CP v2

Tag: Žmogaus teisės

  • DI klaida JAV moterį pasiuntė už grotų: pusmetis kalėjime, prarastas namas ir jokio atsiprašymo

    JAV Tenesio valstijoje gyvenanti 50-metė Angela Lipps beveik šešis mėnesius praleido kalėjime po to, kai veidų atpažinimo sistema, paremta dirbtiniu intelektu, klaidingai susiejo ją su bankinio sukčiavimo byla. Moteris buvo sulaikyta ir laikyta už grotų, nors vėliau paaiškėjo, kad ji neturėjo nieko bendra su tiriamu nusikaltimu.

    Byla kilo dėl sukčiavimo Farge, Šiaurės Dakotoje, kai iš banko sąskaitų buvo neteisėtai išimtos didelės pinigų sumos, pasitelkus suklastotą JAV kariuomenės pažymėjimą. Tyrėjai peržiūrėjo vaizdo kamerų įrašus ir, bandydami nustatyti įtariamąją, pasitelkė veidų atpažinimo programą, kuri kaip galimą sutapimą nurodė Angelą Lipps.

    2023 metų liepą federaliniai maršalai ją sulaikė namuose Tenesyje. Pasak moters, pareigūnai veikė nukreipę ginklus, o sulaikymas įvyko tuo metu, kai ji rūpinosi vaikais.

    Po sulaikymo moteris buvo uždaryta į apygardos kalėjimą ir, kaip teigiama, beveik keturis mėnesius neturėjo galimybės būti paleista už užstatą, kol laukė perdavimo Šiaurės Dakotai. Jai buvo pareikšti aštuoni kaltinimai, įskaitant vagystę ir neteisėtą asmens identifikacinių duomenų panaudojimą.

    Lūžis įvyko prieš pat Kalėdas, kai advokatas Jay Greenwood gavo bankų dokumentus ir laiko žymas. Įrašai patvirtino, kad tuo metu, kai Farge buvo atliekamos įtariamos operacijos, Angela Lipps buvo Tenesyje, todėl kaltinimai prarado pagrindą ir ji buvo paleista.

    „Dokumentai aiškiai parodė, kad tuo metu, kai vyko operacijos Farge, aš buvau Tenesyje“, – sakė Angela Lipps.

    Tačiau klaida turėjo skaudžių pasekmių: moteris teigia praradusi namą, automobilį ir net augintinį, o iš institucijų taip ir nesulaukusi atsiprašymo. Tokie atvejai atkreipia dėmesį į veidų atpažinimo technologijų taikymo rizikas, kai DI rezultatai traktuojami kaip patikimas įrodymas, o ne kaip pirminė užuomina, kurią būtina patikrinti.

    Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad veidų atpažinimo sistemos gali klysti dėl prastos vaizdo kokybės, netinkamo apšvietimo, kameros kampo, taip pat dėl duomenų rinkinių, kuriais apmokyti modeliai. Praktikoje tai reiškia, kad DI pateiktas sutapimas turėtų būti tik vienas iš tyrimo elementų, o žmogaus atliekamas patikrinimas, papildomi įrodymai ir aiškios procedūros tampa kritiškai svarbūs, siekiant išvengti neteisėto sulaikymo.

  • Kuboje dingus disidentui menininkui Luisui Manueliui Otero Alcántarai teismui teikiamas habeas corpus

    Kuboje dingus disidentui menininkui Luisui Manueliui Otero Alcántarai teismui teikiamas habeas corpus

    Dingo iš kalėjimo, šeima nežino

    Kuboje žmogaus teisių gynėjai kreipėsi į teismą dėl disidento menininko Luiso Manuelio Otero Alcántaros buvimo vietos. Pasak organizacijos, vyras buvo išgabentas iš įkalinimo įstaigos, o artimieji ir teisininkai negauna patikimos informacijos, kur jis laikomas.

    Organizacija „Cubalex“ pranešė pateikusi habeas corpus prašymą, siekdama įpareigoti institucijas pateikti duomenis apie sulaikytojo statusą ir užtikrinti, kad jis nebūtų neteisėtai laikomas nežinomoje vietoje. Ši procedūra tarptautinėje teisės praktikoje laikoma svarbia apsauga nuo priverstinio dingimo.

    Kas žinoma apie perkėlimą

    „Cubalex“ teigimu, valstybės saugumo pareigūnai Otero Alcántarą iš Guanajay kalėjimo išgabeno liepos 7 dieną. Nuo tada, organizacijos duomenimis, jis galėjo būti perkeltas į kitą, viešai neįvardijamą vietą, o jo buvimo vieta oficialiai nepatvirtinama.

