CP v2

Tag: Žmonės su negalia

  • Konferencija Italijoje: Tauragės atstovė parsiveža įžvalgas, kaip stiprinti žmonių su negalia įtrauktį

    Konferencija Italijoje: Tauragės atstovė parsiveža įžvalgas, kaip stiprinti žmonių su negalia įtrauktį

    Gegužės 25–27 dienomis Italijos Vičencos mieste surengta tarptautinė trijų dienų konferencija Europe in Action 2026, į kurią susirinko daugiau kaip 500 dalyvių iš Europos šalių. Renginyje daugiausia dėmesio skirta žmonių su intelekto negalia savarankiškumui, įtraukčiai bendruomenėje ir žmogaus teisių užtikrinimui.

    Konferencijoje dalyvavo Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistė, atvejo vadybininkė Rūta Keparutienė. Pasak savivaldybės, tokie vizitai padeda savivaldybių darbuotojams perimti praktinius sprendimus, kurie vėliau gali būti pritaikomi vietos paslaugų tinkle.

    Akcentas – atvejo vadyba

    Apie situaciją Lietuvoje pranešimus skaitė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės vyresnioji patarėja Rasa Genienė. Tarptautinei auditorijai pristatyta negalios politikos pertvarka ir Lietuvoje taikomas atvejo vadybos modelis, skirtas darbui su intelekto ir psichosocialine negalia.

    Konferencijoje pabrėžta, kad atvejo vadybininkas, dirbdamas savivaldybėje, gali tapti jungiamąja grandimi tarp socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, užimtumo ir teisinių klausimų sprendimo. Tokiu būdu siekiama mažinti paslaugų fragmentaciją, kai žmogui ar jo artimiesiems tenka patiems koordinuoti pagalbą tarp skirtingų institucijų.

    Ką perima savivaldybės?

    Renginio dalyviai iš įvairių šalių dalijosi gerąja patirtimi, kaip sudaryti sąlygas žmonėms su negalia gyventi kuo savarankiškiau, priimti sprendimus dėl savo gyvenimo ir aktyviai dalyvauti bendruomenės veiklose. Daug dėmesio skirta individualizuotai pagalbai, paslaugų prieinamumui ir nuosekliam asmens kelio planavimui nuo poreikių įvertinimo iki realios paramos.

    Tokiuose susitikimuose savivaldybėms ypač svarbios praktinės įžvalgos, kaip organizuoti paslaugas taip, kad jos būtų pasiekiamos laiku ir vieno langelio principu. Tai aktualu ir Lietuvos savivaldybėms, kurios, plėtojant bendruomenines paslaugas, vis dažniau ieško būdų, kaip geriau suderinti skirtingų sričių specialistų darbą.

    Italijos socialinio verslo pavyzdžiai

    Konferencijos metu pristatyti ir Italijos socialinio verslo pavyzdžiai, kai žmonės su negalia įdarbinami kavinėse, restoranuose, ūkiuose ar kitose veiklose. Šie modeliai dažnai remiasi nuoseklia pagalba darbo vietoje, aiškiomis užduotimis ir komandos pasirengimu, kad darbuotojas galėtų sėkmingai įsilieti į kolektyvą.

    Renginio organizatoriai ir dalyviai akcentavo, kad įtraukios bendruomenės kūrimas nėra vien socialinės srities klausimas. Tam reikalingas platesnis požiūris, apimantis švietimą, sveikatos paslaugas, užimtumą ir vietos bendruomenių įsitraukimą, o savivaldybės praktika dažnai tampa lemiamu veiksniu, ar žmogus realiai gauna reikalingą pagalbą.

    Tauragės rajono savivaldybė nurodo, kad tarptautiniai mainai leidžia įvertinti, kurios priemonės veikia geriausiai, ir ieškoti sprendimų, tinkamų vietos situacijai. Tikimasi, kad parsivežtos įžvalgos prisidės prie dar nuoseklesnio pagalbos organizavimo Tauragės rajone, stiprinant žmonių su intelekto ir psichosocialine negalia įtrauktį.

  • „DUOday“ Pakruojyje: 11 dalyvių su negalia išbandė profesijas 7 įstaigose per vieną dieną

    „DUOday“ Pakruojyje: 11 dalyvių su negalia išbandė profesijas 7 įstaigose per vieną dieną

    „DUOday“ – beveik du dešimtmečius Europoje vykstanti darbo šešėliavimo iniciatyva, kviečianti žmones su negalia vienai dienai prisijungti prie įmonių ir organizacijų kasdienės veiklos. Lietuvoje ši iniciatyva rengiama septintus metus, o jos tikslas – mažinti stereotipus ir didinti realias įsidarbinimo galimybes.

