Tag: Žmogaus teisės

  • Baltarusijoje kunigas Anatolas Parachnevičius nuteistas 3 metams už „valdžios įžeidimą“

    Baltarusijos teismas trims metams įkalino katalikų kunigą Anatolą Parachnevičių – jam taip pat skirta didelė piniginė bauda. Dvasininkas nuteistas už „valdžios įžeidimą“ ir „ekstremizmą“.

    Apie sprendimą pranešta tik dabar, nors nuosprendis priimtas dar spalį, skelbia portalas „Nasza Niwa“. Ilgą laiką informacija apie bylą buvo laikoma paslaptyje.

    Kunigas, tarnaujantis Olkovičių parapijoje Minsko srityje, buvo sulaikytas dar kovo viduryje. Izoliacijoje jis sutiko savo 66-ąjį gimtadienį ir 31-ąsias kunigystės šventimų metines.

    Pradžioje tyrėjai dvasininkui buvo pareiškę įtarimą dėl „valstybės išdavystės“, tačiau vėliau kaltinimai pakeisti į švelnesnę kvalifikaciją. Kadangi procesas vyko už uždarų durų, tiksli jam mestų kaltinimų formuluotė viešai neatskleista.

    Žmogaus teisių gynėjai suteikė politinio kalinio statusą

    Žmogaus teisių centro „Viasna“ atstovai kartu su kitais gynėjais nuteistajam kunigui oficialiai suteikė politinio kalinio statusą.

    Anksčiau Baltarusijos lenkų portalas ZnadNiemna, remdamasis nepriklausomais šaltiniais, nurodė galimas kunigo problemų priežastis. Teigta, kad jis galėjo užkliūti valdžiai dėl dalyvavimo Gegužės 3-iosios Konstitucijos dienos minėjime Lenkijos ambasadoje Minske.

    Tokie ryšiai su Lenkijos diplomatinėmis įstaigomis, kaip pažymima, jau anksčiau buvo naudojami kaip pretekstas spausti Katalikų Bažnyčios atstovus Baltarusijoje.

    Kas žinoma apie kunigą A. Parachnevičių

    Kunigiškąją formaciją Anatolas Parachnevičius ėjo Balstogėje. Prieš tapdamas Olkovičių parapijos klebonu 2007 metais, jis tarnavo Zaslavlyje ir Rakove.

    Tekste taip pat pabrėžiama jo veikla puoselėjant vietos istorinį paveldą: prie bažnyčios dvasininkas buvo įkūręs nedidelį muziejų, kuriame sukauptos senos knygos, tautinės audinių juostos ir istoriniai liturginiai drabužiai.

    Represijos prieš Katalikų Bažnyčią Baltarusijoje

    Kunigo areštas įvardijamas kaip platesnių represijų prieš Katalikų Bažnyčią Baltarusijoje dalis. Anksčiau sulaikyti ir kiti dvasininkai, tarp jų – tėvas Andrzejus Juchnevičius OMI ir kunigas Henrykas Okołotowiczius.

    Nurodoma, kad abu jie vėliau buvo paleisti į laisvę, prisidėjus Vatikano pastangoms, tačiau kelias sugrįžti į Baltarusiją jiems esą uždarytas.

  • Talibanas reiškia susirūpinimą dėl JAV planų afganus deportuoti per Pakistaną

    Talibanas reiškia susirūpinimą dėl JAV planų afganus deportuoti per Pakistaną

    Afganistano talibų valdžia pareiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl pranešimų, kad JAV planuoja deportuoti dalį Afganistano piliečių per Pakistaną, o vėliau juos grąžinti į Afganistaną.

    Kaip praneša „Euronews“, kalbama apie daugiau nei 150 afganų, kuriuos numatoma išsiųsti per Pakistaną, tarp jų – ir žmonių, susijusių su afganistaniečiais, iki 2021 metų talkinusiais JAV pajėgoms.

    Talibų užsienio reikalų ministerijos atstovas Abdul Qahar Balkhi pareiškime teigė, kad vadinamasis Afganistano Islamo Emyratas nerimauja dėl galimų deportacijų į Pakistaną asmenų, kurie dar nėra gavę teisėto leidimo gyventi šioje šalyje.

    Žmogaus teisių ir pagalbos organizacijos įspėja, kad buvusių Vakarų sąjungininkų ir jų šeimų narių išsiuntimas gali kelti grėsmę jų saugumui.

    JAV negali deportuoti tiesiogiai į Afganistaną

    Tekste nurodoma, kad JAV negali organizuoti deportacijų tiesiogiai į Afganistaną. Anoniminiai JAV pareigūnai „The New York Times“ sakė, jog būtent Pakistanas prižiūrėtų šių žmonių išsiuntimą į Afganistaną.

    Į numatomų deportuoti asmenų sąrašą, anot organizacijos „AfghanEvac“, patenka ir giminaičiai afganistaniečių, kurie iki Kabulo žlugimo padėjo JAV kariuomenei.

