CP v2

Tag: Žmogaus teisės

  • Norvegijos vėjo jėgainių parkas pripažintas pažeidęs samių teises: kodėl elnių migracija tapo konfliktu

    Norvegijos vėjo jėgainių parkas pripažintas pažeidęs samių teises: kodėl elnių migracija tapo konfliktu

    Norvegijos Aukščiausiasis Teismas 2021 metais vienbalsiai nusprendė, kad vienas didžiausių Europos sausumos vėjo parkų Fosen regione buvo pastatytas pažeidžiant samių, kaip vietos čiabuvių, teises. Teismas konstatavo, kad projektas trukdė tradicinei elnininkystei ir taip pažeidė tarptautiniais įsipareigojimais saugomas kultūrines teises.

    Nors sprendimas buvo griežtas, reali situacija dar ilgai nesikeitė. Po nuosprendžio turbinos kurį laiką ir toliau veikė, o tai sukėlė klausimų, kaip valstybė suderina atsinaujinančios energetikos tikslus ir pareigą užtikrinti teismo sprendimų vykdymą.

    Senos ganyklos ir nauja infrastruktūra

    Fosen plynaukštė šimtmečius buvo svarbi sezoninių ganyklų ir migracijos kelių dalis: elnių bandos čia juda pagal metų laikus, o maršrutų stabilumas yra esminė tradicinės elnininkystės sąlyga. Įrengus vėjo parką, teritorijoje atsirado keliai, statybų ir priežiūros technika, išaugęs žmonių judėjimas.

    Samių bendruomenės teigė, kad elniai vengia tam tikrų zonų dėl triukšmo, šešėlių mirgėjimo ir nuolatinio infrastruktūros buvimo. Kai migracijos kelias tampa fragmentuotas, nukenčia visas sezoninis ciklas: nuo ganymo planavimo iki bandos saugumo ir veršiavimosi laikotarpio.

    Žiemos rizika: ledo mėtymas

    Konfliktą paaštrino ir specifinė šiaurinių vėjo parkų problema žiemą, kai ant menčių susidaro ledas. Esant tam tikroms sąlygoms, ledo gabalai gali būti nusviesti nuo besisukančių menčių, todėl aplink kai kurias zonas taikomi saugos apribojimai.

    Ganytojai teigė, kad tai dar labiau sumažina praktiškai prieinamą teritoriją ir apsunkina bandų vedimą. Energetikos bendrovėms tokie ribojimai yra saugos klausimas, tačiau vietos elnininkystei tai reiškia dar vieną kliūtį jau ir taip susiaurėjusiame migracijos koridoriuje.

    Kodėl byla tapo precedentu Europoje

    Teismo sprendimas atkreipė dėmesį į platesnę tendenciją: atsinaujinančios energetikos plėtra vis dažniau susiduria su žemės naudojimo konfliktais, ypač atokiuose regionuose, kur vėjo sąlygos palankios, o tradicinės veiklos priklauso nuo didelių vientisų teritorijų. Fosen atvejis tapo pavyzdžiu, kad žaliosios energijos projektams neužtenka vien klimato argumentų, jei neįvertinamas poveikis vietos bendruomenių teisėms.

    Vėlesnėse derybose buvo ieškota kompromiso: numatytos kompensacijos ir sąlygos, kurios suteiktų daugiau įtakos sprendžiant dėl būsimų projektų. Tačiau daliai bendruomenės toks modelis kelia abejonių, ar piniginės priemonės gali kompensuoti prarastą migracijos maršrutų vientisumą ir ilgalaikius pokyčius kraštovaizdyje.

    Fosen istorija parodė, kad pereinant prie mažiau taršios energetikos didėja poreikis anksti įtraukti vietos gyventojus, atlikti išsamius poveikio vertinimus ir numatyti realiai įgyvendinamus sprendimus. Priešingu atveju net teismo pripažintos teisės gali virsti ilgai trunkančiu politiniu ir socialiniu konfliktu.

  • Irano valdžia smogė futbolo legendai Ali Karimi: konfiskuojamas turtas ir butai

    Irano valdžia smogė futbolo legendai Ali Karimi: konfiskuojamas turtas ir butai

    Irano valdžia pranešė konfiskavusi buvusio šalies futbolo rinktinės kapitono Ali Karimi turtą Alborzo provincijoje. Pasak teisminės valdžios, tai yra dalis platesnės kampanijos prieš žinomus asmenis, kuriuos režimas vadina oponentais ar bendradarbiaujančiais su priešiškomis užsienio struktūromis.

    Teigiama, kad pareigūnai identifikavo du komercinės paskirties objektus ir keturis butus, registruotus A. Karimi sūnaus Havasho Karimi vardu. Teisėsauga nurodė, kad turtas aptiktas atlikus teisinius ir žvalgybinius patikrinimus, o teismas esą nurodė jį perleisti „visuomenės naudai“.