    Per „DUOday“ dalyviai ne tik stebi darbo procesus, bet ir pagal galimybes įsitraukia į užduotis: bendrauja su komandomis, susipažįsta su darbo kultūra bei reikalavimais konkrečiai profesijai. Tokia patirtis naudinga abiem pusėms, nes darbdaviai gali praktiškai įvertinti, kokių pritaikymų reikia, o dalyviai – pasitikrinti savo lūkesčius ir gebėjimus.

    Pakruojyje – 7 įstaigos ir 11 dalyvių

    Pakruojyje oficialus iniciatyvos partneris Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Pakruojo Viltis“ „DUOday“ organizavo ketvirtą kartą. Šiais metais į veiklas įsitraukė 7 įstaigos, o profesijas išbandė 11 negalią turinčių asmenų.

    Skirtingos organizacijos dalyviams pasiūlė įvairias sritis – nuo konsultavimo ir dokumentų tvarkymo iki kūrybinių bei praktinių užduočių. Diena buvo skirta ne formaliam apsilankymui, o realiam susipažinimui su atsakomybėmis, darbo tempu ir komandiniu bendradarbiavimu.

    Nuo konsultavimo iki praktinių užduočių

    Užimtumo tarnybos Pakruojo skyriuje Eglė ir Asta vienai dienai tapo konsultantėmis: susipažino su paslaugomis, darbo rinkos situacija ir mokymosi galimybėmis. Praktinėje dalyje jos registravosi eDBirža sistemoje, keisdamosi kliento ir specialisto vaidmenimis.

    Gėlių salone „Jūrūnė“ Monika ir Vilma iš arti pamatė floristo darbą, domėjosi verslo kasdienybe ir kūrybiniais sprendimais. Dalyvės rišo puokštes, derino spalvas ir medžiagas, o patirtį apibūdino kaip artimą jų pomėgiams ir malonią.

    UAB „Pakruojo komunalininkas“ Tomas ir Irma susipažino su atliekų tvarkymo bei kitomis įmonės veiklomis, aptarė kasdienius iššūkius ir darbo reikšmę bendruomenei. Dalyviai pabrėžė, kad tokie susitikimai keičia požiūrį į atliekų rūšiavimą ir padeda geriau suprasti nematomą miesto ūkio dalį.

    Socialinės paslaugos, saugumas ir paslaugų sektorius

    VšĮ Pakruojo sveikatos centre Kristina ir Lina susipažino su socialinių darbuotojų veikla ir tuo, kaip padedama krizinėse situacijose atsidūrusiems žmonėms. Dalyvės turėjo progą praktiškai prisiliesti prie dokumentų pildymo ir procedūrų organizavimo kasdienybės.

    Pakruojo priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje Karolis, Jurgita ir Irma iš arti pamatė ugniagesių gelbėtojų profesiją, techniką ir pasirengimo rutiną. Jie susipažino su gelbėjimo priemonėmis, pabūvo gaisrinės automobilyje ir išgirdo, kiek nuoseklaus pasiruošimo reikalauja ši tarnyba.

    Pakruojo Juozo Paukštelio viešojoje bibliotekoje Asta ir Jurgita susipažino su bibliotekininko darbu: nuo knygų paruošimo iki rūšiavimo ir žymėjimo. Kirpykloje Vaida ir Eglė domėjosi kirpėjo profesijos specifika, o dienos pabaigoje ne tik pasisėmė žinių, bet ir praktiškai prisilietė prie paslaugų sektoriaus kasdienybės.

    Organizatoriai padėkojo visoms įstaigoms, kurios skyrė laiko ir dėmesio „DUOday“ dalyviams. Tokios iniciatyvos padeda kurti atviresnę darbo rinką, o tiesioginis kontaktas su realiomis darbo užduotimis dažnai tampa pirmu žingsniu į ilgalaikes galimybes.

    „DUOday“ esmė – ne vien simbolinis palaikymas, o praktinis dialogas tarp darbdavio ir žmogaus su negalia. Kai darbo vieta pamato žmogų veikloje, o žmogus – aiškią, pritaikomą aplinką, atsiranda daugiau pagrindo kalbėti apie realų įdarbinimą, o ne vien geras intencijas.

