalio 7 dienos ataką ir galimo įkaitų išnaudojimo. Izraelis pabrėžia, kad būtent šis palyginimas, jo vertinimu, labiausiai diskredituoja pačią sąrašo logiką.

    „Iš mūsų pusės generalinio sekretoriaus durys lieka atviros“, – sakė Stéphane Dujarric.

    JT atstovas spaudai patvirtino, kad organizacija yra informuota apie Izraelio pareiškimus, tačiau pabrėžė, kad JT tęs ataskaitų rengimą pagal nustatytą mandatą. A. Guterresso kadencija baigiasi 2026 metų gruodžio 31 dieną, tad diplomatinis konfliktas gali persikelti ir į platesnes diskusijas dėl JT vaidmens bei patikimumo vertinant karo nusikaltimų ir žmogaus teisių pažeidimų įtarimus.

  • Vilnius skelbia NVO žmogaus teisių projektų konkursą: paraiškų laukia iki 2026 metų birželio 21 dienos

    Vilniaus miesto savivaldybė skelbia nevyriausybinių organizacijų žmogaus teisių stiprinimo projektų atrankos konkursą. Iniciatyvą koordinuoja Socialinės gerovės skyrius, o dėmesys skiriamas sprendimams, kurie didintų paslaugų prieinamumą pažeidžiamoms grupėms.

    Konkursu siekiama skatinti žmogaus teisėmis grįstas paslaugas ir pagalbą, stiprinti socialinę įtrauktį ir prisidėti prie pagarbios komunikacijos kultūros mieste. Savivaldybė tikisi, kad projektai turės aiškų praktinį poveikį bendruomenėms ir pasieks realius paslaugų gavėjus.

    Kuriose srityse laukiami projektai?

    Šiame kvietime išskiriamos dvi teminės kryptys. Pirmoji – visuomenės sąmoningumo didinimas apie pagarbią komunikaciją negalios tema, siekiant mažinti stereotipus ir diskriminaciją kasdienėje aplinkoje.

    Antroji kryptis – psichologinės ir emocinės pagalbos paslaugos vaikams ir šeimoms. Tokio pobūdžio projektai gali apimti konsultavimą, ankstyvosios pagalbos priemones ar kitus sprendimus, kurie padeda stiprinti emocinę gerovę ir mažinti krizių riziką.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme. Organizacija turi būti įregistravusi nevyriausybinės organizacijos žymą Juridinių asmenų registre ir būti registruota ir (ar) veiklą vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.

    Taip pat nurodoma, kad organizacijos steigimo dokumentuose turi būti aiškiai įtvirtinti tikslai, uždaviniai ar veiklos rūšys, susijusios su socialinių paslaugų teikimu pagal šio konkurso kryptis. Tai svarbu vertinant, ar pareiškėjo veikla atitinka kvietimo tikslą ir ar organizacija turi reikiamą kompetenciją.

    Iki kada priimamos paraiškos?

    Paraiškų laukiama iki 2026 metų birželio 21 dienos 23:55 valandos. Savivaldybė kviečia NVO nelaukti paskutinės dienos ir paraiškas teikti iš anksto, kad prireikus būtų laiko patikslinti dokumentus.

    Konkursas išlieka aktualus platesniame kontekste, nes savivaldybių finansuojami projektai dažnai tampa pagrindu ilgalaikėms paslaugoms, partnerystėms su bendruomenėmis ir tvaresniems pagalbos modeliams. Dėl to planuojant paraišką verta aiškiai numatyti tikslines grupes, paslaugų prieinamumą ir numatomą rezultatų matavimą.

  • Varėnoje atverta paroda apie XIV Dalai Lamos vizitus Lietuvoje: akimirkos ir istoriniai ryšiai

    Varėnoje atverta paroda apie XIV Dalai Lamos vizitus Lietuvoje: akimirkos ir istoriniai ryšiai

    Varėnoje pristatyta fotografijų paroda apie Jo Šventenybės XIV Tibeto Dalai Lamos vizitus Lietuvoje. Ekspozicija kviečia prisiminti ne tik viešnagių akimirkas, bet ir platesnį Lietuvos ryšį su Tibeto laisvės idėja.