    „Atitinkamos teisminės institucijos turi nustatytą 72 valandų terminą pateikti atsakymą, o veiksmai pradėti dėl kritinės pažeidžiamumo ir apsaugos stokos situacijos“, – sakė „Cubalex“.

    2021 metų protestai ir nuosprendis

    Luisas Manuelis Otero Alcántara buvo sulaikytas 2021 metais liepos 11 dieną, kai bandė prisijungti prie masinių protestų, kilusių dėl elektros tiekimo sutrikimų ir ekonominės padėties. Vėliau teismas jam skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, nurodydamas kaltinimus dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nepagarbos ir valstybės simbolių išniekinimo.

    Žmogaus teisių organizacijos, tarp jų „Amnesty International“, Otero Alcántarą yra įvardijusios politiniu kaliniu. Kubos valdžia tokio statuso nepripažįsta ir teigia, kad asmenys baudžiami už įstatymų pažeidimus, o ne politines pažiūras.

    Platesnis kontekstas: spaudimas kritikams

    Po 2021 metų protestų Kubos valdžia sugriežtino kontrolę prieš viešai režimą kritikuojančius aktyvistus, menininkus ir turinio kūrėjus, ypač socialiniuose tinkluose. Tarptautinės organizacijos ne kartą yra skelbusios apie sulaikymus, teismo procesus ir ribojimus, taikomus valdžios kritikai bei saviraiškai.

    Pastarosiomis dienomis Otero Alcántaros byla sulaukė papildomo tarptautinio dėmesio, kai Jungtinių Valstijų atstovai Jungtinėse Tautose viešai kėlė jo sulaikymo klausimą diskusijų apie JAV sankcijas Kubai kontekste. Teisininkai pabrėžia, kad šiuo atveju esminis tikslas yra skubiai gauti oficialų patvirtinimą, kur jis laikomas ir kokios sąlygos jam taikomos.

  • Kuboje dingus menininkui Luisui Manueliui Otero Alcántarai teismui pateiktas habeas corpus prašymas

    Kuboje dingus menininkui Luisui Manueliui Otero Alcántarai teismui pateiktas habeas corpus prašymas

    Kuboje veikianti žmogaus teisių organizacija kreipėsi į teismą, prašydama skubiai nustatyti disidento menininko Luiso Manuelio Otero Alcántaros buvimo vietą. Organizacija tvirtina, kad po perkėlimo iš įkalinimo įstaigos jis dingo, o artimieji ir teisininkai negauna oficialios informacijos.

    Pasak pranešimų, Valstybės saugumo pareigūnai menininką iš Guanachajaus kalėjimo išgabeno liepos 7 dieną. Teigiama, kad jis buvo nuvežtas į neatskleidžiamą vietą, todėl jo buvimo vieta iki šiol nežinoma.

    Teisinę peticiją pateikė „Cubalex“ – iš už Kubos ribų veikianti organizacija, teikianti teisinę pagalbą valdžią kritikuojantiems asmenims ir fiksuojanti žmogaus teisių pažeidimus. Ji teismui pateikė habeas corpus prašymą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad asmuo nebūtų neteisėtai sulaikytas ar laikomas be aiškaus teisinio pagrindo.

    „Atitinkamos teisminės institucijos dabar turi 72 valandų terminą pateikti atsakymą. Šis veiksmas atliekamas esant kritinei pažeidžiamumo ir apsaugos stokos situacijai“, – teigiama „Cubalex“ pareiškime.

    Luisas Manuelis Otero Alcántara, kuriam yra 38 metai, buvo sulaikytas 2021 metų liepos 11 dieną, kai mėgino prisijungti prie masinio protesto dėl elektros tiekimo sutrikimų. 2022 metais teismas jam skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, nurodydamas kaltinimus dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nepagarbos ir valstybės simbolių išniekinimo.

    Žmogaus teisių gynėjai atkreipia dėmesį, kad po 2021 metų protestų Kuboje sugriežtėjo spaudimas valdžią kritikuojantiems aktyvistams, menininkams ir nuomonės formuotojams, ypač socialiniuose tinkluose. Tokiose bylose dažnai keliami klausimai dėl sulaikymo sąlygų, galimybės laiku susisiekti su advokatais ir informacijos prieinamumo artimiesiems.