  • DUOday 2026 Tauragėje: kaip Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra atveria darbo užkulisius

    DUOday 2026 Tauragėje: kaip Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra atveria darbo užkulisius

    DUOday patirtis Tauragės skyriuje

    Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros Tauragės skyrius prisijungė prie DUOday iniciatyvos ir vienai dienai priėmė dalyvį Arą Ačą. Jis turėjo galimybę iš arti pamatyti, kaip organizuojamas darbas, kaip specialistai bendrauja su žmonėmis ir sprendžia kasdienes situacijas.

    Tokio formato vizitai suteikia progą ne tik susipažinti su konkrečia profesija, bet ir geriau suprasti darbo aplinką bei lūkesčius. Praktinis stebėjimas dažnai padeda aiškiau įsivertinti, kokių įgūdžių reikia ir kokios atsakomybės tenka viešojo sektoriaus specialistams.

    Ką dalyvis pamatė ir išmoko

    A. Ačas stebėjo specialistų veiklą, darbo procesus ir komandinį bendradarbiavimą. Tokia patirtis leidžia suprasti, kaip derinami klientų poreikiai, institucijos procedūros ir pagalbos koordinavimas, kai svarbi tiek informacijos tikslumas, tiek jautrus bendravimas.

    Pasak organizatorių, diena dalyviui tapo proga įgyti naujų žinių ir realistiškai pamatyti profesijos kasdienybę. Įsitraukimas į įstaigos ritmą dažnai suteikia daugiau aiškumo nei vien teorinė informacija apie pareigas ar darbo aprašymus.

    Kodėl DUOday svarbus darbdaviams

    DUOday tikslas yra kurti tiesioginį kontaktą tarp darbdavių ir žmonių su negalia, suteikiant saugią progą išbandyti darbo vaidmenis ir įsivertinti galimybes. Darbdaviams tai padeda praktikoje pamatyti, kaip gali atrodyti įtraukesnės darbo vietos ir kokių pritaikymų iš tiesų reikia.

    Tauragės skyrius padėkojo teritorinio skyriaus vedėjui Vaidui Gargasui, vyresniajai specialistei, pagalbos vadybininkei Ingai Janušauskienei ir kolegoms už bendradarbiavimą bei šiltą priėmimą. Tokie susitikimai stiprina pasitikėjimą ir mažina atotrūkį tarp institucijų bei žmonių, ieškančių realių galimybių darbo rinkoje.

    Iniciatyvoje kviečiami dalyvauti ir kiti darbdaviai bei negalios organizacijos, norintys tapti partneriais. DUOday formatas leidžia vienos dienos patirtį paversti ilgalaikėmis pažintimis, mentoryste ar net įdarbinimo galimybėmis.

  • Lengvai suprantama kalba kaip raktas į prieinamumą: renginys Prezidentūroje ir „Marti“ skaitymai

    Lengvai suprantama kalba kaip raktas į prieinamumą: renginys Prezidentūroje ir „Marti“ skaitymai

    Gegužės 28 dieną, minint Tarptautinę lengvai suprantamos kalbos dieną, Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose surengtas renginys, skirtas informacijos ir kultūros prieinamumui. Jame dalyvavo ir Tauragės rajono savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatorė Giedrė Kaveckienė.

    Renginį pradėjo dienos centro „Šviesa“ instrumentinis-vokalinis ansamblis, o diskusijose buvo kalbama apie tai, kaip aiškesnė kalba gali mažinti atskirtį. Dėmesys sutelktas į dvi kryptis: žiniasklaidos vaidmenį pateikiant suprantamą informaciją ir kultūros paslaugų pritaikymą skirtingiems žmonių poreikiams.

    Renginyje pabrėžta, kad lengvai suprantama kalba yra praktinis įrankis, padedantis žmonėms su intelekto ar kitomis negaliomis savarankiškai susipažinti su informacija ir aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime. Kartu akcentuota, jog aiškių tekstų reikia ne tik siaurai grupei, bet ir daug platesnei auditorijai.

    Pranešėjai atkreipė dėmesį į augančią informacinę atskirtį, su kuria dažniau susiduria senjorai, lietuvių kalbos besimokantys užsieniečiai, žmonės, turintys disleksiją ar kitų skaitymo sunkumų, taip pat asmenys, patekę į stresines situacijas. Tokiais atvejais sudėtinga biurokratinė ar pernelyg akademinė kalba tampa realia kliūtimi paslaugoms, teisėms ir pagalbai pasiekti.

