CP v2

Tag: Žmonės su negalia

  • Festivalis Domeikavoje priminė savarankiško gyvenimo svarbą: kūryba stiprina žmonių su negalia balsą

    Domeikavos laisvalaikio salėje surengtas festivalis „Įkvėpimas 2026“, skirtas Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo dienai paminėti. Renginyje pasirodė Kauno rajono ir Kauno miesto žmonių su negalia meno kolektyvai, o programą vedė aktorė ir režisierė Hana Šumilaitė.

    Žiūrovai išvydo skirtingų žanrų pasirodymus – nuo liaudiškų šokių ir dainų iki pantomimos, intermedijų ir cirko numerių. Organizatorių teigimu, toks formatas leidžia vienoje scenoje sutelkti labai skirtingas patirtis ir parodyti, kad kūryba tampa erdve išgirsti žmogų, o ne jo diagnozę.

    Savarankiškas gyvenimas – ne tik sąvoka

    Festivalio dalyvius sveikino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė. Mero akcentuota Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos kryptis – pareiga sudaryti sąlygas žmonėms su negalia gyventi bendruomenėje, o ne būti atskirtiems nuo įprasto socialinio gyvenimo.

    Šiandien savarankiško gyvenimo idėja vis dažniau siejama ne vien su fiziniu prieinamumu ar paslaugomis, bet ir su galimybe pačiam rinktis: kur gyventi, su kuo gyventi, kaip leisti laiką, kokiose veiklose dalyvauti. Kultūriniai renginiai čia tampa svarbia grandimi, nes stiprina matomumą ir mažina socialinę atskirtį.

    Kauno rajono patirtys: nuo dienos centrų iki grupinio gyvenimo namų

    V. Makūnas pabrėžė, kad Kauno rajone veikia aktyvus neįgaliųjų organizacijų ir bendruomenių tinklas, o pokyčiai tampa apčiuopiami kasdienybėje. Už iniciatyvą organizuojant festivalį meras dėkojo viešosios įstaigos „Tapk laisvas“ vadovei Snieguolei Butrimavičienei ir nevyriausybinėms organizacijoms, kurios telkia žmones, savanorius ir partnerius.

    Kauno rajone plėtojamos ir naujos integracijos formos, orientuotos į gyvenimą bendruomenėje. Garliavoje įkurtas dienos centras „Akvila“ bei Socialinės terapijos namai, o Juragiuose veikiantys „Akvilos“ grupinio gyvenimo namai tapo nuolatine gyvenamąja vieta dešimčiai gyventojų – tai, pasak savivaldybės, padėjo žmonėms sustiprinti kasdienius įgūdžius ir savarankiškumą.

    Emocinis signalas, kad kryptis teisinga

    Pasak mero, grupinio gyvenimo namai įkurti ir Giraitėje bei Netoniuose, prie to prisidėjo ir viešoji įstaiga „Tapk laisvas“, ir savivaldybės bei valstybės sprendimai. Tokie projektai paprastai reikalauja ne tik infrastruktūros, bet ir nuoseklaus paslaugų tinklo, specialistų, bendruomenės palaikymo.

    V. Makūnas prisiminė jautrią šių namų atidarymo akimirką, kai gyventojai kartu su klebonu Erastu Murausku atliko dainą „Laukiu tavęs“.

    „Kai išgirdau žodžius Čia nuostabu, čia mes norime būti, supratau, kad einame teisingu keliu“, – sakė V. Makūnas.

    Festivalis Domeikavoje tapo priminimu, kad savarankiškas gyvenimas prasideda nuo kasdienių galimybių ir bendruomenės požiūrio. Kuo daugiau tokių erdvių, kur žmogus gali kurti, pasirodyti ir būti priimtas, tuo realesnė tampa lygiavertė įtrauktis.

  • Darbdaviams Trakuose – nemokamas seminaras apie žmonių su negalia įdarbinimą ir paramą

    Darbdaviams Trakuose – nemokamas seminaras apie žmonių su negalia įdarbinimą ir paramą

    Trakų rajono savivaldybės administracija kartu su Užimtumo tarnyba gegužės 21 dieną rengia nemokamą, maždaug valandos trukmės seminarą darbdaviams apie žmonių su negalia įdarbinimą. Renginys vyks Trakų rajono savivaldybės administracijoje, Vytauto g. 33, Trakuose, Didžiojoje salėje.