    Tarptautinį dėmesį šiai bylai taip pat sustiprino Jungtinių Valstijų atstovų pareiškimai Jungtinėse Tautose, kai diskusijose dėl JAV taikomų sankcijų Kubai buvo primintas menininko atvejis. Tuo metu tokios organizacijos kaip „Amnesty International“ Otero Alcántarą yra įvardijusios politiniu kaliniu, nors Kubos valdžia tokio statuso nepripažįsta.

    Teisininkai pabrėžia, kad habeas corpus procedūra laikoma viena svarbiausių priemonių, kai kyla pagrįstų abejonių dėl neteisėto laisvės suvaržymo. Šioje situacijoje esminis klausimas – ar institucijos pateiks patikrinamą informaciją apie sulaikymo vietą, teisinį pagrindą ir asmens būklę.

  • ES raginama spausti Egiptą: bahaistai sako dešimtmečius gyvenantys be teisių ir pripažinimo

    ES raginama spausti Egiptą: bahaistai sako dešimtmečius gyvenantys be teisių ir pripažinimo

    Europos Parlamente vis dažniau keliama religinės laisvės tema Egipte, ypač kalbant apie bahaistų bendruomenę. Europos politikai, lankęsi Kaire, teigia iš pirmų lūpų išgirdę apie ilgalaikę diskriminaciją ir praktines kliūtis, kurios esą paliečia kasdienį žmonių gyvenimą.

    Pasak jų, situacija ypač jautri dabar, kai Europos Sąjunga su Egiptu stiprina strateginę partnerystę. Bendradarbiavimas apima finansinę paramą ir politinius susitarimus, tačiau kartu keliamas klausimas, ar žmogaus teisių įsipareigojimai bus taikomi realiai, o ne liks vien deklaracijose.

    Bahaistų padėtis Egipte

    Bahaistų tikėjimas yra XIX amžiuje susiformavusi pasaulinė religija, pabrėžianti žmonijos vienybę, o jos sekėjai gyvena daugelyje valstybių. Egipte, įvairių vertinimų duomenimis, bahaistų bendruomenę sudaro keli tūkstančiai žmonių, tačiau jų teisinis statusas išlieka itin ribotas.

    Europos politikų teigimu, bahaistų diskriminacija siejama ir su istoriniais sprendimais: minima 1960 metų prezidento dekretu įtvirtinta jų institucijų veiklos uždraudimo praktika, turto konfiskavimas ir bendruomenės infrastruktūros suvaržymai. Prie problemos, kaip argumentuojama, prisidėjo ir dalies religinių autoritetų pozicija, stiprinusi nepalankų visuomenės požiūrį.

    „Europoje turime mokėti atvirai kalbėtis su draugais, ypač kai kalbama apie pamatines teises“, – sakė europarlamentaras Nikos Papandreou.

    Kasdieniai apribojimai ir teisinės spragos

    Kritikai pabrėžia, kad problema nėra vien socialinė atskirtis, bet ir teisiniai ribojimai, kurie gali paveikti dokumentų tvarkymą, šeimos teisę ir bendruomenės gyvenimą. Teigiama, jog bahaistai susiduria su kliūtimis dėl santuokos registravimo, paveldėjimo klausimų, o kai kuriais atvejais ir dėl asmens dokumentų tvarkymo.

    Taip pat keliama kapinių ir laidojimo vietų problema: pasakojama apie perpildytas bendruomenės laidojimo teritorijas ir ribotas galimybes gauti papildomos žemės. Tokie apribojimai, anot pašnekovų, tampa simboliniu teisių trūkumo rodikliu, nes paliečia pačius jautriausius šeimos gyvenimo momentus.

    „Tai ne vien priešiškumas visuomenėje, o teisinis neegzistavimas, kai bendruomenė nepatenka į įprastą pilietybės mechanizmą“, – sakė europarlamentaras Nikos Papandreou.

    Kodėl tema sugrįžo į darbotvarkę

    Tarptautiniu lygiu Egipto žmogaus teisių situacija periodiškai vertinama Jungtinių Tautų institucijų, o religinės laisvės klausimas neretai įtraukiamas į ataskaitas ir rekomendacijas. Europos politikai akcentuoja, kad šis klausimas įgauna papildomą svorį, kai Egiptas siekia stiprinti tarptautinį vaidmenį ir dalyvauja žmogaus teisių darbotvarkėje.

    Egipto konstitucijoje įtvirtinta tikėjimo laisvės nuostata, o šalies vadovybė skirtingais laikotarpiais viešai pabrėžė religinės tolerancijos svarbą. ES atstovai teigia, kad būtent todėl, jų manymu, galimi sprendimai nebūtinai reikalauja radikalių reformų, o labiau aiškaus politinio sprendimo užtikrinti lygias teises taikioms religinėms grupėms.

