CP v2

Tag: Žmonės su negalia

  • Prieinami žaidimai visiems: nuo NFC kortų iki „Microsoft“ ir „Sony“ valdiklių žmonėms su negalia

    Prieinami žaidimai visiems: nuo NFC kortų iki „Microsoft“ ir „Sony“ valdiklių žmonėms su negalia

    Nuo savadarbių sprendimų iki pramonės standarto

    Kai ateina metas traukti kortą, Cristian M. Amores į ją nežiūri: jis priglaudžia telefoną prie ant dėkliuko priklijuotos NFC žymos, o ekrano skaitytuvas balsu pasako, ką ištraukė. Neregintis žaidėjas taip prisitaikė kolekcinį kortų žaidimą „Magic: The Gathering“ ir parodė, kad prieinamumas dažnai prasideda ne nuo leidėjų, o nuo pačių bendruomenių.

    Tokie pavyzdžiai tampa vis dažnesni, o kartu auga ir rinkos dėmesys: nuo perprogramuojamų valdiklių iki stalo žaidimų su reljefinėmis detalėmis. Vis dėlto daugelyje žaidimų prieinamumas dar nėra numatytas kaip dizaino norma, todėl žaidėjams tenka ieškoti aplinkkelių.

    Telefonu skaitoma kaladė: kodėl laimėjo NFC

    Pirmasis Amores bandymas buvo brailis: jis žymėjo kortas reljefiniais numeriais ir informaciją tikrindavo atskiroje duomenų bazėje. Praktikoje tai pasirodė nepatogu, nes kortos pastorėjo, kaladę tapo sunku maišyti, o turnyruose pažymėtos kortos gali būti laikomos nesąžiningu pranašumu.

    Vėliau jis išbandė QR kodus, tačiau nusitaikymas telefonu ir lėtas nuskaitymas žaidimą stabdė labiau nei padėjo. NFC žymos problemą išsprendė paprasčiau: pakanka priartinti telefoną, o ekrano skaitytuvas iškart perskaito visą kortos tekstą, nereikia taikytis kamera.

    „Nuo tada kaip žaidėjas padariau didžiulį šuolį“, – sakė Cristian M. Amores.

    Projektui vis dar reikia pagalbos su naujomis kortomis, nes kažkas turi pirmą kartą garsiai perskaityti tekstą, kad jis atsidurtų duomenų bazėje. Tačiau sistema jau leido jam žaisti parduotuvėse ir renginiuose, o organizatoriams iš anksto pranešus apie pritaikymus, tokie sprendimai vis dažniau vertinami kaip būtina pagalba, o ne taisyklių apėjimas.

    Kai padeda draugai: nuo brailio iki ausinuko

    Panašų kelią aprašė ir žaidėjų grupė, prisitaikiusi 100 kortų „Commander“ kaladę draugui, kurio regėjimas nuo gimimo silpo. Iš pradžių jis galėjo atskirti tik žemes nuo kitų kortų pagal formą, o visą kitą tekdavo garsiai skaityti šalia sėdinčiam žmogui, todėl prie stalo dingdavo slapta informacija ir atsirasdavo nuolatinis trūkumas.

    Brailio sprendimas pasirodė per lėtas ir nepatvarus: reljefiniai taškai dėvėjosi, dėkliukai storėjo, o maišymas tapo beveik neįmanomas. Galiausiai pasirinktos NFC žymos kiekviename dėkliuke, susietos su atskirais užrašais telefone, kuriuos ekrano skaitytuvas perskaito per ausinuką, taip išlaikant privatumą ir tempą.

    Skirtumas buvo akivaizdus: tai, kas brailiu užtrukdavo kelias dienas, su NFC buvo padaroma per kelias valandas. Ilgainiui tokie sprendimai tampa ne vien pavienių entuziastų eksperimentu, o praktišku receptu žaidėjų klubams ir turnyrų organizatoriams.

    Didieji gamintojai įsitraukia: valdikliai, profiliai ir bendros gairės

    Žaidimų įrangos gamintojai taip pat plečia pasirinkimą žmonėms su judėjimo ar kitais sutrikimais. „Microsoft“ 2018 metais pristatė „Xbox Adaptive Controller“, kurtą kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis, kad mygtukus ir valdymą būtų galima pritaikyti individualiems poreikiams, jungiant išorinius jungiklius, svirtis ar tvirtinimus.

    2025 metais bendrovė papildė asortimentą vienarankiu „Xbox Adaptive Joystick“, skirtu naudoti savarankiškai arba kaip priedą. Tuo metu „Sony“ po CES 2023 pristatė „Access Controller“, leidžiantį keisti mygtukų formas, pritaikyti išdėstymą, kurti iki 30 profilių ir derinti du valdiklius tarpusavyje ar su standartiniu „DualSense“.