    Renginio metu pristatytas ELTOS ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų kurtas dirbtinio intelekto įrankis, kuris gali padėti tekstus perrašyti lengviau suprantama kalba. Tokie sprendimai, anot renginio dalyvių, gali tapti papildoma pagalba redakcijoms ir institucijoms, tačiau galutinei kokybei vis dar būtinas žmogaus vertinimas.

    Taip pat aptarti užsienio šalių pavyzdžiai, rodantys, kad prieinamumas apima ne vien dokumentus ar naujienas, bet ir kultūrą. Pabrėžta, jog literatūra, teatras ir muziejai turi būti pritaikyti taip, kad kuo daugiau žmonių galėtų patirti turinį savarankiškai, be nuolatinės tarpininkų pagalbos.

    Tarptautinės lengvai suprantamos kalbos dienos minėjimas tęsėsi ir Žemaitės skvere Vilniuje, kur vyko lengvai suprantama kalba pritaikyto Žemaitės apsakymo „Marti“ skaitymai. Renginyje pristatyta, kaip adaptuotas kūrinys gali išlaikyti meninę vertę, bet kartu tapti suprantamesnis platesniam skaitytojų ratui.

    Skaitymuose dalyvavo kūrinio adaptacijos autorė Justina Bružaitė-Liseckienė, redaktorė Janina Vileikienė, skaitmeninės knygos diktorė Gustė Pupkevičienė, iliustracijų įgarsinimo EPUB formate autorius Virgilijus Kubilius ir kiti projekto dalyviai. Klausytojai buvo įvairūs: žmonės su negalia, užsieniečiai, besimokantys lietuvių kalbos, ir literatūros mylėtojai, o renginio atmosferą papildė gyvai skambėję kanklių garsai.

    Renginiuose kartota mintis, kad aiškesnė kalba nėra teksto supaprastinimas „iki minimumo“, o sąmoningas rašymas, kai svarbiausia informacija pateikiama tiesiai, nuosekliai ir be perteklinių konstrukcijų. Tai tampa vis aktualesne kryptimi tiek viešajame sektoriuje, tiek žiniasklaidoje, ieškant būdų, kaip didinti paslaugų ir turinio pasiekiamumą kuo platesnei visuomenės daliai.

  • Konferencija Kupiškyje apie žmonių su negalia teises: kas regionuose stringa labiausiai?

    Konferencija Kupiškyje apie žmonių su negalia teises: kas regionuose stringa labiausiai?

    2026 metais gegužės 29 dieną Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengta konferencija Žmonių su negalia padėtis Lietuvoje: teisės ir realybė. Renginys subūrė politikus, savivaldos, įstaigų ir bendruomenių atstovus bei gyventojus, kuriems aktuali socialinė įtrauktis.

    Pagrindinis konferencijos akcentas buvo praktinis atotrūkis tarp teisės aktuose įtvirtintų garantijų ir kasdienės žmonių su negalia patirties, ypač mažesniuose miestuose. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip paslaugų prieinamumą lemia infrastruktūra, finansavimas ir specialistų trūkumas.

    Renginio dalyvius pasveikino Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas, pabrėžęs, kad regionuose dažniau susiduriama su paslaugų pasiekiamumo barjerais. Pasak jo, būtina suderinti savivaldybių realias galimybes su nacionaliniais įsipareigojimais ir aiškiau apsibrėžti prioritetus.

    Konferencijos iniciatoriais įvardyta Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, o globėju – Europos Parlamento narys dr. Aurelijus Veryga. Į renginį taip pat įsitraukė Teisingumo ministerijos, Seimo, savivaldybės administracijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Kur dažniausiai atsiranda spragos

    Konferencijoje pristatytos temos apėmė žmogaus teisių užtikrinimą, teisinę apsaugą, savivaldybių atsakomybes ir paslaugų organizavimą. Pranešėjai akcentavo, kad net ir esant aiškiam teisiniam reguliavimui, paslaugų kokybę dažnai riboja žmogiškieji ištekliai bei koordinavimo stoka tarp institucijų.

    Regionuose ypač svarbus tampa mobilumas ir prieinamumas, nes paslaugos neretai sutelktos didesniuose centruose. Tai reiškia ilgesnes keliones, papildomas išlaidas ir didesnę riziką, kad dalis žmonių pagalbos tiesiog negaus laiku.