    Europos Sąjungai didinant politinį ir finansinį įsitraukimą į regioną, auga lūkestis, kad partnerystė bus siejama ne tik su saugumo ar migracijos klausimais, bet ir su realiais žmogaus teisių standartais. Bahaistų teisinio pripažinimo klausimas čia pristatomas kaip konkretus testas, ar deklaruojami principai gali virsti praktiniais pokyčiais.

  • Starmerio istorinis atsiprašymas: 185 000 kūdikių atimti iš vienišų motinų, žada pokyčius

    Starmerio istorinis atsiprašymas: 185 000 kūdikių atimti iš vienišų motinų, žada pokyčius

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris parlamente oficialiai atsiprašė už valstybės vaidmenį dešimtmečius trukusioje priverstinių įvaikinimų praktikoje. Jis ją pavadino skaudžia dėme šalies istorijoje ir pripažino, kad pasekmės daugybei šeimų jaučiamos iki šiol.

    Remiantis istorinių tyrimų ir parlamentinių svarstymų metu pateiktais duomenimis, 1949–1976 metais Anglijoje ir Velse apie 185 000 nesusituokusių moterų pagimdytų kūdikių buvo atiduoti įvaikinti susituokusioms poroms. Kampanijų dalyviai teigė, kad daugelis motinų buvo spaudžiamos, klaidinamos ar gąsdinamos atsisakyti vaikų.

    Starmeris susitiko su nukentėjusiųjų atstovais, dalis jų stebėjo atsiprašymą Bendruomenių Rūmų galerijoje. Premjeras pabrėžė, kad prievarta ar spaudimu grįsti sprendimai paveikė ir įvaikintus vaikus, ir jų biologines šeimas, o trauma neretai tęsiasi visą gyvenimą.

    „Vaikai užaugo tikėdami, kad buvo nepageidaujami. Jaunoms motinoms buvo sakoma, kad jos amoralios, o jų kūdikiams esą bus geriau be jų“, – sakė Keiras Starmeris.

    Anot premjero, tai nebuvo pavieniai atvejai: praktikos buvo įtvirtintos savivaldos struktūrose, savanoriškose ir tikėjimu grįstose institucijose, taip pat sveikatos ir socialinės priežiūros sistemoje. Jis pripažino, kad valstybė turi atsakomybę už finansuotus ir legitimuotus mechanizmus, kurie sudarė sąlygas tokiems sprendimams.

    Dar 2022 metais parlamento Jungtinis žmogaus teisių komitetas ragino vyriausybę atsiprašyti už viešųjų institucijų ir valstybės tarnautojų veiksmus, kurie, komiteto vertinimu, prisidėjo prie priverstinių įvaikinimų. 2023 metais atsiprašymus paskelbė Škotijos ir Velso valdžios, tačiau tuometinė konservatorių vadovaujama JK vyriausybė atsisakė tai padaryti, argumentuodama, kad valstybė šių praktikų aktyviai nerėmė.

    Prie atsiprašymo Starmeris pridėjo ir konkrečius pažadus: daugiau pagalbos nukentėjusiems žmonėms, lengvesnę prieigą prie įvaikinimo dokumentų bei didesnį psichologinės pagalbos prieinamumą. Kampanijų dalyviai pabrėžia, kad atsiprašymas yra esminis žingsnis pripažįstant padarytą žalą ir mažinant ilgai lydėjusią socialinę stigmą.

    „Gėda ne jūsų, jos niekada nebuvo jūsų. Gėda yra mūsų“, – sakė Keiras Starmeris.

  • Irano dainininkei Parastoo Ahmadi – 74 kirčiai už dainavimą be hidžabo: kas žinoma

    Irano dainininkei Parastoo Ahmadi – 74 kirčiai už dainavimą be hidžabo: kas žinoma

    Nuosprendis, apie kurį praneša aktyvistai

    Irano dainininkei Parastoo Ahmadi, kuriai yra 29 metai, esą skirta 74 kirčių bausmė už pasirodymą be hidžabo. Apie tai skelbia žmogaus teisių gynėjai, remdamiesi teismo dokumentais ir advokatų turima informacija.

    Teigiama, kad sprendimą priėmė Komo provincijos baudžiamasis teismas. Oficialioje Irano teismų sistemos naujienų agentūroje šis nuosprendis kol kas nebuvo paskelbtas.

    Kas įvyko per koncertą?