    Parodoje rodomi skirtingų metų vizitų kadrai, tarp jų ir Varėnos fotografo Nikolajaus Lysenkovo nuotraukos iš 2013 metais vykusio apsilankymo. Organizatoriai pabrėžia, kad tai dokumentas apie visuomenės laikyseną žmogaus teisių ir laisvės klausimais.

    2013 metais XIV Tibeto Dalai Lama į Lietuvą atvyko tuometės Seimo Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupės pirmininkės Dalios Kuodytės kvietimu. Prie vizito organizavimo prisidėjo ir Varėnos rajono meras Algis Kašėta.

    „Ši paroda yra priminimas, kad laisvė, žmogaus teisės ir tautų teisė išsaugoti tapatybę nėra savaime suprantami dalykai“, – sakė A. Kašėta.

    Renginyje taip pat akcentuotas Dalios Kuodytės indėlis ir jos atminimas. Ji buvo viena nuosekliausių Tibeto rėmimo iniciatyvų Lietuvoje dalyvių ir ilgą laiką dirbo Varėnos rajono savivaldybėje.

    Ryšiai nuo nepriklausomybės pradžios

    Organizatoriai primena, kad XIV Tibeto Dalai Lama Lietuvai svarbus ir istoriniu požiūriu. Po nepriklausomybės atkūrimo jis buvo tarp pirmųjų pasaulio lyderių, pasveikinusių Lietuvą, telegramą Vytautui Landsbergiui išsiuntęs 1990 metais balandžio 3 dieną.

    1991 metais Dalai Lama pirmą kartą oficialiai lankėsi Lietuvoje ir kreipėsi į žmones iš Seimo tribūnos. Šie vizitai tapo atspirties tašku visuomeninėms Tibeto rėmimo iniciatyvoms, kurios Lietuvoje aktyvėjo ir vėlesniais metais.

    Primenama ir visuomeninių lyderių įtaka, tarp jų rašytojos Jurgos Ivanauskaitės, kuri ilgą laiką buvo siejama su Tibeto kultūros sklaida ir solidarumo idėjomis. Pasak parodos rengėjų, šis kontekstas padeda geriau suprasti, kodėl paroda aktuali ne vien kaip fotografijų rinkinys.

    Aktualus kontekstas: Tibeto padėtis ir simbolinės datos

    Parodos autoriai atkreipia dėmesį, kad Tibeto situacija tarptautinėje darbotvarkėje išlieka jautri. Žmogaus teisių organizacijos pastaraisiais metais kritikuoja priemones, kurios, jų vertinimu, silpnina tibetiečių kalbos ir kultūros tęstinumą, o diskusijos dažnai kyla dėl internatinių mokyklų sistemos.

    Gegužės 17 dieną pasaulyje minima XI Tibeto Pančen Lamos pagrobimo metinė. 1995 metais jis buvo pagrobtas būdamas šešerių, o jo likimas iki šiol nežinomas, todėl šis atvejis dažnai įvardijamas kaip vienas ilgiausiai trunkančių dingimų šiuolaikinėje žmogaus teisių darbotvarkėje.

    „Simboliška, kad paroda jubiliejinius metus užbaigs Dzūkijoje, krašte, kuris gerai supranta laisvės kainą ir atminties svarbą“, – sakė A. Kašėta.

    Parodą Varėnoje parengė Tibeto laisvės judėjimas, fondas „Už Tibetą“, VšĮ „Tibeto namai“ ir Varėnos rajono savivaldybė. Skelbiama, kad ekspozicija Varėnoje veiks iki 2026 metais liepos 6 dienos.

  • Khashoggi byla atgimsta: Prancūzijoje teisėjas tirs nužudymą, minimas Mohammedas bin Salmanas

    Khashoggi byla atgimsta: Prancūzijoje teisėjas tirs nužudymą, minimas Mohammedas bin Salmanas

    Prancūzijoje tyrimą pradėsiantis tyrimo teisėjas imsis 2018 metais nužudyto Saudo Arabijos žurnalisto Jamalo Khashoggi bylos aplinkybių. Sprendimas priimtas po kelių nevyriausybinių organizacijų skundų, kuriuose minimas Saudo Arabijos sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas.