    Seminare Užimtumo tarnybos specialistė pristatys, kokiais keliais darbdaviai gali įdarbinti žmones su negalia ir kaip praktiškai pasiruošti sklandžiam įdarbinimui. Taip pat bus aptartos dažniausios darbdavių klaidos, darbo vietos pritaikymo poreikiai ir bendradarbiavimo su institucijomis eiga.

    Dėmesys bus skiriamas ir finansinėms bei organizacinėms priemonėms, kurios gali padėti darbdaviui sumažinti įdarbinimo rizikas ir kaštus. Tokios priemonės dažniausiai siejamos su darbo vietos pritaikymu, darbuotojo integracijos palaikymu ir individualių poreikių įvertinimu.

    Renginio organizatoriai pabrėžia, kad seminaras orientuotas į praktinius sprendimus ir realias darbdavių situacijas, todėl dalyviams žadama ne tik teorija, bet ir taikomi patarimai. Darbdaviai taip pat turės galimybę užduoti klausimus apie atranką, darbo sąlygų pritaikymą ir komandos įtrauktį.

    Norintys dalyvauti darbdaviai kviečiami registruotis iki gegužės 15 dienos imtinai, susisiekiant su Trakų rajono savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatore Jelena Marcinkevičiene. Registracijai nurodomas telefono numeris 370 618 79838 ir el. pašto adresas jelena.marcinkeviciene@trakai.lt.

  • Žmonėms su negalia skirta registracija ekstremalioms situacijoms: kodėl verta užpildyti anketą dabar

    Žmonėms su negalia skirta registracija ekstremalioms situacijoms: kodėl verta užpildyti anketą dabar

    Žmonėms su negalia ir jų artimiesiems siūloma iš anksto užregistruoti informaciją apie poreikius ekstremalių situacijų atvejams. Tokia registracija gali padėti gelbėjimo ir savivaldybių tarnyboms greičiau įvertinti situaciją ir parinkti tinkamiausią pagalbos būdą.

    Prireikus evakuacijos dėl gaisro, audros, potvynio ar kitos nelaimės, laikas dažnai tampa lemiamu veiksniu. Iš anksto pateikti duomenys leidžia tarnyboms geriau suprasti, ar reikalinga pagalba judant, specialus transportas, palyda, ryšio pritaikymas ar kiti sprendimai.

    Registraciją gali atlikti ne tik pats žmogus su negalia, bet ir jo artimieji, globėjai, kaimynai ar pažįstami. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai žmogui sudėtinga savarankiškai pildyti formas ar greitai komunikuoti įvykio metu.

    Specialistai pabrėžia, kad pasirengimas turi realią praktinę vertę: kuo daugiau aiškios informacijos turima dar prieš nelaimę, tuo sklandžiau organizuojama evakuacija ir sumažėja rizika, kad pagalba vėluos arba bus netinkamai pritaikyta. Toks žingsnis taip pat padeda artimiesiems jaustis ramiau, nes ekstremalios situacijos metu sprendimų našta nebūna vien jų rankose.

    Gyventojai raginami neatidėlioti ir anketą užpildyti iš anksto, kol nėra skubos ir streso. Pasirūpinus šiandien, rytoj gali būti lengviau užtikrinti saugumą sau ir aplinkiniams.

  • Seime surengta socialinių dirbtuvių mugė: dėmesys žmonių su negalia savarankiškumui ir darbui

    Seime surengta socialinių dirbtuvių mugė: dėmesys žmonių su negalia savarankiškumui ir darbui

    Gegužės 5 dieną, minint Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo dieną, Lietuvos Respublikos Seime surengta socialinių dirbtuvių mugė. Į renginį Panevėžio regiono socialinių dirbtuvių lankytojus ir jų vadovus pakvietė Seimo narė Modesta Petrauskaitė.

    Renginio metu akcentuota, kad dienos paminėjimas neturėtų apsiriboti simbolinėmis iniciatyvomis. Pasak organizatorių, svarbiausia kryptis yra nuosekliai plėsti socialinių dirbtuvių tinklą, stiprinti individualias paslaugas ir kurti realias galimybes pereiti iš dirbtuvių į atvirą darbo rinką.