    Diskusija: kaip sumažinti atotrūkį

    Po pranešimų surengtoje diskusijoje Kodėl teisės ir realybė vis dar nesutampa – ir ką darome toliau? aptarti konkretūs sprendimai, kurių galima imtis savivaldybių ir nacionaliniu lygiu. Dalyviai kalbėjo apie tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimą, paslaugų tęstinumą ir aiškesnį kelią žmogui, ieškančiam pagalbos.

    Taip pat pabrėžta emocinės paramos svarba, nes žmonės su negalia ir jų artimieji dažnai susiduria ne tik su fiziniais barjerais, bet ir su ilgalaikiu psichologiniu krūviu. Konferencijos dalyviai sutarė, kad pokyčiai įmanomi tik derinant teisines priemones su realiai finansuojamomis ir vietoje veikiančiomis paslaugomis.

    Ko tikisi bendruomenės

    Renginys Kupiškyje tapo platforma išgirsti regionų balsą ir tiksliau įvardyti, kur pagalbos grandinė nutrūksta dažniausiai. Bendras konferencijos tonas buvo orientuotas į sprendimus: nuo geresnio paslaugų planavimo iki socialinės įtraukties stiprinimo, kad kiekvienas žmogus galėtų gyventi savarankiškiau ir oriau.

    Konferencijos organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda sutelkti skirtingas institucijas bendram tikslui. Tikimasi, jog aptartos įžvalgos prisidės prie konkrečių sprendimų tiek Kupiškio rajone, tiek platesniu mastu.

  • „DUOday 2026“ Trakų rajone: šeši dalyviai su negalia vienai dienai išbandė darbo roles

    „DUOday 2026“ Trakų rajone: šeši dalyviai su negalia vienai dienai išbandė darbo roles

    Gegužės 21 dieną Lietuvoje startavo septintą kartą rengiama iniciatyva „DUOday“, kviečianti darbdavius praktiškai parodyti, kaip gali atrodyti įtrauki darbo aplinka. Pagrindinė idėja paprasta: žmogus su negalia vienai dienai tampa pasirinktos profesijos „šešėliu“ ir kartu su darbuotoju dalyvauja realiose užduotyse.

    Šiemet prie „DUOday“ Trakų rajone prisijungė Trakų rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Trakų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras ir Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius. Skelbiama, kad skirtingose įstaigose vienai dienai dirbti ir mokytis atvyko šeši žmonės su negalia.

    Darbo diena visuomenės sveikatos biure

    Trakų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure specialisto veiklą išbandė Evaldas. Jis susipažino su kasdieniais procesais, dalyvavo veiklose kartu su komanda ir stebėjo, kaip planuojamos bei vykdomos bendruomenei skirtos iniciatyvos.

    Biuro direktorė Violeta Lenkauskienė pabrėžė, kad tokios patirtys naudingos abiem pusėms ir padeda kurti atviresnę darbo kultūrą.

    „Mums buvo didelė garbė ir džiaugsmas priimti Evaldą į savo komandą bent vienai dienai. Tokios iniciatyvos primena, kokia svarbi yra atvira, draugiška ir įtrauki darbo aplinka kiekvienam žmogui“, – sakė Violeta Lenkauskienė.

    Bibliotekoje nuo knygų iki 3D spausdinimo

    Dar trys duetai susibūrė Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Trakų ir Lentvario padaliniuose. Dalyviai ne tik stebėjo bibliotekininkų darbą, bet ir įsitraukė į praktines užduotis bei kūrybinę veiklą.

    Laimutė ir Dovydas gamino knygų skirtukus skaitytojams, o Dovydui papildomą smalsumą sukėlė bibliotekos 3D spausdintuvas ir jo pritaikymas. Kitas dalyvis Deividas tvarkė periodinius leidinius, savitarnos aparatu priėmė ir rūšiavo grąžintas knygas.

    Patirtis Socialinės paramos skyriuje

    Socialinės paramos skyriuje „šešėliavimo“ dieną praleido dar du dalyviai. Į skyrių atvykusios Gutijera ir Aušra, pasak organizatorių, aktyviai mokėsi, atliko joms patikėtas užduotis ir susipažino su specialistų kasdienybe.