    Tuo metu talibai po sugrįžimo į valdžią buvo paskelbę visuotinę amnestiją tiems afganams, kurie dirbo su Vakarų remtomis pajėgomis ir vyriausybėmis, taip pat kartojo pažadus, kad buvę oponentai galėtų saugiai grįžti į šalį.

    Vis dėlto Jungtinės Tautos yra fiksavusios pranešimus apie neteismines egzekucijas, sulaikymus ir piktnaudžiavimą, todėl grįžtančiųjų saugumo klausimas išlieka itin jautrus.

    Talibanas ragina Vašingtoną koordinuoti sprendimus

    A. Q. Balkhi teigė, kad talibų valdžia ragina Jungtines Valstijas imtis „atsakingo ir apgalvoto požiūrio“ bei sprendimus dėl Afganistano piliečių likimo derinti ir koordinuoti, atsižvelgiant į pačių asmenų teises ir „teisėtus reikalavimus“.

    Jis pridūrė, kad Afganistano pusė esą pasirengusi bendrauti ir ieškoti „praktinių sprendimų“ abipusio supratimo pagrindu.

    Straipsnyje taip pat primenama, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija praėjusiais metais buvo įvedusi kelionių draudimus kai kurioms šalims, tarp jų ir Afganistanui, kaip platesnės imigracijos politikos dalį.

    Be to, siekta nutraukti daliai afganų taikytą apsaugą nuo deportacijos; kai kurie jų po 2021 metų talibų perėmimo buvo gavę specialias imigrantų vizas.

    Pakistanas griežtina politiką afganų atžvilgiu

    Pakistanas šiais metais buvo nurodęs teisėsaugai visoje šalyje suimti afganistaniečius, neturinčius vizų. Tai – ilgametės repatriacijos politikos dalis, per kurią, kaip teigiama, per kelerius metus iš Pakistano buvo išstumti milijonai afganų, bėgusių nuo dešimtmečius trukusių karų.

    Islamabado ir Kabulo santykiai išlieka įtempti nuo tada, kai talibai perėmė valdžią Afganistane, o padėtis dar labiau pablogėjo po praėjusį spalį kilusių mirtinų susirėmimų pasienyje, po kurių siena buvo beveik visiškai uždaryta.

    Straipsnyje pažymima, kad pastaraisiais metais Afganistano piliečius tiesiogiai į Afganistaną deportavo ir Vokietija bei Turkija, nors žmogaus teisių organizacijos reiškė susirūpinimą dėl grįžtančiųjų laukiančių rizikų.

  • Policija spaudė vyrą ant asfalto, jis mirė: teismas paskelbė nuosprendį buvusiems pareigūnams

    Lenkijoje teismas nuteisė du buvusius policijos pareigūnus dėl įgaliojimų viršijimo ir neatsargaus vyro mirties sukėlimo per 2020 metais vykusią sulaikymo operaciją Liubline. Skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams, o sprendimas dar neįsiteisėjęs.

    Byla į teismą grįžo po to, kai 2025 metais aukštesnės instancijos teismas panaikino ankstesnį išteisinamąjį nuosprendį ir nurodė nagrinėti bylą iš naujo. Prokuratūra siekė laisvės atėmimo bausmės su atidėjimu ir draudimo dirbti policijoje, o gynyba prašė pareigūnus išteisinti.

    Teismas nustatė, kad sulaikymo metu vyrui buvo pritaikyti neadekvatūs prievartos veiksmai, panaudojant didelę fizinę jėgą. Sprendime akcentuota, kad po pradinės grumtynių fazės sulaikytasis jau nebedemonstravo aktyvaus pasipriešinimo, tačiau buvo toliau laikomas prispaustas prie žemės.

    Incidentas įvyko 2020 metų rugpjūtį, kai praeiviai pranešė apie agresyviai besielgiantį vyrą miesto gatvėje. Teismo duomenimis, jis bėgo nuo atvykusių pareigūnų, o sulaikymo epizodą iš dalies užfiksavo vaizdo stebėjimo kamera netoli pastato, prie kurio įvyko sulaikymas.

    Teismas nurodė, kad vyras buvo parverstas veidu į žemę, jam uždėti antrankiai už nugaros, o pareigūnai ribojo jo judesius, laikydami ir spausdami kūną. Vertinant vaizdo medžiagą ir kitus duomenis, konstatuota, kad sulaikytasis prašė atlaisvinti suėmimo veiksmus, o situacijos rizika, susijusi su kvėpavimu, nebuvo tinkamai įvertinta.

    Mirties priežastimi įvardyta restrikcinė asfiksija, kai kvėpavimas tampa apsunkintas dėl priverstinio imobilizavimo, ypač esant stipriam sujaudinimui. Teismas pabrėžė, kad tokiais atvejais kritinę reikšmę turi pozicija ant pilvo ir papildomas spaudimas krūtinei, nes tai gali greitai sukelti ūmų kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumą.