    „Norisi, kad žmogus su negalia būtų sprendimų centre, o ne sistemos paraštėse“, – sakė Modesta Petrauskaitė.

    Mugėje dalyvavo ir Kupiškio rajono atstovai: Kupiškio krašto žmonių su negalia sąjungos bei Kupiškio rajono asmenų su negalia draugijos nariai. Jie pristatė savo sukurtus kūrybinius darbus, meninius darbelius ir rankų darbo gaminius.

    Renginyje taip pat dalyvavo Kupiškio socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai bei Kupiškio rajono savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatorė. Organizatorių teigimu, tokie susitikimai padeda geriau matyti, kokių praktinių sprendimų reikia, kad savarankiškas gyvenimas taptų pasiekiamas ne išimtims, o kuo platesniam žmonių ratui.

    Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo diena siejama su bendru požiūriu, kad įtrauktis prasideda nuo kasdienių galimybių: mokytis, dirbti, gauti paslaugas bendruomenėje ir pačiam priimti sprendimus. Tokios iniciatyvos kaip socialinių dirbtuvių mugė Seime leidžia plačiau pristatyti dirbtuvių veiklą ir kartu kelia klausimą, kaip stiprinti darbdavių įsitraukimą bei tvaresnį žmonių su negalia įdarbinimą.

  • Panevėžio rajone ministrė su savivaldybe aptarė negalios paslaugas: kur stringa atokvėpis ir finansavimas

    Panevėžio rajono savivaldybėje lankėsi socialinės apsaugos ir darbo ministrė, su vietos vadovais ir socialinių paslaugų teikėjais aptarusi pagalbą šeimoms bei žmonėms su negalia. Susitikime daugiausia dėmesio skirta paslaugų prieinamumui, jų finansavimui ir tam, kaip sprendimai veikia gyventojus kasdienybėje.

    Ministrė susitiko su savivaldybės meru, vicemeru, administracijos skyrių vadovais, socialinių įstaigų specialistais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Pasak savivaldybės, pokalbiuose akcentuota, kad didžiausias poreikis dažnai kyla ten, kur slauga ir priežiūra ilgainiui tampa visos šeimos išbandymu.

    „Tikrasis vaizdas atsiskleidžia bendraujant su šeimomis, kurios slaugydamos artimuosius išsenka, joms laikinas atokvėpis yra gyvybiškai būtinas“, – sakė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.

    Dėmesys laikino atokvėpio paslaugai

    Viena pagrindinių diskusijų temų tapo laikino atokvėpio paslauga, skirta trumpam pakeisti artimąjį slaugantį žmogų ir suteikti šeimai pertrauką. Socialinių paslaugų atstovai pabrėžė, kad prašymų daugėja, o finansavimo ir realių sąnaudų neatitikimas savivaldybėms sukuria papildomą naštą.

    Panevėžio rajono specialistų pateiktais skaičiavimais, vieno asmens priežiūros namuose metinis paslaugos poreikis gali siekti 720 valandų, o visos paslaugos kaina viršija 5 700 eurų. Tuo metu valstybės skiriama suma sudaro apie 2 000 eurų per metus, todėl didelė dalis išlaidų tenka savivaldybei.

    „Skaičiuojame, kad visa paslauga vienam asmeniui kainuoja daugiau kaip 5 700 eurų, todėl valstybės skiriamas finansavimas padengia tik dalį išlaidų“, – sakė Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Jonė Baronaitė-Šniutė.

    Apsaugotas būstas ir savarankiškumo klausimai

    Susitikime aptartos ir apsaugoto būsto paslaugos, kurios padeda žmonėms su negalia mokytis savarankiško gyvenimo įgūdžių, išlaikant reikalingą specialistų priežiūrą. Panevėžio rajone planuojama įrengti tris apsaugoto būsto vietas, kuriose savarankiškumo įgūdžius ugdytų šeši asmenys.

    Savivaldybės atstovai kėlė klausimą, ar dabartiniai finansavimo prioritetai visada padeda pasiekti pagrindinį tikslą. Anot jų, kai kuriais atvejais didesnis dėmesys komunalinių išlaidų kompensavimui gali nustelbti investicijas į pačias paslaugas, specialistų darbą ir žmogaus savarankiškumo stiprinimą.