    Trakų rajono savivaldybė akcentuoja, kad „DUOday“ skatina socialinę įtrauktį, mažina atskirtį ir leidžia darbdaviams praktiškai įvertinti, kokių pritaikymų reikia skirtingiems žmonių poreikiams. Iniciatyvos esmė taip pat siejama su išankstinių nuostatų mažinimu ir pasitikėjimo kūrimu darbo aplinkoje.

    „DUOday“ organizatoriai pabrėžia, kad vienos dienos patirtis dažnai tampa pirmu žingsniu į ilgesnį bendradarbiavimą: dalyviai išsineša aiškesnį profesijos vaizdą ir daugiau pasitikėjimo, o įstaigos gauna progą įsivertinti, kaip realiai veikia įtraukties principai jų kolektyvuose.

  • Druskininkuose atidarytas naujas dienos centras žmonėms su negalia: kokias veiklas siūlys?

    Druskininkuose atidarytas naujas dienos centras žmonėms su negalia: kokias veiklas siūlys?

    Druskininkuose pradėjo veikti naujas dienos užimtumo centras žmonėms su negalia. Socialinių paslaugų centre įrengtos modernios, šviesios ir lankytojų poreikiams pritaikytos patalpos, skirtos kūrybai, bendravimui ir kasdienių įgūdžių ugdymui.

    Centro atidaryme simbolinę juostelę perkirpo Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas ir Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ Druskininkų skyriaus vadovė Rūta Vasiliauskienė. Renginyje taip pat dalyvavo savivaldybės vadovai, Socialinės paramos skyriaus atstovai, socialinių įstaigų darbuotojai ir bendruomenės nariai.

    „Dėkoju visiems, kurie prisidėjo prie šio centro atsiradimo, kurie rūpinasi, kad jame būtų įdomių užsiėmimų, įtraukiančių veiklų, ir linkiu, kad tai būtų jauki, šilta vieta, kur norisi ateiti, būti, bendrauti“, – sakė Ričardas Malinauskas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad dienos užimtumo centrai yra viena svarbiausių bendruomeninių paslaugų formų: jie padeda mažinti socialinę atskirtį, stiprina savarankiškumą, o šeimos nariams suteikia daugiau galimybių derinti priežiūrą su darbu ar kitais įsipareigojimais. Druskininkų savivaldybėje, kaip nurodyta atidarymo metu, šiuo metu veikia trys asmenų su negalia dienos užimtumo centrai ir penki vaikų dienos užimtumo centrai.

    Naujasis centras įrengtas daugiau kaip 100 kvadratinių metrų ploto erdvėse. Jose numatyti siuvimo, siuvinėjimo, tekstilės dekoravimo, makramė ir kiti kūrybiniai užsiėmimai, taip pat įrengta virtuvėlė, kuri leis lavinti kasdienius įgūdžius ir savarankiškumą.

    Pasak „Guboja“ Druskininkų skyriaus vadovės Rūtos Vasiliauskienės, didesnės ir geriau pritaikytos patalpos leis aktyviau telkti bendruomenę ir pasiūlyti daugiau veiklų, kurios padeda įsitraukti į socialinį gyvenimą. Anot jos, per kelerius metus Druskininkuose pavyko suburti palaikančią bendruomenę, o savivaldybės ir partnerių įsitraukimas sudaro sąlygas paslaugoms augti.

    Centro lankytojai tikisi, kad nauja erdvė spręs iki šiol jaustą ankštumo problemą ir leis daugiau dėmesio skirti kūrybai. „Anksčiau, kai vienoje erdvėje būdavome keli su vežimėliais, labai jausdavosi vietos trūkumas. Dabar, kai matau naujas patalpas, man net širdžiai gera“, – sakė centro lankytoja Emilija.

    Druskininkų savivaldybė atkreipia dėmesį, kad tokios paslaugos visoje Lietuvoje juda bendruomeniškumo kryptimi: prioritetas teikiamas aplinkai, kurioje žmogus gali mokytis, kurti, bendrauti ir gauti reikalingą pagalbą kuo arčiau namų. Savivaldybė taip pat skelbia planus šių metų pabaigoje Viečiūnuose atidaryti senjorų dienos užimtumo centrą.

  • „Vilkaviškis veža“ plėtra: savivaldybė tariasi, kaip pavėžėjimo pagalbą padaryti dar prieinamesnę

    „Vilkaviškis veža“ plėtra: savivaldybė tariasi, kaip pavėžėjimo pagalbą padaryti dar prieinamesnę

    Kaip bus stiprinama paslauga?