    Platesnė kampanija prieš kritiką

    Valstybinė žiniasklaida Irane šiuos sprendimus sieja su platesniu spaudimu kultūros, sporto ir žiniasklaidos atstovams. Pastaruoju metu panašių priemonių, anot pranešimų, sulaukė buvę redaktoriai, sporto laidų vedėjai, aktoriai, taip pat žurnalistai, dirbantys opozicinėse persų kalba veikiančiose redakcijose už Irano ribų.

    Irano pareigūnai viešai deklaruoja, kad tokios priemonės taikomos dėl tariamo bendradarbiavimo su „priešiškomis valstybėmis“ ar dalyvavimo „ardomuosiuose tinkluose“. Kartu pabrėžiama, kad turto konfiskavimo praktika gali tęstis, o viešojoje erdvėje kritikai neretai puolami ir propagandinėse laidose.

    Kodėl A. Karimi tapo taikiniu?

    A. Karimi nėra pirmą kartą atsidūręs valdžios akiratyje. Po to, kai 2022 metais viešai palaikė protestus, įsiplieskusius po Mahsos Amini mirties ir tapusius judėjimo „Moterys, gyvenimas, laisvė“ simboliu, pranešta, kad jo gyvenamoji vieta buvo laikinai užantspauduota.

    Vėliau spaudimas, kaip teigiama, didėjo dėl jo dalyvavimo opoziciniuose solidarumo formatuose, siejamuose su Irano monarchijos įpėdiniu Reza Pahlavi. Tokie ryšiai Irano institucijų retorikoje dažnai pristatomi kaip grėsmė nacionaliniam saugumui.

    Futbolo žvaigždė, turinti milžinišką auditoriją

    1978 metais Karadže gimęs A. Karimi laikomas vienu ryškiausių Irano futbolininkų istorijoje. Jis žaidė Jungtiniuose Arabų Emyratuose, vėliau persikėlė į Europą ir atstovavo Vokietijos klubams „Schalke 04“ bei „Bayern Munich“, su kuriais dalyvavo UEFA Čempionų lygos varžybose.

    Azijos futbolo konfederacija 2017 metais A. Karimi įvardijo tarp svarbiausių Azijos futbolo istorijos figūrų. FIFA 2018 metų pasaulio čempionato burtų ceremonijoje jį taip pat išskyrė kaip vieną ryškiausių Irano futbolo vardų, greta kito buvusio kapitono Ali Daei.

    Pats A. Karimi anksčiau, reaguodamas į grasinimus dėl turto, yra pabrėžęs, kad jo asmeniniai interesai jam nėra svarbiausi.

    „Mano turtas tebūnie paaukotas Irano žmonėms“, – sakė Ali Karimi.

    Viešų komentarų apie naujausią konfiskavimo bangą jis kol kas nėra pateikęs. Tuo pat metu žmogaus teisių organizacijos ne kartą yra kritikavusios Irano praktiką naudoti teisinius ir ekonominius svertus kaip spaudimo priemonę prieš žinomus režimo kritikus, ypač po 2022 metų protestų.

  • Prekyba žmonėmis Lietuvoje: pagrindiniai išnaudojimo ženklai ir aiškūs žingsniai, kur kreiptis

    Prekyba žmonėmis yra vienas sunkiausių žmogaus teisių pažeidimų ir nusikaltimų, galintis vykti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Dažniausiai žmogus išnaudojamas pasinaudojant jo pažeidžiamumu, apgaule, skola, grasinimais ar fizine prievarta, o tikslas būna pelnas iš kito žmogaus.

    Šis nusikaltimas gali apimti priverstinį darbą, seksualinį išnaudojimą, priverstinį elgetavimą, nusikalstamą veiklą ar kitokį nuolatinį žmogaus kontrolės ir priklausomybės sukūrimą. Svarbu suprasti, kad aukomis gali tapti bet kas, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo ar socialinės padėties.

    Kaip atpažinti galimą išnaudojimą?

    Prekyba žmonėmis neretai prasideda nuo pažadų apie gerai apmokamą darbą, apmokėtą apgyvendinimą ar greitą įdarbinimą be aiškios sutarties. Rizika didėja, kai siūlomas darbas neaiškus, reikalaujama skubėti, o į klausimus apie sąlygas atsakinėjama vengiant konkretybių.

    Įtarimą turėtų kelti situacijos, kai žmogus neturi galimybės laisvai disponuoti savo dokumentais ar telefonu, yra lydimas ir kontroliuojamas, jam ribojamas judėjimas ar kontaktai su artimaisiais. Taip pat pavojingas signalas, jei žmogus bijo kalbėti, atrodo įbaugintas, negali pasakyti, kur gyvena, arba nežino, kam ir kiek „skolingas“.