    J. Khashoggi, tuo metu gyvenęs Jungtinėse Valstijose, 2018 metais buvo nužudytas Saudo Arabijos konsulate Stambule. Jo kūnas taip ir nebuvo rastas, o tarptautinį rezonansą sukėlęs nusikaltimas tapo vienu ryškiausių pastarųjų metų išpuolių prieš žiniasklaidos laisvę.

    Skundą teikė kelios organizacijos

    Bylą Prancūzijoje išjudino organizacijų „Trial International“ ir „Reporters Without Borders“ pateiktas skundas, kuriuo prašoma įvertinti galimą aukštų Saudo Arabijos pareigūnų vaidmenį. Anksčiau teisinius veiksmus buvo inicijavusi ir organizacija „Democracy for the Arab World Now“ (DAWN), siejama su J. Khashoggi profesine veikla.

    Pasak skundo autorių, kalbama apie galimą bendrininkavimą vykdant prievartinį dingimą ir kankinimus, veikimą organizuotoje grupėje. Teisinėje argumentacijoje pabrėžiama ir tai, kad, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, negalima atmesti kvalifikavimo kaip nusikaltimų žmoniškumui.

    Kodėl byla vėl pajudėjo?

    Anksčiau Nacionalinė antiteroristinė prokuratūra buvo pasisakiusi prieš tyrimo pradėjimą, argumentuodama, kad nevyriausybinės organizacijos tokio pobūdžio byloje neturi pakankamo procesinio statuso. Vis dėlto apeliacinė instancija atvėrė kelią tolesniam skundo nagrinėjimui, o dabar juo rūpinsis specializuoto padalinio tyrimo teisėjas.

    „Tai realios politikos sprendimas, dangstomas aukštesniais ekonominiais interesais, kad nebūtų supykdytos Saudo Arabijos institucijos“, – sakė „Reporters Without Borders“ teisininkas Emmanuelis Daoudas.

    Tarptautinis kontekstas ir reputacinė kaina

    JAV žvalgybos vertinimuose anksčiau buvo nurodyta tikimybė, kad už operaciją atsakomybė tenka aukščiausiam Saudo Arabijos politiniam sluoksniui, o Mohammedas bin Salmanas minėtas kaip galimai tiesiogiai susijęs su sprendimų priėmimu. Pats Saudo Arabijos sosto įpėdinis ne kartą viešai neigė davęs nurodymą nužudyti žurnalistą, tačiau pripažino, kad tai buvo didelė klaida.

    Per kelerius metus po nužudymo Saudo Arabija, nors ir patyrė tarptautinę izoliaciją, palaipsniui buvo grąžinta į daugelio Vakarų valstybių politinių ir ekonominių ryšių darbotvarkę. Būtent ši įtampa tarp žmogaus teisių klausimų ir strateginių interesų, ekspertų vertinimu, ir lemia, kodėl tokios bylos kaip J. Khashoggi nužudymas vis dar turi didelį politinį svorį.

    Skundo autoriai Prancūzijos sprendimą vertina kaip svarbų žingsnį siekiant teisinės atsakomybės, net jei procesas gali užtrukti ir susidurti su diplomatiniais barjerais. Tuo pat metu byla gali tapti precedentu, kaip Europos teisėsauga nagrinėja tarptautinius nusikaltimus, susijusius su prievartiniu dingimu ir kankinimais, kai įtariamieji siejami su aukščiausiais valdžios sluoksniais.

  • Didžiojoje Britanijoje stiprėja spaudimas visiškai uždrausti surogaciją: kas tai pakeistų?

    Didžiojoje Britanijoje vėl įsibėgėjo diskusija dėl surogacijos, o dalis politikų ir visuomeninių organizacijų ragina svarstyti visišką jos draudimą. Spaudimą sustiprino keli rezonansiniai atvejai, iškėlę klausimus apie moterų apsaugą, vaikų teises ir komercinių interesų įtaką šeimos kūrimo industrijai.