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje vykusiame pasitarime aptarta, kaip efektyviau organizuoti transporto paslaugą „Vilkaviškis veža“ ir padidinti jos prieinamumą rajono gyventojams. Susitikime dalyvavo savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė, Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovė Laura Sadauskienė, paslaugos administratorė Rūta Kasiulienė ir paslaugos teikėjų atstovai.

    Pasak savivaldybės atstovų, pagrindinis tikslas yra supaprastinti paslaugos užsakymą ir užtikrinti sklandesnį bendradarbiavimą tarp administravimo ir vežimo grandžių. Taip siekiama, kad pavėžėjimas būtų patogesnis kasdieniams gyventojų poreikiams ir pasiektų daugiau atokesnių vietovių.

    Kam skirta „Vilkaviškis veža“?

    Paslauga skirta gyventojams, kuriems dėl amžiaus, sveikatos būklės ar kitų priežasčių sudėtinga savarankiškai nuvykti į gydymo, sveikatos priežiūros ar kitas svarbias įstaigas. Praktikoje tai reiškia pagalbą ne tik kelyje, bet ir sprendžiant judumo bei palydėjimo klausimus.

    Esant poreikiui, žmogus gali būti palydėtas iki įstaigos durų, o kai kuriais atvejais numatoma pagalba ir užnešant iki durų. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios detalės ypač svarbios vyresnio amžiaus gyventojams ir žmonėms su negalia, kuriems vien pavėžėjimo ne visada pakanka.

    Kas teikia paslaugą ir kiek ji kainuoja?

    Priminta, kad transporto organizavimo paslaugų teikimo tvarka Vilkaviškio rajono savivaldybėje patvirtinta 2024 metų gruodžio 20 dieną savivaldybės tarybos sprendimu Nr. B-TS-679. Nuo 2025 metų rajone pradėjusi veikti paslauga „Vilkaviškis veža“ administruojama Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro.

    Paslaugos teikimui atrinktos keturios socialiai atsakingos organizacijos: Vilkaviškio rajono neįgaliųjų žmonių sąjunga, Šiaudiniškių kaimo bendruomenė, asociacija „Pagalba ir partnerystė“ ir Vilkaviškio rajono asmenų su negalia draugija. Savivaldybė tikisi, kad platesnis partnerių įsitraukimas padės lanksčiau reaguoti į gyventojų poreikius.

    Nurodoma, kad pavėžėjimo paslaugos kaina priklauso nuo asmens pajamų: ji gali būti teikiama nemokamai, dalinai mokamai arba visiškai mokamai pagal nustatytus įkainius. Savivaldybė akcentuoja, jog tolesnis paslaugos tobulinimas orientuotas į didesnį patogumą ir aiškesnį paslaugos prieinamumą gyventojams.

  • Trakų savivaldybėje darbdaviams pristatytos Užimtumo tarnybos priemonės žmonėms su negalia

    Trakų savivaldybėje darbdaviams pristatytos Užimtumo tarnybos priemonės žmonėms su negalia

    Trakų rajono savivaldybėje gegužės 21 dieną surengtas Užimtumo tarnybos seminaras darbdaviams, skirtas žmonių su negalia įdarbinimui ir darbo vietų pritaikymui. Renginyje aptartos praktinės priemonės, kurios gali padėti greičiau spręsti darbuotojų trūkumo klausimus ir kartu didinti įtrauktį darbo rinkoje.

    Seminare Užimtumo tarnybos Trakų skyriaus atstovai pristatė įdarbinimo su pagalba priemonę, apimančią konsultacijas įsidarbinimo procedūrų metu ir palydimąją pagalbą jau pradėjus dirbti. Akcentuota, kad toks modelis darbdaviams mažina riziką adaptacijos laikotarpiu, o darbuotojui padeda sklandžiau įsilieti į kolektyvą.

    Taip pat išsamiau paaiškinta, kokia finansinė parama gali būti taikoma darbdaviams: subsidijos darbo užmokesčiui ir darbo asistento išlaidoms, kai pagalba darbo vietoje reikalinga nuolat arba tam tikru laikotarpiu. Dalyviams priminta, kad subsidijų sąlygos priklauso nuo konkrečios situacijos, todėl prieš priimant sprendimus verta pasikonsultuoti dėl tinkamiausio paramos derinio.