    Dažnas požymis yra darbas labai ilgomis valandomis be poilsio, nesumokamas atlygis arba nuolat žadama „sumokėti vėliau“. Kartais išnaudojimas slepiamas formaliais susitarimais, tačiau realybėje žmogui neleidžiama išeiti iš darbo, keisti gyvenamosios vietos ar laisvai priimti sprendimų.

    Ką daryti įtarus prekybą žmonėmis?

    Jei kyla įtarimų, svarbiausia nebandyti situacijos spręsti vieniems, ypač jei matote galimą grėsmę sau ar kitam asmeniui. Pirmiausia vertinkite saugumą, o informaciją perduokite atsakingoms tarnyboms, kurios gali reaguoti nedelsiant.

    Jei žmogui gresia pavojus ar reikia skubios pagalbos, skambinkite numeriu 112. Pranešdami stenkitės kuo tiksliau nurodyti vietą, situacijos aplinkybes, galimus asmenų aprašymus ir tai, kodėl įtariate išnaudojimą.

    Kur kreiptis pagalbos Lietuvoje?

    Pagalbos galima kreiptis net ir tuo atveju, jei nesate tikri, ar tai tikrai prekyba žmonėmis. Konsultacijos padeda įvertinti riziką, aptarti saugius veiksmus, o nukentėjusiesiems gali būti suteikta psichologinė, socialinė ir teisinė pagalba.

    Jei įtariate prekybos žmonėmis atvejį ar patys nukentėjote, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112. Dėl psichologinės, socialinės pagalbos ar teisinės konsultacijos galima kreiptis į Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis pagalbos liniją telefonu +370 800 91119, o už Lietuvos Respublikos ribų telefonu +370 616 91119.

    Prekyba žmonėmis dažnai vyksta nepastebimai, todėl informuotumas ir neabejingumas yra esminiai. Vienas tikslus pranešimas gali padėti laiku sustabdyti išnaudojimą ir apsaugoti žmogų nuo tolesnės žalos.

  • Portugalijoje sulaikyta dar 15 policininkų: Lisabonoje plečiamas kankinimų ir išžaginimų tyrimas

    Portugalijoje sulaikyta dar 15 policininkų: Lisabonoje plečiamas kankinimų ir išžaginimų tyrimas

    Portugalijoje antradienį sulaikyta dar 15 policijos pareigūnų, įtariamų kankinimais ir piktnaudžiavimu tarnyba prieš pažeidžiamus žmones. Taip plečiamas tyrimas dėl galimų nusikaltimų Lisabonoje, kur, kaip įtariama, dalis veikų vyko policijos nuovadose.

    Portugalijos policija pranešė, kad iš viso šiuo metu tiriami 24 pareigūnai. Jie įtariami sunkiais nusikaltimais, tarp jų sunkinančiomis aplinkybėmis padarytais kankinimais, išžaginimu, piktnaudžiavimu valdžia ir sunkiu fiziniu smurtu.

    Tyrėjai tą pačią dieną atliko apie 30 kratų, įskaitant dvi policijos nuovadas Portugalijos sostinėje. Portugalijos žiniasklaida skelbia, kad galimos aukos dažniausiai buvo dokumentų neturintys užsieniečiai, benamiai ar narkotikų vartotojai.

    Policijos vadovas Luís Carrilho, komentuodamas tyrimą, pabrėžė nulinės tolerancijos principą pareigūnų nusižengimams. Jo teigimu, gyventojai gali ir toliau pasitikėti policija, o institucija siekia, kad galimi pažeidimai būtų ištirti iki galo.

    Kas žinoma apie ankstesnius sulaikymus?

    Dar 2026 metų kovą teismas leido suimti septynis pareigūnus, įtariamus panašiais nusikaltimais, susijusiais su įvykiais vienoje Lisabonos policijos nuovadoje. Tuomet teismas argumentavo, kad būtina užkirsti kelią galimam nusikalstamų veikų tęsimui, viešosios tvarkos trikdymui ir įrodymų naikinimui.

    Portugalijos Viešojo saugumo policijos (PSP) Lisabonos metropoliteno vadovybė viešai pasmerkė bet kokį elgesį, kuris akivaizdžiai prieštarauja pareigūnų veiklos principams. PSP taip pat nurodė, kad apie galimus pažeidimus buvo informuota prokuratūra.

    Pažeidžiamų žmonių apsauga ir pasitikėjimas institucijomis

    Žmogaus teisių organizacijos Europoje ne kartą akcentavo, kad dokumentų neturintys migrantai, benamiai ir priklausomybių turintys asmenys rečiau kreipiasi pagalbos, nes bijo sulaikymo, stigmos ar keršto. Dėl to tokios grupės laikomos ypač pažeidžiamos, o bet kokie įtarimai dėl pareigūnų smurto paprastai sulaukia didelio visuomenės dėmesio.