    Byloje taip pat konstatuota, kad vyro kraujyje rasta psichotropinių medžiagų pėdsakų, o jis buvo gydęsis dėl psichikos sveikatos sutrikimų. Teismas vertino, jog pareigūnai galėjo suprasti, kad asmuo elgiasi neįprastai ir yra išsekęs po bėgimo, todėl privalėjo parinkti mažiau pavojingus sulaikymo metodus ir greičiau pereiti prie būklės stebėjimo bei medicininės pagalbos užtikrinimo.

    Teismas taip pat priteisė kompensaciją žuvusiojo artimajai, o pareigūnams skyrė trejų metų draudimą tarnauti policijoje. Gynyba pranešė ketinanti skųsti nuosprendį, teigdama, kad pareigūnai veikė gindami viešąjį interesą, o jų naudotos priemonės esą atitiko situaciją.

    „Man buvo svarbu, kad būtų pripažinta kaltė, nes aš tai mačiau ir jutau“, – sakė žuvusiojo sesuo.

    Nuosprendis nėra galutinis, todėl bylą dar gali tekti nagrinėti aukštesnės instancijos teismui. Tokios bylos Europoje nuolat kelia diskusijų dėl prievartos priemonių proporcingumo, sulaikymo ant pilvo rizikų ir pareigūnų pareigos užtikrinti, kad intervencija neperaugtų į gyvybei pavojingą situaciją.

  • Poznanėje policininkas smaugė protestuotoją: paviešintas įrašas ir vadovybės reakcija

    Poznanėje, Maltański gyvenamajame rajone, policija pradėjo aiškinimąsi po internete išplitusio vaizdo įrašo, kuriame pareigūnas jėga sulaiko protestuotoją ir sugriebia jam už kaklo. Įrašas sukėlė aštrias diskusijas dėl proporcingos jėgos naudojimo ir pareigūnų veiksmų teisėtumo.

    Miesto policijos vadas pranešė pradėjęs tarnybinį patikrinimą, kurio metu bus vertinama, ar intervencija atitiko procedūras ir ar pasirinktos priemonės buvo būtinos konkrečioje situacijoje. Tokiais atvejais paprastai analizuojami pareigūnų pranešimai, vaizdo medžiaga ir liudytojų parodymai.

    Vaizdo įrašai iš įvykių vietos vis dažniau tampa esminiu įrodymu, leidžiančiu patikrinti, kaip realiai vyko sulaikymas. Kartu teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad trumpi fragmentai ne visada parodo visą kontekstą, todėl tyrimuose itin svarbu surinkti pilną medžiagą ir įvertinti įvykių seką.

    Pagrindinis klausimas tokiose situacijose yra jėgos proporcingumas ir būtinybė, ypač kai naudojami veiksmai, galintys kelti pavojų sveikatai. Europos žmogaus teisių praktikoje pabrėžiama, kad valstybės pareigūnai privalo rinktis mažiausiai žalojančias priemones, o kiekvienas jėgos panaudojimas turi būti aiškiai pagrįstas.

    Policija nurodo, kad patikrinimo išvados lems, ar bus taikoma drausminė atsakomybė, ar informacija bus perduota tolesniam vertinimui pagal teisines procedūras. Kol kas pareigūnų vadovybė viešai akcentuoja, kad siekia objektyviai įvertinti tiek pareigūno veiksmus, tiek protesto aplinkybes.

  • Kalėjime Vegemite tapo žmogaus teisių klausimu: teismas nusprendė, kas laukia nuteistojo

    Kalėjime Vegemite tapo žmogaus teisių klausimu: teismas nusprendė, kas laukia nuteistojo

    Australijoje nuteistas žudikas nesėkmingai bandė teisme panaikinti draudimą kalėjime vartoti „Vegemite“ ir teigė, kad taip esą pažeidžiama jo teisė puoselėti australišką kultūrą. Viktorijos valstijos Aukščiausiasis Teismas atmetė skundą ir pripažino, kad draudimas neprieštarauja kalėjimų veiklą reglamentuojantiems reikalavimams.

    Byloje minimas 54 metų Andre McKechnie atlieka įkalinimo iki gyvos galvos bausmę už 1990-aisiais įvykdytą žmogžudystę Kvynslende. Jis tvirtino, kad negalėdamas gauti „Vegemite“ jaučiasi atskirtas nuo šeimos ir bendruomenės, o pats draudimas, jo vertinimu, neatitinka žmogaus teisių standartų.

    „Negalėdamas valgyti „Vegemite“ jaučiuosi netekęs galimybės praktikuoti savo, kaip australo, kultūros, man liūdna ir jaučiuosi atitrūkęs nuo šeimos ir bendruomenės“, – sakė Andre McKechnie.

    Kas yra „Vegemite“ ir kodėl ji draudžiama

    „Vegemite“ yra ryškaus skonio mielių pagrindu pagamintas užtepėlės tipo produktas, Australijoje dažniausiai valgomas su skrudinta duona ar sumuštiniuose. Jis laikomas vienu iš šalies gastronominių simbolių: produktas sukurtas Melburne 1919 metais, o prekyboje pasirodė 1923 metais, kai po Pirmojo pasaulinio karo sutriko panašių produktų importas.