    Prieinamumas vis labiau virsta ne niša, o rinkos norma: vis daugiau žaidėjų renkasi žaidimus pagal tai, ar yra patogūs subtitrai, reguliuojamas tekstas, valdymo permapavimas ar įgarsinti meniu. Prie to prisideda ir bendros iniciatyvos, kuriose leidėjai siekia vienodai žymėti prieinamumo funkcijas, kad žaidėjui užtektų vieno žvilgsnio į aprašą.

    Stalo žaidimai: didžiausias iššūkis yra tekstas

    Stalo žaidimuose didžiausia kliūtis dažnai būna ne lenta, o kortų ir taisyklių tekstas. Gamintojai ir organizacijos ieško skirtingų kelių: nuo reljefinių žymėjimų ir brailio iki sprendimų, kai informacija perskaitoma telefonu, o komponentai pritaikomi atpažinimui liečiant.

    JAV „Mattel“ sukūrė „UNO Braille“, kuriame kiekviena korta pažymėta brailiu, o taisyklės pateikiamos skirtingais formatais. Europoje veikia ir projektai, kataloguojantys pritaikytus vaizdo žaidimus pagal negalios tipą, taip padėdami greičiau rasti tinkamus sprendimus.

    Ekspertai pabrėžia, kad prieinamumas nebūtinai reiškia brangius komponentus: dažnai užtenka geresnio kontrasto, didesnio šrifto ar paprasto įpročio prie stalo garsiai įvardyti veiksmus. Vis dėlto, kai žaidimo mechanika remiasi vien vizualine informacija, be dizaino pokyčių ar technologinės pagalbos išsiversti tampa sunku.

  • Antazavėje trūksta rankų: „Kartų namai“ kviečia savanorius – užtenka ir kelių valandų

    Antazavėje trūksta rankų: „Kartų namai“ kviečia savanorius – užtenka ir kelių valandų

    Antazavės socialinių paslaugų centro „Kartų namai“ kviečia prisidėti prie kasdienės globos ir užimtumo veiklų, skirtų senyvo amžiaus žmonėms ir asmenims su negalia. Įstaiga ieško motyvuotų, atsakingų ir empatiškų savanorių, galinčių skirti tiek daugiau laiko, tiek vos kelias valandas per savaitę.

    Savanorių pagalba reikalinga bendravimui, laisvalaikio praleidimui ir paprastoms veikloms, kurios padeda mažinti vienišumą bei gerina emocinę savijautą. Tokios iniciatyvos ypač svarbios globos įstaigose, kur žmonėms dažnai trūksta artimo ryšio ir kasdienio dėmesio.

    Savanorystė – reali pagalba kasdienybei

    „Kartų namuose“ savanoriai galėtų prisidėti prie užimtumo organizavimo, palydėjimo pasivaikščioti, stalo žaidimų, pokalbių ar kitų prasmingų veiklų. Net ir trumpas apsilankymas gali tapti svarbia dienos dalimi žmogui, kuris gyvena globos namuose ar savarankiško gyvenimo namuose.

    Socialinių paslaugų sektoriuje savanorystė dažnai tampa tiltu tarp bendruomenės ir pažeidžiamiausių jos narių. Praktika rodo, kad reguliariai vykstantis žmogiškas ryšys padeda palaikyti žmonių savivertę, skatina aktyvumą ir mažina socialinę atskirtį.

    Kas gali tapti savanoriu?

    Įstaiga pabrėžia, kad svarbiausia yra noras bendrauti ir gebėjimas atsakingai laikytis susitarimų. Patirtis socialinėje srityje nėra būtina, tačiau vertinamas nuoširdumas, kantrybė ir pagarbus požiūris į kiekvieną žmogų.

    „Nesvarbu, ar savanorystei galite skirti daugiau laiko, ar vos kelias valandas – jūsų pagalba ir nuoširdus dėmesys yra labai reikalingi“, – teigiama Antazavės socialinių paslaugų centro „Kartų namai“ pranešime.

    Dėl savanorystės galimybių ir detalesnės informacijos galima kreiptis į direktoriaus pavaduotoją socialiniam darbui Marytę Šileikienę telefonu 0 613 37 981.

  • Slaugos išmoka Lenkijoje 2026 metais: apie 800 eurų per mėnesį be pajamų ribojimo, išmokos netrukus

    Lenkijoje artimiausiu metu turėtų prasidėti slaugos išmokos mokėjimai asmenims, prižiūrintiems žmogų su negalia. Ši parama 2026 metais siekia 3 386 Lenkijos zlotus per mėnesį, tai yra apie 780 eurų.