    Teisės ekspertai pabrėžia, kad tokiose bylose svarbiausia yra nepriklausomas tyrimas, aiškus įrodymų rinkimas ir veiksmingos vidinės kontrolės procedūros. Nuo šių elementų priklauso ne tik galimos atsakomybės klausimas, bet ir ilgalaikis pasitikėjimas teisėsauga.

    Tyrimas Portugalijoje tęsiamas, o institucijos kol kas neatskleidžia, kiek dar pareigūnų gali sulaukti įtarimų. Portugalijos žiniasklaida yra skelbusi, kad tyrimo apimtis gali būti platesnė ir apimti kelias policijos nuovadas, įskaitant vadovaujančias pareigas einančius asmenis.

  • Irane įvykdyta mirties bausmė 2022 metų protestų dalyviui: teisių gynėjai kalba apie kankinimus

    Irane įvykdyta mirties bausmė 2022 metų protestų dalyviui: teisių gynėjai kalba apie kankinimus

    Irano teismų sistema 2026 metų gegužės 3 dieną pranešė įvykdžiusi mirties bausmę 29 metų Mehrabui Abdollahzadeh, kuris buvo sulaikytas per 2022 metais kilusius protestus po Mahsos Amini mirties moralės policijos sulaikyme. Protestų banga, tarptautiniu mastu praminta Moteris, gyvenimas, laisvė, tapo vienu didžiausių iššūkių Irano valdžiai per pastarąjį dešimtmetį.

    Vyras buvo kilęs iš Urmijos miesto Irano šiaurės vakaruose. Pasak teisėsaugos, mirties nuosprendis jam paskirtas dėl kaltinimų vadinamąja korupcija žemėje, siejant bylą su „Basij“ savanoriškos paramilitarinės struktūros nario Abbasso Fatemiyeh nužudymu.

    Žmogaus teisių organizacijos šį atvejį vertina kaip dar vieną signalą apie griežtėjančias represijas prieš protestų dalyvius ir politinius kalinius. Teisių gynėjai teigia, kad Abdollahzadeh kalėjime galėjo būti taikyta fizinė ir psichologinė prievarta, siekiant išgauti prisipažinimus, o pats nuteistasis neigė savo dalyvavimą nužudyme.

    Teisių gynėjų teigimu, abejonių kelia ir bylos įrodymai, nes, kaip nurodoma, įrašuose iš įvykio vietos esą nematyti, kad jis būtų buvęs nusikaltimo vietoje. Tokios aplinkybės sustiprina nuogąstavimus dėl teisingo proceso užtikrinimo, ypač kai kalbama apie bylas, kuriose gresia mirties bausmė.

    Egzekucijų banga ir karo retorika

    Ši egzekucija įvyko po kelių pastarosiomis dienomis viešintų mirties bausmių, kurias Irano institucijos aiškino nacionalinio saugumo argumentais. Teismų sistema skelbė ir apie žmonių nuteisimą bei įvykdytas bausmes bylose, susijusiose su tariamu bendradarbiavimu su Izraeliu.

    Kritikai teigia, kad pastaruoju metu Irane dažniau remiamasi karo sąlygų ir grėsmių valstybei retorika, kuri leidžia greitinti tyrimus, teismus ir nuosprendžių vykdymą. Tai kelia papildomų klausimų dėl nepriklausomos gynybos galimybių, įrodymų patikrinimo ir skaidrumo.

    Jungtinių Tautų įspėjimai

    Jungtinių Tautų žmogaus teisių pareigūnai pastarosiomis savaitėmis viešai perspėjo apie mirties bausmės taikymo suintensyvėjimą Irane. JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas yra išreiškęs susirūpinimą, kad šalyje žmogaus teisės varžomos vis griežčiau, o egzekucijų skaičius didina įtampą visuomenėje ir tarptautinėje bendruomenėje.

    JT žmogaus teisių biuras Ženevoje anksčiau skelbė, kad nuo karo eskalacijos 2026 metų vasario 28 dieną Irane buvo įvykdyta mažiausiai 21 egzekucija, o sulaikytųjų skaičius, siejamas su nacionalinio saugumo kaltinimais, galėjo viršyti 4 000. Tarp nurodytų atvejų minėtos bylos, susijusios tiek su protestais, tiek su naryste opozicinėse grupėse ar šnipinėjimo kaltinimais.

    Irano teismų sistemos vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejeai, reaguodamas į kritiką, pabrėžė, kad valdžia esą nesitrauks nuo baudžiamojo persekiojimo ir bausmių tiems, kuriuos laiko atsakingais už smurtą ir žmonių žūtis.