    Viktorijos valstijos kalėjimuose „Vegemite“ draudžiama nuo 2006 metų. Pataisos įstaigų administracija aiškino, kad intensyvus kvapas gali trukdyti tarnybiniams šunims, naudojamiems narkotikų paieškoje, o pati tiršta pasta gali būti panaudota slėpti draudžiamas medžiagas ar daiktus.

    Viešojoje erdvėje taip pat yra sklandę teiginiai, kad „Vegemite“ neva naudojama savadarbiams alkoholiniams gėrimams gaminti. Tačiau tokia versija dažnai vertinama skeptiškai, nes užtepėlei gaminti naudojamos mielės nėra aktyvios fermentacijai, o pačios pataisos įstaigos labiau akcentuoja saugumo ir kontrabandos slėpimo rizikas.

    Ką pasakė teismas

    Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog draudimas pažeidžia Viktorijos kalėjimų teisės aktus, pagal kuriuos įstaigos privalo užtikrinti kalinių sveikatai ir gerovei palaikyti reikalingą maitinimą. Teisėja pabrėžė, kad šios pareigos nereiškia įsipareigojimo suteikti produktus, turinčius kultūrinę reikšmę, jeigu jie laikomi saugumo požiūriu problemiškais.

    Teismas taip pat pažymėjo, kad australišką tapatybę ir kultūrą kaliniai gali puoselėti ir kitais būdais, pavyzdžiui, klausydamiesi vietos muzikos ar skaitydami Australijos autorių knygas, taip pat vartodami kitą, neuždraustą maistą.

    Viktorijos Teisingumo ir bendruomenės saugumo departamentas teismo sprendimą įvertino palankiai. Pasak institucijos atstovo, svarbiausias prioritetas išlieka personalo ir kalinių saugumas, todėl leidžiamų ir draudžiamų daiktų sąrašai toliau bus nustatomi pagal operacinius ir saugumo poreikius.

    Platesnis kontekstas: kai maistas tampa ginčo objektu

    Kalėjimų praktikoje ginčai dėl maisto dažniau kyla ne dėl konkrečių prekės ženklų, o dėl medicininių, religinių ar etinių poreikių, pavyzdžiui, alergenų, specialių dietų ar tikėjimo reikalavimų. Teisinėje praktikoje tokie prašymai paprastai vertinami per proporcingumo prizmę: ar institucija turi realią galimybę užtikrinti poreikį ir ar tai neprieštarauja saugumo interesui.

    Šiuo atveju teismas pasirinko aiškią ribą tarp sveikatai būtino maitinimo ir asmeniškai svarbių, tačiau nebūtinų produktų. Sprendimas rodo, kad kultūrinės simbolikos argumentas nebus laikomas pakankamu, jei pataisos įstaigos pagrįstai remiasi saugumo vertinimais ir turi alternatyvių būdų užtikrinti kalinių gerovę.

  • Vergystė gali būti šalia jūsų: „Caritas“ kviečia į nuotolinį seminarą – ką būtina žinoti

    Vergystė gali būti šalia jūsų: „Caritas“ kviečia į nuotolinį seminarą – ką būtina žinoti

    Spalio 18 dieną minima Europos Sąjungos kovos su prekyba žmonėmis diena, primenanti, kad šiuolaikinė vergystė Europoje nėra praeities reiškinys. Prekyba žmonėmis apima priverstinį darbą, seksualinį išnaudojimą, priverstinį nusikalstamumą ar išnaudojimą paslaugų srityje, o aukos dažnai lieka nepastebėtos net kaimynystėje.

    Šia proga Vilniaus arkivyskupijos Carito Nukentėjusių nuo nusikaltimų pagalbos centras kviečia visuomenę į nuotolinį seminarą „Vergystė šalia mūsų: atpažinti, reaguoti, padėti“. Renginys numatytas 2026 metų spalio 29 dieną, nuo 10.00 iki 12.00 valandos.

    Seminare bus aptariama, kodėl išnaudojimo ženklai neretai lieka nepastebėti ir kodėl nukentėję žmonės ne visada kreipiasi pagalbos. Taip pat bus kalbama apie tai, kad prekyba žmonėmis nėra vien teisėsaugos ar socialinių paslaugų sritis, o platesnė visuomenės atsakomybė.

    Kaip atpažinti išnaudojimą?

    Ekspertai pabrėžia, kad prekybos žmonėmis situacijos dažnai slepiasi po tariamai įprastomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, neaiškiais darbo susitarimais ar priklausomybe nuo „darbdavio“. Riziką gali didinti skolų našta, gyvenamosios vietos kontrolė, dokumentų paėmimas, grasinimai, izoliacija ir ribojamas bendravimas su artimaisiais.

    Seminaro metu žadama aiškiai aptarti, ką daryti pastebėjus galimą išnaudojimą, kaip reaguoti saugiai ir kur kreiptis, kad pagalba nukentėjusiam žmogui būtų reali, o ne tik formali. Organizatoriai akcentuoja, kad kartais net vienas laiku atpažintas signalas gali tapti žmogaus keliu į laisvę.