    Svarbiausia naujovė gavėjams ta, kad skiriant šią išmoką netaikomas pajamų kriterijus. Tai reiškia, jog vertinama ne šeimos ar globėjo alga, o atitikimas įstatyme numatytoms priežiūros ir negalios sąlygoms.

    Išmokas administruoja savivaldybės ir šeimos išmokas tvarkančios įstaigos, o praktikoje mokėjimai dažniausiai pasiekia gavėjus mėnesio pabaigoje. Vis dėlto vieningo termino visoje šalyje nėra, todėl tiksli data gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės.

    Tačiau parama nėra suteikiama automatiškai. Norint gauti slaugos išmoką, reikia pateikti prašymą ir dokumentus, o sprendimas priimamas tik įvertinus, ar pareiškėjas atitinka reikalavimus.

    Dvi taisyklės po 2024 metų reformos

    Nuo 2024 metų pradžios Lenkijoje įsigaliojo slaugos išmokos reforma, po kurios lygiagrečiai veikia du režimai. Pagal naująją tvarką išmoka gali būti skiriama ir dirbančiam globėjui, jei jis prižiūri nepilnametį, tai yra iki 18 metų, asmenį su negalia.

    Pagal ankstesnę tvarką teisė į išmoką dažniausiai buvo siejama su reikalavimu atsisakyti darbo ar kitos apmokamos veiklos. Šis senasis modelis išliko tiems, kurie teisę į išmoką įgijo dar iki reformos, todėl daliai gavėjų ir toliau taikomos ankstesnės sąlygos.

    Praktinis patarimas norintiems aiškumo yra paprastas: dėl terminų ir reikiamų dokumentų geriausia kreiptis į savo savivaldybę, socialinės paramos centrą arba vietos socialinių paslaugų įstaigą. Ten nurodoma, kokia tvarka pateikiamas prašymas ir kada realiai planuojamas mokėjimas.

  • Konferencija Italijoje: Tauragės atstovė parsiveža įžvalgas, kaip stiprinti žmonių su negalia įtrauktį

    Konferencija Italijoje: Tauragės atstovė parsiveža įžvalgas, kaip stiprinti žmonių su negalia įtrauktį

    Gegužės 25–27 dienomis Italijos Vičencos mieste surengta tarptautinė trijų dienų konferencija Europe in Action 2026, į kurią susirinko daugiau kaip 500 dalyvių iš Europos šalių. Renginyje daugiausia dėmesio skirta žmonių su intelekto negalia savarankiškumui, įtraukčiai bendruomenėje ir žmogaus teisių užtikrinimui.

    Konferencijoje dalyvavo Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistė, atvejo vadybininkė Rūta Keparutienė. Pasak savivaldybės, tokie vizitai padeda savivaldybių darbuotojams perimti praktinius sprendimus, kurie vėliau gali būti pritaikomi vietos paslaugų tinkle.

    Akcentas – atvejo vadyba

    Apie situaciją Lietuvoje pranešimus skaitė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės vyresnioji patarėja Rasa Genienė. Tarptautinei auditorijai pristatyta negalios politikos pertvarka ir Lietuvoje taikomas atvejo vadybos modelis, skirtas darbui su intelekto ir psichosocialine negalia.

    Konferencijoje pabrėžta, kad atvejo vadybininkas, dirbdamas savivaldybėje, gali tapti jungiamąja grandimi tarp socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, užimtumo ir teisinių klausimų sprendimo. Tokiu būdu siekiama mažinti paslaugų fragmentaciją, kai žmogui ar jo artimiesiems tenka patiems koordinuoti pagalbą tarp skirtingų institucijų.

    Ką perima savivaldybės?

    Renginio dalyviai iš įvairių šalių dalijosi gerąja patirtimi, kaip sudaryti sąlygas žmonėms su negalia gyventi kuo savarankiškiau, priimti sprendimus dėl savo gyvenimo ir aktyviai dalyvauti bendruomenės veiklose. Daug dėmesio skirta individualizuotai pagalbai, paslaugų prieinamumui ir nuosekliam asmens kelio planavimui nuo poreikių įvertinimo iki realios paramos.

    Tokiuose susitikimuose savivaldybėms ypač svarbios praktinės įžvalgos, kaip organizuoti paslaugas taip, kad jos būtų pasiekiamos laiku ir vieno langelio principu. Tai aktualu ir Lietuvos savivaldybėms, kurios, plėtojant bendruomenines paslaugas, vis dažniau ieško būdų, kaip geriau suderinti skirtingų sričių specialistų darbą.