    Pasak pranešimų, dėmesį teisėsaugai patraukė 2024 metais įvykęs internetu transliuotas pasirodymas, rodytas dainininkės „Youtube“ kanale. Koncerte skambėjo ir istorinė patriotinė giesmė „Az Khoon-e Javanan-e Vatan“, o įrašas vėliau plačiai išplito socialiniuose tinkluose.

    Žmogaus teisių gynėjai nurodo, kad kartu su dainininke buvo nuteisti ir keli su pasirodymu dirbę komandos nariai, įskaitant muzikantus. Be fizinės bausmės, esą skirtas dvejų metų draudimas išvykti iš šalies ir dvejų metų draudimas užsiimti menine veikla.

    Kokie kaltinimai minimi dokumentuose?

    Teigiama, kad teismo dokumentuose minimi kaltinimai dėl viešosios moralės ir padorumo pažeidimo, taip pat dėl internete publikuoto, valdžios vertinimu, „vulgaraus ir amoralaus turinio“. Iranas po 1979 metų revoliucijos taiko griežtas moterų aprangos ir viešo elgesio taisykles, o jų pažeidimai gali užtraukti ir baudžiamąją atsakomybę.

    Pastaraisiais metais kultūros laukas Irane tapo ypač jautrus: dalis atlikėjų ir kūrėjų renkasi veikti užsienyje arba anonimiškai, o socialinių tinklų platformos tapo ir saviraiškos, ir rizikos kanalu. Tokios bylos, žmogaus teisių organizacijų vertinimu, siunčia žinią, kad kontrolė gali griežtėti net ir po tarptautinio dėmesio sulaukusių protestų.

    „74 kirčiai yra dar vienas priminimas, kad žmogaus teisių padėtis Irane nepasikeitė, nepaisant valdžios pastangų gerinti savo įvaizdį“, – sakė Irane žmogaus teises stebinčios JAV įsikūrusios organizacijos atstovė Bahar Ghandehari.

    „Taika nėra tik raketų garsų nutildymas ar bombardavimo liepsnų užgesimas. Ji įmanoma tik tada, kai moterys nebaudžiamos už darbą, studijas, dainavimą ar savo gyvenimo būdą“, – teigė Pensilvanijos universiteto profesorė Fatemeh Shams.

    Kol kas neaišku, ar nuosprendis įsiteisėjo ir ar jis gali būti skundžiamas, taip pat kokios tikslios bylos detalės būtų pateiktos viešai, jei sprendimą paskelbtų Irano teismų institucijos. Žmogaus teisių gynėjai ragina tarptautinę bendruomenę atidžiai stebėti bylą ir spausti Teheraną atsisakyti fizinių bausmių bei kultūros veikėjų persekiojimo.

  • Mirė Marjane Satrapi, „Persepolis“ autorė: jos kūryba pakeitė požiūrį į Iraną ir tremtį

    Mirė Marjane Satrapi, „Persepolis“ autorė: jos kūryba pakeitė požiūrį į Iraną ir tremtį

    Netektis Paryžiuje

    Prancūzų ir iraniečių kilmės rašytoja bei iliustratorė Marjane Satrapi mirė Paryžiuje, eidama 57-uosius metus. Apie netektį pranešė artimieji ir bičiuliai, nurodydami, kad pastarieji metai kūrėjai buvo itin sunkūs.

    Artimųjų teigimu, Satrapi mirtį lydėjo asmeninė drama: ji esą palūžo po vyro, prodiuserio ir scenaristo Mattiaso Ripa, mirties. Jis mirė 2025 metų balandžio 8 dieną.

    „Marjane Satrapi mirė iš sielvarto, praėjus kiek daugiau nei metams po Mattiaso Ripa, jos vyro ir gyvenimo meilės, mirties“, – teigiama artimųjų pranešime.

    „Persepolis“ fenomenas

    1969 metų lapkričio 22 dieną Irane, Rašto mieste, gimusi Satrapi pasaulyje išgarsėjo autobiografiniu grafiniu romanu „Persepolis“. Jame ji pasakojo apie vaikystę Teherane po 1979 metų revoliucijos, religinių suvaržymų griežtėjimą ir šeimos sprendimą išsiųsti ją į Europą.

    „Persepolis“ tapo viena ryškiausių šiuolaikinės komiksų kultūros knygų, padėjusių Vakarų auditorijai suprasti Irano visuomenės kasdienybę už politinių antraščių. Kūrinys buvo vertinamas už atvirumą, humorą ir aiškią poziciją žmogaus teisių bei autoritarizmo klausimais.