    Kam skirtas seminaras?

    Renginys skirtas plačiajai visuomenei, visiems, kurie nori geriau suprasti prekybos žmonėmis reiškinį ir prisidėti prie žmogaus orumo bei laisvės apsaugos. Nuotolinis formatas leidžia prisijungti iš bet kurios vietos, todėl dalyvauti gali tiek bendruomenių nariai, tiek įvairių sričių darbuotojai ar studentai.

    Registracija vyksta iki 2026 metų spalio 26 dienos 8.00 valandos ryto. Organizatoriai ragina neatidėlioti, nes informuotumas ir gebėjimas tinkamai sureaguoti gali sumažinti išnaudojimo riziką ir padėti nukentėjusiesiems greičiau pasiekti pagalbos tinklą.

  • Dešimtys tūkstančių Paryžiuje žygiavo „Pride“ eisenoje: augant kraštutinių dešiniųjų įtakai

    Dešimtys tūkstančių Paryžiuje žygiavo „Pride“ eisenoje: augant kraštutinių dešiniųjų įtakai

    Paryžiaus „Pride“ eisena nukelta

    Paryžiuje į gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių, dalyvavusių „Pride“ eisenoje ir raginusių ginti LGBTQ+ bendruomenės teises. Renginys vyko politinių įtampų fone, kai Prancūzijoje viešojoje erdvėje vis dažniau aptariamas kraštutinių dešiniųjų populiarėjimas ir jo įtaka žmogaus teisėms.

    Ši Paryžiaus „Pride“ eisena, paprastai rengiama birželį, šiemet perkelta į spalį dėl vasaros karščio bangos. Organizatoriai pabrėžė, kad toks sprendimas susijęs su saugumu ir dalyvių sveikata, o pati eitynių žinutė dėl to nesikeičia.

    Raginimai mobilizuotis prieš rinkimus

    Eiseną organizuojančios asociacijų platformos „Inter-LGBT“ vienas vadovų Alexandre’as Schon teigė, kad artėjant prezidento rinkimams bendruomenė ir jos rėmėjai raginami aktyviau mobilizuotis. Pasak jo, esminis tikslas yra ateitis, paremta solidarumu ir vienodomis teisėmis visiems.

    „Iki prezidento rinkimų liko vos keli mėnesiai, todėl kviečiame LGBT+ žmones ir sąjungininkus telktis dėl solidarumu paremtos ateities“, – sakė Alexandre’as Schon.

    Jis taip pat perspėjo, kad politiniai vėjai Europoje ir už jos ribų gali lemti spaudimą žmogaus teisėms bei mažumų apsaugai. Organizatorių retorikoje skambėjo aiški žinia, kad demokratinėse visuomenėse teisių užtikrinimas nėra savaime suprantamas ir reikalauja nuolatinio politinio dėmesio.

    Maršrutas, dalyviai ir saugumo akcentai

    Eisena startavo Place d’Italie pietinėje Paryžiaus dalyje ir baigėsi Place de la Bastille, kur planuotas koncertas. Organizatorių teigimu, renginyje dalyvavo apie 50 asociacijų, o eitynėse buvo matyti ir kairiųjų pažiūrų politikų.

    Tarp dalyvių minėti Prancūzijos politinės jėgos France Unbowed (LFI) lyderis Jean-Lucas Mélenchonas ir žaliųjų atstovė Sandrine Rousseau. Viešuose pasisakymuose akcentuota, kad lytinė orientacija ar lytinės tapatybės pajauta nėra pasirinkimas, o teisinė apsauga turi atliepti realias žmonių gyvenimo situacijas.

    „Lytinė orientacija ar priklausymo lyčiai pajauta nėra pasirinkimas. Teisės privalo sekti paskui, o procedūros turi būti paprastesnės“, – sakė Jean-Lucas Mélenchonas.

    Eitynių metu nuskambėjo ir perspėjimai dėl smurto bei diskriminacijos. Paryžiaus meras Emmanuelis Grégoire’as pabrėžė, kad LGBTQIA+ erdvės vis dar patiria grasinimus ir išpuolius, todėl, jo teigimu, būtina stiprinti tiek prevenciją, tiek praktinę paramą žmogaus teisių organizacijoms.

    „LGBTQIA+ erdvėms vis dar grasinama, jos puolamos, diskriminuojamos, patiria smurtą ir bauginimą“, – sakė Emmanuelis Grégoire’as.

    Paryžiaus „Pride“ data simboliškai siejama su Stonewall riaušėmis Niujorke, kurios 1969 metais tapo vienu svarbiausių šiuolaikinio LGBTQ+ judėjimo atskaitos taškų. Pernai organizatoriai Paryžiaus eitynių dalyvių skaičių vertino apie 500 000, tuo metu policija skelbė mažesnį, mažiau nei 100 000, įvertį.