    Žmogaus teisių gynėjai savo ruožtu akcentuoja, kad tokiose bylose ypač svarbu užtikrinti viešą ir patikrinamą teismo procesą, teisę į advokatą, draudimą kankinti ir realią galimybę apskųsti sprendimus. Abdollahzadeh egzekucija, jų vertinimu, rodo, jog po 2022 metų protestų Irano valdžia ir toliau renkasi griežtą atsaką, o mirties bausmė išlieka vienu pagrindinių spaudimo instrumentų.

  • Iranas įvykdė mirties bausmę dviem dėl šnipinėjimo Izraeliui: teismai žada neatsitraukti

    Iranas įvykdė mirties bausmę dviem dėl šnipinėjimo Izraeliui: teismai žada neatsitraukti

    Iranas pranešė įvykdęs mirties bausmę dviem vyrams, nuteistiems dėl šnipinėjimo Izraeliui. Tai naujausias atvejis, kai šalies valdžia, tarptautinei bendruomenei raginant stabdyti egzekucijas, demonstruoja griežtą liniją saugumo bylose.

    Irano žiniasklaida skelbia, kad nuteistieji buvo Yaqubas Karimpouras ir Nasseras Bakarzadehas, o jų nuosprendžius buvo patvirtinęs Irano Aukščiausiasis Teismas. Teigiama, kad byla susijusi su bendradarbiavimu su Izraelio žvalgyba, įvardijama kaip Mossad.

    Irano teisėsauga tvirtina, jog vienas iš nuteistųjų per 2025 metų birželį vykusį 12 dienų karą perdavinėjo jautrią informaciją, kuri esą galėjo pakenkti nacionaliniam saugumui. Kito nuteistojo atžvilgiu skelbta, kad jis rinko duomenis apie aukštus politinius ir religinius veikėjus bei strategiškai svarbias vietas.

    Žmogaus teisių gynėjų perspėjimai

    Žmogaus teisių organizacijos šiuos procesus vertina kaip itin problemiškus dėl procedūrinių garantijų. Human Rights Activists News Agency (HRANA) anksčiau buvo įspėjusi apie galimą artėjančią egzekuciją ir pateikė informaciją, kad vienas nuteistasis priklausė yarsanų religinei mažumai.

    HRANA taip pat nurodė, kad sulaikymo metu galėjo būti ribojamas priėjimas prie advokato ir bendravimas su artimaisiais, o tardymo metu buvo daromas spaudimas prisipažinti. Tokie kaltinimai Iranui tarptautiniu mastu kartojami ir kitose bylose, ypač susijusiose su nacionalinio saugumo straipsniais.

    Teismų vadovo žinutė užsieniui

    Irano teismų sistemos vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejei viešai atmetė tarptautinį spaudimą stabdyti egzekucijas ir pareiškė, kad dėl nuosprendžių vykdymo nebus daroma išimčių. Jo teigimu, institucijos esą neketina rodyti „aplaidumo ar nuolaidumo“ tais atvejais, kai, valdžios vertinimu, nusikaltimai susiję su smurtu ar valstybei padaryta žala.

    „Mes nerodysime aplaidumo ar nuolaidumo persekiodami ir teisiškai bausdami nusikaltėlius, ir nekreipiame dėmesio į išpuikusių galių triukšmą“, – sakė Gholamhosseinas Mohseni Ejei.

    Pastaraisiais mėnesiais žmogaus teisių stebėtojai fiksuoja egzekucijų skaičiaus augimą, ypač bylose, kuriose minimi kaltinimai šnipinėjimu ar ryšiais su užsienio žvalgybomis. Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucijos ir tarptautinės organizacijos ne kartą yra įspėjusios, kad mirties bausmės taikymas gali būti naudojamas kaip bauginimo priemonė, o procesų skaidrumas kelia rimtų abejonių.

  • Iranas: verslininkas mirė sulaikytas, kai aiškinosi brolio suėmimą dėl „Starlink“ įrangos

    Iranas: verslininkas mirė sulaikytas, kai aiškinosi brolio suėmimą dėl „Starlink“ įrangos

    Irane kilus naujai įtampai dėl interneto ribojimų, žmogaus teisių organizacijos skelbia apie 40-mečio verslininko Hesamo Alaeeddino mirtį, kai jis buvo sulaikytas saugumo pajėgų. Pranešama, kad vyras į institucijas atvyko siekdamas išsiaiškinti brolio, suimto dėl „Starlink“ įrangos, padėtį.

    Abdorrahman Boroumand Foundation teigimu, Hesamas Alaeeddinas sulaikymo metu buvo sumuštas, o patirti sužalojimai galėjo tapti mirties priežastimi. Organizacija taip pat nurodo, kad smurtas galėjo būti panaudotas ir prieš jo brolį, kuriam esą pareikšti įtarimai dėl palydovinio interneto įrangos naudojimo.