    Italijos socialinio verslo pavyzdžiai

    Konferencijos metu pristatyti ir Italijos socialinio verslo pavyzdžiai, kai žmonės su negalia įdarbinami kavinėse, restoranuose, ūkiuose ar kitose veiklose. Šie modeliai dažnai remiasi nuoseklia pagalba darbo vietoje, aiškiomis užduotimis ir komandos pasirengimu, kad darbuotojas galėtų sėkmingai įsilieti į kolektyvą.

    Renginio organizatoriai ir dalyviai akcentavo, kad įtraukios bendruomenės kūrimas nėra vien socialinės srities klausimas. Tam reikalingas platesnis požiūris, apimantis švietimą, sveikatos paslaugas, užimtumą ir vietos bendruomenių įsitraukimą, o savivaldybės praktika dažnai tampa lemiamu veiksniu, ar žmogus realiai gauna reikalingą pagalbą.

    Tauragės rajono savivaldybė nurodo, kad tarptautiniai mainai leidžia įvertinti, kurios priemonės veikia geriausiai, ir ieškoti sprendimų, tinkamų vietos situacijai. Tikimasi, kad parsivežtos įžvalgos prisidės prie dar nuoseklesnio pagalbos organizavimo Tauragės rajone, stiprinant žmonių su intelekto ir psichosocialine negalia įtrauktį.

  • „DUOday“ Pakruojyje: 11 dalyvių su negalia išbandė profesijas 7 įstaigose per vieną dieną

    „DUOday“ Pakruojyje: 11 dalyvių su negalia išbandė profesijas 7 įstaigose per vieną dieną

    „DUOday“ – beveik du dešimtmečius Europoje vykstanti darbo šešėliavimo iniciatyva, kviečianti žmones su negalia vienai dienai prisijungti prie įmonių ir organizacijų kasdienės veiklos. Lietuvoje ši iniciatyva rengiama septintus metus, o jos tikslas – mažinti stereotipus ir didinti realias įsidarbinimo galimybes.

    Per „DUOday“ dalyviai ne tik stebi darbo procesus, bet ir pagal galimybes įsitraukia į užduotis: bendrauja su komandomis, susipažįsta su darbo kultūra bei reikalavimais konkrečiai profesijai. Tokia patirtis naudinga abiem pusėms, nes darbdaviai gali praktiškai įvertinti, kokių pritaikymų reikia, o dalyviai – pasitikrinti savo lūkesčius ir gebėjimus.

    Pakruojyje – 7 įstaigos ir 11 dalyvių

    Pakruojyje oficialus iniciatyvos partneris Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Pakruojo Viltis“ „DUOday“ organizavo ketvirtą kartą. Šiais metais į veiklas įsitraukė 7 įstaigos, o profesijas išbandė 11 negalią turinčių asmenų.

    Skirtingos organizacijos dalyviams pasiūlė įvairias sritis – nuo konsultavimo ir dokumentų tvarkymo iki kūrybinių bei praktinių užduočių. Diena buvo skirta ne formaliam apsilankymui, o realiam susipažinimui su atsakomybėmis, darbo tempu ir komandiniu bendradarbiavimu.

    Nuo konsultavimo iki praktinių užduočių

    Užimtumo tarnybos Pakruojo skyriuje Eglė ir Asta vienai dienai tapo konsultantėmis: susipažino su paslaugomis, darbo rinkos situacija ir mokymosi galimybėmis. Praktinėje dalyje jos registravosi eDBirža sistemoje, keisdamosi kliento ir specialisto vaidmenimis.

    Gėlių salone „Jūrūnė“ Monika ir Vilma iš arti pamatė floristo darbą, domėjosi verslo kasdienybe ir kūrybiniais sprendimais. Dalyvės rišo puokštes, derino spalvas ir medžiagas, o patirtį apibūdino kaip artimą jų pomėgiams ir malonią.

    UAB „Pakruojo komunalininkas“ Tomas ir Irma susipažino su atliekų tvarkymo bei kitomis įmonės veiklomis, aptarė kasdienius iššūkius ir darbo reikšmę bendruomenei. Dalyviai pabrėžė, kad tokie susitikimai keičia požiūrį į atliekų rūšiavimą ir padeda geriau suprasti nematomą miesto ūkio dalį.

    Socialinės paslaugos, saugumas ir paslaugų sektorius

    VšĮ Pakruojo sveikatos centre Kristina ir Lina susipažino su socialinių darbuotojų veikla ir tuo, kaip padedama krizinėse situacijose atsidūrusiems žmonėms. Dalyvės turėjo progą praktiškai prisiliesti prie dokumentų pildymo ir procedūrų organizavimo kasdienybės.