  • Skandalas Seutos pasienyje: Ispanija tiria „Amnesty International“ kankinimų kaltinimus

    Skandalas Seutos pasienyje: Ispanija tiria „Amnesty International“ kankinimų kaltinimus

    Ką skelbia „Amnesty International“

    „Amnesty International“ pranešė užfiksavusi migrantų sumušimų, žeminimo, rasinio profiliavimo ir galimų neteisėtų išsiuntimų atvejų Ispanijos Seutos anklave. Organizacija teigia surinkusi liudijimų, kuriuose minimi veiksmai gali prilygti kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam arba žeminančiam elgesiui.

    Tyrimas, pasak „Amnesty International“, buvo atliktas rugsėjo 10–15 dienomis, o jo metu apklausta daugiau nei 65 žmonės. Organizacija nurodo surinkusi 22 tiesioginius liudijimus, kuriuose dėl smurto kaltinami Ispanijos ginkluotųjų pajėgų kariai.

    Viename iš aprašytų atvejų neįgaliojo vežimėlyje sėdintis migrantas teigė buvęs nustumtas nuo didesnio nei 6 metrų aukščio ir patyręs rimtų sužalojimų. Pasak jo, jam esą nebuvo atliktas net rentgeno tyrimas, o suteikta tik skubi tvarsliava.

    „Amnesty International“ taip pat mini liudijimus apie smūgius lazdomis ir batais, galvos sužalojimus, žmonių surišimą plastikiniais dirželiais ir grasinimus, reikalaujant kuo greičiau palikti Seutą. Organizacijos vertinimu, pasakojimuose kartojasi panašus veikimo modelis.

    Ispanijos reakcija ir tyrimas

    Po ataskaitos paskelbimo Ispanijos Gynybos ministerija informavo, kad medžiaga perduodama prokuratūrai ir budinčiam teismui Seutoje. Taip pat nurodyta, jog bus siekiama nustatyti galimą individualią atsakomybę, jei pažeidimai pasitvirtintų.

    „Operacijų vadovybei pavesta ištirti ir nustatyti galimą individualią atsakomybę, siekiant apginti ginkluotųjų pajėgų profesinį elgesį ir reputaciją“, – teigiama Gynybos ministerijos komentare.

    Žmogaus teisių organizacija ragina atlikti skubų, nepriklausomą ir išsamų tyrimą, o galimai prisidėjusius asmenis laikinai nušalinti nuo pareigų, kol bus išaiškintos aplinkybės. Kartu pabrėžiama, kad net ir įtemptoje pasienio situacijoje valstybės pareigūnams galioja nacionaliniai ir tarptautiniai žmogaus teisių įsipareigojimai.

    Seuta kaip migracijos spaudimo taškas

    Seuta yra vienas jautriausių Europos Sąjungos išorės sienos taškų Šiaurės Afrikoje, todėl čia nuolat susiduriama su bandymais patekti į ES sausuma. Tokiose teritorijose itin svarbus aiškus atskyrimas tarp sienos apsaugos priemonių ir elgesio, kuris gali peržengti teisėtumo ribas.

    „Amnesty International“ taip pat kelia klausimus dėl galimų pagreitintų, be procedūrų vykdytų išsiuntimų per Tarajalio tvorą atgal į Maroką. Organizacija teigia turinti liudijimų ir vaizdo medžiagos, leidžiančios įtarti naktines operacijas, kurių metu prieš migrantus galėjo būti naudojamas fizinis smurtas ir dirginančios priemonės.

    Ataskaitoje išskiriamos ir su prieglobsčio teise susijusios problemos, kai dalies žmonių, atvykusių iš konfliktų zonų, procedūros, kaip teigiama, ilgą laiką nepradedamos. Taip pat atkreipiamas dėmesys į nepilnamečių ir šeimų pažeidžiamumą, kai dalis jų, organizacijos vertinimu, lieka be pakankamos pagalbos ir informacijos.

    Situacija Seutoje artimiausiu metu priklausys nuo teisėsaugos sprendimų ir to, ar tyrimai pateiks aiškius atsakymus dėl kariškių veiksmų teisėtumo. Bet kokiu atveju šis atvejis vėl iškelia klausimą, kaip ES pasienio taškuose suderinti saugumą, migracijos valdymą ir žmogaus teisių apsaugą.

  • 4 metai po Mahsos Amini mirties: žmogaus teisių gynėjai įspėja, kad Teheranas nesustojo

    4 metai po Mahsos Amini mirties: žmogaus teisių gynėjai įspėja, kad Teheranas nesustojo

    Praėjus ketveriems metams po Irano kurdės Mahsos Amini mirties policijos areštinėje, tarptautinės žmogaus teisių organizacijos perspėja, kad represijų mechanizmas Irane išliko beveik nepakitęs. Pasak jų, 2022 metais protestus malšinę pareigūnai ir institucijos toliau formuoja saugumo politiką, o spaudimas visuomenei įgauna naujas formas.