    „Jis atėjo pasiteirauti dėl brolio likimo, tačiau iš ten nebegrįžo gyvas“, – sakė žmogaus teisių organizacijos atstovas.

    Nepriklausomai patikrinti šių teiginių sudėtinga: dėl ryšio sutrikimų ir informacijos kontrolės tarptautinės žiniasklaidos galimybės gauti patvirtinimus yra ribotos, o oficiali teisėsaugos ir teismų pozicija viešai aiškiai neįvardyta. Kai kuriuose nepatvirtintuose pranešimuose teigiama, kad kūnas šeimai buvo perduotas ir palaidotas praėjusios savaitės viduryje.

    Hesamas Alaeeddinas buvo žinomos Teherano šeimos narys, siejamas su „Alaeddin Mall“ prekybos centru, kuris anksčiau minėtas ir kaip vienas iš protestų židinių augant kainoms bei infliacijai. Šis kontekstas Irane išlieka jautrus, o bet kokie sulaikymai, susiję su protestais ar komunikacijos priemonėmis, paprastai sulaukia didelio visuomenės dėmesio.

    Pastaraisiais mėnesiais Iranas periodiškai riboja prieigą prie pasaulinio interneto, o tai skatina dalį gyventojų ieškoti alternatyvų, įskaitant palydovinį ryšį. Pranešimuose pabrėžiama, kad „Starlink“ įranga šalyje dažniausiai patenka neoficialiais kanalais ir yra prieinama tik nedidelei daliai gyventojų, tuo metu dauguma lieka be stabilaus ryšio.

    Irano pareigūnai anksčiau yra įspėję, kad „Starlink“ įrangos turėtojams ir naudotojams gali grėsti teisinė atsakomybė. Žmogaus teisių gynėjai sako, kad tokia praktika didina riziką savavališkiems sulaikymams ir smurtui, ypač kai visuomenėje auga įtampa dėl informacijos prieinamumo.

  • Iranas įvykdė mirties bausmę 21 metų karatė čempionui: JT fiksuoja egzekucijų šuolį

    Iranas įvykdė mirties bausmę 21 metų karatė čempionui: JT fiksuoja egzekucijų šuolį

    Irano teismų sistema patvirtino, kad įvykdyta mirties bausmė 21 metų karatė sportininkui Sassanui Azadvarui Joonqani. Vyras buvo sulaikytas per sausio pradžioje vykusius protestus, o tarptautinės organizacijos tuo pat metu įspėja apie sparčiai augantį egzekucijų skaičių šalyje.

    Remiantis Irano žiniasklaidoje skelbta informacija, bausmė įvykdyta Dastgerdo kalėjime Isfahane gegužės 1 dieną anksti ryte. Irano teisminė valdžia teigia, kad nuosprendis susijęs su kaltinimais dėl veiksmų protestų metu.

    Uždarytas procesas ir ribotos galimybės gintis

    Valstybinė naujienų agentūra „Mizan“ nurodė, kad S. Azadvaras buvo pripažintas kaltu dėl moharebeh, tai yra kaltinimo, kuris oficialiai aiškinamas kaip priešiškumas Dievui, taip pat dėl bendradarbiavimo su priešu. Tokie kaltinimai Irane dažnai pritaikomi su saugumu susijusiose bylose, o bausmės už juos gali būti itin griežtos.

    Pasak teismų pateiktos versijos, jis esą mėtė akmenis ir kitus daiktus į transporto priemonę, kuria važiavo saugumo pajėgos, ir apgadino automobilio langus. Pranešimuose nepateikiama informacija, kad incidento metu būtų buvę sužeistų ar žuvusių saugumo pareigūnų.

    Teisminė valdžia taip pat tikino, kad teismo posėdyje buvo užtikrinta teisinė gynyba, tačiau detalių apie įrodymus, proceso viešumą ar argumentų vertinimą nepateikė. Dėl tokių bylų Irane dažnai kyla klausimų, kiek realiai kaltinamiesiems sudaromos galimybės apsiginti ir ar laikomasi tarptautinių teisingo teismo standartų.

    Žmogaus teisių organizacijos kelia abejones

    Teisininkų platforma „Dadban“ teigė, kad kaltinimai, remiantis jų vertinimu, neatitinka teisinio moharebeh apibrėžimo, taikomo Irano teisėje. Žmogaus teisių organizacija „Hengaw“ skelbė, jog byloje esama rimtų teisinių neaiškumų, o gynėjai tvirtino nematantys patikimų įrodymų, kurie pagrįstų mirties bausmę.

    „Hengaw“ taip pat tvirtino, kad sulaikymo metu jis galėjo patirti fizinį ir psichologinį spaudimą, siekiant išgauti prisipažinimą. Tokie pareiškimai nėra patvirtinti nepriklausomo tyrimo, tačiau jie atspindi nuolatinę tarptautinių stebėtojų kritiką dėl tardymo praktikų ir prisipažinimų patikimumo politinėse bylose.