    Pakruojo priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje Karolis, Jurgita ir Irma iš arti pamatė ugniagesių gelbėtojų profesiją, techniką ir pasirengimo rutiną. Jie susipažino su gelbėjimo priemonėmis, pabūvo gaisrinės automobilyje ir išgirdo, kiek nuoseklaus pasiruošimo reikalauja ši tarnyba.

    Pakruojo Juozo Paukštelio viešojoje bibliotekoje Asta ir Jurgita susipažino su bibliotekininko darbu: nuo knygų paruošimo iki rūšiavimo ir žymėjimo. Kirpykloje Vaida ir Eglė domėjosi kirpėjo profesijos specifika, o dienos pabaigoje ne tik pasisėmė žinių, bet ir praktiškai prisilietė prie paslaugų sektoriaus kasdienybės.

    Organizatoriai padėkojo visoms įstaigoms, kurios skyrė laiko ir dėmesio „DUOday“ dalyviams. Tokios iniciatyvos padeda kurti atviresnę darbo rinką, o tiesioginis kontaktas su realiomis darbo užduotimis dažnai tampa pirmu žingsniu į ilgalaikes galimybes.

    „DUOday“ esmė – ne vien simbolinis palaikymas, o praktinis dialogas tarp darbdavio ir žmogaus su negalia. Kai darbo vieta pamato žmogų veikloje, o žmogus – aiškią, pritaikomą aplinką, atsiranda daugiau pagrindo kalbėti apie realų įdarbinimą, o ne vien geras intencijas.

  • DUOday 2026 Tauragėje: kaip Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra atveria darbo užkulisius

    DUOday 2026 Tauragėje: kaip Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra atveria darbo užkulisius

    DUOday patirtis Tauragės skyriuje

    Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros Tauragės skyrius prisijungė prie DUOday iniciatyvos ir vienai dienai priėmė dalyvį Arą Ačą. Jis turėjo galimybę iš arti pamatyti, kaip organizuojamas darbas, kaip specialistai bendrauja su žmonėmis ir sprendžia kasdienes situacijas.

    Tokio formato vizitai suteikia progą ne tik susipažinti su konkrečia profesija, bet ir geriau suprasti darbo aplinką bei lūkesčius. Praktinis stebėjimas dažnai padeda aiškiau įsivertinti, kokių įgūdžių reikia ir kokios atsakomybės tenka viešojo sektoriaus specialistams.

    Ką dalyvis pamatė ir išmoko

    A. Ačas stebėjo specialistų veiklą, darbo procesus ir komandinį bendradarbiavimą. Tokia patirtis leidžia suprasti, kaip derinami klientų poreikiai, institucijos procedūros ir pagalbos koordinavimas, kai svarbi tiek informacijos tikslumas, tiek jautrus bendravimas.

    Pasak organizatorių, diena dalyviui tapo proga įgyti naujų žinių ir realistiškai pamatyti profesijos kasdienybę. Įsitraukimas į įstaigos ritmą dažnai suteikia daugiau aiškumo nei vien teorinė informacija apie pareigas ar darbo aprašymus.

    Kodėl DUOday svarbus darbdaviams

    DUOday tikslas yra kurti tiesioginį kontaktą tarp darbdavių ir žmonių su negalia, suteikiant saugią progą išbandyti darbo vaidmenis ir įsivertinti galimybes. Darbdaviams tai padeda praktikoje pamatyti, kaip gali atrodyti įtraukesnės darbo vietos ir kokių pritaikymų iš tiesų reikia.

    Tauragės skyrius padėkojo teritorinio skyriaus vedėjui Vaidui Gargasui, vyresniajai specialistei, pagalbos vadybininkei Ingai Janušauskienei ir kolegoms už bendradarbiavimą bei šiltą priėmimą. Tokie susitikimai stiprina pasitikėjimą ir mažina atotrūkį tarp institucijų bei žmonių, ieškančių realių galimybių darbo rinkoje.

    Iniciatyvoje kviečiami dalyvauti ir kiti darbdaviai bei negalios organizacijos, norintys tapti partneriais. DUOday formatas leidžia vienos dienos patirtį paversti ilgalaikėmis pažintimis, mentoryste ar net įdarbinimo galimybėmis.

  • Lengvai suprantama kalba kaip raktas į prieinamumą: renginys Prezidentūroje ir „Marti“ skaitymai

    Lengvai suprantama kalba kaip raktas į prieinamumą: renginys Prezidentūroje ir „Marti“ skaitymai

    Gegužės 28 dieną, minint Tarptautinę lengvai suprantamos kalbos dieną, Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose surengtas renginys, skirtas informacijos ir kultūros prieinamumui. Jame dalyvavo ir Tauragės rajono savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatorė Giedrė Kaveckienė.