    Paslaugų tinklas rajone plečiamas

    Pristatant situaciją rajone pabrėžta, kad savivaldybė plečia bendruomenines paslaugas, siekdama, kad žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia galėtų gyventi kuo arčiau įprastos aplinkos. Šiuo metu teikiama asmeninė pagalba, o socialinės reabilitacijos paslaugos pasiekia 199 žmones su negalia.

    Taip pat priminta, kad nuo 2024 metų įgyvendinama atvejo vadyba turi padėti darbingo amžiaus gyventojams greičiau susiorientuoti sistemoje ir gauti reikalingas paslaugas. Savivaldybės teigimu, praktikoje tai reiškia glaudesnį institucijų ir specialistų bendradarbiavimą, kad pagalba būtų suteikiama laiku.

    Vizito metu ministrė su komanda apsilankė Gustonių socialinės globos namuose ir viešojoje įstaigoje „Vilties sodas“ Biliūnų kaime. Čia ji susipažino su teikiamomis paslaugomis, darbuotojų kasdieniais iššūkiais ir bendruomenės veikla.

  • Nuo gegužės 1 dienos valstybė kompensuos šunų pagalbininkų parengimą: kas keičiasi žmonėms su negalia

    Nuo gegužės 1 dienos įsigalioja pokyčiai, kurie žmonėms su negalia palengvins galimybę įsigyti šunį pagalbininką: valstybė kompensuos šių šunų parengimo išlaidas. Kartu įtvirtinama aiškesnė šunų pagalbininkų teisė patekti į viešąsias erdves ir naudotis paslaugomis be papildomų ribojimų.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad šunys pagalbininkai padeda žmonėms gyventi savarankiškiau ir aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime. Iki šiol didelė parengimo kaina neretai tapdavo pagrindine kliūtimi, todėl nauja kompensavimo tvarka turėtų išplėsti realią prieigą prie šios pagalbos.

    Kompensacija sieks iki 21 000 eurų

    Numatyta, kad šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensacija sieks 90 proc. faktinių parengimo išlaidų. Tačiau kompensuojama suma turės aiškią viršutinę ribą ir negalės būti didesnė nei 300 bazinių socialinių išmokų.

    Ministerijos pateikiamais duomenimis, šiuo metu tai sudaro 21 000 eurų. Praktikoje tai reiškia, kad net ir tais atvejais, kai parengimas kainuoja brangiau, kompensacija neviršys nustatyto maksimalaus dydžio.

    Kur šunys pagalbininkai galės būti?

    Kartu su finansine parama įtvirtinama šunų pagalbininkų teisė patekti ir būti viešojoje erdvėje bei statiniuose nepriklausomai nuo jų paskirties. Tai apima tiek paslaugų teikimo vietas, tiek įvairius viešai prieinamus objektus.

    Taip pat numatyta galimybė su šunimi pagalbininku naudotis viešuoju transportu ir keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslauga, kitaip tariant, taksi. Ministerija akcentuoja, kad pokyčiai skirti ne tik kompensacijai, bet ir aiškesniam veikimo mechanizmui, kad paslauga veiktų sklandžiai.

    „Šunys pagalbininkai – tai reali galimybė žmonėms su negalia gyventi savarankiškiau ir visavertiškiau dalyvauti visuomenės gyvenime. Pokyčiai užtikrina ne tik šių šunų prieinamumą, bet ir aiškų, valstybės remiamą veikimo mechanizmą: kompensuojamos jų parengimo išlaidos, plečiamas šunų pagalbininkų rengėjų ratas ir įtvirtinama teisė nevaržomai naudotis viešosiomis erdvėmis bei paslaugomis“, – sakė ministrė Jūratė Zailskienė.

    Ministerija pabrėžia, kad šie pokyčiai turėtų sumažinti atvejų, kai žmonės su negalia susiduria su praktiniais apribojimais dėl patekimo į patalpas ar paslaugų gavimo. Tikimasi, kad aiškesnis reguliavimas ir valstybės parama padės užtikrinti nuoseklesnį šunų pagalbininkų pripažinimą kasdienėse situacijose.