    Organizacijų teigimu, S. Azadvaras buvo sulaikytas sausio 8 dieną, o pradžioje laikytas vienutėje. Mirties nuosprendis, kaip skelbiama, priimtas karo ir saugumo eskalacijos fone ir vėliau paliktas galioti Aukščiausiojo Teismo.

    JT perspėjimas dėl egzekucijų augimo

    Jungtinių Tautų institucijos pastarosiomis savaitėmis viešai perspėjo apie galimą mirties bausmės taikymo intensyvėjimą Irane, ypač saugumo sukrėtimų ir protestų kontekste. JT duomenimis, nuo karo pradžios fiksuota mažiausiai 21 egzekucija ir daugiau kaip 4 000 sulaikymų, o tai didina riziką, kad mirties bausmė taps dar aktyviau naudojamu spaudimo instrumentu.

    „Amnesty International“ pranešė užfiksavusi mažiausiai 19 egzekucijų per kelias pastarąsias savaites ir įspėjo apie priverstinius dingimus bei kankinimų riziką. Organizacija ragina Iraną sustabdyti egzekucijas ir užtikrinti, kad sulaikytųjų bylos būtų nagrinėjamos laikantis tarptautinių standartų.

    Irano teisminės valdžios vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejei pastaruoju metu viešai ragino teismus su sulaikytųjų bylomis dirbti greičiau ir, jo žodžiais, už įprastų procedūrų ribų. Jis taip pat pareiškė, kad Iranas neketina paisyti tarptautinių raginimų sustabdyti mirties bausmes.

    S. Azadvaro egzekucija vyksta tuo metu, kai Teheranas tęsia mirties bausmėmis pasibaigiančias bylas, siejamas su protestais ir saugumo kaltinimais. Tarptautinės organizacijos pabrėžia, kad tokiomis aplinkybėmis ypač svarbu procesų skaidrumas ir nepriklausoma priežiūra, nes klaidų kaina yra negrįžtama.

  • Buvęs įkaitas prabilo apie Irano Evino kalėjimą: šviesa nedingo nė minutei, laikas tirpo

    Buvęs įkaitas prabilo apie Irano Evino kalėjimą: šviesa nedingo nė minutei, laikas tirpo

    Prancūzijos pilietis Louis Arnaud po beveik dvejų metų Irane pagaliau prabilo apie Teherane esantį Evino kalėjimą, kuris tarptautinių žmogaus teisių organizacijų ne kartą įvardytas kaip vieta, kur taikomas kankinimas ir psichologinis smurtas. Vyras sako, kad net ir išėjęs į laisvę jis vis dar gyvena su ten patirtų dienų prisiminimais.

    Louis Arnaud buvo sulaikytas 2022 metų rugsėjo 28 dieną, kai, pasak jo paties, keliavo po regioną. Iranas jam metė kaltinimus, susijusius su tuo metu šalyje kilusiais masiniais protestais po Mahsos Amini mirties policijos areštinėje, o pats prancūzas tvirtino esąs nekaltas.

    Kas vyksta už uždarų durų

    Interviu „Euronews“ Louis Arnaud Evino kalėjimą apibūdino kaip „blogio lindynę“, akcentuodamas sąlygas 209-ajame bloke, kuriame, kaip teigiama, laikomi politiniai ir užsienio kaliniai. Pasak jo, žmonės grūdami į kamerų patalpas be langų, o šviesa neišjungiama ištisą parą.

    „Šviesa panaikina bet kokį laiko pojūtį, nuolat tikrina tavo kūną. Kameroje nėra nieko, ji visiškai tuščia: valgai, gyveni ir miegi ant grindų“, – sakė Louis Arnaud.

    Jis pasakojo, kad pasivaikščioti kaliniai esą būdavo išvedami retai, o bet koks kontaktas su išoriniu pasauliu priklausė nuo prižiūrėtojų valios. Anot jo, tokia rutina kuria nuolatinį nesaugumo jausmą ir stiprina spaudimą, kurio tikslas gali būti priversti žmogų prisipažinti dėl tariamo šnipinėjimo.

    Protestai ir įkaitų diplomatija

    Evino kalėjimas išlieka vienu ryškiausių Irano represinės sistemos simbolių: čia, įvairių tyrimų duomenimis, laikomi disidentai, žurnalistai, aktyvistai bei užsieniečiai. Vakarų valstybės ne kartą yra kaltinusios Iraną praktikuojant vadinamąją įkaitų diplomatiją, kai sulaikymai naudojami deryboms ar politiniam spaudimui.