    Mahsa Amini, kuriai buvo 22 metai, 2022 metų rugsėjo 13 dieną buvo sulaikyta Teherane dėl privalomų hidžabo taisyklių pažeidimo. Po trijų dienų ji mirė, o jos mirtis tapo kibirkštimi visoje šalyje išplitusiam judėjimui, kurį lydėjo šūkis Moteris, gyvenimas, laisvė.

    Jungtinių Tautų nepriklausoma tarptautinė faktų nustatymo misija yra nurodžiusi, kad Mahsa Amini sulaikymo metu patyrė fizinį smurtą, o Irano valdžia yra atsakinga už jos mirtį. Iranas šias išvadas atmetė ir neigė, kad moteris buvo sumušta, tačiau protestai jau buvo įgavę pagreitį ir peraugo į platesnį nepasitenkinimą politine sistema, ekonomine padėtimi ir mažumų teisėmis.

    Minint sukaktį, kurdiškuose regionuose fiksuota visuotinė streiko forma: dalis prekybininkų ir verslų skelbė laikinai užveriantys duris. Žmogaus teisių gynėjai pabrėžia, kad simboliniai protestai ir pilietinis pasipriešinimas išlieka, nors dalis aktyvistų atsidūrė kalėjimuose, buvo priversti emigruoti arba susidūrė su baudžiamuoju persekiojimu.

    Represijos persikelia į skaitmeninę erdvę

    Pastaraisiais metais, vertinant tarptautinių stebėtojų ataskaitas, Irano valdžia vis dažniau remiasi technologijomis, o ne vien fizinėmis moralės policijos patrulių priemonėmis. Viešosiose erdvėse daugėja kamerų, o visuomenės elgesio kontrolei, įskaitant aprangos taisyklių laikymąsi, pasitelkiami skaitmeniniai sprendimai, tarp jų ir veidų atpažinimo technologijos.

    Jungtinių Tautų ataskaitose taip pat minimi atvejai, kai stebėjimo priemonės taikomos švietimo įstaigose, o sankcijos persikelia į kasdienį gyvenimą: pranešama apie kavinių, restoranų ir parduotuvių uždarymus dėl tariamų aprangos reikalavimų pažeidimų. Nors teisės aktų taikymas periodiškai pristabdomas ar koreguojamas, praktikoje, anot stebėtojų, spaudimas išlieka.

    Žmogaus teisių organizacijos pabrėžia, kad technologinis posūkis keičia represijų pobūdį: mažėja tiesioginių susidūrimų gatvėse, tačiau didėja stebėsena ir baimė būti identifikuotam. Tokia taktika leidžia valdžiai veikti mažiau matomai, o atsakomybės grandinę visuomenei ir tarptautinei bendruomenei atsekti tampa sudėtingiau.

    Ką rodo 2022 metų protestų palikimas?

    2022 metų protestai tapo vienais didžiausių Irano istorijoje per pastaruosius dešimtmečius, o Jungtinių Tautų misija yra nurodžiusi šimtus žuvusių ir tūkstančius sulaikytų. Amnesty International taip pat skelbė apie masinius sulaikymus, prievartinius dingimus, nesąžiningus teismus ir mirties bausmes, kurios, žmogaus teisių gynėjų teigimu, buvo naudojamos kaip bauginimo priemonė.

    Europos Parlamento vadovybė viešai kartoja, kad toliau rems Irano visuomenę, ypač jaunus žmones ir moteris, susiduriančius su kalinimu ar mirties bausmės grėsme. Tarptautiniai pareiškimai kol kas neprivertė Teherano keisti politinio kurso, tačiau išlieka svarbūs kaip spaudimo ir dėmesio priemonė.

    Stebėtojai pažymi, kad nepaisant represijų, viešojoje erdvėje dažniau matomos moterys be galvos apdangalo, o moterų teisės tapo centrine politinių debatų tema ir šalies viduje, ir už jos ribų. Tai rodo, kad po 2022 metų visuomenės elgesio normos ir lūkesčiai keičiasi, net jei teisinė sistema ir valdžios struktūra iš esmės išlieka ta pati.

    Jungtinių Tautų specialioji pranešėja žmogaus teisių Irane klausimais yra pabrėžusi, kad ketverių metų valstybės smurtas nepalaužė pasipriešinimo, o moterys ir merginos toliau reikalauja teisės pačioms spręsti, ką dėvėti, kur dirbti ir kaip gyventi.

    „Po ketverių metų pasipriešinimas, kurį sukėlė Jinos mirtis, nėra užgesintas“, – sakė Jungtinių Tautų specialioji pranešėja žmogaus teisių Irane klausimais Mai Sato.

    „Moterys ir merginos, kurios išėjo į gatves jos vardu, vis dar reikalauja teisės pačios spręsti, ką dėvėti, kur dirbti ir kaip gyventi. Šių teisių nebus galima neigti amžinai“, – sakė Mai Sato.

  • „Kaunas Pride“ prieš eitynes siunčia žinią: nelygybė įstatymuose ir paslaugose – kas keisis?