    Vėliau istorija persikėlė į ekraną: animacinį filmą „Persepolis“ Satrapi režisavo kartu su Vincentu Paronnaud. Filmas 2007 metais pristatytas Kanų kino festivalyje, kur pelnė žiuri prizą, o vėliau sulaukė ir „Oskarų“ nominacijų, įskaitant nominaciją animacinio filmo kategorijoje.

    Filmai, protestai ir pilietybė

    Satrapi kūrybinė biografija neapsiribojo „Persepolis“: ji sukūrė ir kitų grafinių romanų, tarp jų „Chicken With Plums“, o taip pat dirbo kine. Tarp jos darbų minimi filmai „The Voices“ ir „Radioactive“, pastarasis pasakojo apie Marie Curie gyvenimą.

    Autorė buvo žinoma kaip atvira Irano teokratinio režimo kritikė ir rėmė pilietinius judėjimus, įskaitant protestus po Mahsos Amini mirties. 2024 metais ji išleido komiksą „Woman, Life, Freedom“, tiesiogiai siejamą su protestų šūkiu ir platesne Irano visuomenės kova už teises.

    Į Prancūziją Satrapi persikėlė 1994 metais, o 2006 metais gavo Prancūzijos pilietybę. 2025 metais ji atsisakė Prancūzijos Garbės legiono apdovanojimo, viešai kritikuodama Paryžiaus politiką Irano atžvilgiu.

  • ES pritarė griežčiausiam migracijos grąžinimo reguliavimui: grąžinimo centrai už Bendrijos ribų

    ES pritarė griežčiausiam migracijos grąžinimo reguliavimui: grąžinimo centrai už Bendrijos ribų

    Kas sutarta Briuselyje

    Europos Sąjungos institucijos pasiekė politinį susitarimą dėl vadinamojo Grąžinimo reglamento, kuriuo siekiama paspartinti neteisėtai ES esančių migrantų išsiuntimą. Dokumentas pristatomas kaip vienas reikšmingiausių migracijos politikos sugriežtinimų per pastaruosius dešimtmečius.

    Sprendimas grindžiamas argumentu, kad dabartinė sistema neveikia pakankamai efektyviai: oficialūs ES duomenys rodo, jog išvyksta tik apie 29 proc. asmenų, kuriems nurodyta palikti Bendriją. Dėl to valstybės narės vis dažniau kalba apie poreikį didinti kontrolę ir spartinti procedūras.

    „Tai labai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad turėtume kontrolę: kas atvyksta į ES, bet ir kas turi ją palikti“, – sakė už vidaus reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Magnusas Brunneris.

    Grąžinimo centrai už ES ribų

    Vienas labiausiai diskutuojamų pakeitimų numato galimybę valstybėms narėms steigti vadinamuosius grąžinimo centrus už ES ribų, jei su trečiąja šalimi sudaromas atitinkamas susitarimas. Tokie centrai galėtų būti tiek tranzito vietos, tiek teritorijos, kuriose asmuo būtų laikomas iki grąžinimo.

    Naujas modelis reikštų reikšmingą posūkį nuo iki šiol taikytos praktikos, kai grąžinimas dažniausiai vykdomas į kilmės šalį arba į valstybę, su kuria asmuo turi aiškų ryšį. Pagal susitarimo logiką, šis ryšio reikalavimas būtų susilpnintas, o išimtis numatoma nelydimiems nepilnamečiams.

    „Kitas žingsnis yra stiprinti migracijos diplomatiją kartu su trečiosiomis šalimis“, – sakė Magnusas Brunneris.

    Dalies ES valstybių politinėje darbotvarkėje idėja jau buvo iškelta anksčiau, o kai kurios šalys ieško potencialių partnerių. Tokios iniciatyvos vertinamos ir kaip bandymas perkelti dalį migracijos valdymo už ES teritorijos ribų, kartu tikintis atgrasyti nuo neteisėto atvykimo.

    Daugiau galių, ilgesnis sulaikymas, griežtesni draudimai

    Susitarimas taip pat numato didesnes valstybių narių galias ieškant neteisėtai esančių migrantų. Tekste įtvirtinta galimybė atlikti patikrinimus „gyvenamojoje vietoje ar kitose susijusiose patalpose“, o tai žmogaus teisių organizacijos vertina kaip riziką platesniam interpretavimui.

    Be to, griežtinamos sulaikymo ir draudimų atvykti taisyklės. Maksimalus sulaikymo terminas asmenims, laukiantiems išsiuntimo, didinamas nuo 6 mėnesių iki 2 metų, numatant galimą papildomą 6 mėnesių pratęsimą, o saugumo rizika laikomiems asmenims terminas gali būti taikomas neribotai.