    Renginį pradėjo dienos centro „Šviesa“ instrumentinis-vokalinis ansamblis, o diskusijose buvo kalbama apie tai, kaip aiškesnė kalba gali mažinti atskirtį. Dėmesys sutelktas į dvi kryptis: žiniasklaidos vaidmenį pateikiant suprantamą informaciją ir kultūros paslaugų pritaikymą skirtingiems žmonių poreikiams.

    Renginyje pabrėžta, kad lengvai suprantama kalba yra praktinis įrankis, padedantis žmonėms su intelekto ar kitomis negaliomis savarankiškai susipažinti su informacija ir aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime. Kartu akcentuota, jog aiškių tekstų reikia ne tik siaurai grupei, bet ir daug platesnei auditorijai.

    Pranešėjai atkreipė dėmesį į augančią informacinę atskirtį, su kuria dažniau susiduria senjorai, lietuvių kalbos besimokantys užsieniečiai, žmonės, turintys disleksiją ar kitų skaitymo sunkumų, taip pat asmenys, patekę į stresines situacijas. Tokiais atvejais sudėtinga biurokratinė ar pernelyg akademinė kalba tampa realia kliūtimi paslaugoms, teisėms ir pagalbai pasiekti.

    Renginio metu pristatytas ELTOS ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų kurtas dirbtinio intelekto įrankis, kuris gali padėti tekstus perrašyti lengviau suprantama kalba. Tokie sprendimai, anot renginio dalyvių, gali tapti papildoma pagalba redakcijoms ir institucijoms, tačiau galutinei kokybei vis dar būtinas žmogaus vertinimas.

    Taip pat aptarti užsienio šalių pavyzdžiai, rodantys, kad prieinamumas apima ne vien dokumentus ar naujienas, bet ir kultūrą. Pabrėžta, jog literatūra, teatras ir muziejai turi būti pritaikyti taip, kad kuo daugiau žmonių galėtų patirti turinį savarankiškai, be nuolatinės tarpininkų pagalbos.

    Tarptautinės lengvai suprantamos kalbos dienos minėjimas tęsėsi ir Žemaitės skvere Vilniuje, kur vyko lengvai suprantama kalba pritaikyto Žemaitės apsakymo „Marti“ skaitymai. Renginyje pristatyta, kaip adaptuotas kūrinys gali išlaikyti meninę vertę, bet kartu tapti suprantamesnis platesniam skaitytojų ratui.

    Skaitymuose dalyvavo kūrinio adaptacijos autorė Justina Bružaitė-Liseckienė, redaktorė Janina Vileikienė, skaitmeninės knygos diktorė Gustė Pupkevičienė, iliustracijų įgarsinimo EPUB formate autorius Virgilijus Kubilius ir kiti projekto dalyviai. Klausytojai buvo įvairūs: žmonės su negalia, užsieniečiai, besimokantys lietuvių kalbos, ir literatūros mylėtojai, o renginio atmosferą papildė gyvai skambėję kanklių garsai.

    Renginiuose kartota mintis, kad aiškesnė kalba nėra teksto supaprastinimas „iki minimumo“, o sąmoningas rašymas, kai svarbiausia informacija pateikiama tiesiai, nuosekliai ir be perteklinių konstrukcijų. Tai tampa vis aktualesne kryptimi tiek viešajame sektoriuje, tiek žiniasklaidoje, ieškant būdų, kaip didinti paslaugų ir turinio pasiekiamumą kuo platesnei visuomenės daliai.

  • Konferencija Kupiškyje apie žmonių su negalia teises: kas regionuose stringa labiausiai?

    Konferencija Kupiškyje apie žmonių su negalia teises: kas regionuose stringa labiausiai?

    2026 metais gegužės 29 dieną Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengta konferencija Žmonių su negalia padėtis Lietuvoje: teisės ir realybė. Renginys subūrė politikus, savivaldos, įstaigų ir bendruomenių atstovus bei gyventojus, kuriems aktuali socialinė įtrauktis.

    Pagrindinis konferencijos akcentas buvo praktinis atotrūkis tarp teisės aktuose įtvirtintų garantijų ir kasdienės žmonių su negalia patirties, ypač mažesniuose miestuose. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip paslaugų prieinamumą lemia infrastruktūra, finansavimas ir specialistų trūkumas.

    Renginio dalyvius pasveikino Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas, pabrėžęs, kad regionuose dažniau susiduriama su paslaugų pasiekiamumo barjerais. Pasak jo, būtina suderinti savivaldybių realias galimybes su nacionaliniais įsipareigojimais ir aiškiau apsibrėžti prioritetus.