    Louis Arnaud teigė, kad kalėjime apie padėtį šalyje kaliniai sužinodavo fragmentiškai, dažniausiai iš naujai atvežtų žmonių. Jis priminė, jog po 2022 metų protestų Irane įtampa niekur nedingo, o žmogaus teisių gynėjai ir toliau fiksuoja plačias represijas, masinius sulaikymus bei griežtas bausmes demonstrantams.

    Išlikimas ir ryšys su kitais

    Louis Arnaud pasakojo, kad su kitais kaliniais jis beveik nesusitikdavo, tačiau vienas epizodas įstrigo ilgam. Paskutinę naktį, perkeltas į kitą kamerą, jis esą ant sienos rado įbrėžtą prancūzų poeto Gérardo de Nervalio eilių fragmentą ir suprato, kad tai galėjo palikti kita Prancūzijos pilietė Cécile Kohler.

    „Supratau, kad ji turėjo gelbėtis literatūra ir poezija. Tai buvo labai stipru, tarsi tas tekstas būtų paliktas tam, kad atsivertų vartai“, – sakė Louis Arnaud.

    Vyras taip pat pristatė savo knygoje aprašytą vadinamąjį vidinės rezistencijos principą: net būdamas sukaustytas, žmogus gali atsisakyti nuolankumo ir išlikti orus. Pasak jo, būtent toks požiūrio lūžis padėjo išgyventi ir vėliau grįžti į gyvenimą, kuris, anot prancūzo, po kalėjimo negrįžtamai pasikeitė.

    Kalbėdamas apie ryšį su Irane likusiais žmonėmis, Louis Arnaud pabrėžė, kad informacija šalyje griežtai kontroliuojama, o už įrašus socialiniuose tinkluose žmonėms gali grėsti itin griežtos bausmės. Dėl to, pasak jo, jis vengia klausinėti buvusių kalinių apie jautrius politinius įvykius ir stengiasi palaikyti tik žmogišką ryšį.

    Evino kalėjimas tarptautinėje darbotvarkėje išlieka kaip vienas kertinių žmogaus teisių pažeidimų Irane taškų. Ekspertai pabrėžia, kad tokie liudijimai yra svarbūs ne tik asmeninei istorijai, bet ir tam, kad būtų dokumentuojami galimi sisteminiai pažeidimai bei didinamas spaudimas dėl kalinių apsaugos ir skaidresnių procesų.

  • Balandžio 29 dieną minima Džinsų diena: kaip ji tapo pasauliniu seksualinio smurto prevencijos simboliu

    Balandžio 29 dieną minima Džinsų diena: kaip ji tapo pasauliniu seksualinio smurto prevencijos simboliu

    Paskutinis balandžio trečiadienis daugelyje šalių minimas kaip Tarptautinė džinsų diena, skirta seksualinio smurto prevencijai ir solidarumui su nukentėjusiais. Šią dieną žmonės kviečiami vilkėti džinsus ne dėl mados, o kaip aiškų palaikymo ženklą.

    Džinsų dienos ištakos siejamos su rezonansine byla Italijoje, kuri dar 1992 metais sukėlė plataus masto pasipiktinimą visuomenėje. Teisme tuomet buvo suformuluota auką kaltinanti logika, esą dėl aptemptų džinsų auka turėjo prisidėti prie jų nusivilkimo, todėl kaltinimas smurtu esą neįrodytas.

    Reaguodamos į tokį požiūrį, kitą dieną Italijos parlamentarės į darbą atėjo vilkėdamos džinsus ir taip pradėjo protestą prieš aukų kaltinimą. Nuo tada džinsai tapo tarptautiniu simboliu, primenančiu esminę žinutę: smurtas niekada negali būti pateisinamas žmogaus išvaizda, apranga ar elgesiu.

    Šiandien Džinsų diena siejama su visuomenės švietimu apie sutikimo svarbą, stereotipų žalą ir būtinybę kurti saugią aplinką nukentėjusiems kreiptis pagalbos. Iniciatyva taip pat skatina atsisakyti kaltės perkėlimo aukai ir stiprinti institucijų bei bendruomenių atsakomybę už prevenciją.

    Balandžio 29 dieną prisijungti prie iniciatyvos paprasta: vilkėti džinsus, palaikyti nukentėjusius ir prisidėti prie pagarbios, faktų ir žmogaus teisių principais grįstos diskusijos. Kuo daugiau žmonių aiškiai parodo, kad smurtui nėra pateisinimų, tuo tvirčiau visuomenėje įsitvirtina žinia, kad atsakomybė visada tenka smurtautojui.

    Jei jūs ar jūsų aplinkoje esantis žmogus patyrė seksualinį smurtą, svarbu žinoti, kad pagalba egzistuoja, o kreiptis pagalbos nėra gėda. Tokiais atvejais verta kreiptis į specializuotas pagalbos organizacijas ar skubios pagalbos tarnybas, kurios gali suteikti emocinę, teisinę ir medicininę pagalbą.