    „Nuostata sąmoningai suformuluota miglotai, kad skirtingose valstybėse narėse būtų galima ją aiškinti plačiai“, – sakė Italijos teisininkų asociacijos atstovė Eleonora Celoria.

    Įvažiavimo draudimai daugeliu atvejų būtų ilginami nuo 5 iki 10 metų, o kai kuriais atvejais numatoma ir galimybė taikyti draudimą visam gyvenimui. Kartu keičiama ir apskundimo logika: automatinis išsiuntimo sustabdymas vien dėl pateikto skundo nebebūtų taikomas, paliekant teismams spręsti individualiai.

    Dar viena priemonė yra Europos grąžinimo orderis, kuris turėtų palengvinti valstybių narių sprendimų tarpusavio pripažinimą. Vis dėlto numatoma, kad ši priemonė liks savanoriška, todėl jos poveikis priklausys nuo to, kiek plačiai ją taikys nacionalinės institucijos.

    Kritika ir tolesni žingsniai

    Susitarimas sulaukė aštrios kritikos iš dalies nevyriausybinių organizacijų ir kai kurių Europos Parlamento narių, teigiančių, kad priemonės gali didinti piktnaudžiavimo riziką ir kelti grėsmę pagrindinėms teisėms. Ypač jautriai vertinami grąžinimo centrai už ES ribų, ilgesnis sulaikymas ir galimi patikrinimai privačiose erdvėse.

    Procedūriškai dokumentą dar turės formaliai patvirtinti Europos Parlamentas ir ES Taryba. Pagal kompromisą dalis nuostatų galėtų įsigalioti praėjus 12 mėnesių nuo reglamento įsigaliojimo, o visa apimtimi taisyklės pradėtų veikti etapais.

  • Konferencija Kupiškyje apie žmonių su negalia teises: kas regionuose stringa labiausiai?

    Konferencija Kupiškyje apie žmonių su negalia teises: kas regionuose stringa labiausiai?

    2026 metais gegužės 29 dieną Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengta konferencija Žmonių su negalia padėtis Lietuvoje: teisės ir realybė. Renginys subūrė politikus, savivaldos, įstaigų ir bendruomenių atstovus bei gyventojus, kuriems aktuali socialinė įtrauktis.

    Pagrindinis konferencijos akcentas buvo praktinis atotrūkis tarp teisės aktuose įtvirtintų garantijų ir kasdienės žmonių su negalia patirties, ypač mažesniuose miestuose. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip paslaugų prieinamumą lemia infrastruktūra, finansavimas ir specialistų trūkumas.

    Renginio dalyvius pasveikino Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas, pabrėžęs, kad regionuose dažniau susiduriama su paslaugų pasiekiamumo barjerais. Pasak jo, būtina suderinti savivaldybių realias galimybes su nacionaliniais įsipareigojimais ir aiškiau apsibrėžti prioritetus.

    Konferencijos iniciatoriais įvardyta Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, o globėju – Europos Parlamento narys dr. Aurelijus Veryga. Į renginį taip pat įsitraukė Teisingumo ministerijos, Seimo, savivaldybės administracijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Kur dažniausiai atsiranda spragos

    Konferencijoje pristatytos temos apėmė žmogaus teisių užtikrinimą, teisinę apsaugą, savivaldybių atsakomybes ir paslaugų organizavimą. Pranešėjai akcentavo, kad net ir esant aiškiam teisiniam reguliavimui, paslaugų kokybę dažnai riboja žmogiškieji ištekliai bei koordinavimo stoka tarp institucijų.

    Regionuose ypač svarbus tampa mobilumas ir prieinamumas, nes paslaugos neretai sutelktos didesniuose centruose. Tai reiškia ilgesnes keliones, papildomas išlaidas ir didesnę riziką, kad dalis žmonių pagalbos tiesiog negaus laiku.

    Diskusija: kaip sumažinti atotrūkį

    Po pranešimų surengtoje diskusijoje Kodėl teisės ir realybė vis dar nesutampa – ir ką darome toliau? aptarti konkretūs sprendimai, kurių galima imtis savivaldybių ir nacionaliniu lygiu. Dalyviai kalbėjo apie tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimą, paslaugų tęstinumą ir aiškesnį kelią žmogui, ieškančiam pagalbos.