    Konferencijos iniciatoriais įvardyta Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, o globėju – Europos Parlamento narys dr. Aurelijus Veryga. Į renginį taip pat įsitraukė Teisingumo ministerijos, Seimo, savivaldybės administracijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Kur dažniausiai atsiranda spragos

    Konferencijoje pristatytos temos apėmė žmogaus teisių užtikrinimą, teisinę apsaugą, savivaldybių atsakomybes ir paslaugų organizavimą. Pranešėjai akcentavo, kad net ir esant aiškiam teisiniam reguliavimui, paslaugų kokybę dažnai riboja žmogiškieji ištekliai bei koordinavimo stoka tarp institucijų.

    Regionuose ypač svarbus tampa mobilumas ir prieinamumas, nes paslaugos neretai sutelktos didesniuose centruose. Tai reiškia ilgesnes keliones, papildomas išlaidas ir didesnę riziką, kad dalis žmonių pagalbos tiesiog negaus laiku.

    Diskusija: kaip sumažinti atotrūkį

    Po pranešimų surengtoje diskusijoje Kodėl teisės ir realybė vis dar nesutampa – ir ką darome toliau? aptarti konkretūs sprendimai, kurių galima imtis savivaldybių ir nacionaliniu lygiu. Dalyviai kalbėjo apie tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimą, paslaugų tęstinumą ir aiškesnį kelią žmogui, ieškančiam pagalbos.

    Taip pat pabrėžta emocinės paramos svarba, nes žmonės su negalia ir jų artimieji dažnai susiduria ne tik su fiziniais barjerais, bet ir su ilgalaikiu psichologiniu krūviu. Konferencijos dalyviai sutarė, kad pokyčiai įmanomi tik derinant teisines priemones su realiai finansuojamomis ir vietoje veikiančiomis paslaugomis.

    Ko tikisi bendruomenės

    Renginys Kupiškyje tapo platforma išgirsti regionų balsą ir tiksliau įvardyti, kur pagalbos grandinė nutrūksta dažniausiai. Bendras konferencijos tonas buvo orientuotas į sprendimus: nuo geresnio paslaugų planavimo iki socialinės įtraukties stiprinimo, kad kiekvienas žmogus galėtų gyventi savarankiškiau ir oriau.

    Konferencijos organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda sutelkti skirtingas institucijas bendram tikslui. Tikimasi, jog aptartos įžvalgos prisidės prie konkrečių sprendimų tiek Kupiškio rajone, tiek platesniu mastu.

  • „DUOday 2026“ Trakų rajone: šeši dalyviai su negalia vienai dienai išbandė darbo roles

    „DUOday 2026“ Trakų rajone: šeši dalyviai su negalia vienai dienai išbandė darbo roles

    Gegužės 21 dieną Lietuvoje startavo septintą kartą rengiama iniciatyva „DUOday“, kviečianti darbdavius praktiškai parodyti, kaip gali atrodyti įtrauki darbo aplinka. Pagrindinė idėja paprasta: žmogus su negalia vienai dienai tampa pasirinktos profesijos „šešėliu“ ir kartu su darbuotoju dalyvauja realiose užduotyse.

    Šiemet prie „DUOday“ Trakų rajone prisijungė Trakų rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Trakų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras ir Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius. Skelbiama, kad skirtingose įstaigose vienai dienai dirbti ir mokytis atvyko šeši žmonės su negalia.

    Darbo diena visuomenės sveikatos biure

    Trakų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure specialisto veiklą išbandė Evaldas. Jis susipažino su kasdieniais procesais, dalyvavo veiklose kartu su komanda ir stebėjo, kaip planuojamos bei vykdomos bendruomenei skirtos iniciatyvos.

    Biuro direktorė Violeta Lenkauskienė pabrėžė, kad tokios patirtys naudingos abiem pusėms ir padeda kurti atviresnę darbo kultūrą.

    „Mums buvo didelė garbė ir džiaugsmas priimti Evaldą į savo komandą bent vienai dienai. Tokios iniciatyvos primena, kokia svarbi yra atvira, draugiška ir įtrauki darbo aplinka kiekvienam žmogui“, – sakė Violeta Lenkauskienė.

    Bibliotekoje nuo knygų iki 3D spausdinimo

    Dar trys duetai susibūrė Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Trakų ir Lentvario padaliniuose. Dalyviai ne tik stebėjo bibliotekininkų darbą, bet ir įsitraukė į praktines užduotis bei kūrybinę veiklą.

    Laimutė ir Dovydas gamino knygų skirtukus skaitytojams, o Dovydui papildomą smalsumą sukėlė bibliotekos 3D spausdintuvas ir jo pritaikymas. Kitas dalyvis Deividas tvarkė periodinius leidinius, savitarnos aparatu priėmė ir rūšiavo grąžintas knygas.