    Vienu iš katalizatorių tapo Barrie Drewitt-Barlow byla. Vyras, ilgus metus viešai pristatytas kaip britiškos surogacijos veidas, kartu su partneriu sulaukė kaltinimų dėl išžaginimo ir prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais, o tai dar labiau pakurstė kritiką, kad sistema gali būti išnaudojama pažeidžiamiausių asmenų sąskaita.

    Viešumoje aptarinėta ir jo paties anksčiau deklaruota praktika, kai iš surogacinių motinų buvo reikalaujama gimdymo atliekant cezario pjūvį. Kritikai tokius pavyzdžius naudoja kaip argumentą, kad surogacijoje moters nėštumas kartais traktuojamas kaip paslauga, o sprendimai dėl kūno ir sveikatos gali tapti sutarties objektu.

    Spaudimas keisti taisykles

    Tuo pat metu surogaciją palaikančios organizacijos Britanijoje ragina supaprastinti procedūras ir modernizuoti reguliavimą. Peticija, raginanti palengvinti surogacijos kelią šeimai, surinko daugiau nei 100 000 parašų, todėl klausimas turi atsidurti parlamento darbotvarkėje.

    Tarp siūlymų minimas automatinis užsakančiųjų tėvystės ar motinystės pripažinimas nuo vaiko gimimo, mažesnė teismų priežiūra ir surogatinės motinos teisinio statuso keitimas. Kritikai įspėja, kad tai galėtų susilpninti surogatinės motinos galimybes persigalvoti po gimdymo ir sumažinti apsaugos mechanizmus, jei procesas tampa konfliktiškas.

    Kur matomos didžiausios rizikos?

    Oponentai dažniausiai išskiria dvi rizikų grupes: moterų ir vaikų gerovę. Jie teigia, kad komercinės sutartys gali sukurti spaudimą surogatinėms motinoms laikytis nurodymų dėl gyvenimo būdo, gydymo ar elgesio, o finansinis motyvas ne visada leidžia aiškiai atskirti laisvą apsisprendimą nuo ekonominės prievartos.

    Vis dažniau keliama ir emocinės kainos tema. Moterų liudijimuose akcentuojama psichologinė įtampa po gimdymo, kai kūdikis perduodamas užsakovams, o jų išgyvenimai, anot kritikos, kartais nuvertinami argumentu, kad „viskas buvo žinoma iš anksto“.

    Diskusijose grįžtama ir prie prenatalinio ryšio tarp motinos ir kūdikio, kurį dalis ekspertų ir visuomenės vertina kaip reikšmingą ankstyvajai vaiko raidai. Dėl to keliami klausimai, ar praktika, kai naujagimis nuo pirmųjų minučių atskiriamas nuo jį išnešiojusios moters, visada suderinama su vaiko interesais.

    Europa dalį kelių jau pasirinko

    Europos kontekstas išlieka nevienalytis: kai kurios valstybės surogaciją draudžia ar griežtai riboja, o kitose leidžiamos tam tikros formos. Britanijoje dalis aktyvistų ragina eiti draudimo keliu ir svarstyti ne tik vidaus surogacijos ribojimą, bet ir tai, kaip vertinti piliečių naudojimąsi surogacijos paslaugomis užsienyje.

    Kita pusė pabrėžia, kad visiškas draudimas galėtų pastūmėti praktiką į mažiau skaidrias jurisdikcijas, kur apsaugos standartai silpnesni. Todėl artimiausiu metu parlamente, tikėtina, susidurs dvi kryptys: griežtinimas iki draudimo ir reguliavimo pertvarka, siekiant daugiau aiškumo, kontrolės ir atsakomybės.

    Kol kas aišku viena: surogacija Didžiojoje Britanijoje tapo ne tik šeimos planavimo, bet ir žmogaus teisių, sveikatos politikos bei tarptautinės teisės klausimu. Sprendimai, kuriuos priims politikai, turės ilgalaikių pasekmių tiek šeimoms, tiek moterų apsaugos sistemai, tiek vaikų teisių praktikai.