    Taip pat pabrėžta emocinės paramos svarba, nes žmonės su negalia ir jų artimieji dažnai susiduria ne tik su fiziniais barjerais, bet ir su ilgalaikiu psichologiniu krūviu. Konferencijos dalyviai sutarė, kad pokyčiai įmanomi tik derinant teisines priemones su realiai finansuojamomis ir vietoje veikiančiomis paslaugomis.

    Ko tikisi bendruomenės

    Renginys Kupiškyje tapo platforma išgirsti regionų balsą ir tiksliau įvardyti, kur pagalbos grandinė nutrūksta dažniausiai. Bendras konferencijos tonas buvo orientuotas į sprendimus: nuo geresnio paslaugų planavimo iki socialinės įtraukties stiprinimo, kad kiekvienas žmogus galėtų gyventi savarankiškiau ir oriau.

    Konferencijos organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda sutelkti skirtingas institucijas bendram tikslui. Tikimasi, jog aptartos įžvalgos prisidės prie konkrečių sprendimų tiek Kupiškio rajone, tiek platesniu mastu.

  • Izraelis nutraukia ryšius su JT vadovu Guterresu: priežastis – seksualinio smurto sąrašas

    Izraelis nutraukia ryšius su JT vadovu Guterresu: priežastis – seksualinio smurto sąrašas

    Diplomatinis boikotas po JT sprendimo

    Izraelis pranešė nutraukiantis visus kontaktus su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi António Guterresu. Apie tai paskelbta po to, kai Izraelis įtrauktas į JT kasmetinį sąrašą šalių ir grupuočių, siejamų su seksualiniu smurtu konfliktų metu.

    Izraelio atstovas JT Danny Danonas pareiškė, kad tokį sprendimą laiko nepagrįstu ir politiškai motyvuotu. Izraelio užsienio reikalų ministerija šį įtraukimą pavadino gėdingu ir absurdišku.

    „Su šiuo generaliniu sekretoriumi mes baigėme“, – sakė Danny Danonas.

    Jo teigimu, Izraelio įtraukimas į sąrašą prilygina šalį „Hamas“ ir tai esą yra nepriimtina. Izraelio misija JT nurodė, kad su generalinio sekretoriaus biuru nebendraus tol, kol A. Guterresas eis pareigas.

    Ką skelbia JT ataskaita

    JT generalinio sekretoriaus metinė ataskaita apie seksualinį smurtą konfliktų metu įprastai iš anksto pristatoma susijusioms šalims. Šį kartą, remiantis JT pateikiama formuluote, ataskaitoje minėta „patikima informacija“ apie galimus Izraelio saugumo pajėgų veiksmus palestiniečių atžvilgiu kalėjimuose ir kituose sulaikymo centruose.

    JT taip pat nurodė, kad inspektoriams buvo ribojama prieiga prie tokių objektų, todėl dalis vertinimų grindžiami liudijimais, medicininiais duomenimis ir kitais nepriklausomais šaltiniais. Izraelis savo ruožtu tvirtina, kad kvietė JT atstovus atvykti ir patikrinti kaltinimus vietoje, tačiau, pasak Izraelio atstovų, tai nebuvo padaryta.

    Platesnis kontekstas: įtampa su JT auga

    Izraelio ir JT santykiai išlieka įtempti nuo 2023 metais įvykdyto „Hamas“ išpuolio ir po jo prasidėjusio karo Gazos Ruože. Izraelis ne kartą kritikavo JT pareigūnų pareiškimus dėl civilių aukų ir humanitarinės padėties, o A. Guterresas tapo vienu dažniausiai Izraelio politikų kritikuojamų tarptautinių lyderių.

    JT sąraše „Hamas“ taip pat figūruoja dėl kaltinimų seksualiniu smurtu per 2023 metų spalio 7 dienos ataką ir galimo įkaitų išnaudojimo. Izraelis pabrėžia, kad būtent šis palyginimas, jo vertinimu, labiausiai diskredituoja pačią sąrašo logiką.

    „Iš mūsų pusės generalinio sekretoriaus durys lieka atviros“, – sakė Stéphane Dujarric.

    JT atstovas spaudai patvirtino, kad organizacija yra informuota apie Izraelio pareiškimus, tačiau pabrėžė, kad JT tęs ataskaitų rengimą pagal nustatytą mandatą. A. Guterresso kadencija baigiasi 2026 metų gruodžio 31 dieną, tad diplomatinis konfliktas gali persikelti ir į platesnes diskusijas dėl JT vaidmens bei patikimumo vertinant karo nusikaltimų ir žmogaus teisių pažeidimų įtarimus.