    Patirtis Socialinės paramos skyriuje

    Socialinės paramos skyriuje „šešėliavimo“ dieną praleido dar du dalyviai. Į skyrių atvykusios Gutijera ir Aušra, pasak organizatorių, aktyviai mokėsi, atliko joms patikėtas užduotis ir susipažino su specialistų kasdienybe.

    Trakų rajono savivaldybė akcentuoja, kad „DUOday“ skatina socialinę įtrauktį, mažina atskirtį ir leidžia darbdaviams praktiškai įvertinti, kokių pritaikymų reikia skirtingiems žmonių poreikiams. Iniciatyvos esmė taip pat siejama su išankstinių nuostatų mažinimu ir pasitikėjimo kūrimu darbo aplinkoje.

    „DUOday“ organizatoriai pabrėžia, kad vienos dienos patirtis dažnai tampa pirmu žingsniu į ilgesnį bendradarbiavimą: dalyviai išsineša aiškesnį profesijos vaizdą ir daugiau pasitikėjimo, o įstaigos gauna progą įsivertinti, kaip realiai veikia įtraukties principai jų kolektyvuose.

  • Druskininkuose atidarytas naujas dienos centras žmonėms su negalia: kokias veiklas siūlys?

    Druskininkuose atidarytas naujas dienos centras žmonėms su negalia: kokias veiklas siūlys?

    Druskininkuose pradėjo veikti naujas dienos užimtumo centras žmonėms su negalia. Socialinių paslaugų centre įrengtos modernios, šviesios ir lankytojų poreikiams pritaikytos patalpos, skirtos kūrybai, bendravimui ir kasdienių įgūdžių ugdymui.

    Centro atidaryme simbolinę juostelę perkirpo Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas ir Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ Druskininkų skyriaus vadovė Rūta Vasiliauskienė. Renginyje taip pat dalyvavo savivaldybės vadovai, Socialinės paramos skyriaus atstovai, socialinių įstaigų darbuotojai ir bendruomenės nariai.

    „Dėkoju visiems, kurie prisidėjo prie šio centro atsiradimo, kurie rūpinasi, kad jame būtų įdomių užsiėmimų, įtraukiančių veiklų, ir linkiu, kad tai būtų jauki, šilta vieta, kur norisi ateiti, būti, bendrauti“, – sakė Ričardas Malinauskas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad dienos užimtumo centrai yra viena svarbiausių bendruomeninių paslaugų formų: jie padeda mažinti socialinę atskirtį, stiprina savarankiškumą, o šeimos nariams suteikia daugiau galimybių derinti priežiūrą su darbu ar kitais įsipareigojimais. Druskininkų savivaldybėje, kaip nurodyta atidarymo metu, šiuo metu veikia trys asmenų su negalia dienos užimtumo centrai ir penki vaikų dienos užimtumo centrai.

    Naujasis centras įrengtas daugiau kaip 100 kvadratinių metrų ploto erdvėse. Jose numatyti siuvimo, siuvinėjimo, tekstilės dekoravimo, makramė ir kiti kūrybiniai užsiėmimai, taip pat įrengta virtuvėlė, kuri leis lavinti kasdienius įgūdžius ir savarankiškumą.

    Pasak „Guboja“ Druskininkų skyriaus vadovės Rūtos Vasiliauskienės, didesnės ir geriau pritaikytos patalpos leis aktyviau telkti bendruomenę ir pasiūlyti daugiau veiklų, kurios padeda įsitraukti į socialinį gyvenimą. Anot jos, per kelerius metus Druskininkuose pavyko suburti palaikančią bendruomenę, o savivaldybės ir partnerių įsitraukimas sudaro sąlygas paslaugoms augti.

    Centro lankytojai tikisi, kad nauja erdvė spręs iki šiol jaustą ankštumo problemą ir leis daugiau dėmesio skirti kūrybai. „Anksčiau, kai vienoje erdvėje būdavome keli su vežimėliais, labai jausdavosi vietos trūkumas. Dabar, kai matau naujas patalpas, man net širdžiai gera“, – sakė centro lankytoja Emilija.

    Druskininkų savivaldybė atkreipia dėmesį, kad tokios paslaugos visoje Lietuvoje juda bendruomeniškumo kryptimi: prioritetas teikiamas aplinkai, kurioje žmogus gali mokytis, kurti, bendrauti ir gauti reikalingą pagalbą kuo arčiau namų. Savivaldybė taip pat skelbia planus šių metų pabaigoje Viečiūnuose atidaryti senjorų dienos užimtumo centrą.