    Rugsėjo 11 dieną Kaune, BLC konferencijų centre, surengtoje „Kaunas Pride“ spaudos konferencijoje daugiausia dėmesio skirta LGBTQIA+ žmonių patiriamiems iššūkiams ir savivaldos vaidmeniui, užtikrinant lygias teises bei saugias viešąsias paslaugas. Joje dalyvavo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Mažvydas Karalius ir organizatorių komandos narys Ivan Trunov.

    Konferencijoje pabrėžta, kad LGBTQIA+ žmonių kasdienybę lemia ne vien nacionaliniai sprendimai, bet ir savivaldybių praktika, nes būtent per savivaldybes veikia didelė dalis švietimo, sveikatos bei socialinių paslaugų. Organizatoriai akcentavo, kad regionuose matomumas ir saugumas dažnai priklauso nuo vietos politikos, institucijų pasirengimo ir bendruomenės įtraukimo.

    Partnerystė: kelias atvertas, bet nelygus

    Kalbėdami apie šeimos santykių pripažinimą, pranešėjai rėmėsi 2025 metais priimtu Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriame konstatuota, jog šeiminis gyvenimas negali būti siejamas vien su santuoka. Tai sustiprino teisinį pagrindą poroms siekti santykių pripažinimo, įskaitant galimybę kreiptis į teismą dėl civilinės partnerystės registravimo.

    Vis dėlto konferencijoje akcentuota, kad praktikoje toks kelias daugeliui lieka sudėtingas ir brangus: reikia teisinės pagalbos, laiko ir finansinių išteklių, o procesai nevienodai prieinami skirtingas pajamas turintiems žmonėms. Ši situacija, pasak dalyvių, kuria nelygybę pačioje teisės įgyvendinimo galimybėje.

    „Teises pasiekti galima, bet jų turinys ir apimtis priklauso nuo jūsų piniginio svorio“, – sakė Laurynas Šedvydis.

    Politikas taip pat atkreipė dėmesį, kad teisminiai ginčai kainuoja ir valstybei, nes pralaimėti procesai gali virsti papildoma našta biudžetui. Jo teigimu, ilgalaikį sprendimą galėtų užtikrinti aiškus, parlamentiniu keliu priimtas reguliavimas, kuris mažintų poreikį kiekvieną atvejį spręsti individualiai teismuose.

    Translyčių teisių klausimai tebėra įšaldyti

    Konferencijoje taip pat kalbėta apie lytinės tapatybės teisinio pripažinimo temą, kuri, pasak Lauryno Šedvydžio, nacionalinėje politikoje išlieka jautri ir dažnai atidedama. Jo vertinimu, teisinės apsaugos egzistavimas savaime neišsprendžia visuomenėje išliekančių neigiamų nuostatų, todėl būtinas nuoseklus politinis ir švietėjiškas darbas.

    Diskusijoje pabrėžta, kad realią diskriminacijos riziką didina ne tik teisės aktų spragos, bet ir tai, kaip institucijos bei paslaugų teikėjai taiko esamas taisykles. Konferencijos dalyviai akcentavo, kad translyčių žmonių orumas ir saugumas turi būti užtikrinamas tiek dokumentų, tiek sveikatos priežiūros, tiek švietimo sistemoje.

    Mokykla ir sveikatos sistema: spragos kainuoja saugumą

    Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Mažvydas Karalius akcentavo, kad mokyklose trūksta aiškiai apibrėžto, nuoseklaus ugdymo apie seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę, o mokytojams ne visada sudaromos sąlygos kelti kvalifikaciją. Dėl to, jo teigimu, praktika priklauso nuo konkrečios mokyklos ir mokytojų pasirengimo, o tai didina nelygybę tarp skirtingų vietovių.

    Kalbėdamas apie sveikatos apsaugą, jis pabrėžė, kad medicinos studijose ir specialistų rengime reikalingas didesnis dėmesys LGBTQIA+ žmonių patirtims, emocinei sveikatai ir nediskriminavimo principams. Anot jo, pagarbus aptarnavimas gydymo įstaigose nėra privilegija, o bazinis žmogaus orumo standartas.

    „Orus lankymasis sveikatos priežiūros įstaigose, nepatiriant išankstinių nuostatų, nėra privilegija“, – sakė Mažvydas Karalius.

    Konferencijoje paliestas ir institucinės krypties klausimas: pranešėjai kritikavo situacijas, kai valstybės institucijos skirtingai interpretuoja Konstitucinio Teismo nutarimų pasekmes ir taip siunčia visuomenei prieštaringus signalus. Pasak jų, tai mažina pasitikėjimą valstybės gebėjimu nuosekliai užtikrinti žmogaus teises.

    „Kaunas Pride“ organizatoriai priminė, kad eitynės rugsėjo 12 dieną vyks Kauno centre, o dalyviai rinksis Nepriklausomybės aikštėje ir žygiuos Laisvės alėja. Jų teigimu, renginio tikslas yra taikus matomumas, solidarumas ir priminimas, kad lygios teisės kasdienybėje prasideda nuo saugumo, pagarbos ir prieinamų viešųjų paslaugų.