    Darbo vietos pritaikymas ir profesinė reabilitacija

    Renginyje aptartos ir darbo vietų pritaikymo subsidijavimo galimybės, kurios gali būti naudojamos techninės pagalbos priemonėms įsigyti ar patalpų pritaikymui bei remontui. Pabrėžta, kad darbdaviams tai leidžia greičiau pašalinti praktines kliūtis, o darbuotojams suteikia saugesnes ir patogesnes darbo sąlygas.

    Darbdaviams pristatytas ir darbo funkcijų pritaikymas, siejamas su profesinės reabilitacijos paslaugomis. Šis sprendimas padeda peržiūrėti užduotis, paskirstyti jas pagal darbuotojo galimybes ir suderinti darbo organizavimą taip, kad rezultatai būtų tvarūs tiek darbuotojui, tiek organizacijai.

    Kas aptarta Trakuose

    Užimtumo tarnybos Trakų skyriaus vadovė Inga Sakalauskaitė atkreipė dėmesį, kad pristatytos priemonės prisideda prie didesnių žmonių su negalia įsidarbinimo galimybių ir aktyvesnio dalyvavimo darbo rinkoje. Tuo pačiu tai darbdaviams suteikia daugiau instrumentų, kaip praktiškai spręsti darbo jėgos pritraukimo ir išlaikymo iššūkius.

    Mokymuose dalyvavo 13 dalyvių iš Trakų rajono institucijų ir įstaigų. Savivaldybė pažymėjo, kad tokie seminarai padeda aiškiau suprasti, kokios pagalbos formos egzistuoja ir kaip jas pritaikyti realiose atrankos, įdarbinimo bei darbo organizavimo situacijose.

    Darbdaviams, svarstantiems įdarbinti žmones su negalia, rekomenduota įsivertinti ne tik galimas subsidijas, bet ir darbo vietos pritaikymo poreikius, komandų pasirengimą bei ilgalaikį darbuotojo įvedimo planą. Praktikoje būtent šių elementų derinimas dažniausiai lemia, ar įdarbinimas bus sklandus ir abiem pusėms naudingas.

  • Smurtas prieš žmones su negalia: Europos Tarybos skaičiai ir kur kreiptis pagalbos Lietuvoje

    Smurtas prieš žmones su negalia: Europos Tarybos skaičiai ir kur kreiptis pagalbos Lietuvoje

    Smurtas prieš žmones su negalia

    Europos Tarybos duomenimis, maždaug 1 iš 5 žmonių su negalia yra patyrę smurtą. Tai reiškia, kad ši grupė su smurto rizika susiduria gerokai dažniau nei žmonės be negalios.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausią pažeidžiamumą dažnai patiria moterys, vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės. Smurtas gali pasireikšti ne tik fizine prievarta, bet ir psichologiniu spaudimu, ekonominiu kontroliavimu, nepriežiūra ar išnaudojimu.

    Kur smurtas dažniausiai vyksta?

    Smurtas ir prievarta gali vykti artimoje aplinkoje, kai žmogus yra priklausomas nuo partnerio ar artimųjų pagalbos. Riziką didina situacijos, kai auka turi ribotas galimybes išeiti iš namų, gauti informaciją ar savarankiškai kreiptis pagalbos.

    Ne mažiau svarbi ir institucinė aplinka, kai žmogus gyvena ar lankosi globos, slaugos ar kitose priežiūros įstaigose. Tokiais atvejais smurtas kartais lieka nepastebėtas, nes auka bijo pasekmių, jaučiasi bejėgė arba neturi patikimo kanalo pranešti.

    Ką daryti pastebėjus smurtą?

    Jei smurtas vyksta dabar arba kyla tiesioginė grėsmė sveikatai ar gyvybei, būtina skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Pranešti gali ne tik nukentėjęs žmogus, bet ir kaimynai, artimieji ar atsitiktiniai liudytojai.

    Emocinę paramą ir teisinę konsultaciją suteikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centras telefonu +370 700 55516. Ši pagalba gali būti svarbi tiek patyrus smurtą, tiek svarstant, kaip saugiai nutraukti smurtinę situaciją ir kokių veiksmų imtis toliau.

    Ekspertai primena, kad smurtas nėra privatus reikalas, o pagalbos prašymas nėra silpnumo ženklas. Kuo anksčiau kreipiamasi, tuo daugiau galimybių užkirsti kelią pasikartojimui ir užtikrinti žmogaus saugumą.